Byla 2-1674/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „LL Haus“ (civilinės bylos Nr. B2-5301-798/2009)

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „LL Haus“ (civilinės bylos Nr. B2-5301-798/2009).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovė R. L. 2009 m. birželio 19 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „LL Haus“, jo bankroto administratoriumi paskirti UAB Projektų vertinimo biurą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesumoka jai 13 262,73 Lt darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų nutraukus su ja darbo sutartį. Atsakovui iškelta daug bylų, o bendra reikalavimų suma labai didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas yra nemokus.

5Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. birželio 29 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą UAB „LL Haus“ ir jos bankroto administratoriumi paskirti A. Č. . Ieškovas nurodė, kad pagal draudėjo pateiktą SAM ataskaitą už 2009 m. I ketvirtį įsiskolinimas VSDF biudžetui 2009 m. balandžio 1 d. sudarė 32 111,69 Lt, draudėjas įmokų nesumokėjo. Už 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesius įmokos taip pat nesumokėtos. Iš atsakovo UAB „LL Haus“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 90 742 Lt, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 73 119 Lt. Taigi atsakovo įsipareigojimai pagal jo 2007 m. balansą viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

6Pareiškėjas G. B. 2009 m. liepos 22 d. pareiškimu prašė teismo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB Projektų vertinimo biurą. Pareiškėjas nurodė, kad su atsakovu UAB „LL Haus“ buvo sudaręs darbo sutartį, tačiau atsakovas nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2008 m. spalio-gruodžio mėnesius. Šiai dienai atsakovo skola pareiškėjui sudaro 2 742,16 Lt.

7Pareiškėja A. L. 2009 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu prašė teismo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB Projektų vertinimo biurą. Pareiškėja nurodė, kad su atsakovu UAB „LL Haus“ buvo sudariusi darbo sutartį ir dirbo pas jį. Atsakovas nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., todėl atsakovo skola pareiškėjai sudaro 3 782,17 Lt.

8Pareiškėjas UAB „Dangų centras“ 2009 m. rugsėjo 1 d. prašymu prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus byloje, iškelti bankroto bylą UAB „LL Haus“ ir jos bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 5 211,47 Lt skolos ir 109,44 Lt delspinigių.

9Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „LL Haus“ bankroto bylą.

10Teismas nurodė, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės, jog R. L. reikalavimų pagrįstumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto 3-ajame apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-5530-155/2009), o su A. L. ir G. B. reikalavimais atsakovas nesutinka, laikydamas juos nepagrįstais, nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Pareiškėjai prašo iškelti atsakovui UAB „LL Haus“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai įmonė yra nemoki. Atsakovas pripažįsta VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB „Dangų centras“ finansinius reikalavimus, o bendra atsakovo įsiskolinimo kreditoriams suma sudaro 929 530,33 Lt. Vilniaus apskrities VMI pateiktos pažymos rodo, jog atsakovo permokos, sudarančios 54 938,25 Lt ir 324 Lt, buvo įskaitytos atsakovo pelno mokesčiui padengti, o Vilniaus apskrities VMI nėra atsakovo kreditorius. Pagal atsakovo UAB „LL Haus“ balansą už 2008 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį nustatyta, jog įmonės turtą sudarė 2 572 456 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 000 105 Lt. Pagal 2009 m. birželio 30 d. balansą įmonės turtas sudarė 2 305 828 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 733 085 Lt. Atsakovo įsiskolinimai neviršija pusės jo turto vertės. Tiek praėjusiais, tiek šiais finansiniais metais įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė veikė pelningai. Kaip matyti iš 2009 m. birželio 30 d. balanso, įmonės turimos lėšos šiuo metu nepakankamos padengti visus kreditorinius įsiskolinimus, tačiau tiek įtraukus ginčijamus kreditorinius reikalavimus, tiek jų neįtraukiant į atsakovo balansą, nėra pagrindo kelti bankroto bylą atsakovui. Teismas nusprendė, kad atsakovas UAB „LL Haus“ neatitinka įmonės nemokumo būsenos, todėl atmetė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Ieškovė R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas iš esmės pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto, CPK 185, 260, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovui buvo prašoma iškelti bankroto bylą tiek dėl jo nemokumo, tiek dėl neatsiskaitymo su darbuotojais. Teismas nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, kad atsakovas nėra sumokėjęs jiems priklausančio darbo užmokesčio ir kad būtent šiuo pagrindu pareiškėjai kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nepasisakė dėl šių argumentų. Teismas be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjai prašo iškelti bankroto bylą atsakovui tik dėl to, jog jis yra nemokus.

132. Neatsiskaitymas su darbuotoju yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą, net jeigu įmonė ir nėra nemoki. Nagrinėjęs tik atsakovo nemokumo klausimą, teismas neanalizavo, ar yra pagrindas iškelti bankroto bylą atsakovui dėl to, kad jis nėra atsiskaitęs su darbuotojais.

143. Teismas neteisingai nustatė atsakovo turto ir skolų dydį. Teismui buvo pateikti du skirtingi balansai su skirtingais įsipareigojimų dydžiais. Teismas nenurodė, kodėl jis vadovavosi mažesniais įsipareigojimais. Teismo išvados dėl atsakovo turto, įsipareigojimų ir nemokumo, yra klaidingos ir nepagrįstos.

154. Nuosavybės teisė į pastatus atsakovui nėra perėjusi ir nuosavybės perėjimo jis neįrodė, todėl balanse nepagrįstai buvo apskaitytas 1 100 000 Lt turtas, kaip atsakovo nuosavas turtas. Iš atsakovo turto turi būti atimta lizinguojamo turto vertė, todėl atsakovo turto suma siekia tik 1 024 915 Lt. Atsakovo 1 231 042,40 Lt dydžio sumos debitoriniai įsipareigojimai taip pat nėra pagrįsti. Nėra įrodymų, kad tokie debitoriniai įsipareigojimai egzistuoja.

165. Atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas nepagrįstas. Jis nepagrįstai sumažina kreditorinių reikalavimų sumas, o dalies kreditorinių reikalavimų iš viso nenurodo. Kreditorių sąraše nėra jokių įsiskolinimų darbuotojams, nors pareiškėjų reikalavimai ir prie jų pridedamos pažymos patvirtina, kad atsakovas skolingas savo darbuotojams nesumokėtą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas.

176. Norėdamas nustatyti atsakovo nemokumą, teismas turėjo nustatyti, kokie įsipareigojimai pradelsti. Teismas nustatė ne pradelstus įsipareigojimus, o per vienerius metus mokėtinas sumas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas nėra nemokus. Jeigu pagal atsakovo balanso duomenis jis turi 2 084 915 Lt turto, iš kurio 1 100 000 Lt yra lizinguojamas turtas ir atsakovui nepriklauso, todėl turto yra tik už 1 024 915 Lt sumą, o pradelsti įsipareigojimai lygūs per vienerius metus mokėtinoms sumoms, tai yra 1 245 694 Lt. Atsakovas yra nemokus.

18Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L. atsiliepimu į ieškovės R. L. atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą patenkinti, o teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodyta, kad teismas neįvertino tai, kad yra pagrindas iškelti bankroto bylą dėl to, jog atsakovas nėra sumokėjęs darbuotojams darbo užmokesčio. Atsakovui neatsiskaičius su darbuotojais buvo pagrindas kelti bankroto bylą, net ir nesant jo nemokumui. Teismas neteisėtai nustatė atsakovo mokumą. Duomenys apie atsakovo turtą nėra pagrįsti įrodymais.

19Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškovės R. L. atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo įsiskolinimas 2009 m. spalio 1 d. yra 72 262,56 Lt VSD įmokų ir 323,93 Lt delspinigių. Teismui neiškėlus bankroto bylos atsakovas nerodė jokių veiksmų dėl įsiskolinimo sumažėjimo. Atsakovas privalomų valstybinio socialinių draudimo įmokų nemoka jau 12 mėnesių, todėl darytina išvada, jog jo finansinė būklė bloga. Atsakovas pateikė du skirtingus balansus, tačiau nepaaiškino, kokiu pagrindu per vienerius metus sumažėjo jo mokėtinos sumos. Atsakovas yra nemoki įmonė.

20Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į ieškovės R. L. atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas į valstybės biudžetą nemoka mokesčių ir 2009 m. lapkričio 18 d. yra skolingas 58 827,52 Lt. Atsakovas yra nemoki įmonė, nes laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „LL Haus“, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

23Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas gali iškelti įmonei bankroto bylą nustatęs įstatyme numatytas sąlygas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo būti aktyvus ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

24Bylos medžiaga patvirtina tai, kad į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius (t. 1, b. l. 1-3), ieškovė R. L. (prijungta civilinė byla Nr. B2-5226-798/2009 61 lapas). Trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukti G. B. (t. 1, b. l. 71-74), A. L. (t. 1, b. l. 81-84, 96), UAB „Dangų centras“ (t. 1, b. l. 98-99, 100). VSDFV Vilniaus skyriaus ir UAB „Dangų centras“ prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo grindžiami tuo, kad įmonė yra nemoki, o R. L. prašymas tuo, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojai atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog teismas nevertino prašymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojai (-ams) atlyginimą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), nepasisakė dėl šio pagrindo sąlygų buvimo arba nebuvimo. Taigi teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios svarbios sprendžiant bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, niekaip nepasisakė dėl galimybės iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotoju (-ais), kad būtent šiuo įstatyminiu pagrindu taip pat buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Neatsiskaitymas su darbuotoju yra savarankiškas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti dėl įstatyme nustatytų sąlygų kelti atsakovui bankroto bylą šiuo pagrindu buvimo arba nebuvimo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Skundžiamos teismo nutarties turinys iš esmės patvirtina, kad teismas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą sprendė vertindamas tik aplinkybes, ar atsakovas yra faktiškai (ne)mokus.

25Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi realią jos finansinę padėtį. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios leistų konstatuoti faktinį įmonės (ne)mokumą, nesiaiškino tikrojo įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos realiai turimo turto verte, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės (ne)mokumą.

26Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal vieną iš vėliausių atsakovo UAB „LL Haus“ 2009 m. birželio 30 d. balansų (finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2009 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 09/02; atsiskaitymo laikotarpis 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d.) matyti, kad nurodytas įmonės turtas siekia 2 305 828 Lt vertę, o visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 157 494 Lt (iš to skaičiaus per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 245 694 Lt) (t. 1, b. l. 62; t. 2, b. l. 25), gi pagal kitą pateiktą tos pačios dienos ir to paties veiklos laikotarpio balansą įmonės turtas sudaro 2 305 828 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1 644 885 Lt (iš to skaičiaus per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - tik 733 085 Lt) (t. 1, b. l. 146, t. 2, b. l. 26). Taigi teismui buvo pateikti du tos pačios dienos, bet skirtingų duomenų balansai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo balansu, kuriame fiksuota žymiai mažesnė atsakovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma, tačiau tokio savo pasirinkimo niekaip nemotyvavo. Pažymėtina ir tai, kad iš UAB „LL Haus“ 2008 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad bendrovėje naudojamas tiek nuosavas, tiek ir išnuomotas turtas, kurį sudaro: 1) pastatai – 1 mln. 100 tūkst. litų; 2) kaimo turizmas – 900 tūkst. litų, 3) kitas – 125 tūkst. litų. Įsipareigojimai lizingo davėjui už pastatus – 919 000 Lt, bendrovė skolinga tiekėjams 858 691 Lt, pelno mokesčio įsipareigojimai sudaro 112 711 Lt, kiti įsipareigojimai - 28 703 Lt (t. 1, b. l. 152-155). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties apibrėžimas. Lizingo (finansinės nuomos) sutartis – tai susitarimas, pagal kurį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, nebent sutartis numatytų kitaip. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, kol lizingo gavėjas nesumoka pastarajam visos lizingo objekto vertės, palūkanų, kitų mokesčių (PVM, nuomos naudojimosi laikotarpiu). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės turimo turto vertės bei jos (ne)mokumo, nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių dėl galimo atsakovo (ne)mokumo faktinio lygio, neatsižvelgė į paminėtas teisės normas, reglamentuojančias lizingo teisinių santykių specifiką.

27Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo (ne)mokumo, į atsakovo balansą įrašyto turto vertę turi lyginti su atsakovo skolomis, kurių mokėjimo terminai pasibaigę (pradelsti), bet ne su atsakovo per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir įsipareigojimais. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, taip pat per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumo klausimą (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti atsakovo tikrąją finansinę padėtį klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu. UAB „LL Haus“ pateikė 2009 m. birželio 30 d. kreditorinių įsiskolinimų sąrašą, kuriame nurodyta, jog visų kreditorinių reikalavimų suma siekia 929 530,33 Lt (t. 1, b. l. 163-164), o 2009 m. birželio 30 d. UAB „LL Haus“ debitorinis įsiskolinimas sudaro 1 231 042,40 Lt (b. l. 165). Sąrašai neatitinka visų ĮBĮ 9 str. 1 dalies reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų sąraše nėra nurodyta, kurie įsipareigojimai pradelsti (nenurodyti atsiskaitymų pagal kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus terminai), o minima debitorinio įsipareigojimo suma neatvaizduota pateiktame balanse. Taip pat abejotina, ar šiuose sąrašuose įrašyti visi įmonės kreditoriai (atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys, kad sąrašuose nenurodyti įmonės kreditoriai, turintys reikalavimų, atsiradusių iš darbo teisinių santykių). Neaišku, kodėl už vėliausią apskaitinį atsakovo veiklos laikotarpį teismui buvo teikiamos tik trumpo balanso formos, kuriose nėra įmonės turimo turto sudėties, taip pat jos įsipareigojimų detalesnio struktūrinio iššifravimo. Teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, turėjo įvertinti ir šių duomenų pagrįstumą bei pakankamumą.

28Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, nepasisakė dėl ieškovės R. L. inicijuoto bankroto bylos iškėlimo tuo pagrindu, kad vėluoja išmokėti (neišmokėjo) darbuotojui atlyginimą, neišsiaiškino realios faktinės atsakovo finansinės padėties, todėl negalima daryti išvados, kad skundžiama nutartis atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui UAB „LL Haus“ yra pagrįsta objektyvaus turinio ir tinkamai įvertintais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 str. 8 d.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LL Haus“ perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

30Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „LL Haus“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovė R. L. 2009 m. birželio 19 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti... 5. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. birželio 29 d. ieškinio pareiškimu... 6. Pareiškėjas G. B. 2009 m. liepos 22 d. pareiškimu prašė teismo įtraukti... 7. Pareiškėja A. L. 2009 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu prašė teismo... 8. Pareiškėjas UAB „Dangų centras“ 2009 m. rugsėjo 1 d. prašymu prašė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti... 10. Teismas nurodė, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės, jog R. L. reikalavimų... 11. Ieškovė R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 21 d.... 12. 1. Teismas iš esmės pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto, CPK 185,... 13. 2. Neatsiskaitymas su darbuotoju yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto... 14. 3. Teismas neteisingai nustatė atsakovo turto ir skolų dydį. Teismui buvo... 15. 4. Nuosavybės teisė į pastatus atsakovui nėra perėjusi ir nuosavybės... 16. 5. Atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas nepagrįstas. Jis nepagrįstai... 17. 6. Norėdamas nustatyti atsakovo nemokumą, teismas turėjo nustatyti, kokie... 18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L.... 19. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškovės R. L. atskirąjį... 20. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į ieškovės R. L.... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 23. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių... 24. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad į teismą dėl bankroto bylos atsakovui... 25. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus ūkinės-finansinės veiklos... 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal vieną iš vėliausių atsakovo UAB... 27. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo (ne)mokumo, į atsakovo balansą... 28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir bankroto...