Byla 1-76-744/2012

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

3dalyvaujant:

4prokurorui Egidijui Zuzevičiui,

5gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

6nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. ,

7nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. atstovui advokatui Rimvydui Bučiui,

8nukentėjusiesiems J. R. Š. ir A. Š. ,

9nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui Algiui Vidzėnui,

10viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

11M. Č., gimęs Plungėje, a.k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno mieste, deklaravęs gyvenamąją vietą Plungės mieste, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2 kurso studentas, nevedęs, neteistas,

12kardomoji priemonė nepaskirta,

13kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį,

Nustatė

14Kaltinamasis M. Č. 2011 m. liepos 18 d. apie 19:40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelių Šiauliai – Pakruojis - Pasvalys ir Karašilis – Derveliai – Alksnupiai - Šeduva sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 236 redakcija), 9, 132, 133 ir 142 punktų reikalavimų, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad, atsižvelgdamas į greitį, neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamam R. Š. , kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo šios sukančios transporto priemonės iš dešinės, nepalaukė kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą ir atsitrenkė į automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) galą, ko pasekmėje dėl smūgio automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „Jansky 7102“, valstybinis numeris BC 070, priklausančiu AB „Pieno žvaigždės“, vairuojamu B. D. , ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, povoratinklinės kraujosruvos, dešinės pusės 2,3,4 šonkaulių lūžių, muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos dešinio momens priekinėje dalyje ir dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimų dešiniame momenyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešiniame šone žuvo automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojas R. Š. , dėl automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) sugadinimo nukentėjusiajai D. Š. padaryta 3750 litų turtinė žala, dėl krovininio automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „Jansky 7102“, sugadinimo AB „Pieno žvaigždės“ padaryta 38709,72 litų turtinė žala.

15Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

16Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, 2011 m. liepos 18 d., automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) važiavo iš Plungės į Pakruojį. Važiavo trise – jis vairavo automobilį, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jo draugė R. J. , o galinėje sėdynėje sėdėjo jo pusbrolis R. Č. , kurį ir vežė pas ko motiną, tuo metu gyvenusią Pakruojyje. Apie 10 minučių iki eismo įvykio važiavo paskui žuvusiojo automobilį „Audi 100“ tamsios spalvos. Jo greitis buvo apie 70 km/h, nukentėjusysis važiavo maždaug tokiu pačiu greičiu. Likus maždaug 50 metrų iki sankryžos, priekyje važiavęs automobilis „Audi 100“ persirikiavo arčiau kelio vidurio linijos ir tikriausiai pradėjo palengva stabdyti, bet jis nepastebėjo įjungtų stabdžių žibintų, todėl greičio nemažino, tik truputį persirikiavo arčiau dešinio krašto. Prieš pat sankryžą suprato, kad „Audi 100“ vairuotojas suks į kairę, kadangi jo automobilio priekis šiek tiek pasisuko ir tada jis pastebėjo įjungtą kairįjį posūkio signalą. Negali teikti, kad „Audi 100“ vairuotojas stabdė staigiai, bet tik prieš pat posūkį (sankryžą) pastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis sustojo. Tai pastebėjęs, norėjo automobilį apvažiuoti iš dešinės pusės, tačiau matydamas, kad tai nepavyks, nes nukentėjusiojo automobilis stovėjo skersai, jis bandė stabdyti, tačiau automobilis nestojo, slydo, kadangi lijo, kelias buvo šlapias, tada jis bandė vairą sukti į dešinę, tačiau vairas sukosi, o ratai ne, todėl kairiu priekiniu savo automobilio kampu trenkėsi į nukentėjusiojo automobilio dešinę galinę dalį. Nuo to smūgio nukentėjusiojo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į priešpriešiais atvažiuojantį sunkvežimį, kurį pamatė atvažiuojat tik prieš pat sustojant nukentėjusiojo automobiliui. Stabdydamas stabdžius nuspaudė iki galo, jautė, kad ratai slysta. Po susidūrimo sustojo, atsisegė saugos diržus ir liepė keleiviams išlipti, o pats nubėgo prie nukentėjusiojo automobilio. Matė, kad vairuotojas buvo prispaustas. Paskambino į greitąją pagalbą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2009 m. gruodžio 31 d. Vairavo blaivus. Pripažino, kad pažeidė kaltinamajame akte nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Sutiko, kad jo veiksmai buvo vienintelė šio eismo įvykio priežastis. Pripažįsta, kad jei būtų laikęsis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, gal būtų pavykę išvengti eismo įvykio. Nukentėjusysis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Labai gailisi, kad taip įvyko. Buvo atvykęs į žuvusiojo šermenis, atsiprašė jo artimųjų, nors jiems ir buvo sunku su juo bendrauti, pareiškė jiems užuojautą. Jis pripažįsta savo veiksmais padaręs turtinę ir neturtinę žalą, tačiau prašė, esant galimybei, sumažinti ieškinį, nes yra studentas, niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, yra išlaikomas motinos. Jo nuomone, realus neturtinės žalos dydis būtų apie 30 000 litų. Jam atrodo, kad nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržų, tačiau to netvirtina.

17Nukentėjusysis J. R. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š. buvo jo sūnus. Apie įvykį pranešė sūnus A. telefonu. Į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo, nes pranešė, kad R. kūną išvežė į morgą. Nežino, kur tą dieną važiavo sūnus. Su juo gyveno kartu viename name, jis padėdavo ūkyje. Jo netekus, jiems buvo padaryta didelė žala. Ieškinio nereiškia, nes jį pareiškė žmona. Kaltinamasis buvo atvažiavęs į sūnaus šermenis, tačiau jis tuo metu nieko nesuvokė, ar jiems pavyko pabendrauti nepamena.

18Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š. buvo jo brolis. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis buvo namuose. Jam paskambino kolegos ir pranešė, kad įvyko avarija, bet nepranešė, kad brolis žuvęs. Apie tai sužinojo tik atvykęs į įvykio vietą. Tada jis apie R. žūti pranešė tėvui. Brolis jam minėjo, kad važiuos į Šiaulius. Brolis, kaip ir jis, dirbo priešgaisrinėje tarnyboje. Kolegos (iš priešgaisrinės tarnybos) jam sakė, kad brolis buvo užsisegęs saugos diržus. Jam dėl brolio žūties buvo padaryta didelė neturtinė žala, tačiau ieškinio jis nereiškia, jį yra pareiškusi mama.

19Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š. buvo jos sūnus. Apie įvykį sužinojo iš vyro. Vyras skaldė malkas, o ji buvo sode. Apie 19:30 val. išgirdo vyrą verkiant. Jo paklausė, kas nutiko, dar bandė raminti, sakydama, kad gal gyvas. Po to buvo iškviesta felčerė, kuri suleido raminamųjų vaistų. Norėjo vykti į įvykio vietą, tačiau kitas sūnus pranešė, kad R. miręs ir išvežtas į morgą. Žuvus R., yra labai sukrėsta, nuolat blogėja sveikata, nepranyksta nerimas. Po įvykio geria raminamuosius, gulėjo ligoninėje, bet niekas nepadėjo. Dar sunkiau, kad artėja senatvė, o sūnus žuvęs. Dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol. R. gyveno kartu su jais nuo pat gimimo. Vyresnis sūnus vedė ir išėjo gyventi kitus, o R. liko. Žadėjo kurti šeimą ir gyventi kartu. Jos ir vyro santykiai su R. buvo labai artimi. Senatvėje tikėjosi jo pagalbos. Prašė teismo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Draudimo kompanija yra sumokėjusi dalį turtinės ir neturtinės žalos. Liko neatlyginta 11572 lt turtinės ir 141368 Lt neturtinės žalos. Dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 7000 litų žala, nes už tokią sumą sūnus planavo automobilį parduoti. Draudimo kompanija už automobilį sumokėjo 3750 liko. Iš automobilio liko tik griaučiai, jo dar neatsiėmė. Draudimo kompanijos nustatytos automobilio vertės - 4570 Lt - neginčijo. Automobilyje buvo įrengta nauja dujų įranga. Sūnus ruošėsi pirkti kitą automobilį. Automobilio vertės ir neturtinės žalos dydžio mažinti nesutinka.

20Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. atstovas advokatas Rimvydas Bučys paaiškino, kad draudimo kompanija neapmokėjo keturių savaičių paminėjimo išlaidų – 310 litų ir 1316 litų, už mirusiojo aprengimą UAB „Baltera“ sumokėtų 66 litų, be to, gal per klaidą neapmokėjo 50 litų už padėką laikraštyje. Be to, draudimo kompanija už sugadintą automobilį apmokėjo tik 3750 litų, likutinė automobilio vertė 820 litų. Nukentėjusioji automobilį įvertino 7000 litų, todėl liko neatlyginta 2430 litų. Viso liko neatlyginta 4176 Lt turtinės žalos, kurią prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“. Nukentėjusioji pareiškė ieškinį dėl 150 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi draudimo kompanija sumokėjo 8632 litus neturtinės žalos, likusią ieškinio dalį - 141368 litus - prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“. Taip pat iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo prašė nukentėjusiajai priteisti 1600 litų jo atstovavimo išlaidų.

21Liudytojas B. D. parodė, kad dirba vairuotoju - ekspeditoriumi AB „Pieno žvaigždės“. Tą dieną važiavo iš Panevėžio pusės į Mažeikių pusę. Važiavo apie 70 km/h greičiu, buvo nusistatęs automatinį greičio režimą. Prieš jį ta pačia kryptimi niekas nevažiavo. Iš priekio matė atvažiuojančius du automobilius. Prieš pat sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, pastebėjo, kad priešais važiuojantį automobilį „Audi“ „išmetė“ į priešingą eismo juostą tiesiai po jo automobilio ratais. Viskas įvyko akimirksniu. Priekinė mašina pradėjo stabdyti prieš pat sankryžą, likus apie 30 metrų iki jos. Jis net nepastebėjo posūkio signalo ir nesuprato, kad tas automobilis suks į kairę. Jis trenkėsi visu savo automobilio priekiu į dešinį to automobilio šoną ir nuvažiavo į griovį. Išlipęs ir pribėgęs prie automobilio pamatė, kad to automobilio vairuotojas negyvas. Jis pats jokių sužalojimų nepatyrė.

22Liudytojas V. M. parodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo troboje ir per langą pamatė, kaip didžiulis krovininis automobilis (pienovežis) stumia juodos spalvos automobilį nuo šlaito. Išėjo pažiūrėti. Nuėjęs pažiūrėti, už vairo pamatė sėdintį vairuotoją, kuris buvo negyvas.

23Liudytoja R. J. parodė, kad tą dieną važiavo į Pasvalį. Važiavo trise – M. Č. vairavo automobilį, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o R. Č. sėdėjo gale. Buvo lietinga diena. Ji žvalgėsi per langą. Staiga atsisuko ir pamatė priekyje automobilį, kuris jau buvo betarpiškai arti, iki jo buvo gal apie 30 metrų. Ar tas automobilis tuo metu judėjo, pasakyti negali, bet jei judėjo, tai labai minimaliai. M. stabdė, bet mašinos nepavyko sustabdyti ir jie trenkėsi į priekyje stabdžiusį automobilį. Paties smūgio nematė, nes užsidengė veidą rankomis, norėdama save apsaugoti. Prieš pat smūgį ji spėjo pastebėti, kad įjungtas priekyje stabdžiusio automobilio kairiojo posūkio signalas. M. važiavo negreitai. Jeigu jis būtų laikęsis didesnio atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, tikriausiai būtų išvengęs susidūrimo.

24Liudytoja N. Č. parodė, kad yra kaltinamojo M. Č. motina. M.s yra vyriausiais vaikas, su juo jokių problemų nuo pat vaikystės nebuvo. Geras vaikas. Dėl įvykusio nelaimės sūnus labai išgyvena. Sūnaus turtinė padėtis labai sunki, jis jokio turto neturi, studentas. Ji viena sūnų išlaiko. Jo tėtis gyvena atskirai, jo sveikatos būklė sunki. Tėvas nepadeda sūnui.

25Iš 2011-07-18 ir 2011-07-19 tarnybinių pranešimų matyti, kad 2011-07-18 apie 20 val. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo gautas telefoninis pranešimas apie kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad žuvo automobilio vairuotojas R. Š. (t. 1, b.l. 3-4).

26Iš 2011-07-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, įvykio vietoje palikti automobilių susidūrimo pėdsakai, žuvusiojo R. Š. padėtis automobilyje (t. 1, b.l. 7-13).

27Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) kuriuo važiavo žuvusysis R. Š. , techninė būklė po eismo įvykio bei sugadinimai (t. 1, b.l. 15-18).

28Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/AEB 7521732 matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta (t. 1, b.l. 19).

29Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C 632472 matyti automobilio „Audi Coupe“, valstybinis numeris ( - ) priklausiusio žuvusiajam R. Š. , individualūs bei techniniai duomenys (t. 1, b.l. 20).

30Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) kurį vairavo kaltinamasis M. Č. , techninė būklė po eismo įvykio bei sugadinimai (t. 1, b.l. 23-25).

31Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/ABA 6729690 matyti, kad eismo įvykio metu automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta (t. 1, b.l. 26).

32Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. matyti, kad M. Č. turi teisę vairuoti transporto priemones nuo 2009 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b.l. 27).

33Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. matyti automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) individualūs bei techniniai duomenys (t. 1, b.l. 29).

34Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) techninė būklė po eismo įvykio bei sugadinimai (t. 1, b.l. 32-34).

35Iš transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. ir matyti automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) ir priekabos „Jansky 7102“, individualūs bei techniniai duomenys (t. 1, b.l. 38).

36Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti priekabos „Jansky 7102“, techninė būklė po eismo įvykio (t. 1, b.l. 39-41).

37Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas B. D. policijos pareigūnams pateikė automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) tachometro paros juostą (t. 1, b.l. 44-45).

38Iš 2011-07-18 asmens blaivumo testų matyti, kad M. Č. ir B. D. automobilius vairavo blaivūs (t. 1, b.l. 47).

39Iš specialisto išvados Nr. T-A 926/11(04) matyti, kad M. Č. kraujyje, paimtame po eismo įvykio (b.l. 48), etilo alkoholio rasta nebuvo (t. 1, b.l. 49).

40Iš specialisto išvados Nr. T-A 925/11(04) matyti, kad B. D. kraujyje, paimtame po eismo įvykio (b.l. 50), etilo alkoholio rasta nebuvo (t. 1, b.l. 51).

41Iš specialisto išvados Nr. M 381/11(04) matyti, kad R. Š. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 53-55).

42Iš 2012-02-01 AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė pranešimo matyti, kad AB „Pieno žvaigždės“ dėl automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) ir priekabos „Jansky 7102“, sugadinimo buvo padaryta 38 709,72 Lt turtinė žala, kurią draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ atlygino, todėl AB „Pieno žvaigždės“ civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b.l. 61).

43Iš PVM sąskaitų faktūrų, kvitų, kasos čekių matyti, kokių išlaidų turėjo nukentėjusioji D. Š. , laidodama žuvusį sūnų R. Š. (t. 1, b.l. 77-84, 90-92, t. 2, b.l. ).

44Iš liudytojos R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ši liudytoja eismo įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 108-113).

45Iš įtariamojo M. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis M. Č. eismo įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 186-193).

46Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktų dokumentų matyti, kad ši draudimo bendrovė nustatė, kad automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vertė eismo įvykio dieną buvo 4570 litų, šios transporto priemonės likutinė vertė po eismo įvykio 820 litų, jos remontas ekonomiškai nenaudingas. 2012-01-05 D. Š. buvo sumokėta 3750 litų draudimo išmoka (skirtumas tarp automobilio rinkos vertės ir likutinės vertės). 2011-12-28 D. Š. buvo sumokėta 14370 litų draudimo išmoka (neturtinė žala ir laidojimo išlaidos (t. 1, b.l. 116-149, 158-175).

47Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-02-10 pažymos matyti, kad tai dienai ši draudimo bendrovė dėl 2011-07-18 eismo įvykio yra išmokėjusi 45676,63 draudimo išmokų: 1) nukentėjusiajai D. Š. 18120 litų (8632 Lt (2500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5738 Lt laidojimo išlaidų ir 3750 Lt už nepataisomai sugadintą automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) 2) UADB „Ergo Lietuva“ – 27556,63 Lt už AB „Pieno žvaigždės“ priklausančių automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) ir priekabos „Jansky 7102“, valstybinis numeris BC 070, sugadinimą. Draudimo suma dėl laidojimo išlaidų buvo sumažinta laidojimo pašalpos dydžiu, t.y. 1040 Lt, o keturių savaičių paminėjimo išlaidos neatlygintos, nes tai ne laidojimo išlaidos (t. 1, b.l. 156-157).

48Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-05-21 prašymo matyti, kad ši draudimo bendrovė, gavusi papildomus dokumentus, 2012-05-14 nukentėjusiajai D. Š. papildomai išmokėjo 6580 litų draudimo išmoką (antkapio gamybos ir pastatymo išlaidos). Viso tai dienai nukentėjusiajai D. Š. sumokėta 24700 litų draudimo išmokų – 8632 litų neturtinei ir 16068 litų turtinei žalai atlyginti.

49Iš nukentėjusiosios D. Š. medicininių dokumentų matyti, kad po sūnaus R. Š. žūties ji turėjo sveikatos problemų, gydėsi ligoninėje.

50Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo M. Č. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

51BK 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių.

52Kaltinamojo M. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 236 redakcija), 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 132 punkto (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet iš anksto numatomos kurios kliūties...) ir 142 punkto (jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantys paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą) reikalavimų, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė tokio atstumo, kad, atsižvelgdamas į greitį, neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamam R. Š. , kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo šios sukančios transporto priemonės iš dešinės, nepalaukė kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą ir atsitrenkė į automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) galą, ko pasekmėje dėl smūgio automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „Jansky 7102“, priklausančiu AB „Pieno žvaigždės“, vairuojamu B. D. , ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio, povoratinklinės kraujosruvos, dešinės pusės 2,3,4 šonkaulių lūžių, muštinės žaizdos dešiniame momenyje ir kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos dešinio momens priekinėje dalyje ir dešinės akies apatiniame voke, nubrozdinimų dešiniame momenyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešiniame šone žuvo automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vairuotojas R. Š. , dėl automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) sugadinimo nukentėjusiajai D. Š. padaryta 3750 litų turtinė žala, dėl krovininio automobilio „Mercedes Benz 2541“, valstybinis numeris ( - ) su priekaba „Jansky 7102“, sugadinimo AB „Pieno žvaigždės“ padaryta 38709,72 litų turtinė žala.

53Jei M. Č. būtų vykdęs aukščiau paminėtų eismo saugumo taisyklių reikalavimus – butų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, būtų buvęs atidesnis ir, atsižvelgus į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą, būtų pasirinkęs tokį važiavimo greitį ir atstumą iki priekyje važiavusio automobilio, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet iš anksto numatomos kurios kliūties, o, priekyje važiavusio automobilio vairuotojui persirikiavus arčiau kelio vidurio posūkiui į kairę ir parodžius posūkį į kairę (kad ir pavėluotai), būtų laiku stabdęs automobilį arba apvažiavęs priekyje stabdantį automobilį iš dešinės, eismo įvykis nebūtų kilęs, todėl tarp M. Č. veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Nors M. Č. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai (eismo įvykis, kurio metu nukentėtų žmonės), tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes tai galėjo ir privalėjo numatyti, tai yra M. Č. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Aukščiau nurodyti kaltinamojo M. Č. veiksmai buvo vienintelė 2011 m. liepos 18 d. apie 19:40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelių Šiauliai – Pakruojis - Pasvalys ir Karašilis – Derveliai – Alksnupiai - Šeduva sankryžoje, įvykusio eismo įvykio priežastis. Byloje nėra jokių duomenų, kad eismo saugumo taisykles būtų pažeidę kiti eismo įvykio dalyviai – žuvusysis R. Š. ar sunkvežimį vairavęs B. D. .

54Bausmės skyrimas

55Skirdamas bausmę kaltinamajai M. Č. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

56Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ja įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

57Kaltinamasis M. Č. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 194), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), administracine tvarka nei už kelių eismo taisyklių nei už kitus pažeidimus nebaustas (t. 1, b.l. 195), UAB „Plungės sveikatos centras“ psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (t. 1, b.l. 197), mokosi charakterizuojamas gerai, mokosi pažangiai (t. 1, b.l. 199), šiuo metu niekur nedirba (t. 1, b.l. 200), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 201), buvusioje mokymosi įstaigoje – Plungės gimnazijoje – taip pat charakterizuojamas gerai (t. 2, b.l. 20), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 61 str.), todėl M. Č. baustinas vienintele Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmių rūšimi – laisvės atėmimu, kurios vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo atžvilgiu bus pasiketi be realaus bausmės atlikimo). Parenkant bausmės ir jos vykdymo atidėjimo terminą atsižvelgtina ir į tai, kad M. Č. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nei karto baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2009 m. gruodžio 31 d., jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmę eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriami prie grubių pažeidimų, vien už kurių įvykdymą (nesukėlus pasekmių, kaip šiuo atveju) įstatymas (Administracinių teisės pažeidimo kodeksas) numato griežtas administracines nuobaudas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, administracinį areštą ar dideles pinigines baudas).

58Kadangi kaltinamasis M. Č. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad M. Č. vairavo transporto priemonę blaivus, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, jo pažeidimai, lėmę eismo įvykį, nepriskiriami prie grubių.

59Žalos atlyginimas

60Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

61Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Š. pareiškė 172 100 litų dydžio civilinį ieškinį – 22 100 litų dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 150 000 litų dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti. Ieškinį prašė priteisti solidariai iš kaltinamojo M. Č. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (t. 1. B.l. 88-89). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas advokatas Rimvydas Bučys ieškinį patikslino, jį sumažindami ta suma, kurią nukentėjusioji D. Š. gavo iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, ir prašė solidariai iš kaltinamojo M. Č. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 4172 litų turtinei bei 141368 litų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios atstovas paaiškino, kad draudimo bendrovė neatlygino šių išlaidų – 1616 litų išlaidų žuvusiojo R. Š. mirties keturių savaičių paminėjimui (310 litų išlaidų bažnyčios apeigoms ir 1316 litų už maitinimą), už mirusiojo aprengimą UAB „Baltera“ sumokėtų 66 litų, 50 litų už padėką laikraštyje „Auksinė varpa“ ir 2430 litų už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) kurio vertė eismo įvykio dieną, nukentėjusiosios ir jo atstovo teigimu, buvo 7000 litų, nes būtent už tiek šį automobilį norėjo parduoti žuvusysis R. Š. , kai tuo tarpu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ šį automobilį įvertino tik 4570 litų ir, nustatęs, kad jo likutinė vertė, kurios nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas neginčijo, yra 820 litų, likusią sumą – 3750 litų – nukentėjusiajai D. Š. sumokėjo.

62Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

63Dėl turtinės žalos atlyginimo

64Nukentėjusioji prašė priteisti skirtumą tarp jos nurodytos eismo įvykio metu nepataisomai sugadinto automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vertės, - 7000 litų, ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ apskaičiuotos šio automobilio rinkos vertės, - 4570 litų, tai yra 2430 litų. Kadangi kaltinamojo M. Č. vairuotas automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b.l. 26), todėl eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą turtinę žalą, neviršijančią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr. X-1137) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto dydžio, privalo atlyginti civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“. Nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras (Lietuvos Respublikoje transporto priemonių draudiku biuras), vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau tekste Taisyklių), patvirtintų 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795, 13 ir 14 punktai). Civilinis atsakovas - draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, nustatė, kad automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) vidutinė rinkos vertė eismo įvykio metu buvo 4570 litų (t. 1, b.l. 146-147), ir, nustatęs, kad šio automobilio likutinė vertė po eismo įvykio yra 820 litų (t. 1, b.l. 146), skirtumą tarp automobilio rinkos ir liktinės vertės – 3750 litų – išmokėjo nukentėjusiajai D. Š. . Nors nukentėjusioji D. Š. nesutiko su draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ šio automobilio įvertinimu, tačiau nei draudimo bendrovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šio automobilio vertė buvo didesnė, negu nustatė civilinis atsakovas, nors turėjo realią galimybę pavesti automobilį įvertinti nepriklausomam turto vertintojui. Dėl šių priežasčių nukentėjusiosios D. Š. ieškinys dalyje dėl 2430 litų už automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) sugadinimą priteisimo atmestinas kaip neįrodytas. Kadangi nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadinto automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) nukentėjusiajai D. Š. buvo padaryta ne 7000 litų, o 3750 litų turtinė žala, atitinkamai keistinas ir kaltinimas kaltinamajam M. Č. , jo padarytą turtinę žalą dėl automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) sugadinimo sumažinant iki 3750 litų.

65Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 str. 1 d.). Kadangi kaltinamojo M. Č. vairuotas automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žuvusiojo R. Š. laidojimo išlaidas taip pat privalo atlyginti draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą (taisyklių 11 punktas). Iš nukentėjusiosios D. Š. parodymų, jos atstovo advokato Rimvydo Bučio paaiškinimų, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktų dokumentų matyti, kad didžioji dalis išlaidų, susijusių su mirusiojo R. Š. laidojimu ar jo pagerbimu, yra atlyginta. Nukentėjusiosios D. Š. ir jos atstovo teigimu, liko neatlyginta 1742 litų išlaidų, susijusių mirusiojo R. Š. laidojimu ar jo pagerbimu – 1626 litų keturių savaičių paminėjimo („keturnedėlio“) išlaidų, už mirusiojo aprengimą UAB „Baltera“ sumokėtų 66 litų, be to 50 litų už padėką laikraštyje. 66 litų išlaidos už mirusiojo aprengimą neįrodytos dokumentais, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Byloje yra UAB „Baltera“ PVM sąskaita faktūra už transporto paslaugas ir įkapes - 484 litai (t. 1, b.l. 82-83, t. 2, b.l. 16). Šias išlaidas draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai apmokėjo. O dėl 66 litų jokio dokumento nėra, tik ranka darytas įrašas prie PVM sąskaitos faktūros. Dėl 50 litų išlaidų už padėką laikraštyje, tai nekyla abejonių, kad šios išlaidos yra realios, protingos, jas patvirtina kasos pajamų orderio kvitas (t. 2, b.l. 25), šias išlaidas į draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą buvo įtraukusi ir draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, tačiau, matyt, per klaidą neišmokėjo, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.

66Mirusiojo keturių savaičių paminėjimo („keturnedėlio“) ar mirties metinių paminėjimo, nors šios mirusiųjų pagerbimo apeigos ir labai paplitę mūsų visuomenėje, išlaidos nepriskiriamos laidojimo išlaidomis, kadangi nėra tiesiogiai susiję su mirusiojo laidojimu. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 1997 m. sausio 16 d. Senato nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ išaiškino, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos laidojimui, visos kitos išlaidos (vainikai, išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams) neturėtų būti atlyginamos. Šiame senato nutarime, analizuojant teismų praktiką, taip pat paminėta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieškovei S.J. iš atsakovo Estijos Respublikos firmos “Mootorresė” kartu su laidojimo išlaidomis ir išlaidas keturnedėliui (šventoms apeigoms po 4 savaičių) paminėti ir už vainikus (civ. byla Nr. 2-313/96), o Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai ieškovei G.R. kartu su laidojimo išlaidomis priteisė iš atsakovo UAB “Montažiniai kranai” ir 1300 Lt išlaidas mirties metinėms paminėti (Kauno apygardos teismas teisingai panaikino tą sprendimo dalį, kuria buvo priteista už mirties metinių paminėjimą (civ. byla Nr. 2-2660/95)). Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Ir po 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl išlaidų metinėms, kitiems mirusiojo atminimo paminėjimams nepasikeitė (Civ. byla Nr. 3K-3-160/2006). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės D. Š. 1626 litų keturių savaičių paminėjimo („keturnedėlio“) išlaidos iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo nepriteistinos, kadangi ieškinys šioje dalyje nepagrįstas.

67Dėl neturtinės žalos atlyginimo

68Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

69Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

71Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

72Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

73Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

74Akivaizdu, kad dėl netikėtos sūnaus R. Š. žūties jo motina D. Š. patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusioji nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, nuolat blogėja sveikata, nepranyksta nerimas, po įvykio geria raminamuosius, gulėjo ligoninėje, bet niekas nepadeda. Nors žuvęs sūnus buvo pilnametis, tačiau nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvais, jų ryšys buvo labai artimas. Žuvusysis žadėjo kurti šeimą ir gyventi kartu su tėvais, todėl sūnaus netektis ypač paveikė tėvus, kurie tikėjosi R. pagalbos senatvėje, tuo labiau, kad vyresnysis sūnus A. vedė ir išsikraustė gyventi kitur. Neturtinė žala dėl sūnaus žūties pasireiškė ir tuo, kad D. Š. kaip ir jos vyras prarado galimybę sulaukti sūnaus R. Š. palikuonių, jų anūkų, sumažėjo giminės pratęsimo galimybė.

75Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai D. Š. buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo M. Č. veiksmais. Akivaizdu, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Tačiau, reikia pastebėti, kad realiai teismų praktika nuėjo kitu keliu – pastebima tendencija, kad už tyčinius nusikaltimus, kurių metu sutrikdoma žmogaus sveikata ar atimama gyvybė, paprastai priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei neatsargių nusikaltimų atveju, esant tokioms pačioms pasekmėms, ypač tai akivaizdu gyvybės atėmimo atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip jau minėta, kaltinamojo M. Č. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmę eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriami prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, bei į tai, kad ypač sunkias šio eismo įvykio pasekmes lėmė ne tiek kaltinamojo M. Č. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų grubumas, o labai nepalankiai susiklasčiusios aplinkybės (akivaizdu, kad vien kaltinamojo M. Č. vairuojamo automobilio atsitrenkimas į žuvusiojo automobilį nebūtų sukėlę tokių pasekmių (labai tikėtina, kad net nebūtų sutrikdyta žuvusiojo R. Š. sveikata), jei žuvusiojo automobilis po smūgio nebūtų pastumtas po iš priekio atvažiuojančia sunkiasvorę transporto priemone. Be to, svarbi aplinkybė ne tik skiriant bausmę, bet ir nustatant neturtinės žalos dydį, yra tai, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis M. Č. iki lemtingo eismo įvykio nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jis tikrai dažniausiai rūpestingai žiūrėdavo į kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų sąmoningai nepažeidinėjo.

76Kaip jau buvo minėta, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Kaltinamasis M. Č. nedirba, šiuo metu jokių pajamų ir turto neturi, yra faktiškai išlaikomas motinos. Kadangi kaltinamasis mokosi universitete akivaizdu, kad jo galimybės įsidarbinti, kol nebaigs studijų, yra minimalios. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dar labai jaunas, neturi sveikatos problemų, todėl jo galimybės ateityje įsidarbinti ir uždirbti yra realios.

77Nustatant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama ir į padarytos turtinės žalos dydį. Šis kriterijus reikšmingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisėms bylose, kuriose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, ir mažiau reikšmingas sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo byloje. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (kasacinė nutartis Nr. 2K-63/2006). Dėl šių priežasčių neakcentuotinas kaltinamojo M. Č. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis, tik atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir faktiškai visą nukentėjusiosios D. Š. patirtą turtinę žalą atlygino už kaltinamojo veiksmus atsakinga draudimo bendrovė – civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“.

78Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes bei jo elgesį, jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje svarbu yra ir tai, kad žuvusiojo R. Š. veiksmai neprieštaravo kelių eismo taisyklėms, taip pat tai, kad R. Š. buvo pilnametis, nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji D. Š. iš esmės pareiškė ieškinį visų šeimos narių vardu, kadangi kiti du žuvusiojo R. Š. artimi giminaičiai – tėvas J. R. Š. ir brolis A. Š. – civilinių ieškinių nepareiškė, nurodydami, kad tai padarė nukentėjusioji D. Š. . Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. Č. po įvykio buvo atvykęs į žuvusiojo R. Š. šermenis ir, kiek įmanoma, atsiprašė jo artimųjų, be to, dar kartą viešai atsiprašė nukentėjusiųjų ir teisiamojo posėdžio metu.

79Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

80Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“. Peržiūrėjus 2010-2012 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu ir kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio, matyti, kad šiose bylose vienam nukentėjusiajam asmeniui buvo priteisiama nuo 15 000 litų (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-90/2012) iki 85 000 litų (kasacinė nutartis 2K-185/2012). Kiek anksčiau, 2009 metais, buvo priteista ir didesnių sumų – 150 000 litų, 120 000 litų (kasacinė nutartis 2K-353/2009) bei 100 000 litų (kasacinė nutartis 2K-422/2009), tačiau jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi pirmu atveju dėl kaltininko veiksmų žuvo du žmonės ir dar du buvo sužaloti, o antru atveju dėl kaltininko veiksmų žuvo mažametė nukentėjusiosios duktė, be to, pati nukentėjusioji, kuriai buvo priteistas toks neturtinės žalos atlyginimas, ir kiti jos artimieji šio eismo įvykio metu buvo sužaloti.

81Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos aukščiau, taip pat prokuroro baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją dėl neturtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad nukentėjusiosios D. Š. neturtinės žalos dėl sūnaus R. Š. žūties dydis yra 75 000 litų. Kadangi dalį – 8632 litus – neturtinės žalos nukentėjusiajai D. Š. jau sumokėjo civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, jai priteistina 66 368 litai neturtinės žalos. Likusioje dalyje nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

82Nors nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas prašė neturtinę žalą priteisti solidariai iš kaltinamojo M. Č. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, ieškinys šioje dalyje priteistinas tik iš kaltinamojo M. Č. . Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d., tai yra tuo laikotarpiu, kai įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytą žalą, inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriškuoju draudimu. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma (kasacinė nutartis 2K-239/2011 ir kitos).

83Kiti klausimai

84Kadangi nukentėjusioji D. Š. turėjo 1600 litų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti (t. 1, b.l. 85-87), šios išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo M. Č. (BPK 106 str. 2 d.). Nors kaltinamasis šiuo metu neturi jokių pajamų ir turto, tačiau yra jaunas, sveikas, jo galimybės užsidirbti ateityje yra realios, todėl iš kaltinamojo priteistinų išlaidų nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti dydis nemažintinas.

85Automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotas žuvusiojo R. Š. vardu, saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (t. 1, b.l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai D. Š. (BPK 94 str. 1 d. 5 d.).

86Automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotas D. M. vardu, realiai priklausantis kaltinamajam M. Č. , saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (t. 1, b.l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas M. Č. (BPK 94 str. 1 d. 5 d.).

87Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

88Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Nutarė

89M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

90Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos tęsti mokslą.

91Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

92Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

93Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

94Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. kardomosios priemonės neskirti.

95Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. , a.k. ( - ) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, seniūnijoje, kaime, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti:

9666 368 (šešiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus neturtinei žalai atlyginti iš M. Č. , a.k. ( - )

9750 (penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, vieningasis registracijos Nr. ( - ) buveinė Brivibas g. 39, Rygoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300633222, buveinė T. Š. g. 21/Vytenio g. 12, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) AB SEB banke.

98Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. , a.k. ( - ) civilinį ieškinį atmesti.

99Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. , a.k. ( - ) gyvenančiai Pakruojo rajono savivaldybėje, seniūnijoje, kaime, priteisti 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš M. Č. , a.k. ( - )

100Automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotą R. Š. vardu, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai D. Š. .

101Automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotą D. M. vardu, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. Č. .

102Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,... 2. sekretoriaujant Jolantai Plungienei,... 3. dalyvaujant:... 4. prokurorui Egidijui Zuzevičiui,... 5. gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,... 6. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. ,... 7. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. atstovui advokatui Rimvydui... 8. nukentėjusiesiems J. R. Š. ir A. Š. ,... 9. nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui Algiui... 10. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje... 11. M. Č., gimęs Plungėje, a.k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 12. kardomoji priemonė nepaskirta,... 13. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį,... 14. Kaltinamasis M. Č. 2011 m. liepos 18 d. apie 19:40 val. Pakruojo rajono... 15. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 16. Kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 17. Nukentėjusysis J. R. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š. buvo jo sūnus. Apie... 18. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š. buvo jo brolis. Tuo metu,... 19. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. parodė, kad žuvusysis R. Š.... 20. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. atstovas advokatas Rimvydas... 21. Liudytojas B. D. parodė, kad dirba vairuotoju - ekspeditoriumi AB „Pieno... 22. Liudytojas V. M. parodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo troboje... 23. Liudytoja R. J. parodė, kad tą dieną važiavo į Pasvalį. Važiavo trise... 24. Liudytoja N. Č. parodė, kad yra kaltinamojo M. Č. motina. M.s yra... 25. Iš 2011-07-18 ir 2011-07-19 tarnybinių pranešimų matyti, kad 2011-07-18... 26. Iš 2011-07-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų... 27. Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės... 28. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 29. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C 632472 matyti... 30. Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės... 31. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 32. Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. matyti, kad M. Č. turi teisę vairuoti... 33. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. matyti automobilio... 34. Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės... 35. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. ir matyti automobilio... 36. Iš 2011-07-18 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės... 37. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 38. Iš 2011-07-18 asmens blaivumo testų matyti, kad M. Č. ir B. D. automobilius... 39. Iš specialisto išvados Nr. T-A 926/11(04) matyti, kad M. Č. kraujyje,... 40. Iš specialisto išvados Nr. T-A 925/11(04) matyti, kad B. D. kraujyje,... 41. Iš specialisto išvados Nr. M 381/11(04) matyti, kad R. Š. mirė nuo eismo... 42. Iš 2012-02-01 AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė... 43. Iš PVM sąskaitų faktūrų, kvitų, kasos čekių matyti, kokių išlaidų... 44. Iš liudytojos R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ši... 45. Iš įtariamojo M. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad... 46. Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktų dokumentų matyti,... 47. Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-02-10 pažymos matyti,... 48. Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-05-21 prašymo matyti,... 49. Iš nukentėjusiosios D. Š. medicininių dokumentų matyti, kad po sūnaus R.... 50. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo... 51. BK 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos... 52. Kaltinamojo M. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK... 53. Jei M. Č. būtų vykdęs aukščiau paminėtų eismo saugumo taisyklių... 54. Bausmės skyrimas... 55. Skirdamas bausmę kaltinamajai M. Č. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių... 56. Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis... 57. Kaltinamasis M. Č. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 194), padarė vieną... 58. Kadangi kaltinamasis M. Č. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise... 59. Žalos atlyginimas ... 60. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl... 61. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Š. pareiškė 172 100 litų... 62. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 63. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 64. Nukentėjusioji prašė priteisti skirtumą tarp jos nurodytos eismo įvykio... 65. Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam... 66. Mirusiojo keturių savaičių paminėjimo („keturnedėlio“) ar mirties... 67. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 68. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra... 69. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 71. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 72. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo... 73. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms,... 74. Akivaizdu, kad dėl netikėtos sūnaus R. Š. žūties jo motina D. Š. patyrė... 75. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė... 76. Kaip jau buvo minėta, vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 77. Nustatant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiama ir į padarytos... 78. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalo atsižvelgti... 79. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai,... 80. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į... 81. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir... 82. Nors nukentėjusioji D. Š. ir jos atstovas prašė neturtinę žalą priteisti... 83. Kiti klausimai... 84. Kadangi nukentėjusioji D. Š. turėjo 1600 litų išlaidų advokato, kuris... 85. Automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotas žuvusiojo... 86. Automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotas D. M. vardu,... 87. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. kardomoji priemonė neskirtina, nes... 88. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais,... 89. M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 90. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5... 91. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 92. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3... 93. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 94. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. kardomosios priemonės neskirti.... 95. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. , a.k. ( - ) gyvenančios... 96. 66 368 (šešiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt... 97. 50 (penkiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo AAS... 98. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Š. , a.k. ( - )... 99. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Š. , a.k. ( - ) gyvenančiai... 100. Automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotą R. Š.... 101. Automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) registruotą D. M. vardu,... 102. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...