Byla 3K-3-25-916/2015
Dėl sumokėto užstato priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sagitarius“ ir E. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ dėl sumokėto užstato priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymą (CK 6.130, 6.131 straipsnių), civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212, 6.253 straipsnių), aiškinimo ir taikymo, keliami klausimai dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių taisyklių (CK 6.193 straipsnio), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnio), apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvavimą (CPK 331 straipsnio 4 dalies), pažeidimo.

6Atsakovas UAB „Adampolis“ 2012 m. kovo 14 d. sudarė su UAB „Sagitarius“ dvi autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N20120314/01 ir N20120314/02 (toliau – ir nuomos sutartis Nr. 1, Nr. 2), pagal kurias išnuomojo dvi transporto priemones MAN TGX 18.480 (kėbulo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) toliau – vilkikas Nr. 1; kėbulo numeris ( - ), valst. Nr. ( - ) toliau – vilkikas Nr. 2). Remiantis sutarčių 3.4 punktais, ieškovas UAB „Sagitarius“ įsipareigojo sumokėti atsakovui, kaip įvardyta sutartyse, užstatą – po 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) pagal kiekvieną sutartį. Užstatą už UAB „Sagitarius“ atsakovui 2012 m. kovo 21 d. sumokėjo įmonės (ieškovo) direktorius E. D.. Atsakovas 2013 m. vasario 25 d. pateikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad remdamasis sutarčių 10.2 ir 10.2.1 punktais vienašališkai jas nutraukia ir reikalauja nedelsiant grąžinti vilkiką Nr. 1 bei kuo greičiau pristatyti vilkiką Nr. 2, kuris po eismo įvykio buvo saugomas „Donalds Bilbarging AB“ aikštelėje Švedijoje. Vilkikas Nr. 1 (apgadintas) grąžintas 2013 m. kovo 3 d., o vilkiko Nr. 2 (nevažiuojančio) parsigabenimą organizavo atsakovas, transporto priemonė pargabenta 2013 m. kovo 6 d.

7Vilkikas Nr. 2 su puspriekabe (valst. Nr. ( - )) 2013 m. sausio 15 d. Švedijoje pateko į masinę avariją. Pagal UAB „Sagitarius“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje sudarytą sausumos transporto priemonių draudimo sutartį turto savininkui AB DNB lizingui ir jo teisėtam valdytojui UAB „Adampolis“ išmokėta 160 000 Lt (46 339,20 Eur) draudimo išmoka. Atsakovas, teigdamas, kad draudikas atlygino ne visą žalą (liko neatlyginta 43 617,14 Lt arba 12 632,40 Eur), atsisakė grąžinti ieškovui pagal nuomos sutartis sumokėtą užstatą.

8Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo pagal nuomos sutartis sumokėto užstato dalį – 34 097,62 Lt arba 9875,35 Eur (12 289,05 Lt (3559,15 Eur) – pagal sutartį Nr. 1, 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) – pagal sutartį Nr. 2) ir bylinėjimosi išlaidas.

9Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Sagitarius“ iškelta bankroto byla. 2013 m. lapkričio 18 d. sutartimi BUAB „Sagitarius“ perleido ieškovui E. D. visas reikalavimo dėl 34 097,62 Lt (9875,35 Eur) užstato priteisimo iš UAB „Adampolis“ teises.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui E. D. iš atsakovo 20 371,30 Lt (5899,94 Eur) sumokėto užstato, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 611 Lt (176,96 Eur) žyminio mokesčio; likusią ieškinio dalį atmetė.

12Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Sagitarius“ ir UAB „Adampolis“ sudarė dvi nuomos sutartis dėl dviejų skirtingų transporto priemonių. Atsižvelgęs į sutarčių turinį, užstato sumokėjimo momentą (prieš perduodant nuomos objektą), užstato dydį (3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio), sumokėtų sumų įvardijimą užstatu, teismas sprendė, kad šalys užstatą vertino kaip išankstinį mokėjimą, garantuojantį nuomos mokesčio sumokėjimą ir nuomojamos transporto priemonės būklės atkūrimą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju užstatas iš esmės atitinka avanso sąvoką, ir sprendė, jog užstatas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikia, kad kiekviena iš šalių viena kitos atžvilgiu turėtų tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Įskaitytos tarpusavyje šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti. Piniginis užstatas (avansas) atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuria garantuojamas neabejotinas tam tikros sumos pagal sutartį apmokėjimas (šiuo atveju – nuomos mokesčio ir nuomotojo patirtų transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę nuostolių atlyginimo), todėl, teismo vertinimu, tik šias sumas iš sumokėto užstato atsakovas galėjo įskaityti.

13Pagal nuomos sutartį Nr. 1, ją nutraukęs atsakovas, teismo vertinimu, turėjo teisę įskaityti 123,70 Lt (35,83 Eur) plovimo ir kniedijimo išlaidų, 244 Lt (70,67 Eur) laidavimo paslaugų mokesčio, priskirtino prie remonto išlaidų, ir 1878 Lt (543,91 Eur) remonto užsienyje išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę įskaityti ir 1900 Lt (550,28 Eur) sausio mėnesio nuomos mokesčio (1/2 dalis už transporto priemonių nuomą bei delspinigiai pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0075349) bei 7413,62 Lt (2147,13 Eur) vasario mėnesio nuomos mokesčio (1/2 dalis sumos, mokėtinos už transporto priemonių nuomą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0076019). Be šių išlaidų, ieškovas sutiko, kad būtų padengta 1000 Lt (289,62 Eur) franšizė ir 1250 Lt (362,02 Eur) draudiko pagal sutartį TPD069401 išskaityta įmoka, kuri buvo nesumokėta. Nurodęs, kad bendra iš 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) avanso išskaitytina suma pagal nuomos sutartį Nr. 1 – 13 809,32 Lt (3999,46 Eur), teismas konstatavo, jog ieškovui iš atsakovo pagal ją priteistina 7999,25 Lt (2316,74 Eur) sumokėto avanso.

14Teismas nurodė, kad pagal nuomos sutartį Nr. 2, ją nutraukęs atsakovas turėjo teisę įskaityti 122,90 Lt (35,59 Eur) plovimo ir kniedijimo išlaidų; konstatavo, jog nuomininkas privalėjo grąžinti transporto priemones nuomotojui kitą darbo dieną po nuomos termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Ieškovas transporto priemonės atsakovui negrąžino, todėl už visą negrąžintą laikotarpį pagal sutarties 9.4 punktą privalo sumokėti 1900 Lt (550,28 Eur) sausio mėnesio nuomos mokesčio (1/2 dalis 3800 Lt transporto priemonių nuomos bei delspinigių sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0075349) ir 7413,62 Lt (2147,13 Eur) vasario mėnesio nuomos mokesčio (1/2 dalis 14 827,23 Lt (4294,26 Eur) sumos už nuomą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0076019). Bendra iš 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) avanso išskaitytina suma pagal nuomos sutartį Nr. 2 – 9436,52 Lt (2733,01 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo pagal šią sutartį priteistina 12 372,05 Lt (3583,19 Eur) sumokėto avanso.

15Kitos atsakovo įskaitytos sumos, teismo vertinimu, nepatenka į transporto priemonės atkūrimo išlaidų apimtį, todėl atsakovas negalėjo jų vienašališkai įskaityti. Ieškovo nuomone, jos nepagrįstos, tačiau atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl žalos atlyginimo, ieškovui netinkamai vykdžius sutartį, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

16Ieškovas įrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybės buvimą, tačiau, teismo nuomone, nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti šios aplinkybės buvimo faktą. Eismo įvykis dėl prasto matomumo ar slidžios kelio dangos, netgi jei jame dalyvavo ne viena transporto priemonė, įprastai nelaikomas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, nes didesnio pavojaus šaltinių valdytojams įstatymo keliami ypatingi atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatytos nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių ieškovas galėtų būti atleistas nuo sutartinės prievolės vykdymo. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis, įvykus avarijai, nutraukė su atsakovu nuomos sutartį, todėl ieškovo argumentą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį teismas vertino kaip siekį nepagrįstai išvengti civilinės atsakomybės. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakovu, atsisakė vykdyti sutartyje nustatytą pareigą pristatyti transporto priemonę atsakovo veiklos adresu. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi sutartinę pareigą už laikotarpį iki transporto priemonės pristatymo atsakovo veiklos adresu sumokėti jam nuomos mokestį ir delspinigius, kurie pagal sutarties 3.4 punktą gali būti išskaityti iš ieškovo sumokėto avanso.

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė patikslinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, priteisiant iš atsakovo ieškovui E. D. 20 372,50 Lt (5900,28 Eur) sumokėto užstato, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 611 Lt (176,96 Eur) žyminio mokesčio; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė draudiko 2013 m. vasario 12 d. atsakymą, ieškovo laiškus UAB „Adampolis“ ir Švedijos policijai dėl kaltininkų nustatymo bei kai kuriuos atsakymus, ataskaitas, tačiau CPK 314 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių pateikti nauji įrodymai turėtų būti priimti, nepagrindė. Pažymėjusi, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus, teisėjų kolegija šiuos įrodymus priimti atsisakė.

19Įrodymų vertinimą reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė, konstatavo, kad teismas atsižvelgė į šalių sudarytų sandorių esmę, kompleksiškai vertino bylos duomenis, padarė pagrįstas išvadas.

20Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą šalys ginčija skirtingais aspektais: ieškovas E. D. teigia, kad teismas be pagrindo netaikė teisės aktų, reglamentuojančių atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus; atsakovas UAB „Adampolis“ – kad teismas netinkamai vertino užstato paskirtį ir patirtus nuostolius dėl transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę.

21Ieškovo nesutikimą su teismo sprendimu dėl 9436,52 Lt (2733,01 Eur) užstato negrąžinimo pagal nuomos sutartį Nr. 2 (teigiant, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog atsakovo pateiktos sąskaitos už transporto priemonių ir įrangos nuomą (serija VLR Nr. 0075349 ir serija VLR Nr. 0076019) yra ieškovo nepasirašytos, todėl skola neaiški, mokėtinos sumos nesuderintos ir ieškovas jų nepripažįsta) teisėjų kolegija laikė nepagrįstu. Teisėjų kolegija, remdamasi nuomos sutarties Nr. 2 nuostata, pagal kurią šalys susitarė, jog iš sumokėto užstato bus išskaičiuojamas nuomos mokestis už paskutinį atitinkamo laikotarpio mėnesį bei išlaidos transporto priemonei atkurti, nurodė, kad ieškovo nesutikimas su pirmiau nurodyta suma nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog nuomos mokestis už 2013 m. sausio ir vasario mėnesius atsakovui buvo sumokėtas, šalys buvo susitarusios pakeisti nuomos sutarties sąlygas ar buvo kitokių šalių susitarimų dėl nuomos mokesčio ar atleidimo nuo jo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas pagal nuomos sutarties Nr. 2 3.1.1 punktą, nutraukus sutartį, turėjo teisę išskaičiuoti ginčijamas sumas – 122,90 Lt (35,59 Eur) už automobilio valymą ir kniedijimą (pagal ieškovo E. D. pasirašytą sąskaitą faktūrą Nr. KNA Nr. 01113856, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013 m. sausio 18 d.), 1900 Lt (550,28 Eur) nuomos mokesčio už 2013 m. sausio mėnesį (nesumokėto pagal sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0075349) ir 7413,62 Lt (2147,13 Eur) nuomos mokesčio už 2013 m. vasario mėnesį (nesumokėto pagal sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0076019), iš viso – 9436,52 Lt (2733,01 Eur), nesikreipdamas į teismą, pagrįstos.

22Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino ieškovų sugebėjimą vykdyti prievolę atsakovui, ir atmetė kaip nepagrįstus E. D. argumentus, jog dėl eismo įvykio Švedijoje buvo susidariusios nenugalimos jėgos sąlygos, todėl nuomininkas atleistinas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pateiktus duomenis apie masinį eismo įvykį Švedijoje teisėjų kolegija vertino kaip neįrodančius, kad ieškovas dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių neturėjo galimybės laiku sumokėti nuomos mokesčio atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Sagitarius“ atleistinas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab kad sutarties 6.13 punkte nustatyta, jog nepriklausomai nuo transporto priemonių gedimo ar netekimo priežasties, išskyrus nenugalimos jėgos aplinkybes, nuomininkas privalo laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o nuomotojas neprivalo nuomininkui atlyginti jo patirtų nuostolių, sumažinti nuomos ar kitus pagal sutartį mokamus mokesčius, atidėti jų mokėjimo terminus. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas pagal nuomos sutartį Nr. 2 pagrįstai iš 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) užstato išskaičiavo 9436,52 Lt (2733,01 Eur) ir ieškovui privalėjo grąžinti 12 372,05 Lt (3583,19 Eur).

23Teisėjų kolegija sprendė, kad pagal sutarties Nr. 1 3.4 punktą atsakovas turėjo teisę ne ginčo tvarka išskaičiuoti 13 808,12 Lt arba 3999,11 Eur (123,70 Lt arba 35,83 Eur už vilkiko Nr. 1 valymo ir kniedijimo darbus pagal ieškovo E. D. pasirašytą sąskaitą faktūrą Nr. KNA Nr. 01113857, kuri turėjo būti apmokėta iki 2013 m. sausio 18 d.; 1900 Lt (550,28 Eur) pagal sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0075349 ir 7413,62 Lt (2147,13 Eur) 2013 m. vasario mėnesio nuomos mokestį pagal sąskaitą faktūrą serija VLR Nr. 0076019; 242 Lt (70,09 Eur) už suteiktą pagal sutartį laidavimą pagal sąskaitą Nr. VLR 0076682, 4128,80 Lt arba 1195,78 Eur (1000 Lt arba 289,62 Eur iš jų – draudimo bendrovės nesumokėtą franšizę, 1250 Lt arba 362,02 Eur regresu išskaitytą nesumokėtą įmoką ir 1878,80 Lt arba 544,14 Eur už transporto priemonės remontą užsienyje) ir ieškovui grąžinti užstato likutį – 8000,45 Lt (2317,09 Eur), ieškovas su tuo sutiko.

24Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai vertino piniginio užstato paskirtį, nes šalys, sudarydamos sutartis, susitarė, jog užstatu bus užtikrinta ne tik tai, kad bus sumokėta nuoma už paskutinį mėnesį, bet kartu jis bus skirtas ir žalai atlyginti – transporto priemonėms atkurti į normalią būklę, o tai apima visus patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog vilkikas Nr. 2 po eismo įvykio buvo saugomas „Donalds Bilbarging AB“ aikštelėje Švedijoje; nutraukus nuomos sutartį, 2013 m. vasario 25 d. pranešime atsakovas pareikalavo, kad UAB „Sagitarius“ kiek įmanoma greičiau grąžintų šią transporto priemonę; pagal nuomos sutarties Nr. 2 9.1–9.4 punktus šalys susitarė, kad nuomininkas privalo kitą darbo dieną po sutarties nutraukimo pats grąžinti nuomotojui transporto priemonę ir visus gautus dokumentus, pristatydamas juos į nuomotojo verslo vietą (Ateities pl. 45C, Kaunas), o neįvykdžius šios pareigos, kompensuoti nuomotojui visas transporto susigrąžinimo išlaidas; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų vilkikui Nr. 2 sugrąžinti, todėl tai įvykdė atsakovas. Atsakovo nuomone, transporto priemonės susigrąžinimo išlaidos sudaro 20 372,51 Lt (5900,29 Eur), tarp jų 225,45 Lt (65,29 Eur) už automobilio parvežimą maršrutu Klaipėda–Kaunas, 3124,76 Lt (904,99 Eur) už kelto paslaugas (PVM sąskaita faktūra KL0000019816), 4930 Eur už automobilio ir priekabos saugojimą, transportavimo ir kitos išlaidos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutartyje nenustatyta, jog iš sumokėto užstato būtų apmokamos kitokios, nei nurodyta 3.4 punkte, išlaidos, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kitos atsakovo įskaitytos sumos nepatenka į transporto priemonės atkūrimo išlaidų apimtį, todėl atsakovo negalėjo būti vienašališkai įskaitytos, o, atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl žalos atlyginimo, nuostolių (žalos) atsiradimo fakto ir jų dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalys buvo sudariusios dvi nuomos sutartis, atskirai kiekvienai transporto priemonei, o nuomos sutarties Nr. 2 9.3 punkte nustatyta, kad susigrąžinimo išlaidos skaičiuojamos kiekvienai transporto priemonei atskirai. Be to, šalys nebuvo susitarusios, kad pagal vieną sutartį sumokėtas užstatas galėtų užtikrinti tinkamą prievolių įvykdymą pagal kitą sudarytą sutartį.

25Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, teisėjų kolegija nurodė, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 20 371,30 Lt pagal UAB „Adampolis“ pateiktas sąskaitas. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sumų, sumokėtų pagal UAB „Adampolis“ sąskaitas, priteisimo ir šių motyvų nekartodama, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę iš sumokėto užstato išskaičiuoti nuomos mokestį, išlaidas, reikalingas transporto priemonėms atkurti, ir sprendė, kad ištaisytina pirmosios instancijos teismo padaryta aritmetinė klaida. Iš bylos duomenų (UAB „Adampolis“ sąskaitų Nr. VLR 0076682 ir Nr. 5016575318, atsiliepimo į ieškinį) nustačiusi, kad už laidavimo paslaugą ir remonto darbus yra sumokėta atitinkamai 242 Lt (70,09 Eur) ir 1878,80 Lt (544,14 Eur), o teismo sprendime per klaidą įrašyta 244 Lt (70,67 Eur) ir 1878 Lt (543,91 Eur), todėl apskaičiuota įskaityta suma – 13 809,32 Lt (3999,46 Eur), priteistina pagal nuomos sutartį Nr. 1 suma – 7999,25 Lt (2316,74 Eur), o bendra priteista suma 20 371,30 Lt (5899,94 Eur). Atlikus aritmetinius skaičiavimus, aritmetinė klaida ištaisytina nurodant, kad priskaičiuota įskaityta suma yra 13 808,12 Lt (3999,11 Eur), priteistina pagal nuomos sutartį Nr. 1 suma – 8000,45 Lt (2317,09 Eur), o bendra pagal abi sutartis priteistina suma – 20 372,50 Lt (5900,28 Eur).

26III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu ieškovas E. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą, papildomai priteisiant ieškovui iš atsakovo 9436,52 Lt (2733,01 Eur) užstato (iš 21 808,57 Lt arba 6316,20 Eur). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

28Spręsdami dėl nuomos sutarties Nr. 2, teismai tik iš dalies atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą CK 6.131 straipsnio aiškinimo praktiką, nes neįvertino to, kad šalių ginčas kilo dėl tarpusavio atsiskaitymo, nors atsakovas priešieškinio dėl apmokėjimo CPK 143 straipsnio nustatyta tvarka nėra pareiškęs. Atsakovo nepagrįstai negrąžintas bei įskaitytas užstatas (21 808,57 Lt arba 6316,20 Eur) negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

29Teismai nepagrįstai nepripažino, kad masinis eismo įvykis atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, konstatavo, kad ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo parengiamųjų posėdžių metu buvo priimti įrodymai (laikraščiai), patvirtinantys masinio eismo įvykio faktą ir nenugalimos jėgos aplinkybę. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą (CK 6.212, 6.253 straipsniai) lemia nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne jas liudijančios pažymos išdavimas. 2013 m. sausio 15 d. aplinkybės buvo tokios, kurių nebuvo galima numatyti ar išvengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių 79 straipsnį, UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.1.7 straipsnį). Švedijos valstybinės institucijos (policija, kelių tarnyba) veikė netinkamai, nes tik įvykus masinei eismo nelaimei, per kurią susidūrė daugiau kaip 100 transporto priemonių, sustabdė eismą. Ieškovas 2013 m. sausio 22 d. raštu informavo atsakovą ir draudiką apie eismo įvykį, pateikė vairuotojo pažymėjimo ir jo asmens kortelės kopiją, nurodė įvykio aplinkybes, pateikė vilkiko nuotraukas, padarytas po eismo įvykio, ir policijos nubraižytą eismo įvykio brėžinį.

30Atsakovas neįrodinėjo vairuotojo kaltės, todėl teismas neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime spręstas ir vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimas, tai papildomai prie apeliacinio skundo ieškovas pateikė raštus Švedijos policijai ir jų atsakymus, kad kaltininkai nenustatyti ir ikiteisminis tyrimas nepradedamas, prašė prijungti juos kaip įrodymus, patvirtinančius, jog vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Prerogatyvą spręsti dėl eismo taisyklių pažeidimo turi policijos pareigūnai, bet jie nenustatė, kad vairuotojas L. M. per 2013 m. sausio 15 d. eismo įvykį būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, juk vairuotojas neatsitrenkė į kitą transporto priemonę, buvo pakankamai atidus ir jam pavyko sustoti šalia avariją patyrusių automobilių, tačiau jis užkabino kelio atitvarą ir apgadino vilkiką bei minėtą atitvarą.

31Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai, remdamiesi nuomos sutarčių 9.1 punktais, sprendė, kad ieškovas privalėjo grąžinti atsakovui transporto priemones jau kitą darbo dieną po sutarčių nutraukimo. Pirmiau nurodytoje nuostatoje nesureguliuotas atvejis, kai vilkikas sudaužytas ir jo negalima parvairuoti į nustatytą vietą. Teismai turėjo vadovautis sutarties 9.3 punktu, kuriame reguliuojamas nevažiuojančio vilkiko pargabenimas, įtvirtinta, kad nuomotojas turi teisę pats susigrąžinti transporto priemonę, tokiu atveju nuomininkas kompensuoja susigrąžinimo išlaidas (po 3 Lt arba 0,87 Eur už 1 km ir PVM). Teismai neteisėtai priteisė nuomos mokestį už nevažiuojantį vilkiką. Pagal nuomos sutarties 6.10 punktą, nuomos mokestis neskaičiuojamas už laikotarpį, kol atliekamas autotransporto priemonių remontas.

32Teismai neteisingai įvertino (neįvertino) ir nuomos sutarties 6.13, 6.11, 9.3, 9.5, 9.5.12, 6.11 punktus. Atsakovas savo veiksmais ir neveikimu prisidėjo prie nuostolių susidarymo, nes neparsivežė sudaužyto vilkiko, kol tvarkė draudimo išmokos reikalus. Neįvertintas sutarties atskirų dalių dviprasmiškumas, nepagrįstai ieškovas negintas kaip vartotojas, nepripažintas silpnesniąja nuomos sutarties šalimi, nors tekstą parengė ir išspausdino atsakovo darbuotojai, atsakovas yra ne vienerius metus automobilių nuomos srityje veikiantis profesionalas, o ieškovas du automobilius nuomojosi pirmą kartą, neturėjo derybų patirties. Atsakovas negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jo paties veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jam pačiam ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

33Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo, neteisėtai sprendė, kad ieškovas turėjo nutraukti vilkiko Nr. 2 nuomos sutartį. Tokiu atveju pagal šios sutarties 10.3.5 punktą atsakovui būtų atitekęs visas užstatas. Teismai neįvertino to, kad pagal CK 6.480 straipsnį atsakovas apie sutarčių nutraukimą turėjo įspėti prieš mėnesį, o sutartys buvo nutrauktos 2013 m. vasario 25 d. raštu. Rašytinio įspėjimo ieškovas negavo (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Teismų nepagrįstai pripažintas teisėtu atsakovo neprotingas ir nesąžiningas reikalavimas kitą dieną grąžinti abi išnuomotas priemones, kai viena jų buvo Vakarų Europoje (maždaug 4000 km nuo Kauno; vairuotojui leidžiama dirbti 45 valandas per savaitę ir jis vidutiniškai per dieną nuvažiuoja apie 500 km), kita – Švedijoje, nevažiuojanti.

34Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nes neįvertino ir nemotyvavo daugumos pateiktų įrodymų, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje 3K-7-38/2008. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo tik keletą sutarties punktų ir įrodymų (iš keliolikos), naudingų atsakovui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, kuris turi didelę įtaką priimant sprendimą šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

35Pažeista teisės aktuose nustatyta tvarka dėl vilkiko po eismo įvykio įvertinimo (Kelių eismo transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu, Turto vertinimo įstatymo nuostatos), remiantis ja, ieškovas privalėjo dalyvauti įvertinant apgadintą vilkiką (pagrindiniai jo agregatai buvo nepažeisti), tačiau įvertinimas ir vilkiko pardavimas atlikti slapčia. Turėjo būti padaryta daugybė nuotraukų (būtinai pagrindinių agregatų), tačiau atsakovas nė vienos iš jų, taip pat įrodymų apie vilkiko būklę prieš pardavimą nepateikė. O ieškovas pateikė įrodymus, kad keliantis per Baltijos jūrą dingo priekinės ašies ratai ir du varomieji ratai. Likusieji du varomieji ratai sukeisti, uždėti nudėvėti. Dingo ir vilkiko sveikas degalų bakas su visa įranga. Tai, ieškovo vertinimu, sumažino parduoto vilkiko kainą mažiausiai 12 000 Lt (3475,44 Eur).

36Teismai buvo šališki, pažeidė CPK 6, 17 straipsnius, nes nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų. Liko nekompensuotos ieškovo išlaidos jam vykstant į Švediją samdytu mikroautobusu parsivežti vairuotojo, kuris buvo ligoninėje, dalyvaujant policijos apklausose ir įvertinant avariją patyrusio vilkiko būklę, ardant sudaužytą vairuotojo kabiną, ieškant vairuotojo ir firmos dokumentų, pateikiant informaciją atsakovui ir draudimo įstaigoms. Ši žala – apie 20 000 Lt (5792,40 Eur) – turėjo būti padengta iš 160 000 Lt (46 339,20 Eur) draudimo išmokos.

37Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus: ieškovo teiginiai apie galimą neteisėtą atsakovo praturtėjimą (pardavus per eismo įvykį sugadintos transporto priemonės likusias detales) yra klaidinantys, nepagrįsti jokiais dokumentais. Atsakovo sandėliuose saugomi likę neparduoti agregatai, kurie netinkami naudoti ir yra utilizuotini pasibaigus teismo procesui. Be to, atsakovas, jau utilizavęs dalį transporto priemonės dalių, patyrė papildomų nuostolių. Teiginiai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo neteisingi, nes nurodytos (eismo įvykio) aplinkybės neatitinka kvalifikuojančio požymio – galimybės jas protingai numatyti nebuvimo. Ieškovas nepateikė nenugalimos jėgos buvimą patvirtinančių faktinių duomenų. Ieškovas neteisingai interpretuoja sutarties šalių bendradarbiavimo principą. Jis nepateikė faktinių duomenų apie tai, kad bendradarbiavo ar ketino bendradarbiauti su atsakovu užtikrinant per avariją sugadintos transporto priemonės pargabenimą į Lietuvą. Atsakovas, ieškovui nebendradarbiavus, savo pareigą įvykdė ekonomiškiausiu būdu ir užtikrino transporto priemonės pargabenimą į Lietuvą bei darbų, kuriuos atliko kitos įmonės, išlaidas pagrindė sąskaitomis. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas sutarties šalių lygiateisiškumo principas. Jis turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CK 6.228 straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties, tačiau to nepadarė. Laikotarpiu nuo nuomos sutarčių sudarymo iki eismo įvykio ieškovas naudojo išnuomotas transporto priemones darbinei veiklai, gavo pajamų bei vykdė sutartines prievoles (mokėjo nuomos mokesčius) ir neįžvelgė lygiateisiškumo principo pažeidimo, nelaikė savęs silpnąja sutarties šalimi. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymo IV dalies 22 punktą, transporto savininkas nebūtinai privalo dalyvauti apžiūrint transporto priemonę. Be to, UAB „Sagitarius“ niekada nebuvo per eismo įvykį sugadintos transporto priemonės savininku. Ieškovas klaidingai interpretuoja atsakovo atliktą įskaitymą. Atsakovas pasinaudojo įstatyme (CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, 6.131 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinta teise pasibaigus prievolei atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Ieškovui netinkamai vykdant prievoles, atsakovui atsirado nuostolių, juos jis pagrindė įrodymais, dėl to, nuomos sutarčiai pasibaigus, turėjo teisę juos įskaityti iš nuomininkui grąžintino užstato. Ieškovas laisvai pasirinko tinkamiausią draudimo bendrovę, susitarė dėl draudimo sąlygų. Tai, kad ieškovo draudimo bendrovė atsisakė jam atlyginti patirtą žalą, atlyginti nuostolius atsakovui, kompensuoti transporto priemonės saugojimo, pargabenimo į Lietuvą išlaidas, yra ieškovo ir draudimo bendrovės reikalas. Paties ieškovo teigimu, atsakovas iš draudimo kompanijos gavo 13 084,69 Lt (3789,59 Eur) mažesnę sumą, taigi patyrė akivaizdžių nuostolių. Ieškovas yra įmonė ir verslininkas, todėl jam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo standartai prisiimant bei vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį jų atsakomybė, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles, kyla visais atvejais, išskyrus kai prievolės neįvykdymą nulėmė nenugalimos jėgos aplinkybės. Finansiniai sutartiniai įsipareigojimai ieškovo privalėjo būti vykdomi (apmokėtos skolos), o transporto priemonė – pargabenta atsakovui. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.249 str. 1 dalis, 6.251 straipsnis). Visos atsakovo sumokėtos lėšos tretiesiems asmenims, siekiant atgauti transporto priemonę, laikytinos atsakovo patirtais nuostoliais dėl ieškovo neveikimo.

38Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

39Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo teisme juridiniams asmenims principą (CPK 55 straipsnio 2 dalį), atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą (CPK 57 straipsnio 2 dalis), atstovo pagal pavedimą teises (CPK 59 straipsnį), ieškinio priėmimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą), atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnį), sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 236 straipsnį), pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus (CPK 296 straipsnį), pareiškimo palikimo nenagrinėtu tvarką ir padarinius (CPK 297 straipsnį). 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teisme UAB „Sagitarius“ buvo iškelta bankroto byla. 2013 m. spalio 2 d. atsakovas pateikė teismui prašymą nenagrinėti ir atmesti ieškovų pateiktą ieškinį, nes, vykstant bankroto procedūrai, UAB „Sagitarius“ ir E. D. laikytini netinkamais ieškovais (netinkama šalimi) ir nėra materialinio teisinio santykio subjektai bei neturi teisės pareikšti atsakovui reikalavimų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 9 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). Pasikeitus UAB „Sagitarius“ statusui ir tapus BUAB „Sagitarius“, tinkama šalimi laikytinas BUAB „Sagitarius“ ir teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius. E. D. savo reikalavimą kildino iš finansinės įmokos, kurią jis sumokėjo už UAB „Sagitarius“, tačiau tiek UAB „Sagitarius“, tiek E. D. pagal Įmonių bankroto įstatymo 26, 35 straipsnius galėjo teikti kreditoriaus reikalavimą ir tapti BUAB „Sagitarius“ kreditoriumi. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad BUAB „Sagitarius“ administratorius po 2014 m. gegužės 10 d. būtų paskyręs atstovauti BUAB „Sagitarius“ teisme E. D., kuris turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą (atitiktų įstatyme nustatytus reikalavimus asmenims, kurie gali atstovauti bylose). Taip pat nėra faktinių duomenų, kad BUAB „Sagitarius“ būtų sudaręs su advokatu A. T. atstovavimo teisme sutartį, įgaliojimu paskyręs atstovauti teisme B. A. J.. BUAB „Sagitarius“ vardu pareikšti ieškinį, patikslintą ieškinį, dalyvauti teismo posėdžiuose bei reikšti pareiškimus ir prašymus, kuriuos teismas 2013 m. liepos 11 d. parengiamajame teismo posėdyje tenkino, galėjo tik bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius arba jo įgaliotas atstovas, atitinkantis įstatyme nustatytus reikalavimus.

40Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnį. Sistemiškai aiškinant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei nuomos sutarčių 3.3, 3.4, 7.2.1, 7.2.7, 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.5 ir 9.6 punktus, laikytina, kad teismai netinkamai įvertino nuomininko veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus, sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlyginti kitus, nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Nuomotojas, atlikdamas įskaitymą, šį savo veiksmą pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis, nes nuomininkui nesiimant veiksmų pargabenti po eismo įvykio Švedijoje paliktą transporto priemonę nuomotojas privalėjo pats atlikti šiuos veiksmus, sumokėti paslaugas atlikusioms įmonėms ir pagrįstai atliko įskaitymą, vadovaudamasis CK 6.499 straipsnio nuostatomis.

41Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atliktą įskaitymą. Atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise pasibaigus prievolei atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kaip tai nustatyta CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose. Įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, be to, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Ieškovui prievoles vykdant netinkamai, atsakovui atsirado nuostolių, juos jis pagrindė įrodymais, ir, nuomos sutarčiai pasibaigus, turėjo teisę išskaityti iš nuomininkui grąžintino užstato, kaip tai nustatyta nuomos sutarčių 3.4, 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.5 ir 9.6 punktuose. Teismai neturėjo teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad, be kita ko, atsakovo patirti nuostoliai dėl transporto priemonių gabenimo galėjo būti išskaityti iš ieškovui grąžintino užstato.

42Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį. Pagal nuomos sutartis nuomininkas privalėjo savo jėgomis ir lėšomis grąžinti išsinuomotas transporto priemones pagal šių sutarčių 9.1, 9.2, 9.3 punktus bei atlyginti visas nuomotojo patirtas išlaidas pagal sutarčių 3.4, 7.2.1, 9.6 punktus. Priežastinis ryšys tarp transporto priemonių atkūrimo į normalią būklę ir transporto priemonių pargabenimo bei pateikimo nuomotojui pagal nuomos sutartis yra tiesioginis, atsiradusias sąlygas žalai kilti lėmė nuomininko padaryti sutarčių pažeidimai, jų nesilaikymas. Nuomotojas, atlikęs veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti nuomininkas, patyrė nuostolių, juos tinkamai pagrindė ir pagrįstai atliko įskaitymą. Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių atkūrimo į normalią būklę nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik konstatavo, kad kitos atsakovo įskaitytos sumos nepatenka į transporto priemonės atkūrimo išlaidų apimtį, todėl negalėjo būti vienašališkai įskaitytos.

43Pažeistos CK 4.198 ir CK 6.70 straipsnių nuostatos, neteisingai vertinta užstato paskirtis, neteisingai aiškinta jo samprata pagal nuomos sutartis. Teismai nepagrįstai prilygino nuomos sutarčių 3.4 punktuose nurodytą užstatą avansui ir tuo pagrindu sprendė, kad pagal jį galima atlikti tik nuomos mokesčio ir nuomotojo patirtų transporto priemonių atkūrimo į normalią būklę nuostolių, bet ne transporto priemonės pargabenimo išlaidų įskaitymą. Pagal nuomos sutarčių 3.4 punktus užstato paskirtis turi tris aspektus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir suvaržyti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013). Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas (kaip nuomotojas) turi teisę pasilikti užstatą nuomos sutarties pasibaigimo atveju (CK 6.70 straipsnis). Šalių susitarimas dėl išankstinio užstato, kaip nuomininko būsimų prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, neprieštaravo įstatymui bei sutarties turiniui. Nuomos sutarties šalys aiškiai susitarė ir suprato, kad jeigu už sutarčių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą bus atsakingas nuomininkas, tai užstatas ar jo dalis gali likti nuomotojui. Teismai klaidingai prilygino užstatą avansui, nevertindami aplinkybės, kad užstatas gali būti įskaitytas kaip visų prievolių įvykdymo ir atsiradusios žalos (už nuomos sutarčių 7.2.1, 7.2.7, 9.1, 9.2, 9.3, 9.6 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymą) atlyginimo užtikrinimas.

44Netinkamai nustatyta atsakovo patirtų transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę nuostolių apimtis. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius visas patirtas išlaidas, kurios susijusios su transporto priemonių atkūrimu į normalią būklę ir priimdami sprendimus nepagrįstai apsiribojo tik daliniu šių sumų įskaitymo taikymu. Neįvertinta faktinių aplinkybių visuma pagal nuomos sutarčių 7.2, 7.2.1, 7.2.7, 9.1, 9.2, 9.3, 9.5, 9.6 punktus transporto priemonių atkūrimo į normalią būseną nuostoliai apima ir tas išlaidas, kurios susijusios ir su turto pargabenimu į Lietuvą. Nuomininkui nevykdant savo pareigos, t. y. nesiimant priemonių transporto priemonei pargabenti, nebūtų buvę įmanoma atlikti transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę.

45Nepagrįstos teismų išvados dėl tik dalies išlaidų (nuomos bei transporto priemonių atstatymo į normalią būklę) įskaitymo ir priešieškinio nepateikimo. Priešieškinio pareiškimas yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Atsakovas, pasinaudojęs įstatymo suteikta teise atlikti įskaitymą, neturėjo pagrindo reikšti priešieškinį. Tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek priešieškinio pareiškimas yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, ir kurį iš jų pasirinkti, sprendžia atsakovas. Apie įskaitymą atsakovas ieškovui pranešė tinkamai atskiru pranešimu, todėl įskaitymas buvo atliktas teisingai ir teisėtai. Priešieškinio pareiškimas negalimas dėl prievolės pasibaigimo atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009).

46Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus, kuriais atkartoja savo kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, taip pat nurodo, kad: atsakovo teiginiai dėl CPK ir ĮBĮ įstatymo nuostatų pažeidimo nepagrįsti. 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Sagitarius“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2013 m. gegužės 21 d. Iki tol ieškovas ėjo UAB „Sagitarius“ direktoriaus pareigas ir turėjo teisę tikslinti savo pasirašytą 2014 m. balandžio 20 d. ieškinį (2014 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas įpareigojo jį per dešimt dienų pašalinti ieškinio trūkumus). Darbo sutartį su ieškovu bankroto administratorius nutraukė nuo 2013 m. birželio 17 d. Atsakovo kasaciniame skunde nurodytame 2013 m. spalio 2 d. teismo posėdyje BUAB „Sagitarius“ atstovavo bankroto administratorius R. S., jis ieškinį palaikė. Advokatas A. T. atstovavo ieškovui kaip fiziniam asmeniui pagal teismui pateiktą atstovavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo pareiškimą dėl neva netinkamos šalies ir prašymą pateikto ieškinio nenagrinėti bei jį atmesti. Ši protokolinė teismo nutartis neskųsta. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išvardytais pirmiau nurodytais teisės normų pažeidimais atsakovas apeliaciniame skunde nesirėmė ir reikalavimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 7999,25 Lt (2316,74 Eur) sumokėto užstato pagal nuomos sutartį Nr. 1, atsakovo pateiktas sąskaitas patenkino visiškai, todėl pagal šią sutartį atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti apeliacinį ir kasacinį skundus. Atsakovo reikalavimas sumokėti ne tik vilkiko Nr. 2, bet ir puspriekabės (valst. Nr. ( - )), kurios savininkas – UAB „Krone Baltic“, saugojimo Švedijoje ir transportavimo į Kauną išlaidas nepagrįstas.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

49Dėl pagal nuomos sutartį iš anksto sumokėtos sumos teisinio kvalifikavimo

50CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Prievolių įvykdymas, remiantis šia nuostata, gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Tačiau užtikrinimo negaliojimas nedaro pagrindinės prievolės negaliojančios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Mažasis amerikoniukas“ v. AB ,,Baltic Shopping Centers“, bylos Nr. 3K-3-707/2013). Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.70 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek būsimų prievolių įvykdymas, yra nurodęs, jog kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Mažasis amerikoniukas“ v. AB ,,Baltic Shopping Centers“, bylos Nr. 3K-3-707/2013).

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Sagitarius“ ir atsakovas UAB „Adampolis“ sudarė nuomos sutartis, pagal kurias UAB „Sagitarius“ įsipareigojo sumokėti atsakovui, kaip įvardyta sutartyse, užstatą. Nuomos sutarčių 3.4 punktuose nustatyta, kad iš užstato vieno nuomos mėnesio pinigų suma bus įskaitoma už atitinkamo laikotarpio paskutinį nuomos mėnesį, kiti užstatu sumokėti pinigai bus skirti nuomojamos transporto priemonės būklei atkurti, jei nuomininkas netinkamai eksploatuos ar prižiūrės transporto priemonę; nuomotojo patirti nuostoliai dėl transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę gali neapsiriboti pirmiau paminėta užstato suma, o nuomininkas privalo padengti skirtumą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomos sutarčių šalys užstatą vertino kaip išankstinį mokėjimą, garantuojantį nuomos mokesčio sumokėjimą ir nuomojamų transporto priemonių būklės atkūrimą, laikė, jog šiuo atveju užstatas atitinka avanso sąvoką, ir nurodė, kad piniginis užstatas (avansas) atlieka mokėjimo funkciją bei yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuria garantuojamas neabejotinas tam tikros sumos pagal sutartį sumokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu aiškinimu sutiko.

52Avansas, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Taigi jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ju2“ v. UAB „Lietuvos kino studija“, bylos Nr. 3K-3-238/2011). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

53Kasatorius (atsakovas) kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai vertino užstato paskirtį ir aiškino jo sampratą pagal nuomos sutartis; vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB ,,Mažasis amerikoniukas“ v. AB ,,Baltic Shopping Centers“, bylos Nr. 3K-3-707/2013, laikytina, jog teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausias įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir suvaržyti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu sutinka iš dalies. Pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Kasatoriaus nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje galima remtis tik iš dalies, nes, be kita ko, nuomos sutartyse (civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013 ir šioje byloje) šalys buvo įtvirtinusios ne identišką reguliavimą, susijusį su iš anksto pagal sutartį sumokėtos sumos paskirtimi: civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013 nuomininko nuomotojui sumokėta suma buvo skirta vien tinkamam būsimų ieškovo įsipareigojimų įvykdymui (nuomos mokesčio mokėjimui) užtikrinti, o šios bylos šalys buvo susitarusios iš esmės dėl dvejopos pagal nuomos sutarties 3.4 punktą sumokėtos 21 808,57 Lt (6316,20 Eur) sumos paskirties. Minėta, kad šalys sutarė 1) dėl dalies sumokėtos sumos įskaitymo už atitinkamo laikotarpio paskutinį nuomos mėnesį, 2) likusią sumą skiriant nuomojamai transporto priemonei atkurti į normalią būklę, nurodė, kad nuomotojo patirti nuostoliai gali neapsiriboti užstato suma, o nuomininkas privalo padengti skirtumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau pateiktas užstato ir avanso apibrėžtis bei paskirtį, nuomos sutarties nuostatas, reglamentuojančias tikslus, kuriems tenkinti panaudotina iš anksto (prieš perduodant transporto priemones) sumokėta suma, sprendžia, kad šiuo atveju šalys sutarė dėl 3.4 punkte nurodytos sumos paskirties tiek kaip avanso – dalyje dėl nuomos mokesčio iki sutarties nutraukimo įskaitymo, tiek užstato – likusioje dalyje.

54Dėl įskaitymo apimties pagal nuomos sutartį

55Bylą nagrinėję teismai, minėta, sprendė, kad atsakovas turėjo teisę į pagal nuomos sutartis iš anksto sumokėtą sumą įskaityti nesumokėtus 2013 m. sausio–vasario mėn. nuomos mokesčius ir nuostolių, nuomotojo patirtų dėl transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę, atlyginimą, bet ne transporto priemonės (vilkiko Nr. 2) pargabenimo į nuomos sutarties Nr. 2 9.2 punkte nurodytą vietą išlaidas ir vilkiko Nr. 2 bei priekabos saugojimo išlaidas. Abu kasatoriai ginčija šią išvadą, tačiau skirtingais aspektais: ieškovas teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog į įskaitymo apimtį įeina 9436,52 Lt (2733,01 Eur) suma, kurią sudaro vilkiko Nr. 2 plovimo ir kniedijimo išlaidos (122,90 Lt, arba 35,59 Eur), nuomos mokestis už 2013 m. sausio mėn. (1900 Lt, arba 550,28 Eur) ir vasario mėn. (7413,62 Lt, arba 2147,13 Eur); o atsakovo teigimu, teismų nepagrįstai atmesti jo argumentai dėl vilkiko Nr. 2 pargabenimo ir saugojimo išlaidų įskaitymo, nes, remiantis nuomos sutarties nuostatomis, iš sumokėto užstato gali būti išskaičiuoti visi nuostoliai, atsakovo patirti dėl nuomininko nuomos sutartyje (7.2.1, 7.2.7, 9.1–9.3, 9.6 punktuose) įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, vertinant kasatorių argumentų dėl įskaitymo apimties pagrįstumą, pasisakytina dėl teismų atlikto nuomos sutarties nuostatų aiškinimo atitikties sutarčių aiškinimo taisyklėms ir įskaitymo institutą reglamentuojančioms teisės normoms.

56Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo išaiškinimuose nurodoma, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. „UAB Ekoresursai“, Nr. 3K-3-372/2014).

57Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. E. Ž. v. UAB „Finsaltas“, bylos Nr. 3K-3-555/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013). Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nuomos sutarties sąlygas aiškino atsietai viena nuo kitos ir tik iš dalies atsižvelgę į įskaitymo institutą reglamentuojančių teisės normų turinį.

58Nuomos sutarties 3.4 punkte, minėta, nustatyta, kad iš užstato vieno nuomos mėnesio pinigų suma bus įskaitoma už atitinkamo laikotarpio paskutinį nuomos mėnesį, kiti užstatu sumokėti pinigai bus skirti nuomojamos transporto priemonės būklei atkurti, jei nuomininkas netinkamai eksploatuos ar prižiūrės transporto priemonę; nuomotojo patirti nuostoliai dėl transporto priemonės atkūrimo į normalią būklę gali neapsiriboti pirmiau paminėta užstato suma, o nuomininkas privalo padengti skirtumą. Vadovaujantis šios sutarties nuostatos teksto lingvistine analize, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl dvejopos sumokėtos sumos (21 808,57 Lt, arba 6316,20 Eur) įskaitymo galimybės – nesumokėto nuomos mokesčio ir nuostolių, atsiradusių iš netinkamo sutarties vykdymo ar nevykdymo, atlyginimo, t. y. platesnės šios (įskaitymo) teisės prasmės, apimančios ne vien, pvz., transporto priemonės remonto, sutvarkymo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei (avanso ir užstato) suma nepakankama nuostoliams atlyginti, nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo sumokėti skirtumą. Tokį sutarties šalių valios (dėl nuomos mokesčio ir nuostolių atlyginimo išskaitymo iš sumos, ieškovo iš anksto sumokėtos atsakovui) aiškinimą patvirtina toliau nurodomos sutarties nuostatos. Nuomos sutartyje nustatytos nuomininko pareigos (7.2 punktas), tarp kurių – laiku mokėti nuomotojui pagal sutartį mokėtinas sumas, atlyginti visas nuomotojo patirtas išlaidas, kurias pagal sutartį turi atlyginti nuomininkas; atlyginti nuomotojui visus nuostolius dėl transporto priemonių praradimo, žuvimo, dingimo, sunaikinimo, sugadinimo, taip pat visas mokėjimo dokumentais pagrįstas su transporto priemonių patikrinimu ar remontu tiesiogiai susijusias išlaidas, kai transporto priemonės tikrinamos ar remontuojamos nuomininkui pažeidus sutarties sąlygas ar dėl nuomininko kaltės, per septynias darbo dienas nuo atitinkamos sąskaitos gavimo dienos.

59Remiantis nuomos sutarties 5.4 punktu, nuo transporto priemonės perdavimo – priėmimo valdyti ir naudoti akto pasirašymo iki jos grąžinimo nuomininkui pereina šios priemonės žuvimo, praradimo, komplektacijos pasikeitimo, sugadinimo ar pirmalaikio susidėvėjimo rizika ir atsakomybė. Pagal sutarties 9.5 punktą, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, nuomininkas privalo perduoti transporto priemones suremontuotas, techniškai tvarkingas, tokios pat komplektacijos bei būklės kaip perdavimo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Pagal nuomos sutarties nuostatas ieškovas įsipareigojo kitą darbo dieną po nuomos termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo grąžinti transporto priemonę (9.1 punktas) nuomotojo verslo vietoje (Ateities pl. 45C, Kaunas; 9.2 punktas); nuomininkui nesilaikant sąlygos dėl grąžinimo vietos, nuomotojas turi teisę pats susigrąžinti transporto priemones ir tokiu atveju nuomininkas moka kompensaciją (9.3 punktas); nuomininkui nesilaikant sąlygos dėl grąžinimo laiko, vadovaujantis sutarties 9.4 punktu, už laikotarpį nuo dienos, kada transporto priemonės turėjo būti grąžintos iki faktinio jų grąžinimo skaičiuojamas nuomos mokestis (3.1.1 punktas) ir delspinigiai (3.10 punktas). Pagal 10.2 punktą nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį prieš terminą (sutartis laikoma nutraukta nuo atitinkamo pranešimo nuomininkui pateikimo) ir pareikalauti nedelsiant grąžinti visas transporto priemones arba jų dalį bei sumokėti visas pagal sutartį nuomininko mokėtinas sumas, jei atsiranda nors viena iš 10.2.1–10.2.7 punktuose išvardytų aplinkybių. Esant nurodytoms sutarties sąlygoms, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo teismų išvadai, kad sugadintos (nevažiuojančios) transporto priemonės grąžinimo į sutartyje nurodytą vietą išlaidos bei jos saugojimo išlaidos negali būti išskaitytos iš pagal nuomos sutarties 3.4 punktą sumokėtos sumos (užstato dalies). Tačiau, pažymėtina, šios išlaidos turi būti tinkamai pagrįstos, apskaičiuotos, vadovaujantis sutarties sąlygomis. Šiuo atveju, be kita ko, aktualus yra, kaip, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai teigia kasatorius (ieškovas), nuomos sutarties Nr. 2 9.3 punktas, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, jei nuomotojas pasinaudoja teise ir pats susigrąžina nuomos objektą (transporto priemonę) į sutartyje nustatytą vietą, susigrąžinimo išlaidų kompensacija apskaičiuojama, sumuojant po 3 Lt (0,87 Eur) ir PVM už kiekvieną kilometrą kelio nuo faktinės transporto priemonės buvimo vietos iki nuomotojo verslo vietos (9.2 punktas), juo teismai nepagrįstai nesivadovavo. Kaip matyti iš pirmiau nurodytų sutartinių nuostatų (9.1–9.4 punktų), ieškovas (nuomininkas) turėjo pareigą po nuomos sutarties nutraukimo sugrąžinti (pargabenti) išnuomotą transporto priemonę, o atsakovas (nuomotojas) – tokią teisę, tačiau ši teisė, pargabenimo kaštų apimties prasme sutartinėmis nuostatomis yra apribota. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, sprendę, jog nuomos objekto parsigabenimo bei jo saugojimo išlaidos neįeina į įskaitymo apimtį, nepagrįstai netyrė dalies bylos duomenų, nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių (inter alia, šių nuostolių atsiradimo fakto, jų dydžio ir pagrįstumo, būtinųjų sąlygų įskaitymui atlikti egzistavimo). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų nuostolių dydis apskaičiuotinas, atsižvelgiant į sutartyje nustatytas ribas (9.3 punktą), šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi po eismo įvykio aplinkybes (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pareigos sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu vykdymą (CK 6.200 straipsnio 3 dalis). Nustatant įskaitytinų nuostolių sumą, taip pat reikia pateikti sutarties šalių kaltės dėl nuostolių (pirmiau aptartų) susidarymo vertinimą (CK 6.259 straipsnis), ypač sprendžiant dėl nuomos objekto saugojimo Švedijoje išlaidų, atsižvelgiant į saugojimo trukmės pagrįstumą (priežastis, dėl kurių nuomos objektas buvo saugomas būtent tam tikrą laikotarpį, nė vienai iš šalių anksčiau neorganizuojant jo pargabenimo į Lietuvą; aplinkybes, ar ieškovas skatino atsakovą operatyviau susigrąžinti vilkiką, pranešęs apie neturėjimą galimybių pačiam tai padaryti; momentą, kada kreditorius (atsakovas) aiškiai suprato, kad nuomininkas (ieškovas) vilkiko Nr. 2 nepargabens, ir pan.). Be to, teismams sprendžiant dėl įskaitytinų nuostolių dydžio, būtina įvertinti ir vilkiko Nr. 2 draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybes. Teismų nustatyta, kad draudimo išmoka už vilkiką Nr. 2 išmokėta pagal draudimo sutartį Nr. TPD 064918, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikta vilkiko Nr. 1 draudimo sutartis (Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) Nr. TPD 064916; T 1, b. l. 46).

60Dėl nuomos mokesčio įskaitymo pagrįstumo

61Kasatorius (ieškovas) teigia, kad teismai nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už nevažiuojantį vilkiką, nes pagal nuomos sutarties 6.10 punktą nuomos mokestis neskaičiuojamas už laikotarpį, kol atliekamas transporto priemonių remontas. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip teisiškai nepagrįstą, nes nenustatė sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo, kiek tai susiję su atsakovo teise apskaičiuoti mokestį už laikotarpį nuo galimybės nuomininkui naudotis transporto priemone (nuomos objektu) praradimo dėl jos sugadinimo per eismo įvykį iki jos grąžinimo į sutartyje nurodytą vietą. Ieškovo nurodyta sutarties nuostata šiuo atveju netaikytina, nes ja reglamentuojamas atvejis, kai šalinami transporto priemonės gedimai, atsiradę dėl gamintojo kaltės. O pagal šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes taikytinas 6.13 punktas, kuriame nustatyta, kad, nepriklausomai nuo transporto priemonių gedimo ar netekimo priežasties, išskyrus nenugalimos jėgos aplinkybes, nuomininkas privalo laiku vykdyti šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, o nuomotojas neprivalo atlyginti nuomininkui jo patirtų nuostolių ar sumažinti nuomos mokestį ar kitus pagal sutartį mokamus mokesčius, ar atidėti jų mokėjimo terminą. Teismai pagrįstai vadovavosi šia nuostata ir, nustatę, kad šie mokesčiai apskaičiuoti tinkamai bei yra atsakovo pagrįsti, sprendė, jog atsakovas turi teisę juos įskaityti.

62Pažymėtina, kad pagal CK 6.499 straipsnio, kurio netinkamo aiškinimo ir taikymo klausimą kelia kasatorius (atsakovas), 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės; 2 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius; kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Taigi pirmiau nurodytos nuomininko pareigos kyla tuo atveju, kai pasibaigia nuomos sutartis. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad išnuomoto daikto grąžinimo nuomotojui momento nustatymas yra svarbus tiek dėl CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymo arba netaikymo, tiek dėl atlygintinų nuostolių dydžio nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. įmonės „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vilkikas Nr. 2 į sutartyje nustatytą vietą (atsakovo) pargabentas 2013 m. kovo 6 d. Nuomos sutartis Nr. 2 atsakovo vienašališkai nutraukta 2013 m. vasario 25 d. Apie tai ieškovas informuotas 2013 m. vasario 25 d. pranešimu. Taigi atsakovo pastangomis transporto priemonė pargabenta praėjus 9 dienoms nuo nuomos sutarties nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas pagal nuomos sutarties Nr. 2 7.2.1, 6.13 punktus turėjo pareigą mokėti atsakovui nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo ir atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki transporto priemonės pargabenimo į sutartyje nustatytą vietą. Nors teismai neteisingai aiškino CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatą, išvada dėl nuomos mokesčių už 2013 m. sausio ir vasario mėn. įskaitymo teisėtumo laikytina pagrįsta. Kasatorius (ieškovas) kvestionuoja šią išvadą, neigia savo prievolę mokėti nuomos mokestį, tačiau, kaip teisingai sprendė teismai, nepagrindžia savo nesutikimo. Tokios ieškovo pozicijos nepagrindžia ir sutarties nuostatos.

63Dėl nuomos sutarties nutraukimo atitikties sutarties sąlygoms ir nuomotojo sąžiningumo

64Kasatorius (ieškovas) teigia, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą jį turėjo įspėti iš anksto. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodomos CK 6.480 straipsnio, nustatančio vieno mėnesio terminą įspėjimui apie sutarties nutraukimą, nuostatos netaikytinos, nes jos galioja neterminuotos nuomos sutarties atveju. Šalių sudaryta sutartis buvo terminuota. CK 6.497 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Šalių sudarytos nuomos sutarties 10.2 punkte, reglamentuojančiame nuomotojo (atsakovo) teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį, atvejus, kada nuomotojas gali pasinaudoti šia teise, nustatyta, kad nutraukti sutartį tam tikrais atvejais atsakovas gali tik prieš tai įspėjęs ieškovą ir šiam per 14 dienų neįvykdžius prievolės (nepašalinus) pažeidimo. Atvejis, be kitų, kada nuomininkas netinkamai vykdo nuomotojui bet kurią piniginę prievolę pagal sutartį, nepatenka į gretas tų, kuriems esant atsakovas pagal sutartį buvo įsipareigojęs nuomininką iš anksto įspėti dėl sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš 2013 m. vasario 25 d. atsakovo pranešimo, sutartis jis nutraukė, vadovaudamasis 10.2, 10.2.1 punktais. Minėta, kad pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovas pareikalavo ieškovo grąžinti nevažiuojančią ir aikštelėje Švedijoje saugomą transporto priemonę kuo greičiau (ne kitą darbo dieną, kaip nustatyta nuomos sutarties 9.4 punkte). Ieškovas teigia, kad teismai nepagrįstai neįvertino atsakovo nesąžiningumo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad fakto klausimų nesprendžia, o teisės taikymo klaidos, teismams sprendžiant dėl atsakovo sąžiningumo, nekonstatuoja. Teismai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „Sagitarius“ ir (ar) ieškovas E. D. būtų ėmęsi aktyvių veiksmų (po eismo įvykio 2013 m. sausio 15 d. nevažiuojančiam) vilkikui Nr. 2 pargabenti, tai įvykdė atsakovas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išankstinio nuomininko (ieškovo) įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvimas šiuo atveju taip pat nelaikytinas aplinkybe, dėl kurios, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (tarp jų – protingą terminą, per kurį transporto priemonė atsakovo iniciatyva pargabenta į sutartyje nustatytą vietą), nuomos mokestis negalėjo būti apskaičiuotas ir įskaitytas.

65Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip pagrindo atleisti ieškovą nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo

66CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010).

67Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, ir konstatavo, jog nėra šio pagrindo atleisti ieškovą nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokia išvada yra pagrįsta. Kasatorius (ieškovas) nesutinka su šia išvada. Jo manymu, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog masinis eismo įvykis atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes nenustatė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių ar pirmiau nurodytų Civilinio kodekso nuostatų pažeidimo, teismams sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, eismo įvykio įtakos ieškovo galimybėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus (mokėti nuomos mokestį). Sutiktina su teismų procesiniuose sprendimuose pateiktu eismo įvykio priežasčių, kaip neatitinkančių nenugalimos jėgos aplinkybių kvalifikuojančių požymių (jų visumos), vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonių vairuotojams, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojams, keliami didesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Eismo įvykis dėl blogo matomumo ar slidžios kelio dangos paprastai nelaikytinas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, nepriklausomai nuo to, kiek transporto priemonių jame dalyvauja.

68Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

69Kasatorius (ieškovas) teigia, kad pažeistos CK 6.131 straipsnio ir CPK 143 straipsnio nuostatos, nes neatsižvelgta į tai, jog atsakovas nepateikė priešieškinio dėl apmokėjimo. Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio teismo argumentą kaip nepagrįstą ir pažymi, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors šioje byloje nebuvo reiškiamas priešieškinis dėl atitinkamos sumos išieškojimo iš kasatoriaus (ieškovo), tačiau būtent tuo tikslu (kad būtų išvengta teismo procedūrų) ir buvo šalių sutarta dėl avanso bei prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – užstato. Įstatyme reglamentuojamos situacijos, kurioms esant draudžiama atlikti įskaitymą, tarp jų – kai reikalavimas pagal prievolę yra ginčijamas teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio draudimo pagrindas paaiškinamas tuo, kad, teisme esant ginčui dėl to paties reikalavimo, jo įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonė „Hegvita“ v. AB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). Nustatytas draudimas gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Nagrinėjamoje byloje įskaitymas atliktas 2013 m. balandžio 17 d. atsakovo pareiškimu, o ieškovas į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 22 d. (byla iškelta 2013 m. gegužės 20 d.). Kadangi atlikus įskaitymą šalis siejusi prievolė pasibaigia, tai, vienai prievolės šaliai ginčijant įskaitymo pagrįstumą teisme, kitai prievolės šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio bei prašyti teismą tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. įmonė „ Hegvita“ v. AB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010). Tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nepažeisdami materialiosios teisės normų, sprendė, jog įskaitymas įvykdytas teisėtai.

70Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kitų kasacinių skundų argumentų kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71Dėl procesinės bylos baigties

72Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad teismų pagrįstai konstatuota, jog atsakovas turėjo teisę į ieškovo pagal nuomos sutarties Nr. 3.4 punktą sumokėtą sumą įskaityti 2013 m. sausio ir vasario mėn. nuomos mokesčius, nes šie mokesčiai yra pagrįsti bylos duomenimis ir jų įskaitymas galimas, remiantis sutarties nuostatomis bei įskaitymo institutą reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles ir įskaitymą reglamentuojančias CK nuostatas, nesprendė klausimo dėl kitų, su transporto priemonės (vilkiko Nr. 2) būklės atkūrimu susijusių ieškovo nuostolių įskaitymo teisėtumo, nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių (inter alia, transporto priemonės saugojimo bei jos pargabenimo išlaidų dydžio, jų pagrįstumo, nenagrinėjo su draudimo išmokos sumokėjimu susijusių aplinkybių). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 puntas).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų

74Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

76Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

77Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Atsakovas UAB „Adampolis“ 2012 m. kovo 14 d. sudarė su UAB... 7. Vilkikas Nr. 2 su puspriekabe (valst. Nr. ( - )) 2013 m. sausio 15 d.... 8. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo pagal nuomos... 9. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Sagitarius“... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 12. Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Sagitarius“ ir UAB... 13. Pagal nuomos sutartį Nr. 1, ją nutraukęs atsakovas, teismo vertinimu,... 14. Teismas nurodė, kad pagal nuomos sutartį Nr. 2, ją nutraukęs atsakovas... 15. Kitos atsakovo įskaitytos sumos, teismo vertinimu, nepatenka į transporto... 16. Ieškovas įrodinėjo nenugalimos jėgos aplinkybės buvimą, tačiau, teismo... 17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė... 19. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo proceso... 20. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktą... 21. Ieškovo nesutikimą su teismo sprendimu dėl 9436,52 Lt (2733,01 Eur) užstato... 22. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad teismas netinkamai... 23. Teisėjų kolegija sprendė, kad pagal sutarties Nr. 1 3.4 punktą atsakovas... 24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad... 25. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. kovo 14 d.... 26. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai... 27. Kasaciniu skundu ieškovas E. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 28. Spręsdami dėl nuomos sutarties Nr. 2, teismai tik iš dalies atsižvelgė į... 29. Teismai nepagrįstai nepripažino, kad masinis eismo įvykis atsitiko dėl... 30. Atsakovas neįrodinėjo vairuotojo kaltės, todėl teismas neturėjo pagrindo... 31. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai, remdamiesi... 32. Teismai neteisingai įvertino (neįvertino) ir nuomos sutarties 6.13, 6.11,... 33. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nesąžiningumo, neteisėtai... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, Žmogaus... 35. Pažeista teisės aktuose nustatyta tvarka dėl vilkiko po eismo įvykio... 36. Teismai buvo šališki, pažeidė CPK 6, 17 straipsnius, nes nepasisakė dėl... 37. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį kasacinį... 38. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 39. Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias... 40. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnį. Sistemiškai... 41. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atliktą... 42. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį. Pagal nuomos... 43. Pažeistos CK 4.198 ir CK 6.70 straipsnių nuostatos, neteisingai vertinta... 44. Netinkamai nustatyta atsakovo patirtų transporto priemonės atkūrimo į... 45. Nepagrįstos teismų išvados dėl tik dalies išlaidų (nuomos bei transporto... 46. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 49. Dėl pagal nuomos sutartį iš anksto sumokėtos sumos teisinio kvalifikavimo ... 50. CK 6.70 straipsnio, reglamentuojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Sagitarius“ ir atsakovas UAB... 52. Avansas, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, apibrėžiamas kaip... 53. Kasatorius (atsakovas) kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai... 54. Dėl įskaitymo apimties pagal nuomos sutartį ... 55. Bylą nagrinėję teismai, minėta, sprendė, kad atsakovas turėjo teisę į... 56. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos... 58. Nuomos sutarties 3.4 punkte, minėta, nustatyta, kad iš užstato vieno nuomos... 59. Remiantis nuomos sutarties 5.4 punktu, nuo transporto priemonės perdavimo –... 60. Dėl nuomos mokesčio įskaitymo pagrįstumo ... 61. Kasatorius (ieškovas) teigia, kad teismai nepagrįstai priteisė nuomos... 62. Pažymėtina, kad pagal CK 6.499 straipsnio, kurio netinkamo aiškinimo ir... 63. Dėl nuomos sutarties nutraukimo atitikties sutarties sąlygoms ir nuomotojo... 64. Kasatorius (ieškovas) teigia, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą jį... 65. Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip pagrindo atleisti ieškovą nuo... 66. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos... 67. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas... 68. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ... 69. Kasatorius (ieškovas) teigia, kad pažeistos CK 6.131 straipsnio ir CPK 143... 70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kitų kasacinių skundų argumentų... 71. Dėl procesinės bylos baigties ... 72. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad teismų pagrįstai konstatuota,... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 74. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. pažymą apie... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 77. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...