Byla 2-199/2009
2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-4435-450/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4ieškovas UAB ,,Vestus“ kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Žaliasis tiltas“ iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo kompanija“. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė Preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas neįvykdė šia sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nepardavė ieškovui atitinkamo nekilnojamojo turto, nes vėlavo atlikti pastato statybos darbus. Ieškovas pažymėjo, kad pagal preliminariąją sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 773 935 Lt, nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas pareikalavo grąžinti pinigines lėšas, tačiau atsakovas iki šiol to nepadarė. Ieškovas nurodė, kad iš esmės visas atsakovo turtas yra areštuotas, turto arešto mastas – 7 084 201 Lt, atsakovas yra nekilnojamojo turto srityje dirbanti įmonė, todėl yra tikimybė, kad dėl sunkios finansinės būklės neturi galimybės grąžinti skolą, todėl jam keltina bankroto byla. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai nepagrindžia UAB ,,Žaliasis tiltas” nemokumo. Remiantis 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turimo turto vertė sudarė 30 717 032 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 4 303 132 Lt, įmonė per 2007 m. gavo 855 099 Lt grynojo pelno. Iš paskutinio, t.y. 2008 m. lapkričio mėnesio balanso duomenų matyti, kad įmonės turimo turto vertė sudaro 117 075 460 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 12 209 481 Lt, įmonė 2008 metais gavo 2 063 910 Lt pelno. Teismas nustatė, kad trumpalaikius (einamuosius) įmonės įsipareigojimus sudaro atitinkamos pinigų sumos, mokėtinos iš esmės vykdant statybos darbus ( - ) esančiame objekte. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė turėtų pradelstų įsipareigojimų, ar įsiskolinimų valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo ar kitiems biudžetams. Remdamasis pateiktais VĮ „Registrų centras“ išrašais, teismas nustatė, jog įmonei nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurio vertė bendrai sudaro apie 112 200 118 Lt. Nemažą įmonės turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 1 846 877 Lt. Teismo teigimu, aplinkybė, kad įmonei suteikti kreditai bankuose taip pat patvirtina įmonės mokumą. Iš ieškovo teismui pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad įvairių teismo procesinių sprendimų pagrindu yra areštuota didelė dalis įmonės turto, tačiau vien ši aplinkybė, teismo nuomone, pati savaime įmonės nemokumo neįrodo.
6Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Vestus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo:
71. Teismas nepranešė ieškovui apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl įmonės mokumo.
82. Atsakovas įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateikti teismui išsamius duomenis apie įmonės kreditorius ir debitorius, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių, atsakovo mokumo nustatymui svarbių duomenų, nevertino.
93. Teismas nepareikalavo ir nevertino duomenų apie atsakovo atsiskaitymus su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais, nesiėmė aktyvių veiksmų, kaip to reikalauja viešasis interesas bankroto bylose.
104. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje (civ. b. Nr. 2-992/2008) nurodyta, kad pagal UAB ,,Žaliasis tiltas” finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės įsipareigojimai sudaro 36 182 801 Lt, pareikšto ieškinio suma 17 000 000 Lt, o turto balansinė vertė – 46 390 089 Lt, todėl turi būti konstatuojamas įmonės nemokumas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė kitus duomenis apie savo finansinę padėtį. UAB ,,Žaliasis tiltas” pateiktoje Ilgalaikio nekilnojamojo turto rinkos įsigijimo, likutinės bei įkeitimo vertės lentelėje nurodyti duomenys yra netikslūs ir neatspindintys šiuo metu atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės. Lentelėje nurodyta, kad banko ir biuro patalpos nėra įkeistos, tačiau iš 2008 m. gruodžio 30 d. VĮ ,,Registrų centras“ duomenų banko išrašo matyti, kad šis turtas yra įkeistas.
115. Teismas neįvertino, kiek per 2008 metus padidėjo atsakovo įsiskolinimai AB SEB bankui už suteiktą kreditą, taip pat nepakankamai atsižvelgė į atsakovui pareikštus ieškinius kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo civ. b. Nr. 2-2855-553/2008).
12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas” prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendė rašytinio proceso tvarka ir neturėjo pareigos pranešti atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Po skundžiamos nutarties priėmimo, atsakovo pateiktas kreditorių/debitorių sąrašas tik detalizuoja teismo įvertintus, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą. 2008 metų balanse nurodytų bendrovės įsipareigojimų terminai nėra pasibaigę, t. y. įmonė pradelstų įsiskolinimų neturi. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Ilgalaikio nekilnojamojo turto rinkos įsigijimo, likutinės bei įkeitimo vertės lentelėje pateikti duomenys yra netikslūs. Ieškovo teiginiai, kad biuro patalpos yra įkeistos yra nereikšmingi, kadangi visas pastatas esantis ( - ), yra įkeistas bankui tik 539 000 Lt sumai, kuri lyginant su visa pastato verte yra nedidelė. UAB ,,Žaliasis tiltas” kreditavimo sąlygas AB SEB bankui vykdo tinkami, finansavimas nėra sustabdytas. 2009 m. sausio 16 dienai atsakovas turi daugiau nei 1 500 000 Lt piniginių lėšų kredito įstaigose ir 292 642 Lt atsiskaitomojoje sąskaitoje.
132009 m. sausio 26 d. atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas” apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kartu su prašymu pateiktoje VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad UAB ,,Žaliasis tiltas” pagal 2008 m. III ketvirčio ataskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga.
14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
16Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
17Rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Taigi, viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau tai nepaneigia nei ieškovo, nei atsakovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir atsikirtimas į jį.
18LR ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas arba vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
19Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais).
20Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. išsiuntė šalims pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus nagrinėjamas 2008 m. gruodžio 22 d. rašytinio proceso tvarka (b.l. 48). Posėdžio dieną pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį (b.l. 49-52), kuriame atsakovas taip pat nurodė, kad įmonės kreditorių/debitorių sąrašą su nurodytomis įsipareigojimų sumomis pateiks teismui iki 2008 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs atsiliepime nurodytus duomenis bei pateiktus įrodymus, skundžiama nutartimi teismas atsisakė kelti UAB ,,Žaliasis tiltas” bankroto bylą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (b.l. 98-100). Iš šių aplinkybių matyti, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, tam, kad būtų surinkti visi išsamūs duomenys reikalingi atsakovo nemokumo būsenai konstatuoti, vertino tik įmonės finansinės atskaitomybės duomenis už 2007 metų ir 2008 metų 11 mėnesių laikotarpius. Iš atsakovo pateiktos 2008 m. lapkričio 30 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 11 mėnesių atsakovas gavo 2 063 910 Lt pelno. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. gruodžio 29 d. atsakovas pateikė teismui išsamius duomenis apie bendrovės debitorius ir kreditorius, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad įsipareigojimai kreditoriams iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudaro daugiau kaip 4 000 000 Lt (b.l. 103-108). Nagrinėjamoje byloje teismas nepareikalavo ir nevertino duomenų apie atsakovo įsiskolinimus valstybei ir valstybinio socialinio draudimo fondui, nevertino įmonės pradelstų skolų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos įkeitimu (b.l. 63-68, 93). Pažymėtina, kad, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, teismas turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi įmonei pareikšti ieškiniai. Aplinkybę, kad atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ yra pareikšti reikalavimai ir iškeltos civilinės bylos patvirtina Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal atsakovo ir AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą kreditavimo sutartį, neišnaudoto kreditavimo suma yra 14 500 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad banko suteiktą kreditą atsakovas naudoja objekto, esančio ( - ), statybai, kurio vertė sudaro didžiają dalį atsakovo turto. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra būtina įvertinti duomenis, susijusius su kreditavimo sutarties tinkamu vykdymu, tačiau tokių duomenų atsakovas nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė.
21Teisėjų kolegijos nuomone, vien atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų duomenų nepakanka UAB „Žaliasis tiltas“ pradelstų įsipareigojimų dydžio bei įmonės mokumui nustatyti. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog nėra Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos sąlygos iškelti atsakovui bankroto bylą remiantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktosios dalies 1 punktu. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas kelti bankroto bylą UAB „Žaliasis tiltas“, neįvertino visų įmonės mokumui nustatyti reikšmingų duomenų.
22Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bankroto bylą, vadovaudamasis viešu interesu, turi būti aktyvus, esant reikalui įpareigoti įmonės savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, pateikti teismui visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą, kviesti juos į teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo klausimais (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalis).
23Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ mokumu, tai yra neatskleidė bylos esmės, ir pagal pateiktus į bylą įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
24Pirmosios instancijos teismas, atmetęs UAB ,,Vestus“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad šis ieškovo prašymas nemotyvuotas. Kadangi dėl šios teismo nutarties dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo apeliantas jokių argumentų skunde nenurodė, teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
25Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis dėl ieškinio atmetimo ir atsisakymo kelti bankroto bylą UAB „Žaliasis tiltas“ panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaliasis tiltas“ klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
Nutarė
27Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria UAB ,,Vestus“ ieškinys atmestas ir atsakovui UAB “Žaliasis tiltas” atsisakyta kelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos atsakovui UAB ,,Žaliasis tiltas” iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.