Byla e2-1065-464/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Z. Č., T. B., V. P. (V. P.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė.

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ atskirąją skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Netlita“, A. J., V. M., A. F. (A. F.), I. K. (I. K.) ir S. F. (S. F.) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Z. Č., T. B., V. P. (V. P.),

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ 2014-03-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-10-20 patikslinusi prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ 2012-03-16 sudarytą sutartį bei 2012-07-10 sudarytus rangos sutartį ir papildomą susitarimą „Dėl prekių sandėliavimo“ prie 2012-07-10 rangos sutarties (CK 6.66, 1.80, 1.82 str.); 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų BUAB „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K. ir S. F. 232 548,34 Eur (802 942,91 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kauno apygardos teismas 2017-01-12 sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir iš atsakovės BUAB „Netlita“ ieškovės BUAB „Kauno popierius“ naudai priteisė 66 484 Eur nuostolių atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė; nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ turi reikalavimo teisę į 66 484 Eur reikalavimo patenkinimą BUAB „Netlita“ bankroto byloje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka; atmetė ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams J. V., K. R., V. M., A. F., S. F. ir I. K..
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-23 nutartimi Kauno apygardos teismo 2017-01-12 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ 2012-03-16 sudarytą sutartį bei 2012-07-10 sudarytus rangos sutartį ir papildomą susitarimą „Dėl prekių sandėliavimo“ prie 2012-07-10 rangos sutarties bei reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo J. V. paliko nepakeistą; sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų BUAB „Netlita“, A. J., K. R., V. M., A. F., I. K. ir S. F. panaikino ir šią civilinės bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  4. Į 2018-04-09 vykusį teismo posėdį ieškovė bei jos atstovai neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą ieškovės atstovams (bankroto administratorei UAB „Valnetas“, advokatui V. S. ir advokatų profesinei bendrijai „ZETA LAW“) buvo pranešta 2018-03-02 per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) išsiunčiant teismo pranešimus. Atsakovo A. J., atsakovų A. F., S. F. ir I. K. bei atsakovės BUAB „Netlita“ atstovai prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą; iš ieškovės BUAB „Kauno popierius“ atsakovės BUAB „Netlita“ naudai priteisė 2 344 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino Kauno apygardos teismo 2014-03-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų BUAB „Netlita“, J. V., V. M., A. F., I. K. ir S. F. atžvilgiu.
  2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atstovams advokatui V. S. ir bankroto administratorei UAB „Valnetas“ apie 2018-04-09 10.00 val. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau į minėtą teismo posėdį ieškovės atstovai neatvyko. Teismui neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra žinomos, ieškovės atstovai nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą.
  3. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog į teismo posėdį atvykusių atsakovų atstovai prašo palikti ieškinį nenagrinėtą ir neprašo priimti sprendimo už akių, yra įstatyme (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.) nustatytas pagrindas ieškovės ieškinį atsakovams BUAB „Netlita“, V. M., A. F., I. K. ir S. F. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
  4. Teismas ieškovės atstovų procesinį elgesį šioje byloje įvertino kaip netinkamą dar ir tuo aspektu, kad ieškovės atstovai 2017-12-22 bei 2018-03-07 nutartimis buvo įpareigoti teismui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutarties 163 punkte nurodytas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės atstovai nedalyvavo nei viename iš trijų paskirtų teismo posėdžių, taigi pati ieškovė tinkamai nesirūpino greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu. Todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu atitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-04-12 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą paskirti teismo posėdį ne anksčiau kaip 2018-06-01, šalims nesuteikdamas pakankamai laiko susitarti taikiai ir skirdamas savitikslius teismo posėdžius, nepagrįstai skubindamas bylos nagrinėjimą bei didindamas šalių bylinėjimosi išlaidas. Faktiškai sukliudydamas šalims bylą užbaigti taikiai teismas pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus.
    2. Derantis dėl taikos sutarčių sąlygų ir esant realiai galimybei bylą užbaigti taikos sutartimis, papildomų įrodymų ar procesinių dokumentų, susijusių su ginčo esme, teikimas būtų netikslingas, kadangi dėl to didėtų šalių bylinėjimosi išlaidos ir būtų nepagrįstai gaišinamas proceso dalyvių laikas.
    3. Ieškovė 2018-03-01 prašymu taip pat teismo prašė pripažinti visų atsakovų (fizinių asmenų) dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, tačiau teismas šio ieškovės procesinio prašymo nei viename iš teismo posėdžių nenagrinėjo.
    4. Atsakovas V. M., nedalyvavęs 2018-04-09 vykusiame teismo posėdyje, 2014-05-12 pateiktame savo atsiliepime į ieškinį buvo pareiškęs teismui prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu būtų įstatyme numatyti pagrindai. Dar ir dėl to nebuvo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu nė vienas iš atsakovų neprašo priimti sprendimą už akių.
  1. Atsakovė BUAB „Netlita“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai bei motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
  2. Atsakovai S. F., I. K. ir A. F. pateikė atsiliepimą į pareikštą atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018-04-12 nutartį palikti nepakeistą; paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovams (CPK 95 str. 2 d.). Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Remiantis pirmosios instancijos teismo 2017-12-22 bei 2018-03-07 nutartimis, ieškovė neteikė jokių papildomų įrodymų, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutarties 163 punkte nurodytus argumentus, tris kartus ieškovės atstovai neatvyko į teismo posėdžius, todėl akivaizdu, kad ieškovė byloje elgėsi pasyviai, sistemingai neatliko procesinių veiksmų, vilkino bylos nagrinėjimą. Visa tai rodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, piktybiškai vengė vykdyti teismo pateiktas rekomendacijas, veikė prieš greitą ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą, o teismui palikus ieškinį nenagrinėtą pateiktas atskirasis skundas tik patvirtina ieškovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
    2. Atsakovas V. M. 2018-04-09 teismo posėdyje nedalyvavo, priimti sprendimą už akių neprašė, o nurodyti jo 2014 m. rašyto atsiliepimo formuluotę nesąžininga, nes ieškovė keitė ieškinio reikalavimus ir visi atsakovai kelis kartus teikė atsiliepimus į ieškovės ieškinio pakeitimus.
    3. Ieškovės elgesys, jai nedalyvavus teismo posėdyje ir vėliau pateikus atskirąjį skundą dėl priimto jai nepalankaus teismo procesinio sprendimo bylos baigties, vertintinas kaip nesąžiningas, prieštaraujantis ekonomiškumo (CPK 7 str. 2 d.) bei kooperacijos (CPK 8 str.) principams.
  3. Atsakovas V. M. pateiktu atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Teismui pateiktas 2014-05-12 atsiliepimas į pradinį ieškinį neatitinka tikrosios atsakovo pozicijos sprendimo už akių priėmimo klausimu, kadangi ieškovė kelis kartus keitė savo ieškinio reikalavimus. Daugiau atsiliepimų atsakovas neteikė, posėdyje, kuriame ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas nedalyvavo ir priimti sprendimą už akių teismo neprašė.
    2. Bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo ieškovės atstovai nedalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, nevykdė privalomų raginimų tikslinti ieškinį ir/ar pateikti naujus įrodymus, o vietoje to rūpinosi taikos sutarčių su kai kuriais atsakovais sudarymu.

9Teisėja

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto instituto taikymo tikslų

  1. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
  2. Kita vertus, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą.
  3. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybė turi būti suteikiama tiesos nustatymo tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
  4. Todėl nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, kad bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, kad neatvykimą į teismo posėdį galėjo lemti kitos, taip pat su civilinio proceso tikslų įgyvendinimu susijusios priežastys, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.

12Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto sąlygų

  1. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
  2. Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Tokia situacija prieštarautų vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
  3. Nagrinėjamos bylos atveju šis principas itin aktualus bei svarbus dar ir tuo aspektu, kad šis šalių ginčas vyksta nuo 2014-03-17, byloje daug dalyvaujančių asmenų/atstovų, byla jau buvo nagrinėta ne vienoje teisminėje instancijoje, byloje atlikta daug procesinių veiksmų, įskaitytinai ir reikalaujančių papildomų laiko ir materialinių sąnaudų, įvyko daug teismo posėdžių. Todėl ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad apeliantė nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apeliantės ir jos kreditorių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, apie tai jau buvo taip pat pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

13Dėl apeliantės ir jos atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių

  1. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017-12-22 nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018-02-07 9.30 val. Apeliantės atstovas advokatas V. S. 2018-02-05 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ne trumpesniam kaip 21 dienos terminui, kadangi BUAB „Kauno popierius“ bankroto administratorė iš vieno atsakovo gavo pasiūlymą bylą dalyje dėl jam pareikštų reikalavimų užbaigti taikiai. 2018-02-07 teismo posėdyje apeliantės atstovai nedalyvavo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ir paskyrė posėdį 2018-03-01 13 val. Į 2018-03-01 teismo posėdį apeliantės atstovai neatvyko dėl apeliantės atstovo advokato V. S. skubios komandiruotės į Olandiją (skrydis 2018-03-01). Per EPP sistemą apeliantės atstovas advokatas V. S. iki teismo posėdžio 2018-03-01 pateikė prašymą apeliantei nedalyvaujant spręsti klausimą dėl pateiktos taikos sutarties patvirtinimo, laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo K. R. atžvilgiu panaikinimo, visų atsakovų (fizinių asmenų) dalyvavimą sekančiuose teismo posėdžiuose pripažinti būtinu bei atidėti teismo posėdį ne ankstesniam terminui, kaip 2018-06-01. Atsižvelgiant į šį prašymą ir pateiktus dokumentus, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, tačiau kitą teismo posėdį paskyrė gerokai anksčiau, nei to prašė apeliantė – 2018-04-09 10 val., taip pat neišsprendė jos prašymo dėl atsakovų, fizinių asmenų, privalomo dalyvavimo posėdyje.
  2. Nėra ginčo, kad apie posėdžio laiką ir vietą apeliantės atstovams (bankroto administratorei UAB „Valnetas“, advokatui V. S. ir advokatų profesinei bendrijai „ZETA LAW“) buvo pranešta tinkamai – 2018-03-02 per EPP sistemą išsiunčiant teismo pranešimus. Į 2018-04-09 vykusį teismo posėdį apeliantė bei jos atstovai neatvyko nenurodęs priežasties. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip netinkamą ieškovės atstovų procesinį elgesį, trečią kartą iš eilės neatvykus apeliantės atstovui, ir ieškovės pasyvumą įrodinėjimo procese, nevykdant 2017-12-22 bei 2018-03-07 nutartimis jai nustatyto įpareigojimo pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-23 nutarties 163 punkte nurodytas aplinkybes, o toks elgesys, teismo vertinimu, neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies bei 8 straipsnio reikalavimų ir leidžia ieškinį palikti nenagrinėtą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali pritarti. Byloje nėra ginčo, kad grąžinus bylą į pirmąją instanciją buvo surengti trys teismo posėdžiai 2018-02-07, 2018-03-01 bei 2018-04-09, apie kurių vietą ir laiką ieškovė ir jos atstovai buvo informuoti tinkamai, nors juose ir nedalyvavo. Tačiau iki pirmojo teismo posėdžio, vykusio 2018-02-07, ieškovės atstovas advokatas V. S. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, įvardijęs siekį susitarti taikiai su vienu iš atsakovų. Tokie ketinimai buvo realizuoti, taikos sutartis sudaryta. Taip pat ir iki antrojo teismo posėdžio, vykusio 2018-03-01, apeliantės atstovas informavo teismą, jog byloje vis dar siekiama taikaus susitarimo su atsakovais, bei kad dėl apeliantės atstovo advokato V. S. skubios komandiruotės į užsienį posėdžio dieną jis negalės dalyvauti vyksiančiame teismo posėdyje, pateikęs šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, kartu prašydamas dėl galimybės užbaigti ginčą taikiai ir tokiai procedūrai reikalingą laiką (įmonės kreditoriai turi pritarti taikos sutarties/sutarčių sąlygoms) kitą teismo posėdžio datą skirti ne anksčiau kaip 2018-06-01.
  4. Kaip aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašymą neskirti teismo posėdžio anksčiau, nei 2018-06-01, nustatęs kitą jo datą (2018-04-09). Taip pat nei antrajame posėdyje, nei trečiajame posėdyje, kuriame ieškinys paliktas nenagrinėtas, nebuvo išspręsti apeliantės prašymai dėl atsakovų privalomo asmeninio dalyvavimo. Teismas neatsižvelgė ir į apeliantės deklaruotus ketinimus ginčą (dalį jo) išspręsti taikiai, nors šie ketinimai faktiškai buvo realizuojami, į bylą yra pateiktos tarp ieškovės ir atsakovų K. R. ir A. J. sudarytos taikos sutartys, kurios 2018-03-14 bei 2018-04-09 nutartimis buvo patvirtintos, o minėtų atsakovų atžvilgiu civilinė byla nutraukta.
  5. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Civilinio proceso įstatymo nuostatomis, įpareigojančiomis proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas neteisingai įvertino bylą inicijavusios šalies atstovo neatvykimą į teismo posėdį ir apeliantės siekį tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu kaip piktnaudžiavimą, nesąžiningą naudojimąsi procesu ir atsisakymą bendradarbiauti, nepagrįstai susiejęs šias aplinkybes su užsitęsusiu bylos procesu.
  6. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką tikslu pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Civilinio proceso įstatyme, be kita ko, nustatytas aktyvus teismo vaidmuo taikinimo procese (CPK 228 str. 1 d., 231 str. 1 d., 249 str. 1 d.). CPK 159 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog ėmimasis priemonių šalims sutaikyti yra sudedamoji teismo posėdžio pirmininko pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą dalis. Šalių sutaikinimo tikslas tiesiogiai susijęs su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Taikos sutarties sudarymas byloje šalims lemia trumpesnį ir ekonomiškesnį teismo procesą, todėl nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o priimti sprendimą tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į proceso dispozityvumo principą (CPK 13 str.), kadangi civilinis procesas prasideda ir vyksta šalių iniciatyva. Kaip minėta anksčiau, civilinio proceso tikslas yra, visų pirma, siekti šalių taikos, todėl šalims išreiškus valią ginčą baigti taikiai teisme prioritetiškai turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti. Taigi ir teismas, visų pirma, privalo bandyti ginčo šalis sutaikyti, o ne kuo greičiau nustatinėti tiesą ir baigti bylą teismo procesiniu sprendimu.
  7. Šios bylos nagrinėjimas tęsėsi jau ilgą laiką – pirmosios instancijos teismas bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjo beveik trejus metus. Teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės byloje dalyvaujantys asmenys teikė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, 2015-01-16 nutartimi teismo paskirta ekonominė buhalterinė ekspertizė, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2015-12-23 nutartimi atnaujintas. Šioje byloje pagal 2013-08-29 atstovavimo sutartį apeliantės BUAB „Kauno popierius“ interesus iš esmės nuo pat bylos proceso pradžios gynė ir atstovavo advokatas V. S. (advokatų profesinė bendrija „ZETA LAW“), kuris jos vardu teikė iš esmės visus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat atliko ir organizavo kitus veiksmus, būtinus ieškinio reikalavimams pagrįsti, atsižvelgiant į teismo siūlymus, jam buvo siunčiami teismo pranešimai ir procesiniai dokumentai.
  8. Įvertinus aukščiau aptartus šioje byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be pagrindo neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė bei jos atstovai nuo 2014 m. viso proceso metu buvo aktyvūs. Apeliantės atstovo pateikti prašymai (2018-02-05 ir 2018-03-01) atidėti bylos nagrinėjimą, procesinių prašymų pateikimas ir prašymas juos nagrinėti apeliantei nedalyvaujant, prašymas neskirti teismo posėdžio laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-06-01, leidžia spręsti, kad nebuvo siekiama nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir apeliantė buvo suinteresuota bylos baigtimi.
  9. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, anksčiau atidėdamas du pirmuosius teismo posėdžius, neatvykimą į kuriuos vėliau jau pripažino netinkamo apeliantės procesinio elgesio sudėtine dalimi, nurodė, pirma, kad nėra pagrindo ieškovei ir/ar jos atstovams skirti procesinių nuobaudų, antra, kad egzistuoja pagrindai atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmąjį kartą atidedant bylos nagrinėjimą šalys tam net ir neprieštaravo.
  10. Skundžiamoje nutartyje kaip aktuali ir teikianti papildomą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą įvardinta ir tokia aplinkybė, kad apeliantė nevykdė teismo įpareigojimų bei nepateikė papildomų įrodymų ar procesinių dokumentų, kurių reikalavo pirmosios instancijos teismas 2017-12-22 bei 2018-03-07 nutartimis. Tačiau ir su tokiu vertinimu nesutiktina, nes ši aplinkybė pati savaime, kuomet vedamos derybos dėl taikos sutarties sąlygų, nenusako netinkamo procesinio elgesio ir neleidžia pripažinti apeliantės procesiškai pasyvia ar, juo labiau, procesu piktnaudžiaujančia, siekiančia nepagrįstai užtęsti teismo procesą šalimi.
  11. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą ir šitaip išspręsdamas apeliantės atstovo neatvykimo į teismo posėdį klausimą, kai bylos procesas jau vyko tokį ilgą laiką ir pareikalavo nemažų bylinėjimosi sąnaudų, neišnaudojo kitų įstatyme nustatytų teisinių pasekmių už neatvykimą į teismo posėdį, jeigu sprendė, kad tai padaryta be svarbios priežasties pavyzdžiui, baudos paskyrimo.

14Dėl atsakovo V. M. prašymo priimti sprendimą už akių

  1. Atskirasis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad vienas iš atsakovų procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) prašė priimti sprendimą už akių, todėl dar ir dėl šios priežasties sąlygų palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo. Atsakovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog po patikslinto ieškinio pateikimo naujo atsiliepimo į jį jis neteikė, 2018-04-09 posėdyje nedalyvavo ir priimti sprendimą už akių teismo neprašė, todėl, jo įsitikinimu, yra atsisakęs tokio ankstesniame atsiliepime suformuluoto savo prašymo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas V. M., 2018-02-06 informuodamas pirmosios instancijos teismą apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą bei prašydamas 2018-02-07 vyksiantį teismo posėdį nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė teismui vadovautis jo anksčiau į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tokį atsakovo V. M. pareiškimą, laikytina, jog 2014-05-12 pateiktas atsiliepimas nusako jo poziciją taip pat ir dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės, juolab kad prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu apeliantės atstovai be svarbios priežasties neatvyktų į teismo posėdį, jis nėra suformulavęs.
  3. Todėl apeliantei skundžiant teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, t. y. jau esant minėtam atsakovui palankiai bylos baigčiai, jo atsiliepime į atskirąjį skundą pakeista pozicija dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės neteikia pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo konstatuotu faktu, jog byloje nebuvo pateikta prašymo priimti sprendimą už akių. Be to, ir CPK 246 straipsnyje įstatymų leidėjas nenustatė, jog šalies prašymas priimti sprendimą už akių privalo būti pateiktas tik žodžiu, t. y. tai šaliai dalyvaujant teismo posėdyje. Taip pat nenustatytas ribojimas ar išimtys, pareiškus tokį prašymą tik vienam iš atsakovų daugeto, būtent jo atžvilgiu priimti sprendimą už akių, jeigu reikalavimo jam išskyrimas yra galimas. Taigi atsakovui V. M. pareikštas reikalavimas negalėjo būti paliktas nenagrinėtas dar ir dėl šios priežasties.
  4. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitiko ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.).
  5. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai