Byla 1A-4-312/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Renatai Novickienei, Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorėms Rasai Miltinytei, Daivai Virginijai Kazlauskaitei, nuteistajam A. T., jo gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai, civilinio ieškovo atstovui R. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi neįrodyta, kad A. T. padarė šias nusikalstamas veikas. Taip pat A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL, t. y. 1 883 Eur, dydžio bauda. Iš A. T. civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) priteista 8 508 Eur turtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6A. T. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2006 m. spalio 1 d. iki dabar, būdamas UAB „D.“, į. k. ( - ), kurios registracijos adresas yra ( - ), direktoriumi, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d. organizavo apgaulingą UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „D.“ pardavė dalį mėsos gaminių, be jokių apskaitos dokumentų - pardavė UAB „L.“, į. k. ( - ), ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 Lt + 29 378 Lt PVM (40 516 Eur + 8 508 Eur PVM, iš viso: 169 274 Lt (49 025 Eur), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d.

72.

8Tai pat A. T. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2006 m. spalio 1 d., būdamas UAB „D.“, į. k. ( - ), kurios registracijos adresas yra ( - ), direktoriumi, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių pardavimą UAB „L.“, t. y. 49 025 Eur (iš jų 8 508 Eur PVM) ir nurodė UAB „D.“ buhalterei, kuri nurodytu laikotarpiu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą - R. B., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, įrašyti į žemiau nurodytas deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „D.“ pardavimo PVM, kuriuos pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent: UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapskaičiusi pajamų už 139 896 Lt (40 516 Eur) ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai nedeklaravusi 29 378 Lt (8 508 Eur) pardavimo PVM bei šia suma (8 508 Eur) sumažinusi mokėtiną biudžetą PVM, iš jų:

92013 m. kovo 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3301 Lt pardavimo PVM ir šia suma (3301 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. sausio mėn. deklaracijoje.

102013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1571 Lt pardavimo PVM ir šia suma (1571 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. vasario mėn. deklaracijoje.

112013 m. birželio 21 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1588 Lt pardavimo PVM ir šia suma (1588 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. kovo mėn. deklaracijoje.

122013 m. gegužės 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 578 Lt pardavimo PVM ir šia suma (578 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. balandžio mėn. deklaracijoje.

132014 m. gegužės 20 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3388 Lt pardavimo PVM ir šia suma (3388 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gegužės mėn. deklaracijoje.

142013 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5134 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5134 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. birželio mėn. deklaracijoje.

152013 m. rugpjūčio 26 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 6645 Lt pardavimo PVM ir šia suma (6645 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. liepos mėn. deklaracijoje.

162013 m. spalio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5782 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5782 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje.

172013 m. spalio 29 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 4183 Lt pardavimo PVM ir šia suma (4183 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje.

182013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5689 Lt pardavimo PVM ir šia suma (5689 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. spalio mėn. deklaracijoje.

192013 m. gruodžio 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 2124 Lt pardavimo PVM ir šia suma (2124 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. lapkričio mėn. deklaracijoje.

202014 m. sausio 27 d. pateiktoje deklaracijoje deklaravo 10 605 Lt daugiau pardavimo PVM ir šia suma (10 605 Lt) padidino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gruodžio mėn. deklaracijoje.

21Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai - Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, dėl ko UAB „D.“ išvengė mokėtinos į biudžetą 29 378 Lt (8 508 EUR) sumos.

223.

23Apeliacinės instancijos teisme pakeitus kaltinimą iš BK 222 straipsnio 1 dalies, A. T. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būdamas atsakingas už UAB „D.“ apskaitos tvarkymo organizavimą, aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2006 m. spalio 1 d., būdamas UAB „D.“ įm. k. ( - ), kurios registracijos adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu, nesuprasdamas daromos veikos pavojingumo, nenumatydamas, kad dėl to iš dalies negalima bus nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „D.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau turėdamas ir privalėdamas suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų išvengti, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą - pardavė UAB „L.“, įm. k. ( - ), ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 Lt + 29 378 Lt PVM (ekvivalentas - 40 516 EUR + 8 508 EUR PVM), iš viso už 169 274 Lt (ekvivalentas - 49 025 EUR), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

244.

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. T. byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi neįrodyta, kad A. T. padarė šias nusikalstamas veikas. Taip pat A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio l dalyje, ir jam paskirta 50 MGL, t. y. 1 883 Eur, dydžio bauda.

265.

27Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. A. T. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

286.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

30II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

317.

32Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti jį dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

338.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio ir 305 straipsnio reikalavimų nuosprendžio formai ir turiniui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. T. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu A. T. baudžiamoji byla dėl šių veikų nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad A. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o rezoliucine dalimi nuspręsta bylą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nutraukti, t. y. nuosprendis surašytas laikantis taisyklių, kurios taikomos, kai baudžiamoji byla nutraukiama, esant BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytiems pagrindams, tačiau jokių BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių nenustatyta ir jos teisme nebuvo nagrinėjamos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose konstatavo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytus išteisinimo pagrindus, todėl A. T. turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Atitinkamai nustatomojoje dalyje turėjo būti ne konstatuota A. T. kaltė, o tik nurodyta kaltinimų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, esmė.

359.

36Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas BPK 256 straipsnio 2 dalies tvarka tik formaliai perspėjo nuteistąjį, kad jo veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau neišaiškino esminių pakeisto kaltinimo aplinkybių. BK 223 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas trimis alternatyviais veiksmais (neveikimu), taip pat gali pasireikšti dvejomis tyčios formomis ir būtinai turi sukelti straipsnio dispozicijoje numatytas pasekmes, kurios taip pat yra alternatyvios. Atsižvelgiant į tai, veika, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje iš esmės gali skirtis nuo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, tačiau pirmosios instancijos teismas A. T. apie tai, kad svarstys klausimą dėl kaltinimo pakeitimo iš esmės skirtingu neperspėjo, buvo pažeista A. T. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes nenurodė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių - nenurodė nusikaltimo padarymo vietos, laiko, būdo, taip pat nenurodė, kokiais iš įstatyme numatytų trijų alternatyvių veikų padarytas nusikaltimas, kokia tyčios forma ir kokios šios veikos pasekmės.

3710.

38Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimas, suformuluotas A. T., prieštarauja specialistų išvadoms ir neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl baudžiamoji byla turėjo būti gražinta prokurorui, esminiams kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Pagal specialistų išvadą UAB „D.“ nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapskaitė 259 154,48 Lt pajamų už bendrovei UAB „L.“ parduotus mėsos gaminius. Iš to skaičiaus - 169 274 Lt už 2013 m. parduotus mėsos gaminius. Kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. T. inkriminuojama tai, kad UAB „D.“ laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neapskaitė tik 169 274 Lt pajamų, kurias gavo už nurodytu laikotarpiu UAB „L.“ parduotus mėsos gaminius, o kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad tas pačias 169 274 Lt pajamas UAB „D.“ jau gavo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Jei kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. T. veika truko nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neaišku, kuo objektyviai pasireiškė kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodyta A. T. organizacinė veikla apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes nurodyta 169 274 Lt suma pagal kaltinimą turėjo būti apskaityta tik 2013 metais. Išvada apie UAB „D.“ neva apgaulingą apskaitą padaryta sulyginus šios bendrovės oficialius buhalterinės apskaitos duomenis su UAB “L.“ darbuotojos I. V. kompiuteryje rastu registru, kuris jau užduotyje buvo įvardintas kaip „Realiai pristatytos produkcijos registras“ arba „I. V. Juoda buhalterija“. Taigi, specialistai išvadą apie neva apgaulingą apskaitą padarė vadovaudamiesi ne objektyviais bylos duomenimis, bet tyrėjo iš anksto padiktuotu bylos duomenų vertinimu. UAB „D.“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas atliktas, remiantis ne originaliais buhalterinės apskaitos registrų duomenimis, o jų kopijomis, perkeltomis į kompaktinius diskus ar atsiųstus specialistams elektroniniu paštu. Dalis šių registrų nepilni, o filtruoti pagal nežinomus kriterijus. Be to, UAB „L.“ apskaitininkės, suvedinėdamos duomenis į registrus, galėjo padaryti klaidų ir tokiu būdu neatitikimai dviejų bendrovių apskaitoje galėjo atsirasti ne dėl UAB „D.“ kaltės. Taigi, duomenys, kuriais vadovavosi specialistai, nepatikimi, nes gali būti nepilni ir iškraipyti.

3911.

40Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus UAB „L.“ direktorės kabinete buvo paimtos trys UAB „D.“ PVM sąskaitos - faktūros, lapelis su rankraštiniu įrašu „D.“ ir skaičiais bei sąsiuvinis, kurio 158-161 psl. yra rankraštiniai įrašai „D.“ ir skaičiai. Pirmosios instancijos teismas pripažino juos A. T. kaltės įrodymais, nors šie dokumentai neatitinka liečiamumo kriterijaus. Neaišku, kaip jie susiję su A. T. pareikštais kaltinimais. Šie dokumentai nebuvo panaudoti atliekant įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nėra aiški visų juose esančių įrašų prasmė, todėl šie dokumentai negali būti laikomi A. T. kaltės įrodymais.

4112.

42Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad UAB „L.“ darbuotojos L. L., I. V., S. T., 1. K. pirmosios instancijos teisme apklaustos, neišaiškinus joms teisės turėti gynėją. Teisme apklausus UAB „D.“ vyr. buhalterę R. B., apskaitininkes, vadybininkus, savininką ir kasininką, niekas nenurodė, kad A. T. būtų davęs bet kokius nurodymus, susijusius su įmonės apskaita. Taip pat paminėti liudytojai ir UAB „L.“ darbuotojai nurodė, kad visos UAB „D. pajamos iš mėsos pardavimų bendrovei UAB „L.“ buvo apskaitomos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo liudytojų L. L., L. V., A. K. parodymus. Šių liudytojų parodymai, kaip ir kitų liudytojų parodymai, nieko nesako apie A. T. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

4313.

44Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad duomenys UAB „D.“ pateiktose deklaracijose, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra neteisingi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvados, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. T. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių, padarė vadovaudamasis spėjimais. Dėl to teismas be jokio pagrindo A. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

4514.

46Teismo posėdžio metu A. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

47III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4815.

49A. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

5016.

51Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

52Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų

5317.

54Reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principas yra taikomas daugumoje tiek teisminio, tiek neteisminio ginčų nagrinėjimo procedūrų ir jo turinys visur yra vienodas – sprendimą priimanti institucija negali priimti tokių sprendimų, kurie apeliantą pastatytų į nepalankesnę padėtį nei jo padėtis, kurioje jis buvo prieš paduodamas skundą ir kuri būtų likusi skundo nepadavus. Draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose, non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-1073/2018, 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015).

5518.

56Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų joje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nesvarstys galimybės A. T. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrindo ir prašymų nuteisti jį pagal sunkesnes veikas numatančius baudžiamojo įstatymo straipsnius nėra.

5719.

58Tačiau apeliaciniame skunde prašoma išteisinti A. T. dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia ir darė išvadą, kad nėra kaltinamojo A. T. kaltės, kuri būtų pasireiškusi tiesiogine tyčia dėl deklaracijų pateikimo VMI su jose nurodytais žinomai neteisingais duomenimis, todėl neįrodyta, jog kaltinamasis A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tyčia ir nustatė, kad šiuo atveju UAB „D.“ direktoriaus A. T. veiksmuose kaltės pasireiškusios tyčios forma nėra.

5920.

60BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektyviojo požymio – kaltės, pasireiškusios tyčia, nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pritaria išdėstytoms išvadoms, įvertinusi ir tai, kad, kaip nustatyta A. T. (t. 8, b. l. 96-97; t. 9, b. l. 99-102) ir liudytojų parodymais, jis užsakymų asmeniškai nepriimdavo – juos pateikdavo vadybininkai, kai atėjo dirbti, sutartis su UAB „L.“ jau buvo pasirašyta, su UAB „L.“ darbuotojais, vadove santykių nepalaikė, sąskaitų faktūrų nepasirašinėjo, PVM sąskaitas faktūras išrašydavo apskaitininkės, vairuotojų parvežtas pasirašytas sąskaitas faktūras atiduodavo rinkodaros vadovui bei kasininkui D. K., kuris jas nunešdavo buhalterei ir tikrindavo atsiskaitymus, buhalterėms jokių nurodymų neduodavo, kai jis įsidarbino, buhalterė jau dirbo, Buhalterinė programa „Agnum“ jam nežinoma, prie kompiuterio neprieidavo. Pažymėtina, kad dėl aplinkybių, susijusių su objektyviąja inkriminuotų veikų puse – parduotų prekių UAB „L.“ neapskaitymo, kas yra susiję ir su inkriminuotu neteisingų duomenų apie bendrovės pardavimo PVM pateikimu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nuosprendyje bus pasisakyta vėliau.

6121.

62Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šiuo atveju nebuvo aplinkybių, numatytų BPK 303 straipsnio 4 dalyje, kurioms esant baudžiamoji byla gali būti nutraukta (BK 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas). Taigi yra BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytas nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindas: pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl nuosprendis dalyje, kurioje byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutraukta, panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

6322.

64Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje neturėjo būti nustatyta, kad A. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai suformulavo nuosprendžio nustatomąją dalį, iš kurios matyti kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, esmė ir taip ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą.

65Dėl kaltinimų pakeitimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

6623.

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad perkvalifikavimo į lengvesnį nusikaltimą taisyklės taikymas iš esmės nepažeidžia gynybos teisių, jei perkvalifikuojant veiką tik pašalinami nusikaltimo sudėties požymiai, griežtinantys kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Perkvalifikuojant inkriminuojamą veiką pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį (straipsnio dalį), kai pritaikomi kitokie teisiniai požymiai, būtini šiai veikai pripažinti nusikalstama, neįtvirtinti kaltinamajame akte nurodytame BK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje) ir šiame akte nepanaudoti apibūdinant inkriminuojamą veiką, nelaikomi baudžiamojo proceso pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). Tačiau, siekiant nuosekliai viso proceso metu užtikrinti kaltinamojo asmens teisinę padėtį bei jo teisę į gynybą, tinkamą ir teisingą procesą, tokiais atvejais teismai turėtų ne vien perspėti apie perkvalifikavimo galimybę, kaip tai numato BPK 256 straipsnio 2 dalis, tačiau plačiau išdėstyti pasikeitusius teisinius požymius, teisinį situacijos vertinimą, kurie sudaro prielaidas perkvalifikavimo galimybei atsirasti. Patikrinus šiuo aspektu bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, tik informavo kaltinamąjį apie tai, kad galimai bus keičiamas kaltinamajam inkriminuojamos veikos kvalifikavimas iš BK 222 straipsnio 1 dalies į lengvesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalį, bei paklausė, ar reikia laiko ir kiek pasirengti gynybai. Kaltinamasis ir jo atstovas paprašė 10 minučių pertraukos, po kurios jokių papildomų pareiškimų ar įrodymų nepateikė (t. 8, b. l. 128), o tai leidžia teigti, kad A. T. teisinė padėtis ir jo gynyba iš esmės nepakito ir jo teisės į gynybą, nešališką procesą pažeistos nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2018) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme keičiant kaltinimą A. T. teisės į gynybą, nešališką procesą pažeistos nebuvo. Vienok, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, kaltinamajam inkriminuotos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neperkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį, o bylą kaltinamojo A. T. atžvilgiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukė, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, o kaltinamąjį nuteisė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuosprendžiu nenustatė kokią nusikalstamą veiką jis padarė, už kuria yra nuteisiamas.

6824.

69Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinėje instancijoje neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-1073/2018, 2K-403-648/2016, 2K-327-788/2017) Atitinkamai faktinių bylos aplinkybių pakartotinis ištyrimas, jei reikia – pakeitimas ar patikslinimas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pagal A. T. skundą, niekaip nepasunkintų jo teisinės padėties, kurioje jis buvo po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nes jis nuteistas pagal švelnesnį straipsnį, o pagrindo ir prašymų nuteisti jį pagal sunkesnę veiką numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį nėra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2018)

7025.

71Apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2018 m. birželio 25 d. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuriame vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi prašė pakeisti A. T. kaltinime nurodytos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimą į nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

7226.

73Su pateiktu kaltinimu A. T. susipažino, pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. rašytinius parodymus dėl pakeisto kaltinimo (t. 2, b. l. 112-113), tos pačios dienos teismo posėdyje davė parodymus dėl pakeistų kaltinimų (t. 9, b. l. 114). Susipažinus su prašomų pakeisti kaltinimų turiniu (veiksmų apimtimi ir veikos kvalifikavimu) konstatuotina, kad jis nesunkina A. T. teisinės padėties. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. T. teisinė padėtis ir jo gynyba iš esmės nepakito ir jo teisės į gynybą, nešališką procesą pažeistos nebuvo.

74Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

7527.

76Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti priimtas atlikus tiesioginį žodinį įrodymų tyrimą teisme, įvertinus visus iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, padarytos išvados turi būti logiškai susijusios su tiriant ir vertinant įrodymus gautais duomenimis.

7728.

78Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009)

7929.

80Apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti išteisintojo skundo argumentus ir, laikydamasis non reformatio in peius principo, padaryti motyvuotas išvadas dėl visų A. T. inkriminuotų faktinių aplinkybių įrodytumo ir kvalifikavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/018)

8130.

82BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje, kuriuo A. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būdamas atsakingas už UAB „D.“ apskaitos tvarkymo organizavimą, aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, t. y. jis nuo 2006 m. spalio 1 d. būdamas UAB „D.“, įmonės kodas ( - ), kurios registracijos adresas ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. sausio 1 d.,) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas nusikalstamu nerūpestingumu, nesuprasdamas daromos veikos pavojingumo, nenumatydamas, kad dėl to iš dalies negalima bus nustatyti UAB „D.“ įsipareigojimų dydžui ir struktūros, tačiau tyrėdamas ir privalėdamas suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų išvengti, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., aplaidžiai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, pardavė UAB „L.“, įmonės kodas ( - ), ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 Lt + 29 378 Lt PVM sumą (ekvivalentas - 40 516 EUR + 8 508 EUR PVM), iš viso už 169 274 Lt (ekvivalentas - 49 025 EUR), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

8331.

84Taigi, byloje svarbu nustatyti ar UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų UAB „L.“, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 Lt + 29 378 Lt PVM (ekvivalentas - 40 516 EUR + 8 508 EUR PVM) sumą.

8532.

86Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T. paaiškino, kad UAB „D.“ nuo 2005 m. dirbo sandėlininku, o nuo 2006 m. jam įmonės akcininkai A. S. ir D. K. pasiūlė tapti direktoriumi, žadėjo padidinti algą, su kuo jis sutiko. Abu akcininkai dirbo įmonėje. Įmonė importuodavo rūkytus mėsos gaminius iš Lenkijos ir prekiaudavo jais Lietuvos Respublikoje. Anksčiau bendrovė Lietuvoje turėjo savo parduotuves, kur prekiavo atvežtais gaminiais, tačiau vėliau parduotuves uždarė. A. T., kaip direktorius, pasirašydavo darbo, prekybos sutartis su Lietuvos Respublikos tiekėjais dėl prekių pirkimo, tvarkė personalo klausimus. Praktiškai jis dirbo sandėlyje: tikrino įgaliojimus, prekių priėmimą, likučius, tačiau sąskaitų-faktūrų nepasirašinėjo. Užsakymus pateikdavo vadybininkai, o jie sandėlyje susverdavo, nuskenuodavo prekių kodus į skenerį, iš kurio duomenis paimdavo apskaitininkės ir išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Sudėdavo sąskaitas faktūras į segtuvus vairuotojams, kurie jas pasirašytas parveždavo. Po to sąskaitas faktūras akcininkas - rinkodaros vadovas D. K. nunešdavo buhalterei, sutikrindavo atsiskaitymų pagal jas vykdymą. A. T. pasiimdavo tuos segtuvus ir pagal juose esančias sąskaitas faktūras tikrindavo prekes atsitiktine tvarka, kad nebūtų klaidų. Viskas buvo išrašoma, viskas buvo apskaityta. Jo darbas nuo to laiko, kai iš sandėlininko tapo direktoriumi, nesikeitė. Kainų nereguliavo, savarankiškai sprendimų nepriiminėjo, tardavosi su akcininkais. Su UAB „L.“ darbuotojais santykių nepalaikė, jų net nebuvo matęs, direktorės nepažinojo. Užsakymus priimdavo vadybininkai, o dėl kainų ir atsiskaitymų bendravo akcininkai – rinkodaros arba pardavimų vadovas A. S.. Pas juos buhalterė buvo patyrusi, kompetentinga, rūpinosi, kad viskas teisingai būtų išrašyta. Kai jis įsidarbino, buhalterė jau dirbo. Prekės be dokumentų tiekiamos nebuvo. Sandėlyje nebuvo prekių be dokumentų likučių. Jis žino, nes kontroliavo, tikrino ar parduodamų prekių kiekiai atitinka dokumentus. Tikrindavo prekių kiekį, rūšį su įrašais dokumentuose. Negirdėjo, kad įmonė tiektų prekes be dokumentų. A. T. susipažino su UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada. Dėl UAB „L.“ apskaitininkės I. V. kompiuteryje fiksuotų duomenų apie UAB „D.“ tiektas prekes gali paaiškinti tai, kad prasidėjus tyrimui gavo I. V. suvedinėtus duomenis, iš kurių aiškiai matyti, kad juose buvo užpajamuotos ne UAB „D.“ tiektos prekės. Jis gerai žinos visą UAB „D.“ asortimentą. Įmonė netiekė tokių prekių kaip grietinė, kiaušiniai, vištienos suktinukai su slyvomis ir abrikosais, jautienos dešra, delikatesinė dešra ir daug kitų prekių. Po to jis žiūrėjo ir matė, kad suktinukais prekiavo „Cesta“, jautienos dešra ir delikatesine dešra – „Delikatesas“, o prekės buvo pajamuotos kaip parduotos UAB „D.“. Į tai niekas nesigilino (t. 9, b. l. 99-102).

8733.

88Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T., po prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje pateikimo, paaiškino, kad nevykdė nei apgaulingos, nei aplaidžios buhalterinės apskaitos. Viskas buvo tvarkinga ir skaidru. Jis perskaitė savo paaiškinimus, išdėstytus raštu, kuriuose nurodė, jog bendrovėje, jau iki jį paskiriant direktoriumi, dirbo kvalifikuota, didelę darbo patirtį turinti, buhalterė R. B., todėl jam nereikėjo iš naujo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo, ypatingai griežtai ir priekabiai tikrinti buhalterės veiklą. Specialistės, atlikdamos veiklos tyrimą, rėmėsi neautentiškais, nežinomo asmens nežinomu būdu filtruotais kitos bendrovės galimos neoficialios buhalterinės apskaitos elektroniniais duomenimis, kuriuose nurodytos prekės, kurių asortimentas neatitinka UAB „D.“ gautų iš tiekėjų ir parduotų kitoms bendrovėms, prekių. Kadangi nėra įrodyta ir faktiškai nebuvo mėsos gaminiai UAB „D.“ parduodami UAB „L.“ be dokumentų, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turinio, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 9, b. l. 112 – 114).

8934.

90Išdėstyti nuteistojo A. T. paaiškinimai kelia abejonių dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9135.

92Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. (buvusi P.) parodė, kad dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Kratos metu visa iš kompiuterių surinkta informacija buvo įrašyta ir tie kompaktiniai diskai Kriminalinės policijos biuro buvo perduoti jų ikiteisminiam tyrimui. Visą informaciją turėjo persirašyti į savo darbinį kompiuterį. Kiek pamena, užduotyje specialistei buvo nurodyta suma, o specialistė nesuprato, kokia tai suma, specialistei reikėjo patikslinti sumą, iš kur ji gauta. Todėl jie filtravo duomenis tam tikrai sumai. Pamena, kvietė darbuotoją -kompiuterių specialistą K., kad jis padėtų filtruoti tam tikrus duomenis. Kokiu būdu atrinkinėjo duomenis, tiksliai nepamena, nes tai buvo seniai. Ar filtruotuose duomenyse buvo prekių pavadinimai, asortimentas – neprisimena (t. 9, b. l. 126-127).

9336.

94Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė L. N. paaiškino, kad jau 22 metų dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Į Lietuvos ekspertų sąrašą nėra įrašyta. Teismo posėdyje pagarsintą 2015 m. lapkričio 2 UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadą Nr. 5-1/155 palaiko, patvirtina. Kokius duomenis pateikė tyrėja, po trijų metų tikrai neprisimena. Atrodo, kad tai buvo duomenys tik dėl UAB „L.“ ir UAB „D.“ santykių. Duomenys, esantys kompaktiniame diske „I. V. Juoda buhalterija“ ir duomenys, gauti elektroniniu paštu, buvo tie patys, tik pastarieji buvo mažesni - buvo filtruoti duomenys, susiję su UAB “L.“ pirkimais iš UAB „D.“. Jeigu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo tik dokumentų pavadinimai ir sumos, tai gali būti, dabar neprisimena. Tos prekės, kurias UAB „D.“ gaudavo iš tiekėjų, visos apskaitytos UAB „D.“ apskaitoje ir duomenys deklaruoti PVM deklaracijose. O prekių už 1 252 185,86 Lt, gautų iš UAB „D.“, nebuvo šituose registruose ir minėti duomenys nebuvo deklaruoti. Buhalterinėje apskaitoje, kuri deklaruojama PVM deklaracijose, nėra jokio asortimento. Yra nurodytas PVM sąskaitos-faktūros numeris, PVM sąskaitos-faktūros data ir PVM sąskaitos-faktūros suma. Jokio asortimento ten neatvaizduojama. UAB „D.“ kiekinės apskaitos nebuvo. Tikrinti asortimento nemato prasmės. Mato tik sumą, kadangi tikrina sumas. Duomenis prašė filtruoti, nes užduotyje buvo nurodyta suma, o tikrindama visus pateiktus duomenis, tikrintų tris metus. Būtent kompiuterių specialistas filtravo duomenis pagal įmonės pavadinimą. Kompiuterių specialistas nieko negali padaryti, jis tik filtruoja duomenis. Filtruoti duomenys buvo duomenys ką UAB „L.“ nupirko iš UAB „D.“. Specialisto išvadą rengė tik pagal UAB „L.“ dokumentus. Vertinant oficialius dokumentus, viskas pas juos apskaitoje apskaityta. Ji jokių UAB „D.“ dokumentų neturėjo, o turėjo tik UAB „L.“ užfiksuotus CD diske duomenis (t. 9, b. l. 127-129).

9537.

96Išdėstyti liudytojos A. V. ir specialistės L. N. paaiškinimai nekonkretūs, o atsižvelgus į jų turinį, atlikto specialisto tyrimo pobūdį ir nustatytas aplinkybes, nepašalino abejonių dėl nuteistojo A. T. kaltės, kurios kilo vertinant liudytojų ir nuteistojo parodymus, gynėjo teismo posėdyje pateiktą viso UAB „D.“ asortimento, nuo 2011 m. iki 2014 m. tiekto UAB „L.“, sąrašą (t. 8, b. l. 4-15, 30), taip pat UAB „L.“ apskaitininkės I. V. tvarkytos apskaitos dalinį sąrašą, kuriame A. T. geltona spalva pažymėjo, kokios produkcijos UAB „D.“ niekada nėra gavusi iš tiekėjų (t. 8, b. l. 16-22, 30), kurie buvo ir bus aptarti šiame nuosprendyje.

9738.

98Aplinkybė, jog UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą UAB „L.“ ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje, yra paneigiama ne tik liudytojų, buvusių UAB „D.“ darbuotojų ir akcininkų ir paties apelianto parodymais (akcininko, rinkodaros vadovo bei kasininko D. K. (t. 7, b. l. 189-192), akcininko bei pardavimų vadovo A. S. (t. 7, b. l. 180-183), buhalterės R. B. (t. 7, b. l. 192-195), apskaitininkių G. P. (t. 8, b. l. 27) ir N. L. (t. 8, b. l. 28-30), vadybininko T. G. (t. 8, b. l. 57-59), vairuotojo ir vadybininko R. G. (t. 8, b. l. 65), kasininko S. M. (t. 7, b. l. 25-26), paties kaltinamojo A. T. (t. 8, b. l. 96-97; t. 9, b. l. 99-102, 112-114)), bet ir buvusių UAB „L.“ darbuotojų: direktorės L. L., S. T., I. K. (dabartinė pavardė – S.) paaiškinimais. Liudytojo E. A. K. parodymai nei patvirtino, nei paneigė prekybos su UAB „L.“ pobūdį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis parodė (t. 7, b. l. 178-180), kad kai priimdavo prekes iš Lenkijos, UAB „D.“ Kauno filiale, dokumentai tikrai buvo tvarkingi, atitiko prekes. UAB „D.“ Kauno sandėlyje susidarė prekių trūkumas ir iš jo sūnaus priteisė tą sumą, neatsižvelgę, kad dokumentai buvo be prekių, nes prekes vežė į Latvijos Respubliką. Nežino, kaip UAB „D.“ prekiavo su UAB „L.“. Anksčiau jis dirbo UAB „A.“, kuri 2-3 kartus pardavė UAB „L.“ prekes, todėl UAB „L.“ direktorę pažįsta. 2006 m. yra padėjęs vairuotojui, kuris tiekė UAB „D.“ prekes iš Lenkijos Respublikos. Po UAB „A.“ direktorės mirties 2006-2007 m., dokumentų kopijas perdavė Kauno FNTT.

9939.

100L. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, atsižvelgus į jos procesinę įtariamosios padėtį kitame ikiteisminiame tyrime ir neprisaikdinta liudytoja. Klausiant ar sutinka duoti parodymus, ji paaiškino, kad negalės atsakyti į klausimus, jei jie bus susiję su jos byla ir į kai kuriuos klausimus neatsakė. Ji paaiškino, kad UAB „L.“ negaudavo prekių iš UAB „D.“ be dokumentų. Užsakant prekes nebuvo nurodoma, kiek prekių reikia atvežti su dokumentais, kiek be dokumentų (t. 8, b. l. 67). I. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, atsižvelgus į jos procesinę įtariamosios padėtį kitame ikiteisminiame tyrime ir neprisaikdinta liudytoja, klausiant ar sutinka duoti parodymus. Ji paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos jai atnešdavo dokumentus, kuriuos turėjo įvesti į apskaitą ir išrašyti krovinio važtaraščius klientams. Jos kompiuteris buvo skirtas tik krovinio važtaraščių ir PVM sąskaitų-faktūrų išrašymui. Ji ryte atvežamos produkcijos nematė. Įvesdavo duomenis į apskaitos programą iš PVM sąskaitų faktūrų ir prie jų pridėtų detalizacijų kokiems klientams ir kokioms konkrečiai parduotuvėms skirtos tos prekės. UAB „D.“ ir kitų įmonių nesuvedinėjo, suvedinėjo tik prekes, kokios buvo atvežtos, ką pardavė, ir kas liko. Ant kai kurių dokumentų nebūdavo rekvizitų. Atiduodavo sandėlininkei prekes sutikrinti pagal kodą (ne pagal tiekėją) ar sutampa gautų ir išrašytų prekių kiekiai sandėlyje. Prekės buvo atvežamos tokios, kokios yra, tik galbūt iš kitų tiekėjų. Kiekvienai prekei yra skirtas kodas. UAB „D.“ kodo pradžia buvo 30. Gali būti, kad ji padarė klaidas dėl produktų priskyrimo. Nežino ar po jos kas nors tas klaidas ištaisė (t. 8, b. l. 68-70). S. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, atsižvelgus į jos procesinę įtariamosios padėtį kitame ikiteisminiame tyrime ir neprisaikdinta liudytoja, klausiant ar sutinka duoti parodymus, paaiškino, kad jai paduodavo sąskaitas faktūras. Duomenis ji įvesdavo į apskaitos programą „Agnum“. Prekių ji nepriiminėjo, realaus produkto nematė. Jeigu kaina nesutapdavo, skambindavo L. L., buvo perrašomos sąskaitos faktūros. I. V. dirbo su svėrimu. Nežino, kodėl duomenys I. V. ir jos kompiuteryje nesutapo. Atskirų lapų, užrašų nerašė (t. 8, b. l. 80-81). I. K. (dabartinė pavardė – S.) pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, atsižvelgus į jos procesinę įtariamosios padėtį kitame ikiteisminiame tyrime ir neprisaikdinta liudytoja, klausiant ar sutinka duoti parodymus, paaiškino, kad priiminėjo užsakymus iš parduotuvių ir klientų. Skambindavo į UAB „D.“ pateikti užsakymų tik telefonu. A. T. nepažįsta. Iš UAB „D.“ pažinojo tik A. S. – jis kartais pas juos užeidavo išgerti kavos. Nebuvo tokių dalykų, kad UAB „D.“ prekes tiektų UAB „L.“ be dokumentų (t. 8, b. l. 94-95).

10140.

102Pažymėtina, kad iš I. V. parodymų matyti, jog ji vykdė kiekybinę konkrečių prekių apskaitą, reikalingą išrašyti važtaraščiams ir įmonės išrašomoms PVM sąskaitoms faktūroms. Vykdant tokią apskaitą buvo svarbūs konkrečių prekių (pagal prekių kodus) kiekiai ir jų vidinė apskaita, tačiau nebuvo svarbūs konkrečios prekės tiekėjai, jos kilmė. Iš I. V. parodymų matyti, kad prekes sandėlyje sutikrindavo pagal prekės kodą, o prekės atkeliaudavo tokios, kokios yra, tik galbūt iš kitų tiekėjų. UAB „D.“ prekių kodo pradžia buvo 30, tačiau gali būti, kad ji padarė klaidas dėl produktų priskyrimo. Vedant apskaitą nurodytu tikslu padarytų klaidų dėl tiekėjo nebuvo motyvo taisyti, ir netgi priešingai – UAB „L.“ konspiraciniais tikslais galėjo turėti motyvą pateikti klaidinančius, prieštaringus duomenis dėl konkrečių tiekėjų, taip siekdama sumenkinti fiksuojamų duomenų visumos patikimumą. Kad specialistų išvadoje vertintų važtaraščių apskaitos duomenų prekių tiekėjų atžvilgiu apskaita nebuvo itin tiksli, patikima, patvirtina ir gynėjo teismo posėdyje pateiktas viso UAB „D.“ asortimento, nuo 2011 m. iki 2014 m. tiekto UAB „L.“, sąrašas (t. 8, b. l. 4-15, 30), taip pat UAB „L.“ apskaitininkės I. V. tvarkytos apskaitos dalinis sąrašas, kuriame A. T. geltona spalva pažymėjo, kokios produkcijos UAB „D.“ niekada nėra gavusi iš tiekėjų (t. 8, b. l. 16-22, 30). Iš šių sąrašų matyti, kad daug produkcijos UAB „D.“, kaip tiekėjui, minėtoje važtaraščių apskaitoje buvo priskirta nepagrįstai. Tarp tokių produktų yra kiaušiniai, grietinė, maišeliai ir kt. Kad minėtais ir kitais UAB „L.“ važtaraščių apskaitoje įvardintais produktais UAB „D.“ neprekiavo, apeliantas aiškino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, paliudijo liudytojai A. S. (t. 7, b. l. 183), D. K. (t. 7, b. l. 191), R. B. (t. 7, b. l. 194), S. M. (t. 8, b. l. 25), T. G. (t. 8, b. l. 60). Specialistė L. N., kuri atliko tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino (t. 9, b. l. 129), kad asortimento netikrino. Ji žiūrėjo pinigines sumas ir ar viskas atitinka oficialius dokumentus. Tyrimą atliko tik pagal UAB „L.“ dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas (t. 9, b. l. 130) teigė, kad asortimentą tirti netikslinga, kadangi UAB „D.“ jau bankrutavo, tyrimas užtruktų ilgą laiko tarpą, o iš byloje ištirtų duomenų ir taip aišku, kad I. V. klysdavo priskirdama prekes ne tam tiekėjui. Prokurorė teigė, kad tyrimą atlikti netikslinga, nes prekės jau suvartotos. Teismas vertina išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad analogiškas važtaraščių apskaitoje UAB „D.“ priskirtoms prekes galėjo tiekti ir kiti tiekėjai (nes parduodamų prekių UAB „D.“ negamino, tik jas perparduodavo), todėl konstatuoja, kad šiuo atveju yra abejonių ar UAB „L.“ važtaraščių apskaitoje UAB „D.“ pagrįstai nurodomas kaip dalies prekių kilmės šaltinis apimtyje, kuri nesutampa su prekių, gautų sandorių pagrindų, kurie buvo registruoti buhalterinėje apskaitoje ir įforminti surašant PVM sąskaitas faktūras.

10341.

104Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje yra 2014 m. gruodžio mėnesio 8, 15 d. apžiūros protokolas, prie kurio yra kratos metu UAB „L.“ administracinėse patalpose paimto dokumento fotolentelė. Minėtoje fotolentelėje yra lentelė su kairiajame kampe esančiu įrašu „D.1“, po kuriuo galimai įvardintas asortimentas. Kitose grafose yra galimai nurodytos mažmenininkų santrumpos ir jų užsakomi iš UAB „L.“ prekių kiekiai. Vienoje grafoje nurodyti du skaičiai, išskirti pasviruoju brūkšniu prie prekių: „Gervazo kumpis virtas S“, „Kiaul. šoninė k/r juostos“ (t. 4, b. l. 141; protokolas su priedais buvo pagarsintas (t. 8, b. l. 102)). Ir nors UAB „D.“ asortimento, nuo 2011 m. iki 2014 m. tiekto UAB „L.“, sąraše (t. 8, b. l. 4-15) yra daug karštai rūkytos šoninės variantų, tačiau jame nėra šoninės su indeksu „juostos“. Tačiau yra „Gervazo kumpis virtas“ (t. 8, b. l. 4). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ar pagal minėtą dokumentą (kurio pagrindu galimai buvo užsakytos prekės) realiai buvo patiekta produkcija, kokie jos kiekiai buvo patiekti ir kokie įforminti PVM sąskaitomis faktūromis. Todėl vertintina, kad minėtas duomuo nei įrodo, nei paneigia apelianto kaltę.

10542.

106Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo posėdžiuose neperskaitė ir nevertino pas ikiteisminio tyrimo teisėjus apklaustų įtariamųjų R. R. (t. 4, b. l. 176-178), L. L. (t. 4, b. l. 156-160), A. Š. (t. 4, b. l. 83-87), E. K. (t. 4, b. l. 18-29), I. V. (t. 4, b. l. 192-196) parodymų, kadangi juose nėra konkrečių ir kategoriškų parodymų, be abejonės patvirtinančių, kad būtent su UAB „D.“ buvo prekiauta be PVM sąskaitų faktūrų. Apeliacinės instancijos teismas minėtų parodymų taip pat nevertina. Pažymėtina, kad teismo posėdyje buvo apklaustos L. L., S. T., I. K., joms klausimus galėjo užduoti teisėjas, prokurorė, kaltinamasis ir gynėjas, jų parodymai buvo teismo betarpiškai ištirti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent šiuos parodymus išdėstė skundžiamame nuosprendyje.

10743.

108Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog UAB „L.“ direktorės kabinete paimtos trys UAB „D.“ PVM sąskaitos - faktūros, lapelis su rankraštiniu įrašu „D.“ ir skaičiais bei sąsiuvinis, kurio 158-161 psl. yra rankraštiniai įrašai „D.“ ir skaičiai, negali būti laikomi A. T. kaltės įrodymais, kadangi šie dokumentai nebuvo panaudoti atliekant įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimą, juose esančių įrašų prasmė nėra aiški ir, atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, neįrodo A. T. kaltės.

10944.

110Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.).

11145.

112Teismui kilusių abejonių ir neaiškumų dėl to ar UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą ir neregistravo šių pardavimų sandorių apskaitoje, pašalinti nėra galimybių, nes jau apklausti liudytojai, galėję paliudyti apie svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, sandoriai įvyko seniai, prekės jau parduotos ir sunaudotos; UAB „L.“ prekes gaudavo iš daugelio įmonių, tame tarpe prekiavusių mėsos gaminiais, o UAB „D.“ prekiavo ne savo gamybos gaminiais, kurie galėjo būti perkami ir iš kitų šaltinių, minimoje žiniaraščių ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų apskaitoje nustatyta netikslumų dėl prekes pardavusių subjektų teisingo priskyrimo. Be to, apskaitos pobūdis ir liudytojų parodymai apie darbo vykdant apskaitą pasidalinimą, rodo, kad vykdant minėtą apskaitą, buvo orientuojamasi į prekių, atvaizduojamų tam tikru kodu, apskaitą, o ne jų tiekėjų apskaitą. Minėtą apskaitą vykdė vienas asmuo, kad kiti asmenys būtų tikrinę į ją įtrauktų duomenų apie prekių tiekėjus teisingumą, nenustatyta. Tokiu atveju tiekėjai galėjo būti nurodomi apytiksliai, neatidžiai, priskiriant juos prekei pagal prekių pobūdį.

11346.

114Be to, teismui kilo abejonių ir neaiškumų ir dėl A. T. kaltės subjektyviosios pusės (tyčios).

11547.

116Vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). Šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartis Nr. 2K-P-305/2009). Teismas turi aiškintis, kaip nuteistasis suvokė daromos veikos požymius, koks buvo jo psichinis santykis su daroma veika, atskleisti kaltės turinį.

11748.

118Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-406-895/2015)

11949.

120Taigi, kaip jau minėta, teismui kilo abejonių ir neaiškumų ir dėl A. T. kaltės subjektyviosios pusės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad A. T. galėjo ir turėjo suvokti, jog UAB „D.“ buvo netinkamai organizuota buhalterinė apskaita: buhalterė buvo patyrusi, paskirta dar iki jam tampant direktoriumi, apskaitą tvarkė dar ir dvi apskaitininkės. Už kasą buvo atsakingas akcininkas kasininkas D. K., kuris pasirašytas sąskaitas faktūras nunešdavo buhalterei ir tikrindavo atsiskaitymų vykdymą. Kaip paaiškino A. T., jam tikrinant, realios ir apskaitytos pagal PVM sąskaitas faktūras produkcijos kiekiai sutapdavo. Be to, byloje A. T. neinkriminuotas tikslus nurodomai parduotos dalies mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, pardavimo ir neapskaitymo mechanizmas – kaip, kas ir iš kur UAB „D.“ vardu tiekė prekes be jokių apskaitos dokumentų UAB „L.“, nes jos galimai galėjo būti tiekiamos net ne per UAB „D.“ oficialius sandėlius ir be jos darbuotojų – o tokiu atveju A. T., net būdamas itin rūpestingas, neturėtų galimybės minėtai veiklai užkirsti kelią ar apie ją žinoti. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog UAB „D.“ naudotoje apskaitos programoje buvo galimybė keisti į ją suvedamus duomenis (UAB „D.“ buhalterė R. B. parodė, kad apskaitos programoje buvo 3 darbo vietos, iš kurių buvo galima keisti duomenis; labai retai keitė – pvz. jei išrašyta sąskaita faktūra ir pirkėjas nesutinka su kaina, tada jam paskambinus, duomenis pakeisdavo (t. 7, b. l. 192-195). Apskaitininkė G. P. parodė, kad jei klientas dienos pabaigoje sugalvojo, kad jam dar reikia kažkokios prekės, išrašydavo papildomą sąskaitą faktūrą (t. 8, b. l. 27), apskaitininkė N. L. parodė, kad UAB „L.“ turėjo kelias parduotuves ir kiekvienai parduotuvei sąskaita faktūra buvo išrašoma atskirai. (t. 8, b. l. 28-30)). Taigi, byloje be abejonių nėra atmesta tikimybė, kad jei apskaitos programos duomenys ir apskaitos dokumentai galėjo būti keičiami jau po visų sąskaitų faktūrų pateikimo apskaitai ir slaptai, tai nedirbdamas su apskaitos programa A. T. galėjo neturėti objektyvių galimybių ir pagrindo atlikti tokią vykdomos apskaitos kontrolę, kuri būtų užkirtusi kelią inkriminuotiems veiksmams atlikti. Pašalinti minėtų abejonių nėra galimybių, nes jau apklausti liudytojai, galėję paliudyti apie svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, ištirta kita baudžiamojoje byloje buvusi medžiaga.

12150.

122Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, laikytinas prieštaringu: pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl A. T. kaltės, nevertino surinktų įrodymų visumos – nelygino liudytojų parodymų su byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nelygino vienų byloje buvusių rašytinių duomenų su kitais, nenurodė, kodėl vienus įrodymus vertino kritiškai ir atmetė, o kitais vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino žiniaraščių ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų apskaitą, kaip įrodymą, be abejonių patvirtinantį apelianto kaltę, nors minėtas duomuo prieštaravo liudytojų parodymams, teismui buvo pateikti duomenys, keliantys abejonių minėto duomens patikimumu (viso UAB „D.“ asortimento, nuo 2011 m. iki 2014 m. tiekto UAB „L.“, sąrašas, UAB „L.“ apskaitininkės I. V. tvarkytos apskaitos dalinis sąrašas, kuriame A. T. geltona spalva pažymėjo, kokios produkcijos UAB „D.“ niekada nėra gavusi iš tiekėjų). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš naujo išsamiai išanalizavęs joje surinktus duomenis, nustatė, kad iš minėtų duomenų galima daryti tik prielaidą, jog UAB „D.“ galėjo parduoti UAB „L.“ prekių be dokumentų. Įvertinus UAB „D.“ asortimento neatitikimus UAB „L.“ žiniaraščių apskaitoje UAB „D.“ priskirtoms prekėms, iš byloje esančių duomenų negalima daryti net ir prielaidos dėl inkriminuotos veikos mastą apibūdinančios neapskaitytos pinigų sumos, kadangi įrodymų visuma neginčijamai nepatvirtina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo A. T. veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, o būtent, nagrinėjamu atveju, nebuvo pakankamo pagrindo be abejonių manyti, kad UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė dalį mėsos gaminių be jokių apskaitos dokumentų UAB „L.“, neįforminant PVM sąskaitų faktūrų ir neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, ir neregistravo šių pardavimų sandorių apskaitoje.

12351.

124Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kadangi nenustatyti esminiai UAB „D.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo požymiai: teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas arba aplaidus tvarkymas, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatyta A. T. kaltės subjektyvioji pusė, tai reiškia, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju, nepadaryta. Tokiu būdu, A. T. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

125Dėl L. L., I. V., S. T., I. K. (Savičienės) parodymų vertinimo

12652.

127Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Dėl to sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015)

12853.

129Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus. Tai, kad parodymus duoda liudytojai, neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus paaiškinimus, irgi savaime nepaneigia tokių parodymų objektyvumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-895/2016) Tokiu atveju vertintina ar minėtų liudytojų parodymai, iš esmės atitinka kitų liudytojų parodymus, protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus nagrinėjamoje byloje surinktus ir įvertintus įrodymus. Įrodymai išsamiai tiriami ir vertinami, tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus, pasisakoma dėl duomenų ir jų vertinimo.

13054.

131Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką liudytojai, duodantys parodymus apie jų pačių galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, turi būti apklausiami laikantis BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Toks asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui negali būti taikoma ir liudytojo atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Tačiau minėtų procesinių nuostatų paskirtis yra apsaugoti pačių apklausiamųjų teisę į gynybą ir kitas procesines teises. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-511/2018). Pažeidžiant minėtas nuostatas surinkti duomenys, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti teismo vienaip ar kitaip vertinami.

13255.

133Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog UAB „L.“ direktorė L. L. bei kitos UAB „L.“ darbuotojos - apskaitininkės I. V., S. T. ir vadybininkė I. K. nebuvo prisaikdintos, joms buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus ir neatsakyti į tam tikrus klausimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės ir nekaltumo klausimą, nesivadovavo minėtų asmenų parodymais, tik nurodė, kad teisme apklaustos UAB „L.“ darbuotojos bei direktorė patvirtino, kad vyko prekyba su UAB „D.“. Tačiau įvertinus, kad prekyba tarp įmonių buvo forminama ir oficialiomis sąskaitomis faktūromis, apie ją parodė ir liudytojai buvę UAB „D.“ darbuotojai, akivaizdu, kad tokia prekyba vyko. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl apelianto kaltumo ar nekaltumo, rėmėsi UAB ,,L.“ vedamos dvigubos buhalterinės apskaitos duomenimis bei dokumentų kopijomis, UAB ,,D.“ akcininkų ir darbuotojų parodymais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė BPK nuostatų pažeidimo apklausiant liudytojus teisme. Minėtų liudytojų parodymais iš esmės nebuvo vadovautasi skundžiamame nuosprendyje.

13456.

135Kaip minėta, L. L., I. V., S. T., I. K. (S.) buvo pareikšti įtarimai kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, L. L., I. V., S. T. yra kaltinamosios. Jos apklausų pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įspėtos kaip liudytojos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus paaiškinimus, joms buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į užduodamus klausimus. Jos kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo apklaustos įtariamosiomis ir galėjo į teismo posėdį atvykti su savo gynėjais. Be to, nagrinėjamoje byloje minėtų liudytojų duotais parodymais neįrodinėjama jų kaltė, o parodymai iš esmės atitinka kitų liudytojų (buvusių UAB „D.“ darbuotojų ir akcininkų) parodymus ir faktinius bylos duomenis, todėl minėti parodymai nevertinti kaip pažeidžiantys jas davusių asmenų teises ir gali būti vienaip ar kitaip vertinami nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

136Dėl kitų klausimų

13757.

138Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. T. suformuluotas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė pateikė teismui naujai suformuluotą kaltinimą, kuris atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

13958.

140Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. T. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas, neperkvalifikuodamas A. T. veikos iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priėmė ne išteisinamąjį nuosprendį, o nesant teisinio pagrindo, bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. T. apeliacinį skundą, nustatė, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje (šią veiką perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies) požymių, todėl dėl šių veikų A. T. išteisina.

14159.

142Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priimant išteisinamąjį nuosprendį, civilinio ieškovo Vilniaus apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl 8508 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

143Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimis, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

144A. T. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

145A. T. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

146Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 8508 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

147Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. A. T. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2006 m.... 7. 2.... 8. Tai pat A. T. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2006... 9. 2013 m. kovo 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3301 Lt pardavimo PVM... 10. 2013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1571 Lt pardavimo... 11. 2013 m. birželio 21 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 1588 Lt pardavimo... 12. 2013 m. gegužės 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 578 Lt pardavimo... 13. 2014 m. gegužės 20 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 3388 Lt pardavimo... 14. 2013 m. rugpjūčio 23 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5134 Lt... 15. 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 6645 Lt... 16. 2013 m. spalio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5782 Lt pardavimo PVM... 17. 2013 m. spalio 29 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 4183 Lt pardavimo PVM... 18. 2013 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 5689 Lt pardavimo... 19. 2013 m. gruodžio 27 d. pateiktoje deklaracijoje nedeklaravo 2124 Lt pardavimo... 20. 2014 m. sausio 27 d. pateiktoje deklaracijoje deklaravo 10 605 Lt daugiau... 21. Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai - Vilniaus apskrities... 22. 3.... 23. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus kaltinimą iš BK 222 straipsnio 1... 24. 4.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. T.... 26. 5.... 27. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto... 28. 6.... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus... 30. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 31. 7.... 32. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 33. 8.... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis surašytas... 35. 9.... 36. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas BPK 256... 37. 10.... 38. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimas, suformuluotas A. T.,... 39. 11.... 40. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad atliekant ikiteisminio tyrimo... 41. 12.... 42. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad UAB „L.“... 43. 13.... 44. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo... 45. 14.... 46. Teismo posėdžio metu A. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 47. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 48. 15.... 49. A. T. apeliacinis skundas tenkintinas.... 50. 16.... 51. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 52. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų... 53. 17.... 54. Reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį)... 55. 18.... 56. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo ar... 57. 19.... 58. Tačiau apeliaciniame skunde prašoma išteisinti A. T. dėl nusikaltimų,... 59. 20.... 60. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 61. 21.... 62. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas,... 63. 22.... 64. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendžio... 65. Dėl kaltinimų pakeitimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį... 66. 23.... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad perkvalifikavimo į... 68. 24.... 69. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės... 70. 25.... 71. Apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos... 72. 26.... 73. Su pateiktu kaltinimu A. T. susipažino, pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d.... 74. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ... 75. 27.... 76. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti priimtas atlikus... 77. 28.... 78. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis... 79. 29.... 80. Apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti išteisintojo... 81. 30.... 82. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 83. 31.... 84. Taigi, byloje svarbu nustatyti ar UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m.... 85. 32.... 86. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T. paaiškino, kad UAB... 87. 33.... 88. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. T., po prokuroro... 89. 34.... 90. Išdėstyti nuteistojo A. T. paaiškinimai kelia abejonių dėl jo kaltės... 91. 35.... 92. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. (buvusi P.)... 93. 36.... 94. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė L. N. paaiškino, kad... 95. 37.... 96. Išdėstyti liudytojos A. V. ir specialistės L. N. paaiškinimai nekonkretūs,... 97. 38.... 98. Aplinkybė, jog UAB „D.“ per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki... 99. 39.... 100. L. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta, atsižvelgus į... 101. 40.... 102. Pažymėtina, kad iš I. V. parodymų matyti, jog ji vykdė kiekybinę... 103. 41.... 104. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje yra 2014 m. gruodžio mėnesio... 105. 42.... 106. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo posėdžiuose neperskaitė ir... 107. 43.... 108. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog UAB „L.“ direktorės... 109. 44.... 110. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms... 111. 45.... 112. Teismui kilusių abejonių ir neaiškumų dėl to ar UAB „D.“ per... 113. 46.... 114. Be to, teismui kilo abejonių ir neaiškumų ir dėl A. T. kaltės... 115. 47.... 116. Vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė... 117. 48.... 118. Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismai neturi apsiriboti... 119. 49.... 120. Taigi, kaip jau minėta, teismui kilo abejonių ir neaiškumų ir dėl A. T.... 121. 50.... 122. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 123. 51.... 124. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 125. Dėl L. L., I. V., S. T., I. K. (Savičienės) parodymų vertinimo... 126. 52.... 127. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas... 128. 53.... 129. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn,... 130. 54.... 131. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką liudytojai, duodantys parodymus apie... 132. 55.... 133. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 134. 56.... 135. Kaip minėta, L. L., I. V., S. T., I. K. (S.) buvo pareikšti įtarimai kitoje... 136. Dėl kitų klausimų ... 137. 57.... 138. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. T. suformuluotas kaltinimas... 139. 58.... 140. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. T. apeliacinis skundas... 141. 59.... 142. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, priimant išteisinamąjį... 143. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 303... 144. A. T. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 145. A. T. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 146. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 147. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....