Byla 2K-374-677/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (A. T.) gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžių.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 221 straipsnio 1 dalį (turėtų būti – 222 straipsnio 1 dalį) 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

4A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „GB technologijos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Ekskomisarų biuras“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Vėdinimo meistrai“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Almarūnas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

5UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „UCS Baltic“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

6UAB „Salų žuvys“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

7UAB „BBG Baltic“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

8UAB „Vilniaus Augma“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Coveris Rigis Lietuva“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės AB „Žemaitijos pienas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Osama“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

9UAB „Vilniaus Augma“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Sangaida“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

10UAB „FJB Lithuania“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Resvilė“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

11UAB „Baltic professionals“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Kemitek“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

12UAB „Aktin“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

13UAB „Eugesta“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės

14UAB „Samsonas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mantija“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Sinerta LCD“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Dagis“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Švyturys – Utenos alus“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Gotas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Baltnetos komunikacijos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mineraliniai vandenys“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Litbana“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Office system“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mantinga“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Dasita“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės AB „Pieno žvaigždės“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Pontem“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Bennet distributors“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Bidvest Lietuva“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Straujos prekybos sistemos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Vičiūnai ir Ko“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Antagutė“ išvengimo apgaule) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

15Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

16Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. T. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „GB technologijos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Ekskomisarų biuras“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Vėdinimo meistrai“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Almarūnas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „UCS Baltic“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Salų žuvys“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „BBG Baltic“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Vilniaus Augma“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Coveris Rigis Lietuva“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės AB „Žemaitijos pienas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Osama“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Sangaida“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „FJB Lithuania“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Resvilė“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Baltic professionals“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Kemitek“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Aktin“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Eugesta“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Samsonas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mantija“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Sinerta LCD“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Dagis“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Švyturys – Utenos alus“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Gotas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Baltnetos komunikacijos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mineraliniai vandenys“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Litbana“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Office system“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Mantinga“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Dasita“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės AB „Pieno žvaigždės“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Pontem“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Bennet distributors“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Bidvest Lietuva“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Straujos prekybos sistemos“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Vičiūnai ir Ko“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Antagutė“ išvengimo apgaule) nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinta ir baudžiamoji byla A. T. dėl šių nusikalstamų veikų nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

17Ištaisyta rašymo klaida Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad A. T. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

18Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

19Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

20Teisėjų kolegija

Nustatė

211. A. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

22A. T., nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. (taip pat ir nuo 2009 m. birželio 1 d. iki lapkričio 4 d.) būdamas UAB „( - )“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalis atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas BAĮ 16 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, 19 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 ,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, nustatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės 10 metų privalo saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, reikalavimus, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepateikė 2009 m. ir 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpio UAB „( - )“ finansinės ataskaitos, neužtikrino, kad būtų vedami: 2009 m. gruodžio mėn. ilgalaikio turto apskaitos registras, 2009 m. trumpalaikio turto – atsargų (tarp jų maisto prekių, prieskonių ir kitų medžiagų, vykdant „( - )“ veiklą), pirktų prekių, skirtų perparduoti, išankstinių apmokėjimų, pirkimo PVM apskaitos registrai, 2009 m. bendrovės banko pajamų ir išlaidų registrai; 2009 m. bendrovės mokėtino darbo užmokesčio, mokėtino GPM, mokėtinų socialinių draudimo sumų, pardavimo PVM apskaitos registrai, 2009 m. inventorizacijos žiniaraščiai, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „( - )“ 2009 m. ir 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; neužtikrino, kad 2009 m., taip pat ir nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. UAB „( - )“ būtų vedami bendrovės pajamų apskaitos registrai, sąnaudų (savikainos, pardavimų, nuomos, remonto ir eksploatavimo ir kitų, tarp jų patirtų, vykdant „( - )“ veiklą) apskaitos registrai, nepateikė UAB „( - )“ finansinės ataskaitos, tyrimui pateiktoje 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos skiltyje „Praėję finansiniai metai (2009 m.) visų ataskaitos pajamų ir sąnaudų rodiklių reikšmės lygios „0“, tačiau iš pateiktų 2009 m. UAB „( - )“ pirminių ilgalaikio turto, prekių pardavimo dokumentų, pirminių maitinimo paslaugų pardavimo dokumentų bei pirminių prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų galima daryti išvadą, kad UAB „( - )“ 2009 m. vykdė ūkinę finansinę veiklą, todėl darytina išvada, kad minėtuose dokumentuose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir pagal pateiktus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti 2009 m. (taip pat ir 2009-06-01–2009-12-31 laikotarpio) UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos rezultato – pelno (nuostolio).

232. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų veikų), kad jis apgaule išvengė turtinių prievolių, t. y. nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. būdamas UAB „( - )“ faktinis direktorius, turėdamas tikslą sukčiauti, t. y. apgaule išvengti turtinių prievolių – neatsiskaityti už suteiktas prekes ir paslaugas, žinodamas, kad UAB „( - )“ sutartinių įsipareigojimų objektyviai įvykdyti negalės dėl nemokumo, eidamas direktoriaus pareigas, minėtos įmonės vardu 2009 m. kovo–lapkričio mėn. sudarė projektavimo darbų sutartį dėl kavinės technologinio projekto paruošimo su UAB „GB technologijos“, paslaugų teikimo signalizacijos sistemos signalų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“, rangos sutartį dėl vėdinimo sistemos montavimo darbų su UAB „Vėdinimo meistrai“, paslaugų teikimo sutartį dėl patalpų priežiūros, siekiant išnaikinti buitinius kenkėjus, su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuomos sutartį dėl techninės ir programinės įrangos nuomos su UAB „UCS Baltic“, įrangos nuomos sutartį su UAB „Vilniaus Augma“, prekių pirkimo pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo su UAB „Almarūnas“, UAB „Salų žuvys“, UAB „Vilniaus Augma“, UAB „Coveris Rigis Lietuva“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Osama“, UAB „Sangaida“, UAB „FJB Lithuania“, UAB ,,Samsonas“, UAB „Sinerta LCD“, UAB ,,Dagis“, UAB ,,Gotas“, UAB ,,Mineraliniai vandenys“, UAB ,,Litbana“, UAB „Office system“, UAB ,,Mantinga“, UAB ,,Dasita“, UAB „Baltoji gervė“, AB ,,Pieno žvaigždės“, UAB ,,Pontem“, UAB „Bennet distributors“, UAB „Bidvest Lietuva“, UAB „Vičiūnai ir Ko“, pagal kurias buvo atlikti darbai, suteiktos paslaugos, pateiktos prekės, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, įsipareigojant už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, pateiktas prekes, įrangą atsiskaityti, taip pat įgijo prekių iš UAB „BBG Baltic“, UAB „Resvilė“, UAB „Baltic professionals“, UAB ,,Eugesta“, UAB „Kemitek“, UAB ,,Mantija“, UAB „Švyturys–Utenos alus“, UAB ,,Straujos prekybos sistemos“, UAB ,,Antagutė“, įgijo paslaugas iš bendrovės UAB „Aktin“, UAB Baltnetos komunikacijos“, su minėtomis bendrovėmis iš dalies atsiskaitė arba neatsiskaitė, taip minėtoms bendrovėms padarant įvairaus dydžio turtinę žalą.

243. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. T. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat pagrįstai jam nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, lėmusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl baudžiamosios bylos A. T. nutraukimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (išskyrus dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule), vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šis teismas pažymėjo, kad už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas; nagrinėjamu atveju tokių pareiškimų, išskyrus UAB ,,Baltoji gervė“ pareiškimą, nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (išskyrus dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule) nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir baudžiamąją bylą A. T. dėl šių nusikalstamų veikų nutraukė, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo klaidą.

254. Kasaciniu skundu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo ginamojo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl BK 182 straipsnio 1 dalies pakeisti, pašalinant iš jų motyvuojamųjų dalių aplinkybes, nesuderinamas su nekaltumo prezumpcija.

264.1. Kasaciniame skunde dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodoma, kad A. T., kaip bendrovės direktorius, buvo sudaręs buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su apskaitos bendrove, todėl apskritai negalėjo būti laikomas apskaitos taisyklių pažeidimo subjektu. A. T. nėra buhalterinės apskaitos specialistas, todėl, pasamdęs buhalterinę firmą, tinkamai užtikrino UAB „( - )“ apskaitos tvarkymą. Tiek liudytojas A. K. (A. K.), tiek buhalterė R. M. patvirtino, kad buhalterinė įmonė visa apimtimi tvarkė UAB „( - )“ apskaitą. Dėl to teismai, kasatoriaus manymu, neteisingai konstatavo, kad buhalterinės įmonės teikiamų apskaitos paslaugų suteikimo tinkamumas, sprendžiant A. T. kaltės klausimą, teisinės reikšmės neturi.

274.1.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nepagrįstai A. T. apkaltino teikus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose buvo žinomai neteisingi duomenys, ir leidus įtraukti į apskaitos registrus akivaizdžiai neteisingus duomenis. Pasak kasatoriaus, viso proceso metu A. T. tuo nebuvo kaltinamas, tokių įrodymų byloje nėra, šios formuluotės pirmą kartą atsirado apeliacinės instancijos teismo dokumente. Kasatorius pažymi, kad dėl BK 222 straipsnio buvo nurodoma apie neteisingų duomenų įrašymą ne į pirminius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o į 2010 m. pelno (nuostolio) finansinę ataskaitą. Tai iš esmės turi skirtingą juridinę reikšmę ir lemia klaidingą bylos išnagrinėjimą ir procesinio sprendimo priėmimą. Pasak kasatoriaus, teismai sumaišė tris skirtingus dokumentus, t. y. pirminius dokumentus, apskaitos registrus ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Pagal BAĮ 2 straipsnio 1 punktą apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį. Apskaitos registras pagal BAĮ 2 straipsnio 3 punktą yra remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registras yra tarpinis (vidurinis) dokumentas tarp pirminių dokumentų ir galutinės ataskaitos. Apskaitos registrai nėra teikiami valstybės institucijoms, joms teikiami tik galutiniai dokumentai – finansinės ataskaitos. Tokios faktinės aplinkybės, pasak kasatoriaus, kad buvo teikiami neteisingi pirminiai apskaitos dokumentai, sąmoningai vedami neteisingi apskaitos registrai, nebuvo tirtos. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita (BAĮ 3 straipsnio 11 punktas) yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai. Ši ataskaita nėra nei pirminis apskaitos dokumentas, nei apskaitos registras. Tai lėmė netinkamą A. T. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

284.1.2. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visus finansinių ataskaitų rinkinius (taip pat ir pelno (nuostolio) ataskaitą) tvirtina Vyriausybės įgaliota įstaiga – Audito ir apskaitos tarnyba. Iš šios ataskaitos formos matyti, kad joje reikia nurodyti einamųjų metų finansinį rezultatą ir praėjusių metų finansinį rezultatą. Minėtoje ataskaitoje už 2009 m., pasak kasatoriaus, klaidingai nurodytas finansinis rezultatas „0“, nes įmonė 2009 m. veiklą vykdė, tačiau A. T. neturėjo pareigos šią ataskaitą teikti, nes jis direktoriumi dirbo iki 2009 m. lapkričio 4 d., o gruodžio 23 d. įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Visus kitus einamuosius metus iki bendrovės išregistravimo 2015 m. visą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė ir visas ataskaitas teikė bankroto administratorius. Būtent jis 2011 m. ir pateikė minėtą pelno (nuostolio) ataskaitą už praėjusius 2010 m., kur nurodė veiklos rezultatą už einamuosius metus „0“, taip pat klaidingai nurodydamas veiklos rezultatą už 2009 m., įrašydamas „0“. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad šių veiksmų požymiai savo esme yra apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą (BK 205 straipsnis), tačiau pagal šį straipsnį kaltinimai niekam nebuvo pareikšti.

294.1.3. Kasatoriaus nuomone, dėl BAĮ 16 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų teismai apskritai nepagrįstai A. T. veiksmus vertino kaip nusikaltimą. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia, kad apskaitos registrai nebuvo vedami. UAB „Alvigdos auditas“ buhalterė liudytoja R. M. nurodė, kad ji tvarkė UAB „( - )“ apskaitą, ji paimdavo A. T. atneštus buhalterinius dokumentus ir juos suvesdavo į specialią buhalterinę programą, taip pat buvo vedama didžioji knyga, ji vesdavo visus registrus, priskaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, pildydavo PVM, GPM deklaracijas, ruošdavo ataskaitas „Sodrai“ ir kt. Tai, kad minėti registrai nebuvo išsaugoti, yra ne BK 222, o 223 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (aplaidi buhalterinė apskaita). Proceso metu buvo aiškinamasi dėl apskaitos registrų likimo, nustatyta, kad bendrovė „Alvigdos auditas“ bankrutavo ir visi bendrovės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Bankrutavus apskaitos bendrovei, visi buhalteriniai duomenys tų įmonių, kurių apskaitą vedė, buvo ištrinti. Kasatorius kartu teigia ir tai, kad šios aplinkybės nepatvirtina jo ginamojo veiksmuose esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, požymių. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami, taip pat buvo mokami visi mokesčiai ir teikiamos deklaracijos, todėl, buhalterinėje programoje nevedant registrų, būtų buvę neįmanoma suskaičiuoti nei darbo užmokesčio, nei atlikti kitų minėtų veiksmų.

304.1.4. Kasatorius dėl BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų atkreipia dėmesį į tai, kad A. T. buvo kaltinamas dėl to, jog nepateikė 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. lapkričio 4 d. laikotarpio finansinės ataskaitos, tačiau tokio dokumento kaip ,,finansinės ataskaitos“ nėra, toks dokumentas nenurodytas ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnyje. Dėl to, kasatoriaus nuomone, A. T. pareikštas kaltinimas nekonkretus, nenurodyta, kokios konkrečiai ataskaitos jis nepateikė ir tai pažeidžia kaltinamojo teisę gintis. Pagal minėto įstatymo 15 straipsnį metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams, todėl taip pat neaišku, koks dokumentas yra 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. lapkričio 4 d. finansinė ataskaita. UAB „( - )“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, be to, A. T. UAB „( - )“ dirbo iki 2009 m. lapkričio 4 d., todėl jis neprivalėjo ruošti, pateikti ir saugoti nė vienos ataskaitos už 2009 m. iš nurodyto ataskaitos rinkinio, nes jam einant direktoriaus pareigas 2009 m. finansiniai metai nebuvo pasibaigę, o jiems pasibaigus jis jau nebuvo įmonės vadovas. Kasatorius nurodo ir tai, kad jokių kitų kaltinimų dėl kitų dokumentų neišsaugojimo jo ginamajam nebuvo pateikta. Be to, byloje nenustatyta, kad UAB „Alvigdos auditas“ su priėmimo–perdavimo aktu būtų pateikęs atleidžiamam direktoriui kokius nors buhalterinius apskaitos dokumentus (ar registrus). Priešingai, po A. T. bendrovėje direktoriumi dirbo G. K., o nuo 2009 m. gruodžio 23 d. bendrovei iškelta bankroto byla ir visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Kasatorius nesutinka su teismų argumentais, grindžiamais specialistės išvada, kad dėl to atsirado įstatyme numatyti padariniai, nors specialistė nenurodė, kieno tai kaltė ir kad tokie padariniai kilo.

314.2. Kasatorius dėl BK 95 straipsnio taikymo teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimą, nes pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų veikų) nutraukęs dėl senaties, dėstomojoje dalyje iš esmės pasisakė dėl A. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejamas su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje). Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui.

324.2.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. T. iš esmės naudojo esminę apgaulę prieš tiekėjus, t. y. sudarė tokią situaciją, kad nukentėjusiųjų galimybės nukreipti kreditorinį išieškojimą pasunkėjo, kad turėjo konkrečius išankstinius ketinimus neatsiskaityti su tiekėjais, kad siekė suklaidinti asmenis ir neteisėtai įgyti svetimą turtą, kad sąmoningai neatskleidė objektyvių aplinkybių apie nemokumą, kad tyčia vengė spręsti klausimą dėl skolų ir pan. Teismas taip pat konstatavo, kad šių aplinkybių visuma rodo subjektyviuosius A. T. inkriminuojamų veikų požymius, dėl to surinkti įrodymai patvirtina kaltinime įvardytus objektyvius A. T. veiksmus, kurie atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams iš esmės pritarė. Taigi, kasatorius pažymi, kad nors teismai baudžiamąją bylą A. T. nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, tačiau nuosprendžiuose neišvengė formuluočių, nesuderinamų su nekaltumo prezumpcijos principu, t. y. teismas pasisakė dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas A. T. sudėties požymių. Dėl to, kasatoriaus manymu, tokios formuluotės iš teismų sprendimų turėtų būti pašalintos, kaip nederančios su iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančiais reikalavimais.

334.3. Apeliacinės instancijos teismas, baudžiamąją bylą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (39 nusikalstamos veikos) nutraukęs kitu pagrindu, apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos – turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule – paliko nenagrinėtus, taip pat nieko nepasisakė apie pirmosios instancijos teismo konstatuotas apkaltinančias aplinkybes. Taip, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė

34BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, asmens, padariusio nusikaltimą, įvardinimu, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių netinkamu atskleidimu, esminės apgaulės, įmonės (ne)mokumo aplinkybėmis, buvo neišnagrinėti.

355. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. T. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinį skundą atmesti.

365.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje buvo pažeistos BK 182 straipsnio 4 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos ir dėl to baudžiamąją bylą A. T. dėl šios dalies nutraukė, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

375.2. Prokuroras taip pat teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog BPK 235 straipsnio 1 dalis tiek, kiek nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o BPK 327 straipsnio 1 punktas tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra

38BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, prokuroro nuomone, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertindamas A. T. pareikšto kaltinimo pagrįstumą (dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule), tiek ir apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas minėtas išvadas ir ištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, jokių BPK pažeidimų nepadarė.

395.3. Prokuroras teigia, kad A. T. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pažymi, jog buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ 2009 m. ir 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ūkinės finansinės veiklos rezultato – pelno (nuostolio). Teismo posėdyje apklausta specialistė D. J. šias savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „( - )“ nurodytų laikotarpių nuosavo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nepateiktos finansinės ataskaitos, pateiktas apyvartos žiniaraštis, bet nenurodyta, kokio laikotarpio, nepateiktas ilgalaikio turto apskaitos registras, nepateikti trumpalaikio turto apskaitos registrai, banko pajamų apskaitos registrai, darbo užmokesčio registrai. Buvo pateikti pirminiai dokumentai, bet nebuvo daugumos apskaitos registrų.

405.4. Prokuroro teigimu, vien tai, kad A. T. sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Alvigdos auditas“ savaime nereiškia, kad jis negalėjo būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, šios pareigos nevykdymas prieštarauja šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir lemia BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą. Kai kuriuos buhalterinės apskaitos dokumentus sudaro ar kai kuriuos duomenis pateikia būtent ūkio subjekto vadovas. Už šių dokumentų ir duomenų tikrumą ar teisingumą atsako vadovas. Jeigu dėl jų kyla padariniai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, įvertinus priežastinį ryšį, subjektu laikytinas būtent vadovas.

415.5. Anot prokuroro, A. T. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 223 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes minėtas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tyčia. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai motyvavo, kodėl mano, kad A. T. atliko tyčinius veiksmus.

426. Nuteistojo A. T. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinis skundas atmestinas.

43Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

447. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šis teismas tikrina baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymą, remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, tačiau pats faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir naujų įrodymų nerenka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

458. Pažymėtina, kad dalis kasatoriaus skunde paminėtų pažeidimų yra deklaratyvūs, kita dalis – argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu ir patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu (dėl apskaitos registrų (ne)vedimo, tikrovės neatitinkančių duomenų (ne)įrašymo į finansinę ataskaitą ir kt.), o tai, kaip minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik baudžiamojo įstatymo taikymo bei baudžiamojo proceso įstatymo laikymosi aspektais.

46Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

479. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino įrodymus ir, nesant faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to A. T. buvo neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, kasatorius nurodo, kad A. T. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkė ne jis, o apskaitos bendrovė pagal sudarytą apskaitos tvarkymo sutartį.

4810. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

4911. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

5012. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tikrinimas ir vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, atitikties įstatymų reikalavimams, nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas visapusiškai tyrė ir vertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinius įrodymus, kiekvieną atskirai ir kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės reikšmės. Nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino įrodymų visumą ir motyvuotai paneigė esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei nurodė, kodėl iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo kaltės, nuteistasis laikomas tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nuteistojo veika kvalifikuotina pagal šį, o ne kitą (BK 223 straipsnio 1 dalis) BK straipsnį ir todėl jo teisė į gynybą pažeista nebuvo, o kaltinime ir nuosprendyje išdėstytos veikos aplinkybės – aiškios ir nuteistajam buvo suprantamos. Taigi, teismų pripažintos įrodytomis faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai įvertinus bylos įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK numatytus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus.

51Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis (nuteistasis), savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

5213. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

5313.1. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.).

5414. Kaip pagrįstai skunde teigia kasatorius, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis ar asmenimis. Įmonės vadovas, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Taigi, nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar asmuo), tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

55Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).

5615. Byloje nustatyta, kad buhalterinę apskaitą A. T. vadovaujamoje įmonėje pagal sutartį tvarkė UAB „Alvigdos auditas“. Formaliai ji ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja apklausta buhalterinės įmonės darbuotoja R. M. nurodė, jog visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo iš A. T.; jei kažko trūkdavo, pranešdavo įmonės vadovui. Be to, pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės tyčinių neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas ne tik už tai, kad nepateikė finansinių ataskaitų, o vienoje iš pateiktų ataskaitų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bet ir už tai, kad neužtikrino, jog būtų vedami apskaitos registrai ir inventorizacijos žiniaraščiai. O už tai, kaip minėta, yra atsakingas tik įmonės vadovas, t. y. už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas; ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti; ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma ir finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai (BAĮ 9 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju teismai teisingai konstatavo, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį (duomenis) ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam, ar už apskaitos registrų vedimo neužtikrinimą, ir pagrįstai tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažino įmonės vadovą A. T..

5716. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014).

5817. Byloje nustatytu laikotarpiu ir aplinkybėmis A. T. buvo UAB „( - )“ direktorius ir pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant minėto įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. įmonėje nebuvo daugumos apskaitos registrų, inventorizacijos žiniaraščių, nepateiktos finansinės ataskaitos, o pateikti apskaitos registrai tinkamai neįforminti (nepasirašyti juos sudariusio asmens), vienoje iš finansinių ataskaitų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o tai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2009 m. (taip pat ir 2009-06-01–2009-12-31 laikotarpiu). Nors A. T. bylą nagrinėjant teismuose savo kaltės ir nepripažino, o iš esmės nepagrįstai visą netinkamą buhalterinių dokumentų tvarkymą siejo tik su jo pasamdytos buhalterinės įmonės atsakomybe, tačiau, kaip minėta, už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą, ar už apskaitos registrų vedimo neužtikrinimą nagrinėjamu atveju atsakingas buvo būtent įmonės vadovas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. T. nurodė, jog kavinės įkūrimui dėl prekių ir paslaugų teikimo su kitomis įmonėmis jis sudarinėjo sutartis, taigi, jo įmonė vykdė veiklą, jis tai aiškiai suvokė, tačiau tai neatsispindėjo, kaip nustatyta ir specialisto išvadose, įmonės apskaitos dokumentuose. Dėl to, teismai, įvertinę bylos įrodymus, pagrįstai nustatė, kad A. T., žinodamas, jog jo įmonė vykdė realią veiklą, tačiau neužtikrindamas buhalterinės apskaitos politikos vykdymo, netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą tinkamai organizuoti apskaitos tvarkymą. Būtinųjų apskaitos registrų nevedimo sistemingumas, tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į finansinę ataskaitą rodo A. T. tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas, kaip teigiama kasaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, tokie A. T. veiksmai buvo tinkamai teisiškai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

5918. Kasatorius teigia, kad kaltinimas teikus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose buvo žinomai neteisingi duomenys, A. T. buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsirado naujų jam nežinomų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad būtent toks kaltinimas jam buvo nurodytas kaltinamajame akte, šias aplinkybes, išnagrinėję bylą, nustatė ir žemesnės instancijos teismai.

6019. Kasatorius taip pat nesutinka, kad dėl A. T. veiksmų atsirado įstatyme numatyti padariniai, t. y. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2009 m. (taip pat ir 2009-06-01–2009-12-31 laikotarpiu), nes specialistė nenurodė, dėl kieno kaltės ir kad tokie padariniai kilo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, specialistė D. J. pateikė tris išvadas – vieną jų dėl įmonės (ne)mokumo tam tikru laikotarpiu nustatymo (2011 m. birželio 8 d. išvada), kitas dvi papildomas (2014 m. kovo 24 d. ir liepos 16 d. išvados) – kaip buvo vedama UAB „( - )“ buhalterinė apskaita, t. y. dėl įmonės nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo. Sutiktina su kasatoriumi, kad pirminėje 2011 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje klausimas dėl įmonės nuosavo kapitalo, turto ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo specialistei pateiktas nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš tyrėjos 2014 m. vasario 26 d. užduoties atlikti papildomą objektų tyrimą, būtent dėl šios priežasties buvo pavesta atlikti papildomą tyrimą, pateikiant tokį klausimą. Specialistė 2014 m. kovo 24 d. išvadoje nurodė, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ 2009 m. ir 2009 m. birželio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nepateiktos finansinės ataskaitos, dauguma apskaitos registrų, o kai kurie pateikti registrai netinkamai įforminti (nenurodyti duomenys, nepasirašyti atsakingo asmens, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys). Trečiasis papildomas tyrimas buvo pavestas atlikti, siekiant išsiaiškinti, ar tvarkant UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų; jei ne, tai kokie pažeidimai nustatyti. Specialistė D. J. taip pat buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, kur ji išsamiai paaiškino atliktų tyrimų aplinkybes, pagrindė savo pateiktas išvadas, o proceso dalyviai galėjo jai užduoti klausimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad specialistė neatsakė į užduotyse pateiktus klausimus ar kad teismai nesiaiškino tokio pobūdžio bylose su įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymu susijusius klausimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad specialistai ir ekspertai kaltės klausimų nesprendžia; tai – bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamą BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad A. T. kaltė, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turėjo būti konstatuota ir grindžiama vien specialisto išvada, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką pagrįstai teismų buvo nustatyta, vertinant ne tik specialisto išvadas, bet ir visus kitus byloje esančius įrodymus.

6120. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, tirdami ir vertindami įrodymus bei nustatydami faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesui keliamų BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis –pritaikytas tinkamai.

62Dėl nekaltumo prezumpcijos principo

6321. Kasatorius nurodo, kad A. T. pirmosios instancijos teismui nutraukiant baudžiamąjį procesą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, abiejų instancijų teismai iš esmės pasisakė dėl jo kaltės, padarius šias nusikalstamas veikas, nors tokiu atveju asmens kaltumo klausimas neturi būti sprendžiamas.

6422. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų veikų) buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį, t. y. bylos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 39 nusikalstamų veikų nutraukimą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, panaikino ir baudžiamąją bylą dėl šių veikų nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. nesant nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, vienintelė A. T. inkriminuota veika, dėl kurios procesas buvo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, – tai turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimas apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir nurodė, kad šis teismas pagrįstai bylos dalį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimas apgaule) nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl kasatoriaus nurodomo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo pasisako tik šios vienos veikos kontekste, nes bylos dalis dėl kitų 39 kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, nutraukta kitu pagrindu (nesant nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą).

6523. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nuosprendžiuose, nutraukdami A. T. bylą dėl turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimo apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nepripažino A. T. kaltu šios nusikalstamos veikos padarymu. BK numatytų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas teismo nuosprendyje nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Teismas gali konstatuoti veikos faktines aplinkybes, tačiau toks konstatavimas turi neperžengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu.

66BK 95 straipsnis numato, kad negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo atitinkamas laiko tarpas. Šis laiko tarpas siejamas su padaryto nusikaltimo kategorija (BK 11 straipsnis, 95 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis, turi konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo ir skiriasi baudžiamojo proceso nutraukimas, vadovaujantis BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nuo baudžiamojo proceso nutraukimo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y., kad pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingas proceso nutraukimo teisines pasekmes. Bylos nutraukimas, vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis, nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012). Asmens kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas. Taigi, kasatorius nepagrįstai tapatina faktinių aplinkybių ir veikos požymių konstatavimą su asmens pripažinimu kaltu nusikalstamos veikos padarymu, nes tai, kaip minėta, teisine prasme skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo atlikta įrodymų analizė ir vertinimai nereiškia A. T. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką ir kartu nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, nes teismai, nuspręsdami nutraukti bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavo tik veikos faktines aplinkybes ir įvardijo jų atitikimą konkrečiam BK straipsniui.

6724. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, atmestini kaip nepagrįsti. Jau minėta, kad baudžiamoji bylos dalis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (39 nusikalstamų veikų) buvo nutraukta, nesant nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taigi, apeliacinės instancijos teismas nebeturėjo pareigos nagrinėti apeliacinio skundo argumentų, susijusių įrodymų vertinimu, tyčios nustatymu, nes priėmus minėtus sprendimus tokių argumentų nagrinėjimas nebeteko teisinės reikšmės.

6825. Atsižvelgdama į visa tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nutraukdami A. T. baudžiamosios bylos dalį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (turtinės prievolės UAB „Baltoji gervė“ išvengimas apgaule), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nekaltumo prezumpcijos ir iš šio principo turinio kylančių reikalavimų bei BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

70Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu A. T.... 4. A. T. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės... 5. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1... 6. UAB „Salų žuvys“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl... 7. UAB „BBG Baltic“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl... 8. UAB „Vilniaus Augma“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl... 9. UAB „Vilniaus Augma“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl... 10. UAB „FJB Lithuania“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl... 11. UAB „Baltic professionals“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį... 12. UAB „Aktin“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės... 13. UAB „Eugesta“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės... 14. UAB „Samsonas“ išvengimo apgaule), 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės... 15. Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.... 16. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 17. Ištaisyta rašymo klaida Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio... 18. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti... 19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. K., tačiau... 20. Teisėjų kolegija... 21. 1. A. T. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai... 22. A. T., nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. (taip pat ir nuo... 23. 2. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų... 24. 3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nurodęs, kad pirmosios... 25. 4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo... 26. 4.1. Kasaciniame skunde dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir BAĮ 21... 27. 4.1.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 28. 4.1.2. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visus finansinių ataskaitų... 29. 4.1.3. Kasatoriaus nuomone, dėl BAĮ 16 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų... 30. 4.1.4. Kasatorius dėl BAĮ 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies... 31. 4.2. Kasatorius dėl BK 95 straipsnio taikymo teigia, kad abiejų instancijų... 32. 4.2.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 33. 4.3. Apeliacinės instancijos teismas, baudžiamąją bylą pagal BK 182... 34. BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes apeliacinio skundo argumentai,... 35. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 36. 5.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės... 37. 5.2. Prokuroras taip pat teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 38. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus,... 39. 5.3. Prokuroras teigia, kad A. T. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas... 40. 5.4. Prokuroro teigimu, vien tai, kad A. T. sudarė buhalterinės apskaitos... 41. 5.5. Anot prokuroro, A. T. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 223... 42. 6. Nuteistojo A. T. gynėjo advokato K. Ašmio kasacinis skundas atmestinas.... 43. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 44. 7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 45. 8. Pažymėtina, kad dalis kasatoriaus skunde paminėtų pažeidimų yra... 46. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo ... 47. 9. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję abiejų instancijų... 48. 10. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir... 49. 11. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas... 50. 12. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad... 51. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais... 52. 13. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 53. 13.1. Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami... 54. 14. Kaip pagrįstai skunde teigia kasatorius, apgaulingo buhalterinės... 55. Nr. 2K-454/2012, 2K-430/2013).... 56. 15. Byloje nustatyta, kad buhalterinę apskaitą A. T. vadovaujamoje įmonėje... 57. 16. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 58. 17. Byloje nustatytu laikotarpiu ir aplinkybėmis A. T. buvo UAB „( - )“... 59. 18. Kasatorius teigia, kad kaltinimas teikus pirminius apskaitos dokumentus,... 60. 19. Kasatorius taip pat nesutinka, kad dėl A. T. veiksmų atsirado įstatyme... 61. 20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 62. Dėl nekaltumo prezumpcijos principo... 63. 21. Kasatorius nurodo, kad A. T. pirmosios instancijos teismui nutraukiant... 64. 22. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 65. 23. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nei pirmosios, nei apeliacinės... 66. BK 95 straipsnis numato, kad negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis,... 67. 24. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK... 68. 25. Atsižvelgdama į visa tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. Nuteistojo A. T. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą atmesti....