Byla 2A-485-516/2016
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Conmaster“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Kristisana“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7627-392/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daistatus“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šebsta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Conmaster“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Kristisana“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų dėl sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis) bei teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo motyvavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Daistatus“ (toliau – UAB ,,Daistatus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ (toliau – RUAB ,,Šebsta“) 2014 m. rugsėjo 9 d. reikalavimų įskaitymo aktą nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovės 132 277,43 Eur skolą, 4 444,52 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad su atsakove 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė (subrangovas) sutiko ir įsipareigojo savo jėgomis ir rizika parengti ir suderinti sutapdinto stogo įrengimo darbus (tarp ašių A:G ir 1:11 bei sA:A ir 1s:6) objekte, sandėliavimo paskirties pastate, esančiame ( - ) ir perduoti darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, statybos darbų kaina – 142 624,79 Eur (492 454, 87 Lt) su PVM. Teigia, kad ji atliko ir atsakovei perdavė, o ši priėmė, darbų už 139 239,40 Eur (480 765, 80 Lt). Taip pat nurodė, kad Sutarties 2.2. punktu šalys susitarė, jog atsakovė už atliktus darbus atsiskaitys per 2 (dvi) darbo dienas, po to kai su ja atsiskaitys trečiasis asmuo (objekto užsakovė) UAB „Conmaster“. Be to, nurodė, kad sutarties 2.3. punkte nustatyta, jog už atliktus statybos rangos darbus apmokama pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jų išrašymo dienos ir įvykus sutarties 2.2. punkte įtvirtintai sąlygai. Pasak ieškovės, trečiasis asmuo UAB „Conmaster“ su atsakove yra atsiskaitęs, atsiskaitymas įvyko jai ir užsakovei UAB ,,Conmaster“ 2014 m. gegužės 27 d. pasirašius reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei tos pačios dienos įskaitymo aktą. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti pagal sutartį nėra įvykdžiusi. Nurodė, kad Sutarties 2.7 punkte numatyta, jog užsakovė (atsakovė) turi teisę sulaikyti nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros 5 procentus ir grąžinti sulaikytas lėšas ieškovei po 24 mėnesių po galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, nuo kiekvienos UAB „Daistatus“ PVM sąskaitos faktūros išrašymo yra praėję daugiau nei 60 dienų, todėl atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2014 m. gegužės 29 d.

7Taip pat ieškovė teigia, kas atsakovės vienašaliu 2014 m. rugsėjo 9 d. reikalavimų įskaitymo aktu atliktas įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nėra būtinų sąlygų jam atlikti –įskaitymo akto šalys neturi vienos kitoms abipusių teisių ir pareigų, t. y. ieškovė yra atsakovės kreditorė, tačiau ieškovė nėra atsakovės skolininkė. Pasak ieškovės, įvertinus tai, kokias pasekmes atsakovė tikėjosi sukurti ginčijamu įskaitymo aktu, akivaizdu, kad ji iš esmės atliko ne priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, o skolos perkėlimą, t. y. atsakovė savo turimą skolą ieškovei perkėlė naujai skolininkei – trečiajam asmeniui UAB „Kristisana“, tokiu būdu sumažindama UAB „Kristisana“ įsiskolinimą atsakovei. Pažymėjo, kad toks skolos perkėlimas negali būti atliktas vienašaliu įskaitymo aktu ir nors ieškovė 2013 m. gruodžio 9 d. sąlyginėje skolos perkėlimo sutartyje buvo davusi sutikimą pradinei skolininkei RUAB „Šebsta“ (atsakovei) perkelti, o naujajai skolininkei UAB „Kristisana“ (trečiajam asmeniui) perimti pradinės skolininkės teises, tačiau sutikimas duotas tik esant sąlyginėje skolos sutartyje 1.2 punkte numatytai sąlygai, kuriai neįvykus, sąlyginė skolos perkėlimo sutartis neįsigaliojo, kaip ir neįsigaliojo ieškovės duotas sutikimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių prašo priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus ir 2014 m. rugsėjo 9 d. vienašalį reikalavimų įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiu nuo jo atlikimo momento.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Daistatus“ iš atsakovės RUAB ,,Šebsta“ 132 277,43 Eur skolą, 4 444, 52 Eur delspinigių, 8,14 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 4 025 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos subrangos sutartį, taip 2013 m. gruodžio 9 d. sąlyginę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią atsakovės skola ieškovei pagal 2013 m. lapkričio 8 d. Statybos subrangos sutartį bus perkelta užsakovei UAB ,,Kristisana“, jeigu atsakovė objektyviai nepajėgs atsiskaityti su ieškove. 2014 m. balandžio 28 d. ieškovė ir atsakovė bei kiti subrangovai pasirašė Memorandumą dėl kreditorinių reikalavimų, gautinių lėšų paskirstymo tarp šalių bei tolimesnio bendradarbiavimo, įgyvendinant statybos darbus objektuose ( - ), kuriuo patvirtino, kad memorandumo sudarymo dieną genrangovo UAB „Conmaster“ skola rangovui (nagrinėjamos bylos atsakovei) už tinkamai ir laiku atliktus darbus objektuose yra 606 659,69 Eur (2 080 863, 37 Lt) su PVM, įvardijo rangovo skolas atskiriems subrangovams, tarp jų ieškovei – 139 020,89 Eur (480 011,34 Lt), susitarė dėl lėšų paskirstymo Memorandumo galiojimo laikotarpiu, atidėti įsigaliojusios teisės pagal sąlyginės skolos perkėlimo sutartį vykdymą Memorandumo galiojimo laikotarpiui.

10Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė 2014 m. gegužės 27 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. S-2014-4 su trečiuoju asmeniu UAB ,,Conmaster“, kuria perėmė jos turimas reikalavimo teise į objekto užsakovus kaip trečiojo asmens UAB ,,Conmaster“ prievolės atsiskaityti už atliktus statybos darbus įvykdymą, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad prievolė atsiskaityti jai neatsirado, nes nėra įvykdytas Statybos subrangos sutarties 2.2. punktas, t. y. generalinis rangovas UAB ,,Conmaster“ nėra tinkamai atsiskaitęs su atsakove.

11Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pagal šalių 2013 m. gruodžio 9 d. sąlyginę skolos perkėlimo sutartį jos skola ieškovei perkeliama užsakovei (šiuo atveju trečiajam asmeniui) UAB ,,Kristisana“, nes pagal Sutarties 1.2.2. punktą, jei pagrindinis skolininkas sumokės skolą kreditoriui, ši sutartis neteks galios. Atsižvelgęs į pirmiau nustatytą aplinkybę, kad pradinis skolininkas UAB ,,Conmaster“ su atsakove yra atsiskaitęs 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, konstatavo, jog 2013 m. gruodžio 9 d. sutartis nebegalioja kaip ir 2014 m. balandžio 28 d. Memorandumu priimti susitarimai, nes jame nustatytas pretenzijų sustabdymo terminas iki 2014 m. liepos 31 d.

12Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Iš pateikto Pastato techninės būklės tyrimo Nr. 20140924-1 teismas nustatė, kad statinio stogo tyrimą atlikę ekspertai negalėjo išmatuoti ant stogo esančių balų gylio, nes, kaip nurodyta tyrime, neturėjo galimybės ant jo patekti, o analogijos taikymas sprendžiant apie viso pastato stogo konstrukcijos įrengimo darbų kokybę, negalimas. Taip pat pažymėjo, kad stogo įrengimo darbus atliko trys subrangovai, todėl nėra pagrindo teigti, jog nurodytoje stogo dalyje darbus atliko ieškovė.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Statybos subrangos sutarties 2.7 punkto nuostatas ir nustatęs, kad nuo galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos nėra praėję numatyti 24 mėnesiai, konstatavo, jog atsakovė ieškovei turi sumokėti 95 proc. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, o sulaikyti 5 procentai gali būti grąžinti praėjus nustatytajam terminui. Dėl nurodytų priežasčių nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 132 277,43 Eur skolą.

14Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 9 d. reikalavimų įskaitymo aktas neatitinka LR CK 6.130 straipsnyje esančios įskaitymo sandorio sampratos, nes juo nėra siekiama sukurti įskaitymo sandoriui būdingų pasekmių. 2014 m. rugsėjo 9 d. aktu tėra atsakovo konstatuojamos skolos perkėlimo pagal 2013 m. gruodžio 9 d. sąlyginę skolos perkėlimo sutartį jo suprantamos pasekmės, t. y. konstatuojama, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu pereina UAB „Kristisana“ ir atitinkama suma sumažėja UAB „Kristisana“ mokėtina suma atsakovui. Pasak teismo, šis aktas dėl skolos perkėlimo, nesant kreditoriaus sutikimo, nesukūrė savarankiškų pasekmių, negali būti kliūtimi priteisti įsiskolinimą ir laikytinas niekiniu, todėl nereikalauja savarankiško ginčijimo.

15Be kita ko, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo nuo bylos iškėlimo teisme dienos mokėti ieškovei 8,14 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nustatęs tai, kad atsakovei prievolė mokėti procesines palūkanas kyla 2014 m. antrąjį pusmetį, todėl apskaičiuojant palūkanas taikė tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma, paskelbta 2014 m. liepos 1 d., kuri sudarė 0,14 %.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovė RUAB ,,Šebsta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

        1. Iš teismo sprendimo motyvų neaišku, kodėl teismo vertinimu generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ reikalavimo teisių į objekto užsakovus perleidimas atsakovei laikytinas tinkamu atsiskaitymu Statybos subrangos sutarties 2.2., 2.3. punktų bei Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties 1.2.3. punkto prasme.
        2. Teismas neįvertino šalių sudarytų Statybos subrangos, Sąlyginės skolos perkėlimo ir Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sąlygų pagal sutarčių aiškinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
        3. Teismas nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad prieš pasirašant 2013 m. lapkričio 8 d. Statybos subrangos sutartį atsakovė, būdama sąžininga sandorio šalimi, įspėjo ieškovę, jog objekto užsakovai turi finansinių problemų ir gali laiku neatsiskaityti su generaliniu rangovu, o šis su atsakove. Kad ieškovė, nepaisant minėtų aplinkybių, sutiko atlikti darbus, t. y. prisiėmė užsakovų neatsiskaitymo riziką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes į Subrangos sutartį buvo įtrauktas 2.2 punktas, kuriame nurodyta sąlyga apie atsiskaitymą turi būti aiškinama kaip pinigų už atliktus darbus gavimas. Šią aplinkybę patvirtinta ir šalių elgesys po sutarties sudarymo, t. y. šalys sudarė 2013 m. gruodžio 9 d. Sąlyginė skolos perkėlimo sutartį, 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė Memorandumą.
        4. 2013 m. gruodžio 9 d. Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties 1.2.3. punktą teismas turėjo aiškinti atsižvelgdamas į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes ir šalių elgesį po jos. Tiek Statybos subrangos sutartis, tiek Sąlyginė skolos perkėlimo sutartis sudarytos tuo pačiu metu ir yra susijusios, todėl turi būti aiškinamos panašiai, t. y. apmokėjimo iš generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ negavimas aiškintinas kaip pinigų už atliktus darbus negavimas.
        5. Teismas nesiaiškino 2014 m. gegužės 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų. Užsakovams delsiant atsiskaityti su generaliniu subrangovu šis atsidūrė ties nemokumo riba dėl atsakovei pradelstų įsipareigojimų, atsakovė, siekdama apsaugoti save ir subrangovus nuo generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ bankroto neigiamų pasekmių, sudarė minėtą sutartį. Atsakovei perėmus iš trečiojo asmens UAB ,,Conmaster“ jo turimas reikalavimo teises į objekto užsakovus buvo sumažintas jos pradelstų įsipareigojimų dydis ir išvengta generalinio rangovo bankroto. Tačiau atsakovė realaus atsiskaitymo už suteiktus darbus negavo, mokėjimai nėra gauti iki šiol. Šios Sutarties sudarymas turi būti aiškinamas ne kaip atsiskaitymas, bet kaip veiksmai nukreipti gauti realų atsiskaitymą.
        6. Teismas neteisingai nustatė, kad neįvyko Sąlyginės skolos perkėlimo sutartyje numatytos skolos perkėlimo sąlygos, nes atsakovė negavo pinigų iš generalinio rangovo už atliktus darbus, ieškovė pripažino Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties įsigaliojimą pasirašydama 2014 m. balandžio 28 d. memorandumą, kurio galiojimas negali būti ribotas laike, todėl laikytinas galiojančiu. Įvyko Sutartyje numatytos sąlygos ir atsakovės skola ieškovei buvo perkelta trečiajam asmeniui UAB ,,Kristisana“.
        7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Statybos subrangos sutarties 6.2. punkte nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti pagal Sutartį, todėl esant Sutartyje nustatytam palūkanų dydžiui Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos negali būti taikomos (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

17Taip pat apeliantė prašo prijungti prie bylos įrodymus – AB ,,Montuotojas“ 2015 m. spalio 15 d. raštus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, teigia, kad jie patvirtina faktą, jog ieškovei buvo teikiama informacija apie problemas, susijusias su statybos darbų finansavimu, ir derino su jais savo veiksmus generalinio rangovo ir užsakovų atžvilgiu. Teigia, kad jie pateikti iš karto po to, kai ieškovės atstovė nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie objekto užsakovų finansines problemas.

18Ieškovė UAB ,,Daistatus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

              1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad priimtas teismo sprendimas nėra motyvuotas. Teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų. Tinkamai įvertino 2013 m. spalio 8 d. Statybos subrangos sutartį, 2014 m. gegužės 27 d. atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Conmaster“ sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, Reikalavimo įskaitymo aktą. Teismas aiškiai motyvavo ir pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas priimdamas atsiskaitymą reikalavimo perleidimo sutartimi negavo atsiskaitymo pinigais, nėra reikšminga, nes atsiskaitymo formos pasirinkimas yra sąlygotas pačios atsakovės apsisprendimo.
              2. Apeliantė pasisakydama apie tikruosius šalių ketinimus, sudarant 2013 m. lapkričio 8 d. Statybos subrangos sutartį, klaidina teismą nurodydama, kad ieškovei buvo žinoma, jog objekto užsakovai turi finansinių problemų ir gali būti laiku neatsiskaityta.
              3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad Statybos subrangos sutarties 2.2. punktas turi būti aiškinamas kaip pinigų už atliktus darbus gavimas. Šiame punkte nėra įvardijamas konkretus generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ atsiskaitymo su atsakove būdas. Atsakovė laisva valia priėmė atsiskaitymą iš UAB ,,Conmaster“ turtinėmis reikalavimo teisėmis į objektų užsakovus bei įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ji priėmėm tokį atsiskaitymo būdą, todėl argumentai, kad tinkamu atsiskaitymu laikytinas tik pinigų už atliktus darbus gavimas, atmestini kaip nepagrįsti.
              4. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina Statybos subrangos sutarties 2.2. punktą, kad juo šalys ketino susitarti dėl generalinio rangovo ir / ar užsakovų neatsiskaitymo rizikos paskirstymo tarp šalių, ją perkeliant ieškovei. Sutarties atsiskaitymo terminas yra aiškiai susietas tik su UAB ,,Conmaster“ atsiskaitymu su atsakove, todėl neapgrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė prisiėmė objekto užsakovų neatsiskaitymo su atsakove riziką, nes toks aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu.
              5. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties 1.1., 1.2.3. punktus. Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties įsigaliojimas nėra siejamas su sąlyga, numatančia, kad su atsakove turi atsiskaityti objekto užsakovai, jos įsigaliojimui reikšmės turi tik aplinkybė ar su atsakove atsiskaitė UAB ,,Conmaster“. Tikroji šalių valia ir ketinimas sudarant šią sutartį buvo prievolės įvykdymo privalomumo akcentavimas, o ne konkretaus prievolės įvykdymo būdo pasirinkimas.
              6. Tai, kad 2014 m. gegužės 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB ,,Conmaster“ atlygintinai perleido atsakovei reikalavimo teises į objekto užsakovus, 2014 m. gegužės 27 d. Reikalavimų įskaitymo aktu įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, jo 2 punktu sutarė, kad po įskaitymo UAB ,,Conmaster“ ir atsakovė viena kitos atžvilgiu nebeturi vykdytinų piniginių prievolių, patvirtina, kad generalinis rangovas atsiskaitė su atsakove.
              7. 2013 m. gruodžio 9 d. Sąlyginė skolos perkėlimo sutartis neįsigaliojo, nes neatsirado 1.2 ir / ar 1.2.3. punktuose numatytos sąlygos: trečiasis asmuo UAB ,,Conmaster“ 2014 m. gegužės 27 d. atsiskaitė su atsakove, nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė 60 dienų dėl savo finansinės padėties objektyviai negalėjo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, kad realus lėšų gavimas iš UAB ,,Conmaster“ tapo neįmanomas, nes prievolė baigėsi įskaitymu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad suėjus terminui atsiskaityti už atliktus darbus jos finansinė padėtis buvo bloga ir ji negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
              8. Subrangos sutartimi šalys sutarė ne dėl procesinių palūkanų dydžio, o dėl delspinigių, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiuo atveju negali būti taikoma Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

19Ieškovė nurodė, kad nesutinka, jog prie bylos būtų prijunti apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, nes jie nelaikytini leistinais, nėra susiję su nagrinėjama byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti, jie savo esme atitinka liudytojų parodymus, todėl turi būti patvirtinti notaro, juose nėra nurodyta bylai reikšminga aplinkybė, kad sudarant Sutartį ieškovei buvo žinoma apie užsakovų sunkią finansinę padėtį.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės RUAB ,,Šebsta“ apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

22Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika parengti ir suderinti sutapdinto stogo įrengimo darbus, sandėliavimo paskirties pastate, esančiame adresu ( - ), statybos darbų kaina – 142 624,79 Eur (492 454,87 Lt); taip pat sutarė, kad atsakovė už atliktus darbus atsiskaitys per 2 darbo dienas, per kurias už darbus su ja atsiskaitys objekto užsakovas UAB ,,Conmaster (Sutarties 1.1., 1.2., 2.2. punktai; t. 1, b. l. 15-19). Šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, 1-2, 2, 2-2, 3, 3-2 už 2013 m. gruodžio mėnesį, 2014 m. sausio, vasario mėnesius (t. 1, b. l. 23-24, 27-28, 31-32), ieškovė už atliktus darbus išrašė 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitas faktūras Serija DS Nr. 000831, 0000840, 0000852, kuriose nurodyta mokėtina suma 139 239,39 Eur (480 765,78 Lt; t. 1, b. l. 21, 25, 29).

24Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Kristisana“ 2013 m. gruodžio 9 d. pasirašė Sąlyginę skolos perkėlimo sutartį, kuria sutarė, kad atsakovė RUAB ,,Šebsta“ perkelia naujajai skolininkei trečiajam asmeniui UAB ,,Kristisana“, o ši perima iš pradinės skolininkės prievolę sumokėti skolą už atliktus statybos darbus pagal ieškovės ir atsakovės 2013 m. gruodžio 8 d. sudarytą Statybos subrangos sutartį; kad sutartis įsigalios tik tuo atveju, jei pradinė skolininkė ilgiau kaip 60 dienų dėl savo finansinės padėties objektyviai negalės įvykdyti prievolių kreditorei; kad jei pradinė skolininkė objektyviai turi / turės finansinių galimybių įvykdyti prievolę kreditorei, naujoji skolininkė neperims jokios prievolės pagal Pagrindinę sutartį ir ši sutartis neįsigalios; kad pranešdama apie savo objektyvų finansinį nepajėgumą sumokėti kreditorei skolą, be kita ko, pateikti duomenis, jog nėra gavusi apmokėjimo už darbus iš generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ (Sutarties 1.1., 1.2., 1.2.1., 1.2.3. punktai; t. 1, b. l. 67-68).

25Ieškovė, atsakovė bei kiti objekte statybos darbus atlikę rangovai 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė Memorandumą dėl kreditorinių reikalavimų, gautinų lėšų pasiskirstymo tarp šalių bei bendradarbiavimo įgyvendinant statybos darbus objekte. Memorandumo 5 punktu jo šalys įsipareigojo iki visiško objektų užbaigimo momento, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. liepos 31 d., nereikšti jokių pretenzijų ir neteikti teismui ieškinių, neatlikti jokių kitų veiksmų, kurie apsunkintų ar užvilkintų galimybes tinkamai vykdyti darbus ir kitus įsipareigojimus, susijusius su objekto statybų užbaigimu (t. 1, b. l. 61-65).

26Atsakovė RUAB ,,Šebsta“ ir generalinis rangovas UAB ,,Conmaster“ 2014 m. gegužės 27 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo Sutartį, pagal kurią UAB ,,Conmaster“ (pradinė kreditorė) perleido, o atsakovė RUAB ,,Šebsta“ (naujoji kreditorė) įgijo 604 735,74 Eur (2 088 031,57 Lt) dydžio reikalavimo teises į nurodytus skolininkus; sutarta reikalavimo perleidimo kaina – 604 735,74 Eur (2 088 031,57 Lt) (Sutarties 1.2., 3.1. punktai; b. l. 129-131). Tos pačios dienos Reikalavimų įskaitymo aktu atsakovė UAB ,,Šebsta“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu įskaitė UAB ,,Conmaster“ atžvilgiu turimą reikalavimą sumokėti 2 088 031,57 Lt į RUAB ,,Šebsta“ vykdytiną prievolę sumokėti UAB ,,Conmaster“ 2 088 031,57 Lt (1 punktas). Šio akto 2 punkte nurodyta, kad po priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo UAB ,,Conmaster“ yra pilnai įvykdžiusi savo prievoles sumokėti RUAB ,,Šebsta“ 2 088 031,57 Lt, o atsakovė savo prievolę tokią pačią sumą sumokėti UAB ,,Conmaster“ (t. 1, b. l. 132-133).

27Atsakovė, kvestionuodama teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nurodo, kad teismas nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, nevertino šalių pasirašytų sutarčių sudarymo aplinkybių, jų faktinio vykdymo (CK 6.193 straipsnis), todėl neteisingai nustatė Statybos subrangos sutarties 2.2. punkto reikšmę bei nepagrįstai konstatavo, kad neįvyko Sąlyginės skolos perkėlimo sutartyje numatytos skolos perkėlimo sąlygos. Teigia, kad teismui neįvertinus šalių sudarytų sutarčių sąlygų pagal sutarčių aiškinimo taisykles, neatskleista ginčo esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priimtas sprendimas nemotyvuotas, nes nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad generalinis rangovas su ja atsiskaitė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Mano, kad nepagrįstai priteistos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, neįvertina aplinkybė, kad šalys Statybos subrangos sutarties 6.2. punkte sutarė dėl jų dydžio (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

28Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

29Dėl naujų įrodymų

30Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, – 2015 m. spalio 15 d. AB ,,Montuotojas“ raštus, kuriuose nurodyta, kad kiekvieną savaitę vykdavo pasitarimai dėl objekto statybos, atsiskaitymų ir tolimesnės veiklos koordinavimo, sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ir kt. Apeliantė teigia, kad šie įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma apie objekto užsakovės finansines problemas, ketinimą su UAB ,,Conmaster“ sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

31Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuose raštuose nėra nurodyta, jog ieškovei buvo ar turėjo būti žinoma apie šaukiamus pasitarimus; kad ji juose dalyvavo, išreiškė savo nuomonę dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, šiuo pagrindu juos atsisakytina priimti ir nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą.

32Dėl teismo sprendimo motyvavimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei ginčo Sutarčių aiškinimo taisyklių

33Pasak apeliantės, ginčo šalims skirtingai suvokiant sudarytų sutarčių sąlygas, tai yra Sutartyse numatytą generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ atsiskaitymo su atsakove būdą, teismas privalėjo pasisakyti dėl CK 6.193 straipsnyje numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, nustatyti tikruosius šalių ketinimus, to nepadaręs neteisingai nustatė Statybos subrangos sutarties 2.2. punkto reikšmę bei nepagrįstai konstatavo, kad neįvyko Sąlyginės skolos perkėlimo sutartyje numatytos skolos perkėlimo sąlygos. Mano, kad tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai nemotyvavo savo sprendimo.

34Kaip teisingai nurodė apeliantė, teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

35Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99, par. 30). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimai bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, Serija A. Nr. 303 – A ir 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29–30, par. 27; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją, Sprendimų pranešimai 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, Serija A. Nr. 288, p. 20, par. 61).

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

37CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

38Kaip teisingai nurodė apeliantė, kasacinis teismas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193–6.195 straipsniuose, yra ne kartą pažymėjęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; etc.).

39Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino šalių 2013 m. lapkričio 8 d. sudarytos Statybos rangos sutarties 2.2. punktą, kuriame nurodyta, jog užsakovas už atliktus darbus atsiskaito per 2 darbo dienas, per kurias už darbus su Rangovu atsiskaito objekto užsakovas UAB ,,Conmaster“ bei 2013 m. gruodžio 9 d. Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties 1.2.3. punktą, pagal kurį ši sutartis įsigalioja tuomet, kai kartu su pranešimu pradinis skolininkas pateikia duomenis, patvirtinančius, kad nėra gavęs apmokėjimo iš generalinio rangovo – UAB ,,Conmaster“ pagal pradinio skolininko ir UAB ,,Conmaster“ 2013 m. liepos 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį.

40Kaip teisingai nurodė atsakovė, rangos sutartis savo esme yra atlygintinas sandoris (CK 6.681 straipsnis). Iš šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad atsakovė ja siekė, jog būtų tinkamai ir laiku atlikti sutartyje nurodyta darbai, o ieškovė – už atliktus darbus gauti sutarto dydžio užmokestį. Nors apeliantė teigia, kad sudarant šią sutartį tikroji jų valia dėl atsiskaitymo buvo ta, kad jai kils pareiga atsiskaityti su atsakove tik tuomet, kai generalinis rangovas UAB ,,Conmaster“ sumokės už atliktus darbus pinigus ir ši sąlyga į sutartį įrašyta tik todėl, kad abiems šalims buvo žinoma rizika, jog generalinis rangovas gali neįvykdyti savo įsipareigojimų atsakovei, ieškovei nesutinkant su šiais teiginiais, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovė sutiko prisiimti tokią riziką (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog šalys 2013 m. gruodžio 9 d. pasirašė Sąlyginės skolos perkėlimo sutartį patvirtina faktą, kad ieškovė buvo suinteresuota kaip galima greičiau gauti atlyginimą už atliktus darbus, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės deklaratyviais teiginiais, kad tokiu būdu ieškovė sutiko dirbi net ir žinodama, kad atsakovė gali su ja tinkamai ir laiku neatsiskaityti. Sutiktina su ieškove, kad nei vienas pelno siekiantis juridinis asmuo nesudarytų tokios sutarties, jeigu žinotų, kad atlikus sutartyje numatytus darbus už juos nebus atsiskaityta. Minėtos apeliantės nurodytos aplinkybės bei faktinis šalių elgesys ne tik nepatvirtina fakto, kad ieškovei buvo žinoma apie užsakovų patiriamus finansinius sunkumus, bet ir tai, kad Statybos rangos sutartimi buvo sutarta, kad tinkamu generalinės rangovės atsiskaitymu laikytinas tik pinigų už atliktus darbus sumokėjimas. Vertinti šios sutarties 2.2. punkte vartojamą sąvoką ,,už atliktus darbus atsiskaito“ kaip šalių išreikštą valią dėl generalinio rangovo UAB ,,Conmaster“ atsiskaitymo su atsakove vieninteliu būdu – sumokant pinigus už atliktus darbus – būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu.

41Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad generalinis rangovas UAB ,,Conmaster“ su ja yra atsiskaitęs pasirašius 2014 m. gegužės 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei atlikus reikalavimų įskaitymą, nenurodo kaip turi būti vertinami šie sandoriai (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neginčija fakto, kad reikalavimo teisių į objektų užsakovus įsigijimas iš generalinio rangovo ir atsiskaitymas įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus priklausė nuo jos pačios valios. Atsakovei pasirinkus tokį tarpusavio prievolės įskaitymo būdą, kuris nėra draudžiamas įstatymo (CK 6.39 straipsnio 2 dalis), teisinio pagrindo UAB ,,Conmaster“ sumokėti atsakovei likusią skolą už atliktus, įskaitant ir tą darbų dalį, kurią atliko ieškovė, nebeliko. Dėl šios priežasties taip pat būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu prievolės įvykdymą ne sumokant pinigus, o perleidžiant reikalavimo teises atsakovei, laikyti netinkamu atsiskaitymu pagal Sutartį. Nors apeliantė teigia, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti UAB ,,Conmaster“ bankroto, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad nesudarius minėtos sutarties ši būtų tapusi nemoki, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat pabrėžtina, kad atsakovės tikslai, susiję su jos kontrahentu (šiuo atveju – generaliniu rangovu UAB ,,Conmaster“) neturi lemti kito kontrahento – ieškovės –faktinės situacijos pablogėjimo, kuri, realiai atlikusi darbus, negauna atsiskaitymo iš savo užsakovės (atsakovės RUAB ,,Šebsta“) dėl to, kad pastaroji siekia apsaugoti savo užsakovą nuo neigiamų padarinių (jos įvardijamų kaip bankrotas)

42Nors apeliantė teigia, kas realaus atsiskaitymo iš UAB ,,Conmaster“ nėra gavusi, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ji pasinaudojo Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi jai suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į teismus dėl skolos išieškojimo iš buvusių trečiojo asmens UAB ,,Conmaster“ skolininkų: 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl 102 451,20 Eur (353 743,50 Lt) skolos priteisimo iš skolininkės UAB ,,Alsi“; teismas 2015 m. vasario 12 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkė įsipareigojo sumokėti atsakovei reikalavimo teisų perleidimo sutartimi perleistą įsiskolinimą, ir bylą nutraukė (civilinė byla Nr. 2-319-280/2015); 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 69 827,35 Eur (241 099,89 Lt) skolos priteisimo iš UAB ,,Katai“; teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 19 d. (civilinė byla Nr. 2-1610-601/2015); skolininkui UAB ,,Kubas Lt“ Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla, teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtintas atsakovės RUAB ,,Šebsta“ 176 997,15 Eur kreditorinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-147-212/2016); 2014 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl 110 889,91 Eur (382 880,69 Lt) skolos priteisimo iš UAB ,,Saugios erdvės“; teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-2995-803/2015 (šiuo metu civilinės bylos Nr. 2-151-755/2016). Taigi atsakovė kreipėsi į teismus dėl keturių iš penkių Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistų pradinių trečiojo asmens UAB ,,Conmaster“ skolininkų skolų išieškojimo, visais atvejais nurodytas reikalavimo pagrindas – 2014 m. gegužės 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad ir pati atsakovė tokį atsiskaitymo būdą laikė tinkamu prievolės jai įvykdymu, atitinkančiu Statybos subrangos sutarties 2.2. punkte nurodytąjį, todėl laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad šalys sutarė, jog generalinio rangovo atsiskaitymas laikytinas tinkamu išimtinai tik atlikus mokėjimą piniginėmis lėšomis. Duomenų, kad įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nėra vykdomi, apeliantė taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

43Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Sąlyginės skolos perkėlimo sutarties galiojimo klaidingai nurodė, jog ši sutartis yra negaliojanti, nes pradinis skolininkas (atsakovė RUAB ,,Šebsta“) yra atsiskaitęs su kreditoriumi (ieškove UAB ,,Daistatus“). Tačiau konstatavus, kad generalinė rangovė su atsakove atsiskaitė, nėra sutartyje numatytos jos įsigaliojimo sąlygos – negauto apmokėjimo iš generalinio rangovo (Sutarties 1.2.3. punktas). Todėl laikytina pagrįsta galutinė su šios sutarties įsigaliojimu susijusi teismo išvada – kad neatsirado Sutartyje numatyta skolos perkėlimo sąlyga, todėl ji neįsigaliojo.

44Nors teismas nagrinėdamas šalių ginčą atskirai nepasisakė dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, išdėstė nustatytas ir reikšmingas bylos aplinkybes, atsakė į esminius šalių argumentus, pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų, įvertino Statybos subrango sutarties sąlygas, numatančias atsiskaitymo tvarką, vertino Sąlyginę skolos perkėlimo sutartį bei kitas sutartis ir priėmė teisingą sprendimą byloje bei pagrįstai konstatavo, kad generalinis rangovas su atsakove atsiskaitė, perleisdamas reikalavimą, o tai laikoma prievolės įvykdymu, todėl nepakankamai išsami teismo argumentacija ir motyvų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nepateikimas kaip atskirų argumentų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

45Dėl procesinių palūkanų

46Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ne Statybos subrangos sutarties 6.2. punkte nustatytą palūkanų normą, o taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas ir tokiu būdu pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

47CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė ieškovė nors palūkanos ir netesybos turi bendrų bruožų – tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tačiau palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos.

48Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

49Nagrinėjamu atveju Statybos subrangos sutarties 6.2. punktu šalys sutarė, kad jei užsakovas (atsakovė) neatsiskaito už atliktus darbus šioje Sutartyje nurodyta tvarka, subrangovas (ieškovė) turi teisę reikalauti sumokėti 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (t. 1, b. l. 18). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą sutarties nuostatą sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju šalys sutarė dėl netesybų dydžio. Tuo tarpu įrodymų, kad buvo sudarytas rašytinis susitarimas ir dėl palūkanų dydžio apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

50Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys Sutartyje nesutarė dėl palūkanų dydžio, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad teismas priteisdamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatytas palūkanas pažeidė šios įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

51Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

54Ieškovė UAB ,,Daistatus“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 605,59 Eur išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. 3, b. l. 27-29). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos), 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į apeliacinį skundą gautas 2016 m. balandžio 4 d. (t. 3, b. l. 26). Maksimalus užmokestis už advokato suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjamojoje byloje sudaro 983,97 Eur (1,3 koeficientas x 756,90 Eur – užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. IV ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje).

55Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte rekomenduojamą maksimalų dydį, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų tęstinumą, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 700 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Daistatus“ (j. a. k. 300066156) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ (j. a. k. 259968070) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų dėl sutarčių... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Daistatus“ (toliau – UAB... 6. Nurodė, kad su atsakove 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos subrangos... 7. Taip pat ieškovė teigia, kas atsakovės vienašaliu 2014 m. rugsėjo 9 d.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė... 10. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė 2014 m. gegužės 27 d. sudarė... 11. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pagal... 12. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius, kad ieškovė darbus... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Statybos subrangos sutarties 2.7... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu 2014 m.... 15. Be kita ko, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo nuo bylos iškėlimo... 16. Atsakovė RUAB ,,Šebsta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 17. Taip pat apeliantė prašo prijungti prie bylos įrodymus – AB... 18. Ieškovė UAB ,,Daistatus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 19. Ieškovė nurodė, kad nesutinka, jog prie bylos būtų prijunti apeliantės... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ... 23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2013 m. lapkričio 8... 24. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Kristisana“ 2013 m. gruodžio... 25. Ieškovė, atsakovė bei kiti objekte statybos darbus atlikę rangovai 2014 m.... 26. Atsakovė RUAB ,,Šebsta“ ir generalinis rangovas UAB ,,Conmaster“ 2014 m.... 27. Atsakovė, kvestionuodama teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako... 29. Dėl naujų įrodymų... 30. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos... 31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 32. Dėl teismo sprendimo motyvavimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei ginčo... 33. Pasak apeliantės, ginčo šalims skirtingai suvokiant sudarytų sutarčių... 34. Kaip teisingai nurodė apeliantė, teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir... 35. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti... 36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų motyvai turi... 37. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia,... 38. Kaip teisingai nurodė apeliantė, kasacinis teismas dėl sutarčių aiškinimo... 39. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino šalių... 40. Kaip teisingai nurodė atsakovė, rangos sutartis savo esme yra atlygintinas... 41. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad generalinis rangovas UAB... 42. Nors apeliantė teigia, kas realaus atsiskaitymo iš UAB ,,Conmaster“ nėra... 43. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Sąlyginės skolos perkėlimo... 44. Nors teismas nagrinėdamas šalių ginčą atskirai nepasisakė dėl sutarčių... 45. Dėl procesinių palūkanų ... 46. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ne Statybos subrangos... 47. CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs... 48. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės... 49. Nagrinėjamu atveju Statybos subrangos sutarties 6.2. punktu šalys sutarė,... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys Sutartyje nesutarė dėl... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 52. Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 53. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš... 54. Ieškovė UAB ,,Daistatus“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą... 55. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 58. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Daistatus“ (j. a. k....