Byla 1-25-380/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, kaltinamajam D. T., jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, nukentėjusiajam M. Š., jo atstovui advokatui Aliui Galminui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2D. T., a. k. ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“, gyvenantis ( - ), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4D. T. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, tai yra: 2019 m. kovo 3 dieną apie 3 val. 30 min. D. T. pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš chuliganiškų paskatų prie baro „( - )“, esančio ( - ), Klaipėdoje, dėl mažareikšmės dingsties – neva jam nepatiko, kad šalia stovėjo girtas M. Š., ne mažiau kaip du kartus sudavė pastarajam kumščiu ir alkūne į galvą, nuo smūgių šis nugriuvo, galva atsitrenkdamas į grindinį, taip M. Š. padarė galvos traumą su sumušimo žymėmis veide, dešinio smilkinkaulio lūžimu, pereinančiu į dešinį viršugalvinį kaulą, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinėje smilkininėje srityje, pakraujavimu po voratinkliniu smegenų dangalu, smegenų sumušimu, tai nukentėjusiajam M. Š. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.4 punktas). Taip D. T. sunkiai sutrikdė sveikatą M. Š. ir pažeidė viešąją tvarką.

5Kaltinamasis D. T. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 3 d. su draugais žaidė bilijardą, draugai vartojo alkoholį, o jis alkoholio nevartojo. Nusprendė visi nueiti į naktinį barą „( - )“, bet buvo draugų, kurie neturėjo 21 metų, todėl jų į barą neįleido ir jie stovėjo lauke, jų buvo apie 10 žmonių. Prie baro buvo E. P., D. G., K. J., kitų nepažįsta. Iš viso ten galėjo būti apie 20 žmonių. Prie baro atėjo nukentėjusysis su drauge ir keliais draugais, jų galėjo būti trys ar keturi. Tada prasidėjo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir jo draugo E. P., kuriam buvo pareikšti įtarimai, bet tyrimas vėliau buvo nutrauktas. Nukentėjusysis buvo neblaivus, konfliktavo su E. P., kuris pastūmė nukentėjusįjį. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis šalia stovinčiai merginai bandė spirti į užpakalį. Galėjo ir kitas žmogus stovėdamas už nukentėjusiojo taip pasielgti, bet tada jam atrodė, kad tai padarė nukentėjusysis. Merginos jis nepažinojo. Nukentėjusysis buvo neblaivus, svirduliavo, nueidamas dar kažką sakė, keikėsi, konfliktavo su kitais. Jis priėjęs prie nukentėjusiojo vieną kartą sudavė dešinės rankos alkūne nukentėjusiajam į dešinę veido pusę ties smilkiniu ar skruostu. Kiek jis pamena, buvo tik vienas smūgis, po to nukentėjusysis nukrito ir nebesikėlė. Po smūgio jis tiesiog pasitraukė. Kitų žmonių kažkokios reakcijos nepastebėjo. Jis nenorėjo prieš kitus pasirodyti ar padaryti kam nors įspūdį, tik stengėsi, kad konfliktas neišsiplėstų dar daugiau. Negali paaiškinti tikros priežasties, dėl ko sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis tik nenorėjo didesnio kivirčo, kai jam pasirodė, kad nukentėjusysis bandė įspirti merginai. Matė, kad nukentėjusysis buvo girtas, ir suprato, kad nuo smūgio gali pargriūti. Tokį savo poelgį vertina kaip labai kvailą ir neatsakingą, dėl to labai gailisi. Civilinį ieškinį ir jo dydį pripažįsta, sutinka nukentėjusiajam atlyginti žalą.

6Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad to vakaro įvykių gerai nepamena. 2019 m. kovo 3 d. buvo Palangoje pas draugą N. A. ir E. R., šventė įkurtuves, kartu buvo L. P., visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po to jis paskambino M. P. ir A. J., jie susitarė susitikti Klaipėdoje. Draugai atvažiavo jo pasiimti ir jis kartu su L. P. išvažiavo į Klaipėdą. Kas buvo vėliau, nieko negali prisiminti. Žino tik tai, kad važiavo į Klaipėdą, bet kur nuvažiavo, neatsimena. Buvo išgėrę dviese vieną butelį 0,5 litro degtinės, todėl nesupranta, kodėl iš to vakaro daugiau nieko neatsimena. Tik atsimena, kad ryte išėjo iš policijos komisariato, bet kaip atsidūrė policijoje, nežinojo. Vėliau jam draugai papasakojo, kaip jį išsivežė. Kiek laiko buvo policijos komisariate, jis nežino. Išėjęs iš Klaipėdos policijos komisariato, priėjo prie „( - )“, įsėdo į taksi ir prapuolė atmintis, nežino, kaip atsidūrė namuose. Tada pasijuto blogai ir jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje gydėsi 2 ar 3 savaites, po to buvo reabilitacija. Jis apie įvykį žino tik iš draugų pasakojimo. M. P. ir A. J. sakė, kad jie buvo bare, dėl ko viskas įvyko nežino, to niekas nesakė. Pasakojo, kad jis su L. P. buvo lauke, kad jam kažkas trenkė, kad jis gulėjo be sąmonės apie 10 minučių, iškvietė greitąją, paskui policija jį išvežė. M. P. sakė, kad pamatęs „( - )“ prekybos centre atpažino tą asmenį. Prašo priteisti 30 000 eurų už sutrikdytą sveikatą, nes iki šiol yra išlikusios pasekmės, pažeista galvos forma, yra daryta operacija. Iki šiol jaučia galvos skausmą, sukimąsi, labai greitai pasireiškia nuovargis, sutriko miegas. Dabar dar nedirba, bet prieš tai dirbo Danijoje, Kopenhagoje. Buvo grįžęs į namus, nes užbaigė objektą, bet su darbdaviu kalbėjo, kad ateityje galės grįžti į darbą. Tuo metu jis nebuvo mokomose atostogose. Neišvažiavo dirbti, nes reikia laiko, kol sugrįš sveikata, nes greitai pajaučia didelį nuovargį, todėl negalėtų dirbti statybos darbų, būtų sunku judėti. Gydytojai nustatė, kad judesiai nestabilūs, bet tie simptomai turėtų praeiti, tik nežinia, kiek laiko tai užtruks. Po traumos liko randas galvoje, pakito galvos forma.

7Liudytoja L. P. parodė, kad su M. Š. buvo pas tuos pačius draugus E. ir N. Palangoje. Jie žaidė kortomis ir vartojo alkoholį. Ji atvažiavo vėliau, išgėrė porą taurių vyno, kiek nukentėjusysis išgėrė, ji nežino. Po to susitarė su kitais draugais susitikti ir išvažiavo į Klaipėdą. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Atvažiavo A. J. su vairuotoju ir kartu buvo dar M.. Į Klaipėdą išvažiavo ji, A., M. ir M.. Sugalvojo važiuoti į barą, bandė įeiti į barą „( - )“. Nuėjo tvarkingai, kiek buvo valandų, tikrai nežino, buvo naktis, bet apsauga neįleido. Ji su M. apsisuko išeiti, o A. su M. buvo atsilikę, ėjo į tualetą. Jiems išeinant iš baro įvyko apsistumdymas, pradėjo stumdytis M. su kitais žmonėmis, bet ji nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas tarp M. ir kitų. Ten buvo grupelė žmonių, gal 5 ar 6, buvo merginų ir vaikinų. M. galėjo užkliūti eidamas, tikrai kiti turėjo matyti, kad jis yra neblaivus. Jie ėjo tolyn nuo baro, M. ėjo priekyje, jaunuoliai buvo jiems už nugaros. Paėjus 2 ar 4 metrus M. vienas vaikinas trenkė vieną smūgį į galvą, į smilkinio pusę. Atrodė, kad trenkė kumščiu, bet ji šalia nestovėjo, todėl gerai nematė. Nukentėjusysis nuo smūgio parkrito. Jie iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. Ji buvo išsigandusi, norėjo greičiau išeiti, kad nieko daugiau nebūtų. Ši situacija jai sukėlė šoką, išgąstį, visi buvo išsigandę. Ji matė vaikiną, kuris trenkė M., bet po to jis dingo. Matė, kaip M. ėjo link greitosios, pamanė, kad bus išvežtas su greitąja, bet vėliau sužinojo, kad išsivežė policijos pareigūnai. Ji dar pastovėjo, policijos pareigūnai paklausė, kas įvyko, jie pasakė, kad M. trenkė, kad jis parkrito ir prarado sąmonę.

8Liudytojas A. J. parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, kurią dieną neatsimena, jis su M. P. sugalvojo važiuoti į miestą. Nuvažiavo į Palangą parvežti M. ir L. į Klaipėdą, žadėjo eiti į barą. Jie atvažiavo prie baro „( - )“. Ten buvo pastatyti viešieji tualetai ir jis su M. ten sustojo, jis išsitraukė cigaretę, o M. nuėjo į tualetą. Prie baro buvo daug žmonių, apie 10–15, o jis su M. P. stovėjo toliau. Išgirdę riksmus, ėjo link baro. Nukentėjusysis su L. ėjo nuo tų žmonių, galėjo nueiti apie metrą, kai jis pamatė, kaip vienas žmogus iš tos kompanijos pribėgo prie M. ir trenkė šiam į veidą. Nukentėjusysis parkrito ant žemės ir su galva atsitrenkė į grindinį. Jis matė tik vieną smūgį, bet kaip jis buvo suduotas, nepamena. Mano, kad pribėgęs sudavė nukentėjusiajam į veidą, tuo metu buvo vienas priešais kitą. Jis iš šono matė tą smūgį ir kritimą. Žmogus pribėgo ir iš priekio sudavė smūgį nukentėjusiajam ar į dešinę, ar į kairę veido pusę, dabar tikrai nepamena. Jie su M. pripuolė, pavertė nukentėjusįjį ant šono. M. kvietė pagalbą, po to jis kvietė, nes nukentėjusysis baisiai atrodė. Pirmiau atvyko policija, po to greitoji. M. greitoji neišvežė, išvežė policija. Jie M. paliko prie greitosios pagalbos automobilio ir ramiai visi išėjo. Nukentėjusysis sunkiai orientavosi aplinkoje, net savo vardo iš karto negalėjo pasakyti pareigūnams. Nukentėjusysis nieko negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Jie policijos pareigūnams viską paaiškino, nurodė, kas tai padarė. Padėjo M. nuvesti iki greitosios, šis jau buvo atsipeikėjęs, žinojo savo vardą, paliko prie greitosios. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet nebuvo visiškai girtas.

9Liudytojas M. P. parodė, kad tą vakarą, tikslios datos tikrai neatsimena, kartu su A. J. sugalvojo nuvažiuoti į Palangą paimti draugo M. Š. ir nueiti į barą Klaipėdoje. Nukentėjusysis M. Š. su draugais leido laiką Palangoje, kažkiek turėjo būti išgėręs. Pažįstamas juos atvežė prie baro „( - )“. Jis su A. nuėjo iki tualeto, o M. su L. buvo prie baro. Jis su A. J., būdami toliau, išgirdo, kad prie baro vyksta konfliktas. Eidami arčiau pamatė, kad M. Š. su kažkuo ginčijasi. Jie nelabai suprato, kas vyksta, bet buvo matyti, kad įvyko kažkoks konfliktas, bet niekas nesimušė, tik ginčijosi. M. jau ėjo tolyn nuo tos grupelės jaunuolių, kai pribėgo vienas vaikinas, trenkė su ranka nukentėjusiajam į galvą. Po to smūgio draugas nukrito ant žemės, prarado sąmonę, atrodo, kad krito šonu. Daugiau smūgių nematė. Galima sakyti, kad M. Š. buvo užpultas iš už nugaros. Jie iškvietė pagalbą, rūpinosi draugu. Atvyko greitoji ir policija, nukentėjusiojo į ligoninę nevežė, jie pagalvojo, kad nieko rimto neatsitiko, bet vėliau M. papuolė į ligoninę. Po to su drauge vaikščiodamas „( - )“ pamatė panašų žmogų į tą, kuris sudavė M.. Draugei šis žmogus pasirodė matytas ir jie išsiaiškino, kad „Facebooke“ šis pasivadinęs „D. M.“. Apie tai pasakė M., kuris tikriausiai pranešė tyrėjai. Jis anksčiau to žmogaus nepažinojo.

10Liudytoja K. J. parodė, kad 2019 metais, tačiau tikslios datos, kada tas buvo, neprisimena, apie 23 val. su draugais sugalvojo nueiti pasėdėti bare. Ji ėjo su D. T., L. P., E. P., buvo ir merginų, bet jų dabar neatsimena. Eidami prie baro „( - )“, jie prasilenkė su nukentėjusiuoju, kuris ėjo su panele. Jiems stovint prie baro, nukentėjusysis eidamas pro šalį pradėjo konfliktuoti su jais, lįsti prie E. P., jie apsižodžiavo. Nukentėjusysis norėjo trenkti vienam iš jos draugų, buvo užsimojęs kumščiu, bet buvo per girtas, nepataikė. Neatsimena dabar, kam šis norėjo trenkti. Nukentėjusysis buvo išgėręs, silpnai galėjo paeiti, nors buvo užsimojęs, bet nespėjo trenkti. D. T. buvo pirmesnis, trenkė kumščiu nukentėjusiajam, bet kur pataikė, neatsimena. Nukentėjusysis nuo smūgio parkrito ant žemės, kurį laiką pragulėjo be sąmonės, paskui atsikėlė, kažkas iškvietė greitąją ir policiją. Konfliktas buvo tarp nukentėjusiojo, D. T. ir E. P.. Ji buvo išsigandusi, pasitraukė toliau.

11Liudytojas L. P. parodė, kad 2019 metų pavasarį, tikslesnio laiko neprisimena, galėjo būti tarp 23 val. ir 3 val. nakties, jis su E. P., K. J., D. T. ir kitais draugais buvo naktiniame bare „( - )“. Buvo išėję į lauką, prie baro buvo daug nepažįstamų žmonių. Pro šalį ėjo vyras su moterimi, abu jam atrodė girti, vyras ją užgauliojo žodžiais. Jie tam vyrui liepė taip nesielgti, vyko žodinis konfliktas. Jis pats buvo stipriai girtas, todėl daug ko neatsimena. Jis buvo šalia ir matė, kaip E. P. nestipriai pastūmė vyriškį, bet šis nenugriuvo ir toliau konfliktavo. Moteris liepė tam vyrui eiti ir abu nuėjo, visi išsiskirstė. Jis nuėjo į barą ir daugiau nieko nematė.

12Liudytojas E. P. parodė, kad tą vakarą su draugais buvo prie naktinio baro „( - )“. Buvo L. P., D. T., keli vaikinai ir kelios merginos, visi stovėjo bendrame rate. Pro šalį ėjo vaikinas su panele, vaikinas buvo labai girtas, nepastebėjo, ar mergina buvo išgėrusi. Vaikinas pradėjo konfliktą, nes kažkas jam sutrukdė ar užkliuvo, matėsi, kad vaikinas ieškojo prie ko prisikabinti. Jis pastūmė vaikiną ir merginai liepė eiti toliau, kad nebūtų problemų. Nukentėjusysis su mergina nuėjo apie 15–30 metrų, o D. nežinia kodėl nuėjo paskui. Jis nežino, kodėl D. ėjo link nukentėjusiojo, gal kilo ginčas tarp vaikino ir merginos. Kiek jis atsimena, buvo kažkoks konfliktas. Atsimena, kaip D. nuėjo, bet nelabai matė, kaip šis trenkė nukentėjusiajam, matė tik D. rankos mostą ir pargriuvusį nukentėjusįjį. D. sugrįžo, jie dar stovėjo. Po to kažkas tą vaikiną pakėlė, atvažiavo policija ir greitoji. Jie visi išsiskirstė.

13Parodymų patikrinimo vietoje metu E. P. patvirtino savo parodymus, kad prie baro „( - )“ kilus konfliktui pastūmė vaikiną, matė D. T. rankos mostą ir nukentėjusįjį, parkritusį aukštielninką (1 t., b. l. 163–167).

14Parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. patvirtino savo parodymus, kad prie baro „( - )“ pasivijo nueinantį vaikiną ir smogė jam dešinės rankos alkūne į galvą, pataikė į viršutinę dešinio skruosto dalį, nuo smūgio nukentėjusysis griuvo aukštielninkas. Patvirtino, kad prieš tai vieną smūgį nukentėjusiajam galėjo suduoti būdamas arčiau įėjimo į barą (2 t, b. l. 106–108).

15Teismo med. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad M. Š. patyrė galvos traumą su sumušimo žymėmis veide, dešinio smilkinkaulio lūžimu, pereinančiu į dešinį viršugalvinį kaulą, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinėje smilkininėje srityje, pakraujavimu po voratinkliniu smegenų dangalu, smegenų sumušimu. Sužalojimą M. Š. patyrė dėl bukos traumos poveikio, paveikus jo galvą kietu buku daiktu, trauma galėjo būti padaryta ir dėl vieno traumuojančio poveikio. Dėl nustatyto galvos sužalojimo su kaukolės skliauto kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu M. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.4 punktas) (1 t., b. l. 48–49).

16Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš baro „( - )“, jame matyti asmenų, einančių į barą, grupė, asmenys, stovintys prie baro, praeinantys pro šalį, M. Š. ir L. P., konfliktuojantys M. Š., E. P.. Matyti, kaip E. P. pastumia M. Š., D. T. smogia M. Š. į kairę galvos pusę, M. Š. traukiasi nuo jį puolusio E. P., D. T. eina iš paskos, toliau jų vaizdo kameros nefilmuoja (2 t, b. l. 12–27).

17Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas liudytojo E. P. pokalbis, kuriame jis kalba apie įvykį ir sako, kad draugelis „iškirto bachuriuką“ (2 t., b. l. 72–73, 74–76).

18Visais šiais surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. T. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo M. Š. dėl chuliganiškų paskatų. D. T. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis prisipažino sudavęs M. Š. smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis pargriuvo ant grindinio. Kaltinamasis neneigė sudavęs nukentėjusiajam prieš tai vieną smūgį, tačiau aiškino, kad to neprisimena. Nukentėjusysis M. Š. įvykio aplinkybių neprisimena, apie jas sužinojo tik iš kartu buvusių draugų L. P., M. P., A. J.. Liudytoja L. P. parodė, kad einant su M. Š. pro žmones, stovėjusius prie baro, kilo konfliktas, nukentėjusysis susistumdė su vaikinais, bet liudytoja nepastebėjo, kas ką pastūmė. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip E. P. pastumia M. Š., D. T. smogia M. Š. į kairę galvos pusę, šis nepargriūna, traukiasi, D. T. eina iš paskos ir toliau jų vaizdo įraše nematyti. Liudytojas E. P. patvirtino pastūmęs nukentėjusįjį, kai šis prie jų kabinėjosi. Liudytojai L. P. ir K. J. įvykio metu stovėjo prie baro „( - )“. Liudytoja K. J. matė, kaip D. T. trenkė kumščiu nukentėjusiajam ir šis nuo smūgio parkrito ant žemės. Liudytojas L. P. matė tik tai, kaip D. T. ėjo paskui nukentėjusįjį, po to pamatė, kad tas vaikinas guli ant grindinio, o šalia buvo mergina. Liudytojai L. P., M. P., A. J. patvirtino, kad, M. Š. nueinant toliau nuo baro, pribėgęs D. T. trenkė šiam vieną smūgį į galva, nukentėjusysis krisdamas galva trenkėsi į grindinį. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dėl nustatyto galvos sužalojimo su kaukolės skliauto kaulų lūžimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu M. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. D. T., smogdamas kumščiu ir alkūne M. Š. į galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, krisdamas gali patirti sunkius sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nors D. T. visas šias nustatytas aplinkybes pripažįsta, tačiau mano, kad trenkė nukentėjusiajam ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl netinkamo elgesio su mergina, nes jam pasirodė, kad M. Š. bandė įspirti merginai. Tačiau kaltinamasis tuo nėra įsitikinęs, mano, kad jam galėjo tik taip pasirodyti. Tokia mergina, kuri būtų kaip nors nukentėjusi nuo M. Š., nebuvo nustatyta, merginos nusiskundimų dėl nukentėjusiojo elgesio niekas negirdėjo. Su M. Š. įvykio metu buvusi L. P. dėl jo elgesio nesiskundė. Todėl kaltinamojo įsivaizdavimas apie tariamai nuskriaustą merginą nebuvo pakankama priežastis pasivyti M. Š. ir šiam smogti į galvą. Toks D. T. elgesys rodo, kad M. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje buvo padarytas iš esmės esant mažareikšmei priežasčiai, siekiant pademonstruoti savo pranašumą. Nukentėjusysis įvykio vietoje sutiko D. T. su draugais atsitiktinai. Natūralu, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, eidamas su mergina pro būrį prie baro stoviniuojančių jaunuolių, kurių dalis taip pat buvo neblaivūs, jautė grėsmę, kilus žodiniam konfliktui bandė atsikirsti, nors buvo stumdomas, tačiau pats niekam jokio smūgio nesudavė, o, gavęs vieną smūgį į galvą nuo D. T., bandė pasitraukti iš įvykio vietos. Todėl nors ir buvo kilęs nereikšmingas konfliktas tarp nukentėjusiojo ir E. P., bet buvo jau pasibaigęs, D. T. ir jo draugams jokios grėsmės nekėlė, jie anksčiau nebendravo, nebuvo pažįstami. Taigi, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad D. T. viešoje vietoje nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių, dalykinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą jo veikoje. D. T. kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, tai, kad M. Š., būdamas neblaivus, eidamas pro šalį, kažką pasakė jo draugams. Akivaizdu, kad D. T. smogė M. Š. smūgius į galvą, norėdamas pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. D. T. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

19Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. T. viešoje vietoje vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. Š.. Dėl šio jo įžūlaus elgesio neabejotinai kilo įstatyme nustatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tiek vaizdo įraše užfiksuoti įvykiai, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad dėl tokių D. T. veiksmų kilo sumaištis, žmonės buvo šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis. Nors kaltinamojo veiksmai truko palyginus neilgą laiko tarpą, tačiau įvykį matė nemažai žmonių, dėl kilusių pasekmių buvo kviečiamos specialiosios tarnybos. D. T. neabejotinai suvokė, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką (veikė tyčia), tačiau neteisėto elgesio nenutraukė, dėl to kilo realūs BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad D. T. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis.

20Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

21Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

22D. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, esant šių veikų idealiajai sutapčiai, viena jų, nustatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimams. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl laiku suteiktos medicininės pagalbos jis pasveiko, byloje nėra duomenų apie ilgalaikį sveikatos pablogėjimą. D. T. neteistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 111–118), baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (2 t., b. l. 120), dirba, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos veikos. Susitarė dėl žalos atlyginimo su Klaipėdos teritorine ligonių kasa (3 t., b. l. 46). Atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybių visumą ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą, D. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijose numatytam šios bausmės minimumui.

23Nukentėjusiojo M. Š. atstovas advokatas A. Galminas prašo visiškai tenkinti jo atstovaujamojo pareikštą civilinį ieškinį, atlyginant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurią pastarasis vertina 30 000 Eur. Advokatas nurodo, kad dėl kaltinamojo D. T. veiksmų nukentėjusiajam M. Š. buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, buvo atlikta galvos operacija, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Patirtos traumos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, negali gyventi įprasto gyvenimo, galvoje matomoje vietoje yra išlikęs didžiulis randas (3 t., b. l. 39–44).

24Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

25Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, kuriose dažniausiai padarius sunkius sužalojimus gyvybiškai pavojingesnėse vietose (galvoje) nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis sudaro apie 10 000 Eur. Didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas baudžiamosiose bylose dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto sveikatos sutrikdymo teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016).

26Nustatydamas M. Š. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į įvykdytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltę, nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius (M. Š. nurodo, kad jaučia skausmus iki šiol), nukentėjusiojo patirtą didelį fizinį skausmą. Sužalojimas M. Š. buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, todėl šiuo metu nėra jokių duomenų, kad ateityje nukentėjusysis negalės grįžti į normalų gyvenimą ir nuolat jaus fizinį skausmą bei nepatogumus. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad M. Š. įvykio metu pats buvo neblaivus, buvo sužalotas prie naktinio klubo, į kurį nebuvo įleistas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį mažina iki 10 000 eurų. Pablogėjus sveikatai, nukentėjusiajam neužkertamas kelias reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka dėl pasikeitusių aplinkybių ir reikalauti žalos atlyginimo.

27Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo. D. T. sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa, įsipareigojo 3543,23 Eur gydymo išlaidų atlyginti per 60 mėnesių (t. 3, b. l. 46). Privalomojo sveikatos draudimo fondui D. T. atlygino 100 eurų, todėl iš jo priteistinos nukentėjusiojo M. Š. gydymo išlaidos 3443,23 Eur.

28Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29Nukentėjusysis M. Š. prašo priteisti proceso išlaidas – 1000 eurų už teisines paslaugas. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1000 eurų (3 t., b. l. 45). Šis prašymas tenkinamas iš dalies. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta, kai byla jau buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (3 t., b. l. 11–12, 16). Advokatas paruošė civilinį ieškinį ir dalyvavo nagrinėjant bylą trijuose teismo posėdžiuose (ilgiausias truko 1 val. 44 min.) ir viename posėdyje, kai bylos nagrinėjimas neįvyko. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo M. Š. patirtos 1000 eurų atstovavimo išlaidos atlygintinos iš dalies, priteisiant jam iš D. T. 700 eurų.

302019 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į D. T. turtą. Nors turtas ir nebuvo rastas bei nustatytas, patenkinus civilinius ieškinius laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

31Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, teismas

Nutarė

32D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nubausti:

33pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

34pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

35Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti D. T. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

36Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

37Iš D. T. priteisti M. Š. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38Iš D. T. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondui 3443,23 Eur nukentėjusiojo M. Š. gydymo išlaidas.

39Iš D. T. priteisti M. Š. 700 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

40D. T. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

41Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija... 2. D. T., a. k. ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. D. T. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams,... 5. Kaltinamasis D. T. dėl pareikštų kaltinimų savo kaltę pripažino visiškai... 6. Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad to vakaro įvykių gerai nepamena. 2019 m.... 7. Liudytoja L. P. parodė, kad su M. Š. buvo pas tuos pačius draugus E. ir N.... 8. Liudytojas A. J. parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, kurią dieną neatsimena,... 9. Liudytojas M. P. parodė, kad tą vakarą, tikslios datos tikrai neatsimena,... 10. Liudytoja K. J. parodė, kad 2019 metais, tačiau tikslios datos, kada tas... 11. Liudytojas L. P. parodė, kad 2019 metų pavasarį, tikslesnio laiko... 12. Liudytojas E. P. parodė, kad tą vakarą su draugais buvo prie naktinio baro... 13. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. P. patvirtino savo parodymus, kad prie... 14. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. patvirtino savo parodymus, kad prie... 15. Teismo med. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad M. Š. patyrė galvos... 16. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš... 17. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos... 18. Visais šiais surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. T. viešoje... 19. Surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. T. viešoje vietoje... 20. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 21. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis... 22. D. T. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, esant šių veikų idealiajai... 23. Nukentėjusiojo M. Š. atstovas advokatas A. Galminas prašo visiškai tenkinti... 24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 25. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi teismų praktika... 26. Nustatydamas M. Š. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į... 27. Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito... 28. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106... 29. Nukentėjusysis M. Š. prašo priteisti proceso išlaidas – 1000 eurų už... 30. 2019 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės... 31. Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303... 32. D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135... 33. pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;... 34. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6... 35. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 36. Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai... 37. Iš D. T. priteisti M. Š. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.... 38. Iš D. T. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondui 3443,23 Eur... 39. Iš D. T. priteisti M. Š. 700 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai... 40. D. T. nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio... 41. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...