Byla e2A-329-516/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Stellar Navigation“ ir L. Y. (L. Y.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-515-777/2017 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Stellar Navigation“ ir L. Y. (L. Y.) ieškinį atsakovams A. S. (A. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Lex maris“, A. S. (A. S.), J. M. (trečiasis asmuo – N. Š.) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stellar Navigation“ ir L. Y. kreipėsi į teismą, prašydami ieškovei UAB „Stellar Navigation“ priteisti: solidariai iš atsakovų A. S., UAB „Lex maris“, J. M. ir A. S. 1 003 746 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo A. S. 350 262,57 Eur žalos atlyginimą (po patikslinimo); 5 proc. dydžio procesines palūkanas iš atsakovų A. S., UAB „Lex maris“, J. M., skaičiuojamas nuo 1 003 746 Eur sumos, o iš atsakovo A. S. skaičiuojamas nuo 1 354 008,57 Eur sumos; bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad 2008-05-27 ieškovės UAB „Stellar Navigation“ vadovu buvo paskirtas atsakovas A. S.. 2011-10-20 UAB „Stellar Navigation“, atstovaujama A. S., ir UAB „Lex maris“, atstovaujama direktorės J. M., sudarė paslaugų sutartį, kuria UAB „Lex maris“ įsipareigojo teikti jūrų ir komercinės teisės konsultacines paslaugas pagal ieškovės paraiškas el. paštu, telefonu, faksu, o UAB „Stellar Navigation“ įsipareigojo sumokėti UAB „Lex maris“ už suteiktas paslaugas – 400 Lt už vieno konsultanto darbo valandą ir padengti patirtas išlaidas.
  3. Ieškovų teigimu, sudarydamas paslaugų sutartį atsakovas A. S. pažeidė lojalumo pareigą, nes paslaugų sutarties sudarymo metu jis valdė 20 proc. UAB „Lex maris“ akcijų, t. y. buvo suinteresuotas atsakovės UAB „Lex maris“ veiklos rezultatu ir veikė esant interesų konfliktui. 80 proc. UAB „Lex maris“ akcijų valdo A. S. brolis A. S. (ieškovės valdybos narys paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo metu). Taigi, A. S. UAB „Stellar Navigation“ vardu ir sąskaita vykdė paslaugų sutartį savo ir savo brolio verslo (UAB „Lex maris“) naudai. Šių veiksmų A. S. nederino su UAB „Stellar Navigation“ valdyba, t. y. sprendimą dėl sandorio priėmė vienašališkai, neatskleisdamas interesų konflikto kitam valdymo organui. Ieškovų nuomone, sudarydamas paslaugų sutartį A. S. pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei, nes neveikė taip, kad pastaroji gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos, ir sudarė UAB „Stellar Navigation“ akivaizdžiai žalingą sandorį, nes UAB „Stellar Navigation“ užsiima vandens transporto, sausumos transporto, sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikla, kurios pobūdis yra itin siauras bei specifinis ir jai nėra reikalingos jokios komercinės ar jūrų teisės konsultacijos. UAB „Stellar Navigation“ veikla remiasi išimtinai jos akcininko (ir dabartinio direktoriaus) O. L. (O. L.) sukurtu verslu, sukauptu turtu bei užmegztais verslo ryšiais. UAB „Stellar Navigation“ veikla susidaro iš jos akcininko pavedimų vykdymo. Ieškovė nuo 2011-09-25 nėra vienu metu turėjusi daugiau kaip 3 darbuotojus, du iš kurių sudarė įmonės vadovas ir vyr. buhalteris. Ieškovės veiklos mastas 2011 metais nebuvo ypatingai išaugęs ar kaip nors pasikeitęs, palyginti su praėjusiais metais. Priešingai, jos veiklos mastas mažėjo. Taigi, nebuvo veiklos masto padidėjimo, galinčio pateisinti paslaugų sutarties sudarymą (konsultacijų poreikį).
  4. Paslaugų sutarties pagrindu UAB „Stellar Navigation“ apmokėjo sąskaitas už ieškovei faktiškai nesuteiktas konsultavimo paslaugas. Bendra ieškovės atsakovei UAB „Lex maris“ pervestų lėšų suma 2010–2016 laikotarpiu siekia 1 003 746 Eur. Dokumentų, pagrindžiančių šių išlaidų realumą, UAB „Stellar Navigation“ apskaitoje nerasta. Be to, konsultacijos 2015–2016 m. laikotarpiu buvo teikiamos visuomet tais pačiais klausimais, jų bendra trukmė – 1 839 valandos per 13 mėnesių laikotarpį, taigi, net A. S. darbo laiko trukmės negalėjo užtekti konsultacijoms priimti, net ir darant prielaidą, jog A. S. visą savo darbo laiką skyrė konsultacijoms iš UAB „Lex maris“ priimti. Iš UAB „Lex maris“ ieškovei išrašytų sąskaitų, UAB „Lex maris“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad UAB „Lex maris“ realiai pardavimo pajamų gaudavo tik iš UAB „Stellar Navigation“.
  5. Ieškovai nurodė ir tai, kad A. S., eidamas ieškovės vadovo pareigas, sudarė ieškovei žalingus sandorius bei pervedė sau ieškovės lėšų, taip papildomai padarydamas UAB „Stellar Navigation“ 350 262,57 Eur dydžio žalą. Antai, A. S. 2013-09-02 sudarė UAB „Stellar Navigation“ veiklai nebūtiną ir akivaizdžiai nuostolingą sandorį su UAB „Silberauto“ dėl prabangaus automobilio „Mercedes Benz ML Blue TEC 4 matic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, kurį naudojo ne įmonės, bet savo asmeninėms reikmėms. Minėta sutartimi UAB „Silberauto“ nuomos pagrindu perdavė UAB „Stellar Navigation“ 75 677,71 Eur vertės automobilį, o UAB „Stellar Navigation“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti 5 650 Lt

    6(1 635,35 Eur) nuomos mokestį. Už automobilio nuomą ieškovė yra sumokėjusi iš viso 62 809 Eur. Pasibaigus automobilio nuomos terminui be papildomo įnašo ieškovė nuosavybės teisės į automobilį neįgis. Ieškovų teigimu, UAB „Stellar Navigation“ veikloje prabangi transporto priemonė nebūtina, be to, automobilį įmonė galėjo įsigyti nuosavybės teise ir taip padidinti savo turtą. Sudarydamas minėtą sandorį A. S. nederino veiksmų su ieškovės valdyba ir akcininku.

  6. Ieškovai taip pat paaiškino, kad iš atsakovo priteistina neteisėtai sau, kaip premijos, išsimokėta 185 886,32 Eur suma bei 94 885,60 Eur žalos, patirtos A. S. neperduodant (neišsaugojant bei galbūt pasisavinant) UAB „Stellar Navigation“ kasoje esančių lėšų, atlyginimas.
  7. Ieškovų nuomone, A. S. neteisėti veiksmai buvo atliekami su UAB „Stellar Navigation“ vyr. buhalterės N. Š. žinia bei pagalba, todėl mainais už tai, A. S. N. Š. nustatė nepagrįstai didelį darbo užmokestį, viršijantį ekonominę logiką – 2014 m. vidutinis buhalterių darbo užmokestis siekė 2000–3000 Lt, kai N. Š. buvo nustatytas 5 265 Lt darbo užmokestis. Ieškovai pažymėjo, kad N. Š. darbo užmokestis buvo keliamas kur kas sparčiau, nei darbo užmokestis kilo visoje šalyje, o 2015 ir 2016 m. mokamas darbo užmokestis daugiau kaip dvigubai (vėliau ir trigubai) viršijo darbo užmokesčio (bruto) vidurkį šalyje. Ieškovų nuomone, N. Š. maksimaliai galėjo būti mokamas apie 1296 Eur (4 475 Lt) darbo užmokestis, nustatytas nuo 2011-09-01. Nuo 2013 m. nepagrįstai keldamas N. Š. darbo užmokestį A. S. padarė UAB „Stellar Navigation“ 13 533,83 Eur žalą, kurią sudaro 10 317 Eur N. Š. išmokėto darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuotų bei į biudžetą sumokėtų 3 196,20 Eur VSDFV įmokų bei 20,63 Eur įmokų į Garantinį fondą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, jog UAB „Stellar Navigation“ perimtų veiklos dokumentų priėmimo–perdavimo aktas ar apyrašas nebuvo surašytas dėl A. S. ir A. S. sukeltos konfliktinės situacijos, chaoso, kurį pavyko išspręsti tik įsikišus policijos pareigūnams, nėra pakankamos teigti, kad dokumentų perdavimo–priėmimo aktai surašyti nebuvo dėl atsakovų ar kitų asmenų kaltės, nes ieškovai turėjo galimybę tam pasiruošti, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog šis ieškovų elgesys neatitinka vidutiniškai atidaus, rūpestingo asmens elgesio standarto, juolab kad atšaukiant A. S. ieškovės naujasis vadovas buvo atstovaujamas advokato. Todėl teismas sprendė, kad ieškovai turi prisiimti iš to kilusias pasekmes – įrodinėjimo pareiga didesne dalimi perkeltina ieškovams, kurie turi paneigti atsakovų, trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su dokumentais, buvusiais UAB „Stellar Navigation“ ir UAB „Lex maris“ patalpose, nes šių bendrovių veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose.
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog paslaugų sutartis būtų nuginčyta (pripažinta negaliojančia), todėl, teismo vertinimu, pagrįsti atsakovų argumentai, kad neegzistuoja aplinkybė – neteisėtos paslaugų sutarties sudarymas. Ieškovai neginčijo aplinkybių, kad pagrindinis UAB „Lex maris“ akcininkas A. S. numatomam O. L. ir L. Y. verslo ir veiklos vykdymui Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje 2008 metais įsteigė ir įregistravo UAB „Stellar Navigation“. UAB „Stellar Navigation“ įsteigimo, akcijų perleidimo momentu O. L. ir L. Y. buvo žinomi atsakovų A. S., A. S., J. M., UAB „Lex maris“ ir UAB „Stellar Navigation“ tarpusavio ryšiai. O. L. siūlė A. S. ir J. M. tapti UAB „Stellar Navigation“ darbuotojais, buvo pagamintos net vizitinės kortelės jiems, tačiau pastarieji, siekdami išsaugoti nepriklausomumą, šio pasiūlymo atsisakė.
  4. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Stellar Navigation“ finansinių ataskaitų rinkiniai buvo audituojami nepriklausomos auditorės UAB „KPMG“. UAB „Lex maris“ paslaugų pardavimai

    92010–2015 m. buvo įtraukti į UAB „Stellar Navigation“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir audituoti. Auditoriaus 2012, 2013, 2014, 2015 metų išvadose konstatuota, kad ieškovės finansinės ataskaitos teisingai atspindi UAB „Stellar Navigation“ finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus, o metinis pranešimas neturi finansinių ataskaitų neatitikimų. Auditoriaus ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkiniai buvo patvirtinti akcininkų sprendimais. 2016 metais auditorė UAB „KPMG Baltics“ parengė kontroliuojamų sandorių kainodaros su asocijuotais asmenimis dokumentaciją. Dokumentacijoje, be kitų nurodytų sandorių, buvo analizuoti teisinių konsultavimo paslaugų pirkimo–pardavimo sandoriai ir nurodyta, kad 2013–2014 m. bendrovė pirko teisines konsultavimo paslaugas iš asocijuoto asmens UAB „Lex maris“, o taip pat 2013–2014 m. teikė teisines konsultavimo paslaugas asocijuotam asmeniui UAB „Stellar Navigation B. V.“, taikydama 5 proc. antkainį nuo su atliktomis paslaugomis susijusių kaštų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra pagrįsti atsakovų argumentai, kad UAB „Stellar Navigation“ akcininkai (valdybos nariai) nuo 2011 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo žinojo apie paslaugų sutarties sudarymą ir vykdymą, teikiamų paslaugų pobūdį ir mastą, turėjo galimybę įvertinti sandorio ekonominį pagrįstumą, tačiau teise ginčyti sudarytą ir vykdomą paslaugų sutartį ar reikšti reikalavimą dėl patiriamos žalos atlyginimo nesinaudojo, savo aktyviais veiksmais paslaugų sutarties vykdymo pobūdį ir mastą patvirtino.

  5. Teismas akcentavo, kad byloje yra pateiktos UAB „Lex maris“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovei UAB „Stellar Navigation“, pakankamai detalūs suteiktų paslaugų aktai, pasirašyti abiejų sutarties šalių. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės akcininkai, valdybos nariai O. L. ir L. Y. nuo 2011 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo žinojo (turėjo žinoti) apie paslaugų sutarties sudarymą ir vykdymą, teikiamų paslaugų pobūdį ir mastą, taip pat įvertinęs tai, jog vien ieškovų paaiškinimai, kad UAB „Stellar Navigation“ veiklai vykdyti buvo pakankama A. S. kompetencija ir darbo laikas, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pakankami daryti tokią išvadą, atsižvelgęs į padarytą išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nusistovėjusią visų sandorių peržiūrėjimo, tvirtinimo tvarką, nuolatinės kontrolės procedūras UAB „Stellar Navigation“, konstatavo, jog ta aplinkybė, kad UAB „Stellar Navigation“ apskaitoje nebuvo rasti pirminiai dokumentai, pagrindžiantys UAB ieškovės atsakovei UAB „Lex maris“ pervestų lėšų realumą (bilietai, viešbučių išrašytos sąskaitos ir kt.), nėra pakankama atsakovų ir trečiojo asmens nurodytoms aplinkybėms paneigti ir daryti išvadą, kad paslaugų sutarties pagrindu UAB „Lex maris“ išrašė, o UAB „Stellar Navigation“ apmokėjo sąskaitas už faktiškai nesuteiktas konsultavimo paslaugas.
  6. Be to, teismas, sutikęs su atsakovų argumentais, kad ieškovai apie paslaugų sutarties sudarymą, vykdymą, teikiamų paslaugų pobūdį ir mastą žinojo jau nuo 2011 m. finansinės atskaitomybės parengimo, auditavimo ir patvirtinimo, sprendė, kad ieškovų prašymas taikyti ieškinio senatį reikalavimams, kylantiems iš paslaugų sutarties vykdymo už laikotarpį iki 2013-05-09, yra pagrįstas. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės, kad O. L. yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kur vyksta kariniai veiksmai, O. L. prarado abu tėvus, nagrinėjamu atveju nėra pakankamos atnaujinti praleistą ieškinio senatį reikalavimams, kylantiems iš paslaugų sutarties vykdymo už laikotarpį iki 2013-05-09, pareikšti.
  7. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilio įsigijimas ir naudojimas bendrovių reikmėms buvo atskleistas finansiniuose ataskaitų rinkiniuose, taip pat konstatavo, jog nuo 2013 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo ieškovai žinojo (turėjo žinoti) apie A. S. sandorį su UAB „Silberauto“ dėl automobilio nuomos, tačiau teise ginčyti sudarytą paslaugų sutartį ar reikšti reikalavimą dėl patiriamos žalos atlyginimo nesinaudojo, savo aktyviais veiksmais automobilio nuomos sutartį patvirtino ir jos vykdymui neprieštaravo. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys UAB „Stellar Navigation“ kasos knygos duomenys apie A. S. komandiruotes į Vilnių, Rygą, Vokietiją (Hamburgą, Franfurktą prie Maino), Sankt Peterburgą, Lenkiją, Olandiją (Amsterdamą, Groningeną), Italiją (Florenciją), Stambulą, Graikiją, Japoniją, komandiruočių įsakymai paneigia ieškovų nurodytas aplinkybes, kad UAB „Stellar Navigation“ veikla buvo vykdoma iš esmės elektroninėje erdvėje ir bendrovės reikmėms automobilis nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, nepaneigta A. S. nurodyta aplinkybė, kad jis vairuoja daug prabangesnį automobilį ir šio automobilio nuoma UAB „Stellar Navigation“ būtų daug brangesnė, todėl akcininkas pritarė sandoriui su UAB „Silberauto“ dėl automobilio nuomos.
  8. Teismas, įvertinęs A. S. darbo sutarties pakeitimus, taip pat anksčiau teismo padarytą išvadą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nusistovėjusią visų sandorių peržiūrėjimo, tvirtinimo įmonėje tvarką, nuolatinės kontrolės procedūras UAB „Stellar Navigation“, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog A. S. darbo užmokesčio padidinimas buvo suderintas su akcininku ir jo patvirtintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, pagrįsti atsakovų ir trečiojo asmens argumentai, kad UAB „Jungtinė auditorių kontora“ 2016-09-30 pažyma ir ieškovų pateikti UAB „Jungtinė auditorių kontora“ detalūs skaičiavimai yra nepagrįsti, nes juose A. S. darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne pagal esančias faktines aplinkybes, o pagal tas, kurias pripažįsta ieškovai, todėl ieškovų reikalavimas dėl 185 886,32 Eur žalos, patirtos A. S. sau neva neteisėtai, kaip premijas, išsimokant UAB „Stellar Navigation“ lėšas, atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
  9. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad A. S. trečiajam asmeniui N. Š. nustatė nepagrįstai didelį darbo užmokestį. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo ėjo ne tik buhalterio, bet direktoriaus pavaduotojo pareigas. Plečiant bendrovės veiklą, didėjant buhalterės N. Š. darbo krūviui, proporcingai buvo didinamas ir jos darbo užmokestis. A. S. ir trečiasis asmuo nurodė, kad trečiasis asmuo tvarkė UAB „Stellar Navigation“, „Stellar Navigation B. V.“ ir Stellar Maestro C. V. dokumentų apskaitą. Byloje nėra duomenų apie kitą konkretų asmenį, kuris tvarkė „Stellar Navigation B. V.“ ir Stellar Maestro C. V. apskaitą, todėl teismas nusprendė neturintis pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis.
  10. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad A. S. atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų UAB „Stellar Navigation“ metu kasoje turėjo būti iš viso 94 885,60 Eur grynųjų pinigų, kurie naujam vadovui neperduoti, o 2015-11-27 susitarimas tarp ieškovės UAB „Stellar Navigation“ ir Stellar Baltic Company Ltd., kurį, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, akcentuoja A. S., yra suklastotas, teismas pažymėjo, kad esant byloje 2016-02-06 vienintelio akcininko sprendimui, kuriuo buvo patvirtinti sandoriai (sutartys), sudaryti laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2016-02-04, atsižvelgus į nusistovėjusią visų sandorių peržiūrėjimo, tvirtinimo tvarką, nuolatinės kontrolės procedūras UAB „Stellar Navigation“, vien tik 2017-03-17 pareiškimas dėl 2015-11-27 sutarties suklastojimo nėra pakankamas konstatuoti, jog ši sutartis, sudaryta tarp UAB „Stellar Navigation“ ir „Stellar Baltic Company Ltd“, yra suklastota ir realiai nebuvo vykdoma.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Ieškovai UAB „Stellar Navigation“ ir L. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovai turėjo pareigą įrodyti atsiskaitymo pagal UAB „Lex maris“ išrašytas sąskaitas faktą, tačiau patį paslaugų realaus suteikimo faktą (bei paslaugų reikalingumą UAB „Stellar Navigation“) privalėjo įrodyti atsakovai. Taigi, ieškovai turėjo įrodyti faktą, kad pinigai iš UAB „Stellar Navigation“ išėjo, o pinigus priėmę atsakovai turėjo pareigą pagrįsti, jog tam buvo realus ir teisėtas pagrindas. Priešingu atveju, t. y. palaikant sprendimo logiką, ieškovai yra įpareigojami įrodyti neiginį (kad paslaugų nebuvo), pateikiant teismui neegzistuojančius įrodymus apie neegzistuojantį (paslaugų suteikimo) faktą. Neįmanoma įrodyti (paneigti) to, ko ir taip nėra. Sprendimu perkeldamas ieškovams visą įrodinėjimo naštą, teismas nukrypo ir nuo logikos dėsnių. Atsakovė UAB „Lex maris“ tariamai yra teisines paslaugas teikianti įmonė, o jos darbuotojas A. S. – teisės daktaro laipsnį turintis asmuo. Taigi, UAB „Lex maris“ negali neturėti paslaugų teikimo įrodymų (tiek „darbinės“ medžiagos, tiek ataskaitų ir (ar) išlaidas teikiant paslaugas pagrindžiančių dokumentų) bei būti atleista nuo pareigos juos pateikti teismui. Netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Sandorį sudariusios susijusios šalys (pavyzdžiui, broliai) privalo pagrįsti, kad sandoris sudarytas sąžiningai. Atsakovams ne tik nebandant įrodinėti paslaugų suteikimo fakto, tačiau net nenurodant, kas konkrečiai buvo daroma, ieškovai neturėjo galimybės vesti realaus ginčo dėl paslaugų realumo.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neva pasisavino UAB „Lex maris“ dokumentus, klastojo bei slėpė įrodymus, todėl be pagrindo perkėlė ieškovams įrodinėjimo naštą. Atsakovai turėjo įrodyti dokumentų vagystės bei klastojimo ir (ar) slėpimo faktus. Atsakovai per metus laiko trukusį bylos nagrinėjimą nesugebėjo pateikti teismui absoliučiai jokių UAB „Lex maris“ dokumentų vagystę ir (ar) klastojimą bei slėpimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovai neva turėjo pavogti atsakovų dokumentus net už 6 metų laikotarpį, tačiau nedelsiant po tariamos dokumentų vagystės (2016-03-10) atsakovai į ikiteisminio tyrimo instituciją nesikreipė. Atsakovai kreipėsi tik 2016-05-18, t. y. tik po to, kai atsakovai sužinojo apie šioje civilinėje byloje jiems pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą dėl tariamos dokumentų vagystės buvo atsisakyta pradėti. Ieškovai net negalėjo patekti į UAB „Lex maris“ patalpas, nes pastarosios buvo užrakintos pačios UAB „Lex maris“ vadovės J. M.. Atsakovų pateiktas antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas 2016-03-17, jau po beveik paros laiko nuo to, kai ieškovai išsigabeno visus A. S. atšaukimo dieną UAB „Stellar Navigation“ patalpose rastus šios įmonės veiklos dokumentus, t. y. atsakovams turint laiko pasiruošti faktų konstatavimui. Tariamai pavogtų dokumentų pobūdis (el. laiškai, pavedimai ir t.t.) yra toks, kad šie dokumentai apskritai negali būti pavogti, nes palieka skaitmeninį pėdsaką ir gali būti išreikalauti iš trečiųjų asmenų (el. laiškai – pareikalauti iš serverių administratorių, pavedimai – gauti iš bankų ir t.t.). Tačiau atsakovai sąmoningai neįvardijo nei konkrečių neva pavogtų įrodymų, nei jų šaltinių, užkirsdami kelią deklaratyviems teiginiams patikrinti. Taigi, teismas, suabsoliutinęs A. S. deklaratyvius paaiškinimus dėl tariamos dokumentų vagystės, nemotyvuotai atmetęs daugybę byloje esančių rašytinių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tuos pačius proceso teisės normų pažeidimus teismas padarė ir sutikdamas su atsakovų pozicija dėl tariamo dokumentų klastojimo ir (ar) slėpimo fakto.
    3. Teismo išvados dėl dokumentų vagystės, slėpimo ar klastojimo ne tik neteisėtos, tačiau dar ir paradoksalios, verčiančios abejoti teismo nešališkumu, nes būtent atsakovai (kurių poziciją palaikė teismas) į bylą teikė akivaizdžiai suklastotus rašytinius įrodymus, siekė nuslėpti bei de facto slėpė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir ne kartą kardinaliai keitė poziciją (klaidino teismą). Antai, 2017-01-30 teismo posėdžio metu atsakovų atstovas kategoriškai teigė, kad UAB „Lex maris“ neturėjo kitų patalpų, kuriose galėjo būti laikomi tariamai pavogti dokumentai, tačiau vėliau ieškovų iniciatyva išaiškėjo, jog UAB „Lex maris“ verslo centre „Neapolis“ turėjo išsinuomojusi ir kitas patalpas. 2017-03-02 atsakovų ir trečiojo asmens atstovas į bylą pateikė 2008-06-09 darbo sutarties Nr. 01, sudarytos tarp ieškovės UAB „Stellar Navigation“ ir atsakovo A. S. priedą Nr. 1, kuriuo neva buvo susitarta dėl atsakovo atsakomybės prieš ieškovę apribojimo iki 1/20 įstatinio kapitalo, ir 2015-11-27 susitarimą tarp ieškovės UAB „Stellar Navigation“ ir Stellar Baltic Company Ltd. Šie dokumentai nebuvo pateikti nei su 2016-07-04 atsiliepimu į ieškinį, nei su 2016-09-08 tripliku, minėtuose procesiniuose dokumentuose apie šiuos dokumentus net neužsiminta. Šių dokumentų originalų, net ir po teismo įpareigojimo, atsakovai į bylą taip ir nepateikė, nenurodė trečiųjų asmenų, kuriuos būtų galima apklausti dėl dokumentų sudarymo aplinkybių. Ieškovams iškėlus klausimą dėl procesinių sankcijų taikymo atsakovams už teismo įpareigojimų nevykdymą, teismas nurodė šį klausimą išspręsiantis rašytinio proceso tvarka, tačiau tai padaryta nebuvo.
    4. Teismas pasirinko netinkamą tyrimo dalyką, analizuodamas UAB „Stellar Navigation“ akcininko, o ne vadovo A. S., veiksmus. Teismas netyrė ir nevertino ar atsakovas A. S. elgėsi taip, kad UAB „Stellar Navigation“ gautų kuo didesnę naudą ir jai nebūtų padaryta žalos. Akcininko pritarimas vadovo nuo civilinės atsakomybės neatleidžia, nes akcininkas nėra fiduciariniame santykyje su bendrove ir nevykdo valdymo funkcijos. Taigi, atitinkami akcininko O. L. veiksmai ar sutikimai (jeigu tokie ir būtų buvę) yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo A. S. civilinės atsakomybės prieš UAB „Stellar Navigation“. Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas vadovui (A. S.) dėl žalos, sukeltos pastarajam pažeidus fiduciarines pareigas, atlyginimo. Turėjo būti nagrinėjamas santykis tarp atsakovo A. S. bei ieškovės UAB „Stellar Navigation“, o ne tarp akcininko O. L. ir atsakovo A. S..
    5. Atsakovai ne tik, kad nepateikė jokių įrodymų, tačiau net nepaaiškino, kokios konkrečios paslaugos UAB „Lex maris“ tariamai buvo suteiktos ieškovei. Toks atsakovams priskirtinos įrodinėjimo pareigos nevykdymas suponuoja pagrindą taikyti atsakovams neigiamus padarinius, t. y. tenkinti ieškovų reikalavimą dėl 1 003 746 Eur žalos atlyginimo. Neįmanoma, kad 6 metus dirbant su dokumentais ir el. erdvėje, gali nelikti absoliučiai jokių tokio masto paslaugų įrodymų. Labiau tikėtina, kad paslaugos realiai nebuvo teikiamos, todėl ir įrodymų nėra. Paslaugų realumo nepatvirtina auditorių išvados dėl UAB „Stellar Navigation“ finansinių ataskaitų rinkinių. Auditoriai įvertino tik tai, kad UAB „Stellar Navigation“ tinkamai fiksavo ir finansinėmis ataskaitomis išviešino veiklos rezultatus, bei tai, kad UAB „Lex maris“ paslaugų teikimo įkainis atitiko ištiestos rankos principą. Taigi, auditoriai netyrė ir nevertino sandorių realumo, o konstatavo tik tai, kad sandoriai atsispindi finansinėse ataskaitose. Be to, auditorių išvados dėl finansinių ataskaitų tikslumo buvo padarytos pasikliaunant vien neteisėtus veiksmus atlikusių (bei juos nuslėpti siekusių) A. S. ir N. Š. akivaizdžiai melagingais pareiškimais.
    6. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nemotyvuotai atmesdamas (ignoruodamas) ieškovų pateiktus įrodymus, kad UAB „Stellar Navigation“ apskritai neturėjo poreikio tariamoms paslaugoms įsigyti. Įmonė neturėjo daugybės klientų (kontrahentų) ir (arba) sandorių, o nuolat dirbo su tais pačiais, pastoviais ir patikimais klientais. Esant tokiai situacijai, po 3 metų nuo įmonės veiklos pradžios staiga pradėti tikrinti pastovių klientų bei eilinių (šabloninių) sandorių su jais nebuvo reikalo. Įmonės veiklos mastai buvo didžiausi kuomet sutartis su atsakove UAB „Lex maris“ dar nebuvo sudaryta, o po sutarties sudarymo (jos vykdymo eigoje) sąskaitų skaičius ir pardavimo pajamų suma sumažėjo. Tai patvirtina, kad jokio staigaus darbo krūvio padidėjimo, kuris nulemtų poreikį įsigyti UAB „Lex maris“ paslaugas, nebuvo. Sutikus su teismo išvada dėl paslaugų suteikimo realumo, tektų daryti išvadą, kad vienai UAB „Stellar Navigation“ sąskaitai už frachtavimo paslaugas išrašyti reikėjo 2013 m. – 38,9 valandų tariamų UAB „Lex maris“ konsultacijų, o 2014 m. – net 42,3 val. konsultacijų. Ieškovai pateikė OOO „Stellar Navigation“ el. laiškus už 3 pavyzdines dienas, patvirtinančius, kad visą verslą vykdė akcininkas O. L. bei OOO „Stellar Navigation“. Tiek iš laiškų kiekio (per dieną įprastai gaunama per 50-60 laiškų, neretai ir apie 100), tiek iš laiškų turinio (derinama visa veikla – krovinių suradimas, rizikų įvertinimas, frachtavimo klausimai, sandorių sąlygų teisinis įvertinimas bei suderinimas, atsakomybės už kilusią žalą atlyginimo ir kiti klausimai) matyti, kad būtent OOO „Stellar Navigation“ atliko tas funkcijas, kurias teigia 5 metus vykdę atsakovai. Iš 2015-10-09 A. S. el. laiško S. C. (OOO „Stellar Navigation“ darbuotojui) matyti, kad atsakovas savo žinioje neturėjo 2 metų senumo sutarčių (nei jų originalų, nei jų kopijų) ir prašė OOO „Stellar Navigation“ juos pateikti. Taigi, A. S. nepriiminėjo jokių verslo sprendimų, netikrino jokių UAB „Stellar Navigation“ sandorių ir nerengė jokių kontraktų. Kartu akivaizdu, kad šiais klausimais atsakovo nekonsultavo ir negalėjo konsultuoti UAB „Lex maris“. Pastebėtina, kad UAB „Lex maris“ tariamai suteiktų konsultacijų trukmė kiekvieną mėnesį siekė 141 valandą, kai A. S. dirbo po 6 darbo valandas į darbo dieną, t. y. į mėnesį dirbdavo ne daugiau, kaip 120 valandų. Be to, UAB „Lex maris“ pardavimo pajamas gaudavo tik iš ieškovės – UAB „Lex maris“ išrašytų sąskaitų eilės numeriai eina iš eilės, t. y. sąskaitų kitiems asmenims atsakovė UAB „Lex maris“ akivaizdžiai neišrašinėjo.
    7. Kaip ir UAB „Lex maris“ paslaugų epizode, taip ir prabangaus automobilio nuomos epizode, teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias vadovo civilinę atsakomybę. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimus turi būti vertinama, ar įmonės vadovas veikė išimtinai įmonės interesais, buvo lojalus, elgėsi rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir darė viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė pasiektų savo tikslą. Vienintelio akcininko sprendimai jokia apimtimi negali panaikinti įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo ir eliminuoti jo atsakomybės už neteisėtais veiksmais įmonei sukeltą žalą. UAB „Stellar Navigation“ klientai yra užsienio įmonės, pas kuriuos buvo skrendama, o ne važiuojama. Vietinių klientų (Lietuvoje) įmonė neturi ir neturėjo, todėl atsakovo ieškovės sąskaita išsinuomotas prabangus automobilis nebuvo ir negalėjo būti panaudotas reprezentaciniais tikslais, juo labiau kad pats A. S. posėdžio metu pripažino, jog iš esmės visas darbas buvo atliekamas elektroninėje erdvėje. Teismas nevertino aplinkybės, kad šį sandorį A. S. sudarė viršydamas įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 3-6 punktus valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė per 1/20 įstatinio kapitalo investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos ir t.t. Analogiškos nuostatos įtvirtintos UAB „Stellar Navigation“ įstatų 113 punkte. Savo ruožtu automobilio nuomos kaštai (sumokėta per 62 tūkst. eurų) viršijo UAB „Stellar Navigation“ įstatinį kapitalą. Tačiau valdybos sprendimas į bylą nėra pateiktas.
    8. Ieškovai pateikė išsamius skaičiavimus, kad A. S. turėjo būti išmokėta iš viso 606 966,61 Eur darbo užmokesčio, tačiau faktiškai buvo išmokėta net 792 882,93 Eur. Taigi, atsakovui be teisėto pagrindo buvo išmokėta net 185 886,32 Eur. Kadangi byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių akcininko sprendimą kelti darbo užmokestį atsakovui, darytina išvada, jog pats sau pasikeldamas darbo užmokestį bei išsimokėdamas premijas A. S. atliko neteisėtus veiksmus. ABĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas. Taigi, konstatavęs bylai reikšmingus faktus, jog UAB „Stellar Navigation“ veikė valdyba, tačiau darbo užmokestį sau pasikėlė pats atsakovas, teismas privalėjo daryti išvadą, jog darbo užmokesčio kėlimai buvo neteisėti.
    9. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo vedė visos įmonių grupės apskaitą. Trečiojo asmens N. Š. darbdaviu yra tik UAB „Stellar Navigation“ ir trečiasis asmuo buvo sutaręs su ieškove tik dėl darbo UAB „Stellar Navigation“ buhaltere. Faktą, kad kitų įmonių grupės bendrovių (Stellar Maestro CV ir Stellar Navigation BV) apskaitą tvarkė kitas atsakingas asmuo, o ne trečiasis asmuo N. Š., teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovų bei trečiojo asmens atstovas, o teisės normos atleidžia šalį nuo pareigos papildomai įrodinėti pripažintus faktus. Darydamas ginčijamą išvadą dėl trečiojo asmens darbo krūvio teismas nesivadovavo logikos principais. Šiuo atveju liko nepaneigta ieškovų pozicija, jog trečiasis asmuo nemoka nei olandų kalbos, nei apskaitą bei apmokestinimą reguliuojančių teisės normų, todėl neaišku, kokiu būdu trečiasis asmuo neva galėjo vesti užsienio įmonių apskaitą, nekalbėdama atitinkama kalba ir neišmanydama aktualaus reglamentavimo. Galiausia, teismas neįvertino fakto, kad trečiojo asmens darbo užmokesčio kilimas proporcingas yra ne darbo krūvio pokyčiui, o UAB „Lex maris“ išrašytų sąskaitų apimties didėjimui.
    10. Nors teismas nurodė, kad kasos likutis neva buvo panaudotas atsiskaitant su atsakovu A. S., tačiau byloje nėra absoliučiai jokių šį atsiskaitymą pagrindžiančių įrodymų. Kasos operacijos turi būti įforminamos atitinkamais orderiais, todėl jeigu atsakovui buvo teisėtai išmokėtas atlygis, tai turėjo būti įforminta atitinkamu kasos išlaidų orderiu. Ieškovai teismui pateikė išrašus iš didžiosios bei kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderius už laikotarpį nuo 2015 m. iki pat atsakovo atšaukimo. Viena vertus, tarp šių UAB „Stellar Navigation“ apskaitos dokumentų nėra jokių mokėjimų pagal 2015-11-27 sutartį. Antra vertus, pagal teismui pateiktus apskaitos dokumentus matyti, kad atsakovo atšaukimo dieną įmonės kasoje buvo 94 885,60 Eur suma. Tačiau teismas šiuos rašytinius įrodymus ignoravo ir nemotyvuotai padarė jiems prieštaraujančią išvadą. 2015-11-27 sutartis yra suklastota. Suklastota 2015-11-27 sutartis teismui pateikta tik prieš pat 2017-03-03 teismo posėdį, atsakovams keičiant gynybinę poziciją dėl UAB „Stellar Navigation“ lėšų gavimo pagrindo. Atsakovai net ir po teismo įpareigojimo nepateikė 2015-11-27 sutarties originalo. Net jeigu 2015-11-27 sutartis ir būtų reali, ji negalėtų sudaryti teisėto pagrindo pervesti UAB „Stellar Navigation“ lėšas atsakovui A. S., nes pagal susitarimą ieškovė UAB „Stellar Navigation“ tariamai teikė paslaugas bendrovei Stellar Baltic Company Ltd, o tai reiškia, jog atlygis turėjo būti išmokamas būtent ieškovei UAB „Stellar Navigation“, kaip paslaugų teikėjai. Galiausiai, 2017-06-20 teismo posėdžio metu A. S. pripažino, kad jam nustatytas darbo užmokestis apėmė visų jo funkcijų vykdymą, todėl atsakovas pats paneigė papildomo užmokesčio pagal 2015-11-27 susitarimą nustatymo galimybę, o kartu ir teismo išvadą, jog minėtu susitarimu atsakovui nustatytas atlygis už susijusiose įmonėse atliktą darbą.
  2. Atsakovai A. S., UAB „Lex maris“, J. M. ir A. S., taip pat trečiasis asmuo N. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Dėl veiklų, turto valdymo ir ekonominių interesų diferencijavimo, atsakovas A. S. ir jo vadovaujama UAB „Stellar Navigation“ tapo atsakingais tiek už „Stellar Navigation B.V.“, tiek už Stellar Maestro C.V., tiek už „Stellar Maestro Ltd“ kasdieninės veiklos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą. Akivaizdu, kad tokios apimties paslaugoms teikti atsakovo ir trečiojo asmens (buhalterės) jėgų nepakako, todėl esant O. L. ir L. Y. sprendimui, visos konsoliduotos bendrovių veiklos vykdymui oficialiai buvo pasitelkta atsakovė UAB „Lex maris“. Ieškovei kiekvieną dieną ir bet kuriuo paros metu buvo būtinos specializuotos konsultacijos ir kitos paslaugos. Visa UAB „Stellar Navigation“ veikla iš esmės buvo apsunkinta tarptautinio elemento dalyvavimu, kuris reikalavo esminių specialių žinių, kurias teikė UAB „Lex maris“. Visos UAB „Lex maris“ teikiamos paslaugos buvo įforminamos atliktų darbų aktais, juos lydinčiais paslaugų teikimo dokumentais ir sąskaitomis faktūromis.
    2. 2015 m. pabaigoje – 2016 metų pradžioje atsakovui A. S. bei UAB „Lex maris“ ėmė aiškėti galimi neteisėti akcininko O. L. veiksmai, panaudojant atsakovo vadovaujamą UAB „Stellar Navigation“. Išgąsdintas to, kad neteisėtą veiklą pagrindžiantys įrodymai ir aplinkybės gali būti atskleistos ar pateiktos teisėsaugos institucijoms, akcininkas O. L. 2016-03-10 suorganizavo ir įvykdė ieškovės ir su ja susijusių bendrovių (taip pat ir UAB „Lex maris“) dokumentų „perėmimo operaciją“. Akcininkas O. L., padedamas advokato E. R. ir dar kelių asmenų, iš UAB „Lex maris“ nuomojamų ir buvusių UAB „Stellar Navigation“ patalpų išvežė visus ieškovės dokumentus, kompiuterius, kompiuterines laikmenas, kitus daiktus, o taip pat, pasinaudodamas tuo, kad atsakovai negalėjo patekti į UAB „Lex maris“ patalpas, įsibrovė ir į užrakinamas UAB „Lex maris“ patalpas, iš kurių buvo pagrobta didelė dalis atsakovės dokumentų (įmonės ir jos klientų dokumentai, dalykinė korespondencija, konfidencialaus turinio laiškai, lizingo sutartys, kabinetų raktai), tiek susijusių su UAB „Stellar Navigation“, tiek su ja nesusijusių, taip pat buvo pagrobtos kompiuterinės laikmenos, darbuotojų asmeniniai daiktai. Taip buvo sukurtas bendrovės dokumentų ir jų apimties identifikavimo negalimumas, buvo sukurta galimybė paimtais dokumentais ir jų turiniu manipuliuoti, o atsakovų galimybės įrodinėti atskiras ieškinio nepagrįstumo detales buvo maksimaliai apribotos, nes viso proceso metu ieškovai dokumentus slėpė, jų buvimą ir egzistavimą neigė. Aptariamoje situacijoje teismas pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovams teko pareiga įrodyti faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes.
    3. Proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovų pozicija bei reikalavimai kito. Iš pradžių jie teigė, kad jokia paslaugų sutartis ir jos pagrindų neva teiktos paslaugos ieškovei niekada nebuvo reikalingos ir tokios paslaugos niekada nebuvo teiktos, kad ieškovai nežino ir nepažįsta atsakovų A. S. ir J. M.. Atsakovams įrodžius paslaugų teikimo faktą, paslaugų pobūdį ir mąstą, ieškovų pozicija, nedelsiant buvo pakeista, koncentruojantis į paslaugų suteikimo (nesuteikimo) apimtį. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovų procesinį elgesį, į nustatytą aplinkybę, kad 2016-03-10 – 2016-03-16 laikotarpiu iš bendrų patalpų buvo paimti ir išvežti ne tik ieškovės, tačiau ir UAB „Lex maris“ dokumentai, o atsakovui A. S. buvo atimta galimybė dokumentus perduoti pagal dokumentų perdavimo aktus ar apyrašus, teismas pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovams tenka didesnioji įrodinėjimo našta ir visos neigiamos pasekmės, kylančios iš elgesio, neatitinkančio vidutiniškai rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto.
    4. Byloje įrodyta, kad nemaža dalis UAB „Lex maris“ dokumentų, buvusių šios įmonės kabinete, esančiame bendrose su ieškove patalpose, buvo pagrobta. Įrodymų tyrimo metu buvo tiriami ir palyginami įrodymai: antstolio A. S. 2016-03-10 fiksuotų faktinių aplinkybių vaizdo įrašai ir 2016-03-17 antstolės V. D., pirmosios patekusios į atgautas patalpas, užfiksuotos UAB „Lex maris“ patalpos fotonuotraukos. 2016-03-10 vaizdo įraše UAB „Lex maris“ kabinete yra užfiksuotos dokumentų segtuvų, esančių ant darbinių stalų ir už darbo stalų, krūvos, taip pat bendras kabineto vaizdas. Tačiau 2017-03-17 nuotraukose užfiksuota, kad UAB „Lex maris“ kabinetas, į kurį po ieškovų vizito antstolė pateko pirmoji, pastato administratoriui atrakinus patalpas raktu, kurį tik 2016-03-17 grąžino O. L. pasamdyta saugos bendrovė, yra suverstas, o dalies segtuvų, buvusių kabinete ant stalų, o ypač, sukrautų už stalų, nebėra. Bet koks atsakovų A. S. ir J. M. darbas (rašytine forma) su ieškovės klientais buvo atliekamas atsakovo A. S. vardu, nes tik pastarasis turėjo teisę oficialiai veikti ieškovės ir kitų grupės įmonių interesais, ir iš A. S. kompiuterio paskyros. Akivaizdu, kad 2016-03-10 – 2016-03-16 paėmus ne tik ieškovės dokumentus, tačiau ir kompiuterius, atsakovai neturi jokių galimybių daryti kompiuterinio susirašinėjimo analizių. Atsakovai neturi jokių galimybių rinkti įrodymus iš A. S. kompiuterinės paskyros (el. pašto) serverių, nes bet kokia ieškovės elektroninė korespondencija buvo vykdoma per vidinius jos serverius, kuriuos kontroliuoja O. L. ir L. Y..
    5. Atsakovai atkreipė teismo dėmesį į tą aplinkybę, kaip byloje, prisitaikant prie momentinio poreikio, yra klastojami ir teikiami ieškovų įrodymai. Taip byloje atsirado rašytiniai 2017-03-01 O. L. paaiškinimai, kurių rusiško teksto ir lietuviško vertimo akivaizdūs nesutapimai atskleidė, kad dokumentas, reaguojant į atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, pirmiausia buvo surašytas lietuvių kalba, tada išverstas į rusų kalbą ir pateiktas pasirašyti O. L.. Akivaizdų ieškovų įrodymų klastojimą patvirtino prie minėtų O. L. paaiškinimų pateikta 2017-02-28 pažyma apie nepertraukiamą OOO „Stellar Navigation“ darbuotojo O. P. M. darbą nuo 2014-05-01, atliekant tas funkcijas ir darbą, kuris atsakovų buvo atliekamas pagal paslaugų sutartį. Atsakovų surinkti ir pateikti duomenys įrodė, kad O. P. M. dar 2015-03-18 (atsakovui A. S. būnant susitikime su O. L. Sankt Peterburge) buvo atleistas iš darbo. Vykdytą dokumentų klastojimą akivaizdžiai iliustravo įvairių pažymų, patvirtinimų teikimai, kaip antai, su 2017-03-02 ieškovės prašymu pateikta 2016-07-18 UAB „Jungtinė auditorių kontora“ pažyma apie 2016-03-16 UAB „Jungtinės auditorių kontoros“ perimtų ieškovės dokumentų kiekį (viso 19 segtuvų), kai šios bendrovės vadovo pavaduotoja B. T. nurodė, kad pervežti dokumentai užėmė nemažą patalpos, panašios į teismo posėdžių salę, dalį.
    6. Ieškovės veiklą be pagrindinės bendrovės veiklos sudarė ir valdomų juridinių asmenų, Stellar B.V. bei Stellar C.V. veiklos, vykdant tarptautinius jūrinius pervežimus nuosavomis ir skolintomis vandens transporto priemonėmis, teikiant frachtavimo ir brokerio paslaugas, organizavimas, koordinavimas ir kontrolė. Taigi, ieškovų nurodyta aplinkybė dėl UAB „Stellar Navigation“ veiklos paprastumo ir specifinių žinių poreikio nebuvimo yra žinomai melaginga. Visi „Lex maris“ paslaugų pardavimai 2010 – 2015 buvo įtraukti į ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus, apskaityti ir audituoti. Visos auditoriaus ataskaitos ir UAB „Stellar Navigation“ finansinių ataskaitų rinkiniai buvo patvirtinti akcininko O. L. sprendimu. Taigi, ieškovės akcininkams (akcininkui) apie paslaugų sutarties sudarymą, vykdymą, paslaugų teikimo mastą buvo žinoma nuo paslaugų sutarties sudarymo momento, o tai patvirtina, kad visu sutarties vykdymo laikotarpiu paslaugų pobūdis ir mastas akcininkui nekėlė jokių abejonių. Atsakovai byloje pateikė 2015-03-10 vienintelio akcininko O. L. sprendimą, kuriuo akcininkas patvirtino visas 2013-12-30 – 2015-03-10 UAB „Lex maris“ už paslaugas išrašytas ir ieškovės apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
    7. 2013-05-14 vienintelio akcininko O. L. sprendimu bendrovės valdyba buvo išformuota. Nuo nurodyto momento valdyba nustojo veikusi ir jokių sprendimų nebepriėminėjo, tad tokių sprendimų nebebuvo ir negalėjo būti priimta ir dėl 2013-09-02 veiklos nuomos sutarties sudarymo. Būdamas ieškovės direktoriumi, atsakovas A. S. vadovavo konsoliduotai 4 juridinių asmenų veiklai, o vykdomai veiklai, be kita ko, pasireiškiant nuolatinėmis kelionėmis į užsienį, susitikimais su verslo partneriais (Lietuvos ir užsienio šalių kredito įstaigos, jūrų vežėjai, laivų statytojai, pardavėjai, frachtų užsakovai ir pan.), tinkamas juridinių asmenų, kurių veiklos apyvarta viršijo dešimtis milijonų eurų, reprezentavimas lėmė būtinumą įsigyti aukštesnės nei vidutinės klasės lengvąjį automobilį. Konsoliduotai vadovaujamų juridinių asmenų veiklai viršijant dešimtis milijonų eurų, automobilio nuoma už 1 636,35 Eur per mėnesį sumą nelaikytina neproporcingu, žalą juridiniam asmeniui darančiu sandoriu. Be to, apie veiklos nuomos sutarties sudarymą nuo pat jos sudarymo momento buvo žinoma akcininkui O. L., sutartis buvo sudaryta esant jo pritarimui. Veiklos nuomos sutartis ir ja prisiimami įsipareigojimai buvo įtraukiami į auditoriaus „KPMG Baltic“ audituotus finansinių ataskaitų rinkinius, automobilio nuomos sąnaudas išskiriant į savarankišką dalį.
    8. Visi be išimties atsakovo A. S. sudaromi sandoriai, priimami įsakymai dėl komandiruočių, dėl darbo užmokesčio keitimo buvo sankcionuojami valdybos, o po 2013-05-14, kai valdyba buvo išformuota, vienintelio akcininko O. L. sprendimais, prie kiekvieno sprendimo pridedant akcininko (valdybos) tvirtinamų sandorių ir veiksmų sąrašą, pasirašomą jį sudariusio atsakovo A. S.. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patvirtino, kad tokie rašytiniu sprendimu patvirtinamų sandorių, sprendimų ir vadovo veiksmų sąrašai buvo ir prie atsakovų surastų ir į bylą pateiktų 2012-05-04, 2012-12-21 valdybos posėdžio protokolų, 2013-12-09, 2016-02-06 vienintelio akcininko sprendimų, tačiau teismo įpareigoti šiuos sąrašus pateikti, ieškovai jų nebesurado. Toks selektyvus įrodymų teikimo būdas, esant nustatytai vadovo sudaromų sandorių, priimamų įsakymų tvirtinimo praktikai, sudarė pagrindą teismui spręsti, kad A. S. darbo užmokesčio pakeitimai buvo atliekami esant vienintelio akcininko sprendimams, o tai sudarė pakankamą pagrindą pareikštam ieškovų reikalavimui dėl 185 868,32 Eur žalos atlyginimo atmesti.
    9. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio ieškovė buvo paskirta Stellar B.V. vadovu ir Stellar C.V. atsakinguoju partneriu, todėl N. Š. darbas išaugo daug kartų, nes ji turėjo atskirai rengti ne tik UAB „Stellar Navigation“, bet ir įsteigtų įmonių pirminės apskaitos dalį (ne finansines ataskaitas, kaip apeliaciame skunde siekia nurodyti ieškovai): sandorių apskaitą, pavedimų judėjimo apskaitą, tarpusavio skolų apskaitą tarp ieškovės ir Stellar B.V. bei Stellar C.V. o taip pat tarp Stellar Navigation, Stellar B.V., Stellar C.V. ir trečiųjų asmenų. A. S. apibendrinus buhalterės parengtus pirminius Stellar B.V. ir Stellar C.V. apskaitos duomenis, šie, kartu su veiklos dokumentais (išoriniais ir vidiniais), kasmet buvo teikiami buhalteriui Nyderlandų Karalystėje. Trečiajam asmeniui N. Š. gavus verslo ekonomikos magistro laipsnį (KTU), nuo 2013-01-01 darbo užmokestis buvo padidintas 228 Eur suma iki 1 525 Eur. Taip, trečiojo asmens nuomone, galiausiai buvo įvertintas jos darbas su užsienio kompanijų Stellar B.V. ir Stellar C.V. apskaita, sugebėjimas sisteminti ir pateikti visą apskaitos informaciją, pasireiškiantis asmeninis lojalumas įmonei ir noras dirbti jos naudai (be kita ko ir valstybės institucijų pradėtų ir atliekamų tyrimų ieškovei metu). 2013 – 2014 m. kur kas padidėjo konsoliduotos Stellar Navigation, Stellar B.V. bei Stellar C.V. veiklos apyvartos, taigi ir darbo apimtis. 2014 m. FNTT, nutraukusi 2012 m. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo nebuvimo, grąžino ieškovei veiklos ir apskaitos dokumentus (įskaitant asmeninį trečiojo asmens N. Š. kompiuterį, paimtą per kratą jos namuose), todėl vėl buvo reikalingos papildomos trečiojo asmens darbo sąnaudos. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į nuoseklų mokamo darbo užmokesčio didėjimą Lietuvoje, nuo 2015-06-01 trečiojo asmens N. Š. darbo užmokestis pirmą kartą nuo 2013-01-01 buvo padidintas iki 1 925 Eur. Kadangi iki 2015 m. rugsėjo mėnesio ieškovės buhalterijai nebuvo pristatyti reikšmingi dokumentai pagrindinei veiklai, buvo nuspręsta atsisakyti tarpinio 2015 m. audito ir visa apimtimi 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinių sudarymas, tikrinimas ir koregavimas, bendradarbiavimas su auditoriumi buvo perkeltas į pirmąjį 2016 m. pusmetį. Dėl to nuo 2016-01-01 N. Š. darbo užmokestis buvo pakeltas iki 2 315 Eur, tuo pat metu trečiajam asmeniui buvo duotas nurodymas apdoroti ir pristatyti pirminės Stellar B.V. ir Stellar C.V. apskaitos dalį nuo 2015 iki 2016 m. kovo mėnesio (buvo numatomas vienos iš įmonių akcijų pardavimas). Taigi, nuoseklus N. Š. darbo užmokesčio didėjimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių. Be to, jau 2013 metais daugiau nei 37 % buhalterių, dirbančių tarptautinio kapitalo įmonėse, darbo užmokestis viršijo 1 448 Eur ir jo dydis proporcingai didėjo atsižvelgiant į buhalterio turimą išsilavinimą, patirtį, atliekamų darbų, prisiimamos atsakomybės apimtį. Taigi, darbo sutartimi ir jos pakeitimais N. Š. nustatytas darbo užmokestis nebuvo padidintas nepagrįstai, jo dydis nelaikytinas prieštaraujančiu ekonominei logikai.
    10. Įrodinėdami reikalavimą dėl 94 885,60 Eur žalos (dėl kasos likučio neperdavimo) atlyginimo, ieškovai byloje pateikė apskaitos programos išrašo apie kasos apyvartas iki 2016-02-28 kopiją. Tačiau ieškovės kasos operacijos buvo atliekamos ne iki 2016-02-28, o iki pat atsakovo A. S. atšaukimo iš pareigų (2016-03-10), kasos operacijas fiksuojant rašytinėje, spausdintoje kasos operacijų knygoje (kasos žurnale) ir pirminiais kasos dokumentais. Siekdami paneigti ieškovų reikalavimus atsakovai teismo prašė išreikalauti iš ieškovų 2015 – 2016 metų kasos žurnalų kopijas, į ką ieškovai tradiciškai nurodė, kad tokie dokumentai bendrovėje vedami nebuvo. Tačiau byloje apklaustas liudytojas auditorius O. S. aiškiai nurodė, kad bet koks auditinis bendrovės tyrimas, apskaitos ir atskaitomybės tikrinimas buvo atliekamas ir galėjo būti atliekamas tik pagal popierinius, nustatyta tvarka vedamus ir pildomus kasos operacijų žurnalus. Civilinėje byloje Nr. e2-417-618/2017 apklausta UAB „Jungtinė auditorių kontora“ direktoriaus pavaduotoja B. T. taip pat patvirtino, kad UAB „Stellar Navigation“ buvo vedami ir pildomi popieriniai kasos operacijų žurnalai ir tokie popieriniai, ranka užpildyti 2012 – 2014 metų žurnalai UAB „Jungtinė auditorių kontora“ perduoti buvo, o 2015 ir 2016 metų kasos operacijų žurnalai apskaitą tvarkančiai įmonei perduoti nebebuvo. Manytina, kad ieškovai šiuos įrodymus sąmoningai slėpė ar sunaikino, siekdami nuslėpti tą aplinkybę, jog jokio 94 885,60 Eur grynųjų pinigų likučio kasoje 2016-03-10 nebuvo.
    11. 2015-11-27 sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas A. S. laivo pirkimo ir registravimo laikotarpiu vykdys visas „Stellar Baltic Company Ltd“ vadovo pareigas ir atliks kitus veiksmus, susijusius su laivo pirkimu ir registravimu, o ieškovei apmokėjus atsakovo A. S. paslaugas, susijusias su laivo pirkimu ir registravimu, pateiks „Stellar Baltic Company Ltd“ sąskaitą paslaugų išlaidų kompensavimui su 10 % dydžio antkainiu. Atlikus šiuos atsiskaitymus su A. S., jokio pinigų likučio ieškovės kasoje nebeliko, atsiskaitymas su atsakovu buvo užbaigtas bankiniais mokėjimais. Hamburge veikianti advokatų kontora Debelstein & Pessehl iš tiesų dalyvavo laivo „Shuei“ pirkimo procedūroje, tačiau tik viename epizode. Ieškovai sąmoningai su advokatų kontora Debelstein & Pessehl sąskaita nepateikė šios sąskaitos priedo – paslaugų ataskaitos, iš kurios būtų matyti, kad ši advokatų kontora vedė derybas su UAB „Lex maris“ darbuotojais, atsakovais A. S. ir J. M..

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantų UAB „Stellar Navigation“ ir L. Y. apeliacinio skundo ribas.
  2. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad būtent ieškovai turėjo įrodinėti, jog ginčo konsultavimo paslaugos realiai ieškovei UAB „Stellar Navigation“ nebuvo suteiktos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, o taip pat, suabsoliutinęs A. S. paaiškinimus dėl UAB „Lex maris“ dokumentų tariamos vagystės ir nemotyvuotai atmetęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovų argumentus dėl poreikio tokio pobūdžio paslaugoms pirkti neturėjimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias vadovo civilinę atsakomybę, bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl kitų byloje nagrinėjamų epizodų – prabangios transporto priemonės nuomos, atlyginimo vadovui kėlimo, kasoje esančių lėšų likučio neperedavimo ir nepagrįsto darbo užmokesčio buhalterei kėlimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė Hamburgo advokatų kontoros Dabelstein & Passehl sąskaitą už suteiktas paslaugas, kuria siekia įrodinėti, jog visus klausimus, susijusius su laivo „Stellar Baltic“ įsigijimu padėjo spręti ieškovės akcininko O. L. pasamdyti Vokietijos teisininkai, o ne atsakovė UAB „Lex maris“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių patikimų priežaščių, kodėl šio įrodymo jie neteikė anksčiau, pirmosios instancijos teismui (ir net nebuvo nurodę Vokietijos advokatų kontoros dalyvavimo šio laivo pirkimo procese aplinkybės), taip pat atsižvelgusi į tai, jog ginčas dėl 2015-11-27 susitarimo realumo vyksta vėliausiai nuo 2017-03-03, ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo nepriima ir kartu su kita bylos medžiaga nenagrinėja.
  3. Kadangi kartu su 2018-05-10 ieškovų prašymu pateiktos 2018-03-23 Klaipėdos apylinkės teismo ir 2018-04-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartys ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02043-12 priimtos jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jos, kaip įrodančios ikiteisminio tyrimo atnaujinimo aplinkybę, priimtinos.
  4. Kartu su 2018-05-22 prašymu atsakovai pateikė 2015-11-27 akcininko sprendimą ir 2016-02-06 akcininko sprendimą su priedu (sąrašu sandorių, kurie patvirtinti 2016-02-06 akcininko sprendimu). Kadangi 2016-02-06 sprendimas, kaip kad pažymėjo patys ieškovai, jau buvo pateiktas į bylą ir pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, pakartotinis jo priėmimo klausimas nespręstinas. Savo ruožtu prie jo pridėtas priedas, įvetinus aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo institucija patvirtino 2016-02-06 sprendimo, kuriame minimas sandorių sąrašo buvimo faktas, orginalo buvimą ikiteisiminio tyrimo medžiagoje, priimtinas. Tačiau 2015-11-27 akcininko sprendimas, atsakovams 2018-05-22 prašyme nenurodžius aiškių priežaščių, trukdžiusių minėtą sprendimą pateikti anksčiau, nepriimtinas, tuo labiau, kad ikiteisminį tyrimą vykdanti insitucija 2018-05-31 rašte teismui nurodė, kad 2015-11-27 įsakymas buvo pateiktas tyrimui dar 2016-11-10, t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
  5. Su 2018-06-15 atsikirtimais ieškovų pateikti asmenų apklausos ir dokumentų apžiūros protokolai (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos) nepriimtini, ieškovams nesuformulavus prašymų dėl jų priėmimo.
Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą sąlygų, jų įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklių
  1. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
  2. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
  3. Kaip ne kartą jau buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; kt.)
  4. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
  5. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Dėl 1 003 746 Eur žalos atlyginimo
  1. Ieškovai savo pirmąjį reikalavimą dėl 1 003 746 Eur žalos iš atsakovo A. S., kaip buvusio apeliantės UAB „Stellar Navigation“ vadovo, UAB „Lex maris“, jos vadovės J. M. ir šios bendrovės akcininko (bei atsakovo A. S. brolio) A. S. atlyginimo priteisimo grindžia UAB „Stellar Navigation“ ir UAB „Lex maris“ 2011-10-20 Paslaugų sutarties sudarymu ir pagal šią sutartį 1 003 746 Eur sumos per 2010–2016 metų laikotarpį pervedimu atsakovei UAB „Lex maris“, šių veiksmų neteisėtumą bei žalingumą ieškovei aiškindami realaus paslaugų pagal sutartį nesuteikimo bei poreikio šioms paslaugoms pirkti apskritai nebuvimo aplinkybėmis.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant: 1) pačių ieškovų pateiktoms atsakovės UAB „Lex maris“ išrašytoms ieškovei sąskaitoms už suteiktas paslaugas; 2) paslaugų suteikimo aktams, daugelyje kurių ne tik nurodomas suteiktų paslaugų pobūdis – „konsultavimo“, bet ir įvardijami konkretūs miestai, į kuriuos buvo važiuojama deryboms vesti ar kitiems veiksmams atlikti, bei kontrahentai (pavyzdžiui, dėl derybų su firma MSCO, dėl derybų su firma Polsteam), į kuriuos (kontrahentus) ieškovai (manydami, kad UAB „Lex maris“ atstovai jokių paslaugų iš tikrųjų neteikė ir jokių realių veiksmų, nurodytų aktuose, neatliko) galėjo kreiptis su prašymais pateikti informaciją dėl J. M. ir A. S. dalyvavimo; 3) Stellar navigation B.V. ir Stellar maestro C.V. išrašytoms sąskaitoms tretiesiems, byloje nedalyvaujantiems, asmenims su A. S. parašais; 4) 2015-03-10 UAB „Stellar Navigation“ vienintelio akcininko O. L. įsakymui, kurio tikrumo ieškovai neginčijo ir kuriuo akcininkas patvirtino būtent UAB „Lex maris“ išrašytas ieškovei sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2013-12-30 iki 2015-03-10, taip pat 2012-05-07, 2013-05-15, 2014-05-30 ir 2015-09-03 vienintelio akcininko O. L. sprendimams patvirtinti atitinkamai 2011, 2012, 2013 ir 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinius, kuriuose, kaip pagrįstai akcentavo atsakovai, užfiksuoti ir išviešinti sandoriai su susijusiomis šalimis, tarp kurių aiškiai įvardinta ir UAB „Lex maris“, susijusi su ieškove per direktorių; 5) atsakovų pateiktoms nepriklausomo auditoriaus, kurio šališkumo ieškovai neįrodinėjo, išvadoms be išlygų, kad UAB „Stellar Navigation“ finansinės ataskaitos, tiek už 2012 metus, tiek už 2013 ir 2014 metus, visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „Stellar navigation“ finansinę veiklą atitinkamais metais ir tada pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultataus bei pinigų srautus; taip pat esant 6) atsakovų pateiktiems, nors ir nedidelės dalies, tačiau realias ginčijamų paslaugų suteikimo išlaidas pagrindžiantiems dokumentams – 2011-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje įvardytas paslaugas dėl m/l Combi Freighter 13500 statybos ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei kitų susijusių su šiuo pavedimu sandorių detalizuojančiam aktui, sutampančių datų lėktuvo iki Amsterdamo bilietams A. S. ir J. M. vardu, vietinio transporto tarp Olandijos miestų bilietams bei nakvynės Amsterdame ir Groningene įrodymams, taip pat 2012-05-15 PVM sąskaitą faktūrą detalizuojantiems dokumentams – suteiktų paslaugų aktui, iš kurio matyti, jog paslaugos buvo susijusios su derybomis su įmone Polsteam, gyvenimo Lenkijos mieste Szczecin, viešbutyje laikotarpiu 2012-04-22 iki 2012-04-24 įrodymams, lėktuvų bilietų į šį miestą pirkimą patvirtinančiam įrodymui; galiausiai, 7) Kinijos Liaudies Respublikos laikraščio ištraukoje esančiai nuotraukai, kurioje prie pastatyto laivo aiškiai matosi stovintys kartu ne tik O. L. ir A. S., kaip UAB „Stellar Navigation“ akcininkas ir vadovas, bet ir A. S. bei J. M.; labiau tikėtina laikytina būtent atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstoma įvykių versija, jog ginčo konsultavimo paslaugos buvo reikalingos ieškovės UAB „Stellar Navigation“, generuojančios kiekvienais metais milijonines pajamas, tačiau turinčios tik 2 darbuotojus (vadovą ir buhalterę), taip pat jos įsteigtos dukterinės įmonės Nyderlanduose Stellar B.V. ir Stellar maestro C.V. (be kita ko aiškiai minimoms ieškovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentuose) konsoliduotai veiklai vykdyti, ir buvo realiai teikiamos, apie kurių teikimą žinojo bei jam neprieštaravo ir vienintelis ieškovės UAB „Stellar Navigation“ akcininkas O. L.. Todėl šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovams, siekiantiems jų ieškinio tenkinimo ir turintiems pareigą įrodyti vadovo A. S., o taip pat kitų atsakovų, veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, tenka pareiga įrodyti, kad nepaisant visų pirmiau nurodytų realų paslaugų teikimą tikėtinai pagrindžiančių įrodymų, vis dėlto paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos, o sąskaitos išrašomos fiktyviai, tuo labiau, jog, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, būtent ieškovams, organizavusiems atsakovams netikėtą ir konfliktinį, kaip kad matyti iš antstolio A. S. 2016 m. kovo 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir vaizdo įrašo, įmonės vadovo A. S. atšaukimo iš pareigų, UAB „Lex maris“ darbuotojų išvijimo iš bendrai UAB „Lex maris“ su UAB „Stellar Navigation“ naudotų patalpų, sargybinių, užkirtusių galimybę atsakovams patekti į ginčo patalpas, pastatymo bei dokumentų paėmimo procesą, tenka UAB „Stellar Navigation“ dokumentų priėmimo–perdavimo akto ir (ar) apyrašo nesudarymo neigiamos pasekmės, kadangi nagrinėjamu atveju nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei kitais būdais nebuvo aiškiai užfiksuota, kokie dokumentai realiai buvo UAB „Stellar Navigation“ patalpose bei buvo išvežti ieškovų (nors ieškovę ir jos akcininką O. L. atstovavo profesionalus teisininkas, advokatas) ir todėl liko nepaneigti atsakovų argumentai dėl dalies UAB „Stellar Navigation“, o taip pat ir UAB „Lex maris“ dokumentų, aktualių nagrinėjamam ginčui išspręsti, netekimo (dingimo).
  3. Pažymėtina, kad priešingai nei interpretuoja ieškovai apeliaciniame skunde, teismas skundžiamame sprendime nenustatė jokios nusikalstamos veikos ir nekonstatavo ieškovus įvykdžius atsakovų dokumentų vagystę ar pan., bet nurodė, jog tam tikrų aplinkybių ir argumentų patikrinimo šioje byloje negalimumo neigiamos teisinės pasekmės šiuo konkrečiu atveju tenka būtent ieškovams, netinkamu būdu organizavusiems ir įvykdžiusiems įmonės dokumentų perėmimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, peržiūrėjusi antstolio A. S. 2016-03-10 ir 2016-03-16 padarytus vaizdo įrašus bei susipažinusi su antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Minėti įrodymai pagrindžia, kad ginčo patalpose (tiek naudojamose konkrečiai UAB „Lex maris“, tiek UAB „Stellar Navigation“) laikomų dokumentų kiekis buvo labai didelis (gulėjo ant stalų, spintose, ant grindų, po stalais krūvelėmis), atsakovai 2016-03-10, kai buvo išvyti iš patalpų, dokumentų už 5 veiklos metus išnešti fiziškai negalėjo (išsinešė, kaip matyti iš įrašo, tik nedidelius maišelius, kaip kad nurodė antstoliui, asmeninių daiktų), vėliau, ieškovams pakvietus sargybos bendrovės „Jungtis“ darbuotojus, patekti į ofisą iki pat 2016-03-17, kai pastato „Neapolis“ administratorė atrakino ginčo patalpas, taip pat neturėjo galimybės, o ieškovės akcininkas O. L. ir jo advokatas, dar 2016-03-16, nefiksuodami patalpoje esančių ir paimamų dokumentų kiekius bei pavadinimus, taip pat paties dokumentų paėmimo proceso, išsivežė iš UAB „Stellar Navigation“ patalpų visą ten buvusią dokumentaciją ir kompiuterius, antstolio A. S. vaizdo įraše paprašydami užfiksuoti tik jau po dokumentų išnešimo likusias tuščias patalpas su baldais ir UAB „Lex maris“ užrakintas duris.
  4. Priešingai nei dėsto apeliantai, įrodinėjimo naštos paskirstymo tinkamumo šiuo atveju nepaneigia ir ieškovų akcentuojamas CK 6.67 straipsnis bei aplinkybė, kad A. S. ir A. S. yra broliai. Viena vertus, minėta nesąžiningumo prezumpcijas įtvirtinanti norma, kaip kad išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, bylose, nesusijusiose su sandorių pagal actio Pauliana ginčijimu, gali būti taikoma nebent kaip sąžiningumo vertinimo matas, bet ne kaip išankstinis teisinis vertinimas (prezumpcija), lemiantis įrodinėjimo naštos paskirstymą. Kita vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių – būtent A. S. 2008-06-02 įregistravo UAB „Stellar Navigation“, kurios akcijas vėliau perleido O. L. ir Tovarystvo z obmezhenoiu vidpovidalnistiu „Leon Treiding“; atsakovas A. S. ilgą laiką buvo UAB „Stellar Navigation“ valdybos nariu, o UAB „Stellar Navigation“ finansinėse ataskaitose buvo išviešintas A. S. sąsajų su UAB „Lex maris“ faktas – akivaizdu, kad ši giminystės aplinkybė tiek ieškovės valdybos nariams, tiek ir jos vieninteliam akcininkui buvo gerai žinoma.
  5. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad vienintelio ieškovės akcininko veiksmai, duoti sutikimai ar pritarimai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje ir teismas skundžiamame sprendime neva pasirinko netinkamą tyrimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų koelgijos vertinimu, būtent 2015-03-10 UAB „Stellar Navigation“ vienintelio akcininko O. L. įsakymas, kuriuo akcininkas patvirtino UAB „Lex maris“ išrašytas sąskaitas faktūras už pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat sprendimai, kuriais jis tvirtino finansines ataskaitas, kuriose buvo išviešintas paslaugų iš UAB „Lex maris“ pirkimo faktas bei tam išlaidžiamos sumos, išryškina ieškovų pozicijos prieštaringumą bei patvirtina ginčo konsultavimo paslaugų teikimo realumą, kurį ginčijo ieškovai, bei būtinumą.
  6. Antai, viena vertus, ieškovai teigia, kad iš tikrųjų UAB „Stellar Navigation“ veiklą organizavo ir koordinavo kita Rusijos Federacijoje registruota įmonė OOO (toliau – RAB) „Stellar Navigation“, kuri užsiėmė krovinių suradimu, rizikų įvertinimu, frachtavimo, atsakomybės už kilusią žalą atlyginimo ir visais kitais klausimais, o UAB „Stellar Navigation“ buvęs vadovas A. S. jokių savarankiškų darbų neatliko, jokių verslo sprendimų nepriiminėjo, o tik vykdė elementarias technines užduotis pagal RAB „Stellar Navigation“ darbuotojų bei akcininko O. L. pavedimus, t. y. išrašinėjo sąskaitas, apmokėdavo, pasirašydavo jau suderintas sutartis ir pan. Tačiau, kita vertus, ieškovai iš esmės neginčija, kad UAB „Stellar Navigation“, neva vykdžiusiai tik elementarias funkcijas ir neturėjusiai jokių sprendimų priėmimo įgaliojimų (laisvės), egzistavo griežta visų sandorių peržiūrėjimo, tvirtinimo tvarka, t. y. kontrolės procedūra, kurią iš pradžių vykdė valdyba, vėliau – pats akcininkas (tai patvirtinta 2011-09-22 valdybos posėdžio, kurio metu buvo patvirtinti bendrovės sudaryti sandoriai (sutartys) nuo 2011-01-01 iki 2011-09-20, protokolas; 2012-05-04 valdybos posėdžio, kurio metu buvo svarstomas iki 2012-05-04 sudarytų sandorių tvirtinimo klausimas, protokolas; 2012-12-21 valdybos posėdžio, kurio metu valdyba sprendė sandorių, sudarytų po 2012-05-04, tvirtinimo klausimą, protokolas; 2015-03-10 UAB „Stellar Navigation“ vienintelio akcininko O. L. įsakymas, kuriuo akcininkas patvirtino UAB „Lex maris“ išrašytas sąskaitas faktūras; 2016-02-06 vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo patvirtinti bendrovės sandoriai (sutartys), sudaryti laikotarpiu nuo 2013-12-10 iki 2016-02-04 pagal pridedamą sąrašą). Jokių patikimų argumentų, paaiškinančių tokios kontrolės procedūros būtinumą įmonei, neva tik formaliai pasirašančiai jau atsiųstas kitos įmonės suderintas sutartis, ieškovai nenurodė, kaip ir pagrįstai nepaaiškino, kodėl iš pradžių įmonės valdybos nariams, o vėliau ir akcininkui, be kita ko patvirtinusiam aiškiai įvardintas UAB „Lex maris“ konkrečias PVM sąskaitas faktūras, bei tvirtinusiam finansinių ataskaitų rinkinius, neiškilo klausimų dėl UAB „Lex maris“ teikiamų paslaugų poreikio ir jų kainų adekvatumo, kai ieškovė UAB „Stellar Navigation“, vadovaujama A. S., ieškovų teigimu, jokios savarankiškos veiklos nevykdė, neturėjo daugybės kontrahentų, nuolat dirbo su tais pačiais pastoviais klientais, šabloninėmis sutartimis. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tik A. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų turinys, t. y. įvairių šio verslo, sudarytų sandorių ir pan., smulkių detalių, niuansų žinojimas, taip pat netiesiogiai paneigia ieškovų dėstomą versiją dėl A. S., kaip neva techninio darbuotojo, vaidmens O. L. versle.
  7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo paslaugų teikimo poreikio niekaip nepaneigia nei ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad po Paslaugų sutarties sudarymo ieškovės gaunamų pajamų per metus dydis tik mažėjo, nei apeliantų skaičiavimai, jog konsultavimo paslaugų teikimo valandų suma per mėnesį didesnė nei A. S. darbo valandų tuo pat laikotarpiu suma. Kaip žinoma, įmonės gaunamų pajamų per metus dydis priklauso nuo daugybės faktorių, o jų mažėjimas, be kita ko, gali būti ir nepavykusių derybų su kontrahentais ir planuotų sandorių su jais nesudarymo pasekmė, tačiau toks neigiamas veiklos rezultatas (t. y. sandorio nesudarymas, pajamų iš jo negavimas ir pan.) savaime nereiškia pačios įmonės (jos darbuotojų) darbo krūvio sumažėjimo, nes net ir nepasiteisinusioms deryboms vesti, kontaktams su kontrahentais palaikyti, naujiems klientams ieškoti yra būtini tiek laiko, tiek žmogiškieji ištekliai, kurių panaudojimas nevisada pasiteisina pajamų išaugimu. Savo ruožtu ieškovų argumentas, kad A. S. darbo laiko trukmės negalėjo užtekti konsultavimo paslaugoms priimti prieštarauja protingumo principui, elementariai logikai, nes bet kuriam asmeniui visiškai akivaizdu, kad į konsultavimo procesą įeina taip pat ir tam tikros medžiagos paieška, jos analizė ir pan., o paslaugos gavėjui pristatomas tik jau gautas rezultatas, išvados, su kuriomis susipažinti nėra reikalingas toks pats laikas, kaip kad pačiai konsultacijai paruošti, todėl apeliantų argumentai dėl UAB „Lex maris“ suteiktų paslaugų valandų kiekio neatitikimo A. S. darbo valandų kiekiui (tuo labiau, kad byloje yra įrodymų apie įmonės vadovo darbą poilsio dienomis, viršvalandžius), atmestini.
  8. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų koelgija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirtė įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė šioje dalyje (dėl 1 003 746 Eur žalos atlyginimo) pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.
Dėl automobilio nuomos patirtos 55 956,82 Eur žalos atlyginimo
  1. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas klausimą dėl prabangaus automobilio nuomos, nes, ieškovų nuomone, teismas nevertino ar A. S., išsinuomavęs itin prabangų automobilį ieškovės vardu, veikė išimtinai pastarosios interesais, buvo lojalus bendrovei. Apeliantai atsakovo A. S. veiksmų neteisėtumą ir žalingumą šiuo atveju grindžia tuo, kad toks automobilis įmonės veiklai apskritai nebuvo reikalingas, kadangi visas bendrovės darbas buvo atliekamas elektroninėje erdvėje, tuo labiau, kad bendrovės klientai yra užsienio įmonės, pas kurias skrendama, o ne važiuojama.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir šalių argumentus procesiniuose dokumentuose, neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija ir šioje dalyje nagrinėjamu klausimu.
  3. Kaip jau buvo išdėstyta pirmiau šioje nutartyje, ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teisėjų koelgijai padaryti tikėtiną išvadą, kad UAB „Stellar Navigation“ pati iš esmės nevykdė jokios savarankiškos veiklos, nepriiminėjo sprendimų, o jos direktorius atliko tik techninio pobūdžio darbus pagal RAB „Stellar Navigation“ pavedimus elektroninėje erdvėje. Priešingai, pirmiau aprašyta UAB „Stellar Navigation“ sudarytų sandorių kontrolės procedūra bendrovės viduje, o taip pat ir pačių ieškovų pateiktų bendrovės kasos knygų duomenys, iš kurių matyti, kad vien tik per pakankamai trumpą laikotarpį nuo 2016-01-28 iki 2016-02-26 A. S. važiavo net į 6 komandiruotes, 3 iš kurių buvo į Rygą, viena į Japoniją, viena į Sankt Peterburgą ir viena į Hamburgą, pagrindžia būtent atsakovų dėstomą versiją apie intensyvią UAB „Stellar Navigation“, be kita ko, jai atstovaujančio asmens A. S., veiklą – nuolatines keliones į užsienį, susutikimus su verslo partneriais ir pan., kuriai tinkamai reprezentuoti (įvertinus aplinkybę, kad konsoliduotos UAB „Stellar Navigation“, Stellar B.V. ir Stellar maestro C.V. veiklos apyvarta viršijo dešimtis milijonų) buvo reikalingas aukštos klasės automobilis, kurio nuomos kaštai (1 636,35 Eur), atsižvelgus į veiklos apyvartą (dydžius), kaip pagrįstai pastebėjo atsakovai, nelaikytini neproporcingais, neadekvaičias. Pažymėtina ir tai, kad minėti kasos knygos duomenys taip pat paneigia ir ieškovų argumentą, jog pas UAB „Stellar Navigation“ klientus ir (ar) partnerius gali būti tik skrendama, o ne važiuojama, todėl esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad A. S., išnuomojęs veiklai ginčo automobilį, sudarė akivaizdžiai žalingą ieškovei sandorį.
  4. Nors apeliantai akcentuoja, kad atsakovas, sudarymas ginčo sandorį, viršijo įgaliojimus, nes tokiam sadoriui sudaryti jis turėjo gauti valdybos sprendimą, o tokio sprendimo į bylą nepateikė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju, įvertinus jau minėtą ieškovų suorganizuotą dokumentų iš patalpų paėmimo pocedūrą, jos vykdymo aplinkybes, dėl kurių šiuo metu nėra galimybės įvertinti tam tikrų dokumentų buvimo (nebuvimo) realumą, bei tai, kad automobilio nuoma ir naudojimas, taip pat tam tenkančios išlaidos buvo aiškiai atskleistos finansiniuose ataskaitų rinkiniuose, patvirtintuose vienintelio akcininko O. L., manytina, kad automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta esant jo (akcininko O. L.) pritarimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai – tai, jog UAB „Stellar Navigation“ sandorių tvirtinimo klausimus iki 2013 metų sprendė valdyba, o vėliau tik akcininkas O. L.; byloje yra atsakovų pateiktas vienintelio akcininko O. L. pasirašytas 2013-05-14 įsakymas atšaukti iš bendrovės valdybos L. Y. (su priešieškiniu, kuris nebuvo priimtas, buvo teiktas ir šio įsakymo originalas); 2013 metų finansinės ataskaitos, kurią taip pat sprendimu patvirtino akcininkas O. L., pirmame puslapyje (informacija apie įmonę) buvo aiškiai nurodyta, kad L. Y. valdybos nariu yra tik iki 2013 m. gegužės 14 d. – tikėtinai patvirtina būtent atsakovo A. S. dėstomus argumentus, kad realiai veikiančios valdybos, kaip tokios, bendrovėje nuo 2013-05-14 nebebuvo, todėl negali būti ir valdybos sprendimo dėl ginčo sutarties sudarymo. Šiuo atveju aplinkybė, kad viešame registre nebuvo pakeisti duomenys apie valdybos organus (nebuvo išviešintas šis faktas), teisėjų koelgijos vertinimu, gali būti naudojama prieš atsakovą A. S. tik santykiuose (bylose) su trečiaisiais asmenimis, tačiau ne santykiuose su pačia įmone ar jos akcininku, kaip kad šiuo konrekčiu atveju.
  5. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šioje dalyje (dėl 55 956,82 Eur žalos atlyginimo) pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl A. S. išmokėtos 185 886,32 Eur sumos
  1. Ieškovų teigimu, A. S., būdamas UAB „Stellar Navigation“ vadovu, neteisėtai sau pasikėlė darbo užmokestį ir suteikė premijas, tokiu būdu nepagrįstai išsimokėdamas sau 185 886,32 Eur ieškovės lėšų. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių akcininko ar valdybos sprendimą kelti atsakovui darbo užmokestį, turėjo padaryti išvadą, kad darbo užmokesčio kėlimas ir premijų išmokėjimas A. S. nuo 2013-01-01 datos, iki kurios buvo nustatytas 14 800 Lt atlyginimas, buvo neteisėtas, todėl ieškovei buvo padaryta 185 886,32 Eur žala.
  2. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad A. S., kaip įmonės vadovo, įsakymais nuo 2013-01-01 buvo nustatytas 29 600 Lt mėnesinis darbo užmokestis atsakovui A. S., nuo 2015-01-01 nustatytas 8 580 Eur dydžio darbo užmokestis, o nuo 2016-01-14 – 13 160 Eur dydžio darbo užmokestis, darant atitinkamus darbo sutarties pakeitimus. Apeliantų įsitikinimu, visi šie pakeitimai, nesant valdybos sprendimų šiuo klausimu, neteisėti.
  3. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje jau aprašytą bendrovėje galiojusią griežtą sudaromų sandorių ir atliekamų veiksmų kontrolę, vykdomą iš pradžių valdybos, vėliau paties akcininko vienasmeniškai, taip pat įvertinusi nustatytą, kaip labiau tikėtiną, aplinkybę, jog bendrovėje jau nuo 2013-05-14 valdyba faktiškai nebeveikė, atsiželgusi į 2016-02-06 akcininko sprendimo ir prie jo pridėto priedo, t. y. tvirtinamų sandorių sąrašo, turinį, iš kurio matyti, jog akcininkas tvirtindavo ir atsakovui A. S. paskirtas premijas, taip pat akcentuodama šioje nutartyje jau minėtą motyvą, kad būtent dėl ieškovų pasirinkto ir netinkamai organizuoto UAB „Stellar Navigation“ dokumentų perėmimo proceso šiuo metu nėra įmanoma objektyviai nustatyti ieškovės UAB „Stellar Navigation“ turėtų dokumentų sudėtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje labiau tikėtina pripažintina būtent atsakovų dėstoma versija, jog atsakovo A. S. darbo užmokesčio padidinimas ir premijų skyrimas buvo suderintas su vieninteliu bendrovės akcininku ir jo patvirtintas (CPK 185 straipsnis). Todėl ir šioje dalyje ieškovų apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Dėl žalos, padarytos neperdavus 94 885,60 Eur kasos likučio naujam UAB „Stellar Navigation“ vadovui, atlyginimo
  1. Ieškovai, 2016-09-30 keisdami ieškinio dalyką, nurodė, kad, jų turimais duomenimis, A. S. atšaukimo iš vadovo pareigų metu jo vadovaujamos bendrovės kasoje turėjo būti 94 885,60 Eur grynųjų pinigų, kurių naujai paskirtam vadovui atsakovas A. S. neperdavė, taip padarydamas ieškovei žalą. Ieškovų teigimu, atsakovo A. S. pateikta 2015-11-27 sutartis tarp ieškovės UAB „Stellar Navigation“ ir Stellar Baltic Company Ltd, kuria pastarasis įrodinėja aplinkybes, kad ginčo kasos likutis buvo panaudotas atsiskaityti su pačiu A. S. pagal šią sutartį, yra suklastota, nes byloje nėra jokių atsiskaitymą pagal šią sutartį pagrindžiančių įrodymų, nors visos kasos operacijos turi būti įforminamos atitinkamais orderiais.
  2. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pagrįstai atsakovų akcentuojamą aplinkybę, kad ieškovų pateiktos apskaitos programos išraše apie kasos operacijas paskutinė užfiksuota operacijos data yra tik 2016-02-28, nors, kaip matyti iš A. S. padaryto vaizdo įrašo, A. S. apie jo atšaukimą ir atleidimą iš pareigų faktiškai sužinojo tik 2016-03-10, taip pat įvertinusi nepaneigtą atsakovų argumentą, jog UAB „Stellar Navigation“ buvo vedami ir popieriniai kasos žurnalai, kurių ieškovai į šią bylą neteikė, atsižvelgusi į tai, kad būtent dėl ieškovų netinkamai organizuotos, atsakovams netikėtos dokumentų perėmimo ir atsakovų išvijimo iš patalpų procedūros, nebuvo užfiksuotas minėtose patalpose realiai buvusių ir ieškovų išneštų dokumentų turinys ir sudėtis, ir, kaip minėta, dėl šios priežasties būtent ieškovams tenka tam tikrų argumentų patikrinimo negalimumo neigiamos pasekmes, taip pat atsižvelgusi į 2016-02-06 vienintelio akcininko O. L. sprendimo, kurio originalas, kaip patvirtino ikiteisminį tyrimą vykdanti insitucija, yra ikiteisiminio tyrimo medžiagoje, priedo turinį, kuriame tarp tvirtinamų sandorių yra aiškiai įvardinta ir premija atsakovui A. S. dėl laivo Shuei pirkimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ir UAB „Stellar Navigation“ kasos likučio panaudojimo klausimu labiau tikėtina yra būtent atsakovo A. S. dėstoma susiklosčiusių aplinkybių versija apie atsiskaitymą su atsakovu pagal 2015-11-27 susitarimą, kasos operacijas fiksuojant popierinimae žurnale ir iki išvarymo iš patalpų buhalterei nesuspėjus visko suvesti į elektroninę versiją.
  3. Pasisakydama dėl šio epizodo, teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą, ieškovų argumentą, kad pagal minėtą susitarimą pinigai bet kuriuo atveju turėjo būti sumokėti ne A. S.. 2015-11-27 susitarimo 4 punkte aiškiai įtvirtintas UAB „Stellar Navigation“ įsipareigojimas sumokėti A. S. atitinkamą atlyginimą už tai, kad pastarasis atliks direktoriaus pareigas ir Stellar Baltic Company Ltd, kol vykdoma laivo pirkimo procedūra, savo ruožtu ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstą prielaidą dėl 2015-11-27 susitarimo galimo suklastojimo.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįsta ir teisėta laikytina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 94 885,60 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš A. S..
Dėl 13 533,83 Eur žalos, patirtos nustačius trečiajam asmeniui aukštą darbo užmokestį, atlyginimo
  1. Ieškovų įsitikinimu, apeliantei UAB „Stellar Navigation“ padarytą žalą sudaro ir 10 317 Eur trečiajam asmeniui N. Š. (įmonės buhalterei) išmokėto darbo užmokesčio suma, taip pat nuo jo į biudžetą sumokėtų 3 196,20 Eur VSDFV įmokų bei 20,63 Eur įmokų į Garantinį fondą suma, nes, apeliantų teigimu, nebuvo jokio teisėto pagrindo kelti trečiajam asmeniui atlyginimą ir nustatyti didesnį jo dydį, nei buvo sulygtas 2011-09-01, t. y. daugiau nei 1 296 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja, kad byloje, jų nuomone, nėra įrodymų, kad N. Š. faktiškai vedė ne tik UAB „Stellar Navigation“, bet visos įmonių grupės apskaitą, tuo labaiu, kad trečiasis asmuo nemoka ir nemokėjo olandų kalbos, apskaitą ir apmokestinimą reguliuojančių Nyderlandų Karalystės teisės normų, todėl jos darbo užmokesčio dydis prieštarauja ekonominei logikai.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, nesutinka su apeliantų argumentu, kad darbo užmokestis N. Š. buvo keliamas nepagrįstai, o jo dydis prieštaravo ekonominei logikai.
  3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. Š. pagal 2010-12-01 darbo sutartį iš pradžių buvo nustatytas 2 635 Lt atlyginimas. Nuo 2011-05-01 buvo pakeistas jos pareigų pavadinimas, ji tapo direktoriaus padėjėja finansams ir ekonomikai, nustatytas 3 685 Lt atlyginimas. Nuo 2011-09-01 nustatytas 4 475 Lt darbo užmokestis. Sekantis darbo užmokesčio pakėlimas buvo tik nuo 2013-01-01 – nustatytas 5 265 Lt atlyginimas, o nuo 2013-03-15 suteiktos vyr. buhalterės pareigos. Nuo 2015-01-01, įvedus Lietuvos Respublikoje eurą, trečiajam asmeniui nustatytas 1 530 Eur atlyginimas, kuris buvo padidintas iki 1 925 Eur nuo 2015-06-01. Galiausiai, nuo 2016-01-01 N. Š. nustatytas 2 315 Eur darbo užmokestis.
  4. Nors ieškovai akcentavo, kad trečiajam asmeniui buvo nustatytas neproporcingas, vidutinį buhalterių darbo užmokestį akivaizdžiai viršijantis atlyginimas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos buhalterių darbo užmokesčio 2014 metais tyrimą didžioji dalis (37 proc.) vyr. buhalterių, dirbančių privataus tarptautinio kapitalo įmonėse, gaudavo minėtu laikotarpiu 5001 Lt (1448 Eur) ir daugiau atlyginimą, t. y. iš esmės atitinkantį trečiojo asmens atlyginimą 2013–2014 metais.
  5. Be to, šioje byloje nustačius, kad UAB „Stellar Navigation“ įsteigė dukterinę įmonę Stellar B.V., kurios vadovu tapo pati ieškovė, bei ieškovei esant Stellar C.V. atsakinguoju partneriu, ir pastarosioms vykdant konsoliduotą veiklą, sutiktina su atsakovų argumentais, kad ne tik atsakovo A. S., bet ir buhalterės N. Š. darbo apimtis ir krūvis stipriai padidėjo, todėl N. Š., kuri, be kita ko atliko įmonių grupės pirminės apskaitos dalį (o ne rengė pilnas finansines ataskaitas, kaip kad interpretuoja ieškovai), nereikalaujančią olandų kalbos žinojimo (sandorių, pavedimų judėjimo, tarpusavio skolų fiksavimas, sisteminimas), turėjo ir pagrįstai kilo darbo užmokesčio dydis, tuo labiau kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas ir ko ieškovai savo skunde nepaneigė, trečiasis asmuo tam tikrais laikotapriais ėjo ne tik buhalterio, bet ir direktoriaus pavaduotojo pareigas, ką patvirtina ir pačių ieškovų pateiktų įsakymų dėl N. Š. komandiruočių į tam tikras šalis kopijos. Esant pirmiau nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, vien tik deklaratyvūs ieškovų samprotavimai apie tai, kad trečiojo asmens atlyginimo didėjimas neva sutampa ne su darbo krūvio didejimu, o su UAB „Lex maris“ išrašytų sąskaitų už paslaugas didėjimu, atmestini, kaip nepagrįsti, ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 13 533,83 Eur žalos iš A. S. priteisimo, paliktina nepakeista.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
  1. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrįsto, teisėto ir pakankamo pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
  2. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovams ir trečiajam asmeniui, esančiam atsakovų pusėje, priteistinas jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
  3. Atsakovai ir trečiasis asmuo už advokato pagalbai, parengiant jų bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti patyrė: UAB „Lex maris“ – 175 Eur; J. M. – 175 Eur, A. S. – 175 Eur, N. Š. – 175 Eur ir A. S. – 420 Eur, išlaidų (mokėjimai atlikti 2018-05-16).
  4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir įvertinusi, kad prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomedacijos) nurodytų dydžių, priteisia iš ieškovų: atsakovei UAB „Lex maris“ – 175 Eur (t. y. po 87,50 Eur iš kiekvieno ieškovo); J. M. – 175 Eur (t. y. po 87,50 Eur iš kiekvieno ieškovo), A. S. – 175 (t. y. po 87,50 Eur iš kiekvieno ieškovo); N. Š. – 175 Eur (t. y. po 87,50 Eur iš kiekvieno ieškovo), A. S. – 420 Eur (t. y. po 210 Eur iš kiekvieno ieškovo) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Stellar Navigation“ (juridinio asmens kodas 301737957) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lex maris“ (juridinio asmens kodas 141985289) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct); atsakovei J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimti septynis eurus 50 ct); atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct); atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) ir trečiajam asmeniui N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

18Priteisti iš L. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lex maris“ (juridinio asmens kodas 141985289) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct); atsakovei J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct); atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct); atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) ir trečiajam asmeniui N. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai