Byla e2A-1131-614/2016
Dėl prievolės tinkamo įvykdymo pripažinimo ir atlikto įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „17 – asis km“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl prievolės tinkamo įvykdymo pripažinimo ir atlikto įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SD-(3.1)-4050 „Dėl pranešimo nagrinėjimo“ nurodytą (atliktą) įmokų paskirstymą negaliojančiu; pripažinti, kad ieškovas UAB „17 – asis km“ yra visiškai atsiskaitęs su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos už 2005 m. vasario 8 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nupirktą 0,2385 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 8 d. ieškovas su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus (dabar atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo parduotas 0,2385 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), ( - ). Šalys sutarties 2 punkte susitarė, kad parduodamo žemės sklypo vertė yra 22085,92 Lt. Ieškovas iki sutarties pasirašymo atsakovui buvo sumokėjęs 4417,10 Lt, todėl po sutarties sudarymo ieškovas nuo 2006 m. vasario 08 d. iki 2014 m. vasario 08 d. turėjo sumokėti atsakovui 17688,74 Lt, mokant dalimis po 1963,20 Lt (plius 5 proc. metines palūkanos).

6Ieškovui dėl sunkios finansinės padėties tinkamai nesilaikant sutarties 2 punkte nustatymo įmokų mokėjimo grafiko, 2014 m. rugpjūčio 28 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus raštą Nr. 46SD-(14.46.104.)3110 „Dėl mokėjimo už išsimokėtinai pirktą valstybinės žemės sklypą", kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas už žemės sklypą turi sumokėti 47412,85 Lt, kurią sudaro 17668,74 Lt įmoka už žemę, 8439,88 Lt palūkanų bei 21304,23 Lt delspinigių. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo priskaičiuoto dydžio delspinigiais, 2014 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad sutinka su 17668,74 Lt įmokos už žemę skolos suma bei 8439,88 Lt dydžio palūkanų skolos suma, tačiau nesutiko su 21304,23 Lt dydžio apskaičiuota delspinigių skolos suma, kuri buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 08 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., t.y. daugiau nei už 8 metus, tačiau sutiko su 2388,94 Lt dydžio priskaičiuotais delspinigiais už paskutinius 6 mėnesius. Ieškovas pasiūlė atsakovui sudaryti susitarimą, kuriame būtų apartos skolos padengimo sąlygos bei dydžiai. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 1SD-(3.1)-3215 „Dėl pranešimo nagrinėjimo" atmetė ieškovo pasiūlymą dėl susitarimo sudarymo ir toliau reikalavo sumokėti už visą vėlavimo laikotarpį priskaičiuotą delspinigių sumą. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. atliko 28674,97 Lt mokėjimą, kurio paskirtyje nurodė, jog 17768,74 Lt sumą skiria pagrindinei skolai padengti, 8517,33 Lt skiria palūkanoms padengti, o likusius 2388,94 Lt skiria neginčijamai delspinigių daliai padengti. Atsakovas iki 2014 m. spalio 29 d. ieškovo atlikto mokėjimo negrąžino (iki ieškinio pateikimo dienos įmoka taip pat nėra grąžinta), todėl ieškovas 2014 m. spalio 29 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d. išsiuntė atsakovui pranešimus, kuriuose nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas jo atlikto mokėjimo negrąžino, ieškovas laiko, kad atsakovas sutiko su 2014 m. spalio 29 d. mokėjime nurodytu įmokų paskirstymu bei paprašė išduoti patvirtinimą dėl pilno atsiskaitymo už žemės sklypą. 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovas gavo atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. raštą Nr.lSD-(3.1)-4050 „Dėl pranešimo nagrinėjimo", kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas nesutinka su ieškovo 2014 m. rugsėjo 29 d. mokėjime ir 2014 m. spalio 29 d. pranešime nurodytu įmokų paskirstymu, o ieškovo įmokos paskirstytos tokia tvarka - 8514,88 Lt suma įskaityta mokėtinoms palūkanoms, apskaičiuotoms už laikotarpį nuo 2005-02-09 iki 2014-09-29 padengti; 20160,09 Lt suma įskaityta daliai delspinigių padengti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas liko skolingas 541,24 Lt delspinigių bei 17668,74 Lt pradelstų mokėti žemės sklypo įmokų. Ieškovas su tokiu įmokų paskirstymu nesutinka ir prašo teismo tenkinti jo ieškinį.

7Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, nes įmokos, gautos už išsimokėtinai iš valstybės perkamus žemės sklypus, atsakovo paskirstytos teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad įsiskolinimo už perkamą žemės sklypą likutį - 17 668,74 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, - M. S. individuali įmonė pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo sumokėti per 9 metus nuo sutarties sudarymo, t.y. laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2014 m. vasario 8 d., metines įmokas už žemę ir palūkanas už einamuosius metus mokant iki paskesnių metų vasario 8 d. Mokėjimo grafike nurodyta detali metinių įmokų už žemę ir palūkanų mokėjimo tvarka ir terminai. Sutarties 2 punktu M. S. individuali įmonė įsipareigojo įmokų ir palūkanų nesumokėjus laiku už kiekvieną uždelstą dieną mokėti delspinigius - 0,05 proc. nuo privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. UAB „17-asis km" (buvusi M. S. individuali įmonė) įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2014-08-28 raštu Nr. 49SD-(14.46.104.)-3110 „Dėl mokėjimo už išsimokėtinai pirktą valstybinės žemės sklypą" informavo UAB „17-asis km", kad už išsimokėtinai pirktą Žemės sklypą UAB „17-asis km" (buvusi M. S. individuali įmonė) turi sumokėti 47 412,85 Lt (įmoka už žemę - 17 668,74 Lt, palūkanos - 8 439,88 Lt, delspinigiai - 21 304,23 Lt). Atsakovas atsisakė taikyti ieškovo prašomą ir Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinio senaties termino taikymas yra teismo prerogatyva. Ieškovui atlikus mokėjimus ir savus skolos padengimo paskirstymus, Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovo atstovą advokato padėjėją B. B., ieškovo sumokėtą 28 674,94 Lt įmoką paskirstė teisės aktų (Civilinio kodekso 6.54 straipsnio) nustatyta tvarka, o pareiškimas, kad Nacionalinė žemės tarnyba, negrąžinusi sumokėtos įmokos, sutinka su mokėjimo paskirtyje nurodytu įmokų paskirstymu, ir kad ieškovė UAB „17-asis km" yra visiškai atsiskaitęs pagal sutartį, yra nepagrįstas. Atsiskaitymo už išsimokėtinai iš valstybės perkamus žemės sklypus tvarka nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 26 punkte, kur nėra numatyta įmokų, gautų už išsimokėtinai iš valstybės perkamus žemės sklypus, paskirstymo tvarka. Todėl paskirstymas buvo atliktas vadovaujantis CK 6.54 str. nustatyta tvarka. Ieškovas ieškiniu iš esmės nesutinka su pagal sutartį apskaičiuotų delspinigių dydžiu, o ne su įmokų, gautų už išsimokėtinai iš valstybės perkamus žemės sklypus, paskirstymo tvarka. Ieškovas UAB „17-asis km" manydamas, kad tokiu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymu dėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo yra pažeidžiamos jo teisės, turėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė. Tuo tarpu ieškovas, nepaisant to, kad jam buvo žinoma, jog atsakovas atsisakė taikyti reikalavimui dėl delspinigių sumokėjimo sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, vienašališkai pritaikęs minėtą ieškinio senaties terminą, atliko mokėjimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį patenkino – nusprendė: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-12 rašte Nr. 1SD-(3.1)-4050 „Dėl pranešimo nagrinėjimo“ nurodytą (atliktą) įmokų paskirstymą negaliojančiu; 2) pripažinti, kad ieškovas UAB „17 – asis km“ pagal 2005-02-08 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, yra visiškai atsiskaitęs. Teismas nustatė, kad 2005-02-08 M. S. individuali įmonė (dabar ieškovas UAB „17 – asis km“) su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus (dabar atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM), sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo parduotas 0,2385 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). Ieškovas tinkamai nesilaikė sutarties 2 p. nustatyto įmokų mokėjimo grafiko. Iki 2014-08-28, kai jau pasibaigus sutarties pirkimo išsimokėtinai terminui informavo ieškovą dėl susidariusios skolos su paskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis, žemės sklypo pardavėjas jokių raštų ieškovui dėl netinkamo ir nesavalaikio prievolės vykdymo nerašė, kaip ir priminimų dėl galimai negautos eilinės įmokos, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė. 2014-09-29 ieškovas atliko 28.674,97 Lt mokėjimą, kurio paskirtyje nurodė, jog 17.768,74 Lt sumą skiria pagrindinei skolai padengti, 8.517,33 Lt – palūkanoms, o likusius 2.388,94 Lt - neginčijamai delspinigių daliai. Atsakovas ieškovo atlikto mokėjimo negrąžino, nors 2014-12-12 rašte ieškovui nurodė, kad su jo įmokų paskirstymu nesutinka ir laiko, kad 8 514,88 Lt suma padengtos palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2005-02-09 iki 2014-09-29, o 20.160,09 Lt suma padengta dalis delspinigių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu įmokos paskirstymu, kaip stiprioji sandorio šalis ir valstybinė institucija, per vieną mėnesį nuo įmokos gavimo dienos ieškovui privalėjo ją grąžinti, ir pripažino, kad atsakovas neįvykdė savo, kaip stipriosios sandorio šalies ir valstybinės institucijos, pareigos būti aktyviam, sąžiningam, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Taip pat teismas pripažino, kad būtų nepagrįsta priversti ieškovą sumokėti jo ginčijamas netesybas, nes tai neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir sutiko su ieškovu, kad sutartyje numatytų delspinigių skolos apskaičiavimui taikytinas 6 mėnesių senaties terminas. Todėl teismas nustatė, kad ieškovo atsakovui pagal sutartį mokėtinų delspinigių suma sudaro ieškovo 2014-10-29 sumokėta 2 388,94 Lt delspinigių suma, t. y. už 6 mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), ir, atsižvelgdamas į nustatytą atsakovo pasyvumą ir formalų elgesį ieškovo atžvilgiu, atsakovo reikalaujamą 21 304,23 Lt delspinigių sumą pripažino prieštaraujančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, teismų praktikai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas su atsakovu pagal sutartį yra visiškai atsiskaitęs.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo sutarties sudarymo 2005-02-08 iki 2014-09-29 ieškovas neatliko nei vienos įmokos, taip pat dėl to į atsakovą nė karto nesikreipė. Tik gavęs 2014-08-28 atsakovo raštą dėl susidariusio įsiskolinimo, 2014-09-29 mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė atsakovui 28 674,97 Lt sumą. Apeliantas nurodė, kad aplinkybė, jog į ieškovą jis kreipėsi tik 2014-08-28, negalima vertinti tik kaip jo nesąžiningumo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo pricipo nesilaikymo. Žemės sklypas ieškovui buvo perduotas, kai ieškovas sutarties nevykdė, susidariusiu įsiskolinimu nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, sudarydamas sutartį, ieškovas su jos sąlygomis sutiko, tačiau prieštaravimus pareiškė tik tuomet, kai buvo pareikalauti tinkamai vykdyti savo prievolinius įsipareigojimus. Atsakovas įmoką paskirstė CK 6.54 str., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Taisyklės), 26 p. nustatyta tvarka. Apeliantas pažymėjo, kad nei šiose Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose įmokų, gautų už išsimokėtinai iš valstybės perkamus žemės sklypus, paskirstymo tvarka nėra numatyta. CK 6.54 str. 5 d. numatyta kreditoriaus teisė, o ne pareiga atsisakyti priimti skolininko įmoką. Susitarimo dėl įmokų paskirstymo tarp šalių nebuvo. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006, 2010-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010. Apelianto nuomone, 6 mėnesių senaties terminą delspinigių apskaičiavimui teismas pritaikė nepagrįstai. Tai, kad atsakovas geranoriškai suteikė galimybę ieškovui pagal sudarytą sutartį atsiskaityti už žemės sklypą, negali būti priežastis ieškovui nevykdyti prisiimtų prievolių ir neapmokėti susikaupusių delspinigių. Pagal CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senaties institutu remtis galėtų tik Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliantas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgos Nr. AC-37-1. 37 424-452 p. Valstybinės žemės pardavimo teisiniai santykiai patenka į viešosios teisės reguliuojamą sritį, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimas ir kurioje galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta teisės akte. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009, 2010-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010, 2014-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014. Nurodytos Taisyklės nenumato nei kitokio delspinigių dydžio, nei kitokios jų mokėjimo tvarkos. Taisyklėse taip pat nenumatytas nei minimalus, nei maksimalus laikotarpis, už kurį turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Nacionalinei žemės tarnybai galimybės juos mažinti ar jų netaikyti, ar pačiai savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį nenumatytos.

12Ieškovas UAB „17 – asis km“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose susiklosčiusios faktinės ir teisinės aplinkybės nėra nei analogiškos, nei panašios, todėl teisinio pagrindo remtis apelianto nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nėra. Kasacinio teismo bylose skolininkas, prieš atlikdamas mokėjimą, kreditoriaus apskaičiuotų delspinigių sumos bei laikotarpio neginčijo, priešingai nei yra nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.134 str. 1 d. 1 p. taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Taigi, taikant įstatymo analogiją bei vadovaujantis CK 6.134 str. 1 d. 1 p., galima teigti, jog kreditoriui yra draudžiama paskirstyti ir įskaityti skolininko sumokėtas sumas taip, kad sumokėta įmoka būtų užskaityta ginčijamos skolos dalies padengimui. Apelianto reikalaujama delspinigių suma viršijo parduoto sklypo vertę, todėl akivaizdu, jog, reikalaudamas iš ieškovo sumokėti delspinigius už ilgesnį nei 8 metų laikotarpį, atsakovas siekė nesąžiningai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Apeliantas remiasi Taisyklėmis, tačiau CK įtvirtintos teisės normos turi aukštesnę teisinę galią nei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos. Ieškovo nuomone, šalių ginčas patenka į civilinių teisinių reglamentavimo sritį, kuriai būdingas ne imperatyvus, o dispozityvus reglamentavimas. Ieškovas nurodė, kad CK 6.54 str. 5 d. sukurta būtent tam, kad, skolininkui nurodžius kitokį įmokų paskirstymą, kreditorius turėtų teisę prievolės įvykdymo nepriimti arba, sutikdamas su skolininko nurodytu paskirstymu, jį priimti, bet ne tam, kad kreditorius turėtų teisę mokėjimą priimti ir užskaityti jį ginčijamai prievolės daliai padengti, kaip nagrinėjamu atveju padarė apeliantas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

16Šiuo atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos pinigų sumos jam pavėluotai vykdant sutartinę piniginę prievolę apeliantui paskirstymo.

18Ieškovas ginčijo apelianto 2014-12-12 atliktą ieškovo 2014-09-29 įmokėtos 28.674,97 Lt sumos paskirstymą. Ieškovas nurodė, kad turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo pagal CK 1.125 str. 6 d. ir mokėjimą nurodė atliekantis neginčijamai delspinigių daliai, palūkanoms ir pagrindinei skolai apmokėti. Apeliantas nesutiko su tokiu skolininko prievolės vykdymu, ginčijamu pranešimu apeliantas nurodė paskirstantis ieškovo įmokėtą 28.674,97 Lt sumą taip kaip numatyta CK 6.54 str. 1 – 4 dalyse, t. y. pirmiausia palūkanoms mokėti, po to – visoms netesyboms padengti, ir tik tada pagrindinei prievolei vykdyti, nurodydamas, kad ieškovas lieka skolingas pagal sutartį.

19Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo įmokėtos sumos, dėl ieškovo mokėtinų sumų pagal šalių sutartį dydžio, t. y. ir dėl netesybų ar palūkanų apskaičiavimo, o taip pat nėra ginčo dėl sutrumpinto senaties termino skaičiavimo – jo eigos pradžios.

20Apelianto manymu, senaties terminas negali būti taikomas ir skolininkas (ieškovas) negali senaties terminu remtis jei kreditorius (apeliantas) nebuvo pradėjęs civilinės bylos prieš skolininką teisme.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu apelianto skundas nepagrįstas.

22Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl finansinių sunkumų ieškovas nustatytais terminais nevykdė 2005-02-08 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties mokėjimo grafike nustatytų mokėjimų nemokėjo. 2014-09-29 ieškovas sumokėjo vienkartinę sumą, nurodydamas, jog moka pagal sutartį ir skiria mokėjimą palūkanoms, neginčijamai daliai netesybų (delspinigių) bei pagrindinei prievolei įvykdyti. Apeliantas skolininko siūlomą įmoką priėmė, ir nesinaudojo CK 6.54 str. 5 d. numatyta teise atsisakyti priimti skolininko mokėjimą.

23Apelianto nurodyta kasacinių bylų medžiaga nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi jose nėra aptariamas ieškinio senaties klausimas, kaip šioje byloje.

24CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

25Galiojantys teisės aktai suteikia kreditoriui teisę išieškoti sutartinę skolą kreipiantis į teismą. Nuo sutarties sudarymo momento iki 2014-09-29 dienos ieškovui įmokų nemokant, apeliantas nebuvo pareiškęs ieškinio teisme dėl sutarties vykdymo (skolos, netesybų priteisimo) ar dėl sutarties nutraukimo. Šalys nurodė, kad jų sutartyje nebuvo nustatyta piniginių prievolių vykdymo taisyklių (tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos). Kadangi kreditorius CK 6.54 str. nustatyta tvarka turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą nei šio straipsnio 1 – 4 dalyse nustatyta, tačiau pagal įstatymą tai nėra privalomas ir vienintelis ginčo sprendimo būdas. Jei atsilikęs ginčijamą skolininko įmokos paskirstymą priešingai nei mokėjimo metu nurodo skolininkas, ieškovas būtų pateikęs ieškinį trūkstamai pagrindinei prievolei įvykdyti, skolininkas turėtų teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį. Akivaizdu, kad skola gali būti išieškoma ir teismine tvarka. Kolegijos vertinimu, skolos išieškojimo būdas negali lemti, kad skolininko teisės tokiame skolos išieškojimo procese būtų nepagrįstai varžomos labiau, nei kreditoriui kreipusis dėl ginčo sprendimo į teismą. Kreditoriaus pasirinktas skolos išieškojimo būdas ar jo teisių gynimo būdas negali lemti skolininko teisių apimties, išskyrus išimtis, nustatytas įstatymo. Pripažinus, kad kreditorius turi tokių privilegijų prieš skolininką, būtų pažeistas proporcingumo principas. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl apeliantas juose veikia kaip pardavimo civilinių santykių subjektas. Dėl to ir sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita. Išieškant skolą per teismą, būtų taikomas ieškinio senaties institutas. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.124 str. pateikta senaties sąvoka suprantama kaip laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t. y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Nagrinėjamoje byloje skolininko teisės gintis senatimi negali paneigti tas faktas, jog ginčas sprendžiamas ne reiškiant ieškinį teisme, o taikant kitą procedūrą – atliekant skolininko įmokos paskirstymą kreditoriaus naudai.

26Jau buvo minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje situacijoje skolininkas turėjo galimybę išsakyti savo poziciją dėl senaties taikymo ir pareikšti apie tai teisme. Dėl to, nors teisminį ginčą inicijavo skolininkas, jis, ginčydamas apelianto sprendimą dėl skolos išieškojimo, gali gintis senatimi.

27Taigi, esant skolininko reikalavimui teismas taiko senatį. Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog įstatymo nustatytas senaties terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrūkęs, atnaujinti termino taip pat neprašė. Kadangi kreditorius (apeliantas) ieškovo įmokėtą sumą paskirstė 2014-12-12, į skolininką iki jo atlikto mokėjimo dėl sutarties vykdymo nesikreipė, pritaikius ieškinio senatį pagal CK 1.127 str. delspinigius ieškovas pagrįstai skaičiavo už šešerius mėnesius. Tarp šalių nesant ginčo dėl konkrečių sumų apskaičiavimo, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.5 str., CK 6.200 str. ir konstatavo, jog ieškovo UAB „17 – asis km“ skoliniai įsipareigojimai apeliantui yra tinkamai įvykdyti.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl sutarties pripažinimo įvykdyta patenkino, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 5. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 8 d. ieškovas su Lietuvos valstybe,... 6. Ieškovui dėl sunkios finansinės padėties tinkamai nesilaikant sutarties 2... 7. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje ieškinio nepripažino, prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį patenkino –... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 12. Ieškovas UAB „17 – asis km“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Šiuo atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios... 17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos pinigų sumos jam... 18. Ieškovas ginčijo apelianto 2014-12-12 atliktą ieškovo 2014-09-29 įmokėtos... 19. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo įmokėtos sumos, dėl ieškovo... 20. Apelianto manymu, senaties terminas negali būti taikomas ir skolininkas... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu apelianto skundas... 22. Kaip matyti iš bylos dokumentų, dėl finansinių sunkumų ieškovas... 23. Apelianto nurodyta kasacinių bylų medžiaga nėra aktuali nagrinėjamai... 24. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio... 25. Galiojantys teisės aktai suteikia kreditoriui teisę išieškoti sutartinę... 26. Jau buvo minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai... 27. Taigi, esant skolininko reikalavimui teismas taiko senatį. Apeliantas skunde... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šias... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti...