Byla 2-2474/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rideko”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Rideko” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1609-153/2013 pagal ieškovų BAB banko „Snoras”, UAB „Conlex” ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rideko”,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovai prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rideko” dėl nemokumo, BAB bankas „Snoras” prašė bankroto administratoriumi skirti R. S., UAB „Conlex” bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras”, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos administratoriumi prašė skirti UAB „Orinata”.

4Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rideko” nagrinėjimas buvo atidėtas iki Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Rideko”, įsiteisėjimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą (c. b. Nr. 2-1976/2013). Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis įsiteisėjo (2013 m. rugpjūčio 8 d.) (CPK 279 str. 1 d.).

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rideko”. Paskyrė UAB „Rideko” administratoriumi UAB „Orinata”. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų įmonės finansinių dokumentų matyti, jog 2013 m. kovo 20 d. pilno preliminaraus balanso duomenimis UAB „Rideko” turto turėjo už 980 206 Lt, kur 572 081 Lt sudaro ilgalaikio turto vertė (140 123 Lt mašinų ir įrengimų vertė, 429 454 Lt transporto priemonių vertė) ir 408 126 Lt trumpalaikis turtas. UAB „Rideko” balansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra 1 191 833 Lt. Iš pridėto Kreditinių skolų pasiskirstymo žiniaraščio matyti, kad 2013 m. kovo 20 d. dienai UAB „Rideko” pradelstų skolų kreditoriams suma yra 149 402,29 Lt. Į paminėtą žiniaraštį nėra įtraukta skola ieškovui BAB bankui „Snoras” 221 898,19 EUR (766 170,07 Lt) pagal Kredito sutartį Nr. 031-97270, vienašališkai banko nutrauktą nuo 2012 m. lapkričio 9 d. dėl UAB „Rideko” prievolių pagal sutartį nevykdymo. Iš VSDFV tinklapyje pateiktos viešos informacijos apie atsakovą UAB „Rideko” matyti, kad atsakovas taip pat yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3 367,66 Lt, įmonėje yra 12 apdraustųjų asmenų. Alytaus apskrities VMI patvirtino, kad UAB „Rideko” 2013 m. kovo 21 d. dienai turi 203 391,20 Lt mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams. Nepriemoka VMI taip pat nėra įtraukta į Kreditinių skolų pasiskirstymo žiniaraštį. UAB „Rideko” skolos VMI, Sodrai ir BAB bankui „Snoras” priskirtinos prie pradelstų įmonės įsipareigojimų. Iš pridėtų 2012 m. ir 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 20 d. laikotarpio pelno ataskaitų matyti, kad UAB „Rideko” veikla yra nuostolinga, įmonė nurodytais laikotarpiais atitinkamai turėjo 369 575,70 Lt ir 65 126,60 Lt nuostolių. Įvertinęs turimus duomenis, teismas konstatavo, kad UAB „Rideko” pradelsti įsipareigojimai (1 122 331,22 Lt) kreditoriams viršija į jo balansą įrašyto turto vertę (980 206 Lt). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad UAB „Rideko” yra nemokus, todėl yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas UAB „Rideko” atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Rideko”. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškeldamas bendrovei bankroto bylą, visiškai nepagrįstai rėmėsi bendrovės 2013 m. kovo 20 d. preliminaraus balanso duomenimis. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuota nuostata, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jos finansinę būklę atspindintys dokumentai turi būti aktualūs bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti dienai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2010). Todėl atsižvelgiant į šią suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad teismas, neturėjo vertinti 2013 m. kovo 20 d. preliminaraus balanso duomenų, o privalėjo pareikalauti, kad bendrovė pateiktų aktualius, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo dieną aktualius, finansinių ataskaitų rinkinius, iš kurių teismas turėtų galimybę spręsti apie bendrovės finansinę būklę bankroto bylos nagrinėjimo dienai. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį to nepadarė, todėl konstatuotina, kad teismas neįsitikinęs kokia tikroji yra bendrovės finansinė padėtis, nepagrįstai iškėlė jai bankroto bylą. Teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, privalėjo išsiaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti tikrąjį to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, turi ne tik patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir įpareigoti šalis pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562/2010). Taigi visais atvejais ypač svarbią reikšmę turi kompleksinis bendrovės veiklos perspektyvas atspindinčių finansinių rodiklių vertinimas. Teismas vertindamas bendrovės mokumą taip pat privalėjo išsiaiškinti ir išanalizuoti aplinkybes, nulėmusias bendrovės finansinės būklės blogėjimą. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas viso to neanalizavo, nesiaiškino tikrosios įmonės finansinės padėties, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Remiantis šia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatuotina, kad šiuo atveju bankroto bylos bendrovei iškėlimą inicijavę asmenys negalėjo inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimo ir (ar) prisidėti prie bendrovės bankroto bylos, kadangi iš pradžių šie asmenys turėjo išspręsti kilusį ginčą pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų bendrovei įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka. Ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš bendrovės, inicijuoti bankroto bylą bendrovei. Be to pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir Lietuvos teismų praktikoje formuojamą taisyklę, jog bankroto bylos įmonei iškėlimas remiantis vien tik formaliais kriterijais, neatsižvelgiant į realią įmonės padėtį, įmonės galimybes dirbti, neatitinka nei bankroto procedūrai keliamų tikslų, nei viešojo intereso. Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

9Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Nurodo, kad atsakovas savo atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog nėra pagrindų UAB „Rideko” iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad atsiliepimo pateikimo dieną pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. mokestinės nepriemokos balansą UAB „Rideko” turi 185 800,68 Lt įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš lėšų esančių bendrovės sąskaitose banke. Kadangi sprendimai išieškoti iš lėšų esančių bankų sąskaitose nebuvo įvykdyti, buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Šie sprendimai buvo pateikti vykdyti antstolės J. J. kontorai. Pagal šiuos sprendimus išieškota 22 413,25 Lt mokestinės nepriemokos. Tai akivaizdžiai parodo, jog bendrovė negali vykdyti ir nevykdo turtinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos valstybei. Bendrovė eilę metų nesumoka deklaruotų ir priskaičiuotų mokesčių. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir Nr. 2-1665/2011). Atsakovo teiginys, kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos elgėsi nesąžiningai inicijuodamas bendrovei bankroto bylos iškėlimą, prieš tai neišsprendęs kilusio ginčo ieškinio ginčo teisenos tvarka, yra nepagrįstas. Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. nuostatomis yra reglamentuota kada mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčio mokėtojo nesumokėtą į biudžetą mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. nuostatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos turi teisę priverstinai išieškoti nesumokėtą mokestinę nepriemoką šiame straipsnyje reglamentuotais būdais ir formomis. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu reglamentuotomis teisėmis mokesčių administratorius nesikreipia į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka prisiteisti nesumokėtus mokesčius, o priima sprendimus dėl išieškų į biudžetą ir pateikia vykdyti kredito įstaigoms ir antstoliams. Šiuo atveju ieškovas savo teises gali apginti tik įmonei iškėlus bankroto bylą, nes, susidariusios mokestinės nepriemokos išieškojimui į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atliko visus įstatyme numatytus išieškojimo veiksmus.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Rideko“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo kreditoriai BAB banko „Snoras”, UAB „Conlex” ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, nurodę, kad atsakovas nepagrįstai delsia su jais atsiskaityti. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šie asmenys negalėjo inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimo, kadangi iš pradžių šie asmenys turėjo išspręsti kilusį ginčą pareikšdami ieškinį dėl jų nurodomų bendrovės įsiskolinimų priteisimo ginčo teisenos tvarka. Priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei Įmonių bankroto įstatymo nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013, kt.). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, nes vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.).

14Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai, įgyvendindami Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. numatytą išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką, pranešė atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei per nustatytą terminą nebus padengti įsiskolinimai. Atsakovas nustatytu terminu su ieškovais neatsiskaitė, todėl pastarieji kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia įmonei, kuriai inicijuota bankroto byla, atsiskaityti su kreditoriais ir vėliau, t. y. kreditoriams jau pateikus teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 1 p. įtvirtintas atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas, kai įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atsiskaitęs su kreditoriais, taip pat nenurodė ar kurie nors iš ieškovų pareikštų kreditorinių reikalavimų galėtų būti pripažinti nepagrįstais ir negaliojančiais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas dėl būtinumo ieškovams pirmiausiai jų nurodomus bendrovės įsiskolinimus prisiteisti ginčo teisenos tvarka yra nepagrįstas.

15Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi (t. 1, b. l. 62-63) priėmė pareiškėjo BAB banko „Snoras“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rideko“ bei įpareigojo atsakovo UAB „Rideko“ administracijos vadovą R. J. pateikti Kauno apygardos teismui: įmonės kreditorių, debitorių adresus, asmens, (įmonės) kodus, duomenis apie prievolių įvykdymo terminus (atsiskaitymo data), skolų sumas, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, atskaitomybės dokumentus (balansus), įmonės įstatus, įmonės registracijos pažymėjimą, duomenis apie įmonės sąskaitas banke nurodant banko ir sąskaitos rekvizitus. Duomenis apie iškeltas įmonei civilines ir kt. bylas esančias teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijose, išieškojimus ne ginčo tvarka.

162013 m. gegužės 7 d. UAB „Rideko“ administracijos vadovas R. J. pateikė teismui UAB „Rideko“ įstatus, įmonės registravimo pažymėjimą, 2012 m. gruodžio 31 d. pilną preliminarų balansą, 2013 m. kovo 21 d. pilną preliminarų balansą, 2012 m. pelno ataskaitą, 2012 m. gruodžio 31 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 20 d. pelno ataskaitą, nusidėvėjimo pagal sąskaitas ataskaitas 2013 m. kovo 20 d., likučių ataskaitas 2013 m. kovo 21 d., didžiosios knygos išrašus 2013 m. kovo 20 d., kreditinių skolų pasiskirstymo bei debitinių skolų paskirstymo žiniaraščius ir kt. (t. 1, b. l. 91-139).

17Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi bendrovės 2013 m. kovo 20 d. preliminaraus balanso duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 ir 2 d. nustato būtent atsakovo vadovui pareigą teismui pateikti visus įstatyme nurodytus, tame tarpe ir finansinės atskaitomybės, dokumentus. Taigi atsakovas nesutikdamas su ieškovų pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo bei siekdamas paneigti įmonės nemokumo faktą privalėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šiuo konkrečiu atveju perkelti atsakovo mokumo įrodinėjimo naštą ieškovams arba teismui nėra jokio pagrindo. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas net ir vėliau į bylą nėra pateikęs galutinių 2012 m. bei 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, o ir atskirajame skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kurie paneigtų atsakovo nemokumo faktą.

18Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties (t. 2, b. l. 13-14) matyti, kad UAB „Rideko“ direktorius R. J. buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rideko“, tačiau teismas minėta nutartimi šio pareiškimo netenkino motyvuodamas tuo, kad įmonė yra nemoki, todėl nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad UAB „Rideko“ 2013 m. balandžio 30 d. sudaryto atsakovo balanso duomenimis, kurio ataskaitinis laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsakovo įmonės turto balansinė vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 1 021 363 Lt (materialaus turto – 628 760 Lt, trumpalaikio turto – 392 603 Lt, iš jo atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 223 077 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 157 840 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 11 686 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 487 270 Lt. Iš šio balanso taip pat matyti, jog praėjusiais finansiniais metais, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d., atsakovo įmonės turto balansinė vertė buvo 1 568 762 Lt (materialaus turto – 1 060 408 Lt, trumpalaikio turto – 508 354 Lt, iš jo atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 119 374 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 300 005 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 88 975 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 534 850 Lt. Teismas nurodė, kad nors iš šių duomenų matyti, jog 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas nebuvo nemokus, tačiau, padarė išvadą, jog atsakovo turto ir skolų santykis per vienerius metus iš esmės pasikeitė atsakovo nenaudai ir priartėjo prie nemokumo ribos. Tai, kad atsakovas per 2012 metus patyrė 369 663 Lt nuostolį (kai tuo tarpu 2011 metais turėjo 11 754 Lt pelno), matyti iš 2013 m. balandžio 30 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos. UAB „Rideko“ 2013 m. gegužės 15 d. preliminaraus balanso duomenimis, atsakovo turto balansinė vertė sudaro 892 194 Lt (materialaus turto – 515 402 Lt, trumpalaikio turto – 376 793 Lt, iš jo atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 214 007 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 148 050 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 14 735 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 546 722 Lt. Pagal 2013 m. gegužės 15 d. paties ieškovo sudarytą ir teismui pateiktą Kreditorių sąrašą virš 90 dienų pradelstų atsakovės įsipareigojimų dydis yra 1 290 367,50 Lt (1 292 196,85 Lt visos skolos – 1 829,35 Lt nepradelstų skolų), iš jų pirmos eilės kreditoriams atsakovo įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 77 251,71 Lt, AB SEB lizingui – 93 004,31 Lt, BAB bankui Snoras – 766 170,07 Lt, antros eilės kreditoriams atsakovo pradelsti įsipareigojimai siekia 431 193,12 Lt. Įvertinęs nurodytus duomenis Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarė išvadą, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai tiek pagal 2013 m. gegužės 15 d. preliminarų balansą (546 722 Lt), tiek pagal 2013 m. gegužės 15 d. Kreditorių sąrašą (1 290 367,50 Lt) neabejotinai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės 447 097 Lt (892 194 Lt / 2), kas reiškia, jog įmonė, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, yra nemoki.

19Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Rideko“ direktoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir minėtą nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės bei paneigia apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą ir padarydamas išvadą, jog bendrovė yra nemoki, rėmėsi vien aritmetiniu ir formaliu kriterijumi – realiai bendrovės pradelsti įsipareigojimai tik labai nežymiai viršija į balanso įrašyto turto vertės. Konstatavo, kad įrodymų, jog įmonės veikla nėra nutrūkusi ir sudarytos sutartys realiai vykdomos, nepateikta, todėl teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą konstatavęs įmonės nemokumą.

20Šie restruktūrizavimo byloje vertinti duomenys, apie atsakovo turto ir įsipareigojimų santykį, tarp jų ir vėlesnės nei 2013 m. sudarytos finansinės ataskaitos, taip pat buvo įvertinti sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo jo pateiktų finansinių ataskaitų iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo būtų pasikeitusi atsakovo turto sudėtis, turto ir įsipareigojimų santykis, kas sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas yra mokus, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su įmonės (ne)mokumo nustatinėjimu, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas nepaneigė ginčijamoje nutartyje teismo nustatytų atsakovo nemokumo požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Šiuo konkrečiu atveju bankroto byla atsakovui UAB „Rideko“ iškelta vadovaujantis ne formaliais kriterijais, kaip teigia apeliantas, tačiau tinkamai įvertinus įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavus visus Įmonių bankroto įstatyme numatytus nemokumo pažymius. Iš to kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovai prašė teismo iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rideko”... 4. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi klausimo dėl bankroto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlė bankroto... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atsakovas UAB „Rideko” atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 9. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 13. Šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijavo... 14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai, įgyvendindami Įmonių bankroto... 15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo... 16. 2013 m. gegužės 7 d. UAB „Rideko“ administracijos vadovas R. J. pateikė... 17. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties... 19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad... 20. Šie restruktūrizavimo byloje vertinti duomenys, apie atsakovo turto ir... 21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą....