Byla 2S-1045-186/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas, kolegijos teisėjos Rasa Gudžiūnienė ir Danutė Kutrienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Jazbučio dizaino studijos „DABA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A.Jazbučio dizaino studijai „DABA“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Tretieji asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė R. T. pateikė ieškinį dėl 3 504,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 6 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei drausminių nuobaudų panaikinimo atsakovui A. Jazbučio dizaino studijai „DABA“. Ieškovė taip pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę atsakovo atžvilgiu – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, turtines teises bei kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą viso už 13 104,48 Lt. Ieškovė prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti atsakovui nepranešus, nes yra grėsmė, jog atsakovas gali imtis priemonių turtui paslėpti.

4Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu tenkino iš dalies – areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas arba nekilnojamąjį turtą už 5 000 Lt. Teismas nusprendė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešti, nes nustatė realią grėsmę, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą tam, kad sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų negalimas.

5Atsakovas A. Jazbučio dizaino studija „DABA“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių realią grėsmę, kad atsakovas trukdys atlikti veiksmus ar slėps turtą, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nesąžiningumą. Atsakovas teigia, kad teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kas reiškia, jog tuo atveju, jei truks atsakovui lėšų atsiskaityti su ieškovu, bus galima išieškojimą nukreipti į įmonės savininko turtą. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu renka lėšas (viso 11 000 Švedijos kronų), kurias turi sumokėti teisines paslaugas teikiančiam asmeniui už ieškinio pareiškimą užsienyje esančiam skolininkui, o atsakovo turtui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė trukdo tai daryti, ko pasėkoje sumažinamos atsakovo galimybės apskritai išsiieškoti skolą iš pastarojo skolininko.

6Ieškovė R. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepranešė atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nes atsakovas nemoka ieškovei atlyginimo bei mokesčių valstybei, kas įrodo, kad atsakovas yra nesąžiningas rinkos dalyvis. Ieškovė nurodo, kad visi ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovo nesąžiningų veiksmų, be to tai, kad atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės tik patvirtina, kad pats atsakovo kaip individualios įmonės savininkas gali imtis veiksmų atsakovo turtui paslėpti. Ieškovė nurodo, kad vien faktas, jog atsakovas negali surinkti 11 000 Švedijos kronų įrodo sunkią finansinę jo padėtį, ko pasėkoje įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.

7Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra paduotas kartu su ieškiniu, todėl jis grindžiamas ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškinio argumentai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei darbo užmokesčio, neteisėtai paskyrė drausmines nuobaudas bei apskritai pareikšto ieškinio didelė suma įrodo būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jis patirs nuostolius.

8Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

9Atskirasis skundas netenkinamas.

10LR CPK 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr.2-307/2008, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/2007 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 2-82/2008, 2008-02-07 nutartis c.b. Nr. 2-108/2008, 2008-06-24 nutartis c.b. Nr. 2-526/2008 ir kt.).

11Šioje byloje ieškovė be kitų reikalavimų prašo priteisti negautą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurios yra pagrindinis ieškovės pragyvenimo bei jos materialaus gerbūvio užtikrinimo šaltinis. Todėl šioje konkrečioje faktinėje situacijoje 5 000 Lt dydžio ieškinio sumos dalis, apytiksliai lygi negauto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių negautų išmokų sumai, vertintina kaip pakankamai didelės sumos dydis suponuojantis realią grėsmę, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nebent įvertinus atsakovo turtinę padėtį, būtų padaryta priešinga išvada ir atsisakyta taikyti pastarąją prezumpciją. Pareiga įrodyti, kad atsakovo vykdoma veikla yra pelninga, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pačiam atsakovui. Šioje byloje atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad jis gauna pakankamas ir stabilias pajamas, turi konkretaus nekilnojamojo ar kitokio turto, kurio vertė lygi ar didesnė nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinta ieškinio sumos dalis. Priešingai, atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad jau nuo 2008 m. rugsėjo mėn. nepajėgia sukaupti 11 000 Švedijos kronų, kas apytiksliai sudaro 3 533,86 Lt (http://www.lbank.lt/exchange/default.asp). Pastaroji suma yra mažesnė už užtikrintą laikinosiomis apsaugos priemonėmis 5 000 Lt dydžio ieškinio reikalavimo sumos dalį. Todėl daroma išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių netaikyti prezumpcijos, pagal kurią didelė ieškinio suma (jos dalis) laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atvirkščiai atskirajame skunde pateikė argumentus, įrodančius jo paties nestabilią finansinę padėtį ir pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

12Pažymėtina, kad teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pradinėje bylos stadijoje, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-04 nutartis c.b. Nr. 2–239/2006). Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovei nepateikus objektyvių faktų, įrodančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, atmetamas kaip nepagrįstas.

13Atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas reiškia, kad nesant pakankamai atsakovo turto ieškinio reikalavimams patenkinti, išieškojimas galės būti nukreiptas į atsakovo kaip įmonės savininko turtą, atmetamas kaip nepagrįstas. Išieškojimas į savininko turtą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužtenka paties neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto (LR CK 2.50 str. 4 d.). Kitaip tariant, individualiai įmonei esant atsakovu, visų pirma turi būti išnaudotos visos teisinės galimybės, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, siekiant išieškoti įmonės skolas iš įmonės turto, o tik po to, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, išieškojimas, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, turi būti nukreiptas į įmonės savininko turtą.

14Atsakovo argumentas, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis (LR CPK 42 str. 5 d.), nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, nepagrindė jokiais atsakovo nesąžiningumą įrodančiais faktais, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais. Kaip jau nurodyta, teismui nebūtina turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kas reiškia, kad ieškovei nebūtina pateikti objektyvių ir neabejotinų šios grėsmės egzistavimą pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, atsakovo nesąžiningumo. Teismui pakanka įsitikinti, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, kurią šiuo atveju suponuoja pakankamai didelis ieškinio sumos (jos dalies) dydis.

15Atsakovo argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis patirs nuostolius, tai yra negalės sumokėti trečiajam asmeniui 11 000 Švedijos kronų, ko pasėkoje neišsiieškos 9 684,21 Eurų skolos, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas ieškovo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str.), atitinkamai įtvirtino ir atsakovo priešpriešinę teisę prašyti užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (LR CPK 147 str.). Tokiu būdu „įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. 2-857/2008). Todėl atsakovui yra išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių įrodymus bei nuostolių dydžio paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 147 str.). Tuo tarpu galimų nuostolių atsiradimas kaip atskirojo skundo argumentas, siekiant panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra teisiškai nereikšmingas.

16Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas nepateikė.

17Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų LR CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat LR CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai