Byla e2-191-607/2019
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, E. P

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

2sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,

3dalyvaujant ieškovui L. U., jo atstovui advokatui Tadui Ugintui,

4atsakovui V. P., atsakovo atstovams advokatui Piotrui Orlovui, advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei,

5trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovui Vladislovui Platakiui dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, E. P..

7Teismas

Nustatė

8Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtą žemės sklypo planą nustatyti neterminuotą, neatlygintiną 433 m2 ploto kelio servitutą (plane pažymėtas taškais indeksu S1 ir taškais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtą žemės sklypo planą nustatyti neterminuotą, neatlygintiną 808 m2 ploto kelio servitutą (plane pažymėtas taškais indeksu S1 ir taškais 21-27, 1, 2 ir 28-32), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ pagal ieškovo užsakymą atliko ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio 14,40 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), formavimo-pertvarkymo projektą padalinant šį sklypą į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus. Žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekte, padalinant į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus, buvo numatyti sekantys servitutai: kelio servitutas, pažymėtas taškais 151, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 433 m2, 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) - 808 m2, 5 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 41-144, 169-172, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) - 363 m2, 4 metrų pločio; kelio servitutas, pažymėtas taškais 189-194, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) - 235 m2; servitutas, pažymėtas taškais 187-189, 194-196, kiti servitutai (tarnaujantis daiktas) elektros kabelinių linijų paklojimui ir eksploatavimui, plotas (S) - 284 m2. Tauragės apskrities viršininkas ( - ) įsakymu Nr. ( - ) (toliau – Įsakymas) Dėl ieškovo padalinto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro duomenų nustatymo Tauragės rajone, nustatė pertvarkymo projektu (sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), padalinus į keturis sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis bei pasiūlė vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius numatytus servitutus žemės sklypuose nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. 2008-01-31 ieškovas, vadovaudamasis Įsakymu, VĮ Registrų centras Tauragės filialo nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teisėmis sekančius žemės sklypus: 3,2350 ha žemės sklypą, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ); 1,2852 ha žemės sklypą, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ); 3,0055 ha žemės sklypą, registro Nr. ( - ),unikalus Nr. ( - ); 6,8743 ha žemės sklypą, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovo sodyba, kurioje jis gyvena, buvo suformuota žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), o į ją patekti buvo ir yra galima tik per įrengtą kelią, t. y. per suformuotus žemės sklypus, kurių kadastro numeriai yra ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovas ir jo sutuoktinė pardavė atsakovui 3,2350 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Atsakovas, pasirašydamas 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pareiškė, kad: apžiūrėjo žemės sklypą; žino jo ribas natūroje; pretenzijų dėl perkamo žemės sklypo kokybės nereiškia, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių fiksavimo data 2007-07-05. 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) ketvirtoje dalyje nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Žemės sklypo plane buvo aiškiai numatytas ir pažymėtas S1- kelio servitutas (pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51) teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 433 m2. Taigi atsakovas dar 2008-02-25 žinojo apie tai, kad jo įsigytame žemės sklype buvo numatytas (žemės sklypo plane aiškiai pažymėtas) ir suformuotas servitutas (tačiau neįregistruotas) jau faktiškai įrengtam keliui. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovas ir jo sutuoktinė pardavė atsakovui 1,2852 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ). Atsakovas, pasirašydamas ( - )pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pareiškė, kad: apžiūrėjo žemės sklypą; žino jo ribas natūroje; pretenzijų dėl perkamo žemės sklypo kokybės nereiškia. Taigi atsakovas dar 2008-07-03 žinojo apie tai, kad jo įsigytame žemės sklype buvo numatytas (žemės sklypo plane aiškiai pažymėtas) ir suformuotas (tačiau neįregistruotas) servitutas jau faktiškai įrengtam keliui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovas mano, kad atsakovas, įsigydamas žemės sklypus, aiškiai suprato (turėjo suprasti), kad įsigytame žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra numatytas kelio servitutas S1 (pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 433 m2, o žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), yra numatytas kitas kelio servitutas S1 (pažymėtas taškais 22-27, 1, 2 ir 28-32), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 808 m2, kuriais ieškovas galės netrukdomai naudotis patekdamas į savo sodybą. Iki pat 2018 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas netrukdomai naudojosi minėtu keliu, esančiu atsakovo žemės sklypuose. Ginčas su atsakovu įvyko po to, kai ieškovas, būdamas bendrovės UAB „Vlado medis“, kuri priklauso ir kuriai vadovauja atsakovas, darbuotoju, inicijavo darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje. Dar iki ginčo nagrinėjimo posėdyje dienos UAB „Vlado medis“ pripažino ieškovo teisę į neišmokėtą darbo užmokestį ir atsiskaitė su ieškovu jam pervesdama visą pareikalautą priteisti sumą, kaip neišmokėtą darbo užmokestį už paskutinius 18 kalendorinių mėnesių. Taigi būtent aukščiau aprašytas ir ieškovo inicijuotas darbo ginčas tapo tolimesnių nesutarimų tarp ieškovo ir atsakovo pagrindu, kuomet atsakovas paprašė ieškovo atlyginti ½ turėtų kelio asfaltavimo išlaidų. Ieškovui atsisakius iš dalies padengti nepagrįstai reikalaujamas kelio asfaltavimo išlaidas, atsakovas 2018 m. rugsėjo mėnesį įrengė metalinį rakinamą užtvarą (šlagbaumą) žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), dėl kurio ieškovas ir jo šeimos nariai nebegali patekti į jam priklausančią namų valdą (priedas Nr. 3). Ieškovas 2018-09-25 pasiūlymu kreipėsi į atsakovą dėl kelio servitutų įregistravimo žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kurie yra pažymėti žemės sklypo planuose, tačiau 2018-09-28 atsakymu atsakovas su tuo nesutiko, motyvuodamas, kad ieškovas turi galimybę nuosavą kelią – privažiavimą prie savo sodybos įrengti kitoje vietoje, savo nuosavoje žemėje. Ieškovo manymu, tokia atsakovo pozicija nelogiška, niekuo neparemta ir prieštaraujanti faktinei situacijai, nes ieškovo sklypas jokia apimtimi nesiriboja su jokiu rajoninės ar vietinės reikšmės keliu, o yra paprasčiausiai izoliuotas. Vienintelis galimas patekimas į ieškovo sklype esančią sodybą yra servitutinis kelias, einantis per žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - )ir Nr. ( - ), ir kurie priklauso atsakovui.

10Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nesvarsto alternatyvių kelio servituto nustatymo vietų, nepateikia preliminarių kelio įrengimo išlaidų paskaičiavimo, nepateikia servituto nustatymo projektinio pasiūlymo, kuris atitiktų šiuo metu esančią faktinę situaciją, o ne 2007 m. buvusią žemės sklypų padėtį, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Mano, kad net jeigu ir būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas, VĮ „Registrų centras” priimto teismo sprendimo įgyvendinti negalėtų ir kelio servitutas nebūtų registruojamas, kadangi kelio servitutas žemės sklypo projekte įbraižytas buvo neturint tam teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad po parengiamojo teismo posėdžio, buvo kreiptasi į antstolį, ir pildant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatyta, jog ieškovo reikalaujamas nustatyti kelio servitutas yra neracionalus, išimtinai pažeidžiantis atsakovo teises, kadangi ieškovo reikalaujamo kelio servituto ilgis siekia 247 metrus, tuo tarpu atsakovo siūlomi galimų servitutų nustatymo ilgiai yra ženkliai mažesni. Remiantis ieškovo patikslintu ieškiniu, teigtina, kad ieškovas, būdamas neapdairus, o galimai ir nesąžiningas, pardavė atsakovui du žemės sklypus už 115000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartyse nurodydamas, kad jokie kelio servitutai nėra nustatomi, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad galės visiškai apsitverti savo žemės sklypus. Būtent dėl šios priežasties atsakovas ir sutiko mokėti ženkliai didesnę sumą, nei buvo tuometinė žemės sklypų vidutinė rinkos vertė. Taigi, ieškovas, naudodamasis atsakovo draugiškumu, neturėdamas jokio pagrindo, neteisėtai ir taip pažeisdamas atsakovo teises, daugiau kaip 10 metų naudojosi atsakovui priklausančiu žemės sklypu ir neatliko jokių procesinių veiksmų, kad susiformuotų atskirą kelią patekimui į savo sodybą, nors tam turėjo visas reikiamas sąlygas t. y. turėjo tiesioginį privažiavimą prie vietinės reikšmės kelio, naudojantis tuo metu, ieškovui priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau žemės sklypo dalį 2014 metais pardavė kitiems asmenims, neįtvirtinant kelio servituto iki vietinės reikšmės kelio. Šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko - atsakovo nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Mano, kad kelio servitutas gali būti nustatomas kitoje vietoje, taip ženkliai mažiau apribojant kitų žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )) savininkų teises, bei ieškovui naudojantis jam priklausančia žemės sklypo dalimi (unikalus Nr. ( - )), kurioje, yra visos galimybės įsirengti kelio atkarpą bei racionaliausiai riboti kitų žemės sklypų savininkų teises. Civilinėje byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismui pateikė nuosavybės teisių atkūrimo V. Š. (dabartinis savininkas ieškovas) dokumentų bylą. Minėtos bylos 31 lape yra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas 2001-03-01 įsigijo 14 ha žemės sklypą už 11 000 litų, kurioje netgi paryškintai pažymėta, kad servitutų nėra. Minėtos bylos 37 lape pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame aiškiai pažymėta, kad servitutų nėra nustatyta. Akcentuoja, kad nuosavybės atkūrimo dokumentų byloje pateiktas 2006-10-23 žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad numatomas kelio servitutas (363 m2) žemė sklypo pakraštyje. Tačiau šiame žemės sklypo plane, nurodytas siūlomas servitutas yra kardinaliai skirtingoje žemės sklypo vietoje, nei šiuo metu reikalauja ieškovas. Taigi, šio projekto pagrindu 2006-03-10 UAB Korporacija „Matininkai" suformavo žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose įtraukė kelio servitutą (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 43 lapas). Tačiau minėtas kelio servitutas VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas. 2005-07-21 ieškovui buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ( - ), kuriame netgi paryškintai pažymėta, kad servitutai nustatomi, naikinami arba keičiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisykles. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui buvo aiški ir žinoma kelio servitutų nustatymo tvarka, todėl ieškovas turėjo visas galimybes nuo 2005 m. inicijuoti kelio servituto nustatymo procesą ir taip užtikrinti, kad naujai suformuoti sklypai, bus laisvai pasiekiami per tuos žemės sklypus, per kuriuos pageidavo pats ieškovas. Tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, suformavo keturis žemės sklypus, juos pelningai pardavė ženkliai didesne kaina, nei buvusi žemės sklypo vertė, galimai taip siekiant apgauti žemės sklypo būsimus savininkus ir gauti kuo didesnę sumą už parduodamą žemės sklypą. Panaši situacija susiklostė ir 2007-07-05, UAB „Gasus“ parengė dar vieną žemės sklypo planą, kuriame numatė galimo servituto vietą, pagal ieškovo pageidavimą. Minėtas galimas kelio servitutas taip pat buvo planuojamas kardinaliai skirtingoje vietoje, nei šiuo metu reikalauja ieškovas. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad byloje atsakovo siūlomos kelio servituto nustatymo vietos yra pagrįstos ir įgyvendinamos. Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas pirmą kartą buvo siūlytas tik 2007-07-05. Taigi, vadovaujantis aukščiau aptartais dokumentais iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos, matyti, kad ieškovas ilgą laiką ieškojo jam parankiausių kelio servitutų nustatymo vietų, ir puikiai suvokė kelio servituto nustatymo tvarką, kadangi praktiškai visuose dokumentuose, kurie susiję su žemės sklypo planų rengimu, net paryškintai buvo pažymėta, kad kelio servitutas nustatomas CK arba administracinio akto pagrindu. Visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2001 m. žemės sklypo įsigijimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovas net nemėgino nustatyti kelio servituto ar kitu būdu taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją. Priešingai - ieškovas piktybiškai, neturint tam jokio teisinio pagrindo, naudojosi atsakovo nuosavybės teise ir atsakovo nuolatinėmis finansinėmis investicijomis į kelio pagerinimą ir kelio priežiūrą.

11Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko 2008 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo Tauragės rajone“ 1 punktu patvirtintas 14,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), priklausančio nuosavybės teise ieškovui formavimo ir pertvarkymo projektas padalijant šį žemės sklypą į keturis atskirus žemės ūkio paskirties žemės sklypus – projektinis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Iš žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio M 1:2000 matyti, kad žemės sklypui projektinis Nr. ( - ) siūlomas nustatyti servitutas S1 - kelio servitutas, pažymėtas taškais 152, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 433 m2, kelio plotis 5 m. Žemės sklypui projektinis Nr. 76-2 siūlomas nustatyti servitutas S1 - kelio servitutas, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 806 m2, kelio plotis 5 m. UAB „Gasus“ geodezijos inžinierius Rimas Trepočka, atlikdamas padalintų atskirų žemės sklypų kadastrinius matavimus, paženklino žemės sklypus ir surašė 32350 m2 (3,2350 ha) žemės sklypo (projektinis Nr. ( - )) 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. ( - ) ir 12852 m2 (1,2852 ha) žemės sklypo (projektinis Nr. ( - )) 2007 m. liepos 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. ( - ) bei parengė 2007 m. liepos 5 d. šių žemės sklypų planus M 1:2000. Žemės sklypo (projektinis Nr. ( - )) plane įbraižytas kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48, 51, suteikiantis teisęs važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 433 kv. m. Žemės sklypo (projektinis Nr. ( - )) plane įbraižytas servitutas S1- kelio servitutas, pažymėtas taškais 21-27, 1, 2, 28-32 - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas S - 808 m2. Tauragės apskrities viršininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. ( - ) 1 punktu nustatyti pertvarkymo projektu (sklypą, unikalus Nr. ( - ), padalijus į keturis sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šio įsakymo 2 punktu siūloma vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius nustatyti servitutus Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. 2008 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu atsakovas įsigijo nuosavybėn 3,2350 ha žemės sklypą (projektinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )). 2008 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas įsigijo nuosavybėn 1,2852 ha žemės sklypą (projektinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )). Minėtose sutartyse nurodyta, kad prie sutarčių pridedami žemės sklypų planai, kurie yra neatskiriama šių sutarčių dalis. Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. ( - )) centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise atsakovui, žemės sklypo plotas - 3,2350 ha, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso - 2,6568 ha, iš jo ariamos žemės plotas - 2,6568 ha, be kitų nurodytų naudmenų nurodytas ir kelių plotas - 0,0433 ha. Nekilnojamojo turto registro (registro Nr. ( - )) centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise atsakovui, žemės sklypo plotas - 1,2852 ha, žemės ūkio naudmenų plotas iš viso - 0,9849 ha, iš jo ariamos žemės plotas - 0,9849 ha, be kitų nurodytų naudmenų nurodytas ir kelių plotas – 0,0808 ha. Žemės fondo apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 3D-51 redakcija), 14 nustatyta, kokie žemės plotai priskiriami prie kelių. Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos I pasiūlymą, kelio servitutas būtų nustatomas žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. U. ir V. U. (tarnaujantis daiktas), iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), priklausančio nuosavybės teise ieškovui L. U.. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1,9200 ha yra miško žemės plotas. Atsižvelgiant į miškų kadastro žemėlapyje nurodytą miško plotą, ieškovas įrengti kelią turėtų ir per miško plotą. Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos II pasiūlymą, kelio servitutas būtų nustatomas žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. U. ir V. U. bei žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat D. U. ir V. U. (tarnaujantys daiktai), skiriančia riba iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), priklausančio nuosavybės teise ieškovui L. U., kuriame yra 1,9200 ha miško žemės plotas. Atsižvelgiant į atsakovo kelio servituto nustatymo vietos III pasiūlymą, kelio servitutas būtų nustatomas žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise D. U. ir V. U. (tarnaujantis daiktas), kuriame yra miško plotas. Kelio įrengimas per miško žemę galimas tik pavertus miško žemę kitomis naudmenomis rengiant žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas išimtinis atvejis, tai yra inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Kas yra susisiekimo komunikacijos, nustato Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 8.1 papunktis. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 131(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija).

12Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad ieškovas įsigijo 14 ha žemės sklypą. Įsigytą sklypą padalino į 4 sklypus. Viename iš šių sklypų apsigyveno. Dabar atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo ieškovo įrengtas kelias. Dokumentuose buvo nurodyta, kad ieškovas iki savo sodybos privažiuos servitutiniu keliu. Servitutas dokumentuose buvo faktiškai įrašytas, o kaip paaiškėjo vėliau jis nebuvo įregistruotas. Ieškovas nebūdamas teisininkas tiesiog procedūriškai ne viską iki galo padarė. Atsakovas notarinėje sutartyje patvirtino, kad apžiūrėjo tą kelią. Mano, kad reikia atriboti du momentus: 1) lėšų kompensavimo dėl asfaltuoto kelio dalies ir 2) servituto nustatymo. Šis ieškinys yra dėl servituto nustatymo, todėl klausimas dėl kelio dalies pagerinimo (išasfaltavimo) apskritai neturėtų būti sprendžiamas. Be to, atkreipia dėmesį, kad kelio asfaltavimas nebuvo būtinas, nes iki išasfaltavimo tas kelias buvo žvyringas ir juo pilnai naudojosi abi šalys. Iš fotonuotraukų, esančių 1 tome, b. l. 188, matyti, kokie statybos darbai buvo atlikti atsakovo sklype. Ieškovo sklype tuo metu jokios statybos nevyko. Nesistebi, kad po atsakovo sklypą važinėjant tokiai sunkiasvoriai technikai, kelią prireikė atstatyti. Kelias buvo apgadintas paties atsakovo ir jis pats tą kelią turėjo atstatyti. Ką ir padarė. Kelias buvo atstatytas iki žvyro dangos. Būtinybės po to asfaltuoti tikrai nebuvo. Pasisakydamas dėl atsakovo pasiūlytų alternatyvų nurodo, kad esminis momentas - žemės sklypai, per kuriuos siūlo įrengti servitutą, priklauso ne ieškovui. Trečiasis asmuo paaiškino, kad ji prieštarauja servitutų nustatymams per jai priklausančius sklypus. Mano, kad atsakovo siūlymus reikia atmesti. Ieškovas šiai dienai turi dvi alternatyvas - statyti estakadą arba tunelį, priešingu atveju - nenustačius servituto, ieškovas praranda teisę privažiuoti prie savo žemės valdos. LAT formuoja tokią praktiką, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui. Šiandien apžiūrėjus ginčo vietą matyti, kad jokia kita galimybė neegzistuoja. Ieškovas naudodamasis keliu niekaip nepažeis atsakovo interesų. Ieškovas nesutinka už naudojimąsi keliu mokėti nuomos, tačiau neatsisako prisidėti prie kelio priežiūros protingų išlaidų, pvz. kelio dangos nuvalymo. Nesutinka, kad atsakovas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis permokėjo už sklypus, kadangi atsakovas į savo sodybą patenka tuo pačiu keliu, kuriam ieškovas prašo nustatyti servitutą. Mano, kad servitutai turi būti nustatyti neatlygintini, kadangi atsakovas pats naudoja tą neišasfaltuotą kelio dalį važiuodamas traktoriuku į savo sodą.

13Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2008 m. vasario mėn. ir tų pačių metų liepos mėn. atsakovui pardavė du žemės sklypus. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartis apie servitutinio kelio nustatymą su atsakovu nebuvo tartasi. Servitutu nepasirūpino, kadangi buvo įsitikinęs, kad jis turi servitutinį kelią. Skaitė projektus, kuriuose parašyta, kad servitutinis kelias yra. Tuo metu nebuvo jokių atsakovo užuominų, kad jam nepatinka tas kelias. Už sklypus jam buvo sumokėta rinkos kaina. Tuo metu atsakovui buvo žinoma ta aplinkybė, kad jis gretimame žemės sklype rengiasi statytis namą. Jų santykiai pašlijo 2016 metais. Iki to laiko puikiai važinėjo tuo keliu ir nebuvo jokių užuominų, kad jis neturi teisės naudotis keliu. Santykiai su atsakovu tapo konfliktiški dėl darbinių priežasčių. Jis dirbo pas atsakovą įmonėje sargu. Dirbti reikėjo po 17 val. per parą, o buvo mokama kaip už 8 valandas. Dėl to su skundu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Tada atsakovas sumokėjo jam priklausiančią sumą, Darbo ginčų komisijos posėdis neįvyko, bylą buvo nutraukta. Dėl kelio priežiūros su atsakovu buvo susitaręs, kad iki žvyrkelio vieną kelio pusę prižiūri jis, t. y. pjauna žolę ir pan., o kitą kelio pusę – atsakovas. Apie planus asfaltuoti kelią atsakovas su juo nesitarė, tik vėliau, kai išasfaltavo paprašė padengti pusę išlaidų. Jam atsisakius, atsakovas atrado, kad kelio servitutai nėra teisiškai įregistruoti ir pasinaudojo tuo. Bet kokiu atveju atsisako įsiruošti kelią. Miškas kiekvienais metais užliejamas, be kita ko, tai brangiai kainuotų.

14Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovas turi įrodyti, kad jis be šito kelio jokios kitos galimybės patekti į savo žemės sklypą neturi. Ieškovai pagrįsdami servitutų būtinybę negali remtis vien naudingumo ir patogumo sau aspektu. Turi būti užtikrinama abiejų šalių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti neatlygintiną servitutą. Kuomet buvo sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys tas pravažiavimas pateko į atsakovo nuosavybės ribas ir atsakovas buvo įsitikinęs, kad jis nevaržomai galės naudotis tuo sklypu. Servitutas nebuvo nustatytas. Nekilnojamojo turto registro išraše - servitutų nėra. Buvo galima suformuoti sklypą taip, kad šitas pravažiavimas patektų į ieškovo sklypo ribas. Tai buvo turtinis ieškovo paskaičiavimas ir tikslas gauti kuo didesnę pinigų sumą už parduodamus sklypus. Ieškovas 2001-03-01 įsigijo 14 ha už 11 tūkst. litų. 2008 metais jis dalį žemės pardavė už 115 tūkst. Mano, kad vertingai pardavęs žemės sklypus, ieškovas turėjo įsirengti kelią, kurį prarado parduodamas sklypą. Servitutas buvo numatytas plane, bet jis buvo numatytas tam, kad pardavus ieškovas galėtų išspręsti tą klausimą dėl servituto įteisinimo. Ieškovas nuosavybę atidavė savo noru, sandorių jis neginčija, kito varianto kaip patekti į savo nuosavybę, nesvarsto, galimų kaštų taip pat nepateikia. Šitas kelias atsakovui galimai bus reikalingas pravažiuoti, vykdyti ūkinę veiklą, nes planuose ten, kur antra kelio dalis, turėtų atsirasti ūkiniai pastatai. Jei servitutas būtų nustatytas nebūtų lygybės principas išsaugotas.

15Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti papildomai nurodė, kad už įsigytus sklypus iš ieškovo sumokėjo 115 tūkst. litų. Jei būtų žinojęs, kad sklypams nustatytas servitutas, jų nebūtų pirkęs. Jis buvo nuvykęs į vietą apsižiūrėjo tuos sklypus. Niekas nestudijavo tų servitutų, pasirašė sutartį pas notarą ir viskas. Keliukas kažkoks buvo. Kai pirko sklypus jie buvo draugai. Ieškovas tada pas jį dar nedirbo. Jis pasakojo savo planus, sakė, kad nori įsirengti sodybą. Jam trukdo tas keliukas, nori ten statytis kitus pastatus. Ieškovas norėjo parduoti tas pievas (prie servituto Nr. 2), 7 ha žemės ten yra. Konfliktas kilo, kai nepardavė jam tų pievų. Jeigu ieškovas tą sklypą, kur pardavė U., būtų pardavęs jam, tuomet ir toliau būtų leidęs tuo keliu ieškovui naudotis. Dabar neturi to sklypo (kurį pardavė U.) ir jis turi problemų su žvėreliais. Jei būtų tą sklypą nupirkęs – būtų išsprendęs žvėrelių problemą. Ieškovas prižiūri vieną neasfaltuotą ir vieną asfaltuotą kelio pusę, nors jis jam ir neliepia. Priežiūra - žolės pjovimas, smėliavimas, žvyravimas, griovių išvalymas.

16Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ginčą spręsti paliko teismo nuožiūra.

17Teismas

konstatuoja:

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ atliktas ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 14,40 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), formavimo-pertvarkymo projektas šį sklypą padalijant į keturis atskirus žemės ūkio paskirties sklypus, projektiniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Iš 2007-07-05 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinio M 1:2000 taip pat matyti, kad žemės sklypui, projektinis Nr. ( - ), siūlomas nustatyti kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 152, 1, 153, 154, 167, 168, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 433 m2, kelio plotis 5 m2, žemės sklypui, projektinis Nr. ( - ), siūlomas nustatyti kelio servitutas S2, pažymėtas taškais 154-167, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) 808 m2, kelio plotis 5 m2. 2007-07-05 žemės sklypo projektinis Nr. ( - )plane numatytas kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 2, 3, 50, 47, 48, 51, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) plotas (S) – 433 m2. Žemės sklypo projektinis Nr. ( - ) plane numatytas kelio servitutas S1, pažymėtas taškais 21-27,1, 2, 28-32, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas (S) – 808 m2. Tauragės apskrities viršininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. ( - ) (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu nustatyti pertvarkymo projektu (žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) padalijus į keturis žemės sklypus) suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įsakymo 2 punktu ieškovui rekomenduota vykdant daiktinių teisių perleidimo sandorius nustatyti kelio servitutus CK nustatytais pagrindais. 2008-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas perleido atsakovui žemės sklypą projektinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2008-07-03 ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido atsakovui žemės sklypą projektinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu nebuvo aptartas suprojektuotų kelio servitutų nustatymo klausimas. 2018-07-24 atsakovas su AB „Kauno tiltai“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria susitarė dėl kelio asfaltbetonio dangos įrengimo ant esamų pagrindų Ližių k., Tauragės r. sav., numatyta darbų atlikimo kaina – 5271,45 Eur. 2018-07-23 atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlyginti ½ išlaidų, susijusių su kelio dangos įrengimu. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas neatlygino atsakovui prašomos išlaidų dalies. 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovas įrengė metalinę rakinamą užtvarą (šlagbaumą) žemės sklype (projektinis Nr. ( - )), unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). 2018-09-25 ieškovas kreipėsi į atsakovo įgaliotą atstovą advokatą Piotrą Orlovą dėl kelio servitutų, suprojektuotų žemės sklypuose, unikalus Nr. 4400-1490-6124 ir unikalus Nr. ( - ), įregistravimo. Iš 2018-09-28 rašto matyti, kad atsakovas atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimą bei tuo pačiu pasiūlė įvažiavimą prie savo sodybos įsirengti jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Iš 2019 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. ( - )matyti, kad žemės sklypuose, esančiuose ( - ), unikalus Nr. ( - )ir unikalus Nr. ( - ), ieškovo reikalaujamo nustatyti servituto bendras ilgis yra 247 m.; žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 1, bendras ilgis yra 77 m. (išmatuota nuo riboženklio iki riboženklio); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 2, bendras ilgis yra 21 m. (išmatuota nuo bendro naudojimo kelio pakraščio iki riboženklio); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), projektiniame pasiūlyme servituto pažymėto indeksu - 3, bendras ilgis yra 128 m. (išmatuota nuo bendro naudojimo kelio pakraščio iki sklypo); nei vienas iš projektiniame pasiūlyme nurodytų žemės sklypų nėra užlietas.

20Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl kelio servitutų nustatymo, ieškovas bandė išspręsti ginčą taikiai, kreipėsi raštu dėl suprojektuotų kelio servitutų įregistravimo, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai daryti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad ieškovui pasiekti savo žemės valdas servitutinis kelias yra būtinas, tačiau nesutinka su siūloma servitutinio kelio vieta, mano, kad ieškovas turi objektyvias galimybes tokį kelią įsirengti kitoje vietoje, per kitų asmenų žemės sklypus, argumentuodamas tai, bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį pasiūlymą dėl kelio servitutų žemės sklypuose nustatymo.

22Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, apžiūrėjus vietą teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, darytina išvada, jog ieškovo valda, esanti adresu ( - ), iš visų pusių ribojasi su atsakovo ir trečiųjų asmenų žemės sklypais. Šiuo metu iki ieškovo namų valdos yra vienas privažiavimas – per atsakovo žemės sklypuose esantį kelią. Atsižvelgiant į tai, bei esant ieškovo prašymui nustatyti kelio servitutus ir atsakovui neginčijant paties kelio servituto nustatymo būtinumo, nagrinėjamu atveju laikytina įrodyta, jog nenustačius servitutinio kelio, ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių privažiuoti iki savo sodybos, esančios ( - ). Toliau pasisakytina dėl kelio servituto vietos parinkimo.

23Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

24Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui). Kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

25Ieškovas prašo nustatyti servitutinį kelią atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ). Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 5 d. UAB „Gasus“ parengtu žemės sklypo planu 14,40 ha žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo padalintas į keturis žemės sklypus, dabar atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), esančiuose ( - ), buvo suprojektuoti kelio servitutai.

26Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Būtent šių Taisyklių 29 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-06-07 iki 2007-12-13) nurodyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas.

27Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pertvarkomo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), planavimo ir pertvarkymo organizatorius, pagal jo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo parengtas žemės sklypo atidalijimas, projekto sprendiniuose buvo aiškiai nurodyti ir numatyti kelio servitutai, ieškovas šį projektą pasirašė, taigi sutiko su jame nurodytais sprendiniais - kelio servitutais, taip pat projektas ir jame numatytas sprendinys - kelio servitutai buvo įvertinti ir suderinti ir su atitinkamomis institucijomis. Svarbu pažymėti, jog jei ieškovas, nebūtų savo sklype nustatęs kelio servituto į atidalintą žemės sklypą, toks jo atidalijimas nebūtų institucijų suderintas bei patvirtintas.

28Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą buvimu; servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-139/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-259/2014).

29Nagrinėjamu atveju ieškovas ėmėsi priemonių servitutiniam keliui nustatyti, tačiau parduodamas žemės sklypus, kelio servitutų nustatymo ir įregistravimo klausimo neišsprendė, žemės sklypai buvo parduoti be kelio servitutų, t. y. be privažiavimo (patekimo) iki jam nuosavybės teise priklausančios sodybos. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sudarant sklypų pardavimo sandorius, buvo įsitikinęs, kad parduoda atsakovui žemės sklypus, kuriuose jau yra nustatyti kelio servitutai. Šioje vietoje teismas tokius ieškovo argumentus vertina kritiškai, kadangi ieškovas, būdamas sąžiningu, rūpestingu ir atidžiu žemės sklypų savininku ir vėliau jų pardavėju, turėjo pasidomėti kaip pardavęs sklypus galės patekti į savo žemės valdą. Juolab Tauragės apskrities viršininko 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ( - ) ieškovui buvo aiškiai nurodyta, kad sudarant daiktinių teisių perleidimo sandorius išsispręsti kelio servitutų nustatymo klausimus. Be to, pabrėžtina, kad ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, jog jis pats įrengė kelią einantį per atsakovo žemės sklypus, kad atsakovas sudarant pardavimo sandorius susipažino su žemės sklypo detaliajame plane nustatytais servitutais, kad atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų dėl naudojimosi ginčo keliu, kad prisidėjo prie ginčo kelio priežiūros – nesukuria jokių teisinių pasekmių atsakovui, t.y. ginčo kelio savaime nedaro servitutiniu, be kita ko, nepaneigia ieškovo galimybės įsirengti servitutinį kelią protingomis sąnaudomis kitoje, mažiau tarnaujančiojo daikto savininko teises varžančioje, vietoje.

30Kaip minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį pasiūlymą dėl kelio servitutų žemės sklypuose nustatymo, viso trys pasiūlymai. Pagal kelio servituto nustatymo vietos pasiūlymą Nr. 1, kelio servitutą siūloma nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. U. ir V. U., kelio servituto ilgis 77 m. Kelio servitutas tęstųsi iki ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1,9200 ha sudaro miško žemės plotas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad pasibaigus atsakovo numatytam servitutiniam keliui per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą, toliau ieškovo kelias eitų būtent per ieškovui nuosavybės teise priklausantį mišką, ir tas kelias mišku tęstųsi iki pat ieškovo sodybos esančios tame pačiame žemės sklype. Taigi, šiuo konkrečiu atveju atsakovas ieškovui siūlo įsirengti kelią per D. ir V. U. priklausantį žemės sklypą, bei per ieškovui nuosavybės teise priklausantį mišką, kai tuo tarpu gretimuose, atsakovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kelias jau faktiškai įrengtas.

31Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiūlymą Nr. 2, kelio servitutą siūloma nustatyti per žemės ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. U. ir V. U., kelio servituto ilgis 21 m. Kelio servitutas būtų nustatomas iki kito žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausančio nuosavybės teise ieškovui, kuriame yra jau aukščiau nurodytas 1,9200 ha miško žemės plotas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad per minėtus D. ir V. U. žemės sklypus eina melioracijos griovys. Taigi pagal šį atsakovo pateiktą pasiūlymą ieškovas turėtų įsirengti servitutinį kelią per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus bei jame esantį kanalą, o toliau iki ieškovo sodybos kelias tęstųsi taip pat per ieškovui priklausantį mišką.

32Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiūlymą Nr. 3, kelio servitutas būtų nustatomas žemės ūkio paskirties žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. U. ir V. U., kelio servituto ilgis 128 m. Šiuo atveju atsakovas numato lankstą, kuris leidžia išvengti kelio įrengimo per ieškovui priklausantį mišką. Tačiau šiuo, kaip ir antrojo pasiūlymo atveju, servitutinis kelias eitų per D. ir V. U. žemės sklype esantį melioracijos griovį.

33Įvertinus atsakovo pateiktas servitutinio kelio schemas teismas sprendžia, kad teoriškai ieškovas galėtų įsirengti kelią į savo sodybą pagal bet kurį iš atsakovo pateiktų pasiūlymų, kita vertus, tokio kelio įrengimas būtų neprotingas, neproporcingas ir neatitiktų normalių protingų sąnaudų bei ekonomiškumo kriterijų. Bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių neatliko paskaičiavimų, kiek tiksliai kiekvieno iš šių siūlymų įgyvendinimas galėtų kainuoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kelias būtų įrenginėjamas per ieškovui priklausantį mišką (1 siūlymas) arba per ieškovui priklausantį mišką ir trečiųjų asmenų žemėje esantį melioracijos griovį (2 siūlymas), arba per trečiųjų asmenų žemėje esantį melioracijos griovį (3 pasiūlymas) bei egzistuojant grėsmei, kad bet kuris iš atsakovo pateiktų kelio servitutų projektų gali būti užlietas (šią aplinkybę iš dalies išvažiuojamojo posėdžio metu pripažino ir atsakovas, nurodęs, kad kartą melioracijos griovys pavasarį buvo apsemtas), teismui nekyla abejonių, jog kelio įrengimas dėl didelės finansinės naštos neproporcingai suvaržytų viešpataujančio daikto savininko (ieškovo) teises. Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovas neginčijo potencialiai didelių kelio įrengimo sąnaudų, laikėsi pozicijos, jog ieškovas turėjo visas galimybes įsirengti kelią iš piniginių lėšų, gautų už jam parduotus žemės sklypus. Remiantis rašytiniais duomenimis matyti, kad atsakovas ieškovui už žemės sklypus viso sumokėjo 100000 Lt (28962 Eur). Teismo vertinimu, siūlymas ieškovui įsirengti kelią už tokią ar panašaus dydžio sumą akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

34Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo pasiūlytas kelio servitutų nustatymo variantas mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko interesus, t. y. priešingai nei trečiųjų asmenų atveju, atsakovo žemės sklypuose kelias yra įrengtas, be kita ko, juo naudojasi ir pats atsakovas. Be to, atsakovas, dar prieš įsigydamas žemės sklypus, žinojo, kad juose įrengtas kelias, kad gretimame sklype ieškovas rengiasi statytis namą, kad vienintelis privažiavimas prie būsimos ieškovo sodybos yra per atsakovo žemės valdas. Atsakovas leido naudotis ieškovui ginčo keliu daugiau nei dešimtmetį, t. y. nuo pardavimo sandorių sudarymo dienos. Galiausiai ginčas tarp šalių kilo ne dėl ieškovui atsiradusios realios galimybės pravažiavimą į savo sodybą įsirengti kitoje vietoje, tačiau labiausiai tikėtina dėl kilusių nesutarimų tarp šalių, pvz., atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta, kad jis nenori ieškovui leisti naudotis ginčo keliu, kadangi pastarasis 2014 m. užuot pardavęs jam nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą atsakovui, jį pardavė tretiesiems asmenims, 2018 m. atsakovas į ieškovą kreipėsi dėl ginčo kelio atkarpos, esančios, dalies išasfaltavimo išlaidų atlyginimo, kurių ieškovas taip nepadengė, tuo pagrindu atsakovas ginčo kelyje įrengė šlagbaumą, prie įtemptų šalių santykių tikėtina prisidėjo ir tai, jog ieškovas, dirbdamas atsakovui priklausančioje įmonėje UAB „Vlado medis“, inicijavo darbo ginčą prieš įmonę darbo ginčų komisijoje, tada atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą bei dėl to patyrė atitinkamus finansinius nuostolius.

35Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad neterminuoto servitutinio kelio nustatymas per atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus geriausiai užtikrina tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, todėl servitutinis kelias nustatytinas ieškinyje prašomu būdu.

36Dėl kelio servituto atlygintinumo

37Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja nustatyti neatlygintinį servitutą.

38CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nuostoliai dėl kelio servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę, bet ir išlaidas, patirtas įrengiant kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką yra vienas iš reikšmingų kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217/2011;2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015).

39Nagrinėjamu atveju šalys neišsprendė ginčo taikiai, todėl kalbėti apie neatlygintinio servitutinio kelio nustatymą nėra jokio pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą sprendžia, kad ginčo žemės sklypuose nustatyti servitutų plotai, nustatyta sklypų rinkos kaina yra tas kriterijus, kuris leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir leidžia teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes atsakovui. Nagrinėjamu atveju teismas nesiremia VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodyta žemės sklypų verte, kadangi žemės sklypų įkainojimas, kad ir prieš dešimtmetį sudarytose šalių pirkimo-pardavimo sutartyse, labiau atitinka tikrąją žemės sklypų vertę.

40Remiantis UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtu žemės sklypo planu matyti, kad kelio servituto, nustatyto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), plotas yra 0,0433 ha, bendras sklypo plotas – 3,2350 ha. Kelio servitutas šiame žemės sklype užima 1,33 proc. bendro sklypo ploto, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1,33 proc. nuo pagal 2008-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui sumokėtos sumos, t. y. 310,47 Eur (80000 Lt x 1,34 proc. = 1072 Lt arba 310,47 Eur). Kelio servituto, nustatyto žemės sklype, unikalus ( - ), plotas yra 0,0808 ha, bendras sklypo plotas – 1,285 ha. Kelio servitutas šiame žemės sklype užima 6,29 proc. bendro sklypo ploto, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6,29 proc. sumokėtos pinigų sumos pagal 2008-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 364,34 Eur (20000 Lt x 6,29 proc. =1258 Lt arba 364,34 Eur). Viso iš ieškovo priteistina 674,83 Eur vienkartinė kompensacija atsakovo patiriamiems suvaržymams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad servitutinis kelias faktiškai buvo įrengtas ieškovo lėšomis, darbu, kad atsakovas pats naudojasi jo žemės sklypuose įrengtu keliu, kad kelio servitutai nustatomi neterminuotam laikotarpiui, teismas sprendžia, kad toks kompensacijos dydis, atlygina atsakovo patiriamus suvaržymus bei atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.

41Ieškovas taip pat įpareigotinas atlyginti visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su servitutinio kelio žemės sklypuose, unikalus Nr. ( - ), ir, unikalus Nr. ( - ), nustatymu.

42Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodomos jo patirtos išlaidos, už nustatyto servitutinio kelio dalies išasfaltavimą. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostoliai dėl servituto nustatymo apima ne tik kompensaciją už prarastą žemės sklypo vertę, bet ir išlaidas, patirtas įrengiant kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3k-3-549-695/2015). Šioje vietoje teismas pažymi, kad kelias, esantis atsakovo žemės sklypuose, buvo įrengtas ieškovo, iš šalių paaiškinimų taip pat matyti, kad pastarąjį dešimtmetį keliu rūpinosi abi šalys lygiomis dalimis (viena kelio puse rūpinosi ieškovas, kita – atsakovas). Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad kelio būklė būtų buvusi prasta, juo faktiškai naudotis buvo tapę sudėtinga. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo patirtos išlaidos susijusios ne su paties kelio atstatymu, o jo pagerinimu, t. y. objektyviai nebuvo būtinos, todėl šių išlaidų dalis iš ieškovo nepriteistina.

43Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio antrą dalį numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl neterminuotų kelio servitutų nustatymo buvo patenkintas, tačiau vietoje neatlygintinų servitutų buvo nustatyti atlygintiniai bei priteista vienkartinė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje patenkinta 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad analogiškai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas ir aukštesnės instancijos teismo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-627/2018). Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas byloje patyrė 1430 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina pusė šios sumos, t. y. 715 Eur.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

48Ieškinį patenkinti iš dalies.

49Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kurio unikalus Nr. 4400-1490-6124, kadastrinis Nr. ( - ), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtą žemės sklypo planą, neterminuotą, atlygintiną 433 m2 ploto kelio servitutą (plane pažymėtas indeksu S1 ir taškais 2, 3, 50, 47, 48 ir 51), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

50Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu L( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pagal UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtą žemės sklypo planą, neterminuotą, atlygintiną 808 m2 ploto kelio servitutą (plane pažymėtas indeksu S1 ir taškais 21-27, 1, 2, 28-32), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

51Priteisti iš ieškovo L. U., asmens kodas ( - ) 674,83 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 83 ct) dydžio vienkartinę kompensaciją už nustatytus servitutus atsakovo Vladislovo Platakio, asmens kodas ( - ) naudai, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

52Įpareigoti ieškovą L. U. atlyginti visas atsakovo V. P. išlaidas, susijusias su kelio servitutų žemės sklypuose, unikalus Nr. ( - ), adresu Ližių g. ( - )ir, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nustatymu.

53Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovo L. U. 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. P. naudai.

55Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,... 3. dalyvaujant ieškovui L. U., jo atstovui advokatui Tadui Ugintui,... 4. atsakovui V. P., atsakovo atstovams advokatui Piotrui Orlovui, advokato... 5. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo žemės sklype, esančiame adresu ( - ),... 9. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ pagal ieškovo... 10. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 11. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė... 12. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį,... 13. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį... 14. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį. Papildomai... 15. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 16. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė... 17. Teismas... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-07-05 UAB „Gasus“ atliktas ieškovui... 20. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 21. Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl kelio... 22. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, apžiūrėjus... 23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proporcingumo ir interesų... 24. Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo... 25. Ieškovas prašo nustatyti servitutinį kelią atsakovui nuosavybės teise... 26. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pertvarkomo žemės sklypo, unikalus Nr. ( -... 28. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovas ėmėsi priemonių servitutiniam keliui... 30. Kaip minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė projektinį... 31. Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiūlymą Nr. 2, kelio... 32. Pagal atsakovo kelio servituto nustatymo vietos pasiūlymą Nr. 3, kelio... 33. Įvertinus atsakovo pateiktas servitutinio kelio schemas teismas sprendžia,... 34. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo pasiūlytas kelio servitutų nustatymo... 35. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad... 36. Dėl kelio servituto atlygintinumo... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja nustatyti neatlygintinį servitutą.... 38. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 39. Nagrinėjamu atveju šalys neišsprendė ginčo taikiai, todėl kalbėti apie... 40. Remiantis UAB „Gasus“ 2007-07-05 parengtu žemės sklypo planu matyti, kad... 41. Ieškovas taip pat įpareigotinas atlyginti visas atsakovo patirtas išlaidas,... 42. Atsakovas pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodomos jo patirtos išlaidos,... 43. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai kurios naudai... 46. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl neterminuotų kelio servitutų... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 48. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 49. Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu ( - ), kurio unikalus Nr.... 50. Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu L( - ), kurio unikalus Nr. ( - ),... 51. Priteisti iš ieškovo L. U., asmens kodas ( - ) 674,83 Eur (šešių šimtų... 52. Įpareigoti ieškovą L. U. atlyginti visas atsakovo V. P. išlaidas,... 53. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovo L. U. 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų)... 55. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu...