Byla 2-7-297/2013
Dėl nuosavybės dalies nustatymo bendrame turte ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovams V. S. ir S. T. dėl turto dalies nustatymo bendrame turte ir turto padalijimo ir

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovų atstovams pagal įgaliojimą ir pavedimą M. S., advokatei Vilijai Gražulytei, advokato padėjėjai Ievai Kūrytei, atsakovei A. S., atsakovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, trečiojo asmens gyvenamojo namo statybos bendrijos „Švyturys” atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir S. T. ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų gyvenamojo namo statybos bendrijai „Švyturys”, D. S., A. S., dėl nuosavybės dalies nustatymo bendrame turte ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovams V. S. ir S. T. dėl turto dalies nustatymo bendrame turte ir turto padalijimo ir

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S. dėl jų mirusio tėvo E. S. nuosavybės dalies nustatymo bendrame turte. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ( - ) mirė ieškovų tėvas E. S.. Ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas (CK 5.1 str.). Ieškovai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjo, kad notaras gali išduoti ieškovams paveldėjimo teisės liudijimus į E. S. palikimą, kurį sudaro butas ( - ), ir automobilis Nissan Vanette, tačiau ieškovų teigimu į paveldimo turto sąrašą turi būti įtrauktas ir pajus gyvenamojo namo statybos bendrijoje „Švyturys“ (toliau – GNSB „Švyturys“) bei pajaus suteikta turtinė teisė su pareigomis į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį ( - ), tačiau dėl to kilo ginčas su atsakove A. S., buvusia antrąja E. S. sutuoktine. Ieškovai yra E. S. vaikai, gimę jo pirmoje santuokoje su M. S., ši santuoka nutraukta ( - ). E. S. ( - ) sudarė santuoką su atsakove A. S., kurioje taip pat susilaukė dviejų vaikų - D. S. ir A. S.. Atsakovė ir E. S., gyvendami santuokoje, 1994 m. įstojo į GNSB „Švyturys“, po ko jiems buvo suteikta turtinė teisė su pareigomis į trijų kambarių butą, esantį ( - ), buto plotas - 87,84 kv. m. (toliau - ginčo butas). Suteiktas butas buvo tik su daline apdaila, butą remontavo ir įrenginėjo pats E. S.. Buto vertė jo įsigijimo metu sudarė 54 490,53 Lt. Butas buvo statomas už valstybės suteikto kredito ir nuosavas lėšas. Pirmasis įnašas - 7017,29 Lt buvo sumokėtas iš sutuoktinių bendrų lėšų, likusi dalis - 47 473,24 Lt buvo dengiama mokant pajinius įnašus. 1996 m. buvo įmokėta 212,68 Lt. Iš viso atsakovės ir E. S. santuokos metu buvo sumokėta 7229,97 Lt įmokų už butą. (Duomenys neskelbtini) E. S. ir atsakovė oficialiai nutraukė santuoką, tikintis pasinaudoti lengvatomis gaunant iš valstybės kompensaciją už bankui mokamas palūkanas, bet E. S. ir toliau gyveno su šeima ginčo bute bei tęsė santuokoje pradėtus visus buto įrengimo darbus. Nutraukiant santuoką, E. S. ir atsakovės bendrai įgytas turtas nebuvo padalintas. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 3 str., 21 str. 1 d. nuostatas visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Preziumuojama, kad pajiniai įnašai, įmokėti santuokoje, ir teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nors atsakovė ir E. S. buvo nutraukę santuoką, tačiau faktiškai jų šeiminiai ryšiai nenutrūko, jie ir toliau kartu gyveno ginčo bute, vedė bendrą ūkį, augino vaikus ir tai tęsėsi iki E. S. mirties. Po ištuokos E. S. kartu su atsakove mokėjo pajinius įnašus iš bendrų lėšų, taip jis siekė realizuoti savo teisę į ginčo butą. Nuo ( - ) įregistruotos ištuokos iki E. S. mirties ( - ) buvo išmokėta 26 009,96 Lt kredito (pajaus), iš kurio 14 278 Lt buvo įskaityta valstybės išperkama žeme (E. S. perleido atsakovei teisę atkurti nuosavybės teisę į jo seneliui priklausančią žemę). Iš viso nuo santuokos su atsakove sudarymo iki E. S. mirties buvo įmokėta pajinių įnašų už 33 239,93 Lt, taip pat buvo sumokėta 23717,49 Lt palūkanų. Po E. S. mirties atsakovė sumokėjo 9500 Lt kredito ir 3396,97 Lt palūkanų. Šiuo metu ginčo butas įregistruotas kaip GNSB „Švyturys“ nuosavybė, nes yra nesumokėta 1 Lt kredito. Visiškai išmokėjus kreditą (pajų), būtų pagrindas ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes teisė į šį turtą atsirado santuokos metu ir po santuokos nutraukimo šis turtas nebuvo padalintas, E. S. neatsisakė savo teisių ir pareigų, susijusių su ginčo butu, jis nuolatos gerino turtą, jį remontuodamas, tvarkydamas, prižiūrėdamas, tuo būdu savo darbu dalyvavo su atsakove jungtinėje veikloje. Kad tinkamai įgyvendinti ieškovų kaip E. S. įpėdinių teises, būtina padalinti E. S. ir atsakovei A. S. bendrąja jungtine nuosavybės teise priskirtiną bei po santuokos nutraukimo pagerintą turtą, pajų bei pajaus suteikiamas turtines teises su pareigomis į ginčo butą. Iki E. S. mirties už ginčo butą sumokėta kredito suma sudarė 70 proc. visos kredito sumos, taigi, išmokėjus likusią 30 proc. dalį, t. y. 11 750,6 Lt, atsakovė ir ieškovai kaip E. S. įpėdiniai taptų nekilnojamojo turto savininkais. Atsakovė sutinka dalinti tik tuos pajinius įnašus, kurie buvo sumokėti jos ir E. S. santuokos metu, bet ieškovai tam prieštarauja, nes jų teigimu E. S. priklauso ½ dalis iki jo mirties sumokėtų pajinių įnašų. Kadangi iki E. S. mirties sumokėta 33 239,93 Lt įnašų (7017,29 Lt nuosavų lėšų ir 26222,64 Lt kredito dengimui), tai E. S. priklauso 16 619,97 Lt pajinių įnašų bei ½ dalis pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į ginčo butą. Buto plotą sudaro 87,84 kv. m., tai remiantis CK 3.117 str. 1 d. E. S. priklauso turtinė teisė su pareigomis į 43,92 kv. m. buto plotą ir ½ dalis likusios prievolės sumokėti 5875,3 Lt sumą už suteiktą kreditą. Galutinai patikslinę savo reikalavimus, ieškovai 2012-10-19 patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nustatyti E. S. nuosavybės dalį bendrame turte, priteisiant jam ½ dalį santuokoje įgyto pajaus 16619,9 Lt sumoje, bei ½ dalį santuokoje įgyto pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į butą, esantį ( - ); 2) pripažinti, kad A. S. ir E. S. atliko pagerinimus į ginčo turtą, esantį ( - ), lygiomis dalimis; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 51-56).

3Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka, nes jie neparemti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei materialiosios teisės normomis. Paaiškino, kad ( - ) atsakovė ir E. S. sudarė santuoką, kurioje ( - ) gimė sūnus D. S., ( - ) – sūnus A. S.. 1994 m. atsakovei ir jos keturių asmenų šeimai buvo paskirtas butas gyv. name ( - ). Šis namas pastatytas iš GSNB „Švyturys“ narių nuosavų lėšų ir banko suteikto kredito. 1996-03-01 ginčo buto vertė sudarė 54 490,53 Lt. Iki 1997-02-14, kuomet buvo įregistruota atsakovės ir E. S. ištuoka, sumokėta 7229,97 Lt pajinių įnašų, kas sudarė 13,2 proc. viso buto vertės. Santuokos metu sumokėti pajiniai įnašai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi, E. S. santuokoje sukaupto pajaus dalis sudarė ½ nuo 7229,97 Lt, t. y. 3615 Lt pajinių įmokų (6,6 proc. viso buto vertės). Atsakovės ir E. S. santuokos nutraukimas nebuvo fiktyvus, teismo 1997-01-16 sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad sutuoktiniai ilgą laiką kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Jokių faktinių šeimyninių santykių ir bendro ūkio po santuokos nutraukimo tarp atsakovės ir E. S. nebuvo. Atsakovė po santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir išlaikymas iš E. S. buvo priteistas bei vykdomas priverstinai. Nors atsakovė nevedė bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu, bet nekliudė jam rūpintis nepilnamečiais vaikais. E. S., kuris po 1997 m. rudenį persirgto širdies infarkto tapo neįgalus, neturėjo pakankamai lėšų vaikų išlaikymui, todėl jis teikė pagalbą, rūpindamasis vaikais ir padėdamas atsakovei juos auginti, nes atsakovė buvo labai užimta darbe, ji dirbo ne vienoje įmonėje, neskaičiuodama darbo valandų. Atsakovės uždirbtos piniginės lėšos buvo žymiai didesnės, nei E. S. pajamos, kurių vos pakako jo minimaliems poreikiams - būsto Kauno mieste išlaikymui, medikamentams, maistui. Atsakovė viena mokėjo pajinius įnašus, ji kreditą grąžino iš asmeninių lėšų. E. S. nevykdė kredito grąžinimo, nemokėjo mokesčių ginčo butui išlaikyti, jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ( - ). Po santuokos nutraukimo iki E. S. mirties atsakovė viena, savo lėšomis, sumokėjo 25 759,96 Lt pajinių įmokų, kas sudaro 47,28 proc. buto vertės. Po E. S. mirties atsakovė sumokėjo 21 499 Lt pajinių įmokų, t. y. 39,45 proc. buto vertės. E. S. jokiomis lėšomis, darbu ar patarimais prie pajinių įmokų mokėjimo neprisidėjo ir būdamas gyvas jis nereikalavo suteikti jam kokias nors teises ar pareigas į ginčo butą, tuo pripažindamas, kad jokių teisių į šį butą neturi. E. S. žinojo, kad nutraukus santuoką, atsakovė liko GNSB „Švyturys“ nare, taip pat jis žinojo, kad pajiniai įnašai mokami iš atsakovės asmeninių lėšų ir tam neprieštaravo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatsisakė teisių į ginčo butą. Siekdamas įgyti turtines teises į ginčo butą, E. S. privalėjo veikti kaip atidus, rūpestingas ir protingas asmuo (CK 1.5 str.) ir per įstatymo nustatytą terminą ginti savo teises, tapti kooperatyvo nariu, o neatlikdamas jokių veiksmų, elgdamasis pasyviai, jis konkliudentiniais veiksmais pripažino atsakovės teises į butą. Ieškovai, teigdami, kad E. S. atliko visus buto pagerinimus, nepateikė įrodymų kada, už kokias lėšas ir kokie pagerinimai buvo padaryti. Pagrindiniai remonto darbai, kada du butai buvo sujungti į vieną, buvo atlikti E. S. gyvenant santuokoje su atsakove (t. 4, b. l. 1-8).

4Atsakovė A. S., ginčydama ieškovų reikalavimus, pateikė priešieškinį dėl E. S. dalies bendrame turte nustatymo ir turto padalijimo. 2012-11-05 patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė teismo: 1) nustatyti, kad E. S., mirusio ( - ), turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove A. S. GNSB „Švyturys”, dalį sudaro 3615,00 Lt pajiniai įnašai; 2) priteisti atsakovei A. S. 3615,00 Lt E. S. pajinius įnašus, esančius GNSB „Švyturys”, įpareigojant ją per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis išmokėti ieškovams 6666,00 Lt piniginę kompensaciją (t. 3, b. l. 59-63). Priešieškinyje nurodė, kad nuo ( - ) iki ( - ) atsakovė gyveno santuokoje su E. S.. Santuoka nutraukta teismo ( - ) sprendimu. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas nebuvo dalijamas, nes pagal tuo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso normas nebuvo būtinumo spręsti klausimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. (Duomenys neskelbtini) mirus E. S., atsirado palikimas, į kurį pretenduoja įpėdiniai pagal įstatymą - E. S. vaikai – ieškovai (vaikai iš pirmosios santuokos) ir tretieji asmenys D. ir A. S. (vaikai, gimę antroje santuokoje). Tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl E. S. turto dalies nustatymo-pajinių įmokų, sukauptų GNSB „Švyturys“. Atsakovės ir E. S. santuokos metu sukaupti pajiniai įnašai sudaro 7229,97 Lt. Būtent tokio dydžio pajus turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Pagal CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tuo remiantis nustatytina, kad E. S. dalis bendrame turte sudarė 3614,5 Lt (7229,97 : 2) pajinių įnašų. Po santuokos nutraukimo visas prievoles bendrijai, tame tarpe prievolę mokėti pajinius įnašus, atsakovė vykdė išimtinai iš asmeninių lėšų, tai patvirtina atsakovės vardu išrašyti pinigų priėmimo kvitai, GNSB „Švyturys“ pateikti duomenys apie pajinių įmokų ir palūkanų mokėjimą. Dalis pajinių įnašų-14278,00 Lt buvo įskaityta valstybės išperkama žeme. Teisę į 0,2479 ha žemės sklypo, esančio ( - ), nuosavybės atkūrimą atsakovė įgijo pagal 2000-08-09 notaro patvirtintą neatlygintinį teisių perleidimo sandorį, kuriuo E. S. perleido atsakovei teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą. Kadangi teisių perleidimo sandoris neatlygintinis, jis atitinka dovanojimo sutartį, todėl 14 278,00 Lt pajus yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Nustačius E. S. turto dalį bendrame turte, atsakovė prašė padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą (pajinius įnašus). Natūra padalinti ginčo butą nėra galimybės, nes butas yra įregistruotas GNSB „Švyturys“ vardu, E. S. turto dalis yra itin maža, ieškovams atitektų ½ dalis E. S. priklausiusių pajinių įmokų, kas sudaro 6,6 proc. nuo visų pajinių įmokų, tarp ieškovų ir kitų įpėdinių-atsakovės bei trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai blogi, vyksta teisminiai ginčai, todėl penkių bendraturčių naudojimasis butu būtų negalimas. Dėl šios priežasties atsakovė prašė priteisti jai visą santuokoje su E. S. sukauptą pajų - 7229,97 Lt, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją, atitinkančią E. S. turto dalį. Kadangi nuo santuokos su E. S. nutraukimo praėjo didelis laiko tarpas, per kurį pinigai nuvertėjo, padidėjo nekilnojamojo turto rinkos kaina, atsakovė sutiko išmokėti tokio dydžio kompensaciją, kuri atitinka ieškovų paveldimo turto dalį, skaičiuojant turto vertę nuo ginčo buto rinkos kainos. Pagal atsakovės teismui pateiktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą ginčo buto rinkos kaina bylos nagrinėjimo teisme metu yra 202.000,00 Lt. Santuokos metu įgyti pajiniai įnašai atitinka 13,2 proc. buto vertės, todėl pagal dabartinę ginčo buto rinkos kainą tai atitinka 26 664,00 Lt, taigi, E. S. dalis yra 13 332,00 Lt (26 664,00 Lt : 2). Šią E. S. turto dalį paveldi keturi jo vaikai, todėl ieškovams išmokėtina piniginė kompensacija sudaro 6 666,00 Lt, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5Ieškovai pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimais (t. 4, b. l. 92-104). Pažymėjo, kad atsakovė ir E. S. po santuokos nutraukimo vienuolika metų kartu gyveno šeimos santykių pagrindu ginčo bute. Per tą laiką E. S. nuolatos stengėsi gerinti ginčo butą, pats savo rankomis jį remontavo ir įrenginėjo. Į vieną butą buvo sujungti du butai, kurie buvo be apdailos. Visa tai reikalavo ne tik didelių finansinių investicijų, bet ir darbo sąnaudų. Tokie santykiai tarp atsakovės ir E. S. rodo jų bendrą jungtinę veiklą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad prievolė trečiajam asmeniui GNSB „Švyturys“ sumokėti 47 473,24 Lt kreditą už ginčo butą yra jos asmeninė prievolė. Nors atsakovė oficialiai buvo kooperatyvo narė, tačiau ne narystė kooperatyve lemia ar pajaus savininkas yra vienas, ar abu sutuoktiniai. Pirmieji pajiniai įnašai buvo atlikti atsakovės ir E. S. santuokos metu, atsakovė į kooperatyvą butui statytis įstojo ne viena, o su keturių asmenų šeima ir teisė į butą buvo įgyta siekiant pagerinti visos šeimos gyvenimo sąlygas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad E. S. būtų išreiškęs valią ir buvę sutuoktiniai būtų susitarę, kad kooperatinis butas, visiškai išmokėjus pajų, taps atsakovės asmenine nuosavybe. E. S., nutraukęs santuoką su atsakove, neatsisakė savo teisių ir pareigų, susijusių su ginčo buto įgijimu. Buvę sutuoktiniai nepasidalijo santuokoje įgyto turto, šis turtas išliko bendrąja jungtine nuosavybe, tame tarpe išliko buvusio sutuoktinio teisė pilnai išmokėjus pajus įgyti teisę į nuosavybę. E. S. nuolat prižiūrėjo ir gerino santuokoje įgytą turtą, tai rodo, kad jis neketino atsisakyti savo teisės pilnai išmokėjus pajų įgyti teisę į nuosavybę. Teisę išmokėti visą pajų atsakovė ir E. S. įgijo būdami santuokoje, vadinasi, tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kuri po santuokos nutraukimo nebuvo pasidalinta. Visi po santuokos nutraukimo atlikti pajiniai įnašai laikytini tos pačios bendrosios jungtinės nuosavybės gerinimu. Bendroji jungtinė veikla tarp atsakovės ir E. S. po santuokos nutraukimo tėra papildomas kriterijus vertinant kiekvieno buvusio sutuoktinio indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės gerinimą. Pagal ieškovų teismui pateiktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą ginčo buto rinkos kaina bylos nagrinėjimo metu yra 243 000,00 Lt. Įmokėtų pajinių įnašų už ginčo butą vertė neatitinka šios dienos turto rinkos vertės, tačiau abu buvę sutuoktiniai yra išsaugoję teisę ne tik į pajinius įnašus, bet ir į teisę pilnai išmokėjus pajų įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris atitinka 243000 Lt vertę. Atsakovė neteisingai teigia, kad jos bei buvusio sutuoktinio bendroji jungtinė veikla nutrūko nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta jų santuoka, įsiteisėjimo dienos. E. S. po santuokos nutraukimo ir toliau iki pat mirties šeimos santykių pagrindu gyveno kartu su atsakove GNSB „Švyturys“ priklausančiame bute, kuriame atlikinėjo šio buto remonto darbus, siekdamas pagerinti šeimos turtą, todėl laikytina, kad atsakovę ir E. S. siejo bendra jungtinė veikla. Nors atsakovės gaunamos pajamos buvo didesnės už E. S., tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad kreditas už ginčo buto buvo grąžinamas tik iš atsakovės asmeninių lėšų, kadangi atsakovė vien iš gaunamų pajamų negalėjo išlaikyti ir gerinti ginčo turtą bei mokėti įmokas bendrijai. Ieškovams yra žinoma, kad atsakovė su E. S. gaudavo neoficialias pajamas iš papildomos veiklos, kurios ir buvo skiriamos ginčo turtui gerinti.

6Teismo posėdžio metu ieškovas V. S., ieškovų atstovė M. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu prašė tenkinti ieškinį, su pateiktu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ginčo butas buvo perkamas neįrengtas, be apdailos, jį įrenginėjo E. S.. Kadangi į vieną butą buvo sujungti du butai, tai reikėjo keisti buto išplanavimą, griauti sienas, kloti vamzdžius, visus darbus E. S. atliko pats vienas, nes buvo nagingas ir sumanus žmogus, be to, jis turėjo tam laiko, nes niekur nedirbo, vertėsi nelegaliu verslu, iš kurio gautas lėšas investuodavo į butą. Po 1997 m. persirgto širdies infarkto E. S. gavo invalidumą, tačiau tai netrukdė jam tęsti buto įrengimo darbus, jis vedė aktyvų gyvenimo būdą, užsiėmė motorinių valčių sportu. E. S. pastoviai gyveno Druskininkuose, su antrąja šeima, o į Kauną atvažiuodavo tik pas gydytojus. Iki 2008 m. ieškovas V. S. ne kartą yra buvęs Druskininkuose, atvykęs apsistodavo pas tėvo šeimą ginčo bute, tėvas jam pasakojo apie bute atliktus darbus. Ieškovas matė, jog ginčo butas buvo iki galo neįrengtas, jis matė bute tėvo įrankius, iš to suprato, kad tėvas pats, savarankiškai, remontuoja ir gerina ginčo butą. Kad E. S. su atsakove buvo išsituokę, ieškovai net neįtarė, nes jie gyveno kaip darni šeima, apie šią aplinkybę ieškovams tapo žinoma tik po E. S. mirties.

7Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ( - ) susituokusi su E. S., įsikūrė gyventi Druskininkuose, sename bute. Kurį laiką E. S. važinėjo dirbti į Kauną, be to, ištisas vasaras praleisdavo išvykęs sporto reikalais, visam tam reikėjo daug pinigų, todėl atsakovė ir E. S. uždarbiavo įvairiais būdais, tame tarpe ir veždami į Lenkiją parduoti prekes. 1996 m. šeimoje buvo krizė. (Duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir teismas santuoką nutraukė. ( - ) buvo įregistruota jų ištuoka. Ginčo kooperatinį butą jie pradėjo statytis 1994 m., t. y. dar gyvendami santuokoje. Iki ištuokos už butą buvo sumokėta tik 7229,97 Lt, t.y. 13,2 proc. viso buto vertės. Po santuokos nutraukimo atsakovė viena savo asmeninėmis lėšomis mokėjo kredito įmokas už butą. E. S. liko gyventi ginčo bute, bet jokio bendro ūkio tarp jų nebuvo. E. S. pajamos buvo mažos, todėl jis neskyrė pinigų ne tik pajiniams įnašams, bet ir komunaliniams mokesčiams sumokėti bei vaikams išlaikyti, dėl ko atsakovė kreipėsi į teismą ir 1998 m. rugsėjo mėn. iš E. S. buvo priteistas vaikų išlaikymas, išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo. Faktiškai atsakovė viena išlaikė ir vaikus ir E. S.. Atsakovė teisme neginčijo, kad E. S. iki mirties gyveno ginčo bute ir jį prižiūrėjo, įrenginėjo, tačiau teigė, kad pagrindiniai remonto darbai, kuomet du butai buvo sujungti į vieną, buvo atlikti dar santuokos metu, o po santuokos nutraukimo vyko tik kosmetinis remontas, bet jis buvo daromas ilgus metus, nes medžiagoms nupirkti trūko pinigų, ginčo butui įrengti atsakovė buvo paėmusi kreditą. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nėra galimybės nustatyti, kokią lėšų dalį investavo į ginčo butą ji ir kokia yra E. S. dalis, sukurta jo ir jų abiejų vaikų darbu, tačiau 14278 Lt suma, kuri buvo įskaityta kreditui už butą padengti valstybės išperkama žeme, yra jos asmeninės lėšos, nes E. S. jai neatlygintinai perleido, t. y. padovanojo teisę atkurti nuosavybės teisę žemę ir jie nesitarė, kad atsakovė jai paskaičiuotą kompensaciją už valstybės išperkamą žemę panaudos kreditui už ginčo butą sumokėti. Taip pat atsakovė nurodė, kad santuokoje su E. S. buvo įgijusi butą, kuriame šeima gyveno iki įsikėlė į ginčo butą, šį senąjį butą po santuokos nutraukimo pardavė, o gautas lėšas panaudojo skoloms padengti, ginčo butui įrengti. Nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, nes faktiškai tiek atsakovė, tiek ir E. S. suprato, jog turtą yra pasidaliję, atsakovei paliekant ginčo butą Druskininkuose, o E. S. – butą Kaune. Tik mirus E. S. bei prasidėjus ginčams su ieškovais dėl palikimo atsakovė suprato, jog turtas realiai liko nepadalintas.

8Trečiojo asmens GNSB „Švyturys“ atstovė bendrijos pirmininkė L. P. šalių ginčus siūlė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad ginčo butas yra bendrijos turtas, nes už jį yra likęs neišmokėtas 1 Lt dydžio kreditas. Atsakovė su šeima į ginčo butą įsikėlė apie 1998 m. ir E. S. šiame bute nuolat gyveno iki mirties. Bute pastoviai vyko remonto darbai, matydavo dirbantį E. S.. Vasaros laiku E. S. su vaikais kažkur išvažiuodavo, grįždavo rudenį. Žinojo, kad atsakovė ir E. S. yra išsituokę, atsakovei kaip vienišai motinai su dviem nepilnamečiais vaikais savivaldybė padengdavo už kreditą mokamas palūkanas, bet S. gyveno viename bute ir atrodė kaip normali, rami šeima. Atsakovė buvo bendrijos narė ir ji kaip ir kiti bendrijos nariai buvo pasirašiusi pasižadėjimą grąžinti nustatyto dydžio kreditą. Įmokas mokėjo tas asmuo, kuris buvo bendrijos narys, o kokiomis lėšomis tos įmokos buvo mokamos - asmeninėmis ar bendromis, bendrijai nebuvo svarbu. Kai už ginčo butą bus sumokėtas visas kreditas, bendrija išduos tai patvirtinančią pažymą, po ko bus galima įregistruoti nuosavybės teisę į šį butą.

9Tretieji asmenys D. S. ir A. S. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

10Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

11Šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovų V. S. ir S. T. tėvas E. S. (t. 1, b. l. 8, 9-13). E. S. nebuvo sudaręs testamento. Ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Be ieškovų, įpėdiniais pagal įstatymą yra ir jo vaikai tretieji asmenys D. S. ir A. S., gimę E. S. antroje santuokoje su atsakove A. S. (t. 2, b. l. 13). Atsiradus palikimui, ieškovai kreipėsi į Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Notaras gali išduoti ieškovams paveldėjimo teisės liudijimus į mirusiojo E. S. palikimą: automobilį Nissan Vanette ir butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 25), bet ieškovai teigia, kad prie palikimo turi būti priskirtas ir pajus GNSB „Švyturys“ bei pajaus suteikta turtinė teisė su pareigomis į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), su kuo nesutinka atsakovė, kuri ginčija E. S. dalį šiame turte. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir E. S. ( - ) buvo sudarę santuoką. Santuokos metu 1994 m. atsakovė kartu su šeima įstojo į laisvą vietą GNSB „Švyturys“ butui, esančiam ( - ) (toliau – ginčo butas), statytis (t. 1, b. l. 26-28). Ginčo buto statybos (įsigijimo) kaina 1996-03-01 buvo 54490,53 Lt (t. 1, b. l. 29). Atsakovė 1994 m. vasario mėn. sumokėjo pirmą įnašą – 7017,29 Lt ir įgijo pareigą už ginčo butą sumokėti likusį kreditą – 47 473,24 Lt (t. 1, b. l. 29, t. 3, b. l. 68). 1996 metais atsakovė sumokėjo 212,68 Lt (t. 1, b. l. 29). (Duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovės ir E. S. santuoka nutraukta, ( - ) įregistruota jų ištuoka (t. 1, b. l. 19, 21). Po santuokos nutraukimo iki E. S. mirties už ginčo butą sumokėtas 25 760,56 Lt dydžio kreditas, tame tarpe 14 278,00 Lt suma 2001-05-03 įskaityta už valstybės išperkamą žemę (t. 3, b. l. 68-69, t. 1, b. l. 87). Po E. S. mirties atsakovė sumokėjo 21 499,00 Lt kreditą, kredito likutis-1,00 Lt (t. 3, b. l. 69). Ginčo butas nuosavybės teise priklauso GNSB „Švyturys“ (t. 1, b. l. 23).

12Dėl E. S. turto dalies bendrame turte nustatymo

13Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl mirusiojo E. S. turto dalies - pajinių įmokų, sukauptų GNSB „Švyturys“ už butą, esantį ( - ), nustatymo. Ieškovai, kurie turi teisę pagal įstatymą paveldėti palikėjo E. S. turtą, nurodo, kad E. S. priklauso ½ dalis pajaus, sumokėto už ginčo butą iki jo mirties ( - ), kas sudaro 16 619,90 Lt, bei ½ dalis pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į ginčo butą. Atsakovė su tuo sutinka tik iš dalies, nurodydama, kad E. S. priklauso ½ dalis pajinių įnašų, sumokėtų už ginčo butą, E. S. gyvenant santuokoje su atsakove iki jų ištuokos ( - ), kas sudaro 3 615,00 Lt.

14Byloje nustatyta, kad atsakovė ir E. S. santuoką sudarė ( - ). Druskininkų m. valdybos ( - ) sprendimas Nr. ( - ) „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Švyturys“ narių sąrašo tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 27-28) patvirtina, kad atsakovė A. S. su šeima buvo priimta į bendriją „Švyturys“ statytis kooperatinį butą. Atsakovės ir E. S. santuokos metu už ginčo butą sumokėta 7 229,97 Lt pajinių įmokų (1994 m. vasario mėn. 7 017,29 Lt, 1996 m. - 212,68 Lt). Teismine tvarka nutraukus atsakovės ir E. S. santuoką, ( - ) civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota jų ištuoka, taigi, pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. nuostatas, nuo ( - ) atsakovės ir E. S. santuoka laikoma pasibaigusia. Teismine tvarka nutraukiant santuoką, nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, nes to nereikalavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas. Ginčas dėl E. S. dalies bendrame turte kilo jau galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui (toliau – CK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d. nustato, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK normos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Pagal šio įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į šias teisės normas bei į susiklosčiusią teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovės ir E. S. santuokoje įgyto turto teisinio statuso, taikytinos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989/2002, Kauno apygardos teismo 2010-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-86-153/2010). Pagal CK 3.87 str. 1 d. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės ir E. S. santuokos metu už ginčo butą sumokėtas 7229,97 Lt pajus yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir, vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nustato, jog E. S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudarė 3615,00 Lt pajinių įnašų (7229,97 Lt : 2). Šalys su tuo sutinka, bet jos skirtingai vertina pajinius įnašus, sumokėtus už ginčo butą po santuokos pasibaigimo iki E. S. mirties. Ieškovai, motyvuodami tuo, kad E. S. ir po ištuokos gyveno drauge su šeima ginčo bute, kartu su atsakove rūpinosi bendra buitimi, augino vaikus, darė buto remontą, nurodo, kad po santuokos nutraukimo atlikti pajiniai įnašai laikytini bendrosios jungtinės nuosavybės gerinimu bendros jungtinės veiklos pagrindu, nes santuokos nutraukimas nepanaikina turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, teisinio statuso ir toks turtas toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai jį pasidalija įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2000). Atsakovė su tuo nesutinka, motyvuodama, kad po santuokos nutraukimo bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu nevedė, pajinius įnašus už ginčo butą mokėjo iš asmeninių lėšų. CK 3.100 str. 4 p. nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Taigi, nustačius, kad 1997-02-14 atsakovės ir E. S. santuoka pasibaigė, teismas konstatuoja, kad pasibaigė ir jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl sprendžiant dėl pajinių įmokų, sumokėtų atsakovei ir E. S. gyvenant nesusituokus, nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Ieškovai ieškinyje nurodė, kad E. S. iki mirties gyveno ginčo bute kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį, savo darbu jis esmingai prisidėjo prie ginčo buto įrengimo. Ieškovas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki tėvo E. S. mirties ne vieną kartą lankė tėvą Druskininkuose, apsistodavo ginčo bute, jam tėvas pasakojo, kad jis pats, savo jėgomis keitė buto išplanavimą, sujungdamas du butus į vieną, po to pats atliko vidaus apdailos darbus. Ieškovas nurodė matęs bute tėvo įrankius, be to, ir atsakovės vaikai jam sakė, kad padeda tėvui daryti buto remontą. Trečiojo asmens GNSB „Švyturys“ atstovė L. P. patvirtino, jog E. S. po santuokos nutraukimo iki mirties nuolat gyveno ginčo bute ir jį tvarkė, įrenginėjo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad 2004 m., būdama Druskininkuose, sutiko E. S., kurį pažinojo nuo studijų laikų, ir šis parodė butą naujame name, kurį sakė pats įrenginėja, taip pat jis sakė, kad gyvena šeimoje, kad jo žmona įdarbino jį savo įmonėje, jis džiaugėsi vaikų pasiekimais sporte. L. V. B. patvirtino, kad atsakovė ir E. S. įsigijo bendrijoje „Švyturys“ didelį butą, kurį jie pasidarė du butus sujungę į vieną, iki 2000 m. liudytoja matydavo, kaip E. S. nuosavu automobiliu gabendavo į butą statybines medžiagas. 2006-02-11 kreditavimo sutartis Nr. ( - ) ir 2007-03-15 kreditavimo sutartis Nr. ( - ) bei AB DNB banko raštai (t. 5, b. l. 42-52) patvirtina, kad po santuokos nutraukimo praėjus dešimčiai metų, atsakovė ir E. S. kartu ėmė iš banko paskolas vartojimo reikmėms. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 4, b. l. 105-106) patvirtina, kad atsakovė A. S. ( - ), t. y. santuokoje su E. S., privatizavo butą su bendrojo naudojimo patalpa, esantį ( - ), šis butas parduotas 1998-02-24, t. y. po santuokos nutraukimo, atsakovė patvirtino, kad už butą gautos lėšos buvo panaudotos skoloms atiduoti ir ginčo butui remontuoti. Teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis visumoje, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog atsakovė ir E. S., po jų santuokos pasibaigimo vienuolika metų gyvendami drauge ir kartu tvarkydami ūkį, bendromis jėgomis, panaudodami asmenines lėšas ir savo darbo jėgą, t. y. bendra jungtine veikla kūrė ir prižiūrėjo bei tvarkė nekilnojamąjį turtą – ginčo butą. Nors susitarimas dėl jungtinės veiklos raštu nebuvo sudarytas, bet vien tik sandorio formos nesilaikymas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu, teismas pripažįsta, kad ieškovai leistinais ir patikimais įrodymais – savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais įrodė buvus tokį atsakovės ir E. S. susitarimą gyventi bendrai ir siekti to paties tikslo (sukurti dabartinį ginčo objektą), prisidedant prie jo sukūrimo savo darbu, lėšomis. Bendroji jungtinė veikla prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, šio kodekso 474 str. 1 d. buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu. Pažymėtina, kad 2000 m. CK šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad be aukščiau nurodytų būdų jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, 2011-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Dėl išdėstytų motyvų ir remiantis 1964 m. CK 474 str., 2000 m. CK 6.971 str. 1 d., pripažintina, kad atsakovė ir E. S., ilgą laiką gyvendami kartu nesusituokę, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t.y. įgyti kartu bendrą turtą jungtinės veiklos pagrindu, todėl laikytina, kad pajiniai įnašai, sumokėti už ginčo butą po santuokos pasibaigimo iki E. S. mirties, yra bendroji dalinė atsakovės ir E. S. nuosavybė.

15Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji nevedė bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu, nes tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismo posėdžio metu atsakovė iš esmės pripažino, kad E. S. iki mirties nuolat gyveno ginčo bute, todėl teismas plačiau nepasisako dėl E. S. gyvenamosios vietos. Atsakovė teigė, kad visi po santuokos pasibaigimo sumokėti pajiniai įnašai buvo mokami iš jos asmeninių lėšų. Tai, kad mokėjimai už kreditą buvo atliekami vienos atsakovės vardu ir kad lėšos buvo nurašomos nuo jos sąskaitos, nepaneigia ieškovų teiginių, kad E. S. prie bendro turto kūrimo prisidėjo savo darbu. Atsakovė buvo GNSB „Švyturys“ narė ir būtent jos vardu turėjo būti atliekamos finansinės operacijos. Atsakovė, teigdama, kad po santuokos nutraukimo ji prisiėmė asmeninę prievolę grąžinti kreditą už ginčo butą, pateikė teismui rašytinį įrodymą - 1997-03-20 įsipareigojimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2018-12-30 grąžinti kreditą 43 721,78 Lt (t. 1, b. l. 43). Tačiau šio dokumento originalas teismui nebuvo pateiktas, iš jo turinio negalima nustatyti, ar įsipareigojimas pasirašytas būtent ginčo turtui įsigyti, nes jame nurodyta kredito suma ir jo grąžinimo terminas neatitinka GNSB „Švyturys“ pažymose pateiktų duomenų apie kredito įmokas ir grąžinimo terminą (t. 1, b. l. 2629-30), todėl teismas šį įrodymą vertina kaip nepatikimą ir juo nesiremia. Atsakovė, teigdama, kad pajinius įnašus ji mokėjo vien tik asmeninėmis lėšomis, tai grindė ir į bylą pateikta 2007-06-15 vartojimo kredito sutartimi, kuri patvirtina, kad atsakovė asmeniškai ėmė iš banko 5806,86 eurų kreditą smulkiam buto remontui (t. 2, b. l. 93-94). Tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad buto remonto ir įrengimo darbai atlikti panaudojant E. S. žinias ir jo darbo jėgą, kurią įvertinti pinigais itin sunku, laikytina, jog vien tai, kad atsakovė ėmė asmeninį kreditą, nesudaro pagrindo teigti, jog buto gerinimas buvo atliekamas vienos atsakovės asmeninėmis lėšomis. Be to, atsakovė ir pati patvirtino, kad ji prie buto gerinimo labiau prisidėjo pinigais, o E. S. savo darbu. Taip pat atsakovė teigė, kad nustatant nuosavybės dalis bendrame turte, turi būti atsižvelgta į tai, kad jos asmeninės investicijos į ginčo butą buvo ženkliai didesnės, nes ji gavo žymiai didesnes pajamas nei E. S., kurio pajamų neužteko net jam pačiam pragyventi, todėl atsakovė faktiškai jį išlaikė. Tačiau pagal teismų praktiką vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iš kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos – tai šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008). Gi vertinant dėl 14 278,00 Lt kredito sumos, kuri 2001-05-03 buvo užskaityta iš Bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondo (t. 1, b. l. 87) tuo pagrindu, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001-01-15 sprendimu atsakovei A. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į B. S. nuosavybės teise valdytą 0,2479 ha žemės sklypą Panevėžio mieste, valstybei išperkant minėtą žemės sklypą ir įskaitymu panaikinant piniginę prievolę valstybei 14278 Lt suma (t. 5, b. l. 5), teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad 14 278 Lt įmoka sumokėta jos asmeninėmis lėšomis. Tokią išvadą teismas daro remdamasis 2000-08-09 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi, pagal kurią E. S. neatlygintinai perleido atsakovei teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą į 0,2479 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste (t. 5, b. l. 9). Ši teisių perleidimo sutartis sudaryta vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pagal šio įstatymo 2 str. 3 d. E. S. turėjo teisę savo vaikams (įvaikiams), tėvams, sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, notariškai patvirtinta sutartimi perleisti savo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piliečiams perleidus teisę atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims, šios teisės perėmėjai į nuosavybės teisių atkūrimo procesą įstoja vietoje minėtas teises perleidusio asmens ir įgyja visas teises bei pareigas, kurias pastarasis turėjo iki teisių perleidimo sutarties sudarymo, ir tokiu būdu įgyto turto teisinis statusas vertintinas nustatant teisės perleidimo sandorio prigimtį (2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. 2000-08-09 sutartimi neatlygintinai perleido atsakovei teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2479 ha žemės sklypą, sutartyje nedetalizuotas atkurtos nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Kadangi sutartis yra neatlygintinė, teismas sprendžia, jog ji atitinka dovanojimo sutarties prigimtį (CK 6.465 str. 1 d.) ir todėl teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad 14 278,00 Lt pajiniai įnašai yra atsakovės asmeninės lėšos, nepriskiriamos prie bendrosios dalinės nuosavybės (CK 6.971 str.). Byloje nustatyta, kad nuo ( - ), kada pasibaigė atsakovės ir E. S. santuoka, iki E. S. mirties ( - ) už ginčo butą sumokėtas 25 760,56 Lt dydžio kreditas. Iš šios sumos minusavus 14 278,00 Lt atsakovės asmeninių įnašų sumą, lieka 11482,56 Lt dydžio pajiniai įnašai, kurie, kaip jau buvo minėta, yra bendroji dalinė atsakovės ir E. S. nuosavybė. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nėra galimybės paskaičiuoti ir nustatyti, kokią lėšų dalį investavo į ginčo butą atsakovė ir kokia yra E. S. dalis, sukurta jo darbu. CK 4.73 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovės ir E. S. pajinių įnašų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios ir kiekvieno jų dalis sudaro 5 741,28 Lt (11 482,56 Lt : 2). Tokiu būdu, iš viso E. S. pajiniai įnašai už ginčo butą iki jo mirties sudaro 9 356,28 Lt (3615,00 Lt + 5741,28 Lt). Tai nustačius, seka, jog ieškovų reikalavimas nustatyti E. S. nuosavybės dalį bendrame turte, pripažįstant, kad jam priklauso 1/2 dalis pajaus 16619,90 Lt sumoje, ir atsakovės reikalavimas nustatyti, jog E. S. turto dalį sudaro santuokos metu įgyti pajiniai įnašai 3615,00 Lt sumai, yra tenkinami iš dalies, t. y. nustatytina, kad mirusiojo E. S. pajinių įnašų dalis, įgyta bendrosios dalinės nuosavybės teise, sudaro 9 356,28 Lt. Ieškovų patikslintame ieškinyje suformuluotas antrasis reikalavimas pripažinti, kad atsakovė ir E. S. atliko pagerinimus į ginčo turtą, esantį Dabintos g. 9-32, Druskininkuose, lygiomis dalimis, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo papildomai nepasisako ir nesikartoja.

16Dėl atidalijimo iš bendro turto ir kompensacijos priteisimo

17

18Jau minėta, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsakovės ir mirusiojo E. S. santykiams, atsiradusiems jiems gyvenant kartu nesusituokus, taiko jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, o jų bendrai sukurtam turtui taiko bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Taip sprendžiama, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kad tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 str., 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 str.), o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-78/2013). Taigi, atsakovės ir mirusiojo E. S. sukurto bendro turto padalijimo klausimas sprendžiamas pagal CK ketvirtosios knygos nuostatas.

19CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). CK 4.80 str. 2 d. nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

20Byloje nustatyta, kad atsakovė už butą yra sumokėjusi 54 489,53 Lt pajinių įnašų (18 712,53 Lt pajinių įnašų kartu su E. S. + 35777,00 Lt pajinių įnašų iš asmeninių lėšų), likusi kredito dalis yra 1,00 Lt (t. 3, b. l. 68-69). Pagal Lietuvos Respublikos 1990-10-16 įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str. atsakovė buto savininke taps tik visiškai išmokėjusi pajų už butą. Taigi, nustačius, kad pajus už ginčo butą nėra visiškai išmokėtas ir ginčo butas nuosavybės teise priklauso GNSB „Švyturys“ (t. 1, b. l. 23), seka, kad byloje gali būti sprendžiamas tik pajinių įmokų, o ne ginčo buto padalijimo klausimas. Ieškovai prašo priteisti E. S. ½ dalį santuokoje įgyto pajaus ir ½ dalį santuokoje įgyto pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į ginčo butą. Atsakovė su tuo nesutinka ir prašo priteisti jai E. S. pajinius įnašus, sumokant ieškovams 6666,00 Lt piniginę kompensaciją, nustatytą pagal šiuo metu esančią turto vertę. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki šiol nesumokėjo viso kredito už ginčo butą, taigi, ji nėra ginčo buto savininkė, todėl ginčo buto padalinti natūra nėra galimybės. Atsakovė nuo pat buto pastatymo gyvena šiame bute, kitos gyvenamosios vietos neturi, ji yra kooperatyvo narė, moka už ginčo butą kreditą, po palikėjo E. S. mirties yra išmokėjusi 21 499,00 Lt kreditą iš asmeninių lėšų. Ieškovas V. S. gyvena Kaune, ieškovė S. T. su šeima gyvena užsienyje, tarp šalių santykiai yra konfliktiški. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė yra labiau susijusi su ginčo turtu, juo naudojasi visą laiką, jį valdo ir prižiūri, be to, siekiant, jog ateityje būtų išvengta tarp šalių galinčių kilti ginčų dėl turto, tikslinga atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės E. S. priklausančių 9356,28 Lt pajinių įnašų dalį, priteisiant juos atsakovei ir įpareigojant sumokėti ieškovams kompensaciją už E. S. pajinių įnašų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Ginčo buto įsigijimo vertė – 54490,53 Lt. E. S. pajinių įnašų dalis sudaro 9356,28 Lt, t.y. 17 % ginčo buto vertės. Šalys, siekdamos nustatyti, kokia yra buto vertė ginčo nagrinėjimo metu, pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Pagal ieškovų pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-I-112, ginčo buto rinkos vertė 2012-05-16 buvo 243 000,00 Lt, o pagal atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20123/D145 ginčo buto rinkos vertė 2012-09-04 dienai buvo 202 000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad po atliktų turto vertinimų yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į šalių pateiktus lygiaverčius įrodymus apie ginčo buto rinkos vertę, sprendžia, kad ginčo buto rinkos kaina nustatytina pagal vidutinę buto rinkos vertę, apskaičiuotą remiantis šalių pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, taigi, vidutinė ginčo buto vertė laikytina 222 500,00 Lt. (243 000 Lt + 202000 Lt : 2). E. S. pajinių įnašų dalis sudaro 17 % ginčo buto vertės, kas pagal nustatytą vidutinę ginčo buto rinkos vertę atitiktų 37 825,00 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad į E. S. palikimą pretenduoja keturi jo vaikai, todėl E. S. turto dalis dalintina į keturias dalis, kas sudaro kiekvienam įpėdiniui po 9 456,25 Lt (37 825,00 Lt : 4). Tokiu būdu, atsakovės reikalavimas priteisti jai E. S. pajinius įnašus 3615,00 Lt sumai, esančius GNSB „Švyturys“, įpareigojant ją per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis ieškovams išmokėti 6666,00 Lt piniginę kompensaciją, tenkintinas iš dalies, E. S. turto dalis atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės, ją priteisiant atsakovei ir įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovams kompensaciją kiekvienam po 9456,26 Lt. Atidalijus E. S. turto dalį, ieškovų reikalavimas nustatyti ½ dalį atsakovės ir E. S. santuokoje įgyto pajaus suteiktų turtinių teisių ir pareigų į butą, esantį ( - ), atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad taip suformuluotas ieškovų reikalavimas nėra konkretus ir aiškus, nors iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ieškovai siekia įgyti ½ nuosavybės teisės į ginčo butą. Vis tik reikia įvertinti tai, kad palikimo atsiradimo laiku E. S. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl įpėdiniams negali pereiti daugiau turtinių teisių, nei turėjo mirusysis.

21Atsakovė, prašydama įpareigoti ją išmokėti ieškovams piniginę kompensaciją, kartu prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dvejiems metams. CPK 284 str. 1 d. numatyta, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1410/2012). Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimą, įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės sunkią materialinę padėtį, nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo piniginės kompensacijos išmokėjimą išdėstyti per dvejų metų laiką ir toks atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, iš dalies patenkindamas ieškovų reikalavimus, patenkino 56 proc. reikalavimų dalį, atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 69 proc. reikalavimų dalis. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovai patyrė 4 138,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 638,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 7) ir 3500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 81-83); atsakovė A. S. patyrė 4 367,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217,00 Lt žyminis mokestis (t. 3, b. l. 7), 3850,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 5, b. l. 89-96), 300,00 Lt už turto vertinimą (t. 5, b. l. 85-86). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokatų dalyvavimą bylos nagrinėjime, laikytina, kad advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 8.2, 8.18 punktuose nurodytus dydžius. Tokiu būdu, ieškovams atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2317,28 Lt (4138,00 Lt x 56 proc.), atsakovės – 3013,23 Lt (4367,00 Lt x 69 proc.). Ieškovų ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovų atsakovės naudai priteistina 695,95 Lt (3013,23 Lt – 2317,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 347,98 Lt iš kiekvieno (695,95 Lt : 2). Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 401,68 Lt, atitinkamai iš ieškovų priteistina po 139,18 Lt iš kiekvieno, o iš atsakovės A. S. – 123,32 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Atsakovės A. S. prašymas iš ieškovų jos naudai priteisti 10,00 Lt už išlaidas gaunant pažymą iš Gyventojų registro tarnybos ir 1300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmestinas, kadangi šios išlaidos byloje nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovės pateikta 2012-09-27 sąskaita faktūra serija GRT Nr. 1029647 ir 2012-07-27 sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 13-2012 (t. 5, b. l. 87-88) nepatvirtina, kad dėl sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų atsakovė realiai patyrė išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,

Nutarė

26ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

27Nustatyti, kad E. S., mirusiam ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pajinių įnašų dalis, esanti GNSB „Švyturys“, sudaro 9 356,28 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis litus 28 centus).

28Priteisti mirusiojo E. S. 9 356,28 Lt pajinius įnašus, esančius GNSB „Švyturys“, atsakovei A. S., įpareigojant A. S. išmokėti ieškovams V. S. ir S. T. kompensaciją po 9 456,25 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 25 centus) kiekvienam ieškovui.

29Priteisti iš ieškovo V. S. atsakovės A. S. naudai 347,98 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovės A. S. naudai 347,98 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti valstybei iš ieškovų V. S. ir S. T. po 139,18 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 18 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

32Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. 123,32 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 32 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

33Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S.... 3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 4. Atsakovė A. S., ginčydama ieškovų reikalavimus,... 5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. S., ieškovų... 7. Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu... 8. Trečiojo asmens GNSB „Švyturys“ atstovė bendrijos pirmininkė 9. Tretieji asmenys D. S. ir A. S.... 10. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 11. Šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, bylos... 12. Dėl E. S. turto dalies bendrame turte nustatymo... 13. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl mirusiojo E. S.... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir E. S. santuoką... 15. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmeta atsakovės argumentus,... 16. Dėl atidalijimo iš bendro turto ir kompensacijos priteisimo... 17. ... 18. Jau minėta, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsakovės ir mirusiojo... 19. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti... 20. Byloje nustatyta, kad atsakovė už butą yra sumokėjusi 54 489,53 Lt pajinių... 21. Atsakovė, prašydama įpareigoti ją išmokėti ieškovams piniginę... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270... 26. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Nustatyti, kad E. S., mirusiam ( - ), bendrosios... 28. Priteisti mirusiojo E. S. 9 356,28 Lt pajinius įnašus,... 29. Priteisti iš ieškovo V. S. atsakovės 30. Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovės 31. Priteisti valstybei iš ieškovų V. S. ir 32. Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. 123,32 Lt... 33. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...