Byla 2K-160-507/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Iš A. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 5655,77 Eur už A. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, A. Ž. priteista 289,62 Eur turtinės žalos ir 12 598,47 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5Iš A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1392,79 Eur proceso išlaidų, susijusių su A. S. ekstradicija.

6Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta A. S. sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą A. S. paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su paskirta bausme už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7Kita Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 12 d., apie 6.41 val., Panevėžyje, prie Staniūnų g. 73 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip septynis smūgius A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, taip padarydami muštines žaizdas lūpose, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus blauzdose, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, dėl to nuo smūgių į galvą visumos išsivysčius galvos smegenų sumušimui ir išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Padaręs smurtinius veiksmus, A. S. pasikėsino pagrobti A. Ž. pinigus, tačiau nebaigė veikos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado nieko vertingo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

102. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas M. Vasiliauskas prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir A. S. išteisinti; civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

112.1. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik prielaida, neįvertinus įrodymų viseto, ignoruojant nuteistojo ir tiesiogiai įvykius mačiusio asmens parodymus, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, nepašalinant abejonių. Nuosprendis grįstas tik netiesioginiais įrodymais (specialisto išvada) bei policijos pareigūnų parodymais, kurie nematė, kaip prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas smurtas, teismas nepagrįstai nesivadovavo A. S. bei K. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Pagal K. P. parodymus, įvykį turėjo matyti ir jo žmona, tačiau ji nebuvo apklausta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybę, kad A. S. nukentėjusiojo nespardė, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant A. S. striukės ir kairio bato yra žmogaus kraujo, tačiau kieno jis yra, pasakyti negalima. Tuo tarpu, jeigu A. S. būtų mušęs nukentėjusįjį, neabejotinai ant jo batų, striukės rankovių būtų rasta nukentėjusiojo kraujo.

122.2. Skunde nesutinkama su teismų išvada, kad A. S. parodymai buvo nenuoseklūs. Jis nuo pirmos apklausos neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, neneigė, kad kraustė kišenes. Ikiteisminio tyrimo metu dėl keršto baimės neteisingai buvo nurodyta tik tai, kad jis nematė kito žmogaus, kuris mušė A. Ž.. Teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo dar išsamesni, papildantys ankstesnius.

132.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie ilgai trukusį V. P. ir A. S. pokalbį, tačiau net nesiėmė priemonių apklausti V. P. apie pokalbio trukmę ir kontekstą, nors ir prieš tai jis dėl to apklaustas nebuvo. Taigi teismas, iškėlęs abejonę, turėjo imtis priemonių jai pašalinti, bet šiuo atveju, pažeisdamas in dubio pro reo principą, kilusias abejones traktavo ne kaltinamojo naudai.

142.4. Skunde ginčijamas ir bausmės dydis, teigiant, kad nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe, nes A. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu nebuvo susitarę, net nebuvo pažįstami. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį A. S. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, tai patvirtina, kad jam reikia skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę. Skunde pažymima, kad nors po nusikalstamos veikos A. S. išvyko gyventi į užsienį, tačiau ten legaliai dirbo, jam nebuvo žinoma, kad jis yra paieškomas.

153. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo jį atmesti.

163.1. Prokurorė sutinka su teismų išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad išvados pagrįstos teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymu visuma. Įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių keliamus reikalavimus. A. S. kaltę patvirtina paties jo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų K. P., informavusio apie daromą nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų liudytojų V. V., R. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, įvykio vietoje rasti du kauliniai objektai, panašūs į dantis, ir kraujo, serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertės išvada, kurioje tvirtinama, kad ant A. S. striukės, džinsinių kelnių ir nuoplovoje nuo žolės yra A. Ž. kraujo. Tai, kad nukentėjusiojo kraujas ant nuteistojo rūbų pateko užtrykšdamas patvirtina Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto išvada, kurioje teigiama, kad ant A. S. striukės, priekyje ir kairiame gobtuvo atvarte yra kraujo dėmių, kurios susidarė užtrykštant kraujo lašams ant striukės paviršiaus ir nutekant užtiškusio kraujo pertekliui paviršiumi, dalinai nubraukiant kraują nuo paviršiaus kitu daiktu. Ant A. S. kelnių visame priekiniame paviršiuje yra kraujo dėmių, kurios susidarė užtrykštant kraujo lašams ant kelnių paviršiaus. Dalis dėmių kelnių klešnių viršutinėje dalyje susidarė kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi. Ant A. S. batų taip pat yra kraujo dėmės, kurios susidarė užtrykštant kraujo lašams ant batų paviršiaus ir nuvarvant užtiškusio kraujo pertekliui paviršiumi, dalinai nubraukiant jį nuo paviršiaus kitu daiktu. Prokurorė nurodo, kad nors kasatoriai pagrįstai teigia, kad ant nuteistojo batų ir striukės rankovių nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo, tačiau, atlikus kraujo pėdsakų trasologinį tyrimą, gauta duomenų, kad įvairiose striukės rankovių apatinės dalies vietose yra mažo intensyvumo, silpnai matomos dėmės, primenančios kraują, tačiau negalima nustatyti tokių dėmių susidarymo mechanizmo dėl neužsifiksavusių požymių. Prokurorė sutinka, kad įvertinus duomenų visumą buvo padaryta teisinga išvada, jog ant nuteistojo bato kraujo dėmių atsirado būtent nagrinėjamo įvykio metu.

173.2. Prokurorė nesutinka, kad A. S. parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. A. S. tik teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad jis eidamas Staniūnų gatve pamatė du besimušančius asmenis. Priėjus arčiau, vienas iš asmenų gulėjo ant žemės, o kitas pradėjo bėgti ir grasino nuteistajam. Apieškodamas nukentėjusįjį tikėjosi rasti jo dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė pamatęs ant žolės gulintį vyrą ir pradėjo kraustyti jo kišenes, tikėdamasis rasti pinigų. Pasak prokurorės, nuteistojo parodymai akivaizdžiai prieštaringi dėl A. Ž. radimo aplinkybių, nukentėjusiojo drabužių apieškojimo tikslo ir jam grasinusio asmens, kuris pabėgo iš įvykio vietos.

183.3. Pasak prokurorės, teismas, nepaklausęs liudytojo V. P. teisiamajame posėdyje, BPK normų nepažeidė, jis nematė vykdomos nusikalstamos veikos, o tik bendravo telefonu su A. S..

193.4. Teismai teisingai V. V. ir R. L. parodymus pagrįstai įvertino kaip patikimus, nes jie nuoseklūs, papildo vieni kitus ir atitinka objektyvius parodymus, iš dalies ir garso įrašą, kuriame užfiksuota, jog paskambinęs asmuo 2008 m. gruodžio 12 d. 6.37 val. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad du asmenys spardo žmogų. Prokurorė sutinka su K. P. parodymų vertinimu ir teigia, kad klausimas dėl K. P. žmonos apklausos nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl nenagrinėtinas ir kasacinės instancijos teisme.

203.5. Prokurorė pritaria išvadai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, nes nustatyta, kad nuteistasis veikė bendrai su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu, smurto naudojimas ir pinigų ieškojimas A. Ž. drabužiuose įrodo, kad jų veiksmai buvo suderinti siekiant to paties nusikalstamo tikslo apiplėšti nukentėjusįjį. Jie abu veikė kaip vykdytojai, todėl nereikia reikalauti atskiro susitarimo nustatymo.

213.6. Prokurorės manymu, A. S. bausmė paskirta tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Buvo atsižvelgta į svarbias bylos aplinkybes, kaip A. S. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, ir pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, sukėlė sunkias pasekmes, nukentėjusiajam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, jam reikalinga speciali nuolatinė priežiūra, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi sunkinančios: veikos padarymas bendrininkų grupe ir veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kartu prokurorė pažymi, kad ieškomas pagal Europos arešto orderį A. S. buvo sulaikytas Nyderlandų Karalystėje, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, tai paneigia argumentus, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo nepriekaištingas.

223.7. A. S. paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė, negu numato straipsnio sankcijos vidurkis pagal BK 135 straipsnio 2 dalį. Prokurorės manymu, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnį, nes nėra straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kartu nėra pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį, nes kasaciniame skunde nenurodyta jokių išimtinių aplinkybių.

234. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinis skundas netenkintinas.

24Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo

255.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.

265.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

275.3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

285.4. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio

291–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr.

302K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014,

312K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).

326. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal skundo argumentus, tokio pobūdžio pažeidimų vertinant bylos įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatė.

337. Atmestinas skundo teiginys dėl to, kad teismai nesivadovavo ir neteisingai vertino A. S. parodymus. V. S. parodymai teismų teisingai nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų buvo vertinti kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. S. savo parodymus keitė dažnai, derindamas juos prie bylos aplinkybių, teismas kritiškai vertino versiją, jog parodymų keitimą nulėmė baimė dėl nenustatyto asmens keršto. Teismas analizavo jo parodymus išsamiai ir konstatavo, kad tik ta dalis parodymų, kur jis teigia kraustęs nukentėjusiojo kišenes dėl pinigų, sutampa su kitais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad ir priežasčių versijos, dėl ko nuteistasis kraustė nukentėjusiojo kišenes, proceso metu nebuvo vieningos: iš pradžių, buvo teigiama, kad tai jis darė dėl pinigų, o vėliau teisme tvirtino norėjęs surasti nukentėjusiojo dokumentus. Teismas parodymų nenuoseklumus atskleidė pateikdamas A. S. išsamią, logišką ir nuoseklią parodymų analizę. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dar kartą išsamiai įvertino A. S. parodymus, dėl to kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, o vien nuteistojo paaiškinimas, kad jis iš dalies keitė parodymus dėl keršto baimės ir nesutikimas su tuo, kaip teismai vertino įrodymus, nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų.

348. Apeliacinės instancijos teismui atlikus išsamų kitų įrodymų vertinimą, nekilo abejonių dėl pareigūnų policijos parodymų vertinimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti jų parodymais, kartu teismas pažymėjo, kad svarbus įrodymas yra ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas skambutis Bendrajam pagalbos centrui apie daromą nusikaltimą, šio pokalbio turinys atitinka ir pareigūnų parodymus apie tai, kad nukentėjusįjį mušė du asmenys.

359. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad buvo padaryti proceso pažeidimai neiškvietus apklausti K. P. žmonos. K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kvietė pagalbą ir apie įvykį pranešė tada, kai buvo lauke vienas ir laukė išeinančios žmonos, apie įvykį žmonai tik pasakojo. Iš jo parodymų matyti, kad K. P. tiesiogiai nenurodė, jog jo žmona būtų mačiusi įvykius, priešingai jis pažymėjo, kad jo žmona į lauką išėjo vėliau, jau po to, kai jos vyras buvo pranešęs apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Taigi, priešingai negu skunde teigia kasatorius, K. P. parodymai neduoda neabejotino pagrindo išvadai, kad ir jo žmona tiesiogiai matė nusikalstamus veiksmus ir kad teismas privalėjo ją iškviesti apklausai. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nei kaltinamasis, nei jo gynėjas nepateikė prašymų dėl K. P. žmonos iškvietimo apklausti liudytoja, apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas atlikti įrodymų tyrimo neprašė. Darytina išvada, kad neapklausus K. P. žmonos esminio BPK pažeidimo tiriant įrodymus nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino liudytojo K. P. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, tiek, kiek jie neprieštaravo kitiems bylos duomenims. Teismas lygino jo parodymus su fiksuotu jo pranešimo turiniu Bendrajam pagalbos centrui, policijos pareigūnų parodymais, aptarė K. P. parodymų davimo aplinkybes ikiteisminiame tyrime. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat pakankamai išsamiai aptarė K. P. parodymų vertinimą, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, atskleidė jų tam tikrą nenuoseklumą, išdėstė priežastis, galėjusias daryti įtaką jo parodymų kitimui.

3610. Teismai išanalizavo ir specialisto išvadas dėl kraujo dėmių ant A. S. drabužių pobūdžio, jų atsiradimo aplinkybių ir padarė motyvuotą išvadą, kad pagal specialisto išvadų turinį neabejotina, jog dėmės ant A. S. drabužių negalėjo atsirasti vien tik stebint prieš nukentėjusįjį naudojamą smurtą ir pačiam nedarant jokių aktyvių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią A. S. parodymų analizę, pagal kurią akivaizdu, jog tai, kaip jis aiškino kraujo atsiradimo aplinkybes, nėra nuoseklūs parodymai, logiškai nepaaiškinami ir neatitinkantys kitų bylos duomenų. Teismai teisingai nurodė, kad vien aplinkybė, jog ant nuteistojo batų ir striukės rankovių nebuvo rasta nukentėjusiojo kraujo, nepaneigia jo kaltės, ši aplinkybė negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos įrodymų visumos, kurie patvirtina A. S. nusikalstamus veiksmus. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad specialistų išvadomis nustatyta, jog ant A. S. batų bei striukės rankovės buvo rasti tam tikri kraujo pėdsakai, tik dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima nustatyti, kam jie priklauso. Taigi darytina išvada, kad nenustatyta esminių pažeidimų vertinant specialistų išvadas ir jomis grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

3711. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir skundo argumentus dėl pokalbio su V. P. vertinimo kaip įrodymo, kuris neabejotinai paneigia A. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas. Teismas pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl pokalbio su V. P. aplinkybė nepaneigia A. S. kaltės. Abejoti teismo išvadomis kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

3812. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir vertinant bylos įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose padaryta nebuvo, pagal nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas dėl veikos teisinio vertinimo pritaikytas tinkamai.

39Dėl bausmės

4013. Skunde nesutinkama su atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupe – A. S. nustatymu, argumentuojant, kad jis su kitu asmeniu nebuvo pažįstamas, neigiant susitarimo buvimą.

4113.1. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

4213.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodė, kad policijos pareigūnų bei liudytojo K. P. parodymai patvirtina, jog nusikaltimą darė du asmenys, tačiau vienas iš įvykio vietos pabėgo. Abu asmenys atliko aktyvius veiksmus – mušė nukentėjusįjį ir kraustė jo kišenes. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į argumentus dėl bendrininkavimo aplinkybės, pažymėjo, kad būtent asmenų bendri veiksmai kraustant kišenes rodė jų bendrą veikimą ir suderinamumą siekiant to paties tikslo – apiplėšti asmenį. Taigi teismai bendrininkų susitarimo aplinkybę pagrindė kaltininkų konkliudentiniais veiksmais nusikalstamos veikos metu, todėl vien tai, kad nenustatytas išankstinis žodinis susitarimas, jo sąlygos ir pan., nepaneigia bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad baudžiamasis įstatymas pripažįstant bendrininkavimo aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) byloje taikytas tinkamai.

4314. Skunde teigiama, kad per griežtos bausmės paskyrimą A. S. lėmė ir tai, jog teismai neįvertino, kad po nusikalstamos veikos praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, gyvendamas užsienyje legaliai dirbo, nežinojo apie jo paiešką.

4414.1. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendžių motyvus skiriant nuteistajam bausmę, neturi pagrindo išvadai dėl A. S. neteisingai paskirtos bausmės netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą.

4514.2. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, aplinkybę, jog po nusikalstamos veikos praėjo ilgas laiko tarpas, nulėmė būtent paties nuteistojo A. S. veiksmai. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2008 m. gruodžio 12 d., iš karto po to pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2008 m. gruodžio 12 d. A. S. pareikštas pirmasis įtarimas, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atlikti tyrimo veiksmai; 2009 m. rugpjūčio 17 d. išsiųstas patikslintas įtarimas, atlikta jo apklausa; 2009 m. rugpjūčio 31 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Tačiau bylą perdavus teismui A. S. neatsiėmė šaukimo į teismą, neatvyko į teismo posėdį, pagal tarnybinį pranešimą namuose jis nebuvo rastas, paaiškėjo, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio nedirba. Taigi buvo konstatuotas kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas, dėl to A. S. buvo paskirtas suėmimas, o 2009 m. spalio 14 d. nutartimi paskelbta jo paieška, kuri tęsėsi iki Europos arešto orderio išdavimo ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. A. S. sulaikymo Nyderlandų karalystėje. Visos šios bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. S., žinodamas apie vykstantį tyrimą, jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suvokdamas vykdymo sąlygas, sąmoningai jas pažeidė, išvyko į užsienį, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, taip savo tyčiniais veiksmais nulemdamas ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Atsižvelgiant į tai, priešingai negu teigiama skunde, ilga proceso trukmė nėra ta aplinkybė, kurią teismai privalėjo vertinti kaip svarbią bausmės švelninimui, ilga proceso trukmė buvo nulemta paties A. S. neteisėtų veiksmų, kurių jis negalėjo nesuprasti.

4614.3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir iš naujo skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pagal BK 54 straipsnio 1 dalį (teismas vertino, kad padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos kelios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, A. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo pagal bylos duomenis nebuvo vienareikšmiškai teigiamas). Teismas, nepažeisdamas bausmės skyrimo taisyklių, sumažino nuteistajam bausmės dydį dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, paskyrė bausmę artimą sankcijos vidurkiui, dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą bausmės dydžio nekeitė tam nesant teisinio pagrindo, bendrindamas bausmes įstatymą taikė tinkamai.

4715. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

49Atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 4. Iš A. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 5655,77 Eur už A.... 5. Iš A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 6. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo... 7. Kita Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 12 d., apie 6.41 val.,... 10. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas M. Vasiliauskas... 11. 2.1. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik... 12. 2.2. Skunde nesutinkama su teismų išvada, kad A. S. parodymai buvo... 13. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie ilgai... 14. 2.4. Skunde ginčijamas ir bausmės dydis, teigiant, kad nepagrįstai... 15. 3. Atsiliepimu į nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko... 16. 3.1. Prokurorė sutinka su teismų išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu,... 17. 3.2. Prokurorė nesutinka, kad A. S. parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. A.... 18. 3.3. Pasak prokurorės, teismas, nepaklausęs liudytojo V. P. teisiamajame... 19. 3.4. Teismai teisingai V. V. ir R. L. parodymus pagrįstai įvertino kaip... 20. 3.5. Prokurorė pritaria išvadai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų... 21. 3.6. Prokurorės manymu, A. S. bausmė paskirta tinkamai pritaikius... 22. 3.7. A. S. paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo... 23. 4. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinis... 24. Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo ... 25. 5.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 26. 5.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 27. 5.3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas... 28. 5.4. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami... 29. 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl... 30. 2K-7-176-303/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014,... 31. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.).... 32. 6. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal skundo... 33. 7. Atmestinas skundo teiginys dėl to, kad teismai nesivadovavo ir neteisingai... 34. 8. Apeliacinės instancijos teismui atlikus išsamų kitų įrodymų... 35. 9. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad buvo padaryti proceso pažeidimai... 36. 10. Teismai išanalizavo ir specialisto išvadas dėl kraujo dėmių ant A. S.... 37. 11. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir skundo argumentus... 38. 12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esminių baudžiamojo proceso... 39. Dėl bausmės... 40. 13. Skunde nesutinkama su atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos... 41. 13.1. Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo... 42. 13.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią atsakomybę... 43. 14. Skunde teigiama, kad per griežtos bausmės paskyrimą A. S. lėmė ir tai,... 44. 14.1. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendžių motyvus... 45. 14.2. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos... 46. 14.3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas atsakomybę sunkinančią... 47. 15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 49. Atmesti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko kasacinį...