Byla 2-153/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5251-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „7 Seas Shipping“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Navalio jūrų agentūra“ ir A. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „7 Seas Shipping“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Navalio jūrų agentūra“ ir A. J., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 160 241,10 Lt skolą, 5 740,58 Lt delspinigių, 15,21 procento procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą pareikštų reikalavimų ribose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad po ieškinio pareiškimo buvo parduotas atsakovui A. J. ir jo žmonai priklausantis žemės sklypas, o tai vertintina, kaip bandymas paslėpti turtą, juo labiau, kad turtas parduotas iš karto panaikinus jo areštą 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi. Nurodė, kad atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, tuo tarpu atsakovui A. J. priklausantys tris nekilnojamojo turto objektai yra įkeisti, todėl išieškojimas iš jų nebūtų galimas. Nurodė, kad atsakovo UAB „Navalio jūrų agentūra“ atžvilgiu jau įregistruota 16 turto arešto aktų, į atsakovą reikalavimus yra nukreipę 14 kreditorių, kurių bendra reikalavimo suma sudaro 344 951,49 Lt, o tai rodo, kad atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, o A. J., būdamas atsakovo vadovas, netinkamai įgyvendina savo pareigas.

3Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovų UAB „Navalio jūrų agentūra“ bei A. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakakus – pinigines lėšas 165 981,68 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant atsakovui UAB „Navalio jūrų agentūra“ iš šio turto atsiskaityti su darbuotojais (mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei leidžiant atsakovams UAB „Navalio jūrų agentūra“ ir A. J. vykdyti prievoles ieškovui UAB „7 seas shipping“. Teismas nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo bei antstolio A. S. Turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/03659, siekiant užtikrinti ieškovo UAB „7 seas shipping“ reikalavimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. L2-3879-450/09 dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkų UAB „Navalio jūrų agentūra“ ir A. J. atžvilgiu jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis), areštuojant skolininkų turtą 164 825 Lt sumai. Vykdant šią nutartį buvo areštuotas atsakovo sutuoktinei L. J. priklausantis žemės sklypas, esantis Šilutės r. sav. Minijos k., tačiau 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi teismui panaikinus minėtoje byloje tiek teismo įsakymą, tiek laikinąsias apsaugos priemones, šis žemės sklypas per pakankamai trumpą laiką, t.y. jau 2009 m. birželio 9 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas trečiajam asmeniui (V. B.). Teismo nuomone, tokie atsakovo veiksmai, kuomet ieškovo reikalavimams užtikrinti areštuotas turtas, o vos tik panaikinus jo areštą, turtas perleidžiamas trečiajam asmeniui, leidžia įžvelgti grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, kadangi jais siekiama sumažinti atsakovo turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui A. J. neįrodžius, jog šis žemės sklypas buvo asmeninė jo sutuoktinės nuosavybė, į kurią negalėjo būti nukreipiamas išieškojimas, nėra paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, o vykdant teismo nutartį, kurią buvo areštuotas atsakovo A. J. turtas, antstolis areštavo būtent atsakovo sutuoktinės vardu įregistruotą žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog jokio nekilnojamojo turto atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ neturi, tuo tarpu atsakovo A. J. nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Iš Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad UAB „Navalio jūrų agentūra“ atžvilgiu yra įregistruota 16 turto arešto aktų, siekiant užtikrinti kitų ieškovų (kreditorių) reikalavimų įvykdymą kitose teismuose nagrinėjamose bylose įvykdymą. Visos šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad tiek atsakovo UAB „Navalio jūrų agentūra“, tiek jo direktoriaus A. J. turtinė padėtis gali būti komplikuota, o įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Navalio jūrų agentūra“ vykdo savo veiklą, gauna pajamas, yra finansiškai pajėgi, atsakovas nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas nurodė, kad įmonė turi mokestinę permoką, o atsakovas A. J., siekdamas pagerinti apyvartinių lėšų situaciją bendrovėje, įnešė į UAB „Navalio jūrų agentūra“ sąskaitą savo finansines lėšas – 99 400 Lt, tačiau atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, nesant atsakovų gerą turtinę padėtį ir pajėgumą įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą patvirtinančių įrodymų, sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

4Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

51. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišnagrinėjęs atsakovų pateiktų įrodymų, t. y. pažeidė atsakovų pagrindines teises, pagrindinius civilinio proceso principus.

62. Teismo 2009 m. spalio 1 d. pranešimą, kuriame atsakovai įpareigoti iki 2009 m. spalio 16 d. pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas A. J. gavo tik 2009 m. spalio 14 d., o atsakovas UAB „Navalio jūrų agentūra“ tik 2009 m. spalio 16 d. Atsakovai 2009 m. spalio 16 d. pateikė prašymą pratęsti terminą iki 2009 m. spalio 23 d. terminą atsiliepimui pateikti, tačiau teismas tokio prašymo nenagrinėjo, pažeisdamas dispozityvumo (CPK 13 str.), rungimosi (CPK 12 str.) ir kooperacijos principus.

73. Teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis iš esmės vieninteliu argumentu, esą atsakovai nepateikė jų poziciją pagrindžiančių įrodymų. Kadangi teismas nenagrinėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl ir neturėjo atsakovų teiginius pagrindžiančių įrodymų, tik 2009 m. spalio 20 d. faksu atsiųstą atsiliepimą į prašymą. Vėliau atsakovai pateikė teismui visus įrodymus bei įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius, jog atsakovai vengia bendrauti.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,7 Seas Shipping“ šį atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo UAB „Navalio jūrų agentūra“ blogą finansinę padėtį patvirtina ir šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.). Šių reikalavimų ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuosekliai laikėsi (b. l. 10-14), o teismas juos tinkamai įvertino.

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007, ir kt.). Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti taip pat ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo sprendimui, tai yra, ar ieškinio dydis, lyginant jį su atsakovo bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasiradyti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008, 2008 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2008, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2008, ir kt.). Taigi, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

12Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo UAB „Navalio jūrų agentūra“ 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenų, šiai bendrovei priklausančio ilgalaikio turto vertė yra tik 223 135 Lt (2007 m. – 257 523 Lt), turto iš viso – 743 862 Lt (2007 m. – 5 564 788 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 174 006 Lt (b. l. 42). Pagal 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitą, 2008 metais UAB „Navalio jūrų agentūra“ turėjo 100 833 Lt nuostolių (2007 m. – 532 973 Lt nuostolio) (b. l. 43). Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenys tik sudaro galimybę palyginti 2008 m. ir 2007 m. įmonės finansinius rodiklius, nėra pagrindo teigti, kad šie rodikliai per metus pagerėjo. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Navalio jūrų agentūra“ nekilnojamojo turto neturi, Turto arešto aktų registro išrašai patvirtina, kad UAB „Navalio jūrų agentūra“ atžvilgiu arešto aktų skaičius, lyginant jį su arešto aktų skaičiumi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dieną, išaugo (b. l. 48-63). Teisėjų kolegija atkreipia, kad duomenų, jog atsakovo (fizinio asmens) A. J. finansinė būklė gera ir stabili, byloje taip pat nėra.

13Vertinant šiuos duomenis, akivaizdu, kad atsakovų finansinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui ir finansiškai stabiliam fiziniam asmeniui, kurių turimo turto vertė žymiai viršija jiems pareikštų reikalavimų sumą. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 185 str.).

14Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai neišnagrinėjo atsakovo A. J. prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, tačiau kartu pažymi, kad tai nėra pakankamas pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas tik tada yra pagrindas sprendimui panaikinti, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

15Nors atsakovas A. J. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti atsakovų ekonominės padėties, nes atsakovai nebuvo spėję pirmosios instancijos teismui pateikti jų teiginius patvirtinančių įrodymų, tačiau išanalizavus šiuo metu byloje esančią bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paneigiama atsakovų kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atskiruoju skundu pateiktais įrodymais.

16Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai