Byla 2-488-330/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Properša“ ir M. T

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER GROUP“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2573-273/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER GROUP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Properša“ ir M. T..

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Klausimo esmė

4Ieškovė UAB „ER GROUP“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė prašė areštuoti atsakovų UAB „Properša“ ir M. T. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 44 517,03 Eur sumos, leidžiant atsakovams iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus ieškovei ir atsakovei IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT. Ieškovė nurodė, kad atsakovė IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT skolinga ieškovei 85 000 Eur. IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT sudarė sandorius su atsakovais UAB „Properša“ ir M. T., kuriems perleido iš ieškovės paskolintas lėšas, todėl ieškovė ieškiniu rengiasi ginčyti nurodytus sandorius ir sieks restitucijos – lėšų grąžinimo atsakovei IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT. Nurodė, kad šiuo metu neturi visos informacijos apie atsakovų sudarytus sandorius, kad galėtų kvalifikuotai suformuluoti būsimo ieškinio pagrindą ir dalyką. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2051-343/2015 ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT dėl 85 000 Eur skolos priteisimo. Minėtoje byloje vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis aprašė IĮ PRODUCE ENTERTAIMENT turto už 44 517,03 Eur, todėl, ieškovės nuomone, laikinosios apsaugos priemonės tokia pačia apimtimi turėtų būti taikomos atsakovų UAB „Properša“ ir M. T. atžvilgiu.

5Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovams UAB „Properša“ ir M. T. priklausančius 44 517,03 Eur vertės turtą, turtines teises bei lėšas. Kauno apygardos teismas šia nutartimi taip pat nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę teismas grindė didelės ieškinio sumos prezumpcija.

6Atsakovė UAB „Properša“ atskiruoju skundu prašė Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo netenkinti. Atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, todėl nėra grėsmės, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jis gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas apsunkintas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį ir ieškovo UAB ,,ER GROUP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

9Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės UAB „Properša“ pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju atsakovei nėra didelė, kadangi atsakovės turimas turtas smarkiai viršija ieškovo pareikšto reikalavimo sumą. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis yra pakankama visam ieškovės pareikštam reikalavimui patenkinti.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė UAB „ER GROUP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Atsakovai nepaneigė grėsmės, jog tikėtinai palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas pasunkėtų. Teismas nevertino aplinkybės, ar atsakovės nurodyta turtinė padėtis nepakis per visą bylinėjimosi laikotarpį. Teismas turėjo įvertinti ne tik turtinę padėtį, bet ir visų atsakovų tarpusavio ryšius. Esant atsakovų nesąžiningumui, galima tikėtis, kad atsakovai sieks turtą perleisti arba paslėpti.

132. Atsakovė UAB „Properša“ neįrodė savo geros turtinės padėties, kuri eliminuotų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė rėmėsi tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas skolos išieškojimas. Aplinkybė, jog, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo areštuotos lėšos, patvirtina ne itin gerą atsakovės turtinę padėtį.

143. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, neišlaikomas proporcingumo principas. Parinktos laikinosios apsaugos priemonės mažiau varžytų atsakovus bei atitiktų teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Kadangi atsakovės turimų lėšų likutis daugiau nei 4,5 karto viršija areštuotiną sumą, atsakovė dar turės pakankamai apyvartinių lėšų.

15Atsakovė UAB „Properša“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „ER GROUP“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepaneigė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Teigia, kad vien didelė ieškinio suma nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nesutiko su ieškovės teiginiu, jog atsakovė neįrodė geros turtinės padėties. Teismui pateikti įrodymai neleidžia įžvelgti rizikos ieškovės interesams. Atsakovų nesąžiningumas nurodomas kaip būsimo ieškinio argumentas, o ne kaip pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atsakingai įvertino civilinio proceso principų taikymą nagrinėjamam klausimui.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, sutikus su atsakovės UAB „Properša“ atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl atsakovų UAB „Properša“ ir M. T. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo panaikinta ir atmestas ieškovės UAB „ER GROUP“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

20Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „ER GROUP“ (apeliantė) galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma. Ieškovės pozicijos esmę sudarė grupė argumentų dėl atsakovės UAB „Properša“ turtinės padėties vertinimo, teigiant, jog šios atsakovės turimo turto, atsižvelgus į turto sudėtį ir likvidumą, gali nepakakti įvykdyti teismo sprendimą, kuris galėtų būti palankus ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovų UAB „Properša“ ir M. T. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis vien didelės ieškinio sumos keliama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė UAB „Properša“ pateikė jos finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus ir išsamius paaiškinimus, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu (pačiam panaikinti savo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti) apeliantė pateikia kitokį atsakovės UAB „Properša“ turtinės padėties vertinimą. Ji tvirtina, kad atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės duomenys nėra patikimi, o turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip nurodo atsakovė. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-379/2012; 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013). Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovams pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Neatmestina ir tai, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo metu atsakovė gali neturėti būsimam teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti reikalingų lėšų (laisvų ir neįtrauktų į bendrovės apyvartą lėšų). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės finansinės padėties analize, nevertina, nes jie neturi reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Kita vertus, pateikti duomenys neleidžia abejoti tuo, jog atsakovė yra stabiliai veikiantis, nuolatines pajamas turintis ūkio subjektas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi mokumo problemų, neturi įsiskolinimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Teigdama, jog ieškinio tenkinimo atveju atsakovė neturėtų pakankamai lėšų / turto tam, kad galėtų būti įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas, apeliantė nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Analizuojama apeliantės pozicija sudaro prielaidas manyti, jog aptariamu atveju siekiama ne atsakovams priklausančio turto apsaugos nuo nesąžiningų atsakovų veiksmų, o iš esmės likvidaus turto, kuris galėtų būti realizuojamas vykdymo procese, paieškos. Tai yra siekiama pasirengti ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo skubiam įvykdymui. Tokie tikslai, apeliacinio teismo vertinimu, nesuderinami su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi, neproporcingai riboja atsakovų teises. Grėsmė būsimo ir galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, tačiau tokių aplinkybių apeliantė iš esmės neįrodinėjo. Apeliacinis teismas pažymi, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui apeliantė grindė deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu.

22Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl atsakovų nesąžiningumo. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovų tarpusavio ryšių, pasak apeliantės, sudarančių pagrindą jų nesąžiningumui preziumuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnį, bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. tikrinant ieškiniu ginčijamų sandorių teisėtumą, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta prezumpcija taikytina tik konkrečiu atveju – vertinant sandorių teisėtumą CK 6.66 straipsnyje nurodyto pagrindo (actio Pauliana) aspektu. Todėl apeliantės argumentai dėl šalių (atsakovų) nesąžiningumo pripažintini nepagrįstais. Nesant tokių duomenų, pats turto areštas jo kiekio ar vertės nepadidina ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo atlikta atsakovės finansinės padėties analizė neleidžia įžvelgti objektyvių požymių, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą dėl ginčo esmės, dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų jis negalėtų būtį įvykdytas. Šią aplinkybę patvirtina byloje nustatytos aplinkybės (atsakovės turimo (nuosavo) turto vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą, vykdoma veikla yra pelninga, įmonė neturi įsiskolinimų, nėra bendrovės nemokumo požymių).

23Šalys neneigia aplinkybės, jog atsakovė neturi vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai būtų nukreiptas į atsakovei priklausančias lėšas. Apeliacinio teismo vertinimu, tokio masto lėšų areštas neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovės vykdomą veiklą, sutrikdytų atsiskaitymus, sąlygotų apyvartinių lėšų trūkumą. Tokio masto lėšų areštas, teismo vertinimu, neabejotinai gali trikdyti net ir stabiliai bei pelningai veikiančio ūkio subjekto veiklą. Tokiu atveju būtu pažeistas proporcingumo principas. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymui.

24Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą suponuoja grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl kitokių objektyvių aplinkybių ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-280/2012 ir kt.), kas reiškia, jog paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

25Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas jų nevertina.

26Vadovaujantis išdėstytais argumentais atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Klausimo esmė
...
4. Ieškovė UAB „ER GROUP“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą... 5. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą... 6. Atsakovė UAB „Properša“ atskiruoju skundu prašė Kauno apygardos teismo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino Kauno... 9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės UAB „Properša“ pateikti... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė UAB „ER GROUP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 12. 1. Atsakovai nepaneigė grėsmės, jog tikėtinai palankus ieškovei teismo... 13. 2. Atsakovė UAB „Properša“ neįrodė savo geros turtinės padėties, kuri... 14. 3. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, neišlaikomas proporcingumo... 15. Atsakovė UAB „Properša“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „ER GROUP“ (apeliantė) galimą... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma neturi esminės... 22. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl... 23. Šalys neneigia aplinkybės, jog atsakovė neturi vertingo nekilnojamojo ar... 24. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinųjų apsaugos priemonių... 25. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl... 26. Vadovaujantis išdėstytais argumentais atskirojo skundo argumentai nesuteikia... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 28. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....