Byla 3K-3-143/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stramina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Komeksimas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Stramila“, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su atsakovu UAB „Komeksimas“ 2003 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo patiekti atsakovui stendą šilumvežio tepalo sistemos plovimui, o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti 88 412 Lt sutartyje nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigodamas sumokėti ieškovui 0,2 proc. skolos dydžio delspinigius. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo apmokėti 50 proc. mokėtinos sumos per 5 kalendorines dienas po sutarties pasirašymo, o visiškai atsiskaityti - per 10 dienų nuo perdavimo akto pasirašymo. Ieškovas nurodė, kad daikto perdavimas buvo įformintas 2003 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita-faktūra, pretenzijų dėl perduodamo daikto kokybės ar daikto pristatymo terminų nebuvo pareikšta, tuo tarpu atsakovas mokėjimus atliko pažeisdamas sutarties nuostatas, iš viso liko skolingas ieškovui 10 594,63 Lt. Ieškovas teismo prašė iš atsakovo priteisti 10 594,63 Lt skolą ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. prelimanariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 594,63 Lt skolą, 158,92 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokant žyminį mokestį, 810 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo 2004 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (banko išrašai, PVM sąskaitos–faktūros) patvirtina, jog atsakovas savo prievolės laiku sumokėti ieškovui visą kainą už nupirktą prekę neįvykdė ir yra skolingas 10 594,63 Lt (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, todėl ieškovui priteistinos šešių procentų dydžio palūkanos.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad šalis komerciniai santykiai sieja ne vienerius metus, jie nuolat yra vienas kito pirkėjas (skolininkas) ir pardavėjas (kreditorius), šalys niekada viena kitai sankcijų dėl atsiskaitymų netaikė, atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už pagrindinę prievolę, todėl ginčas yra kilęs tik dėl priskaičiuotų delspinigių, kuriems pagal CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktą taikoma sutrampinta 6 mėnesių ieškinio senatis, kurią atsakovas reikalauja taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 22 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo, jog nupirko iš ieškovo stendą tepalo sistemos praplovimui už 88 412 Lt ir kad atsiskaitinėjo pažeisdamas sutartyje nustatytus terminus. Teismas laikė, kad ieškovas (kreditorius) turėjo teisę paskirstyti gautas įmokas CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ši tvarka skolininkui yra privaloma, tačiau atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodydavo, jog jie skirti skolai sumokėti, o ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius. Teismas laikė, kad ieškovas nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsisakė priimti įmokas pagrindinei prievolei įvykdyti, šias įmokas įskaitė pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir apie tai informavo atsakovą. Užskaičius atsakovo įmokas netesyboms sumokėti, teismo nuomone, laikytina, kad delspinigiai yra sumokėti, ir pagal byloje esančius įrodymus atsakovas ieškovui turi sumokėti likusią 10 594,63 Lt skolą, todėl teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Komeksimas“ apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo, tačiau, jei šalys nesutaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri negali būti vienašališkai keičiama. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. kovo 3 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją ir pareikalavo sumokėti delspinigius pagal sutarties 4.1 punktą. Atsakovas, atsiliepdamas į pretenziją, nurodė, kad nesutinka su skolos dydžiu ir pageidauja atlikti priešpriešinius įskaitymus, kurių suma –11 412,96 Lt (b. l. 36-42). Ieškovas tam neprieštaravo ir po šio įskaitymo skola buvo 15 782,21 Lt, ir tik po to atsakovas pradėjo mokėti skolą, tačiau nebemokėjo delspinigių. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodydavo, kad moka už prekes, nereiškia, jog jis mokėjo už pagrindinę prievolę, nes tokiu atveju atsakovas, laiku neatsiskaitęs su ieškovu, išvengtų delspinigių mokėjimo; laikant, jog pagrindinė prievolė yra įvykdyta, delspinigiams jis galėtų taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad atsakovas neprieštaravo ieškovo siūlomam įmokų paskirstymui kitaip negu nustato įstatymas, ir tai vertintina kaip šalių valios išraiška. Teismas konstatavo, kad prašymas taikyti ieškinio senatį priskaičiuotiems delspinigiams atmestinas, nes ieškinys pareikštas dėl pagrindinės skolos priteisimo, ieškinio senaties terminas pagrindinei skolai yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Atsakovas UAB „Komeksimas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

121. Teismai, taikydami CK 6.54 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, nevertino daugelio byloje esančių rašytinių įrodymų, nesiaiškino šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių bei bendradarbiavimo vykdant prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-1036/2003, Nr. 3K-3-797/2005, 3K-3-704/2001). Teismas nepagrįstai laikė ieškovo teisę paskirstyti atsakovo įmokas pagal CK 6.54 straipsnį absoliučia.

132. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktu, kuriame nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visi byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti. Teismai nepagrįstai nevertino šalių pasirašytų skolos suderinimo aktų ir kitų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovo įmokos buvo skaičiuojamos kaip atsiskaitymas už pagrindinę skolą, o delspinigių ieškovas iš viso neskaičiavo. Teismai netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes delspinigiai turėjo būti skaičiuojami iki sutarties galiojimo pabaigos 2003 m. gruodžio 31 d., o buvo skaičiuojami iki 2004 m. kovo 25 d.

143. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus neįvertino ieškovo elgesio CK 6.200 straipsnyje nustatytų sutarties vykdymo principų aspektu, neatsižvelgė į tai, kad šalys savo veiksmais nustatė kitą prievolės įvykdymo būdą – atsakovo skola mažėjo ieškovui įsigyjamų iš atsakovo prekių sumai ir atliekant kitus įskaitymus, o 2004 m. rugsėjo 23 d. aktas patvirtino, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta visiškai. Šie argumentai buvo pakankamas pagrindas nepripažinti atsakovo pažeidusiu prievolę, o ieškovo elgesį įvertinti kaip neatitinkantį bendradarbiavimo prievolėje principo (CK 6.38 straipsnis).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Stramila“ prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimą jis grindžia šiais teisiniais argumentais:

161. Teismai tinkamai taikė CK 6.54 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilnių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003, nurodyta, kad CK 6.54 straipsnio 1 dalyje šalims suteikiama teisė susitarti dėl įmokų (pagrindinės skolos, netesybų, palūkanų ir kt.) paskirstymo, o jeigu šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, skolininkui yra privaloma šiame straipsnyje nustatyta įmokų eilės tvarka. Pagal šį teisės aiškinimą ieškovas turėjo teisę paskirstyti gautas įmokas CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, nes sutartyje kitokia įmokų paskirstymo tvarka nebuvo numatyta. Šios materialinės teisės normų tinkamo taikymo nepaneigia ir būtinumas, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius ir principą prievoliniuose santykiuose elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

172. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes delspinigiai turėjo būti skaičiuojami iki sutarties galiojimo pabaigos 2003 m. gruodžio 31 d., o buvo skaičiuojami iki 2004 m. kovo 25 d., yra nepagrįstas. CK 6.189 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą, o CK 6.256 straipsnio 2 dalyje – kad asmuo, netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas. Sutarties galiojimo termino pabaiga neturėjo įtakos civilinės atsakomybės taikymui, nes pasibaigus sutarties galiojimo terminui neišnyko atsakovo prievolė visiškai atsiskaityti su ieškovu pagal sutartį.

183. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys savo veiksmais nustatė kitą prievolės įvykdymo būdą – atsakovo skola mažėjo ieškovui įsigyjamų iš atsakovo prekių sumai ir atliekant kitus įskaitymus, yra nepagrįstas, nes atsakovas visą mokėjimų laiką nebuvo padengęs delspinigių ir pagrindinės skolos. Kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai laikė ieškovo teisę paskirstyti atsakovo įmokas pagal CK 6.54 straipsnį absoliučia, yra taip pat nepagrįstas. Vertinant tokią ieškovo (kreditoriaus) teisę turi būti nustatytas momentas, nuo kurio kreditorius įgyja teisę paskirstyti gautas įmokas. Šis momentas nustatomas atsižvelgiant į pačiame CK 6.54 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pirmiausia jo 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Poreikis pareikalauti įvykdyti prievolę atsiranda tik tada, kai skolininkas vengia ją įvykdyti, nes jei skolininkas prievolę įvykdytų laiku, nebūtų ko reikalauti. Tuo tarpu trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o netesybos (delspinigiai) pradedamos skaičiuoti tik tada, kai yra vėluojama vykdyti prievolę, todėl darytina išvada, kad kreditorius teisę paskirstyti gaunamas įmokas įgyja nuo to momento, kai skolininkas pradeda vėluoti vykdyti turimas prievoles ir pradedami skaičiuoti delspinigiai.

194. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovas pažeidė CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose nustatytus prievolių ir sutarties vykdymo principus, yra nepagrįstas, nes ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas ir pasielgė kaip protinga ir sąžininga šalis, pretenzijoje informuodamas atsakovą apie įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Atsakovas, nupirkęs iš ieškovo stendą, už jį atsiskaitinėjo pažeidžiant sutartyje numatytus terminus, šalys pirkimo-pardavimo sutartyje įmokų paskirstymo neaptarė. Atsakovui už atsiskaitymo terminų pažeidimą buvo nustatyti delspinigiai. Teismai nustatė, kad tokiu atveju kreditorius (ieškovas) turėjo teisę gautas įmokas paskirstyti CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasacinio skundo argumentai siejami su Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 1-4 dalių, nustatančių įmokų paskirstymą, aiškinimu ir taikymu bei sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

25CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo; jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šio straipsnio 5 dalyje kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką. Piniginės prievolės atveju skolininkas privalo mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Dėl to skolininkas pirmiausia privalo sumokėti kreditoriui priklausančias palūkanas, o tik tada – pagrindinę skolą. Dėl šios priežasties kreditoriui įstatymu (CK 65.4 straipsnio 6 dalis) suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo grąžinąs pagrindinę skolą, o ne mokąs palūkanas. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad šalių sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo pateikti prekę, o atsakovas – tą prekę priimti ir už ją sumokėti sutartyje nustatytą sumą ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo apmokėti 50 proc. (prekės kaina – 88 412 Lt) mokėtinos sumos per 5 kalendorines dienas po sutarties pasirašymo, o visiškai atsiskaityti – per 10 dienų nuo perdavimo akto pasirašymo. Teismai taip pat nustatė, kad aktas pasirašytas 2003 m. rugsėjo 23 d., pretenzijų dėl daikto kokybės nepareikšta. Pagal Sutartį visiškai atsiskaityti už gautą prekę atsakovas turėjo 2003 m. rugsėjo 23 d. Teismai konstatavo, kad atsakovui už atsiskaitymo terminų pažeidimą buvo nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.1 p); atsakovas, nupirkęs iš ieškovo stendą, už jį atsiskaitinėjo pažeisdamas sutartyje nustatytus terminus, šalys pirkimo-pardavimo sutartyje įmokų paskirstymo neaptarė. Pagrįsta yra teismų išvada, kad tokiu atveju kreditorius (ieškovas) turėjo teisę gautas įmokas paskirstyti CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka. Jau minėta, kad ši tvarka skolininkui yra privaloma ir skolininkas negali jos vienašališkai keisti. Nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodė, jog mokama už prekę, ieškovas šias įmokas pagrįstai užskaitė kaip delspinigius. Pagrįsta yra teismų išvada, kad kreditorius nepažeidė CK 6.54 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes įmokas įskaitė pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir apie tai informavo atsakovą. Atsakovui pareikštoje pretenzijoje užsimenama apie įmokų paskirstymą CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad šalių tarpusavio komerciniai santykiai ir sutarčių sudarymo praktika susiformavo galiojant 1964 m. CK, kuriame nėra analogiškos normos 2000 m. CK 6.54 straipsniui, nepašalina 2000 m. CK normų reikalavimų taikymo sutartims, kurios sudarytos įsigaliojus naujajam CK. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad atsakovas nuo pat pradžių vėlavo vykdyti savo prievoles pagal sutartį: sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo avanso, vėlavo sumokėti likusią prekės kainą, ją mokėjo dalimis. Ieškovo (kreditoriaus) atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad iš ginčo sutarties kylantys įsipareigojimai vertintini didele pinigų suma; atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, kreditorius, norėdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, pasinaudojo CK įtvirtinta galimybe ir pritaikė įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 straipsnį.

26Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, trečiąja eile skiriamos netesyboms apmokėti, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). CK 6.189 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą, todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybas pasibaigus sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui. Byloje nustatyta, kad atsakovo skola mažėjo ir ieškovui (kreditoriui) įsigyjant prekes iš atsakovo abipusio reikalavimo įskaitymo pagrindu, tačiau įskaitymai per visą atsiskaitymo laiką nepadengė skolos bei delspinigių už vėlavimą sumokėti skolą, tai laikytina bendradarbiavimu, siekiant išspręsti skolos grąžinimo klausimą, o ne prievolės įvykdymo būdo pakeitimu.

27Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CK 346 straipsnio 2 dalyje) numatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistus.

30Priteisti iš atsakovo UAB „Komeksimas“ ieškovo UAB „Stramina“ naudai 708 Lt (septynis šimtus aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Stramila“, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su atsakovu... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. prelimanariu... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 22 d. sprendimu Klaipėdos... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Atsakovas UAB „Komeksimas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 1. Teismai, taikydami CK 6.54 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo... 13. 2. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m.... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Stramila“ prašo kasacinį... 16. 1. Teismai tinkamai taikė CK 6.54 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos... 17. 2. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė CK 1.125... 18. 3. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys... 19. 4. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovas pažeidė CK 6.38 ir 6.200... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Atsakovas, nupirkęs iš ieškovo stendą, už jį atsiskaitinėjo... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 25. CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais... 26. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai netinkamai taikė... 27. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CK 346 straipsnio 2 dalyje)... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1... 29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą ir Klaipėdos... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Komeksimas“ ieškovo UAB „Stramina“ naudai... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...