Byla 2A-97-264/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atstovės advokatės O. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-979/2016 pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovams UAB „Auslinda“, A. B., UADB „Compensa Viena Insurance Group“ (Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group teisių ir pareigų perėmėjas) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų UAB „Auslinda“, A. B., UADB „Compensa Viena Insurance Group“ 4 599,07 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo žalos padarymo momento – 2014 m. vasario 4 d. ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomas b. l. 133 – 135). Nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas A. B., ieškovui buvo sužalota sveikata, dėl ko ieškovas patyrė 352, 33 Eur gydymo išlaidas, 1278, 19 Eur išlaidas baudžiamajame procese ( - ) teisme, 274, 39 Eur kelionės išlaidas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki birželio mėn. dėl vykimo į gydymo įstaigas, 52, 11 Eur netekto darbo užmokesčio, 2642, 05 Eur netektų komandiruotpinigių. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytų traumų jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, išlikę liekamieji padariniai sveikatai, iki šiol jaučia didelį nerimą, nors reikia dirbti ir vairuoti krovinines transporto priemones. Atsakovė UAB „Auslinda“ ieškinį prašė atmesti (1 tomas b. l. 73 – 75). Nurodė, kad eismo įvykio metu, kurio buvo sužalotas ieškovas, atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (teisių ir pareigų perėmėjas atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“), todėl dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas turėjo pirmiausia kreiptis į draudimo bendrovę. Tik draudimo bendrovei atlyginus patirtą turtinę ir neturtinę žalą, ieškovas įgytų teisę reikšti reikalavimus atsakovei UAB „Auslinda“ neatlygintos žalos dalyje. Atsakovas A. B. iš dalies sutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais (1 tomas b. l. 65 – 67), t. y. 742 Eur atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ( - ) teisme, 251,77 Eur kelionės išlaidas į teismą ir 12,57 Eur kelių mokesčius, kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas – nukentėjusysis, pateikė civilinį ieškinį dėl 4 145 Lt turtinės ir neturtinės 30 000 Lt žalos atlyginimo, tačiau dalyvaudamas teismo posėdyje atsiėmė civilinį ieškinį, todėl prašomos priteisti 376,51 Eur išlaidos už civilinio ieškinio parengimą yra nepagrįstos. Baudžiamojo proceso metu ieškovas pretenzijų dėl sužalojimo neturėjo. Išlaidas, susijusias su gydymu, ir neturtinę žalą pirmiausia turi atlyginti civilinės atsakomybės draudikas Compensa Life Vienna I. G. SE Lietuvos filialas. Draudimo kompanijai atlyginus įstatymo numatytą draudimo sumą dėl neturtinės žalos, likusią dalį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, turi atlyginti atsakovė UAB „Auslinda“, kaip padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, valdytoja. Atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš dalies sutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais (1 tomas b. l. 109 – 114, 2 tomas b. l. 50 – 52). Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo atlyginti žalą iš visų atsakovų. Įvykio metu ieškovas, kaip pakaitinis vairuotojas, miegojo vilkiko kabinoje įrengtame minkštasuolyje, nors važiuojant vilkikui privalėjo sėdėti kabinoje esančioje sėdynėje prisisegęs saugos diržą, todėl pažeidė nustatytas pareigas, elgėsi nerūpestingai. Sutiko atlyginti ieškovo turėtas reabilitacijos „Eglės“ sanatorijoje išlaidas 198,68 Eur sumai, 22,02 Eur netektų pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, bei protingo ir pagrįsto dydžio neturtinę žalą. Laikė, kad reikalavimai dėl kitų išlaidų priteisimo yra nepagrįsti.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ ieškovui T. G. 1 050 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo T. G. atsakovei UAB „Auslinda“ 375 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui A. B. - 191 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei - 5,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Auslinda“ 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ - 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. B. - 12,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovui A. B. atsakomybė dėl eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo atsiranda delikto pagrindu, atsakovei UAB „Auslinda“ ir atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“ (Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group teisių ir pareigų perėmėjui) – civilinės atsakomybės pagrindu, pareiga atlyginti žalą išmokant draudimo išmoką tenka atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“, atsakovei UAB „Auslinda“ – atlyginti žalą toje dalyje, kurios nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Teismas įvertinęs po eismo įvykio ieškovo patirtus sužalojimus, byloje esančiuose medicininių dokumentų išrašuose ir prijungtose asmens ligos istorijose įrašus apie gydymo eigą (t. 1 b. l. 19-21, 23, 24, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė A14-2949, VšĮ ( - ) poliklinikos ambulatorinė asmens sveikatos istorija, VšĮ ( - ) apskrities ( - ) ligoninės asmens sveikatos istorija), dalį išlaidų vaistams – 23,82 Eur, nepripažino būtinomis ir pagrįstomis (CPK 178, 185 str.). Teismas pripažino, kad ieškovas gydymui patyrė 328,51 Eur išlaidas, kurias TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiga atlyginti tenka atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“. Teismas pripažino, kad 2014 m. vasario-birželio mėn. skirtumas tarp gautų pajamų ir nedarbingumo laikotarpiu kompensuotų pajamų galėjo būti 23,39 Eur, t. y. socialinio draudimo išmoka padengė prarastą darbo užmokesčio dalį. Vertinant ieškovo prarastas pajamas kitų išmokų (dienpinigių/komandiruotpinigių) aspektu, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys apie gautas išmokas (dienpinigius/komandiruotpinigius) iki eismo įvykio nėra pagrindas skaičiuoti galimai prarastas pajamas. Nustatė, kad nėra galimybės paskaičiuoti ieškovo prarastas pajamas kitų išmokų (dienpinigių/komandiruotpinigių) aspektu, todėl teismas pripažino, kad ieškovas reikalavimo dėl parastų pajamų (dienpinigių/ komandiruotpinigių) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 185 str.). Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 274,39 Eur kelionės išlaidas, patirtas 2014 m. kovo-birželio mėn. laikotarpiu vykstant į gydymo įstaigas, teismas nurodė, kad ieškovas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė lankymosi gydymosi įstaigose duomenų, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad išlaidos nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai, paneigiantys ieškovo nurodytas kuro įsigijimo išlaidas, nebuvo pateikti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.) teismas pripažino, jog ieškovas galėjo išleisti 274,39 Eur kurui vykstant į gydymo įstaigas, be kita ko, suma nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 179, 185 str., CK 6.249 str. 3 d.). Nurodė, kad pareiga atlyginti šias išlaidas tenka atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“ (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p.). Dėl ieškovo prašymo atlyginti 1 278,19 Eur išlaidas, patirtas baudžiamajame procese teismas nurodė, kad prašomos priteisti išlaidos yra patirtos baudžiamojoje byloje, CK 6.283 straipsnis nenumato tokių išlaidų atlyginimo galimybės, be to, tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskiriamos žalai CK 6.249 straipsnio aspektu. Tokios išlaidos pripažintinos procesinio pobūdžio išlaidomis ir atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad teismas nesprendė nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Nors atsakovas A. B. sutiko iš dalies atlyginti baudžiamajame procese patirtas ieškovo išlaidas, tačiau esant nustatytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti prašomų išlaidų. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus. Sprendžiant dėl neturinės žalos teismas nurodė, kad nors medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota apie ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, neabejotina, kad eismo įvykis ir sužalojimas turėjo įtakos ieškovo emocinei būklei, be kita ko, sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir išgąstį dėl sveikatos ir galimų pasekmių ateityje. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu pažeistas neturtines vertybes – asmens sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių), pasekmes (eismo įvykio metu patirti sužalojimai nebuvo ilgalaikiai, stacionarus gydymas truko dvi paras, ambulatorinis – apie keturis mėnesius, tame tarpe, reabilitacija – 15 dienų, sužalojimas – nesunkus sveikatos sutrikdymas (sutrikdyta sveikata ilgesniam nei dienų laikotarpiui), rekomenduotas ambulatorinis ir reabilitacinis gydymas, po kurio ieškovas dirba panašaus pobūdžio darbą, ypatingai didelio nepatogumo kasdieninėje ir profesinėje veikloje nepatiria), asmens sukėlusio eismo įvykį kaltę (netyčinis elgesys), jo turtinę padėtį (dirba), padarytos turtinės žalos dydį (602,90 Eur), teismų praktiką, pripažino, kad 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą ir formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos byloje. Teismas įvertinęs ieškovo (nukentėjusiojo) ir atsakovo A. B. pareigos laikytis tam tikrų elgesio reikalavimų mąstą (maksimalus, minimalus), veiksmų specifiškumą, veikimo (neveikimo) pavojingumą ir kaltės formas, pripažino, kad ieškovo (nuketėjusiojo) kaltės dalis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra ne daugiau kaip 30 proc., atsakovo A. B. (kalto dėl eismo įvykio asmens) – 70 proc. Esant nustatytai kaltės dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų daliai, teismas atlygintiną žalą sumažino proporcingai ieškovo (nukentėjusiojo) nustatytai kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.), o būtent, 30 proc. t. y. atlygintinos žalos dydis yra 422,03 Eur (602,90 Eur x 70 proc.) ir 1 050 Eur (1 500 Eur x 70 proc.). Įvertinus tai, kad atsakovės UAB „Auslinda“ atstovai po eismo įvykio ieškovui teikė piniginę paramą (ieškovo pripažinta paramos suma 781,97 Eur (2 700 Lt, t. y. 3 x 900 Lt) (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), teismas laikė, kad turtinė žala buvo visiškai kompensuota. CK nuostatos, reglamentuojančios palūkanas ir civilinės atsakomybės teisinius santykius – CK 6.37, 6.246-6.250, 6.263, 6.283 straipsniai, nenumato galimybės mokėti palūkanas nuo žalos atsiradimo momento. Nors CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę iš juridinio asmens priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau ieškovui prašant, iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ teismas priteisė 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1 b. l. 56-57) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Teismas pripažino, kad šalių patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas paskirstė atitinkamai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų apimtį. Teismas laikė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl užskaičius ginčo šalių tarpusavio vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 6.130-6.140 str.), ieškovui iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ priteisė bylinėjimosi išlaidų –125 Eur, iš ieškovo atsakovui UAB „Auslinda“– 375 Eur, atsakovui A. B. – 191 Eur.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016-06-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovų žyminį mokestį, bylos vedimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismo pripažinta 602,90 Eur turtinė ir 1 500 Eur neturtinė žala yra neprotingai maža. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarimu Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, konstitucinius teisėtų lūkesčių principus.
    2. Teismas nurodydamas, kad 23,82 Eur nepripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis gydymo išlaidomis, netinkamai taikė tikėtinumo principą, todėl nepagrįstai sumažino gydymo išlaidų dydį nuo 352,33 Eur iki 328,51 Eur.
    3. Nepagrįstai teismo sprendime nurodyta, jog iki eismo įvykio ieškovui mokėtas vidutinis darbo užmokestis buvo 379,40 Eur. Tokio dydžio darbo užmokestis nurodytas darbo sutarties pakeitime, galiojusiame nuo 2012-12-20. UAB „Auslinda“ pateiktoje darbo užmokesčio pažymoje matyti, kad ieškovui buvo mokamas ne vienodo dydžio darbo užmokestis. Pateikti skaičiavimai paneigia, kad socialinio draudimo (ligos) išmoka padengė prarastą darbo užmokestį.
    4. Nesutiktina su teismo sprendimo teiginiu, jog byloje pateikti duomenys apie gautas išmokas (komandiruotpinigius) iki eismo įvykio nėra pagrindas skaičiuoti galimai prarastas pajamas, kad nebuvo pateikti įrodymai, kokia tvarka skaičiuoti komandiruotpinigiai, kiek jų nedarbingumo laikotarpiu būtų gavęs ieškovas. Pateikta skaičiuotė apie atitinkamais laikotarpiais gautus komandiruotpinigius, taip pat sumų išdėstymas UAB „Auslinda“ pažymoje pagrindžia, jog vidutiniškai per mėnesį ieškovas gaudavo 558,53 Eur komandiruotpinigių. Ieškovas be prarastos dalies darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį prarado vidutiniškai po 58,53 Eur garantinių išmokų, susijusių su komandiruotėmis.
    5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl patirtų baudžiamojo proceso metu išlaidų atlyginimo, nepagrįstai pripažino ieškovo ieškinio reikalavimą nepagrįstu. Ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su dalyvavimu baudžiamajame procese ( - ), pripažintinos tiesioginiais nuostoliais. Šių išlaidų atsiradimą sąlygojo priežastinis ryšys: atsakovo A. B. įvykdyta nusikalstama veika, sukėlusi eismo įvykį, ieškovo sveikatos sutrikdymas, pripažinimas nukentėjusiuoju ir dalyvavimas baudžiamajame procese, siekimas įgyvendinti savo materialines ir procesines teises. Nepagrįstas teismo sprendimo teiginys, kad teismui ( - ) nesprendus nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Patirtos išlaidos baudžiamajame procese tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla pagal civilinio proceso taisykles. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebuvo nagrinėtas.
    6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą ir nustatė neprotingo dydžio (1 500 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai teigė, jog eismo įvykio metu patirti sužalojimai nebuvo ilgalaikiai, nes objektyvūs duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio 2014-02-04 ieškovo laikinasis nedarbingumas baigėsi tik 2014-06-23, t.y., po daugiau kaip keturių su puse mėnesio. Pats ieškovas, liudytoja D. G. nurodė, kad ieškovas į darbą siekė sugrįžti ne todėl, kad gerai jautėsi, bet todėl, kad jį intensyviai ragino sugrįžti darbdaviai. Be to, nurodė, kad liekamieji reiškiniai išlikę. Neturtinė žala reiškiama, įvertinant ieškovo sveikatos būklę, patirtus išgyvenimus, protingo dydžio turėtų būti 10 000 Eur. Neturtinė žala priteistina iš visų atsakovų, pirmiausia iš draudimo kompanijos 5 000 Eur, likusi dalis solidariai iš kitų atsakovų.
    7. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.282 str. 1 d. ir neteisėtai sumažino ieškovui priteistą žalos atlyginimą 30 procentų. Nebuvo tinkamai įvertinti objektyvūs byloje esantys duomenys – 2014-08-28 ( - ) teismo VII tarpmiestinio nusikaltimų skyriaus Vžesnioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. B. atžvilgiu. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu - nuosprendžiu buvo pripažintas keleiviu. Taip pat ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme ieškovas eismo įvykio metu buvo keleiviu.
    8. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės UAB „Auslinda“ pateikta Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.3 ir jos 4.5 punktu, neatsižvelgė į ieškovo atstovės argumentus šio vidaus dokumento atžvilgiu. Pateiktos instrukcijos 4.1 punktas skirtas vairuotojo pareigoms. Eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo A. B., taigi jis buvo vairuotoju, bet ne ieškovas. 4.5 p. numatyta, kad varikliui dirbant, kabinoje ir uždaro tipo kėbule vairuotojui ir krovėjams ilsėtis ir miegoti draudžiama. Apie keleivius nepasakyta nieko. Akivaizdu, jog instrukcija parengta ne visai tinkamai, reguliuojami ne visų asmenų, galinčių būti automobilyje veiksmai, elgesys. Be to, teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu išsakytas abejones ar su šia instrukcija ieškovas ir atsakovas buvo supažindinti tinkamai. Ieškovas pasirašinėjo dokumentus jau po eismo įvykio.
    9. . Teismas nepašalino abejonių dėl atsakovės UAB „Auslinda“ atstovavimo tinkamumo. UAB „Auslinda“ steigiamojo akcininkų susirinkimo protokole (1997-04-17) 2-me punkte nurodyta, kad bendrovės direktoriumi patvirtinamas A. K.. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše, išduotame 2015-09-03, 5 skyriuje - Organai, 5.2.1 prezidentu nurodytas A. K., pagrindas 1999-05-03 paskyrimo dokumentas. 7.1. nurodyta, kad įregistruotas vienasmenis atstovavimas, juridinio asmens vardu veikia vadovas. Pateiktas byloje 2010-12-20 įsakymas, kuriuo prezidentas A. K. įsako direktoriui A. K. atstovauti įmonę, pasirašyti dokumentus. Vidaus dokumentas - įsakymas, neturi privalomų rekvizitų: numerio, dokumento paskirties, nepatvirtintas antspaudu (įsakymas parašytas ne ant firminio blanko), su įsakymu nesupažindintas A. K.. Visos šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad įsakymas atsirado tada, kai kilo abejonės teisme dėl tinkamo atstovavimo. Juo labiau, kad atsakovas nepateikė įsakymų registracijos žurnalo
    10. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl atsakovės priimtų įsakymų (saugos instrukcija patvirtinta 2012-08-03 įsakymu DS-6; ieškovo darbo sutarties 3 p. dėl darbo užmokesčio padidinimo pakeistas 2012-12-20 įsakymu Nr. DS-06) rašymo atbulinėmis datomis.
    11. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo ir atsakovo A. B. veiksmų 2014-02-04, įvykių sekos, priežastinio ryšio, pasekmių. Nepakanka teigti, kad ieškovas pažeidė KET reikalavimus, nes važiavo neprisisegęs saugos diržo, galimai pažeidė poilsio ir darbo režimą. Vairuotojo pareiga reikalauti, jog keleiviai būtų prisisegę saugos diržus. Ieškovas, tiek atsakovas žinojo apie draudimą dirbti naktį, todėl A. B. turėjo pareigą sustoti, išjungti variklį, eiti ilsėtis. Ieškovas nurodė, kad 21.36 jis sustojo, jo vietą prie vairo užėmė A. B.. Transporto priemonės sustojimą 21.36 fiksuoja oficialūs automobilio duomenys, kuriuos pateikė atsakovas UAB „Auslinda“. Toliau duomenyse matyti, kad važiuojama nuo 21.38 iki 23.09, t.y.,1 val. 32 min. Atsakovas užmigo prie transporto priemonės vairo. Kyla klausimas, į kurį teismas neatsakė – kas pažeidė darbo ir poilsio laiko režimą.
    12. Nepagrįstai ir neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurios turėtų būti peržiūrėtos ir perskirstytos apeliacinės instancijos teismo. Ieškovas, patyręs didelę materialinę ir neturtinę žalą. Tai absoliutus CK 1.5 str. principų ignoravimas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Auslinda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos jų leistinumo ir pakankamumo aspektu, nustatė ieškovo patirtą tikrąjį žalos dydį ir teisingumo principo nepažeidė.
    2. Apeliacinio skundo argumentai dėl sužalojimo liekamųjų reiškinių nepagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sudėtingesnį sužalojimų gijimą, komplikacijas, liekamuosius reiškinius, trukdančius ar trukdysiančius jam gyventi pilnavertį gyvenimą. Iš pateiktų su ieškiniu medicininių dokumentų - po eismo įvykio atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo ligoninėje ( 1 t., b. 1. 20) matyti, kad ieškovas yra persirgęs ( - ) liga, kuri visam laikui palieka stuburo slankstelių pokyčius ir gali sąlygoti laikysenos pakitimus, be to, byloje nepateikta gydymo įstaigos išvada, kad ieškovo laikysena ir eisena būtų pakitusi, būtent, dėl patirtos autoįvykio metu traumos. Po neilgos trukmės ambulatorinio ir reabilitacinio gydymo ieškovas gali dirbti ir dirba tokio paties pobūdžio darbą, didelių nepatogumų kasdieninėje ir profesinėje veikloje nepatiria.
    3. Nesutinkame su apeliacinio skundo teiginiais dėl nepagrįsto CK 6.282 str. 1 d. taikymo ir neteisėto sumažinimo ieškovui priteistos žalos atlyginimo 30 procentų. Teismo sprendime išsamiai įvertinti byloje esantys įrodymai šiuo klausimu ir padaryta pagrįsta išvada apie ieškovo didelį neatsargumą eismo įvykio metu, ieškovui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
    4. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia esą eismo įvykio metu jis buvęs tik keleivis, bet ne vairuotojas, nebuvo supažindintas su vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 reikalavimais pasirašytinai, taip pat nepasirašė ir 2014-01-31 įsakymo dėl komandiruotės. Tokius apeliacinio skundo teiginius paneigia nurodyti bylos dokumentai, kuriuose yra T. G. parašai, į komandiruotę ieškovas išvyko kaip vairuotojas, atlikdamas darbines funkcijas, todėl kelionės metu jis negalėjo tapti tik keleiviu, nes keleiviams darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai nemokami, be to, bendrovė keleivių neveža.
    5. Ieškovo argumentai dėl atsakovės UAB „Auslinda“ tinkamo atstovavimo yra teisiškai nereikšmingi, nes neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui, be to, bendrovės interesams teisme atstovavo advokatas pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Neteisingai ieškovas apeliaciniame skunde yra nurodęs, kad jis buvo keleivis. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ieškovui nevairuojant faktiškai negaliojo vairuotojo statusas, t.y. pareigos. Ieškovas taip pat būdamas vairuotoju vykdė darbines funkcijas, todėl ieškovui padarytą žalą turi atlyginti darbdavys, o jeigu civilinė atsakomybė drausta - draudimo kompanija.
    2. Ieškovas dėl patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) privalėjo kreiptis su pretenzija į draudimo kompaniją, tačiau jis ikiteisminės stadijos nesilaikė, dėl žalos atlyginimo kreipėsi tiesiogiai į teismą, nepagrįstai prašydamas priteisti žalą solidariai. Tokiu būdu ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir padidino šalių procesines išlaidas.
    3. Ieškovas nepagrįstai atsakovą A. B. kaltina užmigus prie transporto priemonės vairo. Eismo įvykio metu ieškovas buvo atsigulęs ant gulto miegoti, buvo neprisisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklėse 197 p. numatytus reikalavimus, taip pat ir Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 4.5 punktą. Be to, ieškovas ir pats pripažino, kad, nueidamas gulti, nebuvo pakankamai atsargus.
    4. Teismas, išklausęs šalis, įsigilinęs į pateiktus šalių įrodymus, pagrįstai nepriteisė išlaidų, patirtų baudžiamajame procese. Šių išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Abejotina, ar teismo posėdyje dalyvavo advokatė R. Š., kadangi nuosprendyje nėra pasisakyta apie advokato dalyvavimą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį su pridėtų priedų vertimais ieškovas savo iniciatyva atsiėmė, todėl išlaidos, susijusios su civilinio ieškiniu parengimu negali būti priteistinos. Teismas nesprendė ieškovo (nukentėjusiojo) turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Ši teismo išvada yra pagrįsta.
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų ieškovui padaryta pagrįsta 602,90 Eur turtinė ir 1 500 Eur neturtinė žala privalo atlyginti ieškovui UADB „Compensa Viena Insurance Group ( TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UADB „Compensa Viena Insurance Group“ (Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group teisių ir pareigų perėmėjas) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Vaistai, kurių išlaidų atlyginimo siekia ieškovas, turi būti skirti eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui. Įvertinus ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, t. y. kompresinių stuburo slankstelių lūžiai, bei iš medicininių dokumentų negalima daryti net prielaidos, kad vaistai, kurių įsigijimo išlaidas reikalauja priteisti ieškovas, buvo skirti tiesiogiai atstatant sveikatos sužalojimus, nulemtus eismo įvykio. Nėra pagrindo šių išlaidų už vaistus pripažinti pagrįstomis ir šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
    2. Ieškovas visiškai nepagrįstai vidutines draudžiamąsias pajamas skaičiavo per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-01-31. Vidutinio darbo užmokesčio ieškovas negali grįsti laisvai pasirenkamais laikotarpiais, o privalo grįsti duomenimis apie darbo užmokestį, gautą už paskutinius tris mėnesius iki eismo įvykio. Skaičiuojant pagal vidutines pajamas už laikotarpį, kurį ieškovas buvo nedarbingas, jis iš viso turėjo gauti 1897 Eur (379,40 Eur x 5), realiai iš Sodros ir darbdavio gavo 1920,40 Eur, laikytina, jog socialinio draudimo išmokos viršijo ieškovo negautų pajamų sumą. Be to, dienpinigiai ar komandiruotpinigiai, kurie buvo mokami iki eismo įvykio vykstant į komandiruotes užsienyje, nėra įskaitomi į atlygintinos žalos dydį, kadangi jų tikslas yra ne atlyginimas už darbą, o darbuotojo komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimas, į kurias ieškovas nedarbingumo metu nevyko. Sodra, apskaičiuodama socialinės draudimo išmokas, šių išmokų dydį skaičiavo nuo ieškovo darbo užmokesčio be komandiruotpinigių.
    3. CK 6.283 str. nenumato ieškovo prašomų priteisti išlaidų patirtų dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ( - ) teisme atlyginimo galimybės. Tokio pobūdžio išlaidos negali būti priskiriamos žalai CK 6.249 str. aspektu, nes tokio pobūdžio išlaidos pripažintinos procesinio pobūdžio išlaidomis ir atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo). Tai visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-127/2012). Be to, šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės, kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko. Draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė.
    4. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, būtinas nustatyti protingo ir teisingo dydžio priteistiną neturtinę žalą. Gydymo eigoje ieškovui nebuvo atlikta jokių operacijų ir intervencijų, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie sudėtingesnį sužalojimų gijimą, komplikacijas, liekamuosius reiškinius, trukdančius ar trukdysiančius nukentėjusiajam gyventi pilnavertį gyvenimą. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių apie ieškovo sveikatos sužalojimo liekamuosius reiškinius, trukdysiančius nukentėjusiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, nebuvo objektyvių duomenų apie ieškovo gyvenimo kokybės pablogėjimą, įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ar kita. Ieškovas, teikdamas civilinį ieškinį ( - ) teisme, reikalavo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškiniu šioje civilinėje byloje reikalavo jau 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti, kokios aplinkybės lėmė, jog per tokį gana trumpą laikotarpį jo patirta neturtinė žala padidėjo tokiu dydžiu. Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis visiškai neatitiko susiformavusios teismų praktikos nesunkių sveikatos sutrikdymų atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010).
    5. Ieškovo teiginiai, jog galimai jis nebuvo tinkamai supažindintas su darbdavio saugos instrukcija, neturi teisinės reikšmės, nes teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino draudimą miegoti judančiame krovininiame automobilyje. Pats ieškovas neneigė, jog jam buvo žinoma, kad draudžiama miegoti ant minkštasuolio vilkikui judant. Taigi tokiu būdu ieškovas pažeidė kelių transporto vairuotojams keliamus poilsio taisyklių reikalavimus.
    6. Nelogiški ir neteisingi apeliacinio skundo teiginiai, kad neva ieškovui, kaip keleiviui, nekeliama tokia pareiga nemiegoti ant minkštasuolio judančiame vilkike. Tai, kad vilkiko keleivio elgesys jam gulint neprisisegus ant minkštasuolio vilkiko kabinoje, pripažįstamas dideliu neatsargumu, sudarančiu pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, išaiškinta ir teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008.
    7. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo tenkinta tik dalies ieškovo reikalavimų, teismas visiškai pagrįstai užskaitė ginčo šalių tarpusavio vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas proporcingai paskirstė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei civilinės atsakomybės paskirstymo tarp padidinto pavojaus šaltinio - transporto priemonės savininko (UAB „Auslinda“), jo civilinės atsakomybės draudiko UADB „Compensa Vienna Insurance Group“) ir kalto dėl eismo įvykio asmens (atsakovo A. B.).

13Dėl įrodymų vertinimo.

  1. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, konstitucinius teisėtų lūkesčių principus.
  2. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
  3. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt..)
  4. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių ar, kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
  5. Nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas apeliantas (ieškovas) įvyko atsakovui A. B. vairuojant atsakovei UAB „Auslinda“ priklausančią transporto priemonę, kuri buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudiko UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškovas važiavo kartu kaip pakaitinis vairuotojas. Dėl eismo įvykio atsakovas A. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 2014 m. rugpjūčio 28 d. ( - ) rajono teismo VII tarpmiestinio nusikaltimų skyriaus Vžesnioje nuosprendžiu.
  6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ ieškovui T. G. 1 050 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitų atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagrįsta 602, 90 Eur turtinė ir 1500 Eur neturtinė žala, kurią pareiga atlyginti tenka atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“ TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Nustatęs, kad dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų iš dalies kaltas ir nukentėjęs asmuo (ieškovas) 30 proc., atsakovas A. B. – 70 proc., ieškovui padarytą žalą atitinkamai sumažino (iki 422 Eur turtinę ir 1050 Eur neturtinę). Įvertinęs tai, kad atsakovo UAB „Auslinda“ atstovai po eismo įvykio ieškovui teikė piniginę paramą (ieškovo pripažinta paramos suma 781 Eur), sprendė, kad turtinė žala buvo visiškai kompensuota.
  7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

14 Dėl turtinės žalos dydžio

  1. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo reikalavimo atlyginti 1 278,19 Eur išlaidas, patirtas baudžiamajame procese, sumažino gydymo išlaidų dydį nuo 352,33 Eur iki 328,51 Eur, nepripažinęs būtinomis ir pagrįstomis dalies išlaidų vaistams – 23,82 Eur, bei laikė neįrodytu ieškovo reikalavimo dėl 52,11 EUR prarastų pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, bei 2642,05 Eur netektų komandiruotpinigių, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
  2. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
  3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 1 278,19 Eur išlaidas, patirtas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ( - ) teisme, t. y. 251,77 Eur išlaidos kurui už nuvykimą į 2014-08-28 teismo posėdį ( - ), 12,75 Eur ( - ) kelių mokesčiai, 376,51 Eur išlaidos už advokatės pagalbą parengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir 724,05 Eur už atstovavimą ( - ) teisme, bei 289,62 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Apeliantas laikosi pozicijos, jog šios jo patirtos išlaidos baudžiamajame procese tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla pagal civilinio proceso taisykles ir kad jos pripažintinos tiesioginiais nuostoliais pagal CK 6.249 str. nuostatas. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
  4. Pažymėtina, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje.
  5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai, kad tokio pobūdžio išlaidos kaip nurodo apeliantas - 251,77 Eur išlaidos kurui už nuvykimą į 2014-08-28 teismo posėdį ( - ), 12,75 Eur ( - ) kelių mokesčiai, 724,05 Eur už advokatės atstovavimą ( - ) teisme yra pripažintinos procesinio pobūdžio išlaidomis, patirtos baudžiamojoje byloje ir atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka (šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo) prievolė jas atlyginti kiltų tik teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu asmeniui (BPK 106 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
  6. Be to, iš byloje esančių 2014-08-28 ( - ) teismo nuosprendžio, protokolo (jų vertimo į lietuvių kalbą) matyti, kad ieškovas baudžiamojoje byloje dėl įvykio kaltam asmeniui pretenzijų baudžiamojoje byloje neturėjo ir ( - ) teisme neprašė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktuose ( - ) teismo 2014-08-28 nuosprendyje, protokole (jų vertime į lietuvių kalbą) nėra duomenų apie ieškovo atstovės dalyvavimą 2014-08-28 ( - ) teismo posėdyje, todėl apelianto nurodytos 724,05 Eur išlaidos už advokatės atstovavimą ( - ) teisme nepagrįstos.
  7. Sutiktina su apelianto pozicija, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. Kiekviena šalis pati renkasi savo pažeistų teisių gynimo ribas ir būdus. Tačiau iš byloje esančių duomenų: 2014-08-28 ( - ) teismo nuosprendžio, 2014-04-07 teismo pranešimo ir išaiškinimo dėl nukentėjusiojo teisės iškelti civilinį ieškinį kaltinamajam baudžiamajame procese dėl turtinių pretenzijų, atsiradusių tiesiogiai dėl įvykdyto nusikaltimo, turėti atstovą, ieškovo prašymo ( - ) teismui dėl ieškinio grąžinimo, jų vertimų į lietuvių kalbą (1 t. b. l. 6-7, 13-15, 143, 2 t. b. l. 7-10) matyti, kad ieškovas pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ( - ), jį atsiėmė, todėl ieškovo turėtos 376,51 Eur išlaidos už advokatės pagalbą parengiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir 289,62 Eur dokumentų vertimo išlaidos yra patirtos dėl pačio ieškovo apsisprendimo, yra jo veiksmų pasekmė ir šios išlaidos nesusiję su žalos sveikatai padarymu tiek CK 6.249 straipsnio, tiek CK 6.283 straipsnio nuostatų prasme. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė jo patirtų 1 278,19 Eur išlaidų, susijusių su baudžiamąja byla ( - ) teisme.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo turėtos 23,82 Eur išlaidos vaistams kaip VitirON Active Suscaps“, LINEX, COREGA, Nitromint retard, OFTAN DEXA-CHLORA, Lexotanil, buvo būtinos ir susijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Atlyginama žala tik už tas išlaidas vaistams ar medicininėms paslaugoms, kurios patiriamos tiesiogiai atstatant sveikatos sužalojimus, t. y. medikamentai ir būdai paskirti specialistų, gydytojų konkretiems sužalojimams gydyti. Pareiga pagrįsti, jog tam tikri vaistai, procedūros, gydymas yra/buvo būtini atstatant sveikatą, tenka būtent ieškovui (CPK 178 str.). Tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų ir prijungtose asmens ligos istorijose esančiuose įrašuose apie gydymo eigą, nėra jokių įrašų apie tokių vaistų reikalingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 23, 82 Eur išlaidų už vaistus nepripažino pagrįstomis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas gydymui patyrė 328,51 Eur išlaidas, kurias TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareiga atlyginti tenka atsakovei UADB „Compensa Viena Insurance Group“.
  9. Atmestini apelianto teiginiai dėl skundžiamu sprendimu nepriteistų 52,11 EUR prarastų pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, bei 2642,05 EUR netektų komandiruotpinigių ieškovo nedarbingumo laikotarpiu už 2014 m. vasario – birželio mėnesius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prarastos pajamos, susijusios su darbo santykiais, buvo kompensuotos socialinio draudimo išmokomis (ligos pašalpa), kad ieškovas reikalavimo dėl prarastų pajamų (dienpinigių/ komandiruotpinigių) leistinomis priemonėmis nepagrindė.
  10. Remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 d. nutarimu Nr. 650, 6.1 punktu, kuriuo taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas apelianto negauto darbo užmokesčio sumą, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui skaičiuojamasis laikotarpis turėtų būti 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai iki įvykio (t.y. 2013 m. lapkričio, gruodžio ir 2014 m. sausio mėn.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju svarbu įvertinti ieškovo darbo specifiką, objektyvias aplinkybes (sezoniškumą, komandiruočių skaičių, trukmę ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ieškovas negali grįsti jo pasirinktu laikotarpiu nuo 2013-01-01 d. iki 2014-01-31, nes toks būdas neatitinka minėtame Vyriausybės nutarime įtvirtintos darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iki eismo įvykio ieškovui mokėtas vidutinis darbo užmokestis buvo 1310 Lt (379,40 Eur), Sodra už visą nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ieškovui 6041,25 Lt (1749,67 Eur) socialinės draudimo išmokos, 2014 m. vasario mėn. ir birželio mėn. ieškovas papildomai gavo darbo užmokestį iš darbdavio UAB „Auslinda“ 589,50 Lt (170,73 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėl sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2014-02-04 iki 2014-06-23, jis iš viso turėjo gauti 1897 Eur (379,40 Eur x 5), realiai iš Sodros ir darbdavio gavo 1920,40 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog socialinio draudimo išmokos viršijo ieškovo negautų pajamų sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo.
  11. Pažymėtina, jog dienpinigiai ar komandiruotpinigiai, kurie buvo mokami ieškovui iki eismo įvykio jam vykstant į komandiruotes užsienyje, neįskaitomi į atlygintinos žalos dydį. Komandiruotpinigių tikslas yra ne atlyginimas už darbą, o darbuotojo komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimas, į kurias ieškovas nedarbingumo metu nevyko. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovas turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti tokias pajamas (komandiruotpinigius) iš darbinės veiklos pagal 2012-09-17 darbo sutartį su jos pakeitimais 2012-12-20 (1 t. b. l. 82-83, 2 t. b. l. 73-74). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nustatant ieškovo negautas pajamas jo nedarbingumo laikotarpiu, apelianto reikalavimas dėl 2642,05 Eur netektų komandiruotpinigių priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 str.).

15Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų

  1. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu atlygintinos neturtinės žalos - 1500 Eur dydžiu bei jo sumažinimu 30 proc. – 1050 Eur, laikydamas, jog toks žalos atlyginimas yra neprotingas, nesąžiningas, neteisingas, pažeidžiantis pagrindines ieškovo teises ir įstatymų saugomus interesus, nes jo manymu, protingo dydžio patirta neturtinė žala turėtų būti 10 000 Eur, tokio dydžio neturtinę žalą prašo priteisti iš visų atsakovų. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
  2. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
  3. Byloje nustatyta, kad ieškovui įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, stacionarus gydymas ligoninėje ( - ) truko dvi paras, jam apsilankius VšĮ ( - ) apskrities ( - ) ligoninėje leista gydytis namuose. Apeliaciniame skunde ieškovas kaip liekamąjį reiškinį nurodo pakitusią eiseną, bet iš pateiktų su ieškiniu medicininių dokumentų – 2014-02-05 (po eismo įvykio) atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo ligoninėje (1 t., b. 1. 20) matyti, kad ieškovas yra persirgęs ( - ) liga, kuri gali sąlygoti laikysenos pakitimus, aplinkybė, kad pasibaigus ieškovo nedarbingumui, jis dirba tokio paties pobūdžio darbą, leidžia spręsti, kad ieškovas po patirto sveikatos sužalojimo yra pilnai pasveikęs. Jokių objektyvių medicininių duomenų, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jis gydėsi ambulatorišai ir kad, minėta, nenustatyti liekamieji reiškiniai po traumos, į atsakovo A. B. kaltės formą (neatsargumas), taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, ieškovui priteistas 1050 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CPK 185 str.).
  4. CK 6. 253 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmetamas, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinės turtinės ir neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas eismo įvykio metu važiuojant transporto priemonei ilsėjosi neprisisegęs saugos diržu. Šios aplinkybės apeliantas neginčija (CPK 182 str. 5 p.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-02-05 tarnybiniame pranešime (1 t., b. 1. 120) užfiksuotos įvykio aplinkybės: A. B. eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, siekdamas išvengti susidūrimo su į kitą eismo juosta besirikiuojančiu sunkvežimiu. Eismo įvykio lape Nr. 20/K/2013 (1 t., b. 1. 119) nurodyta, jog automobilyje buvo 2 vairuotojai, iš kurių vienas miegojo ant minkštasuolio. Pagal atsakovo UAB „Auslinda“ pateiktos vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, su kuria ieškovas T. G. susipažinęs pasirašytinai, 1.5 ir 1.5.1. punktus: vairuotojas privalo žinoti ir tiksliai vykdyti KET reikalavimus, eismo reguliavimo signalus (1 t., b. 1. 86); 4.5. punktą - varikliui dirbant, kabinoje ir uždaro tipo kėbule vairuotojui ir krovėjams ilsėtis ir miegoti draudžiama (1 t., b. 1. 88), pagal Kelių eismo taisyklių, galiojusių nuo 2013-01-19 iki 2014-10-03, 197 punkto reikalavimą krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius keleivius. Ieškovas šių taisyklių bei instrukcijos reikalavimų nesilaikė, todėl pats iš dalies prisiėmė galimų neigiamų padarinių riziką. Ieškovas yra vairuotojas profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl privalėjo suprasti, jog tokia padėtis važiuojančiame automobilyje yra nesaugi. Kad savo elgesiu ieškovas sudarė sąlygas žalai padidėti, rodo ir tai, jog automobilį eismo įvykio metu vairavęs atsakovas A. B., sėdėjęs ant sėdynės prisisegęs saugos diržus, nepatyrė sveikatos sužalojimų ir jam nereikėjo medicininės pagalbos, iš atsakovo draudimo bendrovės į bylą papildomai pateiktų sugadinto vilkiko fotonuotraukų matyti, jog vilkiko kabinos sugadinimai buvo nežymūs.
  6. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra ir nukentėjusio asmens kaltės. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, neapdairumą, Kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, proporcingai nustatytai ieškovo kaltei (30 procentų) sumažino priteistinos žalos dydį, ir tai neprieštarauja CK 6. 248 str. 4 d., 6.282 str. 1 dalies nuostatoms.
  7. Nors apeliantas teigia, kad eismo įvykio metu jis buvo tik keleivis, bet ne vairuotojas, nebuvo supažindintas su vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 reikalavimais pasirašytinai, taip pat nepasirašė ir 2014-01-31 įsakymo dėl komandiruotės, tačiau šie jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: 2014-01-31 įsakymui Nr. K-05 dėl jo komandiruotės, Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančiam jo parašui apie jo periodinį instruktavimą (1 t. b. l. 84, 95-99).
  8. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atsakovo UAB „Auslinda“ tinkamo atstovavimo, tačiau bendrovės interesams teisme atstovavo advokatas pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atstovavimą tinkamu (CPK 55 str., 58 str.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai ir neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
  3. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 50 proc., atmestų – 50 proc., todėl ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 375 Eur, o atsakovei UAB „Auslinda“ – 500 Eur, atsakovui A. B. - 316 Eur. Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuota teisingai. Atsakovų UAB „Auslinda“ ir A. B. atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šių atsakovų atžvilgiu (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
  4. Pagal CPK 284 str. 1 d. nuostatas teismas savo iniciatyva ar šalių prašymu turi teisę pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, todėl teismas turi teisę atlikti užskaitas ginčo šalims tarpusavio vienarūšių reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš UADB „Compensa Viena Insurance Group“ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, nors 50 proc. ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 375 Eur, o UADB „Compensa Viena Insurance Group“ byloje patirtų 32, 81 Eur išlaidų už dokumentų vertimus (1 t. b. l. 117, 131) kompensuotina 50 proc. suma yra 16, 40 Eur. Todėl atlikus užskaitas, ieškovui iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“ skundžiamu sprendimu priteista 125 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 358, 60 Eur (375-16, 40). Ši sprendimo rezoliucinė dalis tik patikslintina, nes nekeičia sprendimo esmės dėl ginčo iš esmės, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas.
  5. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
  6. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimas dėl ginčo esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslintina jo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintini atsakovų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Auslinda“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Eur (3 t. b. l. 1-4, 5), atsakovas A. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 180 Eur (3 t. b. l. 6-8, 9). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.
  2. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliaciniame procese (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 5, 95 Eur (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

18Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

20Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovui T. G. priteistų 125 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UADB „Compensa Viena Insurance Group“, jas padidinti iki 358, 60 Eur sumos.

21Priteisti iš apelianto T. G. (a.k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auslinda“ (juridinio asmens kodas-149930818) 300 (tris šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui A. B. (a.k. ( - ) 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

22Priteisti iš apelianto T. G. (a.k. ( - ) 5, 95 Eur (penkis eurus ir 95 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų UAB... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016-06-06 Alytaus rajono... 10. Teisėjų kolegija... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Dėl įrodymų vertinimo.
    1. Apelianto teigimu... 14. Dėl turtinės žalos dydžio
      1. Apeliantas... 15. Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų
          16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
            18. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti iš... 20. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovui T. G. priteistų 125... 21. Priteisti iš apelianto T. G. (a.k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei... 22. Priteisti iš apelianto T. G. (a.k. ( - ) 5, 95 Eur (penkis eurus ir 95 euro... 23. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....