Byla 2K-312/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, taip pat patenkintas J. B. civilinis ieškinys M. B.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, kuria nuteistosios M. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista, sumažinant J. B. naudai priteistą sumą advokato paslaugoms apmokėti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5M. B. nuteista už tai, kad, siekdama apgaule įgyti dalį V. B. palikimo, žinodama, jog pas notarę R. R. esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 dėl termino priimti palikimą pratęsimo ir juridinio fakto dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartimi yra panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šią aplinkybę tyčia nuo notarės R. R. nuslėpė ir taip notarę suklaidindama 2003 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Rūdininkų g. 8, apgaule sudarė palikimo priėmimo sandorį. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad jos ieškinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje yra netenkintas ir Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 4 d. nutartimi atmestas jos apeliacinis skundas, šią aplinkybę tyčia nuo notarės R. R. nuslėpė ir taip suklaidindama notarę 2004 m. rugpjūčio 3 d., Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Rūdininkų g. 8, gavo neatitinkančius juridinio fakto paveldėjimo teisės liudijimus, registro Nr. 4514, 4515, 4516; taip apgaule savo naudai įgijo J. B. priklausančią turtinę teisę į 1/6 dalį V. B. palikimo. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą (registro Nr. 4514) ji pateikė VĮ „Registrų centras“, esančio Vilniuje, Bokšto g. 10, darbuotojui ir, įregistruodama nuosavybės teisę į 1/6 dalį V. B. palikimą sudarančio nekilnojamojo turto, apgaule savo naudai įgijo didelės – 54 249,83 Lt vertės – turtą, teisę į kurį turėjo nukentėjusioji J. B.; ir taip padarė J. B. 54 249, 83 Lt turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu nuteistoji M. B. prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

7Nuteistoji nurodo, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į abejonių keliančius, nuteistąją kaltinančius liudytojos R. R. parodymus, o ją teisinančius, atitinkančius kitus byloje surinktus įrodymus liudytojų S. B. ir J. A. M. parodymus vertino kritiškai arba iš viso nevertino. Išvadą apie tai, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas patvirtina ir aplinkybės, kad po baigiamųjų kalbų teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir pasiūlė prokurorui patikslinti kaltinimą, o prokurorui patikslinus kaltinimą, išbraukiant iš jo teiginį, kad M. B. 2003 m. kovo 17 d. tyčia apgaulės būdu liudytojai R. R. pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002, teismas priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė šia faktine bylos aplinkybe, kartu pažeisdamas jos teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo yra kaltinama.

8M. B. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jos paduoto apeliacinio skundo, nes išsamiai neįvertino ir nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojos R. R. parodymus, kad jos veikoje nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas jos baudžiamąją bylą, priėmė jai mažiau palankų sprendimą nei buvo priėmęs nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pirmą kartą.

9Nuteistoji tvirtina, kad jos veika neatitinka sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nenustatyta, kad palikimo priėmimo sandoris buvo sudarytas apgaule, kad ji savo veika padarė kam nors žalos, kad veikė tiesiogine tyčia. M. B. nurodo, kad įstatyminio įpėdinio palikimo priėmimo sandoris yra vienašališkas valios išreiškimas priimti palikimą nepriklausomai nuo to, ar jis yra pagrįstas, o notaras tik patvirtina, kad įstatyminis įpėdinis išreiškė valią priimti palikimą, todėl vien įstatyminio įpėdinio valios priimti palikimą pareiškimas negali būti laikomas apgaule. Nuteistoji pažymi, kad savo veika ji niekam jokios realios žalos nepadarė, nes turtinių teisių niekam neperleido, jokios naudos iš jų neturėjo, o paveldėjimo teisės liudijimai civilinio proceso tvarka buvo pripažinti negaliojančiais ir atkurta pirminė padėtis. Be to, byloje nenustatyta, kad kaltinime nurodytus veiksmus ji atliko veikdama tiesiogine tyčia, nors tiek pagal BK 182 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 12 punktas) darytina išvada, kad sukčiavimas gali būti padaromas tik veikiant šia tyčios rūšimi. Išvadą apie tai, kad ji veikė tiesiogine tyčia, teismas motyvavo liudytojos R. R. parodymais, kad ji (M. B.) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 pateikė 2003 m. kovo 17 d. ir neinformavo liudytojos apie tai, kad šis sprendimas yra panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nuteistosios manymu, vien tai, kad nustatytos šios aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas tam, kad galima būtų padaryti išvadą, jog ji veikė tiesiogine tyčia. M. B. nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notaro kompetencija, todėl šio veiksmo atlikimas nepriklauso to, ar ji, kaip galima turto paveldėtoja, informavo notarę apie priimtus teismų sprendimus ir kokią informaciją apie juos suteikė. Išvadą apie tai netiesiogiai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas priimdamas 2007 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria nustatė, kad notarės R. R. veikoje yra nusikalstamos veikos – aplaidaus pareigų atlikimo (BK 229 straipsnis) – požymių ir pranešė apie tai prokurorui. Be to, M. B. nurodo, kad, atvykdama pas notarę pasiimti paveldėjimo teisės liudijimų, veikė būdama įsitikinusi, kad liudytoja R. R. žino apie tai, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 yra panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Įtakos jos suklydimui turėjo tai, kad paveldėjimo reikalais daugiausia rūpinosi jos motina S. B., todėl ji tiksliai nežinojusi visų bylos aplinkybių, kad atvykti į notarų biurą ją kvietė pati notarė, kad jai atvykus į notarų biurą paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai jau buvo parengti, kad ji buvo kviečiama atvykti į notarės biurą po to, kai paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti jos broliui – A. B. Apie tai, kad liudytojai R. R. buvo žinoma, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 yra panaikintasis ir byla perduota nagrinėti iš naujo, rodo aplinkybės, kad R. R. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo prašymą 2003 m. birželio 11 d. raštu Nr. 219 išsiuntė visą V. B. turto paveldėjimo bylą, o 2004 m. vasario 4 d. kviečiama į teismo posėdį 2004 m. vasario 2 d. raštu Nr. 26, atsiuntė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

10Nuteistosios nuomone, teismas, laikydamas, kad asmuo pagal BK 36 straipsnį gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, kai dėl aplinkybių pasikeitimo pavojingumą praranda ne tik kuri nors konkreti veika, bet ir visos kitos analogiškos veikos, siaurinamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl netinkamai jį taikė, atsisakydamas pagal BK 36 straipsnio nuostatas ją atleisti nuo ją baudžiamosios atsakomybės.

11Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios M. B. kasacinį skundą atmesti.

12Prokuroras nurodo, kad nuteistoji nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista jos teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo yra kaltinama, nes pirmosios instancijos teismas pakeitė kaltinimą tiksliai laikydamasis BPK reikalavimų. Nepagrįstas ir nuteistosios tvirtinimas, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2008 m. kovo 7 d. nutartį, pažeidė BPK 386 straipsnio 3 dalį. Prokuroro nuomone, anksčiau to paties teismo toje pačioje byloje priimtas 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis teismo nesaistė, nes jau buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartimi.

13Prokuroras nesutinka su nuteistosios skundo argumentu, kad jos veika neatitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, nustatė, jog M. B. gerai suprato, kad Kauno apygardos teismui panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002, buvo panaikinta ir jos teisė į privalomąją palikimo dalį po tėvo mirties. Dėl to tyčia nuslėpdama faktą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 neteko teisinės galios ir išsiimdama paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 4514, 4515, 4516, o paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4514 dar ir užregistruodama VĮ „Registrų centras“, ji apgaulės būdu įgijo ne tik J. B. priklausančią turtinę teisę į 1/6 dalį V. B. palikimo, bet ir nuosavybės teisę į didelės – 54249,83 Lt – vertės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, M. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

14Prokuroro manymu, teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą neatleisdamas M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, nes šis straipsnis taikytinas tik tada, kai pavojingumą praranda visos analogiškos veikos, o ne kuri nors konkreti veika, tuo tarpu sukčiavimas ir šiuo metu neprarado savo pavojingumo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

15Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. prašo palikti M. B. galioti apkaltinamąjį Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendį. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistosios skundo motyvu, kad jos veika neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Nukentėjusioji nurodo, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ji dėl M. B. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kad nuteistoji veikė tiesiogine tyčia. Iš 2007 m. kovo 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-403(07) matyti, kad M. B. pasirašė didžiąją dalį procesinių dokumentų civilinėje byloje dėl termino priimti palikimą pratęsimo ir juridinio fakto dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo, reiškė prašymus, nušalinimus ir pati per savo atstovus aktyviai dalyvavo nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl neatitinka tikrovės jos aiškinimas, kad palikimo reikalais rūpinosi jos motina S. B. ir ji neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo teisme rezultatus. M. B. yra subrendusi, psichiškai sveika, turinti aukštąjį išsilavinimą moteris, todėl kreipdamasi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo po to, kai teismų sprendimais buvo nustatyta, kad ji neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, ji gerai suprato, kad neturi teisės į privalomąją palikimo dalį ir siekia neteisėtai įgyti nuosavybę. Išvados, kad M. B. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nekeičia nuteistosios kasacinio skundo argumentas, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra išimtinė notaro kompetencija, nes nustatyta, kad M. B. siekė neteisėtai įgyti nuosavybę, o byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų teigti, jog notarė, siekdama savų tikslų, išdavė M. B. paveldėjimo teisės liudijimus prieš jos valią.

16Nukentėjusiosios manymu, M. B. neturėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, nes pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-715/2003) ši teisės norma taikoma tik tada, kai veika tampa nepavojinga dėl aplinkybių pasikeitimo ne vienu konkrečiu atveju, o visais analogiškais atvejais visoje valstybėje. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų Nr. 4514, 4515, 4516, išduotų M. B., panaikinimo negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios visos analogiškos veikos visos valstybės mastu prarado pavojingumą.

17Nuteistosios M. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18

19Dėl BPK 386 straipsnio 3 dalies taikymo

20Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens teisinė padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) ir būtų pažeistas non reformato in peius (keitimo į blogąją pusę) principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-733/2007).

21Non reformation in peius principas yra įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje. BPK 386 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylos nagrinėjimą po to, kai kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 4 d. ir priėmė nuosprendį, kuriuo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą dėl M. B. veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis BK 36 straipsniu, nutraukė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistosios M. B. kasacinį skundą, 2008 m. sausio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį motyvuodama tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios skunde, o tai vertintina kaip esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Pakartotinai išnagrinėjusi bylą pagal M. B. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio dydžio pakeisti, o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Vadinasi, pakartotinai išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios M. B. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. B. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė neatsižvelgdamas į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsėsi tik nuteistosios M. B. iniciatyva, taip pat į tai, kad kasacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ne dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistoji M. B. atsidūrė blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o tai prieštarauja non reformato in peius (nekeitimo į blogąją pusę) principui, įtvirtintinam BPK 386 straipsnio 3 dalyje. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes suvaržė M. B., kaip kaltinamosios, įstatymų garantuotas teises. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikintina, o byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismas privalo kruopščiai patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistosios M. B. apeliacinio skundo motyvų ir po to priimti atitinkamą sprendimą, kuris nesunkintų nuteistosios teisinės padėties, palyginus su Vilniaus apygardos teismo 2007 m . rugsėjo 4 d. nuosprendžiu nustatyta jos teisine padėtimi, nebent būtų nustatytos aplinkybės, numatytos BPK 386 straipsnio 3 dalyje, leidžiančios pasunkinti nuteistosios M. B. teisinę padėtį. Kolegija nepasisako dėl kitų nuteistosios M. B. kasacinio skundo motyvų, nes panašūs argumentai yra išdėstyti nuteistosios apeliaciniame skunde. Analizuodamas šiuos argumentus kasacinės instancijos teismas neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų teismą, iš naujo nagrinėjantį bylą apeliacine tvarka. To daryti kasacinės instancijos teismas negali, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai draudžiama jam nustatyti išvadas, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. M. B. nuteista už tai, kad, siekdama apgaule įgyti dalį V. B. palikimo,... 6. Kasaciniu skundu nuteistoji M. B. prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės... 7. Nuteistoji nurodo, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes... 8. M. B. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jos paduoto... 9. Nuteistoji tvirtina, kad jos veika neatitinka sukčiavimo nusikalstamos veikos... 10. Nuteistosios nuomone, teismas, laikydamas, kad asmuo pagal BK 36 straipsnį... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 12. Prokuroras nurodo, kad nuteistoji nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista jos... 13. Prokuroras nesutinka su nuteistosios skundo argumentu, kad jos veika neatitinka... 14. Prokuroro manymu, teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B.... 16. Nukentėjusiosios manymu, M. B. neturėtų būti atleista nuo baudžiamosios... 17. Nuteistosios M. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. ... 19. Dėl BPK 386 straipsnio 3 dalies taikymo... 20. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose... 21. Non reformation in peius principas yra įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą bylą apeliacine tvarka pagal... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,... 24. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...