Byla e2-16147-465/2018
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – M. J

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

2sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Aistei Meškutavičienei,

4atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

5teismo ekspertei J. M. - Čobot,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – M. J..

7Teismas

Nustatė

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus naudai 375,90 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos. Nurodė, kad apdraustoji I. V. nukentėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. Žirmūnų g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu. Remiantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. eismo įvykio deklaracija, minėto eismo įvykio kaltininkas yra M. J., vairavęs automobilį VW Passat, valst. Nr. ( - ) Minėtas automobilis eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo draudimo bendrovėje (draudimo liudijimas – ACA 8038454). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu „Dėl I. V. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ Nr. 8.22-1261 pripažino 2017 m. rugsėjo 11 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą draudžiamuoju įvykiu ir 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 8.24-9048 paskyrė I. V. iš viso 375,90 Eur ligos išmoką. Fondo valdybos Kauno skyrius 2017- m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (1.11E)S-97001 kreipėsi į atsakovo atstovą „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl 375,90 Eur žalos atlyginimo gera valia. 2017 m. gruodžio 19 d. „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas raštu Nr. 37209 paprašė ieškovo pateikti papildomą informaciją. VSDFV Kauno skyrius į minėtą atsakovo atstovo paklausimą atsakė 2017 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.11E)S-105213. 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. NA-190 „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas informavo ieškovą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovo atstovas nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą VSDFV Kauno skyriui, neįvertindamas jam pateiktų dokumentų, įrodančių padarytos žalos aplinkybes, faktą bei dydį. Ieškovo patirtą žalą išmokėjus nukentėjusiajai I. V. ligos išmoką įrodo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ2-693, I. V. nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į(iš) darbą(-o) 2017 m. rugsėjo 11 d. Minėtuose nedarbingumo pažymėjimuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017m. rugsėjo 22 d. diagnozė pagal TLK-10 kodą nurodyta S00.90, t. y. galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, nepatikslintas, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. – M54.2, t. y. cervikalgija. VSDFV Kauno skyrius po gauto 2018 m. vasario 19 d. atsakovo atstovo rašto, kuriuo buvo atsisakyta atlyginti žalą, nusprendė papildomai ištirti ir nustatyti, ar I. V. išduoti nedarbingumo pažymėjimai yra dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio patirtų sužalojimų. 2018 m. kovo 16 d. I. V. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. VPA_P5-1664 nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. I. V. kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl pakeliui į darbą 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 7.40 val. autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Apdraustoji nukentėjo kaip keleivė. Įrašuose pažymėta, kad po įvykio ji nuvyko į darbą, tačiau negalėjo dirbti, jautė silpnumą, atsirado galvos, kaklo skausmai, pykinimas. Objektyviai nustatyti skausmingi ir riboti kaklo judesiai, skausmingi, įtempti paravertebraliniai taškai, Rombergo pozoje nedaug svyravo. Pacientė buvo nukreipta neurologo konsultacijai. Neurologo įrašuose pažymėta, jog autoįvykio metu pacientė galva trenkėsi į atlošą, diagnozė S00.90, t. y. galvos paviršinis sužalojimas, potrauminė cervikalgija, paskirtas kaklo radiologinis tyrimas eksliuduoti galimus lūžius bei oftalmologo konsultacija fundoskopijai. Atliktas radiologinis tyrimas aiškių vientisumo pažeidimų nenustatė, oftalomologas akių patologijos nerado, tačiau, atvykus pakartotinei konsultacijai, objektyviai nustatyti skausmingi, labai riboti kaklo judesiai, skausminga perevertebralinių taškų palpacija kaklo srityje, gydymas tęstas dėl diagnozių S00.90, M 54.2. Pacientės būklei pagerėjus, 2017 m. rugsėjo 29 d. elektroninis nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. Diagnozuotas pasveikimas po trauminės cervikalgijos ir paviršinio galvos sužalojimo. Išvada – I. V. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. išduoti pagrįstai dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. autoįvykio metu patirtų sužalojimų pakeliui į darbą.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 26 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 07-17-9460101, nustatyta, kad tik 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdyboje gautas I. V. pareiškimas apie tai, kad eismo įvykio metu, kuris kilo 2017 m. rugsėjo 11 d., ji buvo sužalota. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracija. Nutarime nurodoma, kad remiantis Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. M.-Čobot paaiškinimais, remiantis medicininiais dokumentais: asmens sveikatos istorija T-4518 iš VšĮ Antakalnio poliklinikos bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvada, kad jai (I. V.) diagnozuotas kaklo raumenų patempimas, paviršinis galvos sužalojimas nepatikslintas, nepagrįstas objektyviais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. O diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas sietinas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais, nustatytais 2017 m. rugsėjo 11 d„ atlikus stuburo kaklinės dalies rentgenogramas. Ir šiuo nutarimu galiausiai nustatyta, kad įvertinus tyrimo metu surinkta medžiagą konstatuotina, kad nėra objektyviu duomenų, liudijančiu, kad kitiems asmenims buvo padarytas LR ( - ) straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl nėra padarytas administracinis nusižengimas ir administracinė teisena nutrauktina. Atsakovas neturi, informacijos, kad šis nutarimas įstatymu nustatyta tvarka buvo skundžiamas. Atkreipė dėmesį, jog nors I. V. 2017 m. spalio 6 d. pretenzijoje atsakovui nurodyta, kad policijoje ji sužalojimų neregistravo, nes įvykio metu patyrė šoką, šis eismo įvykis įvyko intensyvaus rytinio eismo metu, o automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) kuriame važiavo I. V., padaryti apgadinimai yra labai nedideli, o ir paties ieškovo atliktoje I. V. medicinos dokumentų patikinimo pažymoje nurodyta, kad, nors atvykus į gydymo įstaigą apdraustajai nustatyti skausmingi ir riboti kaklo judesiai, objektyviais medicininiais tyrimais, t. y. atliktu radiologiniu tyrimu, aiškių vientisumo pažeidimų nenustatyta. Oftomologas akių patologijos nerado. Be to, dėl 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 4583566-2850_l-001, iš I. V. pretenzijų nėra gauta. Teigia, jog ekspertiniu tyrimu ne tik nenustatyta objektyvių I. V. sveikatos sužalojimų, bet ir abejojama jų susidarymo galimybe, todėl priežastiniu ryšiu, tarp trečiojo asmens M. J. veiksmų ir tik iš nusiskundimų nustatytų diagnozių, trečiajam asmeniui civilinė atsakomybė, o atsakovui pareiga išmokėti draudimo išmoką, nekyla.

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus argumentus ir reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus palaikė pilnai, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, kad išvada buvo pateikta įvertinus VšĮ Antakalnio poliklinikos pateiktą I. V. asmens sveikatos istoriją bei susipažinus eismo įvykio aplinkybėmis. I. V. diagnozuotas kaklo raumenų patempimas ir paviršinis galvos sužalojimas nepagrįstas objektyviais traumavimo požymiais ir klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas siejamas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais, kurie nustatyti atlikus stuburo kaklinės dalies rentgenogramas.

13Tretysis asmuo M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 102).

14Ieškinys atmestinas.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, Žirmūnų g. ties 79 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė M. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) su I. V. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. ( - ) buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kaltu dėl įvykio pripažintas vairuotojas M. J., kurio civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovą. Tą pačią dieną, pasijutusi blogai, automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) keleivė I. V. kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur jai buvo diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas ir kaklo raumenų patempimas, dėl ko nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. ji buvo nedarbinga. Ieškovas už minėtą laikotarpį I. V. skyrė ir išmokėjo 375,90 Eur ligos pašalpą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

16Byloje kilo ginčas, ar I. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo suteikti dėl objektyvių priežasčių, sąlygotų dėl įvykusio eismo įvykio metu patirtos traumos, ar remiantis vien tik jos subjektyviais nusiskundimais.

17Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialines išmokas nukentėjusiajam, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyja subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.

18CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

19Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviosiose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Taigi įstatymas būtent šalis įpareigoja įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), teismas savo iniciatyva renka įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 str. 2 d.).

20Teismas, išklausęs šalių ir ekspertės paaiškinimų, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius raštinius įrodymus, remdamasis įrodymų visetu, sprendžia, kad ieškovas neįrodė nei M. J. neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir M. J. veiksmų. Eismo įvykio deklaracijoje skiltyje „Sužalojimai“ nėra pažymėta, jog yra sužalotų asmenų, be to, I. V. į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, o vėliau. Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad I. V. patyrė mechaninę traumą autoįvykio metu. Teismo medicinos ekspertė, įvertinusi VšĮ Antakalnio poliklinikos jai pateiktą I. V. ligos istoriją bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, nepatvirtino, jog I. V. autoavarijos pasėkoje patyrė kokį nors sveikatos sutrikdymą (Specialisto paaiškinimas, e. b. l. 86). Vieninteliai I. V. sveikatos sutrikdymą pagrindžiantys duomenys yra jos pačios subjektyvia nuomone pagrįstos pirminio lygio sveikatos priežiūros gydytojos išvados, skiriant nedarbingumo pažymėjimus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog siekiant nustatyti asmens nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotais nedarbingumo pažymėjimais (2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Pradžioje I. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagal TLK-10 kodą S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta) (e. b. l. 25, 26). Lietuvos Respublikos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 straipsnyje nurodyta, kad kūno sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Konstatuojant paviršinį sužalojimą privalo būti bent vienas objektyvus išorinis sužalojimo požymis. Šiuo atveju medicininiuose dokumentuose tokių požymių nefiksuota. Iš ginčo laikotarpiu suteiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad nedarbingumas buvo tęsiamas ne tik nurodant diagnozę S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta), bet ir atsiradus kitai diagnozei M54.2 (potrauminė cervikalgija, t. y. kaklo skausmas) (e. b. l. 27). Teismui pateiktoje radiologo konsultacijoje nurodyta, kad diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas yra siejamas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais. Eismo įvykį sukėlusiam M. J. nėra nustatyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė už I. V. tariamai padarytus sužalojimus (e. b. l. 85). M. J. neteisėti veiksmai buvo nustatyti tik transporto priemonės, kaip turto, sugadinimo atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, eismo įvykio deklaracijoje nebuvo užfiksuoti jokie I. V. patirti sužalojimai, o ekspertai taip pat nepatvirtino, jog I. V. autoavarijos pasėkoje patyrė kokį nors sveikatos sutrikdymą.

21Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir iš atsakovo priteisti ieškovo prašomą žalą, kaip atsiradusią delikto pagrindu, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl M. J. veiksmų, sukėlusių avariją ir jų ryšio su I. V. padarytais tariamais sužalojimais.

22Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas už teisinių paslaugų teikimą pagal 2018 m. balandžio 10 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį (e. b. l. 60) sumokėjo 605 Eur (e. b. 104, 105). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su teisinių konsultacijų teikimu ir su tuo, kad jam buvo reikalinga advokato pagalba ruošiant atsiliepimą į ieškinį. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija 2004 m. gegužės 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir iš ieškovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.

23Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl, atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (14,61 Eur) iš jo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 str.).

24Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu

Nutarė

25Ieškovo ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.

27Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,... 2. sekretoriaujant Birutei Adamonienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 4. atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“... 5. teismo ekspertei J. M. - Čobot,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 7. Teismas... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus argumentus ir... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 12. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, kad išvada buvo pateikta... 13. Tretysis asmuo M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, kad... 16. Byloje kilo ginčas, ar I. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo suteikti dėl... 17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga,... 18. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 19. Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 20. Teismas, išklausęs šalių ir ekspertės paaiškinimų, ištyręs ir... 21. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 23. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, todėl, atmetus... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu... 25. Ieškovo ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 27. Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30...