Byla e2-2238-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4463-567/2016, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,Sabenavita“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sabenavita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4463-567/2016, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,Sabenavita“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Sabenavita”.
  2. Nurodė, kad UAB „Sabenavita“ skola VSDF biudžetui sudaro 47 319,11 EUR. VSDFV Vilniaus skyrius UAB „Sabenavita“ siuntė 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr.(8.1)3-105775 dėl dokumentų pateikimo patikrinimui, bei 2015 m. spalio 2 d. Nr. (8.1) 3-111151 priminimą apie įsiskolinimą VSDF biudžetui, tačiau UAB „Sabenavita“ vadovė dokumentų patikrinimui nepateikė ir toliau nemokėjo VSD įmokų. VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra duomenimis įmonės vardu nekilnojamas turtas ir transporto priemonės neregistruotos. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus taikytas priverstinio poveikio priemones UAB „Sabenavita“ skola neišieškota. Bendrovėje yra 11 apdraustųjų, kuriems ir toliau skaičiuojamos VSD įmokos bei didinamas įsiskolinimas.
  3. Atsakovė UAB „Sabenavita“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko.
  4. Nurodė, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės turtas sudaro 4 400 207 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 202 619 EUR. 2016 m. gegužės 9 d. atsakovės skolos kreditoriams sudarė 202 618,68 EUR, iš jų pradelsta skola pareiškėjai - 50 824,32 EUR. Atsakovės pagrindinė veikla 2014 m. buvo nuostolinga. Susidūrusi su finansiniais sunkumais, atsakovė nusprendė visas įmonės finansines lėšas skirti atsiskaitymui su įmonės darbuotojais, paslaugų tiekėjais bei kreditoriais, be kurių tolimesnis įmonės ūkinės – komercinės veiklos vykdymas būtų buvęs neįmanomas ir dėl to tokį ilgą laikotarpį nemokėjo pareiškėjui valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atsakovės sprendimas pasiteisino ir jai pavyko atkurti įmonės finansinę būklę. 2015 m. atsakovės įmonė patyrė tik 133 694 EUR nuostolių, o 2016 m. atsakovės įmonė veiklą vykdė jau pelningai – atsakovės įmonės pelnas per pirmąjį 2016 metų ketvirtį sudarė 137 019 EUR. Įmonė toliau aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą bei teikia aviacijos specialistų bei orlaivių pilotų apmokymo paslaugas. Per 2016 m. atsakovė numato gauti apie 795 000 EUR pajamų. Atsakovė pradėjo derybas su itin didele užsienio įmone „Northern Flight Training Ltd.“ dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, siekiant parduoti „Northern Flight Training Ltd.“ priklausančius orlaivius Airbus A320-216. Pavykus sudaryti ir įvykdyti šį sandorį, atsakovės įmonės turtinė padėtis dar labiau pagerėtų, nes, pavykus rasti pirkėją bent vienam iš orlaivių, atsakovei būtų sumokėtas 2 750 000 USD atlygis. 2016 m. rugsėjo 1 d. sueina terminas, kai su atsakove turi atsikaityti vienas iš jos debitorių ZAO „Asia Airways Airlines“ ir atsakovė įgis galimybę padengti nemažą dalį savo įsiskolinimų kreditoriams.
  5. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-84-565/2016 pagal ieškovės BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ ieškinį dėl priverstinio iškeldinimo ir žalos atlyginimo. Minėtoje byloje iš atsakovės reikalaujama priteisti 80 185 EUR žalos atlyginimo, tačiau atsakovė su šiuo ieškiniu nesutinka ir byloje priešieškiniu siekia įrodyti faktą, kad tarp atsakovės ir BUAB „Pilotų treniruočių centras“ buvo susiklostę patalpų panaudos teisiniai santykiai, todėl tol, kol teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo šioje byloje, negalima teigti, kad atsakovės skolos BUAB „Pilotų treniruočių centras“ faktas yra įrodytas.
  6. AB DNB bankui atsakovė yra įkeitusi jai priklausantį kilnojamąjį turtą – skrydžio lėktuvu treniruoklį ALSIM AL 200 MCC FNPT II MCC. Šį turtą atsakovė buvo įkeitusi tam, kad užtikrintų BUAB „PTC-1“ ir BUAB „Pilotų treniruočių centras“ prisiimtus įsipareigojimus AB DNB bankui, todėl, šioms įmonėms iškėlus bankroto bylą, įkeitimo kreditorius AB DNB bankas pradėjo priverstinį sutartiniu įkeitimu užtikrintų skolinių įsipareigojimų išieškojimo iš įkeisto turto procesą, tačiau šis turtas vis dar priklauso atsakovei, atsakovė aktyviai ieško galimybių šį turtą išpirkti.
  7. Atsakovė pripažįsta, kad beveik du metus nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatose numatytos pareigos ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos į VSDF biudžetą sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau nemano, kad vien faktas, jog ji pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, suteikia pagrindą jai visiškai nepagrįstai iškelti bankroto bylą ir pašalinti ją iš rinkos, kaip neva nemokią rinkos dalyvę. Gavusi pranešimą apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ji nedelsdama susisiekė su pareiškėju ir pasiūlė kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu. Artimiausiu metu atsakovė numato apmokėti bent dalį savo įsiskolinimo pareiškėjui, o visiškai apmokėti savo įsiskolinimą pareiškėja galėtų per artimiausius 4-5 mėnesius.
  8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad sutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Sabenavita“ skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 116 796,91 EUR.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Sabenavita“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Banca rupta“.
  2. Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. balanso duomenis UAB „Sabenavita“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 4 929 673,30 EUR (17 021 176 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 518 585,50 EUR (5 243 372 Lt). Pagal 2015 metų balanso duomenis UAB „Sabenavita“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 4 856 699 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 512 044 EUR. Pagal 2016 m. gegužės 9 d. balanso duomenis UAB „Sabenavita” ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 4 553 876 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 202 619 EUR. UAB „Sabenavita” įsiskolinimas VSDF yra 47 319,11 EUR, atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui skolinga 116 796,91 EUR sumą. UAB „Sabenavita“ nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių neturi, AB DNB bankui atsakovė yra įkeitusi jai priklausantį kilnojamąjį turtą – skrydžio lėktuvų treniruoklį ALSIM AL 200 MCC FNPT II MCC.
  3. Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovė jau dvejus metus nevykdo įsipareigojimų VSDF biudžetui, teismui iki šiol nėra pateikti duomenys, kad atlikti kokie nors mokėjimai pareiškėjo naudai, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Sabenevita“ ir ateityje negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Sabenavita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Sabenavita“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  2. Atsakovė pripažįsta, kad iki 2016 m. spalio 14 d. nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdo ar ketina vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, tačiau per teismo suteiktą terminą dėjo visas pastangas susidariusiai situacijai pakeisti, aktyviai bendradarbiavo su pagrindiniais kreditoriais – pareiškėju bei trečiuoju asmeniu – ir pasiekė ženklių rezultatų. Šias aplinkybes patvirtina kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiama 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. RESP-10816, patvirtinanti, kad atsakovė pagal iki 2016 m. spalio 24 d. pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis 2016 m. spalio 24 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikęs duomenis, jog atsakovė skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui 116 796,91 EUR sumą, minėta pažyma įrodo, kad atsakovė ne tik ketino vykdyti savo įsipareigojimus bei dėjo realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, bet ir ženklia dalimi sumažino jų apimtis. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovė yra suinteresuota tęsti veiklą bei ieškoti būdų išspręsti laikinus finansinius sunkumus.
  3. Atsakovė per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą atliko išsamų patikrinimą įmonėje ir aktyviai bendradarbiavo su pareiškėju. Kartu su atskiruoju skundu teikiamas 2016 m. spalio 21 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr.(7.2)3-117096 patvirtina, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo mėnesį pateikė prašymą pareiškėjui dėl keturių apdraustųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų tikslinimo už 2013-2016 metus. Pareiškėjui išanalizavus pateiktą prašymą, buvo paprašyta papildomų dokumentų, kurių pateikimas dėl objektyvių priežasčių užtruks. Pareiškėjas kol kas yra sustabdęs VSD įmokų tikslinimo nagrinėjimo procedūrą. Atlikus duomenų patikslinimą, atsakovės skola pareiškėjui turėtų sumažėti apytiksliai 36 000 EUR. Nepaisant pradėtos VSD įmokų tikslinimo procedūros, atsakovė yra pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus pareiškėjui ir šiuo metu derina su ja taikos sutarties sąlygas, atsižvelgiant į galimą įsiskolinimo mažėjimą baigus duomenų tikslinimo procedūrą.
  4. 2016 m. rugsėjo 1 d. suėjo terminas, kuomet su atsakove turėjo atsikaityti vienas iš jos debitorių – ZAO „Asia Airways Airlines“. Atsakovė tikėjosi, kad laiku atsiskaičius minėtam debitoriui ji taip pat galės nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovė šiuo metu aktyviai derina su minėtu debitoriumi skolos grąžinimo grafiką ir neatmeta galimybės imtis skolos išieškojimo veiksmų, jei artimiausiu metu nebus padengta bent dalis skolos.
  5. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-84-565/2016 pagal ieškovės BUAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ patikslintą ieškinį dėl priverstinio iškraustymo ir 80 185 EUR žalos atlyginimo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo atmetė. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl atsakovei nuo atsiliepimo į ieškinį patekimo šioje byloje neatsirado jokių papildomų prievolių tretiesiems asmenims, kas rodo, kad atsakovės galimybės vykdyti įsipareigojimus esamiems kreditoriams nebuvo papildomai apsunkintos.
  6. Atsakovei su atskiruoju skundu pateikus įrodymus, kad ji yra atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, yra akivaizdu, kad atsakovės įsipareigojimai yra sumažėję daugiau kaip per pusę, todėl remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) normose įtvirtinta nemokumo samprata, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės pagrindinės veiklos pelningumas gerėja.
  7. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  8. UAB „Sabenavita“ įsiskolinimas pareiškėjui yra susidaręs nuo 2014 m. kovo mėnesio, nuolat didėja bei 2016 m. lapkričio 11 d. sudarė 50 408,89 EUR. UAB „Sabenavita“ pareiškėjui buvo pateikusi svarstyti taikos sutarties projektą. VSDFV Vilniaus skyrius išanalizavo projektą ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (8.1) 3-95239 informavo atsakovę, kokioms sąlygoms esant būtų galimybė svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau apeliantė nurodytų sąlygų neįvykdė. UAB „Sabenavita“ 2016 m. rugsėjo 5 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl keturių apdraustųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų tikslinimo. VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, paprašė pateikti papildomus dokumentus, kurių UAB „Sabenavita“ iki šiol nėra pateikusi. Apeliantės teiginys dėl aktyvaus bendradarbiavimo su pareiškėju yra visiškai nepagrįstas, kadangi UAB „Sabenavita“ nesiima jokių realių veiksmų, o tik vilkina procesą.
  9. Pagal UAB „Sabenavita“ Vilniaus apygardos teismui pateikto balanso duomenis, bendrovės turtas 2016 m. gegužės 9 d. sudarė 4 553 876 EUR, iš kurio ilgalaikis turtas - 4 400 207 EUR, trumpalaikis – 153 669 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 202 619 EUR. Detalaus turto sąrašo apeliantė nėra pateikusi, o pagrindinę įmonės ilgalaikio turto dalį sudaro finansinis turtas – 4 188 825 EUR, materialus turtas sudaro tik 211 382 EUR. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra išrašų duomenimis bendrovė nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių neturi. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad įmonei priklauso kilnojamas turtas – skrydžio lėktuvų treniruoklis ALSIM AL 200 MCC FNPT II MCC, kuris yra įkeistas AB DNB bankui.
  10. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2016 m. atsakovė veiklą vykdė pelningai – atsakovės pelnas per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė net 137 019 EUR, tačiau UAB „Sabenavita“, taip pelningai vykdydama veiklą, nesugebėjo sumokėti net dalies įsiskolinimo pareiškėjui. UAB „Sabenavita“ neturi turto, kuriuo galėtų užtikrinti skolos sumokėjimą pareiškėjui, visiškai neaišku, kada ir iš kokių lėšų bus sumokėtas įsiskolinimas. Apeliantė nepateikia konkrečių įrodymų apie šiuo metu vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, naujai sudarytas paslaugų teikimo sutartis, todėl jos teiginys, kad įmonė yra moki ir geba vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, yra nepagrįstas.
  11. Atsakovė, siekdama paneigti savo blogą finansinę padėtį ir išvengti bankroto, turėtų pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus – buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodymus apie įmonės vykdomą veiklą, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovės finansinė padėtis yra gera, kad bendrovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, atsakovė nepateikė. Taigi, atsakovės teiginys, kad įmonė yra moki ir geba vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, yra niekuo nepagrįstas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliantė UAB „Sabenavita“ kartu su atskiruoju skundu bei prieš bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pateikė į bylą naujus įrodymus, taip pat prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus baigta pareiškėjo atliekama apeliantės VSD įmokų tikslinimo nagrinėjimo procedūra.
  3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
  4. Atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo atmetamas atsižvelgiant į šios nutarties 31-32 punktuose išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
  5. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  6. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų iškelti apeliantei bankroto bylą bei apeliantės nemokumo, ginčijamoje nutartyje detaliai nepasisakė dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų, jų santykio su įmonės turto verte, tačiau į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad klausimą dėl apeliantės nemokumo bei bankroto bylos jai iškėlimo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai (CPK 328 straipsnis).
  7. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  8. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Sabenavita“.
  9. Remiantis į bylą pateikto apeliantės 2016 m. gegužės 9 d. balanso duomenimis, apeliantė turėjo turto už 4 553 876 EUR, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 202 619 EUR (t. I, b. l. 95-96). Apeliantė neginčija, kad visi šie įsipareigojimai buvo pradelsti.
  10. 2016 m. gegužės 9 d. apeliantės balanso duomenimis apeliantės turtą sudaro 4 400 207 EUR vertės ilgalaikis turtas, iš jo materialusis turtas (mašinos ir įrengimai) - 211 382 EUR, o 4 188 825 EUR – kitas finansinis turtas. Iš 2016 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto nėra aišku, koks apeliantės turtas sudaro balanse nurodytą kitą finansinį turtą, tačiau iš atsakovės teismui teikiamų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad kaip kitą finansinį turtą atsakovė nurodo iš debitorių gautinas sumas.
  11. Pagal byloje esančius duomenis vienintelis apeliantės materialusis turtas yra skrydžio lėktuvu treniruoklis ALSIM AL 200 MCC FNPT II MCC, kuris yra įkeistas AB DNB bankui, kaip nurodė apeliantė, užtikrinant kitų įmonių – BUAB „PTC-1“ ir BUAB „Pilotų treniruočių centras“ prisiimtus įsipareigojimus, tačiau iš antstolės B. P. 2016 m. gegužės 20 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad minėtas apeliantei priklausantis turtas – skrydžio lėktuvu treniruoklis ALSIM AL 200 MCC FNPT II MCC, yra priverstinai pardavinėjamas iš varžytynių. Šios aplinkybės apeliantė savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime neginčijo bei nurodė, kad sieks išpirkti minėtą turtą. Nors nuo apeliantės pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo praėjo beveik septyni mėnesiai, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad minėtas turtas vis dar priklauso jai ir kad yra realios galimybės jį atgauti, todėl į šio turto balansinę vertę vertinant tikrąją apeliantės finansinę padėtį neturi būti atsižvelgiama.
  12. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad realūs (mokūs) jos debitoriai yra tik du t. y. UAB „Baltic Aviation Technic Center“ ir Asia Airways, kurių debitoriniai įsiskolinimai pagal pateiktus duomenis atitinkamai sudaro 376 506,03 EUR ir 120 620,78 EUR. Atsižvelgiant į tai, vertinant tikrąją atsakovės finansinę padėtį bei jos mokumą, iš atsakovės pateiktame balanse nurodytos bendros turto sumos eliminuotinos kitų dviejų debitorių BUAB „PTC-1“ ir BUAB „Pilotų treniruočių centras“ debitorinių reikalavimų sumos – atitinkamai 2 528 147,76 EUR ir 1 284 170,87 EUR.
  13. Nors apeliantė teigia, kad debitoriai UAB „Baltic Aviation Technic Center“ ir Asia Airways yra mokūs, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Baltic Aviation Technic Center“ paskutinį kartą registrui finansinės atskaitomybės duomenis teikė tik už 2012 metus. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltic Aviation Technic Center“ balanso matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltic Aviation Technic Center“ turėjo turto už 34 237 EUR (visą turtą sudarė trumpalaikis turtas), o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 40 460 EUR t. y. viršijo visą UAB „Baltic Aviation Technic Center“ turimą turtą. Remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita UAB „Baltic Aviation Technic Center“ dirbo nuostolingai. Aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Baltic Aviation Technic Center“ mokumo ir jos 376 506,03 EUR dydžio debitorinio įsiskolinimo atgavimo realumo. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Baltic Aviation Technic Center“ debitoriniam įsiskolinimui pagrįsti į bylą pateikta 2013 m. vasario 4 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp „Baltic Aviation Technic Center“ ir apeliantės, iš abiejų šalių pusės yra pasirašyta to paties asmens – V. R..
  14. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu leidžia spręsti, kad apeliantės balanse nurodyta jos turto vertė neatitinka tikrosios vertės, o jog reali apeliantės turto vertė sudaro ne daugiau kaip 153 669,34 EUR. Tikėtina, kad realaus (atgautino) apeliantės turto vertė yra dar mažesnė, kadangi iš pačios apeliantės pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad jau yra kilę sunkumų taip pat ir su debitoriaus Asia Airways įsiskolinimo atgavimu. Nors apeliantė teigia, kad su minėtu debitoriumi derina skolos grąžinimo grafiką ir neatmeta galimybės imtis skolos išieškojimo veiksmų, tačiau nei kartu su atskiruoju skundu, nei su apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktais naujais įrodymais, įrodymai, patirtinantys šias apeliantės dėstomas aplinkybes, nebuvo pateikti.
  15. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad 2016 m. spalio 24 d. atsiskaitė su VMI, kurios finansinis reikalavimas sudarė 122 229,41 EUR, taigi bendra apeliantės kreditorinių reikalavimų suma sumažėjo nuo 202 618,68 EUR iki 80 389,27 EUR. Taip pat į bylą gauti duomenys, kad apeliantė 2016 m. gruodžio 14 d. sumokėjo VSDFV 497,65 EUR sumą. Remiantis viešais draudėjų duomenimis, apeliantės skola VSDF 2016 m. gruodžio 12-13 d. sudarė 50 052,41 EUR, todėl, apeliantei pateikus duomenis apie dalies įsiskolinimo padengimą, spręstina, kad apeliantės skola VSDFV šiuo metu yra 49 554,35 EUR. Duomenų apie įsiskolinimų kitiems kreditoriams padengimą į bylą nepateikta, todėl likusių apeliantės kreditorių – PZU Lietuva, UAB „Centrum“ ir UAB „Amber Investment“ įsipareigojimai, vertinant šiuo metu turimų apeliantės įsipareigojimų dydį, skaičiuotini visa apimtimi. Taigi, apeliantės pradelsti įsipareigojimai šiai dienai sudaro ne mažiau nei 79 119,30 EUR t. y. viršija pusę apeliantės realiai turimo turto vertės.
  16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė 122 229,41 EUR įsiskolinimą VMI padengė tik po teismo nutarties, kuria jai buvo iškelta bankroto byla,. priėmimo (t. II, b. l. 68), nors bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei penkis mėnesius dėl besikartojančių apeliantės prašymų atidėti šio klausimo svarstymą, kurie teismo buvo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismui nepateikta paaiškinimų, kodėl su VMI nebuvo atsiskaityta anksčiau, be to, nepateikti įrodymai, iš kokių lėšų apeliantė įvykdė minėtus įsipareigojimus ir ar atsiskaičius su VMI neatsirado naujų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ypač atsižvelgiant į pačios apeliantės paaiškinimą, kad su VMI planuota atsiskaityti atgavus įsiskolinimą iš Asia Airways, kuris nebuvo atgautas laiku.
  17. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius dėl jos bendradarbiavimo su pareiškėju, pasirengimo vykdyti įsipareigojimus ir šiuo metu derinamų taikos sutarties sąlygų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantei buvo sudarytos pakankamos taikos sutarties sudarymo su pareiškėju galimybės - dėl minėtos priežasties bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo atidėtas net keturis kartus. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo priėmimo teisme dienos iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai, per šį laiką apeliantė ne tik galėjo susitarti dėl taikos sutarties sąlygų suderinimo, skolos grąžinimo grafiko, bet taip pat galėjo bent iš dalies atsiskaityti su pareiškėju, tačiau į bylą nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys apeliantės ketinimo atsiskaityti realumą. Atsižvelgiant į apeliantės įsiskolinimo pareiškėjui dydį, prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį apeliantės pateikti duomenys apie 497,65 EUR dydžio sumos, kuri nesudaro net 1 proc. apeliantės 2016 m. gruodžio 12-13 d. turėto įsiskolinimo pareiškėjui, sumokėjimą apeliantės ketinimų realumo neįrodo.
  18. Nors apeliantė dar 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į pareiškėją dėl VSD įmokų tikslinimo, tačiau tikslinimo procedūra buvo sustabdyta pačiai apeliantei nepateikus visos informacijos (t. II, b. l. 67). Trūkstama informacija VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikta tik 2016 m. lapkričio 17 d. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina apeliantės nenorą operatyviai išspręsti susidariusią situaciją. Pažymėtina, kad ir paties prašymo dėl VSD įmokų tikslinimo pateikimas nelaikytinas savalaikiu – apeliantė dėl VSD įmokų tikslinimo už 2013 m. sausio mėnesį – 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi tik pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo nagrinėjimo metu.
  19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovui UAB „Sabenavita“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
  20. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai