Byla 2K-368/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Tadeušui Osipovičiui, nuteistajam A. L., teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. (A. L.) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas pagal:

2BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą,

3BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą,

4BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl PVM deklaracijų suklastojimo) paskiriant 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą,

5BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą,

6BK 222 straipsnio 1 dalį paskiriant 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. L. paskirta 18 MGL dydžio bauda.

8Juridinis asmuo UAB ,,S” pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

9BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl PVM deklaracijų suklastojimo) paskiriant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą ,

10BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 120 MGL (16 900 Lt) dydžio baudą,

11BK 222 straipsnio 1 dalį paskiriant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi 2 punktu bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu UAB „S“ paskirta 20 MGL dydžio bauda.

13Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, kuria atmestas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas.

14Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro ir nuteistojo paaiškinimų,

Nustatė

15A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį turtą – 142 541,64 Lt.

16A. L. nuo 2005 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „S“ turtą, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus UAB „N“ dokumentus apie tai, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „S“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt: 2006 m. gegužės 5 d. sutartį Nr. 06-05/S, 2006 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2006 m. liepos 31 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2006 m. rugsėjo 29 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, 2006 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. ENP-026/06, 2007 m. sausio 5 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. spalio 10 d. sutarties Nr. ENP-026/06, 2006 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, 2007 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) sąskaitas faktūras: 2006 m. birželio 30 d. serija ELK Nr. 06082, 2006 m. liepos 31 d. serija ELK Nr. 06091, 2006 m. gruodžio 29 d. serija ELK Nr. 06128, 2006 m. gruodžio 29 d. serija ELK Nr. 06190, 2007 m. sausio 31 d. serija ELK Nr. 07013, pagal kurias UAB „N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus.

17Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., žinodamas, kad UAB „N“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

18Ir taip A. L. gautų netikrų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio iš UAB “S“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbankas“, mokėjimo nurodymais į UAB “N“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbankas“, 2006 m. liepos 25 d. pervedė 34 300,24 Lt, 2006 m. rugpjūčio 22 d. - 33 582, 80 Lt, 2006 m. spalio 17 d. - 21 794,60 Lt, 2007 m. sausio 17 d. - 23 788,80 Lt, 2007 m. vasario 21 d. - 29 075,20 Lt , iš viso pervedus į UAB “N“ banko sąskaitą, esančią AB „Swedbankas“, 142 541,64 Lt, asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurį pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų paėmimą, išgrynintus pinigus perdavė A. L., kuris minėtu būdu gautus UAB „S“ priklausančius pinigus pasisavino.

19A. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį turtą – 142 541,64 Lt., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

20Be to, veikdamas vieninga tyčia jis kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, pagamino netikrus dokumentus, dėl o buvo padaryta didelė materialinė žala, būtent:

21A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniuje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, UAB „S“ rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „S“ užsakymu. Po to, asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB „N“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „S“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „N“ dokumentų pagaminimą, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „S“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt, pagal kurias UAB “N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus; minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „N“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

22A. L., žinodamas, kad UAB „N “ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

23A. L. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to UAB „S“ buvo padaryta didelė 142 541,64 Lt žala.

24Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

25Be to, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta materialinė žala, būtent:

26A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniuje, žinodamas, kad pagal UAB „N“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos įtraukti į UAB “S“ buhalterinę apskaitą ir 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas.

27UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B., nežinodama, kad UAB „N“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. vasario 22 d. užpildė UAB „S“ 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „S“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo; taip Lietuvos valstybei buvo padaryta – 21 743,64 Lt turtinė žala.

28Taip, A. L. suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta materialinė žala. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

29Be to, A. L., veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „S“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės PVM už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius sumokėjimo, būtent:

30Jis, nuo 2005 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB “S“ naudai ir interesais, 2006 m. birželio mėnesį Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad šie už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks jo vadovaujamai UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „N“ parduotas paslaugas ir tokiu būdu bus sumažintas UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas PVM.

31A. L., 2006 m. birželio–2007 m. sausio mėnesiais, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas UAB „S“ rekvizitus, bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „S“ užsakymu.

32Po to, asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB „N“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „S“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „N“ dokumentų pagaminimą, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „S“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt, pagal kurias UAB,,N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus, po to minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „N“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

33A. L., žinodamas, kad UAB „N“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas.

34UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „N“ buhalterinę apskaitą generalinio direktoriaus A. L. pateiktus minėtus netikrus UAB „N“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB „S“ PVM deklaracijose už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 21 743,64 Lt sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gruodžio 18 d., 2007 m. sausio 23 d., 2007 m. vasario 22 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule buvo panaikinta dalis UAB „S“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 21 743,64 Lt PVM.

35Taip, A. L., veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „S“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, padarydamas valstybei 21 743,64 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

36A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, būdamas atsakingas už UAB „S“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais UAB „S“ realiai jokių paslaugų iš UAB „N“ nepirko, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą, 64 straipsnio 1 dalies (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, pateikė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus UAB „N“ dokumentus, pagal kuriuos UAB „N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus, ir nurodė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Minėtus UAB „N“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „N“ už bendrą 142 541,64 Lt sumą, iš jų 21 743,64 Lt PVM. Taip A. L., būdamas atsakingas už UAB „S“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „S“ ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. UAB „S” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

37Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

38Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „S“ naudai ir interesais, nuteista už tai, kad apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius sumokėjimo, būtent:

39A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S“ naudai ir interesais, 2006 m. birželio mėnesį Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad šie už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks jo vadovaujamai UAB „S“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „N“ parduotas paslaugas ir taip bus sumažintas UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas PVM.

40A. L. 2006 m. birželio–2007 m. sausio mėnesiais Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas UAB „S“ rekvizitus, bei nurodė, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „S“ užsakymu.

41Po to asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB „N“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „S“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „N“ dokumentų pagaminimą, kad minėta bendrovė neva pardavė, o UAB „S“ iš viso nupirko paslaugų už 142 541,64 Lt, pagal kurias UAB „N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus; minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „N“ direktoriui šie dokumentai buvo perduoti A. L..

42A. L., žinodamas, kad UAB „N“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas.

43UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą generalinio direktoriaus A. L. pateiktus netikrus UAB „N“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB „S“ PVM deklaracijose už 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 21 743,64 Lt sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gruodžio 18 d., 2007 sausio 23 d., 2007 m. vasario 22 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „S“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 21 743,64 Lt PVM.

44Taip, juridinis asmuo UAB „S“ apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, padarydamas valstybei 21 743,64 Lt turtinę žalą.

45Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

46Juridinis asmuo – UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „S“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, būtent:

47A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007 m. sausio mėnesiais, Vilniuje, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S“ naudai ir interesais, žinodamas, kad pagal UAB „N“ PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, juos įtraukti į UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą ir 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas.

48UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B., nežinodama, kad UAB „N“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, užpildė UAB „S“ 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio mėnesių bei 2007 metų sausio mėnesių PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule UAB „S“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 21 743,64 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, taip buvo padaryta Lietuvos valstybei – 21 743,64 Lt turtinė žala.

49Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

50Juridinis asmuo – UAB „S“, atstovaujamas generalinio direktoriaus A. L., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „S“ naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

51A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „S“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais UAB „S“ realiai jokių paslaugų iš UAB „N“ nepirko, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 straipsnio 1 dalies (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą: ,,pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, pateikė UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus UAB „N“ dokumentus, pagal kuriuos UAB „N“ neva atliko UAB „S“ remonto bei montavimo darbus, ir nurodė UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Minėtus UAB „N“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, 2006 m. birželio, liepos, rugsėjo, gruodžio, 2007 metų sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „N“ už bendrą 142 541,64 Lt. sumą, iš jų 21 743,64 Lt PVM.

52Taip juridinis asmuo UAB „S“ iškreipė tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. sausio 31 d. UAB „S” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

53Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

54Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį su pakeitimu - pritaikyti BK 72 straipsnio 2, 5 dalį ir iš nuteistųjų A. L. bei juridinio asmens UAB „S" išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas, iš jų abiejų išieškoti ir paimti valstybės nuosavybėn po 71 270, 82 Lt; kitų pirmosios instancijos nuosprendžio dalių nekeisti.

55Kasacinio skundo pagrindu nurodomas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas (netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar reikia taikyti turto konfiskavimą, atsižvelgė tik į turto konfiskavimo aspektus, susijusius su inkriminuota viena iš veikų - turto pasisavinimu. Tačiau turto konfiskavimas turėjo būti taikomas dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos. Pagal prokurorą, pagrindinis šių nusikaltimų tikslas ir buvo sukčiauti pridėtinės vertės mokesčių srityje, gauti buhalterinė apskaitą neįtrauktus pinigus ir neteisėtai naudoti juos ūkinėje veikloje. Kasatorius pažymi, kad A. L. ir UAB „S" įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į UAB „S" naudos gavimą, sumažinant mokestinę prievolę ir naudojant į buhalterinę apskaitą neįtrauktus pinigus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo apibendrinime dėl turto konfiskavimo yra nurodęs, kad „Sprendžiant, ar turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiama į šio konkretaus turto panaudojimo vaidmenį nusikalstamos veikos darymo procese, todėl neturi reikšmės tai, kad tokia nusikalstama veika kitomis aplinkybėmis galėjo būti padaryta ir naudojant kitas priemones". Siekiant nustatyti, ar prašoma konfiskuoti pinigų suma buvo panaudota darant nusikalstamas veikas - sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtina aptarti visas reikšmingas pinigų panaudojimo šių veikų darymo procese, aplinkybes.

56Kasatorius nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes A. L., būdamas UAB „S" direktorius ir akcininkas, nusprendė gauti ir bendrovės reikmėms naudoti bendrovėje neapskaitytų piniginių lėšų bei sumažinti bendrovės mokėtiną PVM. Šiuo tikslu buvo nutarta panaudoti 142 541,64 Lt bendrovės lėšų. Siekiant išgryninti šiuos pinigus, buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai su bendrovėmis, kurios nevykdo realios veiklos, pervedant į jų sąskaitas 142 541,64 Lt. Už šią paslaugą asmenys, kurie pasiūlė A. L. tokiu būdu išgryninti pinigus, dalį pinigų pasiliko sau, o likusius grąžino A. L.. Šis nurodo, jog tokiu būdu grąžintus pinigus jis panaudojo, neapskaitydamas įmonės buhalterinėje apskaitoje, įmonės reikmėms, t. y. darbuotojų kelionėms, maitinimo, apgyvendinimo išlaidoms padengti. Kasatoriaus teigimu, iš šių aplinkybių matyti, kad ir su asmenimis, kurie teikė tokius netikrus dokumentus, buvo atsiskaityta iš minėtos pinigų sumos, t. y. tiesiogiai panaudojant šiuos pinigus nusikalstamai veikai.

57Prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju pinigai turi būti pripažinti kaip panaudoti darant nusikalstamą veiką, nes nuteistasis iš anksto numatė, jog dalį šių pinigų - apie 30 procentų jis panaudos atsiskaitymui su asmenimis, kurie pateiks netikrus dokumentus, o kitą dalį pinigų neteisėtai naudos įmonės tikslams, t. y. veikė tiesioginė tyčia. Todėl akivaizdu, kad pinigai buvo panaudoti kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti. Taigi, šioms nusikalstamoms veikoms - sukčiavimui bei apgaulingai buhalterinei apskaitai įvykdyti bendrovė ir jos direktorius panaudojo 142 541, 64 Lt, todėl ši pinigų suma ir turi būti konfiskuota.

58Kasatorius pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Tokio pobūdžio nusikaltimuose fizinio asmens interesas yra tas, kad jis gali laisvai disponuoti pasisavintais grynais pinigais, gali nieko nekontroliuojamas pinigus naudoti sau arba įmonės reikmėms. Juridinio asmens interesas yra ne tik sumažinti mokėtinus mokesčius, bet ir gauti neapskaitytų grynųjų pinigų, kurie vėliau panaudojami bet kokiam tikslui - neapskaitytų prekių ar paslaugų pirkimui, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų atlyginimų mokėjimui ir pan.

59Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra suvartotas ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas yra sunaudotas, todėl teismas iš kaltininkų turi išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasatorius pažymi, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje yra nuteistas A. L. ir juridinis asmuo - UAB „S", todėl ir turto konfiskavimas turėtų būti taikomas iš abiejų asmenų.

60Atsiliepimu į kasacinį skundą A. L. teigia, kad, įdėmiai išanalizavus kasacinio skundo argumentus, nuosprendį ir nutartį bei baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog kasacinis skundas yra nepagrįstas. Šią apibendrinančią išvadą grindžia žemiau dėstomų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma.

61Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde (žiūrint bendrai kaip į visumą) kalbama apie dvi pinigų sumas - 21 743,64 Lt kaip sumą, kurią buvo panaikinta bendrovės prievolė sumokėti į biudžetą PVM, bei 142 541,64 Lt kaip sumą, kuri buvo nepagrįstai pervesta iš bendrovės sąskaitos ir vėliau išgryninta, tad iš esmės pasisavinta, tačiau prokuroro prašymas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti turtą yra susietas tik su viena suma -142 541,64 Lt, todėl, įvertinus kasacinio proceso ribas, apie 21 743,64 Lt sumą ir su ja susietas hipotetines turto konfiskavimo galimybes kalbėti nedalykiška ir neracionalu.

62Atsiliepimo autoriaus pažymėtina, kad teisingai ir tiksliai nutartyje akcentuota, jog kaltu pasisavinus bendrovei priklausančius pinigus - 142 541,64 Lt sumą ir taip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra pripažintas tik A. L.. Nurodoma, kad bendrovė buvo teisėtas šių pinigų savininkas, todėl žiūrint iš esmės, tai yra asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir kuris jau prarado 142 541,64 Lt. Šie 142 541,64 Lt ar pusė šios sumos - 71 270,82 Lt, kuriuos prašo konfiskuoti prokuroras, nėra ir niekuomet nebuvo nei bendrovės padarytų nusikalstamų veikų įrankis ar priemonė, nei bendrovės padarytų nusikalstamų veikų rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

63Pažymima, kad tai bendrovei buvo neteisėtai nusavintas teisėtai priklausęs turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kasacinio skundo prašymas konfiskuoti iš bendrovės 71 270,82 Lt prieštarauja ne tik BK 72 straipsniui, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo bei baudimo tik esant veikai ir kaltei principams.

64Atsiliepimu teigiama, kad įdėmiai išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą ir nuosprendyje bei nutartyje nurodytas nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra visiškai aišku, kad nei A. L., nei bendrovė, darydami įkaltintas nusikalstamas veikas, nenaudojo jokių pinigų, juo labiau – nenaudojo 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt, kuriuos prašoma konfiskuoti. Pasak atsiliepimo autoriaus, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek kasacinio skundo tvirtinimas esą nuosprendyje ir nutartyje netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos (inter alia, BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tiek kasacinio skundo prašymas (į kasacinį skundą žiūrint kaip į visumą, vertinant tiek motyvuojamąją, tiek rezoliucinę dalis) esamoje teisinėje situacijoje taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir būtent šiuo teisiniu pagrindu konfiskuoti A. L. ir bendrovės turtą, yra nepagrįsti. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. ir bendrovei nuosprendžiu yra paskirtos pakankamai griežtos bausmės, o ir apskritai nuosprendžiu, kaip tokiu, sukurti papildomi neigiami padariniai, inter alia, tiek kasatoriaus, tiek bendrovės teistumas (atimantis galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose), jau ne tik pasiekė bausmei ir asmens nubaudimui keliamus tikslus, bet ir nusikalstamus A. L. ir bendrovės veiksmus padarė ekonomiškai nenaudingais, galutinai atgrasė nuo bet kokio, tokio pat ar panašaus elgesio ateityje.

65Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pinigų suma, kurią A. L. paėmė iš bendrovės, buvo panaudota bendrovės naudai ir interesais. Nors prokuroras nenori to pripažinti, tačiau tą patvirtina tiek konkretūs pateikti dokumentai, tiek detalūs ir tikslūs duomenys apie išlaidas, kurias patyrė A. L. bendrovės naudai ir interesais. Teigiama, kad žiūrint iš esmės, matyti, jog bendrovės pinigų A. L. nepasisavino, nepasinaudojo jais asmeninėms reikmėms ir dėl tokių savo veiksmų nepraturtėjo. Pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu bendrovė į Lietuvos valstybės biudžetą papildomai sumokėjo nesumokėtą PVM 21 743,64 Lt. Nurodoma, kad ši pinigų suma nebuvo nurašyta į bendrovės veiklos kaštus, o bendrovės akcininkai I. S. O. ir A. L. susitarė, jog šią bendrovės į Lietuvos valstybės biudžetą papildomai sumokėtą pinigų sumą A. L. bendrovei atlygins. Šiuo tikslu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams buvo pateiktas ir prie baudžiamosios bylos medžiagos yra pridėtas bendrovės akcininkų I. S. O. ir A. L. 2010 m. birželio 18 d. pranešimas „Dėl A. L. gautų (tariamai pasisavintų) pinigų sumų panaudojimo UAB „S" reikmėms ir padarytos žalos atlyginimo". Pažymėtina, kad priėmus nuosprendį, kuriuo buvo nustatyta, kad A. L. pasisavino bendrovės pinigines lėšas (iš viso - 142 541,64 Lt), t. y. būtent taip galutinai teisiškai įvertinus jo elgesį, bendrovė ir A. L. 2011 m. sausio 12 d. sudarė taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlyginti bendrovei visą savo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Taigi sudaryti teisiniai dokumentai rodo, kad A. L. pripažino ir įsipareigojo nustatyta tvarka kompensuoti visus bendrovės turtinius nuostolius.

66Atsiliepime nurodoma, kad A. L. ir bendrovei skirtos pakankamai didelės - atitinkamai 250 MGL (32 500 Lt) ir 150 MGL (19 500 Lt) piniginės baudos. Pabrėžiama, kad A. L. ir bendrovė yra verslininkai, nuosprendžiu sukurtas teistumo efektas iš esmės jau atėmė galimybę realiai (faktiškai) veiksmingai plėtoti bendrovės verslą ir netgi dalyvauti tam tikruose verslo santykiuose. Taigi apkaltinamuoju nuosprendžiu, kriminaline bausme ir juos lydinčiu teistumu šiuo metu sukurti neigiami padariniai jau yra tokie, kad pasiekė ne tik kriminalinei bausmei, bet ir baudžiamojo poveikio priemonei turto konfiskavimui keliamus prevencinius tikslus. Teigiama, kad, šiuo atveju dar paskyrus ir turto konfiskavimą, būtų paskirta akivaizdžiai per griežta, padarytai veikai, aiškiai neproporcinga prievartos priemonė.

67Atsiliepimo autoriaus toliau dėstoma, kad, vertinant kasacinį skundą, darytina vienareikšmė išvada, jog prokuroras mėgina įrodyti tai, ko nėra ir objektyviai negali būti, t. y. įrodinėja esą šie 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt yra A. L. ar (ir) bendrovės padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priemonė - pinigai, kuriuos A. L. ar (ir) bendrovė panaudojo sukčiavimui ir apgaulingai buhalterinei apskaitai įvykdyti. Atsakant į šį kasacinio skundo argumentą, o ir bendrai į kasaciniame skunde šiuo aspektu dėstomus samprotavimus, visų pirma pažymėtina, kad nuosprendyje nėra nustatyta, jog nuteistieji, darydami kažkurią iš šių nusikalstamų veikų, A. L. ar bendrovė, panaudojo ar pasinaudojo šiais 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt, todėl tvirtinimas esą darant kažkurią iš šių nusikalstamų veikų A. L. ar bendrovė panaudojo ar pasinaudojo šiais 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt, prieštarauja nuosprendyje nurodytoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

68Atsiliepimu kategoriškai nesutinkama su prokuroru esą A. L. ar (ir) bendrovės pagrindinis tikslas buvo sukčiauti pridėtinės vertės mokesčio srityje. Nurodoma, kad šis sukčiavimas PVM srityje buvo tiesiog objektyvus ir neišvengiamas siekio turėti grynųjų pinigų teisinis efektas. Pažymėtina, kad šiuo aspektu iš kasacinio skundo matyti, jog nors prokuroras siekia šiuos 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt susieti su tomis nusikalstamomis veikomis, kurias padarė ir bendrovė - sukčiavimu ir apgaulinga buhalterine apskaita, tačiau iš esmės kasaciniame skunde kalbama apie vieno A. L. nusikalstamą elgesį, t. y. bendrovės turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis 2 dalis). Pabrėžiama, kad visi samprotavimai šiuo klausimu yra susieti tik su asmeniškai A. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnyje, netgi dar daugiau - visi šie prokuroro samprotavimai liečia teisinę situaciją, kuri atsiranda jau po to, kai pati nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama pabaigta ir pagal, Lietuvos baudžiamosios teisės doktriną, teisiškai nebėra svarbu, kur naudojamas neteisėtai pasisavintas turtas.

69Atsiliepimo autorius, vertindamas prokuroro samprotavimus apie tai esą šie 142 541,64 Lt ar po 71 270,82 Lt buvo panaudoti sukčiaujant, t. y. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (tai atrodo labai keista, nes jau vien sukčiavimo kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį rodo, jog A. L. ir bendrovės sukčiavimas in concreto siejamas su suma, neviršijančia 250 MGL), ir pagrįsdamas prokuroro dėstomos teisinės pozicijos neteisingumą, dėmesį atkreipia į tai, kad nuosprendžiu A. L. ir bendrovė yra pripažinti kaltais, panaikinę dalį turtinės prievolės - 21 743,64 Lt į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtino PVM, būtent yra pripažinti kaltais ne pasisavinę svetimą turtą, o panaikinę turtinę prievolę. Pažymėtina, kad sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija ir Lietuvos baudžiamosios teisės doktrina, turtinės prievolės panaikinimas apgaule kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta nuo to momento, „kai nukentėjusiojo turima turtinė teisė kaltininką ar naudą gavusį kitą asmenį nustoja egzistuoti, inter alia, kai mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįstas PVM deklaracijas. Kaip žinia, juridinio asmens buhalterinė apskaita tvarkoma pagrindu imant buhalterinės apskaitos dokumentus (vadovaujantis kaupimo principu), o ne faktinį pinigų judėjimą (ne vadovaujantis pinigų principu). Vadinasi, įkaltinant mokestinės prievolės išvengimą ar panaikinimą apgaule, lemiamą reikšmę turi dokumentavimas buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne grynųjų ar negrynųjų pinigų judėjimas, bus realiai pinigai sumokėti ar ne, tai nekeičia nusikalstamos veikos, kaip mokestinės prievolės, išvengimo ar panaikinimo apgaule esmės. Atsiliepimo autoriaus, atsižvelgiant į tai, darytina vienareikšmė išvada, kad apgaule išvengiant ar panaikinant mokestinę prievolę mokėti PVM, grynieji pinigai - 142 541,64 Lt ar 71 270,82 Lt nebuvo ir objektyviai negalėjo būti naudojami. Jie nėra ir objektyviai negali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, priemone. Apibendrinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, apžvalgoje nurodoma, jog „tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatos netaikomos". Atsiliepimu A. L. visiškai pripažįsta savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. visiškai pripažįsta, jog neturėjo nei teisės tokiu būdu gryninti bendrovei priklausančių piniginių lėšų, nei teisės tokiu būdu dengti bendrovės veiklos (verslo) išlaidų, taigi pripažįsta, kad padarė bendrovei turtinę žalą ir privalo ją atlyginti. Pažymėtina, kad situacija yra tokia, jog šiuo metu A. L. neturi tiek turto ar piniginių resursų, iš kurių galėtų nedelsiant atlyginti visą bendrovei padarytą turtinę žalą. Įvertinus A. L. turtinę - finansinę padėtį, nesant ginčo dėl jo pareigos atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą, bei siekiant minimizuoti įvairius procesinius kaštus (pvz., siekiant išvengti žyminio mokesčio, išlaidų advokatams parengiant teisinius dokumentus ir t. t.), bendrovės akcininkai jau ikiteisminio tyrimo metu susitarė, kada ir kaip A. L. atlygins bendrovei žalą, patirtą papildomai sumokant į Lietuvos valstybės biudžetą laiku nesumokėtą PVM - 21 743,64 Lt. 2011 m. sausio 12 d. A. L. ir bendrovė sudarė taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlyginti bendrovei ir visą kitą jo veiksmais bendrovei padarytą žalą - t. y. 142 541,64 Lt, kurie buvo pasisavinti iš bendrovės. Pabrėžiama, kad šiuo atveju, kai A. L. neginčijo ir neginčija savo pareigos atlyginti visą bendrovei padarytą žalą (taigi, nėra ginčo), nėra prasmės ir didinti tiek bendrovės, tiek ir A. L. kaštus ir inicijuoti atskirą civilinį procesą; savo teisinius santykius dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo bendrovė ir A. L. įformino civiliniu teisiniu sandoriu 2011 m. sausio 12 d., sudaryta taikos sutartimi.

70Nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog turto konfiskavimas šiuo atveju negalimas ir dėl to, kad iš bendrovės pasisavintų piniginių lėšų (iš viso 142 541,64 Lt) jau yra išspręstas klausimas dėl šios sumos atlyginimo bendrovei. Atsiliepime pažymėta, kad kasciniu skundu prašoma iš A. L. ir bendrovės lygiomis dalimis, t. y. po 71 270,82 Lt, konfiskuoti turto, kuris bendrai yra lygus iš bendrovės pasisavintai visai pinigų sumai 142 541,64 Lt, tačiau nuosprendžiu yra nustatyta, kad bendrovei priklausantį didelės vertės turtą 142 541,64 Lt piniginių lėšų A. L. pasisavino ne bendrininkaudamas su pačiu nukentėjusiu asmeniu - bendrove, o šias pinigų sumas pasisavino veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07. Pažymėtina, kad nuosprendyje konstatuota, jog šiems „kitiems asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07" teko ne mažiau kaip 10 procentų nuo bendros pasisavintos pinigų sumos, todėl reikalavimas visą kasaciniame skunde nurodytą pinigų sumą konfiskuoti iš A. L. yra nepagrįstas BK 72 straipsnio 5 ir 7 dalimis bei dirbtinai privilegijuoja asmenis, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apibendrintai nurodoma, kad nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nepadarė materialinės teisės pažeidimo, numatyto BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje, todėl nėra prasmės ir būtinumo naikinti ar keisti nuosprendį ar (ir) nutartį. Atsižvelgiant į tai, atsiliepimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašoma: Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Bernotavičiaus kasacinį skundą „Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo" atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje palikti galioti.

71Prokuroro kasacinis skundas atmestinas

72Dėl BK 72 straipsnio taikymo

73BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), kurį detalizuoja bei įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai.

74Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas). Jeigu padarius nusikalstamą veiką išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama ( pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM ir pan.), teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

75Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti grąžinamas savininkui (nukentėjusiajam) BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba, neradus tokio turto, tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalies nuostatos netaikomos.

76Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl svetimo UAB ,,S“ priklausančio 142 541,64 Lt vertės turto pasisavinimo. Šiuo nusikaltimu juridiniam asmeniui UAB ,,S” buvo padaryta didelė – 142 541,64 Lt turtinė žala. Taigi, UAB ,,S” priklausantis turtas (pinigai) yra kaltininko nusikalstamos veikos rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių. Tačiau, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nusikalstamu būdu gautą turtą – 142 541,64 Lt nuteistasis A. L., pasirašydamas sutartį dėl žalos atlyginimo su juridiniu asmeniu UAB ,,S“, įsipareigojo grąžinti. Todėl apeliacinės teismas, BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimą siedamas su būtinybe užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimą, pagrįstai konstatvo, jog, konfiskuojant to paties dydžio turtą valstybės naudai, nuteistasis A. L. būtų nubaustas du kartus, o nukentėjusysis prarastų galimybę gauti žalos atlyginimą. Tokia situacija, kaip teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, neatitiktų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės bei paskirties ir aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

77Prokuroro skundo argumentai, neva apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo, atsižvelgė tik į turto konfiskavimo aspektus, susijusius su viena iš veikų inkriminuotų veikų - turto pasisavinimu, tuo tarpu turto konfiskavimas turėjo būti taikomas ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes, pagal kasatorių, pagrindinis šių nusikaltimų tikslas ir buvo sukčiauti pridėtinės vertės mokesčių srityje, gauti į buhalterinę apskaitą neįtrauktus pinigus ir neteisėtai naudoti juos ūkinėje veikloje, yra nepagrįsti ir atmestini.

78Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turtinė žala - 21 743,64 Lt, padaryta nuteistųjų A. L. ir jurinio asmens UAB „S“ nusikalstamais veiksmais PVM sukčiavimo srityje, valstybės biudžetui yra atlyginta (T. 1, b.l. 40-45, T. 2, b.l. 114) Todėl, kaip ir pirmiau aptartu atveju, taip ir šiame epizode BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatos netaikomos.

79Be to, reikia pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią praktiką, kai dėl skirtingų tos pačios nusikalstamos veikos epizodų gali būti sudaromos prielaidos konfiskuoti tą patį iš nusikalstamos veikos gautą turtą daugiau kaip vieną kartą, yra pripažinęs neatitinkančia BK 72 straipsnio nuostatų bei prieštaraujančia protingumo ir teisingumo principams (kasacinė byla Nr. 2K-P-444/2005).

80Taigi pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą bei kasacinio skundo nagrinėjimo ribas panaikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį su pakeitimu nėra teisinio pagrindo.

81Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

82Atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant... 3. BK 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant... 4. BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl PVM deklaracijų suklastojimo) paskiriant 40... 5. BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą,... 6. BK 222 straipsnio 1 dalį paskiriant 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės... 8. Juridinis asmuo UAB ,,S” pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:... 9. BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl PVM deklaracijų suklastojimo) paskiriant 100... 10. BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 120 MGL (16 900 Lt) dydžio baudą,... 11. BK 222 straipsnio 1 dalį paskiriant 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi 2 punktu bausmės... 13. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis,... 14. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro... 15. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis,... 16. A. L. nuo 2005 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius... 17. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. L., žinodamas, kad UAB „N“... 18. Ir taip A. L. gautų netikrų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2006 m.... 19. A. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį... 20. Be to, veikdamas vieninga tyčia jis kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas... 21. A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007... 22. A. L., žinodamas, kad UAB „N “ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir... 23. A. L. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to UAB „S“ buvo... 24. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300... 25. Be to, veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas... 26. A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007... 27. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B.,... 28. Taip, A. L. suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta materialinė... 29. Be to, A. L., veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, dėl kurių... 30. Jis, nuo 2005 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius,... 31. A. L., 2006 m. birželio–2007 m. sausio mėnesiais, Vilniuje, ikiteisminio... 32. Po to, asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB... 33. A. L., žinodamas, kad UAB „N“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir... 34. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B.,... 35. Taip, A. L., veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis... 36. A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis... 37. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1... 38. Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „S“, atstovaujama generalinio... 39. A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis... 40. A. L. 2006 m. birželio–2007 m. sausio mėnesiais Vilniuje, ikiteisminio... 41. Po to asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, žinodami, kad UAB... 42. A. L., žinodamas, kad UAB „N“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir... 43. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. B.,... 44. Taip, juridinis asmuo UAB „S“ apgaule panaikino dalį turtinės prievolės... 45. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikalstamą veiką,... 46. Juridinis asmuo – UAB „S“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. L.,... 47. A. L., būdamas UAB „S“ generalinis direktorius, 2006 m. birželio – 2007... 48. UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. B.,... 49. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikalstamą veiką,... 50. Juridinis asmuo – UAB „S“, atstovaujamas generalinio direktoriaus A. L.,... 51. A. L., nuo 2005 m. gruodžio 12 d. būdamas UAB „S“ generalinis... 52. Taip juridinis asmuo UAB „S“ iškreipė tikrąją bendrovės ūkinę,... 53. Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „S“ padarė nusikaltimą,... 54. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu... 55. Kasacinio skundo pagrindu nurodomas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas... 56. Kasatorius nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes A. L., būdamas UAB... 57. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti... 58. Kasatorius pažymi, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės... 59. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai... 60. Atsiliepimu į kasacinį skundą A. L. teigia, kad, įdėmiai išanalizavus... 61. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde (žiūrint bendrai kaip į... 62. Atsiliepimo autoriaus pažymėtina, kad teisingai ir tiksliai nutartyje... 63. Pažymima, kad tai bendrovei buvo neteisėtai nusavintas teisėtai priklausęs... 64. Atsiliepimu teigiama, kad įdėmiai išanalizavus baudžiamosios bylos... 65. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pinigų suma,... 66. Atsiliepime nurodoma, kad A. L. ir bendrovei skirtos pakankamai didelės -... 67. Atsiliepimo autoriaus toliau dėstoma, kad, vertinant kasacinį skundą,... 68. Atsiliepimu kategoriškai nesutinkama su prokuroru esą A. L. ar (ir)... 69. Atsiliepimo autorius, vertindamas prokuroro samprotavimus apie tai esą šie... 70. Nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog turto konfiskavimas... 71. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas... 72. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 73. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos... 74. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą konfiskuojamas bet kokio pavidalo... 75. Tačiau tais atvejais, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas turi būti... 76. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 183... 77. Prokuroro skundo argumentai, neva apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 78. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turtinė žala - 21 743,64 Lt,... 79. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią... 80. Taigi pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą bei... 81. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 82. Atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino...