Byla 1A-43-1076/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistiesiems P. P., E. P., J. M., nuteistųjų gynėjams advokatams Žilvinui Kalinauskui, Olegui Šibkovui, Aidai Lilijai Krukonienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo E. P. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo J. M., nuteistojo Dž. Č. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

2P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

4‑ pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir P. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

7E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8‑ pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

9‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (V. B. turto prievartavimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

10‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (L. R. turto prievartavimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

11‑ pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį (V. B. turto prievartavimas) paskirtos bausmės ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (L. R. turto prievartavimas) ir pagal BK 159 straipsnį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

14Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausme ir E. P. paskirta galutinės subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

15Dž. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

16J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

17‑ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji A. P., E. V.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

18‑ pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

19‑ pagal 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. L.) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

20‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. L.) paskirtos bausmės, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. L.), BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

24Solidariai iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. nukentėjusiajam L. R. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečiui N. V. neturint turto ir pajamų, jam priklausančią žalos dalį – 600 Eur, nuspręsta išieškoti iš jo motinos – įstatyminės atstovės J. P.

25Solidariai iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. civiliniam ieškovui UAB ,,SB lizingas“ priteista 802,06 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 802,06 Eur sumos, skaičiuojant nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Nepilnamečiui N. V. neturint turto ir pajamų, jam priklausančią žalos dalį – 160,41 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo, nuspręsta išieškoti iš jo motinos – įstatyminės atstovės J. P.

26Iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. nukentėjusiajam L. R. priteista po 60 Eur iš kiekvieno advokato išlaidoms atlyginti. Nepilnamečiui N. V. neturint turto ir pajamų, jam priklausančią išlaidų dalį – 60 Eur, nuspręsta išieškoti iš jo motinos – įstatyminės atstovės J. P.

27Iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M. valstybei priteista po 162,93 Eur iš kiekvieno už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

28Tuo pačiu nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, T. J. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, G. J. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nėra gauta.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

30I. Bylos esmė

311.

32J. M. nuteistas už tai, kad jis ir T. J., gim. 1996-11-03, būdamas nepilnametis, veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. balandžio 9 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – prie prekybos centro ,,IKI“, esančio ( - ), įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam A. P. į dešinį žandą, tuo padarant jam sužalojimą viršutinės lūpos dešinėje, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė nukentėjusiajam E. V. į kairės akies antakį, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to susistumdė su nukentėjusiaisiais, taip bendrais veiksmais, sutrikdė visuomenės tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkai, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 22 d., apie 18.40 val., J. M., T. J. ir G. J., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje – prie Kėdainių ,,R.“ pagrindinės mokyklos, esančios ( - ), įžūliu elgesiu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam E. V. į kairę veido pusę, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, G. J. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį skruostą, o šiam pasileidus bėgti, J. M. pasivijęs sugriebė A. P. už marškinėlių ties petimi ir suplėšė marškinėlius, po to J. M. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu A. P. į dešinę ausį, nuo ko šis parkrito ant žemės ir gulinčiam A. P. ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tęsiant nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, viešoje vietoje – prie prekybos centro ,,IKI“, esančio ( - ), prisiviję nukentėjusįjį A. P., T. J. įžūliu elgesiu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. P. padarė randą viršutinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas smakro kairėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, kas sukėlė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais veiksmais J. M., T. J., G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 keista redakcija galioja nuo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309).

332.

34E. P. ir J. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. liepos 30 d. apie 21.30 val., žaidimų aikštelėje, esančioje ( - ), priešais namą Nr. ( - ), nepilnamečiui M. Š., gim. 2001 m., įsėdus į automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. ( - ), bendrai panaudojo prieš nukentėjusįjį M. Š. psichinę prievartą, t. y. grasindami panaudoti fizinį smurtą ‑ sulaužyti jam nosį, iš M. Š. pareikalavo iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. už „apsaugą“ ir draugystę sumokėti 100 eurų, tokiu būdu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė M. Š. perduoti 100 eurų, t. y. prievartavo turtą. Šiais veiksmais E. P. ir J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

353.

36E. P. nuteistas ir už tai, kad prievartavo turtą iš V. B., o būtent: 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), namo rūsyje, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, tai yra tyčia sugriebęs V. B. už atlapų ir pagrasinęs, kad jeigu negrąžins skolos bus surastas ir sumuštas, iš V. B. reikalavo perduoti 500 eurų, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 7 d., apie 17.30 val., ( - ), prie namo Nr. ( - ), veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. pasivijęs V. B., sugriebė jam už atlapų bei sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos ir veido sritį, o nenustatytam asmeniui sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį V. B. į krūtinę, tuo bendrais veiksmais sukeldami V. B. fizinį skausmą, iš jo reikalavo perduoti 500 eurų, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 28 d., apie 17.10 val., ( - ), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia sugriebęs V. B. už atlapų bei stumdydamas reikalavo eiti ,,pasikalbėti“, tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai vertė V. B. perduoti 500 eurų. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

374.

38J. M. nuteistas ir už tai, kad jis 2016 m. liepos 1 d., apie 12.00 val., ( - ) esančiame parke, viešoje vietoje pasityčiojo iš mažamečio A. L., gim. ( - ), t. y. pasinaudodamas mažamečio A. L. negalėjimu dėl amžiaus suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės bei jiems adekvačiai pasipriešinti, filmuodamas mobilaus ryšio telefonu ,,Apple iPhone 5S“, IMEI Nr. ( - ), liepė mažamečiui A. L. ne mažiau kaip du kartus žiebtuvėliu padegti sau plaukus, o mažamečiui A. L. padegus savo plaukus, iš jo juokėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, bei ne mažiau kaip vieną kartą pylė mažamečiui A. L. ant galvos galimai alkoholį gėrimą - sidrą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 keista redakcija galioja nuo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309).

395.

40P. P., E. P., Dž. Č., J. M., taip pat nuteisti už tai, kad jie ir N. V., veikdami bendrininkų grupe, prievartavo turtą, o P. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, įtraukė vaiką – N. V., gim. ( - ), į nusikalstamą veiką, o būtent:

41P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. balandžio 9 d., laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 11.00 val., nukentėjusiojo L. R. bute, esančiame ( - ), E. P. ir J. M. panaudojo nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu psichinę prievartą, t. y. J. M. kalbėjo pakeltu tonu ir demonstravo sugniaužtus kumščius, leisdamas suprasti, kad su bendrininkais gali pavartoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, taip sukuriant bauginančią aplinką, vertė nukentėjusįjį L. R. savo vardu paimti greitąjį 300 eurų dydžio kreditą ir perduoti jiems, dėl ko nukentėjusysis, būdamas įbaugintas, pasinaudodamas turima internetine prieiga, kreditų bendrovės ,,Credit24“ internetinėje svetainėje pateikė paraišką 300 eurų greitajam kreditui gauti, bei tą pačią dieną, apie 08.00 val., J. M. toliau grasino nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ‑ sumušti, sužaloti (,,nenorėk prasileisti per šonus“), po ko E. P. ir J. M. pareikalavę, palydėjo nukentėjusįjį L. R. iki SEB banko bankomato, esančio prekybos centre ,,Maxima“, ( - ), kur nukentėjęs L. R. patikrino savo banko sąskaitą ir nerado pervesto 300 eurų kredito, po ko E. P. ir J. M., tęsdami nusikalstamus veiksmus ir išėję iš susitarimo ribų, toliau reikalavo, kad nukentėjusysis L. R. pateiktų naują paraišką 300 eurų kreditui gauti maisto prekių parduotuvėje, esančioje ( - ), tačiau nepavykus gauti greitojo kredito (kadangi šioje parduotuvėje nebuvo teikiamos tokios paslaugos), ( - ), prie namo Nr. ( - ), panaudojo fizinį smurtą, t. y. E. P. sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius L. R. į šonus, o J. M. ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiam į pilvo sritį, po ko L. R. parkrito ant žemės, taip bendrai padarė jam poodinę kraujosruvą kairėję šlaunyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam grįžus į namus, jo gyvenamajame bute, ( - ), J. M. ir E. P., tęsdami nusikalstamus veiksmus, bei pasinaudodami, kad nukentėjusysis L. R. yra įbaugintas, kitiems kambaryje buvusiems bendrininkams tam pritariant, nurodė L. R. skambinti draugams ir pasiskolinti 300 eurų, o gautus pinigus perduoti jiems, tačiau L. R. nepavykus pasiskolinti pinigų, J. M. nurodė nukentėjusiajam eiti į prekybos salonus, pasirašyti vartojimo kredito sutartį ir taip nupirkti mobiliojo ryšio telefoną, bei perduoti jiems, o P. P. ir E. P. žinodami, kad N. V. yra nepilnametis, nurodė jam lydėti nukentėjusįjį, kad šis nepabėgtų ir apie įvykį nepraneštų policijai, toliau nukentėjusiajam L. R. vykdant nurodymą, P. P. ir N. V. lydėjo nukentėjusįjį, kad šis nepabėgtų ir apie įvykį nepraneštų policijai, o atvykus į UAB ,,M. l.“ priklausantį prekybos saloną, esantį ( - ), Dž. Č. paliepus, L. R., pasirašydamas vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) su UAB ,,SB lizingas“, nupirko mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S7“ ‑ 536 eurų vertės, dėklą telefonui – 39 eurų vertės ir telefono apsauginį stiklą – 29 eurų vertės, kuriuos, prie namo esančio ( - ), Dž. Č. pareikalavus, nukentėjęs L. R. perdavė jam, tokiu būdu, P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai prievartavo svetimą 604 eurų vertės turtą, o E. P. ir J. M. dar ir panaudoję nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, taip pat P. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, įtraukė vaiką – N. V., gim. ( - ), į nusikalstamą veiką. Šiais veiksmais P. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, E. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje, 159 straipsnyje, J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatą BK 181 straipsnio 2 dalyje, Dž. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

42II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

436.

44Nuteistojo P. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį, ir šioje dalyje priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį – P. P. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 159 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

456.1.

46Apeliantas nurodo, kad P. P. skundžiamas nuosprendis priimtas, padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

47Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį

486.2.

49Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai įvardijo kitų nuteistųjų – E. P., J. M., N. V., prieš L. R. atliktus veiksmus ‑ grasino, naudojo fizinį smurtą, nurodė paimti kreditą, skolintis pinigus iš draugų, išsimokėtinai paimti mobiliojo ryšio telefoną, lydėjo į prekybos vietą. Tuo tarpu P. P. kalti veiksmai, teismo vertinimu, iš esmės apsiribojo tik tuo, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo išgertuvėse, kurios kaltinime nurodytu laiku vyko L. R. priklausančiame bute, bei kartu su L. R. ir N. V. ėjo į prekybos centrą, kur L. R. J. M. nurodymu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną.

506.3.

51Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu P. P. nepripažino savo kaltės dėl aptariamos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, davė nuoseklius parodymus, išsamiai nurodydamas visas jam žinomas įvykio aplinkybes. P. P. patvirtino, kad jis kartu su Dž. Č., E. P. ir N. V. 2017 m. balandžio 8 d. apie 21 val. atvyko į L. R. butą, esantį ( - ), kur vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo A. S., R. V., T. K., E. D. ir buto savininkas L. R. Apie 2 val. A. S., R. V., E. D. išvažiavo namo. Jis kartu su Dž. Č. ir T. K. išvažiavo pas D. M. ir A. J. Į nukentėjusiojo butą kartu su Dž. Č., A. J. ir D. M. grįžo 3 val. Jiems grįžus, L. R. netrukus nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jis (P. P.) laiką leido kartu su D. M. Apie 10 val. jis (P. P.) išėjo į parduotuvę nusipirkti mineralinio vandens. Kartu ėjo L. R. ir N. V. Pastarieji ėjo į parduotuvę įsigyti telefono. Taip pat P. P. nurodė, kad jis L. R. neprašė paimti kredito, pasiskolinti pinigų ar nusipirkti išsimokėtinai mobilųjį telefoną. Jis L. R. negrasino ir nedarė jam jokio poveikio. Ką su L. R. tarėsi E. P. ir J. M., kai jis (P. P.) buvo išvykęs ir vėliau, kai L. R. nuėjo miegoti į kitą kambarį, jis (P. P.) nežino.

526.4.

53Nepaisant to, pirmos instancijos teismas P. P. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, P. P. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusiojo L. R. bei nuteistojo N. V. parodymai patvirtina, kad P. P. atliko L. R. atžvilgiu veiksmus, atitinkančius BK 181 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį.

546.5.

55Kita vertus, nuketėjusysis L. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad P. P. jam negrasino, jo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, nereikalavo paimti kredito, nereikalavo skambinti pažįstamiems dėl pinigų paskolinimo, neliepė jam įsigyti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefono, nei anksčiau, nei įvykio metu jis iš P. P. pusės nejautė jokio spaudimo. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad visus šiuos veiksmus atliko E. P. ir J. M. veikdami kartu. Būtent E. P. ir J. M. grasinimus jis suvokė kaip realiai keliančius grėsmę jo sveikatai. 2017 m. liepos 11 d. liudytojo apklausos metu L. R. taip pat parodė, kad J. M. ir E. P. jau maždaug dvejus metus jam grasindavo ir reikalaudavo pinigų. L. R., nurodydamas aplinkybes, kuriomis jis buvo verčiamas savo vardu išsimokėtinai įsigyti mobilaus ryšio telefoną, paaiškino, kad telefoną įsigyti jam liepė J. M. Jis patvirtino, kad N. V. buvo liepta eiti kartu su juo į mobilaus ryšio telefonų parduotuves tikslu prižiūrėti, jog jis (L. R.) nepabėgtų ar nepraneštų policijai. Kas nurodė N. V. eiti kartu su juo, L. R. negalėjo nurodyti. Kokiu tikslu kartu su juo ir N. V. ėjo P. P., L. R. nebuvo žinoma. Apibūdindamas aplinkybes, kuriomis jis (L. R.) apie 10 val., vykdydamas J. M. nurodymą išsimokėtinai įsigyti telefoną, ėjo į parduotuvę, L. R. nurodė, kad būtent N. V. buvimą kartu (lydėjimą į parduotuvę, dalyvavimą įsigyjant telefoną) jis suprato kaip prievartą ir jo atžvilgiu naudojamą psichologinį smurtą.

566.6.

57Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau išdėstytų nukentėjusiojo parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nukentėjusiojo L. R. parodymus, susijusius su P. P. veiksmais jo atžvilgiu, patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir E. P., J. M. Apklausiamas teisme J. M. pripažino, kad būtent jis prašė nukentėjusįjį paimti savo vardu kreditą, kartu su E. P. lydėjo L. R. į prekybos centrą patikrinti, ar gauta paskola, būtent jis ir E. P. siūlė nukentėjusiajam užpildyti paraišką kredito gavimui kredito įstaigos patalpose, kad E. P. liepė nukentėjusiajam skambinti draugams ir prašyti paskolinti pinigų bei nurodė nukentėjusiajam išsimokėtinai savo vardu įgyti mobilųjį telefoną. E. P. davė analogiškus parodymus, papildydamas ir patvirtindamas J. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu.

586.7.

59Nuteistasis N. V., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad J. M. liepė L. R. savo vardu įsigyti mobilaus ryšio telefoną. Tuo pačiu jis negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam liepė lydėti L. R. į parduotuvę E. P. ar P. P. N. V. parodymai apie tai, kas jam liepė lydėti L. R. į parduotuvę, yra abstraktūs, nekonkretūs ir pagrįsti tik spėjimais. Kitų įrodymų, patvirtinančių tai, kad būtent P. P. liepė N. V. atlikti paminėtus veiksmus, byloje nėra. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas N. V. parodymus, padarė išvadą, kad N. V. nurodymą eiti kartu į parduotuvę su L. R., kur pastarasis J. M. paliepimu turėjo išsimokėtinai įsigyti mobilaus ryšio telefoną, davė E. P. ir P. P.

606.8.

61P. P. apklausiamas viso proceso metu parodė, kad ėjo kartu su N. V. ir L. R. ne lydėdamas L. R., kad pastarasis nepabėgtų ar nepraneštų policijai, o nusipirkti atsigerti į Maximos parduotuvę. Šiuos parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti trys jaunuoliai įeinantys į prekybos centrą. Vienas iš jų nueina į Maximos parduotuvę, du į mobilaus ryšio operatoriaus prekybos saloną. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad darant prielaidą, jog P. P. nurodė N. V. eiti kartu su nukentėjusiuoju ir prižiūrėti, kad pastarasis nepabėgtų ir nepraneštų policijai, lieka nepaaiškinama, kokiu tikslu ėjo kartu ir pats P. P.

626.9.

63Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas P. P. apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvimo.

64Dėl nuteisimo pagal BK 159 straipsnį

656.10.

66Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. P. kaltu pagal BK 159 straipsnį, iš esmės rėmėsi tik nepilnamečio N. V. parodymais. Tačiau iš N. V. parodymų visiškai nėra aišku, kas įtraukė jį į nusikalstamos veikos darymą, duodamas nurodymą lydėti L. R. N. V. parodymai šioje dalyje nėra konkretūs, kad jais vadovaujantis galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, nurodant konkretų asmenį.

676.11.

682017 m. gegužės 19 d. apklausiamas įtariamuoju N. V. parodė: „Kai jie pamatė, kad aš jau prabudęs, tuomet kažkuris, tik neprisimenu Evaldas ar Paulius, man liepė eiti kartu su Luku į Maximą, nes ten Lukas paims telefoną ir man liepė eiti su Luku tam, kad aš jį pasaugočiau, kad jis nepabėgtų arba nepaskambintų į policiją“. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 2 d. apklausimas N. V. parodė: „Aš pas L. R. bute žaidžiau su kompiuteriniu žaidimu „Xbox“ ir lydėjau jį į Maximą, kad jis paimtų telefoną. Jį lydėjau ne savo noru, manęs to paprašė E. P. ar tai P. P., kuris tiksliai neprisimenu“. Apklausiamas bylą nagrinėjant teisme N. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, jog jis pats sugalvojo eiti į Maximą kartu su Luku ir niekas jam lydėti Luko neliepė.

696.12.

70Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. V. teisme duotus parodymus įvertino kritiškai, kaip siekį padėti asmenims, padariusiems BK 159 straipsnyje numatytą veiką, išvengti atsakomybės, P. P. pripažino kaltu pagal BK 159 straipsnį, vadovaudamasis N. V. 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. sausio 2 d. apklausų metu duotais parodymais.

716.13.

72L. R. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu patvirtino N. V. 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. sausio 2 d. apklausų metu duotus parodymus. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad N. V. ėjo kartu su juo į prekybos centrą „Maxima“, kur J. M. nurodymu jis turėjo išsimokėtinai įsigyti telefoną. N. V. ėjo kartu, kadangi turėjo prižiūrėti, kad jis (L. R.) nepabėgtų ar nepaskambintų policijai. Tačiau, kas nurodė N. V. eiti kartu ir stebėti jį, L. R. parodė, jog nežino.

736.14.

74Nuteistasis P. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nurodymo N. V. eiti kartu su L. R. tuo tikslu, kad pastarasis stebėtų, jog L. R. nepabėgtų ar nepaskambintų policijai, nėra davęs. Nuo pirmos apklausos P. P. taip pat parodė, kad į parduotuvę ėjo kartu su N. V. ir L. R. tam, kad nusipirktų atsigerti. Šie P. P. parodymai nėra paneigti. Be to, kaip minėta, netgi darant prielaidą, jog P. P. davė nurodymą N. V. palydėti L. R. tikslu, kad pastarasis nepabėgtų ar nepraneštų policijai, lieka logiškai nepaaiškinama aplinkybė, kodėl į parduotuvę ėjo ir jis pats (P. P.).

756.15.

76Apygardos teismas padarė išvadą, kad N. V. nurodymą lydėti L. R. į parduotuvę davė P. P. ir E. P., tačiau kokiais įrodymais grindžiama ši išvada, teismas nuosprendyje nenurodė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių P. P. kaltus veiksmus pagal BK 159 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas jam ir šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai.

776.16.

78Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių ir materialiosios teisės pažeidimų, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo, kas sutrukdė išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir P. P. priimti teisingą sprendimą. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje, sudėties požymių buvimo P. P. veiksmuose ar jo dalyvavimo, padarant minėtas nusikalstamas veikas, o taip pat dėl jo kaltės, nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize.

797.

80Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (L. R. epizodas), arba perkvalifikuoti šią veiką į BK 181 straipsnio 1 dalį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (M. Š. epizodas); panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (V. B. epizodas), arba perkvalifikuoti šią veiką į BK 294 straipsnio 1 dalį; atsižvelgiant į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, E. P. skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

817.1.

82Apeliantas nurodo, kad E. P. skundžiamas nuosprendis priimtas, padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

83Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį

847.2.

85Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausiamas teisme E. P. patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad J. M. bendravo su nukentėjusiuoju L. R. dėl paskolos paėmimo L. R. vardu. L. R., jo (E. P.) ir J. M. prašomas, apie 2 val. sutiko pateikti internetu paraišką kredito bendrovei „Credit24“ dėl 300 Eur paskolos gavimo. Pinigai buvo reikalingi tolimesnėms išgertuvėms, o vėliau, nusprendus vykti į Kauną, jų pratęsimui Kaune. E. P. taip pat parodė, kad apie 8 val. jis kartu su J. M. ir L. R. buvo išėję į miestą patikrinti, ar pagal pateiktą paraišką L. R. yra suteikta paskola. Paaiškėjus, kad kredito bendrovė paskolos nesuteikė, kartu su L. R. jis ir J. M. buvo užėję į kredito bendrovės patalpas, kur jiems buvo paaiškinta, kad L. R. yra užblokuota galimybė gauti greituosius kreditus. E. P. teigimu, paskambinti pažįstamiems, kurie galėtų paskolinti pinigų, pasisiūlė pats L. R. Kadangi L. R. tokiu būdu nepavyko pasiskolinti pinigų, J. M. pasiūlė L. R. išsimokėtinai įsigyti mobilaus ryšio telefoną, kurį galės parduoti ir gautus pinigus panaudoti išvykai į Kauną. E. P. teisme patvirtino, kad visi šie veiksmai buvo atlikti bendru jo (E. P.), J. M. ir L. R. sutarimu, nenaudojant jokios prievartos L. R. atžvilgiu. E. P. neigė, naudojęs L. R. atžvilgiu fizinį smurtą. Be to, E. P. parodė, kad apie 2 val., po to, kai iš L. R. buto namo išvyko A. S., R. V., T. K., E. D., P. P. ir Dž. Č., L. R. buvo gerokai apsvaigęs nuo vakaro metu suvartoto alkoholio ir narkotinių preparatų.

867.3.

87E. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir J. M. Pastarasis teisme patvirtino, kad būtent jis ir E. P. kartu su L. R. sprendė, iš kur gauti pinigų tolimesnėms išgertuvėms. Tuo metu L. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio ir narkotinių preparatų. J. M. taip pat parodė, jog tiek kreiptis į kredito bendrovę dėl paskolos paėmimo, tiek skambinti savo pažįstamiems dėl pinigų paskolinimo, tiek įsigyti savo vardu išsimokėtinai mobilųjį telefoną L. R. sutiko pats, būdamas apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio ir narkotikų. Taip pat ir J. M. teigimu, nei jis (J. M.), nei E. P. nesudavė L. R. smūgių, norėdami jį įbauginti.

887.4.

89Bylos nagrinėjimo metu apklausiami P. P., Dž. Č. parodė, jog būnant pas L. R. bute, pastarasis vartojo alkoholį, rūkė „žolę“ ir, kaip jie suprato, vartojo amfetaminą. Tai, kad L. R. vartoja narkotikus, patvirtino ir liudytoja R. V. Apklausiama teisme ši liudytoja paaiškino, kad dieną prieš nagrinėjamą įvykį ji taip pat dalyvavo išgertuvėse, vykusiose L. R. bute, kur L. R. su draugais rūkė „žolę“. Liudytoja E. D. teisme parodė, kad įvykio naktį L. R. virtuvėje, atsistojęs prie gartraukio, rūkė „žolę“, taip pat uostė virtuvėje ant stalo linijomis pabertus baltus miltelius. L. R. jai taip pat siūlė parūkyti „žolės“, tačiau ji atsisakė.

907.5.

91Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtus kaltinamųjų, liudytojų parodymus, L. R., A. S., T. K. (asmenys buvę L. R. bute 2017 m. balandžio 9 d.) parodymų pagrindu, vertino kritiškai bei atsisakė pripažinti juos įrodymais. Nevertino L. R., A. S., T. K. parodymų patikimumo aspektu. Teismas, darydamas išvadą dėl kaltinamųjų ir liudytojų E. D., R. V. parodymų, visiškai nepasisakė dėl L. R. nurodytų aplinkybių apie vartojamus psichotropinių medžiagų turinčius vaistus, liudytojo G. B. parodymų, liudytojos V. R. parodymų, L. R. mobilaus ryšio telefono apžiūros metu užfiksuotų duomenų.

927.6.

93L. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis vartoja raminamuosius vaistus. Patvirtino, kad dieną prieš įvykį, kuomet pas jį bute vyko išgertuvės, kuriose taip pat dalyvavo ir E. P., jis kartu su alkoholiu vartojo raminamuosius vaistus. L. R. nurodė, kad šių vaistų jis gauna iš pažįstamo G. B. Taip pat teigė, jog tai yra homeopatiniai vaistai. Apeliantas pastebi, kad L. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė aplinkybių, kad jis vartoja raminamuosius vaistus ir kad išvakarėse juos taip pat naudojo. Šias aplinkybes nurodė tik apklausiamas teisme.

947.7.

95Tuo tarpu liudytojas G. B. apklausiamas 2018 m. birželio 28 d. parodė, kad jam yra žinoma, jog L. R. vartoja ne homeopatinius, o stiprius raminamuosius vaistus „Xanax“. Patvirtino, kad jis taip pat vartoja šiuos vaistus, kurie jam išrašyti gydytojo receptu, tačiau neigė davęs L. R. šių vaistų. Pasak liudytojo, psichotropinių medžiagų turinčių tablečių L. R. gauna iš jų bendro pažįstamo „Bundzos“. Liudytojas G. B. teisme taip pat parodė, kad jam teko vartoti raminančiuosius vaistus kartu su alkoholiu, po ko jis nieko neprisiminė. Be to, liudytojo teigimu, 2017 m. balandžio 9 d. ryte apie 11-12 val. jam teko bendrauti su L. R., jo kalba buvo nerišli. Tuomet jam pasirodė, kad L. R. taip kalbėjo, nes galimai vartojo alkoholį ir raminamuosius vaistus „Xanax“.

967.8.

97Teisme 2018 m. birželio 26 d. apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2017 m. balandžio 9 d. ryte jam skambino L. R., prašė paskolinti pinigų. L. R. kalbėjo nerišliai, nesuprantamai ir su ilgomis pauzėmis. Liudytojas taip pat nurodė, kad L. R. paskutinius kelis mėnesius prieš nagrinėjamą įvykį į darbą ateidavo „stiklinėmis“ akimis, atrodydavo vangus, pavargęs, tačiau alkoholio kvapas nuo jo nesklisdavo.

987.9.

992018 m. birželio 26 d. teisme liudytoja V. R. patvirtino, kad buvo keletas atvejų, kai ji, atvykusi ryte pas L. R. į namus, negalėjo su juo susiklabėti, o vėliau jis net neprisiminė, kad ji (V. R.) buvo pas jį namuose. Ji taip pat nurodė, kad jai yra žinoma, jog L. R. iš kažkokio draugo gaudavo tablečių, kurias jis vadino raminančiaisiais. Kaip ji suprato, pavartojęs šių tablečių L. R. nieko neprisimindavo.

1007.10.

101Liudytoja A. J. apklausiama 2017 m. birželio 28 d. parodė, kad į L. R. butą atvyko kartu su Dž. Č., D. M. ir P. P. apie 3 val. Tuo metu L. R. buvo visiškai „silpnas“, sunkiai judėjo ir su juo sunku buvo susikalbėti. Kaip ji suprato, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai nuo narkotikų, kadangi kiti bute buvę asmenys nebuvo tokie apsvaigę. To paties posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. taip pat parodė, kad, atvykus į L. R. priklausantį butą apie 3 val., L. R. buvo virtuvėje ir prie stalo snaudė. Po kurio laiko jis nuėjo į kambarį ir užmigo. Jis jai pasirodė iš visų susirinkusiųjų labiausiai apsvaigęs.

1027.11.

103Nukentėjusiojo L. R. mobilaus ryšio telefono 2017 m. balandžio 12 d. apžiūros protokole esančioje įeinančių ir išeinančių SMS žinučių išklotinėje užfiksuotos L. R. gautos ir siųstos SMS žinutės. Užfiksuotas 2017 m. balandžio 8 d. L. R. susirašinėjimas su asmeniu, įvardintu „Aure“, apie naktį vykusias L. R. bute išgertuves, taip pat SMS pranešimai, kuriuose L. R. su asmeniu „Šura“ bendrauja apie vykusių išgertuvių metu vartotas psichotropines medžiagas ir jų poveikį „Ble mes tu tablečiu po pora ipisom neber koordinacijos visiškai“. Taip pat užfiksuotas susirašinėjimas SMS žinutėmis su abonentu „Bundza“, kuris klausia L. R.: „Ka tu nusipirkai rata?“ (2017-04-08 13:34:45 abonentas Bundza). Apžiūros protokole nurodoma, kad šie susirašinėjimai, užfiksuoti L. R. telefono užrašų knygelėje, yra galimai apie narkotines ir psichotropines medžiagas ir jų vartojimą.

1047.12.

105Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, paminėtų įrodymų, patvirtinančių, kad L. R. kaltinime nurodytu laiku išgertuvėse vartojo narkotikus, pripažįstant kaltinamųjų ir liudytojų E. D., R. V. parodymus nepatikimais šioje dalyje, nevertino, t. y. teismas dalies byloje surinktų įrodymų visai nevertino, dėl jų nepasisakė, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, nevertino jų visų byloje esančių įrodymų kontekste, kas sutrukdė teismui E. P. priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto manymu, L. R. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo paneigta E. P. versija, kad nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių fizinės ar psichinės prievartos priemonių turint tikslą pagrobti jam priklausantį turtą, o L. R., būdamas apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, savo noru atliko visus veiksmus, susijusius su jo turto perdavimu.

1067.13.

107Apeliantas nurodo ir tai, kad E. P. aptariama veika kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, kaip kvalifikuojantis požymis nurodytas E. P. prieš L. R. panaudotas fizinis smurtas.

1087.13.1.

109Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teismo posėdžio metu E. P. nuosekliai tvirtino, kad L. R. atžvilgiu fizinio smurto jis nenaudojo. J. M. taip pat nenurodė, kad E. P. būtų naudojęs prieš L. R. fizinį smurtą.

1107.13.2.

111Teismas paminėtus kaltinamųjų parodymus vertino kritiškai ir, darydamas išvadą, kad E. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, vertino į bylą pateiktą specialisto išvadą Nr. G993/2017(02) bei nukentėjusiojo L. R. parodymus.

1127.13.3.

113Specialisto išvadoje Nr. G993/2017(02) nurodoma, jog L. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus kairę šlaunį, ir galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017 m. balandžio 9 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 5, b. l. 10).

1147.13.4.

115Apklausiamas 2017 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, L. R. parodė, kad „<...> Evaldas buvo labai susinervinęs, pradėjo visas drebėti ir man kumščiu sudavė du smūgius į kairį ir dešinį šonus, tada Justas man sudavė kumščiu vieną smūgį į vadinamą „saulės rezginį“, po ko aš pritrūkau oro ir suklupau“. Taigi L. R. teigia, kad jis po smūgio „suklupo“, t. y. priklaupė ant kelio/kelių. Tuo tartu teismas, vertindamas paminėtus L. R. parodymus nurodo, kad L. R. parkrito ant žemės, ko pasėkoje susižalojo kairės kojos šlaunį (kraujosruva).

1167.13.5.

117Apelianto teigimu, neginčijant specialisto išvados Nr. G993/2017(02), akivaizdu, kad tokio pobūdžio sužalojimas negalėjo būti padarytas L. R. priklaupiant (suklumpant).

1187.13.6.

119Apeliantas taip pat pastebi, kad L. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad, paaiškėjus dėl kokių priežasčių jam nesuteikia kredito, prieš jam suduodamas smūgius, E. P. susinervino ir pradėjo visas drebėti. Tai yra E. P. būseną, prieš panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, nukentėjusysis įvardino kaip emocinį pykčio priepuolį, pasireiškusį nesitvardymu. Būtent tokioje būsenoje, kaip teigia L. R., jam E. P. sudavė du smūgius kumščiais. Kaip minėta, specialisto išvadoje Nr. G993/2017(02) nėra užfiksuota jokių duomenų, kad L. R. būtų padaryti kokie nors kiti sužalojimai, išskyrus kraujosruvą kairės kojos šlaunyje. Vertinant L. R. parodymus, apibūdinančius E. P. būseną tariamai suduotų smūgių metu, E. P. fizinius duomenis, neabejotina, kad tokioje emocinėje būsenoje fiziškai pajėgaus jauno žmogaus suduodami smūgiai sukeltų tam tikras pasekmes (kraujosruvas, paraudimus smūgių sudavimo vietose). Tokių duomenų specialisto išvadoje nėra užfiksuota. Tuo tarpu specialistas, pateikęs paminėtą specialisto išvadą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas.

1207.13.7.

121Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai E. P. fizinio smurto prieš L. R. panaudojimą patvirtinančiais įrodymais pripažino specialisto išvadą Nr. G993/2017(02) ir L. R. parodymus. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas BPK 20 straipsnio 3-5 dalyje, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, kvalifikuojant E. P. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

1227.14.

123E. P. neigia naudojęs L. R. atžvilgiu bet kokį smurtą, t. y. padaręs veikas, aprašytas BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose. Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų kitaip, apeliantas prašo E. P. veiką iš 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį.

124Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (veika prieš M. Š.)

1257.15.

126Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. P. kaltu dėl šios veikos padarymo, tiek jo, tiek ir J. M. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šioje dalyje teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės tik J. Š. ir M. Š. parodymais.

1277.16.

128Kita vertus, apelianto teigimu, J. Š. visų keturių jos apklausų šiame baudžiamajame procese metu (trys apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir viena teisme) pateikė skirtingas įvykių versijas. M. Š. parodymai trijų jo apklausų metu (dvi ikiteisminio tyrimo metu ir viena teisme), jo pozicija dėl 2015 m. liepos 30 d. įvykio taip pat kito tris kartus. Vertinant J. Š. ir M. Š. parodymų nenuoseklumą, jų tarpusavio prieštaravimus, apelianto manymu, jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir objektyvūs (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ginamąjį pripažino kaltu dėl M. Š. turto prievartavimo, remdamasis selektyviai atrinktomis J. Š. ir M. Š. parodymų versijomis. Apeliantas cituodamas teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015; Barber, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti) pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kaltinamojo kaltumas turi būti neginčijamai įrodytas byloje esančiais įrodymais.

129Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (veika prieš V. B.)

1307.17.

131Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas E. P. dėl šios veikos priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė išimtinai V. B. parodymais, kuriuos nepagrįstai vertino, kaip patikimus. Teismas, darydamas išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog „<...> V. B. būtų turėjęs kokį nors pagrindą apkalbėti E. P. <...>“, neįvertino to, kad tarp V. B. ir L. M. po jų skyrybų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, o E. P. bendraudamas su V. B. atstovavo būtent L. M. interesus. Nors teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V. B. būtų likęs skolingas L. M., tačiau pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po skyrybų V. B. jai liko skolingas, apie ką ji buvo minėjusi E. P.

1327.18.

133Apeliantas atkreipia dėmesį, kad E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. vasario mėn.) neginčijo to, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. sausio 28 d. bendravo su V. B. Paaiškino, kad V. B. pažįsta kaip krikšto dukros motinos L. M. sugyventinį. Jis taip pat nurodė, kad jam buvo žinomi konfliktiniai L. M. ir V. B. santykiai, susiklostę po jų skyrybų bei tai, kad jis yra likęs skolingas L. M. Neneigė ir to, kad susitiko su V. B., siekdamas, kad pastarasis su L. M. nesielgtų agresyviai ir grąžintų jai skolą. Tačiau kategoriškai neigė, jog V. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas jam kumščiais į veido ir galvos sritį. Tokius pat parodymus E. P. davė ir apklausiamas teisme.

1347.19.

135Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad V. B. po to, kai jie išsiskyrė, nuolatos jai rašinėdavo žinutes, grasino, sukarpė jos drabužius. Apie tai ji pasakė E. P., kuris yra jos dukros krikšto tėvas. Be to, yra minėjusi E. P., kad V. B. yra likęs jai skolingas už komunalines paslaugas, internetą. Šiuos parodymus L. M. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Ši liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad V. B. gali apkalbėti E. P., kadangi tokiu būdu kerštauja jai.

1367.20.

137Apygardos teismas, vertindamas V. B. parodymų patikimumą, nevertino šių byloje esančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog abejoti V. B. parodymais nėra pagrindo.

1387.21.

139V. B. parodymų patikimumo vertinimo kontekste apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. M., kuris buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir kurio parodymai buvo pagarsinti nagrinėjant bylą teisme, parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį V. B. buvo grįžęs namo iš darbo su praskelta lūpa ir nubrozdinta galva. Tuo tarpu pateikdamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad E. P. jį sumušė suduodamas smūgį į galvos ir veido sritį 2016 m. sausio 7 d. Šiuos parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. V. B. parodė, kad į teismo medicinos ekspertus po patirto sumušimo nesikreipė. Tokiu būdu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo sumuštas V. B. Prieštaravimai, kilę tarp P. M. ir V. B. parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pašalinti. Tuo tarpu E. P., kaip minėta, neigia sudavęs smūgius V. B. Esant tokiai situacijai, visos kilusios abejonės, apelianto įsitikinimu, turėjo būti vertinamos E. P. naudai.

1407.22.

141Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantas pateikdamas teismų praktikos išaiškinimus dėl BK 181 straipsnyje ir BK 294 straipsnyje numatytų veikų atribojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-562/2011, 2K-114/2014, 2K-504-139/2015), nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog E. P. iš V. B. reikalavo perduoti 500 Eur (V. B. parodymai). Byloje taip pat yra užfiksuoti L. M. parodymai, kad po to, kai nutrūko jos ir V. B. tarpusavio santykiai, V. B. liko skolingas už komunalines paslaugas ir sugadintus drabužius, apie tai ji pasakė E. P. (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai). E. P. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog tarp L. M. ir V. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir tai, kad V. B. yra skolingas L. M. E. P. taip pat parodė, kad su V. B. bendravo L. M. interesais. Šių parodymų E. P. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Taigi, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad E. P. šiame epizode atliko nusikalstamus veiksmus, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

142Dėl bausmės

1437.23.

144Apeliantas pažymi, kad šioje byloje baudžiamasis procesas E. P. pradėtas 2015 m. liepos 30 d. Nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo yra pripažintas kaltu E. P., nėra sudėtingos ir reikalaujančios ilgai trunkančių procesinių veiksmų. Dėl E. P. kaltės proceso eiga nebuvo vilkinama. Esant nurodytoms aplinkybėms, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, bei atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, susijusius su ilgos proceso trukmės įtaka bausmės skyrimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 45/2007, 2K-192/2011, 2K-387/2013, 2K-503/2010, 2K-55/2015; Jakumas prieš Lietuvą, Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006), apelianto manymu, yra visi pagrindai už, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. P. padarytas veikas, paskirti jam švelnesnes bausmes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis.

1458.

146Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš A. P.), BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, panaikinti arba pakeisti ir šioje dalyje jam baudžiamąją bylą nutraukti; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika prieš A. L.) skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pareikštų civilinių ieškinių netenkinti ir nepriteisti atstovavimo išlaidų. Prašo atlikti įrodymų tyrimą.

1478.1.

148Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės bei neteisingai išspręsti kiti klausimai.

149Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje.

1508.2.

151Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neišsamiai bei paviršutiniškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, pateikė apibendrintas, prielaidomis pagrįstas išvadas, taip pat neįvertino esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui turinčių aplinkybių ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą.

1528.3.

153Apelianto teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo M. Š. ir jo motinos J. Š. teisme duotais parodymais. M. Š. teisme patvirtino, kad 100 eurų už pagalbą E. P. ir J. M. buvo pažadėjęs jis pats. Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad prieš keletą dienų iki teismo posėdžio sūnus M. Š. jai papasakojo, jog istoriją dėl turto prievartavimo jis sugalvojo pats. Dar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ji buvo sakiusi, kad nori nutraukti bylą, tačiau ši nesutiko. Taigi, nukentėjusiojo tikra motina teisme labai aiškiai nurodė aplinkybes, kurios eliminuoja jo (apelianto) bei E. P. baudžiamąją atsakomybę. Neįtikėtina, kad M. Š. tikra motina siektų apkalbėti savo vaiką ir nežinia dėl kokios priežasties siektų suklaidinti teismą.

1548.4.

155Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi M. Š. ir J. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o tuo pačiu nepagrįstai jų pagrindu kritiškai vertino jo ir E. P. parodymus, kad 100 eurų už paslaugą jiems sumokėti pasiūlė pats M. Š. Iš paties teismo pozicijos akivaizdu, kad šiame epizode yra daug prieštaravimų, kurie nėra pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas šiame epizode esančius prieštaravimus privalėjo vertinti remdamasis in dubio pro reo principu.

156Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. P.)

1578.5.

158Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo asmens ir kaltinamųjų kilo konfliktas. Konfliktas kilo iš asmeninių paskatų - pykčio ir keršto, susijusių su nukentėjusiojo elgesiu ir prieš tai buvusiu tarpusavio asmeninio pobūdžio konfliktu, ką pripažino ir patys nukentėjusieji.

1598.6.

160Be to, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančius prieštaravimus, susijusius su A. P. nustatytų sužalojimų pobūdžiu, kilimo priežastimi, mechanizmu. Nebuvo aiškintasi kokiais, kieno galbūt kaltais veiksmais A. P. padaryti sužalojimai, nebuvo nustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas. Nebuvo pašalintas prieštaravimas - kaip jis galėjo suduoti A. P. smūgį į ausį, tačiau tokioje jautrioje galvos vietoje nenustatyti sužalojimai. Be to, nebuvo aiškintasi, kokiose konkrečiai kūno vietose jis nukentėjusiam A. P. padarė sužalojimus.

1618.7.

162Išdėstytos aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina, kad dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų pažeidimų, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėtų visų bylos aplinkybių, neįvertintos įrodymų visumos, jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, todėl turi būti išteisintas.

163Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje

1648.8.

165Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis, susijusiomis su turto prievartavimu iš L. R., veikiant bendrininkų grupe.

1668.9.

167Nurodo, kad L. R. jis pažinojo, kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, nestabilios būsenos, neadekvatų ir kartais keistai besielgiantį. Apelianto teigimu, apsvaigęs L. R. buvo ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau policijos pareigūnai savalaikiai jo būsenos nepatikrino, kas užkirto kelią įsitikinimui, kad jo bei kitų asmenų parodymai apie L. R. būseną įvykio metu yra teisingi.

1688.10.

169Pasak apelianto, L. R. jį bei kitus asmenis savo noru įsileido į butą, kuriame jis gyveno, neprieštaravo, kad jis (apeliantas) būtų jo bute. Važiuoti į Kauną taip pat norėjo pats L. R. Kadangi kelionei reikėjo pinigų, jis (apeliantas) ir paprašė L. R. paskolinti jų. Nuo išsakyto ketinimo važiuoti į Kauną būtent L. R. rodė iniciatyvą gauti pinigų. Be to, jų visų, tame tarpe ir L. R., bandymai kaip nors prasimanyti pinigų tęsėsi gana ilgą laiko tarpą. L. R. tuo metu vaikščiojo gana dideliais atstumais, bendravo su eile kitų asmenų, turėjo prie savęs mobilaus ryšio telefoną. Taigi, jeigu tikėti L. R. parodymais, kad kažkas jo atžvilgiu naudojo kokią nors prievartą, jis turėjo galimybę išsikviesti policijos pareigūnus.

1708.11.

171Apelianto teigimu, L. R. parodymai yra melagingi, sąlygoti artimųjų baimės dėl kreditorinio įsipareigojimo, įsigyjant telefoną. Apie L. R. melą galima spręsti ir iš liudytojų T. K., R. V., E. D. parodymų. Be to, šie liudytojai L. R. charakterizuoja ne iš teigiamos pusės, kas taip pat įrodo L. R. parodymų nepatikimumą.

1728.12.

173Pasak apelianto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo smurtinį, kokį nors kitokį netinkamą elgesį prieš L. R. Skundžiamą nuosprendį šioje dalyje teismas grindė įrodymais, kurie nei kokybiškai, nei kiekybiškai neatitinka įrodinėjimo dalyko bei įrodinėjimo ribų reikalavimų. Teismas, grįsdamas jo kaltę, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo bei jo artimųjų (kurie prieštarauja ir tarpusavyje) parodymais, visas dėmesys buvo sukoncentruotas tik į jį neva kaltinančius įrodymus, nevertinant jų visame teismui pateiktų faktinių aplinkybių kontekste, kas parodo skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą. Jis dėl paminėtos nusikalstamos veikos nuteistas nepagrįstai ir turi būti išteisintas, teismui neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėsčius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus įrodymus.

174Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. L.)

1758.13.

176Apeliantas nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės dėl šios veikos nepripažino, nes jam buvo gėda. Dabar jis pripažįsta savo kaltę, labai gailisi ir atsiprašo. Tai jis daro ne dėl to, kad sušvelninti savo atsakomybę, o dėl to, jog negera širdyje.

177Dėl bausmės

1788.14.

179Apeliantas nurodo, kad jis prisipažįsta tik dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo. Dėl kitų veikų jis turi būti išteisintas ir tuo pačiu netenkinti turtiniai reikalavimai, nepriteisiamos atstovavimo išlaidos.

1808.15.

181Apelianto teigimu, svarstant bausmės paskyrimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir ypač daug dėmesio kreipti į kaltininko asmenybę, jo socialinius ryšius su aplinkiniais, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismo prašo atkreipti dėmesį, kaip bausmė vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-173/2006).

1828.16.

183Skunde nurodoma, kad apeliantas šiuo metu prižiūri savo sunkiai sergančią motiną L. M. (tėtis V. M. miręs). Jai diagnozuota medianus sin. juntamųjų skaidulų dalinė aksonopatija, dislipidemija, padidėjęs AKS, netoksinė daugiamazgė struma, širdies permušimai, abiejų akių atviro kampo glaukoma, stuburo slankstelių osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų išvaržos, dešinio kelio artrozė. Motina sunkiai vaikšto, blogai mato, todėl jis jai turi padėti bei pagelbėti.

1848.17.

185Jo draugė P. E., gyvenanti ( - ), su kuria ruošiasi tuoktis, laukiasi (nėštumas 22 savaitės).

1868.18.

187Be to, jis turi seserį J. S., kuri yra išsituokusi ir viena augina 5 vaikus. Jai jis taip pat turi padėti bei pagelbėti.

1889.

189Nuteistojo Dž. Č. gynėjas advokatas O. Šibkovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl Dž. Č. ir jam priimti naują nuosprendį – Dž. Č. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

1909.1.

191Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 305 straipsnio 1 dalis), netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis (nepagrįstai suteikus nukentėjusiojo parodymams didesnę įrodomąją reikšmę, pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis), nenustačius visų jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir neįrodžius Dž. Č. tyčios veikti bendrininkų grupe, padarant BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

1929.2.

193Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei bendrininkavimo, nei inkriminuoto turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) sudėties požymių Dž. Č. veikoje. Visiškai neatskleisti subjektyvieji nusikaltimo požymiai, nepaneigta versija, kad jo ginamasis galėjo ir nesuprasti, kokie santykiai susiklostę tarp nukentėjusiojo L. R. ir kitų kaltinamųjų, kadangi jis nedalyvavo nei tuo metu, kai kiti kaltinamieji (E. P., J. M.) kalbėjosi su nukentėjusiuoju L. R., nei tuo metu, kai galimai buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusįjį. Teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo parodymais. Suteikęs didesnę reikšmę kaltinimo versijai palankiems įrodymams, teismas neatsižvelgė į tai, kad net iš paties nukentėjusiojo parodymų, matyti, jog tuo metu, kai buvo kalbama apie pinigus, atliekami smurtiniai veiksmai (psichologinė, fizinė prievarta), Dž. Č. nedalyvavo.

1949.3.

195Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir į kitas aplinkybes.

1969.3.1.

197Pats nukentėjusysis neprieštaravo, kad Dž. Č., N. V., P. P., E. P. ir J. M. ateitų į svečius. Šiuos Dž. Č. parodymus patvirtina ir liudytojų (nukentėjusiojo L. R. draugų) R. V., A. S., T. K. parodymai: „Prisimena, kad atėję pas Luką, jo atsiklausė, ar gali pas jį užeiti. Lukas jiems pasakė, kad jeigu jie tyliai ramiai bus, tuomet gali. <...> Vakaro metu jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiškai, netriukšmavo. Niekas jokių grasinimų nesakė, jokios kalbos apie pinigus nebuvo“ (nuosprendžio 31 p.); „Užėję į butą, jie Luko paklausė, ar jis nieko prieš, kad jie čia bus. Lukas tam neprieštaravo“ (nuosprendžio 32 p.).

1989.3.2.

199Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad anksčiau su Dž. Č. jie nebuvo pažįstami, jis jį tik kelis kartus buvo matęs mieste. Pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į šią aplinkybę, tai, kad jo ginamasis nėra anksčiau veikęs su kaltinamaisiais, apie ankstesnius kaltinamųjų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu net nežinojo, į svečius pas nukentėjusįjį atėjo pakvietus, kad praleistų smagiai vakarą, ir jokių nusikalstamų ketinimų neturėjo. Nuteistasis Dž. Č. nukentėjusiojo L. R. neterorizavo ir nebaugino.

2009.3.3.

201Nors nukentėjusysis parodė, kad „visą laiką galvojo ką daryti, kad jie išeitų“, tačiau pradėjus skirstytis jo draugams (T. K. su mažamečiu sūnumi, A. S. su drauge R. ir E.) jis neprašė šių pasilikti, nedavė suprasti (bent užuominomis), kad jaučiasi negerai, nesaugiai, nepasiūlė išvykti kitiems svečiams (t. y. Dž. Č. ir kitiems kaltinamiesiems), pasinaudodamas proga, jog visi skirstosi, ar nurodydamas, jog grįžta mama su patėviu. Apelianto manymu, keistai atrodo ir nukentėjusiojo argumentas, kad jis pasiūlė iki parduotuvės eiti visiems kartu, nes bijojo, kad jie ko nepavogtų, tačiau prieš tai, parodė, kad po pokalbio „J. M. ir E. P. iš kambario išėjo, todėl jis užmigo“.

2029.3.4.

203Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad kalbos apie pinigų skolinimą, greitojo kredito ėmimą metu, Dž. Č. net nebuvo, jo ginamasis niekaip negalėjo susidaryti įspūdžio, jog vyksta kažkas negero, kadangi minėtų pokalbių negirdėjo. Nukentėjusysis parodė: „pas jį į kambarį atėjo J. M. ir E. P. ir paklausė, ar jis gali paskolinti 300 eurų. Jiems atsakius, kad pinigų neturi, šie pasidomėjo, kiek pinigų jis turi banko kortelėje. Išgirdę, kad banko sąskaitoje yra tik 2 eurai, tuomet pradėjo siūlyti kompiuteriu iš internetinės svetainės „Credit24“ paimti jiems 300 eurų dydžio kreditą. J. M. kalbėjo pakeltu tonu, tačiau negrasino. Pasakius, kad kredito neturi galimybės gauti, nes kreditų bendrovėms yra pateikęs prašymą, kuriuo prašė nesuteikti jam jokių piniginių kreditų, jie vis tiek liepė pabandyti paimti kreditą. Pokalbio apie kredito gavimą metu J. M. kalbėjo su juo agresyviai, pakeltu tonu, laikydamas sugniaužęs kumščius. Jis žinodamas, kad jam tikrai neduos paskolos, kompiuteriu įėjo į kredito įmonės „Credit24“ internetinį puslapį, užpildė paraišką 300 eurų kreditui gauti ir internetiniu būdu ją pateikė šiai įmonei. Atsakymo iš karto negavo. Į kredito bendrovę dėl kredito gavimo kreipėsi iš baimės, nes bijojo J. M. ir E. P., kad šie jo nesumuštų“ (nuosprendžio 28 p.). Tuomet, kai Dž. Č. dalyvavo pokalbiuose, jis buvo įsitikinęs, kad visi (ir nukentėjusysis) pinigų nori tam, kad nusipirktų daugiau alkoholinių gėrimų ir nuvyktų į Kauną pas merginas.

2049.3.5.

205Apeliantas pastebi ir tai, kad Dž. Č. buvo išvykęs bent kelis kartus, važiavo pasiimti draugių (tai patvirtina liudytojo T. K. parodymai) ir vėliau, grįžęs į butą, su nukentėjusiuoju L. R. mažai bendravo, kadangi daugiausia bendravo būtent su merginomis. Be to, paskambinus Dž. Č. tėčiui ir pakvietus jį kartu važiuoti apsipirkti, šis su tėčiu buvo išvykęs į turgų (tą patvirtina liudytojos A. J. parodymai: „Džiugui paskambino tėtis ir jis su juo išvažiavo į turgų apsipirkti“ (nuosprendžio 35 p.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Dž. Č. nebuvo viso vakaro metu, daugelyje pokalbių nedalyvavo, jo buvimas buvo epizodinis, tad jis galėjo susidaryti klaidingą vaizdą, jog kompanijoje viskas gerai.

2069.3.6.

207Dž. Č. neneigia, kad kartu su nukentėjusiuoju ėjo į „M. l.“, tačiau tą jis darė tik norėdamas padėti išsirinkti mobilųjį telefoną, ėjo kartu iš smalsumo. Pati „M. l.“ darbuotoja, liudytoja G. P. teisme parodė, kad: „Pasiteiravusi pirkėjo, ar reikės dėklo telefonui ir stiklo apsaugos, jis atsakė teigiamai, todėl į tą pačią sutartį buvo įtraukti dėklas ir apsauginis stiklas“ (nuosprendžio 33 p.). Kartu tai paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad tai Dž. Č. jam liepė įsigyti dėklą ir stiklo apsaugą. Tokį sprendimą priėmė pats nukentėjusysis. Jo ginamasis tik padėjo jam rinktis telefono modelį, tačiau jokio pokalbio apie telefono dėklą ar apsauginio stiklo įgijimą nebuvo, Dž. Č. negalėjo iš anksto žinoti, kad darbuotoja pasiūlys įsigyti šias prekes L. R., kadangi pats nėra sudarinėjęs tokio pobūdžio sutarčių, atitinkamai, negalėjo daryti kažkokio poveikio nukentėjusiojo L. R. sprendimui imti ar neimti minėtus mobiliojo telefono priedus.

2089.4.

209Visiškai ignoruodamas aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visų kaltinamųjų parodymai tėra jų gynybos versija, tačiau nevertino, kad Dž. Č. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų R. V., A. S., T. K., A. J., G. P. parodymai). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo kiekvieno iš kaltinamųjų veiką aprašyti taip, kaip reikalauja įstatymas, t. y. pagrindžiant kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties požymį kiekvieno jų veikoje, kad būtų galima suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė neteisėti veiksmai ar koks buvo kiekvieno indėlis, atliekant neteisėtus veiksmus. Tačiau tai padaryta nebuvo, Dž. Č. kaltės turinys neatskleistas. Tai leidžia teigti, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnyje įtvirtintus apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

2109.5.

211Pirmiau išdėstyti argumentai, apelianto teigimu, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo paliktos abejonės, kurių priimant apkaltinamąjį nuosprendį būti negali. Nepašalindamas šių abejonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą, vertindamas tik kaltinimui palankius įrodymus, ignoruodamas tai, kad byloje esantys įrodymai nesudaro nuoseklios įrodomosios grandinės, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nemotyvuodamas veikos kvalifikavimo, nesusiedamas byloje esančių įrodymų su Dž. Č. inkriminuota nusikalstama veika, pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

2129.6.

213Apeliantas, atkreipdamas dėmesį į kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 priimtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus, susijusius su bendrininkavimo požymių nustatymu, nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė Dž. Č. subjektyviojo bendrininkavimo požymio. Iš visų byloje esančių įrodymų, negalima daryti išvados, kad jo ginamasis suvokė, jog veikia bendrai su kitais kaltinamaisiais, siekdamas neteisėtų tikslų.

2149.6.1.

215Daugelis jau paminėtų aplinkybių (pavyzdžiui, kad kitus kaltinamuosius nukentėjusysis pažinojo nuo mokyklos laikų; jie jį ir anksčiau galimai terorizavo; Dž. Č. niekada tokiuose veiksmuose nedalyvavo; jį nukentėjusysis yra tik kelis kartus matęs mieste; įvykio metu Dž. Č. buvo ne kartą išvažiavęs iš buto, todėl net nedalyvavo daugelyje vykusių pokalbių ir galėjo nepastebėti nukentėjusiajam galimai daromo psichologinio spaudimo ar poveikio ir kt.), patvirtina, kad Dž. Č. neturėjo tyčios veikti bendrai su kitais kaltinamaisiais. Jis nedarė nukentėjusiajam jokio psichologinio spaudimo, jam negrasino, eidamas su nukentėjusiuoju kartu į mobiliųjų telefonų saloną, padėjo išsirinkti, tačiau sprendimus (kokį telefoną pirkti, ar reikia papildomų priedų, t. y. dėklo, stiklo apsaugos) priėmė pats nukentėjusysis. Dž. Č. buvo susidaręs įspūdį, jog visi (tuo pačiu ir pats nukentėjusysis) nori pratęsimo Kaune, dėl to, kažkam pasiūlius, kilo mintis, iš kur gauti pinigų, tačiau, kadangi buvo kalbėta, jog visi susimes ir grąžins pinigus nukentėjusiajam, jam nekilo minčių, jog nukentėjusysis jaučiasi verčiamas daryti tai, ko jis nenori, t. y. pasirašyti lizingo sutartį, vėliau parduoti telefoną. Taigi, Dž. Č. nesuvokė veiksmų bendrumo su kitais kaltinamaisiais ar kad daroma nusikalstama veika - kad nukentėjusysis L. R. verčiamas prieš savo valią prisiimti įsipareigojimus ir vėliau perduoti turtą kaltinamiesiems.

2169.7.

217Skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendyje didžiausią dėmesį teismas skyrė kitų kaltinamųjų objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymių pagrindimui, tačiau konkrečiai Dž. Č. veikos, jo tyčios prievartauti turtą taip ir nenustatė. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudoja psichinę prievartą, tačiau jo ginamasis jokios prievartos prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Iš paties nuosprendžio matyti, jog net jeigu nukentėjusiojo valia ir buvo palaužta, tai buvo padaryta tuo metu, kai Dž. Č. net nebuvo su nukentėjusiuoju, jis net negirdėjo kitų kaltinamųjų pokalbio ar grasinimų, nematė naudojamos prievartos. Dž. Č. tik vėliau prisijungė prie pokalbio, kurio metu visi kaltinamieji (ir pats nukentėjusysis L. R.) sprendė, kur gauti pinigų, tačiau jo ginamasis nevertė, negrasino, nebaugino nukentėjusiojo, kad šis darytų tai, ko nenori. Priešingai, Dž. Č. manė, kad tai yra visos kompanijos idėja gauti pinigų ir vykti į Kauną. Skundžiamo nuosprendžio turinys, taip pat pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Dž. Č. kaltę tiesiog preziumavo, kadangi pastarasis yra kaltinamųjų draugas, todėl veikė su jais bendrai, suvokė jų daromos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tačiau tokia praktika ydinga, teismas privalo nustatyti ir motyvuoti kiekvieno kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir išdėstyti tai savo procesiniame dokumente.

2189.8.

219Taigi nenustatęs nei bendrininkavimo sudėties, nei visų BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių Dž. Č. veiksmuose, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2209.9.

221Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis dėl pirmiau nurodytų aplinkybių turi būti panaikintas. Vis dėlto, Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad Dž. Č. negali būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, apelianto manymu, jo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neteisinga, nes teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio, neatsižvelgė į jos paskirtį, todėl buvo netinkamai pritaikyti BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai.

2229.9.1.

223Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog Dž. Č. yra vedęs ir šiuo metu jie su žmona laukiasi vaikelio, todėl realus laisvės atėmimas tokiam ilgam terminui padarytų neproporcingai didelės žalos jaunai šeimai - nėštumo laikotarpiu jo ginamasis negalėtų prisidėti prie pagalbos buityje, šeimos aprūpinimo, jos poreikių tenkinimo, prarastų galimybę palaikyti savo žmoną šiuo nelengvu laikotarpiu, taip pat prarastų galimybę būti šalia per vienus iš svarbiausių ‑ pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs, kadangi užmezgamas artimas ryšys su vaiku, tačiau dėl per griežtos (laisvės atėmimo) bausmės, bus padaryta neatitaisoma žala tokio ryšio sukūrimui, jo vystymuisi, apskritai, šeimos santykiams. Taigi, tokia bausmė, kartu atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir motyvus, yra neteisinga, todėl, apelianto vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog negali būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, turėtų būti svarstoma galimybė paskirti Dž. Č. švelnesnę bausmę.

22410.

225Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

226III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

22711.

228Nuteistojo P. P. gynėjo advokato Ž. Kalinausko, nuteistojo E. P. gynėjo advokato Ž. Kalinausko, nuteistojo J. M., nuteistojo Dž. Č. gynėjo advokato O. Šibkovo apeliaciniai skundai atmetami.

22912.

230Dėl P. P. ir Dž. Č. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu), dėl E. P. ir J. M. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu)

23113.

232Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, apeliantai pateikia savo įrodymų vertinimą, kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti nuteistuosius kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

23314.

234Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad P. P. nukentėjusiojo L. R. neprašė, taip pat L. R. negrasino ir nedarė jokio poveikio, kad nukentėjusysis paimtų kreditą, pasiskolintų pinigų ar nusipirktų išsimokėtinai mobilųjį telefoną, P. P. tik dalyvavo nukentėjusiojo L. R. bute vykusiose išgertuvėse bei kartu su L. R. ir N. V. ėjo į prekybos centrą, kur nukentėjusysis L. R. J. M. nurodymu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. P. P. nuėjo į prekybos centrą tik nusipirkti atsigerti, o ne lydėdamas L. R., kad pastarasis nepabėgtų ar nepraneštų policijai.

23515.

236Nuteistojo E. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad visi veiksmai, jog nukentėjusysis L. R. paimtų kreditą, pasiskolintų pinigų ir nusipirktų išsimokėtinai mobilųjį telefoną, buvo atlikti bendru E. P., J. M. ir nukentėjusiojo L. R. sutarimu, sutikus L. R., kuris tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, nenaudojant jokios fizinės ar psichinės prievartos L. R. atžvilgiu. Nuteistasis E. P. neigia naudojęs L. R. atžvilgiu fizinį smurtą.

23716.

238Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo L. R. parodymai yra melaginti ir nepatikimi, sąlygoti baimės prieš artimuosius, nes nukentėjusysis įsigijo telefoną išsimokėtinai. Nuteistasis J. M. nurodo, kad paprašė nukentėjusiojo pinigų kelionei į Kauną, o kadangi L. R. taip pat norėjo važiuoti į Kauną, tai pats ir parodė iniciatyvą ieškant pinigus ir juos gaunant. Anot nuteistojo J. M., byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie J. M. smurtinį ar kitokį netinkamą elgesį nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu.

23917.

240Nuteistojo Dž. Č. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tuo metu, kai kiti nuteistieji (E. P. ir J. M.) kalbėjo su nukentėjusiuoju L. R. apie pinigus ir atliko smurtinius veiksmus (psichologinė ir fizinė prievarta) nukentėjusiojo atžvilgiu, Dž. Č. nedalyvavo. Nuteistasis Dž. Č. nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu jokios prievartos nenaudojo, jo neterorizavo ir nebaugino. Dž. Č. nebuvo pastoviai L. R. bute, nes buvo du kartus išvažiavęs, daugelyje pokalbių nedalyvavo, Dž. Č. buvimas buvo epizodinis, tad jis galėjo susidaryti klaidingą vaizdą, jog kompanijoje viskas gerai. Dž. Č. neneigia, kad kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į saloną „M. l.“, tačiau tai jis padarė tik norėdamas padėti išsirinkti L. R. mobilųjį telefoną, ėjo kartu iš smalsumo. Nuteistojo Dž. Č. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Dž. Č. nesuvokė, jog veikia bendrai su kitais nuteistaisiais, siekdamas neteisėtų tikslų.

24118.

242Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valią. Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas) arba fizinę prievartą, ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ar naudojant fizinę prievartą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

24319.

244Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2017 m. balandžio 8 d. apie 21 val. iki 2017 m. balandžio 9 d. apie 12 val. nukentėjusiojo L. R. bute, esančiame ( - ), Kėdainiuose, buvo nuteistieji E. P., P. P., J. M., Dž. Č. ir N. V. 2017 m. balandžio 9 d., apie 3.14 val., L. R. pildė paraišką kreditui gauti interneto svetainėje www.Crdit24.lt (t. 4, b. l. 163-166). 2017 m. balandžio 9 d. ryte L. R. skambino savo draugams ir bendradarbiams (V. V., D. J., A. S.) prašydamas paskolinti jam pinigų – 300 eurų. 2017 m. balandžio 9 d. L. R. į prekybos centrą „Maxima“ užėjo kartu su N. V. ir P. P., o išėjo keturiese – papildomai su Dž. Č. (t. 7, b. l. 68-71). 2017 m. balandžio 9 d. L. R. pagal vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“ paėmė iš UAB „M. p.“ išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S7“, kurio vertė 536 eurų, telefono dėklą – 39 eurų vertės ir stiklą – 29 eurų vertės, bendra turto vertė 604 eurai (grąžintina pagal kreditą suma – 802,06 eurai) (t. 4, b. l. 158-161). L. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus kairę šlaunį, ir galėjo būti padarytas 2017 m. balandžio 9 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 5, b. l. 10).

24520.

246Nuteistasis E. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos L. R. atžvilgiu, tačiau neigia mušęs L. R. Nuteistasis E. P. bandė kartu su L. R. paimti kreditą, nes reikėjo pinigų išgertuvių pratęsimui. Iš pradžių ir pats L. R. norėjo paimti kreditą, bet paskui pradėjo spyriotis, sakyti gal ne, tačiau kategoriško nesutikimo nebuvo. Nuteistasis E. P. gal truputį piktesniais žodžiais pasakė L. R., kad jei pradėjo, tai reikia pabaigti. Patalpoje su L. R. buvo E. P. ir J. M. Nuteistasis E. P. negirdėjo ir nematė, kad J. M. tartųsi su L. R. dėl kredito paėmimo, jog naudotų pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą. Nuteistojo brolis P. P. ir Dž. Č. apie tarimąsi dėl kredito paėmimo nežinojo, nes buvo kitoje patalpoje kartu su merginomis, todėl neturėjo galimybės tartis ar girdėti apie šį susitarimą. Nuteistasis E. P. neprašė brolio P. P. kartu eiti su L. R. į parduotuvę. Dėl nepilnamečio N. V. įtraukimo į nusikalstamą veiką E. P. parodė, kad tik jis (E. P.) liepė N. V. palydėti L. R. į parduotuvę įsigyti telefoną arba patikrinti banko sąskaitą, ar pervedė pinigus (kreditą), tiksliai neprisimena, tačiau E. P. brolis P. P. neliepė to daryti N. V. P. P. į parduotuvę nuėjo gal norėdamas pasivaikščioti, prasiblaškyti, gryno oro įkvėpti, nusipirkti atsigerti. L. R. grįžo iš parduotuvės su telefonu, kurį E. P. paėmė ir pardavė savo pažįstamam už 300 eurų, gautus pinigus laikė nuteistasis E. P. (t. 20, b. l. 148-150). Nuteistasis E. P. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad prašė L. R. paimti paskolą ir telefoną išsimokėtinai, tačiau nurodė, kad L. R. tai darė savo noru. E. P. neigė prašęs iš nukentėjusiojo paimti 300 eurų kreditą, nurodė, kad neįvardijo sumos, nes išgertuvėms užtektų ir 100-200 eurų. E. P. neigė naudojęs L. R. atžvilgiu psichinį ar fizinį smurtą, nurodė, kad nekalbėjo su nukentėjusiuoju pakeltu tonu, nedemonstravo sugniaužtų kumščių, negrasino suduoti per šonus, neleido suprasti, kad L. R. atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, jokios bauginančios aplinkos nesukūrė. E. P. nurodė, kad nematė, jog J. M. būtų mušęs L. R. Nuteistasis E. P. neigė prašęs kitų nuteistųjų eiti kartu su L. R. ir paimti išsimokėtinai telefoną, L. R. nenorėjo eiti vienas, todėl su juo nuėjo N. V. Nuteistasis E. P. nurodė, kad P. P. neprašė L. R. paimti paskolos, Dž. Č. taip pat nedalyvavo prašant L. R. paimti paskolą (t. 18, b. l. 35-37). Analogiškus parodymus E. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. P. savo rašytiniuose paaiškinimuose, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BK 276 straipsnio 4 dalis), nurodė, kad L. R. visą tai darė savo noru, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, niekas jo nevertė (t. 9, b. l. 129-130).

24721.

248Nuteistasis P. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nebuvo pastoviai L. R. bute, tam tikru laikotarpiu buvo išvažiavęs kartu su Dž. Č. į kaimą paimti merginų, todėl nežino, kas vyko bute, kai jų nebuvo. Paskui P. P. visą laiką bute buvo su mergina, su kuria ir nuėjo miegoti. P. P. nurodė, kad L. R. nieko blogo nesakė ir nedarė, nieko jo neprašė daryti, nieko iš jo nereikalavo. Dž. Č. iš ryto buvo išvažiavęs pas tėvą. P. P., atsikėlęs iš ryto pamatė, kad L. R. su N. V. susiruošė eiti į parduotuvę, todėl nutarė eiti kartu su jais nusipirkti sau ko nors atsigerti. L. R. su N. V. nuėjo į kitą parduotuvę, neaiškino P. P. kur jie eina. P. P. neigia žinojęs, kad kažkas liepė saugoti L. R., neigia nurodinėjęs N. V. ką jis turi daryti. L. R., išėjęs iš parduotuvės, laikė rankose maišą. Po to, visi, išskyrus L. R., išvažiavo į Kauną pas D. P. P. neigia dalyvavęs parduodant telefoną. L. R. minėjo, kad jis su E. P. bei J. M. ir anksčiau imdavo paskolas, palaikė ryšius, o P. P. L. R. anksčiau nepažinojo, pirmą kartą L. R. pamatė tik įvykio vakarą, todėl su juo dėl nieko nesitarė, nevertė jo įsigyti telefono (t. 20, b. l. 160-161). Tačiau pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. P. parodė, kad L. R. paprašė P. P. kartu su juo nueiti į parduotuvę ir nupirkti ko nors atsigerti. Paskui P. P. nurodė, kad N. V. jo paprašė nueiti kartu į parduotuvę ir nupirkti ko nors atsigerti. P. P. sutiko, nes norėjo pasivaikščioti, prasiblaškyti. Nuteistasis P. P. neigė prašęs N. V. eiti kartu su L. R. į parduotuvę, neigė lydėjęs L. R. į parduotuvę. Nuteistasis P. P. taip pat pirmosios instancijos teisme parodė, kad jokių konfliktų nebuvo, L. R. atžvilgiu nebuvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas. P. P. negirdėjo, jog J. M. su L. R. kalbėtų pakeltu tonu, nematė, kad J. M. ar E. P. rodytų fizinę jėgą prieš L. R., jog L. R. būtų mušamas, kad L. R. būtų išsigandęs. P. P. neigė prašęs L. R. paimti kreditą. P. P. teigė nežinantis aplinkybių (kas, kada tarėsi) dėl telefono paėmimo. Nuteistasis P. P. nurodė, kad Dž. Č. neatliko jokių smurtinių veiksmų, nešaukė, nenaudojo psichinio smurto (t. 18, b. l. 33-35). Iš ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo P. P. rašytinių paaiškinimų, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad P. P. žinojo apie tai, jog J. M. ir E. P. ieško pinigų, kad pastarieji su L. R. buvo kitame kambaryje, pildė internetu paraišką kreditui gauti. Ryte, apie 9 val., grįžę iš miesto J. M. ir E. P. kartu su L. R. pranešė, kad kredito gauti nepavyko. Paskui kažkam kilo mintis paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną ir apie 11 val. L. R. susiruošė eiti paimti išsimokėtinai telefoną. P. P. eiti kartu su L. R. pakvietė N. V., pastarasis prašė nupirkti ko nors atsigerti. P. P. nurodė, kad N. V. su L. R. nuėjo į mobilaus ryšio saloną įsigyti išsimokėtinai telefono, o P. P. nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Nuteistasis P. P. manė, kad L. R. tai daro savo noru, nes nematė, kad kas nors būtų jį vertęs tai daryti (t. 7, b. l. 160-161).

24922.

250Nuteistasis Dž. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai iš L. R. buto išvažiavo svečiai, tai Dž. Č. ir P. P. išvažiavo į kaimą paimti dviejų merginų – D. ir A. Dž. Č. ir P. P. laiką leido su merginomis, su kuriomis paskui miegojo atskirame kambaryje. Dž. Č. atsikėlus ryte, bute nebuvo E. P., J. M. ir L. R., niekas nežinojo, kur jie išėjo. Sugrįžę E. P., J. M. ir L. R., nuėjo į kambarį, nuteistasis Dž. Č. nematė ką jie ten darė. Paskui Dž. Č. su tėvu išvažiavo į turgų, kur užtruko apie pusvalandį. Dž. Č., būdamas turguje, paskambino P. P. ir sužinojo, kad jis yra parduotuvėje „Maxima“, todėl nuvažiavo tenai, susitiko su P. P. Tuo metu L. R. su N. V. vaikščiojo po parduotuvę. L. R. pasakė Dž. Č., kad jam niekas nedavė išsimokėtinai mobiliojo telefono. L. R. norėjo dar užeiti į saloną „M. l.“, Dž. Č. su L. R. nuėjo iš smalsumo, o ne tam, kad parodytų kokį telefoną L. R. įsigyti. L. R. pats išsirinko mobiliojo ryšio telefoną ir priedus. Iš parduotuvės visi išėjo į L. R. namus. Dž. Č. nurodė, kad L. R. nieko neprašė ir iš jo nieko nereikalavo, nevertė atlikti kokių nors veiksmų, nes L. R. matė pirmą kartą, su juo neturėjo jokių santykių. Dž. Č. neliepė L. R. pasirašyti sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ įsigijimo. L. R. salone pats bendravo su pardavėja, pats rinkosi, pats pasirašė sutartį, su Dž. Č. L. R. tik diskutavo. Tuo metu P. P. su N. V. sėdėjo prie salono „M. l.“. Dž. Č. neigė paėmęs iš L. R. telefoną, kai jį L. R. nešėsi namo, nurodė, kad L. R. pats atsinešė telefoną į savo butą. Po to, tas telefonas, kai nuteistieji išėjo iš L. R. buto, buvo parduotas. Dž. Č. neigė girdėjęs kalbas, kad L. R. privalo pasiimti paskolą, skambinti draugams ir prašyti jų paskolinti pinigus arba pasiimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, kad jam kas nors iš nuteistųjų lieptų ar reikalautų tai daryti, šauktų ant L. R., naudotų jo atžvilgiu smurtą (t. 18, b. l. 84-87).

25123.

252Nuteistasis J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad norėjo toliau švęsti Kaune, todėl nakties viduryje galvojo iš ko pasiskolinti pinigus. L. R. buvo vienintelis dirbantis, tačiau L. R. neturėjo paskolinti pinigų. Nuteistasis J. M. pripažino, kad jis kartu su E. P. prašė L. R. paimti 300 eurų paskolą, tačiau L. R. nesakė, kad to nedarys, L. R. viską darė savo noru. J. M. neigė grasinęs L. R. ar naudojęs jo atžvilgiu fizinį smurtą. L. R. pats skambino pažįstamiems ir jų prašė paskolinti pinigus, tačiau niekas nepaskolino, todėl sugalvojo paimti išsimokėtinai telefoną. Nuteistieji susitarė, kad grąžins L. R. tuos pinigus, L. R. nebuvo verčiamas nieko daryti, nuteistieji L. R. tik prašė, o jis sutiko. J. M. nurodė, kad L. R. tik pastūmė į petį, nes jis lėtai ėjo. J. M. nematė, kad kiti nuteistieji naudotų L. R. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą, jog E. P. būtų sudavęs smūgius L. R. Nebuvo jokio poreikio lydėti L. R. į parduotuvę, kad jis paimtų išsimokėtinai mobilųjį telefoną, kiti nuteistieji su L. R. ėjo, nes norėjo apsipirkti. Nuteistieji J. M. ir E. P. neprašė P. P. eiti kartus su N. V. ir L. R. turint tikslą prižiūrėti L. R. P. P. ir N. V. į parduotuvę ėjo savo tikslais, gal nusipirkti alaus. P. P. buvo ką tik atsikėlęs, todėl nelabai žinojo kas vyksta. L. R. mobilųjį telefoną į butą atsinešė pats ir sutiko, kad nuteistieji paimtų telefoną. P. P. ir Dž. Č. pokalbyje dėl paskolos ir telefono paėmimo nedalyvavo. Dž. Č. ir P. P. apie planus važiuoti į Kauną ir pinigų ieškojimą iš viso nežinojo, nes jie tuo metu buvo su merginomis (t. 18, b. l. 88-90). Analogiškus parodymus nuteistasis J. M. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 12, b. l. 5-11).

25324.

254Nors nuteistųjų duoti parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, tačiau tam tikrais momentais nebuvo nuoseklūs; iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. ir P. P. ikiteisminio tyrimo pradžioje dėl šio įvykio atsisakė duoti parodymus (t. 7, b. l. 149-150; 153-155; t. 9, b. l. 88-89, 92-94, 99-101). Iš telefoninių pokalbių suvestinės ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nuteistieji E. P. ir P. P., būdami suimti, bandė sužinoti kokius parodymus davė jau apklausti kiti nuteistieji Dž. Č. ir J. M. bei bandė derinti savo parodymus prie jų parodymų (t. 6, b. l. 51-74). E. P. ir P. P. tiesiogiai parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui dėl įvykio su L. R. nedavė, o tik 2018 m. sausio 3 ir 5 d. pateikė savo rašytinius paaiškinimus praėjus apie 9 mėnesius nuo tyrimo pradėjimo (t. 7, b. l. 160-161; t. 9, b. l. 129-130). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad visi nuteistieji yra draugai, o E. P. ir P. P. dar ir broliai, bei dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti savo bei vienas kito atžvilgiu palankius parodymus.

25525.

256Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. M. ar E. P. liepė N. V. eiti kartu su L. R. prie bankomato, kad pastarasis parodytų, jog iš tikrųjų neturi paskolinti jiems pinigų. Tuo metu L. R. su N. V. alaus nepirko. J. M. ir E. P. reikalavo iš L. R. paimti greitąjį kreditą 300 eurų sumai. Nukentėjusysis, būdamas išsigandęs, internetu užpildė paraišką greitajam kreditui gauti. L. R. iš ryto kartu su E. P. ir J. M. nuėjo prie bankomato patikrinti, ar gauti pinigai. Pinigai nebuvo pervesti. J. M. kartu su E. P. sakė, kad reikia pateikti dar vieną paraišką kreditui gauti parduotuvėje, tačiau joje pasakė, kad negali duoti greitojo kredito. E. P., sužinojęs, kad L. R. nesuteikė paskolos, nes L. R. yra parašęs prašymą nesuteikinėti jam kreditų, labai supyko ir kartu su J. M. panaudojo L. R. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė jam į šonus. Grįžus namo, kai jau buvo žinoma, kad L. R. nesuteikė kredito, E. P. bandė užsipulti L. R., o P. P. bandė jį nuraminti. Tuo metu, kai E. P. ir J. M. liepė L. R. skambinti draugams ir prašyti jų paskolinti pinigų, kambaryje buvo visi nuteistieji, bet kalbėjo tik E. P. ir J. M., o Dž. Č. keliais žodžiais jiems pritarė, jog L. R. skambintų ir prašytų iš pažįstamų paskolinti pinigų. Nukentėjusysis nurodė, jog iš P. P. ir Dž. Č. nejautė jokio spaudimo ir prievartos. Nei vienas iš L. R. draugų ir pažįstamų (bendradarbių) nepaskolino pinigų. Paskui vienas iš nuteistųjų ‑ E. P. ar J. M. sugalvojo, kad reikia paimti mobiliojo ryšio telefoną išsimokėtinai, bet jie abu pritarė šiai idėjai. Tuo metu, kai buvo kalbama apie mobiliojo ryšio telefono paėmimą išsimokėtinai, kambaryje taip pat buvo visi nuteistieji ‑ Dž. Č., P. P., E. P., J. M., N. V. L. R. liepė eiti į prekybos centrą ir paimti mobilųjį telefoną išsimokėtinai, o N. V. lydėjo L. R. į parduotuvę, kad L. R. nesikreiptų į policiją, o tam nutikus, turėjo pranešti apie tai kitiems nuteistiesiems. L. R. nežino, kas N. V. liepė eiti kartu su juo (L. R.) į parduotuvę, tikrai nežino, ar tai buvo P. P. L. R. taip pat nežino, kokiu tikslu paskui juos ėjo gerokai nutolęs P. P. Tuo metu, kai L. R. su N. V. ėjo per mobiliojo ryšio telefonų salonus, L. R. matė P. P. stovintį parduotuvėje „Maxima“. Bendraujant su salonų darbuotojomis, N. V. pastoviai stovėlio šalia L. R. Salone N. V. nukentėjusiajam L. R. nurodė paimti patį brangiausią telefoną. L. R. klausė nepilnamečio N. V. nurodymų, nes bijojo, buvo šoke, žinojo, kad jeigu nepaklus ar padarys kažką ne taip, tai N. V. praneš apie tai tame pačiame prekybos centre buvusiam P. P. ir kitiems nuteistiesiems, buvusiems bute, kurie galėjo iš L. R. buto kažką pavogti. Salonuose „Bitė“ ir „Tele2“ L. R. atsisakė parduoti telefonus išsimokėtinai, L. R. telefoną išsimokėtinai įsigijo salone „M. l.“. Dž. Č. gatvėje, netoli L. R. namų, liepė L. R. atiduoti jam (Dž. Č.) įsigytą telefoną. L. R. bijojo jo bute buvusių nuteistųjų, nes E. P. ir J. M. iš jo ir anksčiau reikalaudavo pinigų, paimti jiems kreditus, sekdavo jį, laukdavo prie nukentėjusiojo namų. Įvykio naktį nukentėjusysis L. R. nenorėjo būti su nuteistaisiais, todėl užsidarė savo kambaryje, o vėliau savo motinai išsiuntė SMS pranešimus. L. R. nesikreipė pagalbos, nes buvo šoke. L. R. nuteistiesiems iš karto nepasakė, kad neturi galimybių gauti kreditą, bijodamas, jog jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas. L. R. neplanavo su nuteistaisiais važiuoti į kitą miestą tęsti vakarėlio (t. 16, b. l. 126-130).

25726.

258Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis L. R. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose L. R. papildomai nurodė, kad E. P. ir J. M. reikalaujant iš nukentėjusiojo paimti jiems 300 eurų kreditą, J. M. kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu, sugniaužęs kumščius. 2017 m. balandžio 9 d., apie 8 val., prieš einant patikrinti bankomate ar pervesti L. R. pinigai už kreditą, J. M. pagrasino L. R. sakydamas „nenorėk prasileist per šonus“ (gauti per šonus), todėl nukentėjusysis, bijodamas būti sumuštas nuteistųjų J. M. ir E. P., sutiko su jais nueiti prie bankomato patikrinti savo sąskaitos. E. P. nukentėjusiajam L. R. sudavė kumščiu po du smūgius į kiekvieną šoną, o J. M. sudavė vieną smūgį į pilvo sritį („saulės rezginį“), nuo ko nukentėjusysis suklupo (t. 4, b. l. 103-116, 120-122).

25927.

260Nukentėjusiojo L. R. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kiekvieno nuteistojo atliktus veiksmus, kokiu būdu nuteistieji prieš jį naudojo fizinį ir psichinį smurtą bei reikalavo pinigus. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir patys nuteistieji, kodėl nukentėjusiajam L. R. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistuosius, duoti prieš juos melagingus parodymus. Priešingai, byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis L. R. nuteistųjų P. P. ir Dž. Č. anksčiau asmeniškai nepažinojo, todėl neturėjo jokio pagrindo jų apkalbėti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. R. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai.

26128.

262Nukentėjusysis L. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 123-134), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, iš kurių matyti, kad L. R. atpažino asmenis – P. P., E. P., N. V., Dž. Č., apie kuriuos davė parodymus. Nukentėjusysis L. R. nurodė, kad P. P. jį lydėjo į parduotuvę, kurioje L. R. paėmė išsimokėtinai mobilųjį telefoną; E. P. jį mušė, reikalavo paimti kreditą ir mobiliojo ryšio telefoną lizingu; N. V. salonuose nurodė telefonus, kuriuos L. R. turėjo paimti; Dž. Č. kartu ėjo su L. R. į saloną „M. l.“, kuriame kalbėjo su darbuotoja dėl lizingu imamo telefono, prie L. R. namo Dž. Č. pareikalavo jam atiduoti lizingu paimtą mobilųjį telefoną (t. 4, b. l. 135-148).

26329.

264Nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina liudytojų V. R. ir R. J., kuriems L. R. iš karto papasakojo visas įvykio aplinkybes, dėl ko liudytojai iškvietė policiją, parodymai bei nukentėjusiojo L. R. motinai liudytojai V. R. išsiųsti SMS pranešimai. Liudytoja V. R., nukentėjusiojo L. R. motina, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. balandžio 9 d., apie 10.28 val., iš savo sūnaus L. R. gavo SMS pranešimą, kad jį reketuojantys asmenys yra jo bute, prašė neskambinti jam, o ateiti į jo butą ir išvaryti tuos asmenis. Liudytoja V. R. į L. R. butą atvažiavo apie 12 val., L. R. iš streso, baimės ir įtampos buvo labai susinervinęs, išsekęs ir pavargęs, L. R. pasakė, jog jį reketavę asmenys privertė jį paimti išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną. Liudytoja V. R. iškvietė policiją. Po savaitės L. R. jai sakė, kad jam skauda šoną. L. R. pasakojo, kad nuteistieji kieme jį mušė, kumščiais trenkė į šoną. L. R. liudytojai taip pat pasakojo, kad nuteistieji prašė L. R. paskolinti jiems pinigus, o kadangi L. R. jų neturėjo, liepė L. R. skambinti pažįstamiems ir prašyti paskolinti pinigus, o paskui liepė eiti į saloną „M. l.“ ir paimti išsimokėtinai telefoną, vienas iš nuteistųjų stovėjo šalia L. R., o kitas nuteistasis stovėjo prie įėjimo į parduotuvę (t. 17, b. l. 26-28). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina V. R. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. R. 2017 m. balandžio 9 d. laikotarpiu nuo 10.28 val. iki 11.33 val. gavo iš L. R. tris SMS pranešimus, kuriuose L. R. prašė neskambinti ir nerašyti jam, bet kuo greičiau ateiti pas jį į butą ir išvaryti jį reketuojančius asmenis (t. 5, b. l. 52-54). Liudytojas R. J., nukentėjusiojo L. R. motinos draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. pasakojo, kad jį reketavo, iš pradžių reikalavo paskolinti pinigus, tačiau L. R. jų neturėjo, paskui liepė paimti kreditą, vėliau liepė skambinti pažįstamiems ir prašyti jų paskolinti pinigus, o dar vėliau privertė paimti išsimokėtinai naują mobiliojo ryšio telefoną, kurį iš karto atėmė. L. R. nurodė, kad nuteistieji lauke jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu į pilvo sritį ir į šonus (t. 17, b. l. 142-144).

26530.

266Liudytojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai. Liudytojo (įtariamojo, nuteistojo) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo N. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš esmės sutampantys su nukentėjusiojo L. R. parodymais. Nuteistasis N. V. parodė, kad, kai iš buto išėjo vaikinai su dviem merginomis, į kambarį su balkonu atėjo E. P., P. P., J. M. ir L. R. Kažkuris iš vaikinų pasakė L. R., kad baigėsi gėrimai ir reikia pinigų, reikia paimti kreditą, gauti pinigus gėrimams. E. P., P. P. ir J. M. su L. R. kalbėjo normaliai, be grasinimų ir fizinio smurto. Kai L. R. pasakė, kad jis gal galėtų gauti kreditą, tada jie visi išėjo į kitą kambarį. Ryte E. P. ar P. P. (N. V. nepamena kuris tiksliai) liepė N. V. eiti kartu su L. R. į prekybos centrą „Maxima“, kur L. R. turėjo įsigyti telefoną, o N. V. buvo liepta eiti kartu tam, kad saugotų L. R., jog pastarasis nepabėgtų ar nepaskambintų policijai. N. V. su L. R. nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, o jiems iš paskos, maždaug 20 m atstumu, ėjo ir P. P. Salonuose „Bitė“ ir „Tele2“ L. R. atsisakė parduoti telefonus, nes buvo reikalingas pradinis įnašas. N. V. šiuose salonuose visą laiką buvo šalia L. R. Prie prekybos centro „Maxima“ išėjimo N. V. pamatė ateinančius P. P. ir Dž. Č., kurie paklausė, ar L. R. davė telefoną, kai N. V. pasakė, jog ne, tada Dž. Č. su L. R. nuėjo į kitą saloną ‑ „M. l.“, kur jiems pardavė išsimokėtinai telefoną „Samsung S7“, Dž. Č. salone visą laiką buvo su L. R. Tuo tarpu P. P. su N. V. sėdėjo ant suoliuko ir stebėjo saloną „M. l.“. Nuteistasis N. V. nurodė, kad iš pradžių maišą su telefonu nešė L. R., tačiau einant link L. R. namų, maišą su telefonu jau nešė Dž. Č. Prie L. R. namų, Dž. Č. ištraukė iš maišo dokumentus ir padavė L. R., o telefoną Dž. Č. nusinešė su savimi (t. 13, b. l. 53-55, 58-59). Nuteistasis N. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė gera valia, niekas jo atžvilgiu nevartojo psichologinio smurto, nenurodė jokių priežasčių kodėl teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus (t. 18, b. l. 38-39).

26731.

268Liudytojai T. K., R. V., A. S., E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakaro metu nebuvo jokių konfliktų, niekas fizinio smurto, grasinimų L. R. atžvilgiu nevartojo, negirdėjo kalbų apie pinigų paskolinimą, kreditus, lizingą, apie planus tęsti šventimą kitą dieną. Liudytojas T. K. nurodė, kad jis kartu su savo vaiku iš L. R. buto išėjo apie 1 val. nakties. Liudytojai R. V., E. D., A. S. nurodė, kad jie visi kartu iš L. R. buto išėjo apie 2 val. nakties (t. 17, b. l. 21-26, 44-46). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad apie pinigų pasiskolinimą, kredito paėmimą, mobiliojo ryšio telefono paėmimą lizingu pradėta kalbėti 2017 m. balandžio 9 d. nuo 2 val. nakties, kai iš L. R. buto išėjo A. S., T. K., R. V., E. D. (todėl šie liudytojai ir negalėjo girdėti šių pokalbių) ir liko tik visi penki nuteistieji su dviem merginomis D. M. ir A. J., t. y. tada, kai L. R. bute jau buvo P. P. ir Dž. Č. su atvažiavusiomis su jais merginomis. Viena iš šių merginų – D. M. pakvietė nuteistuosius ryte važiuoti pas ją į svečius į Kauną. Todėl tik tuo metu visi nuteistieji pradėjo galvoti iš kur gauti pinigų vakarėlio pratęsimui Kaune.

26932.

270Iš liudytojos D. M. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji su P. P., Dž. Č. ir A. J. į L. R. butą atvažiavo apie 3 val. nakties (t. 17, b. l. 48-49). Iš nukentėjusiojo L. R. mobilaus telefono „Nokia“ apžiūros protokolo matyti, kad L. R. 2017 m. balandžio 9 d., 3.14 val., gavo SMS pranešimą iš „Credit24“ su tekstu „kodas ( - )“, kuri reikėjo įvesti www.Crdit24.lt svetainėje (t. 4, b. l. 163-166). Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad E. P., J. M. kartu su L. R. buvo užsidarę kambaryje apie 10 minučių (t. 17, b. l. 48-49). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistieji P. P. ir Dž. Č. tuo metu, kai buvo pradėta reikalauti iš L. R. pinigų, paimti savo vardu kreditą, jau buvo sugrįžę kartu su merginomis į L. R. butą. Nors nuteistasis P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nežinojo, jog kiti nuteistieji iš L. R. reikalauja paskolinti pinigus ar paimti kreditą, nes laiką leido su atvažiavusiomis merginomis, tačiau tai paneigia paties P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš nuteistojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų rašytinių paaiškinimų, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad P. P. žinojo apie tai, jog J. M. ir E. P. ieško pinigų, kad pastarieji su L. R. buvo kitame kambaryje, pildė internetu paraišką kreditui gauti (t. 7, b. l. 160-161). Iš nuteistojo N. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad pokalbyje su L. R. dėl pinigų pasiskolinimo ir kredito paėmimo dalyvavo ne tik E. P. ir J. M., bet ir P. P. (t. 13, b. l. 53-55, 58-59). Nuteistasis P. P. atvedė į L. R. butą D. M., o nuteistasis Dž. Č. – A. J. (D. M. draugę), nuteistieji leido su šiomis merginomis vakarą ir miegojo, todėl buvo suinteresuoti važiuoti ryte toliau švęsti į Kauną pas D. M. (A. J. draugę).

27133.

272Iš nuteistojo N. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad nuteistieji J. M. ir E. P. pranešdavo kitiems nuteistiesiems kaip jiems sekasi ieškoti pinigų. Nuteistasis N. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad ryte, apie 9 val., grįžę iš miesto J. M. ir E. P. kartu su L. R. pranešė, kad kredito gauti nepavyko (t. 13, b. l. 53-55, 58-59). Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžus namo, kai jau buvo žinoma, kad L. R. nesuteikė kredito, E. P. bandė užsipulti L. R., o P. P. bandė nuraminti E. P. (t. 16, b. l. 126-130). Tai rodo, jog tuo metu nuteistasis P. P. jau buvo atsikėlęs bei matė, kaip kiti nuteistieji elgiasi su nukentėjusiuoju L. R., jog naudoja jo atžvilgiu prievartą. Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu, kai E. P. ir J. M. liepė L. R. skambinti draugams ir prašyti jų paskolinti pinigų, kambaryje buvo visi nuteistieji, bet kalbėjo tik E. P. ir J. M., o Dž. Č. keliais žodžiais jiems pritarė, jog L. R. skambintų ir prašytų iš pažįstamų paskolinti pinigų. Taip pat nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu, kai buvo kalbama apie mobiliojo ryšio telefono paėmimą išsimokėtinai, kambaryje taip pat buvo visi nuteistieji ‑ Dž. Č., P. P., E. P., J. M., N. V. Tai sugalvojo vienas iš nuteistųjų ‑ E. P. ar J. M., bet jie abu pritarė šiai idėjai.

27334.

274Liudytojai V. V. ir D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad skambinant L. R. ir prašant paskolinti jam pinigus, jautėsi, jog jis meluoja, nes L. R. buvo nurodęs pinigų panaudojimo paskirtį – duoti kyšį policijos pareigūnams, kurie jį sustabdė padariusį avariją ir vairuojantį be teisių. Liudytojai nepatikėjo L. R. nurodyta istorija, nes pokalbio metu pas L. R. grojo muzika, šalia buvo kalbantys žmonės, L. R. kalbėjo nerišliai, nekonkrečiai, su ilgomis pauzėmis, kas jam nebūdinga, jautėsi, jog L. R. kažkas pasakinėja, ką sakyti, tai buvo ne L. R. sugalvota istorija. Paskui L. R. padėkojo liudytojams, kad jam nepaskolino pinigų (t. 17, b. l. 18-21). Tai patvirtina, kad L. R. skambinant savo pažįstamiems ir prašant jų pinigų, šalia nukentėjusiojo pastoviai buvo nuteistieji, kurie jam pasakinėjo, ką sakyti, kad jam paskolintų pinigus, tačiau realiai pačiam nukentėjusiajam L. R. pinigų nereikėjo, nes jis paskui padėkojo savo pažįstamiems, kad jam nepaskolino pinigų.

27535.

276Šiuo atveju nuteistieji E. P. ir J. M., ieškodami pinigus, t. y. reikalaudami iš nukentėjusiojo L. R. paskolinti jiems pinigus, paimti savo vardu kreditą, skambinti savo draugams ir pažįstamiems prašant paskolinti jų pinigus, paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, buvo aktyvūs, tačiau apie tokius jų veiksmus žinojo ir kiti nuteistieji – P. P., Dž. Č. ir N. V., nes jie dalyvavo šiuose pokalbiuose arba apie tai informuodavo juos E. P. ir J. M., o P. P., Dž. Č. ir N. V. savo konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu tam pritarė, nes visi nuteistieji buvo suinteresuoti gauti pinigus, kad galėtų toliau važiuoti švęsti į Kauną. Pažymėtina, kad vien pasyvus „pritarimas“ savaime dar nebūtinai pagrindžia bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje; kaltinime turi būti nurodoma, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek P. P., tiek Dž. Č., žinojo, kad iš L. R. E. P. ir J. M. veiksmais buvo prievartaujamas turtas, ir, pasinaudodami šia prievarta sukurta L. R. situacija, palydėję nukentėjusįjį į parduotuvę, bendrai su kitais nuteistaisiais pasisavino jo įsigytą mobilujį telefoną.

27736.

278Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. liepė eiti į prekybos centrą ir paimti mobilųjį telefoną išsimokėtinai, o N. V. lydėjo L. R. iki parduotuvės, kad L. R. nesikreiptų į policiją, o tam nutikus, turėjo pranešti apie tai kitiems nuteistiesiems, paskui juos ėjo gerokai nutolęs P. P. (t. 16, b. l. 126-130). Šiuos L. R. parodymus patvirtina nuteistojo N. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose N. V. nurodė, kad ryte E. P. ar P. P. (N. V. nepamena kuris tiksliai) liepė N. V. eiti kartu su L. R. į prekybos centrą „Maxima“, kur L. R. turėjo įsigyti telefoną, o N. V. buvo liepta eiti kartu tam, kad saugotų L. R., jog pastarasis nepabėgtų ar nepaskambintų policijai. N. V. su L. R. nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, o jiems iš paskos, maždaug 20 m atstumu, ėjo ir P. P. (t. 13, b. l. 53-55, 58-59).

27937.

280Nors nuteistieji P. P. ir Dž. Č. neigia žinoję, kokiu tikslu L. R. su N. V. išėjo į parduotuvę, tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad nuteistieji P. P. ir Dž. Č. dalyvavo pokalbyje, vykusiame L. R. bute, dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo išsimokėtinai, todėl žinojo kokiu tikslu L. R. eina į parduotuvę, t. y. kad paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, kurį nuteistieji ketino parduoti, o gautus pinigus panaudoti šventės pratęsimui Kaune, o N. V. nukentėjusįjį L. R. lydėjo tam, kad pastarasis nepabėgtų ar nepaskambintų policijai. Be to, nuteistasis P. P. savo rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kažkam kilo mintis paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną ir apie 11 val. L. R. susiruošė eiti paimti išsimokėtinai telefoną (t. 7, b. l. 160-161), t. y. nuteistasis P. P. žinojo kokiu tikslu L. R. ėjo į parduotuvę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad P. P. sąmoningai išėjo paskui L. R. ir jį lydėjo iki parduotuvės, nes suvokė, jog L. R., būdamas suaugęs vyras, galėjo lengvai pasipriešinti nepilnamečiui (vaikui) N. V., kuriam buvo liepta prižiūrėti L. R. Nuteistasis P. P. kartu su L. R. ir N. V. užėjo į prekybos centrą, visą laiką buvo netoliese, nes L. R. jį matė iš mobiliojo ryšio telefonų salonų vitrinų, nuteistasis P. P. kartu išėjo su L. R. ir kitais nuteistaisiais iš parduotuvės ir lydėjo L. R. iki jo buto.

28138.

282Nors Dž. Č. tuo metu buvo išvažiavęs kartu su savo tėvu į turgų, tačiau tai užtruko ne ilgą laiko tarpą ‑ apie pusvalandį, Dž. Č. atvažiavo į prekybos centrą ir kartu su L. R. nuėjo į saloną „M. l.“, kur L. R. įsigijo išsimokėtinai savo vardu mobilųjį telefoną „Samsung S7“, o netoli L. R. namų, gatvėje, Dž. Č. liepė L. R. atiduoti jam (Dž. Č.) įsigytą telefoną. Prie L. R. namų Dž. Č. ištraukė iš maišo dokumentus ir padavė L. R., o telefoną Dž. Č. nusinešė su savimi. Tą pačią dieną E. P. telefoną pardavė, ir visi nuteistieji, išskyrus N. V., išvažiavo toliau švęsti į Kauną.

28339.

284Nors nuteistieji tvirtina, kad L. R. pats savo noru, nieko neverčiamas bandė pasiskolinti pinigus, gauti kreditą, paimti išsimokėtinai mobilųjį telefoną, o paskui jį parduoti, nes taip pat ketino važiuoti į Kauną pas D. M. toliau švęsti, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo L. R. viso proceso metu nuoseklūs parodymai, kad jis neketino važiuoti su nuteistaisiais į Kauną, jis bijojo nuteistųjų, norėjo, jog jie kuo greičiau išeitų iš jo buto. Šiuos nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina ir L. R. 2017 m. balandžio 9 d. laikotarpiu nuo 10.28 val. iki 11.33 val. rašytos SMS žinutės jo motinai V. R., kuriuose L. R. prašė jam neskambinti ir nerašyti, bet kuo greičiau ateiti pas jį į butą ir išvaryti jį reketuojančius asmenis (t. 5, b. l. 52-54). Nukentėjusiajam L. R. nebuvo poreikio skolintis pinigų, imti kreditą ar išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, pinigai buvo reikalingi nuteistiesiems, tenkinti jų interesus, nes būtent jie ketino toliau tęsti išgertuves Kaune pas P. P. draugę D. M. Tai nuteistieji ir padarė: paėmė iš L. R. išsimokėtinai įsigytą mobilų telefoną, tą pačią dieną pardavė pažįstamam žmogui už 300 eurų ir išvažiavo tęsti išgertuvių į Kauną be nukentėjusiojo L. R.

28540.

286Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 9 d. naktį nukentėjusysis L. R. liko vienas savo bute su nepageidaujamais svečiais ‑ penkiais nuteistaisiais, kurie buvo fiziškai stipresni ir pranašesni pagal jų skaičių. Nukentėjusysis girdėjo iš kitų asmenų, jog nuteistieji, jiems nepaklusus, susidoroja, naudoja smurtą. Du nuteistieji – J. M. ir E. P. jau anksčiau apie dvejus metus iš nukentėjusiojo L. R. reketuodavo pinigus, t. y. reikalaudavo paskolinti jiems pinigus, naudodami psichinį smurtą (grasinimus panaudoti L. R. atžvilgiu fizinį smurtą) ar vertė nukentėjusįjį imti savo vardu kreditus, o pinigus atiduoti jiems, nuteistieji J. M. ir E. P. žinojo, kur L. R. gyvena, laukdavo nukentėjusiojo prie jo namų. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad įvykio vakarą E. P. ir J. M. reikalaujant iš nukentėjusiojo paimti jiems 300 eurų kreditą, J. M. kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu, sugniaužęs kumščius. Nukentėjusysis L. R., būdamas išsigandęs, internetu užpildė paraišką greitajam kreditui gauti. 2017 m. balandžio 9 d., apie 8 val., prieš einant patikrinti bankomate ar pervesti L. R. pinigai už kreditą, J. M. pagrasino L. R. sakydamas „nenorėk prasileist per šonus“ (gauti per šonus), todėl nukentėjusysis, bijodamas būti sumuštas nuteistųjų J. M. ir E. P., sutiko su jais nueiti iki bankomato patikrinti savo sąskaitos.

28741.

288Nors nuteistieji E. P. ir J. M. neigia L. R. atžvilgiu naudoję fizinį smurtą, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo L. R. parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis L. R. viso proceso metu tvirtino, kad nuteistieji E. P. ir J. M. nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad E. P. nukentėjusiajam L. R. sudavė kumščiu smūgius į abu šonus, o J. M. sudavė vieną smūgį į pilvo sritį („saulės rezginį“), nuo ko nukentėjusysis suklupo (t. 4, b. l. 103-116, 120-122, 123-134; t. 16, b. l. 126-130). Nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina jo motinos V. R. ir jos draugo R. J. parodymai. Liudytoja V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad po savaitės L. R. jai sakė, kad jam skauda šoną. L. R. pasakojo, kad nuteistieji kieme jį mušė, kumščiais trenkė į šoną (t. 17, b. l. 26-28). Liudytojas R. J., nukentėjusiojo L. R. motinos draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. pasakojo, kad nuteistieji lauke jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė kumščiu į pilvo sritį ir į šonus (t. 17, b. l. 142-144). Nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje L. R. buvo konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kuri galėjo būti padarytas 2017 m. balandžio 9 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 5, b. l. 10). Nors ant L. R. kūno (šonuose ir pilvo srityje) daugiau sužalojimų nebuvo konstatuota, tačiau tai nepaneigia L. R. parodymų, jog jo atžvilgiu nuteistieji E. P. ir J. M. naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis jautė skausmą ir suklupo, dėl ko atsirado specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas ‑poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Iš nukentėjusiojo L. R. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad E. P. bandė užsipulti L. R. ir jo bute, grįžus iš parduotuvės, kurioje jam nesuteikė kredito.

28942.

290Nukentėjusysis L. R. parodė, kad klausė nepilnamečio N. V. nurodymų, nes bijojo, buvo šoke, žinojo, kad jeigu nepaklus ar padarys kažką ne taip, tai N. V. praneš apie tai tame pačiame prekybos centre buvusiam P. P. ir kitiems nuteistiesiems, buvusiems bute, kurie galėjo iš L. R. buto kažką pavogti. L. R. bijojo jo bute buvusių nuteistųjų, nes E. P. ir J. M. iš jo ir anksčiau reikalaudavo paskolinti pinigų, paimti jiems kreditus, sekdavo jį, laukdavo prie nukentėjusiojo namų. L. R. nesikreipė pagalbos, nes buvo šoke, bijojo, jog jo atžvilgiu nuteistieji gali panaudoti fizinį smurtą (t. 16, b. l. 126-130).

29143.

292Byloje nustatyta, kad nuteistieji iš L. R. pinigus reikalavo pakankamai intensyviai ir ilgą laiko tarpą, t. y. 2017 m. balandžio 9 d. nuo apie 3 val. nakties iki 12 val. dienos, nepavykus pinigų gauti kredito būdu, L. R. skambino savo pažįstamiems ir draugams prašydamas paskolinti jam pinigus, o paskui lankėsi trijuose mobiliojo ryšio salonuose ir bandė paimti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, kad nuteistieji galėtų jį parduoti ir gauti už jį pinigus. Įvykio dieną J. M. grasino panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir abu nuteistieji – E. P. ir J. M. panaudojo fizinį smurtą L. R. atžvilgiu. Be to, nuteistieji ir nukentėjusysis buvo iš vieno miesto, nuteistieji žinojo, kur nukentėjusysis gyvena ir dirba, kada baigia darbą, anksčiau sekdavo nukentėjusįjį ir laukdavo jo prie namų, todėl nukentėjusiajam pabėgus, nuteistieji būtų jį anksčiau ar vėliau suradę. Nukentėjusiajam L. R. išeinant iš namų iki bankomato ar į parduotuvę su dviem nuteistaisiais, L. R. namuose pastoviai likdavo kiti nuteistieji, kurie nukentėjusiajam pabėgus ar pasikreipus pagalbos, galėjo kažką pavogti iš jo buto. Nukentėjusiojo baimės pagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad nuteistiesiems išėjus iš nukentėjusiojo buto, L. R. pasigedo 13 vnt. CD kompaktų su žaidimais, vieno „Xbox“ valdymo pulto, bevielės garso kolonėlės „JBL“. Todėl nukentėjusysis, bijodamas būti sumuštas ar apvogtas nuteistųjų, t. y. esant palaužtai jo valiai, iš baimės vykdė visus nuteistųjų reikalavimus, nesipriešino nuteistiesiems, nuo jų nebėgo ir neprašė aplinkinių pagalbos.

29344.

294Nuteistieji E. P. ir J. M. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad nukentėjusysis L. R. viską darė savo noru, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat dėl to galėjo netinkamai įvertinti situaciją ir duoti neteisingus parodymus.

29545.

296Nuteistasis P. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. R. rūkė „žolę“, taip pat turėjo miltelių (t. 18, b. l. 33-35). Nuteistasis E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. R. rūkė „žolę“ ir vartojo amfetaminą (t. 18, b. l. 35-37). Nuteistasis J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. R. siūlė parūkyti „žolės“ (t. 18, b. l. 88-90). Tačiau šių nuteistųjų parodymų nepatvirtino kiti nuteistieji – N. V. ir Dž. Č. Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip L. R. vartojo narkotines medžiagas, rūkė „žolę“ (t. 17, b. l. 22-24). Liudytoja E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą, apie 22-23 val., L. R., būdamas virtuvėje vienas, prie gartraukio rūkė „žolę“ ir uostė nuo stalo baltus miltelius. Tai matė tik E. D. ir R. V., daugiau to niekas nematė (t. 17, b. l. 44-46).

29746.

298Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojos R. V. ir E. D. draugavo su nuteistaisiais, būtent R. V. su savo drauge E. D. pakvietė nuteistuosius į L. R. butą, R. V. ir E. D. bendravo su nuteistaisiais po įvykio, o R. V. bendravo su nuteistaisiais net ir tada, kai jie buvo suimti, pranešdavo jiems apie kitų nuteistųjų veiksmus, aptarinėjo nuteistųjų galimą gynybos taktiką, svarstė kas iš nuteistųjų galėtų prisiimti sau visą kaltę, padėjo derinti tarp nuteistųjų parodymus, norėjo padėti nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti (t. 6, b. l. 51-74, 82-99). Liudytojos R. V. ir E. D. tarpininkavo tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo L. R., bendravo su L. R. motina, kad jie nerašytų pareiškimo, siūlė L. R. grąžinti paimtą išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus – 300 eurų (t. 4, b. l. 165). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistieji E. P., P. P. ir J. M. dėl savo procesinės padėties, yra tiesiogiai suinteresuoti duoti nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu melagingus parodymus, siekdami sukelti abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu, tokiu būdu siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitiems nuteistiesiems arba ją sušvelninti, o liudytojos R. V. ir E. D., būdamos nuteistųjų draugės, yra taip pat suinteresuotos duoti L. R. atžvilgiu melagingus parodymus, norėdamos padėti išvengti nuteistiesiems baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Be to, nuteistųjų E. P., P. P. ir J. M. parodymus, liudytojų R. V. ir E. D. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

29947.

300Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje neigė vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, nurodė, kad vartoja tik raminamuosius vaistus. Priešingai nei teigia nuteistieji, būtent J. M. kažkada siūlė L. R. parūkyti „žolės“, bet L. R. atsisakė (t. 16, b. l. 126-130), tai patvirtina nuteistojo J. M. nukentėjusiajam L. R. rašyti SMS pranešimai (t. 4, b. l. 163-164, 167). Šiuos nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtino ir kiti įvykio metu dalyvavę liudytojai bei kiti asmenys, betarpiškai bendravę su nukentėjusiuoju prieš įvykį, įvykio metu ir po įvykio. Liudytoja V. R., nukentėjusiojo L. R. motina, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. vartojo nereceptinius raminamuosius vaistus žolelių pagrindu, nes bijojo jį reketuojančių asmenų, kurie L. R. laukdavo net prie jo namų (t. 17, b. l. 26-28). Liudytojas R. J., nukentėjusiojo L. R. motinos draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nematė ir jam nekilo įtarimų, kad L. R. vartotų narkotines medžiagas, nurodė, kad L. R. vartojo raminamuosius vaistus, kuriuos įsigydavo vaistinėje, kad galėtų užmigti, L. R. bijojo nuteistųjų, nes jie jį reketavo (t. 17, b. l. 142-144). Liudytojas E. B., nukentėjusiojo L. R. draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. jam minėjo, kad vartoja raminamuosius vaistus (t. 17, b. l. 41-42). Liudytojas G. B., nukentėjusiojo L. R. draugas, teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. vartojo raminamuosius vaistus, nes jam buvo sunku užmigti. L. R. bute nebuvo vartojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nebuvo rūkoma „žolė“ (t. 17, b. l. 42-44). Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. bute asmenys nesusirinkdavo rūkyti „žolės“, liudytojas niekada nematė, jog L. R. rūkytų „žolę“ ar vartotų kitas narkotines medžiagas, liudytojui nežinoma apie tai, kad L. R. vartotų narkotines medžiagas. Liudytojas nurodė, kad L. R. vartojo raminamuosius vaistus, kad geriau miegotų (t. 17, b. l. 25-26). Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nematė, jog įvykio vakarą kas nors iš bute buvusių asmenų vartotų narkotines medžiagas (t. 17, b. l. 21-22). Liudytojos A. J. ir D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą nematė, kad kas nors L. R. bute rūkytų „žolę“ ar vartotų narkotines medžiagas (t. 17, b. l. 46-49). Liudytojai V. V. ir D. J., kuriems L. R. skambino ir prašė paskolinti pinigų, teisiamajame posėdyje parodė, kad pokalbio metu L. R. buvo blaivus, nesukėlė įtarimų, jog jis būtų apsvaigęs (nuo alkoholio ar tablečių). Liudytojas D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. jam pasakojo, kad vartoja raminamuosius vaistus, nes jaučia baimę dėl jį reketuojančių asmenų. Nors liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė L. R. darbe su stiklinėmis akimis, tačiau paaiškino, jog tai buvo ne nuo apsvaigimo, o nuo nemigos ir nuovargio (t. 17, b. l. 18-21). Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad nukentėjusysis L. R. įvykio vakarą buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kaip jau minėta anksčiau, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. R. parodymų teisingumu ir patikimumu, nes jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

30148.

302Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, darytina išvada, kad nuteistieji E. P., P. P., J. M., Dž. Č. ir N. V., neturėdami jokio teisėto pagrindo bei suvokdami savo reikalavimų neteisėtumą, panaudodami nukentėjusiojo L. R. atžvilgiu psichinę prievartą bei fizinį smurtą arba pasinaudodami jau kitų nuteistųjų sukurta bauginančia aplinka, palaužta nukentėjusiojo valia, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. R. pasiskolinti 300 eurų ir perduoti šiuos pinigus nuteistiesiems, o vėliau privertė nukentėjusįjį L. R. įsigyti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną su priedais, kurių bendra vertė 604 eurai, bei juos perduoti nuteistiesiems. Visi nuteistieji veikė bendrai, vieninga tyčia, jie siekė priversti nukentėjusįjį perduoti jiems savo turtą, o įgyvendami savo nusikalstamą sumanymą jie patys atliko aktyvius veiksmus arba juos matė (girdėjo išsakytus reikalavimus) ir pritarė bendrininkų atliktiems veiksmams (išsakytiems reikalavimams), taip pat nuteistieji matė, kad nukentėjusysis yra verčiamas ieškoti, skolintis pinigus bei imti išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, kuris turėjo būti perduotas nuteistiesiems, suprato, jog nukentėjusiajam yra grasinama, tačiau pasinaudojo kitų nuteistųjų sukurta bauginančia aplinka, palaužta nukentėjusiojo valia.

30349.

304Byloje nustatyta, kad E. P. ir J. M. be psichinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dar ir fizinį smurtą, todėl E. P. ir J. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, o P. P. ir Dž. Č. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

305Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 159 straipsnį

30650.

307Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas P. P. kaltu pagal BK 159 straipsnį, iš esmės rėmėsi tik nepilnamečio N. V. parodymais, iš kurių neaišku, kas įtraukė jį į nusikalstamos veikos darymą, duodamas nurodymą lydėti L. R. Anot gynėjo, N. V. parodymai šioje dalyje nėra konkretūs, kad jais vadovaujantis galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, nurodant konkretų asmenį.

30851.

309Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Kaltininko baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka atlikti BK 159 straipsnio dispozicijoje nustatytus ar kitokius įtraukimo veiksmus, dėl kurių vaikas padarė nusikalstamą veiką.

31052.

311Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2017 m. balandžio 9 d. N. V., gim. 2002-06-08 (t. 13, b. l. 70), buvo 14 metų, t. y. jis buvo vaikas, pagal savo smulkų kūno sudėjimą ir neaukštą ūgį atrodė kaip vaikas. N. V. buvo nuteistųjų draugas, nuteistieji pažinojo N. V. šeimą, N. V. motina skambino E. P. dėl N. V., kad pastarasis grįžtų namo, N. V. bendravo su nuteistaisiais, nuteistieji žinojo, kad N. V. lanko mokyklą, suvokė, jog jis yra jauno amžiaus, kad jis yra vaikas.

31253.

313Nuteistojo P. P. gynėjas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad N. V. negalėjo tiksliai nenurodyti, kuris iš nuteistųjų – E. P. ar P. P. – davė jam nurodymą lydėti ir prižiūrėti nukentėjusįjį L. R. Šio asmens tiksliai įvardinti negalėjo ir nukentėjusysis L. R. Visgi šios aplinkybės, kaip ir nuteistojo E. P. aiškinimas apeliacinės instancijos teisme, kad tai tik jis, bet ne jo brolis P. P., liepė N. V. lydėti ir stebėti L. R., esminės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo P. P. baudžiamosios atsakomybės už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką neturi. Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. R. ir ikiteisminiame tyrime duotų nuteistojo N. V. parodymų, tuo metu, kai buvo kalbama apie tai, kad L. R. turi išsimokėtinai paimti mobiliojo ryšio telefoną, o po to dar ir N. V. buvo liepta lydėti L. R. iki parduotuvės ir jį prižiūrėti, kol šis įvykdys nuteistųjų reikalavimą, kambaryje buvo ne tik E. P., bet ir P. P., kuris nusikalstamam sumanymui priversti L. R. nuteistųjų naudai gauti mobiliojo ryšio telefoną, šiam tikslui pasiekti įtraukiant ir nepilnametį N. V., ne tik kad neprieštaravo, bet ir aktyviais veiksmais pritarė – pats iki prekybos centro ėjo L. R. ir N. V. iš paskos, prekybos centre taip pat visą laiką, iki L. R. įgijo mobiliojo ryšio telefoną, buvo netoliese, nes suvokė, kad nukentėjusysis jį lydinčiam nepilnamečiui gali ir nepaklusti. Taigi, nors šiuo atveju nenustatyta, kad P. P. davė nurodymą N. V. lydėti ir prižiūrėti nukentėjusįjį, tai, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nepaneigia jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 159 straipsnį pagrįstumo.

314Dėl E. P. ir J. M. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu)

31554.

316Nuteistojo E. P. gynėjas ir nuteistasis J. M. apeliaciniuose skunduose teigia, kad šioje dalyje teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės tik selektyviai atrinktais J. Š. ir M. Š. parodymais, kurie viso proceso metu kito, todėl apeliantų manymu, jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir objektyvūs. Nuteistasis J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi J. Š. ir M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.

31755.

318Nuteistieji E. P. ir J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. pats pasiūlė (pažadėjo) sumokėti nuteistiesiems už pagalbą 100 eurų, jog padėjo išsiaiškinti, susitaikyti su jaunuoliais, kurie skriaudė M. Š. Nukentėjusysis M. Š. nebuvo skolingas nuteistiesiems, M. Š. nebuvo nustatytas terminas sumokėti pinigus. Nuteistieji neigė grasinę M. Š. duoti į nosį („bumbulą“), sumušti jį, neigė ieškoję M. Š. (t. 18, b. l. 23-26).

31956.

320Nukentėjusysis E. Š. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino šiuos nuteistųjų parodymus, teigdamas, kad jis 2015 m. liepos 30 d. pats pasiūlė (pažadėjo) nuteistiesiems E. P. ir J. M. sumokėti 100 eurų už pagalbą, kad pakalbėjo su vyresniais paaugliais, kurie skriaudė M. Š., tačiau pinigų nesumokėjo, J. M. nukentėjusiajam nieko blogo nedarė (t. 16, b. l. 91-92). Tačiau šie nukentėjusiojo M. Š. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, be to, jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

32157.

322Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą.

32358.

324Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nukentėjusysis nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d., apie 21.30 val., automobilyje E. P. ir J. M., grasindami M. Š. duoti į nosį, iš M. Š. reikalavo 100 eurų už apsaugą, už tai, kad nuteistieji būtų M. Š. draugai ir jis galėtų į juos bet kada kreiptis, kai tik prireiks pagalbos, nurodė pinigus sumokėti iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. Apie tai nukentėjusysis M. Š. tą patį vakarą papasakojo savo motinai ir pranešė telefonu tėvui (t. 2, b. l. 19-23). Šiuos nukentėjusiojo M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

32559.

326Liudytoja J. Š., nukentėjusiojo M. Š. motina, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarą M. Š., vos tik grįžęs namo, iš karto papasakojo liudytojai, kad E. P. ir J. M. iš jo reikalauja 100 eurų už pagalbą, kad apginė M. Š. nuo jį skriaudusių asmenų, „už stogą“, kad jis ramiai galėtų vaikščioti kieme, jog prie M. Š. niekas nesikabinėtų, todėl liudytoja kreipėsi į policiją. Paskui M. Š. liudytojai papasakojo kitą versiją – jog M. Š. pats pasiūlė nuteistiesiems 100 eurų už pagalbą, kad jį apginė nuo asmenų, kurie skriaudė M. Š., tačiau nukentėjusysis liudytojai nenurodė priežasties kodėl pakeitė pirminius parodymus (t. 20, b. l. 158-159). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja J. Š. davė pirmosios instancijos teisme (t. 16, b. l. 92-93) ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b. l. 1-2, 7-13). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. Š., nukentėjusiojo M. Š. tėvo, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad sūnus pasakojo, kad E. P. ir J. M. iš jo sūnaus M. Š. reikalavo pinigų, nors sūnus jiems nebuvo skolingas. Liudytojas parodė, kad buvo susitikęs su E. P. ir J. M., kurie patvirtino, kad nukentėjusysis M. Š. jiems neskolingas pinigų, jog jie tik pajuokavo (t. 2, b. l. 30-32). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad 2015 m. vasarą M. Š. jam pasakojo, kad E. P. ir J. M. už suteiktą pagalbą „pagąsdinti“ vaikinus, kurie norėjo sumušti M. Š., paprašė M. Š. 100 eurų (t. 2, b. l. 27-28).

32760.

328Nors M. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, tačiau nenurodė jokios priežasties, kodėl taip darė. Iš liudytojos J. Š., nukentėjusiojo M. Š. motinos, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad M. Š. nutarė pakeisti savo parodymus likus kelioms dienoms iki posėdžio pirmosios instancijos teisme, tačiau nukentėjusysis liudytojai nenurodė priežasties, kodėl pakeitė parodymus. Iš liudytojos J. Š. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad M. Š. keitė parodymus, nes kaimynai, sužinoję, kad buvo parašytas pareiškimas policijai, kieme pradėjo tyčiotis iš M. Š., nekęsti jo, vadino jį „ožiu“, todėl liudytoja, norėdama ramiai gyventi, kad sūnus galėtų laisvai vaikščioti kieme, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja J. Š. nurodė, kad gali būti, jog M. Š. kažkas pasiūlė pakeisti parodymus. Be to, iš liudytojos J. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti, kad liudytoja norėjo, jog būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes bijojo nuteistųjų keršto dėl parašyto jų atžvilgiu pareiškimo policijai (t. 2, b. l. 12). Tai patvirtino ir liudytoja L. B., tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą, teisiamajame posėdyje parodydama, kad J. Š. bijojo įtariamųjų, žinojo jų gyvenimo būdą, kad jie yra linkę nusikalsti, bijojo, kad bus susidorota su jos šeima (t. 18, b. l. 17-18).

32961.

330Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus nuteistųjų atžvilgiu, norėtų juos apkalbėti, melagingai apkaltinti, to nenurodė ir patys nuteistieji E. P. ir J. M. Liudytoja L. B., tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą, teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis M. Š. pats davė parodymus apie įvykį, M. Š., susipažinęs su apklausos protokolu, jokių pastabų ir prašymų neturėjo, savo parašu patvirtinu, jog jis teisingai surašytas. Liudytojai L. B. nukentėjusiojo M. Š. ir jo motinos J. Š. išvaizda, psichinė būklė nekėlė abejonių, apklausoje jie elgėsi ramiai, savo noru davė nuoseklius parodymus (t. 18, b. l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti pirminiais, nuosekliais nukentėjusiojo M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo M. Š. pirminiais parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

33162.

332Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, darytina išvada, kad nuteistieji E. P. ir J. M., neturėdami jokio teisėto pagrindo bei suvokdami savo reikalavimo neteisėtumą, panaudodami nukentėjusiojo M. Š. atžvilgiu psichinę prievartą, t. y. grasindami panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą – sulaužyti jam nosį, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį M. Š. perduoti nuteistiesiems 100 eurų. Nuteistųjų E. P. ir J. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

333Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu)

33463.

335Nuteistojo E. P. gynėjas teigia, kad E. P. susitiko su V. B., siekdamas, kad pastarasis su L. M. nesielgtų agresyviai ir grąžintų jai skolą, E. P. nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. B. parodymais. Apeliantas nurodo, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad E. P. šiame epizode atliko nusikalstamus veiksmus, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes E. P., bendraudamas su V. B. L. M. interesais, reikalavo iš V. B. perduoti 500 Eur, kuriuos V. B. buvo skolingas savo buvusiai sugyventinei L. M. už komunalines paslaugas ir sugadintus drabužius.

33664.

337BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje numatytų veikų požymiai yra atribojami atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės, ar aiškiai viršydamas tokios teisės ribas. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į esamos ar tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas paprastai yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009). Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis ar įgyvendindamas kito asmens teisę turi reikalavimo pagrindą į pas kitą asmenį esantį turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokio teise pagrįsto reikalavimo iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

33865.

339Nuteistasis E. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis bendravo su V. B. ir pasakė, jog pastarasis padengtų dalį skolos už komunalines paslaugas buto, kuriame jis kartu gyveno su L. M., t. y. kad grąžintų L. M. skolą. L. M. E. P. sakė, jog nuo jos neatstoja jos buvęs vyras, kabinėjasi prie jos, plėšo rūbus, ji nori išsiskirti, o jis nesutinka, įsiskolino bute, kur jie kartu gyveno, kad bendra skola apie 1 500-2 000 už komunalines paslaugas. L. M. tikslios sumos, kiek jai skolingas V. B., E. P. nepasakė (t. 20, b. l. 149). Nuteistasis E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. M. prašė jai padėti, t. y. pasikalbėti su V. B., kad pastarasis nuo jos atstotų. E. P. neigė naudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę jėgą, grasinęs, neigė kalbėjęs su V. B. apie 500 eurų skolą, prašęs iš nukentėjusiojo pinigų, nurodė, jog tik pasakė V. B., kad atstotų nuo L. M. (t. 18, b. l. 26-27). Nuteistasis E. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo agresyviai nusiteikęs, ant jo nerėkė, fizinio smurto nenaudojo, neprašė duoti konkrečios pinigų sumos (500 eurų), tik pasakė, jog daugiau nebelįstų prie L. M. ir padengtų nors dalį skolos už komunalines paslaugas buto, kuriame jis kartu gyveno su L. M. (t. 9, b. l. 114-116).

34066.

341Nuteistojo E. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, be to, jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

34267.

343Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. M. jam nereiškė jokių pretenzijų, nukentėjusysis nebuvo skolingas jokiai moteriai. Nuteistasis E. P. nukentėjusįjį buvo užsipuolęs tris kartus. Pirmą kartą ‑ 2015 m. lapkričio mėn. nukentėjusiojo darbovietėje, rūsyje, E. P. su dar vienu asmeniu agresyviai užsipuolė V. B., sugriebė jį už striukės atlapų, sakė, jog V. B. prisidirbo ir reikia pakalbėti. Antrą kartą – V. B. prie jo namų užpuolė trys asmenys, tarp kurių buvo ir E. P., tampė nukentėjusįjį, sudavė jam kelis smūgius ir reikalavo 500 eurų, nenurodydami už ką nukentėjusysis turi duoti pinigus. Trečią kartą ‑ prie nukentėjusiojo darbo V. B. užpuolė du asmenys, tarp kurių buvo ir E. P., vaikinai iššoko iš automobilio ir pribėgo prie nukentėjusiojo, tampė jį, reikalavo iš V. B. pinigų, sakydami, jog jis yra skolingas ir prisidirbęs (t. 16, b. l. 124-125). Analogiškus parodymus nukentėjusysis V. B. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, papildomai nurodydamas, kad prie V. B. namų E. P. sugrėbė nukentėjusįjį už drabužių, tąsė jį, sudavė vieną smūgį į galvą ir į veidą, kartu su kitais vyrais reikalavo iš jo 500 eurų, niekas nekalbėjo apie moterį, jie sakė, kad pinigai reikalingi jiems. Nuo smūgių V. B. buvo prakirsta apatinė lūpa ir nukentėjusysis nuo kiekvieno smūgio jautė fizinį skausmą. Sumuštą nukentėjusįjį matė jo patėvis (t. 3, b. l. 99-105). Nukentėjusysis V. B. savo parodymus patvirtino akistatos metu su E. P. (t. 3, b. l. 143-145) bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 3, b. l. 107-112). Šiuos nukentėjusiojo V. B. parodymus patvirtina ir liudytojo M. P., nukentėjusiojo V. B. bendradarbio, bei liudytojo P. M., nukentėjusiojo V. B. patėvio, parodymai. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. sausio mėn. matė, kaip darbo teritorijoje vaikinai laikė sugriebę V. B. už drabužių (t. 16, b. l. 122). Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo P. M., nukentėjusiojo V. B. patėvio, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. pastebėjo, kad pas V. B. nubrozdinta lūpa ir kakta, posūnis paaiškino, kad jį užpuolė du ar tris jaunuoliai ir reikalavo pinigų (t. 3, b. l. 138-139).

34468.

345Nukentėjusysis V. B. anksčiau nepažinojo E. P., neturėjo su juo jokių santykių. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis V. B. būtų suinteresuotas duoti neteisingus parodymus nuteistojo E. P. atžvilgiu, norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Teismas neturi pagrindo abejoti iš esmės viso proceso nuosekliais nukentėjusiojo V. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

34669.

347Nuteistasis E. P. neigia naudojęs nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu fizinį smurtą. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo V. B. ir jo patėvio P. M. parodymai. Nors nukentėjusysis V. B. po panaudoto jo atžvilgiu fizinio smurto nesikreipė į teismo medicinos ekspertus neužfiksuoti V. B. padaryti kūno sužalojimai, tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo viso proceso metu nuosekliai parodymais, kad antro susitikimo metu prie V. B. namų, E. P., reikalaudamas 500 eurų, sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, tąsė jį, sudavė vieną smūgį į galvą ir į veidą, nuo ko V. B. buvo prakirsta apatinė lūpa. Be to, nukentėjusiajam padarytus sumušimus matė jo patėvis P. M., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. pastebėjo, kad pas V. B. nubrozdinta lūpa ir kakta, posūnis paaiškino, kad jį užpuolė du ar tris jaunuoliai ir reikalavo pinigų (t. 3, b. l. 138-139). Nors V. B. sužalojimai buvo padaryti 2016 m. sausio 7 d., o liudytojas P. M. nurodė, kad sužalotą posūnį matė 2015 m. gruodžio mėn., tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų realumu, nes liudytojas galėjo suklysti nurodydamas laikotarpį, be to, liudytojas paaiškino, kad sužalojimus V. B. padarė jį užpuolę du ar tris jaunuoliai, kurie reikalavo pinigų, kas atitinka nukentėjusiojo V. B. parodymus.

34870.

349Nors nuteistasis E. P. tvirtina, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju V. B. L. M. prašymu, tačiau tai paneigia liudytojos L. M. parodymai. Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad sakė E. P. ir D. L. (E. P. pusbroliui), kad jos buvęs sugyventinis V. B. yra jai skolingas už komunalines paslaugas, tačiau liudytoja neminėjo sumos, nes jos nežinojo, neprašė E. P. „išmušti“ šios skolos iš V. B., nes su V. B. bendravo gražiai, jis žadėjo grąžinti skolą. Liudytoja nežinojo, kad E. P. ėmėsi iniciatyvos dėl skolos grąžinimo, E. P. jai nesakė, kad kalbėsis su V. B. dėl skolos (t. 17, b. l. 16-17).

35071.

351Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad L. M. neprašė nuteistojo E. P. „išmušti“ iš V. B. skolos; L. M. neminėjo E. P. ir konkrečios sumos, nes jos pati nežinojo. Tai patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad E. P., reikalaudamas iš nukentėjusiojo pinigų, neminėjo už ką nukentėjusysis turi duoti pinigus, kai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, E. P. su kitais vyrais sakė, kad pinigai reikalingi jiems, niekas neminėjo jokios moters. Nuteistasis E. P. iš nukentėjusiojo V. B. reikalavo perduoti jam 500 eurų veikdamas ne L. M. interesais, bet savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai. Nuteistasis E. P. ir nukentėjusysis V. B. nebuvo tarpusavyje pažįstami, jokių sutartinių, prievolinių ar kitos kilmės turtinės teisės santykių neturėjo, o nuteistojo E. P. reiškiamas turtinis reikalavimas, jog nukentėjusysis jam perduotų 500 eurų, neturėjo teisėto pagrindo, ir nuteistasis tai suvokė. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis įgyvendino kito asmens (L. M.) tikrą ar tariamą teisę (apmokėti dalį skolos už komunalines paslaugas), t. y. savavaldžiavo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo E. P. padarytą veiką pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

352Dėl J. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu)

35372.

354Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde neginčija, kad tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo J. M. buvo kilęs konfliktas, tačiau nuteistasis teigia, kad konfliktas su A. P. kilo iš asmeninių paskatų – pykčio ir keršto, susijusių su nukentėjusiojo elgesiu ir prieš tai buvusiu tarpusavio asmeninio pobūdžio konfliktu.

35573.

356Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs ar kiti įstatymo dispozicijoje nurodyti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

35774.

358Byloje nustatyta, kad J. M., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu T. J., 2014 m. balandžio 9 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro ,,IKI“, esančio Kėdainiuose, Gegučių g. 13, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam A. P. į dešinį žandą, tuo padarant jam sužalojimą viršutinės lūpos dešinėje, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia sudavė nukentėjusiajam E. V. į kairės akies antakį, tuo sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to susistumdė su nukentėjusiaisiais, taip bendrais veiksmais, sutrikdė visuomenės tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkai. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. gegužės 22 d., apie 18.40 val., J. M., T. J. ir G. J., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje – prie Kėdainių ,,Ryto“ pagrindinės mokyklos, esančios Kėdainiuose, Pavasario g. 6, įžūliu elgesiu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam E. V. į kairę veido pusę, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, G. J. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį skruostą, o šiam pasileidus bėgti, J. M. pasivijęs sugriebė A. P. už marškinėlių ties petimi ir suplėšė marškinėlius, po to J. M. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu A. P. į dešinę ausį, nuo ko šis parkrito ant žemės ir gulinčiam A. P. ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tęsiant nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, viešoje vietoje – prie prekybos centro ,,IKI“, esančio Kėdainiuose, Tilto g. 2, prisiviję nukentėjusįjį A. P., T. J. įžūliu elgesiu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. P. padarė randą viršutinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas smakro kairėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, kas sukėlė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką.

35975.

360Tai, kad dėl nuteistojo J. M. ir kitų nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad viešose vietose prieš kitus asmenis (A. P. ir E. V.) buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam A. P. nežymiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad nukentėjusysis A. P. turėjo kreiptis į policiją, vykti į ligoninę. Nuteistojo J. M. ir kitų nuteistųjų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys. Konflikto chuliganišką, o ne privatų pobūdį, patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio nukentėjusieji A. P. ir E. V. su nuteistaisiais, tame tarpe J. M., nebuvo pažįstami, jokių santykių neturėjo, o smurtą prieš nukentėjusiuosius E. V. ir A. P. nuteistieji panaudojo dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam E. V. parduotuvėje netyčia susitrenkus petimi su vienu iš nuteistųjų, o po pusantro mėnesio nuteistieji sutikę nukentėjusiuosius A. P. ir E. V. gatvėje, nieko jiems nesakę, vėl pradėjo naudoti nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešose vietose kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiesiems suduoti keli smūgiai – patvirtina, kad nuteistasis J. M. suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

36176.

362Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino A. P. nustatytų sužalojimų pobūdžio, kilimo priežasties, mechanizmo, kieno galbūt kaltais veiksmais A. P. buvo padaryti sužalojimai.

36377.

364Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.

36578.

366Nuteistasis J. M. su kitais nuteistaisiais pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais – bendravykdytojais. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi tris nuteistieji, tame tarpe ir J. M., pakankamai ilgą laiko tarpą, viešose vietose, nukentėjusiųjų A. P. ir E. V. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tokiu būdu, bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. P. padarė randą viršutinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas smakro kairėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, kas sukėlė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi nuteistieji, būdami šalia ir matydami tokius bendrininkų veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendrininkų elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina J. M. ir kitų nuteistųjų veiksmų, tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio sutarimą padaryti nusikalstamą veiką. Vykdytojo ekscesas byloje nenustatytas, todėl šia nusikalstama veika sukelti padariniai pagrįstai bendrai inkriminuoti trims nusikaltimo bendravykdytojams ir, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismais neturėjo pagrindo papildomai aiškintis aplinkybių, kuriam bendrininkui kuriuos nusikalstamos veikos padarinius priskirti. Nuteistojo J. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233 keista redakcija galioja nuo 2007-07-21, Žin., 2007, Nr. 81-3309).

367Dėl paskirtų bausmių

36879.

369Apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistiesiems E. P., J. M., Dž. Č. paskirti švelnesnes bausmes.

37080.

371Nuteistojo E. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atsižvelgus į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, E. P. skirti mažesnę nei sankcijos vidurkį bausmę.

37281.

373Nuteistasis E. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, padarytas 2015 m. liepos 30 d., laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 28 d., 2017 m. balandžio 9 d. (dvi veikos). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2015 m. liepos 30 d. ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 28 d., ikiteisminiai tyrimai E. P. atžvilgiu buvo nutraukti (t. 1, b. l. 45-47, 58-59), tačiau 2017 m. liepos 3 d. ir 2017 m. liepos 4 d. nutarimais ikiteisminiai tyrimai buvo atnaujinti (t. 1, 50-52, 65-68). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai ir tai yra pagrindas švelninti bausmę.

37482.

375Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

37683.

377Įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę (nevedęs, dirba, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas tris kartus, du kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, dvi nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo lakoparpiu, po šioje byloje priimto nuosprendžio Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas už dvi naujas nusikalstamas veikas (pagal BK 284 straispnį ir 259 straipsnio 2 dalį ‑ dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme), kas rodo, jog E. P. yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, draudžiamas elgesys yra pastarojo gyvenimo būdas, o teisinę padėtį lengvinančio instituto taikymas net du kartus praeityje pozityvaus poveikio nepadarė, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, susijusias su turto prievartavimu panaudojant fizinį ir psichinį smurtą bei vaiko įtraukimu į nusikalstamą veiką, kad E. P. vaidmuo visų nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis buvo aktyvus, veikė kaip vykdytojas), jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tris nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo E. P. paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis, yra aiškiai per griežtos.

37884.

379Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde nurodo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (A. L. atžvilgiu), ir kad dėl jos gailisi, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti tai J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nuteistasis J. M. formaliai nurodė esąs kaltas tik apeliaciniame skunde, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu, 2019 m. gruodžio 5 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodydamas tam objektyvių priežasčių, tad vienaip ar kitaip vertinti šių apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija negali.

38085.

381Įvertinus nuteistojo J. M. asmenybę (anksčiau teistas, vieną nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su kelių transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu, kas rodo, jog J. M. yra linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, tai, kad padarė keturias nusikalstamas veikas (vieną sunkią, vieną apysunkę ir dvi nesunkias), susijusias su turto prievartavimu panaudojant fizinį ir psichinį smurtą bei viešosios tvarkos pažeidimu, taip pat panaudojant fizinį smurtą, kad J. M. vaidmuo visų nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis buvo aktyvus, veikė kaip vykdytojas, jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tris nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamąją atsakomybę dėl vienos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (dėl BK 284 straipsnio 1 dalies (A. P. atžvilgiu, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo J. M. paskirtos bausmės, tiek jų rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jų dydis ‑ mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus bausmių vidurkius, yra aiškiai per griežtos. Nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (serganti motina, nėščia draugė, išsiskyrusi sesuo su 5 vaikais) dėl nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam J. M. bausmės. Nuteistajam J. M. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

38286.

383Įvertinus nuteistojo Dž. Č. asmenybę (anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su viešosios tvarkos pažeidimu (BK 284 straipsnį), už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, kas rodo, jog Dž. Č. yra linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka, vedęs, dirba), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo Dž. Č. paskirta bausmė, tiek jos rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis ‑ mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra aiškiai per griežta. Nuteistojo Dž. Č. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam Dž. Č. bausmės. Nuteistajam Dž. Č. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

38487.

385Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių ir proceso išlaidų priteisimo klausimus.

386Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

387Nuteistojo P. P. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo E. P. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo J. M., nuteistojo Dž. Č. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. ‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181... 4. ‑ pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras veikas... 6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kėdainių rajono apylinkės... 7. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. ‑ pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6... 9. ‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (V. B. turto prievartavimas) laisvės... 10. ‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (L. R. turto prievartavimas) laisvės... 11. ‑ pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis,... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 181... 14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta 4 (keturių) metų... 15. Dž. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį... 16. J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 17. ‑ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusieji A. P., E. V.) laisvės... 18. ‑ pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 19. ‑ pagal 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis A. L.) laisvės atėmimu... 20. ‑ pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį,... 22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 284... 23. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta 3 (trejų) metų 6... 24. Solidariai iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. nukentėjusiajam L. R.... 25. Solidariai iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. civiliniam ieškovui UAB... 26. Iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V. nukentėjusiajam L. R. priteista po 60... 27. Iš P. P., E. P., Dž. Č., J. M. valstybei priteista po 162,93 Eur iš... 28. Tuo pačiu nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 30. I. Bylos esmė... 31. 1.... 32. J. M. nuteistas už tai, kad jis ir T. J., gim. 1996-11-03, būdamas... 33. 2.... 34. E. P. ir J. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m.... 35. 3.... 36. E. P. nuteistas ir už tai, kad prievartavo turtą iš V. B., o būtent: 2015... 37. 4.... 38. J. M. nuteistas ir už tai, kad jis 2016 m. liepos 1 d., apie 12.00 val., ( - )... 39. 5.... 40. P. P., E. P., Dž. Č., J. M., taip pat nuteisti už tai, kad jie ir N. V.,... 41. P. P., E. P., Dž. Č., J. M., N. V., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m.... 42. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 43. 6.... 44. Nuteistojo P. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo... 45. 6.1.... 46. Apeliantas nurodo, kad P. P. skundžiamas nuosprendis priimtas, padarius... 47. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį... 48. 6.2.... 49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai įvardijo... 50. 6.3.... 51. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu P. P.... 52. 6.4.... 53. Nepaisant to, pirmos instancijos teismas P. P. parodymus vertino kritiškai,... 54. 6.5.... 55. Kita vertus, nuketėjusysis L. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė,... 56. 6.6.... 57. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pirmiau išdėstytų... 58. 6.7.... 59. Nuteistasis N. V., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos... 60. 6.8.... 61. P. P. apklausiamas viso proceso metu parodė, kad ėjo kartu su N. V. ir L. R.... 62. 6.9.... 63. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas P. P. apkaltinamąjį... 64. Dėl nuteisimo pagal BK 159 straipsnį... 65. 6.10.... 66. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. P.... 67. 6.11.... 68. 2017 m. gegužės 19 d. apklausiamas įtariamuoju N. V. parodė: „Kai jie... 69. 6.12.... 70. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas... 71. 6.13.... 72. L. R. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu patvirtino N. V. 2017 m.... 73. 6.14.... 74. Nuteistasis P. P. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nurodymo N. V.... 75. 6.15.... 76. Apygardos teismas padarė išvadą, kad N. V. nurodymą lydėti L. R. į... 77. 6.16.... 78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios... 79. 7.... 80. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas apeliaciniame skunde prašo... 81. 7.1.... 82. Apeliantas nurodo, kad E. P. skundžiamas nuosprendis priimtas, padarius... 83. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį... 84. 7.2.... 85. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausiamas teisme E. P. patvirtino, jog... 86. 7.3.... 87. E. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir J. M. Pastarasis teisme patvirtino,... 88. 7.4.... 89. Bylos nagrinėjimo metu apklausiami P. P., Dž. Č. parodė, jog būnant pas L.... 90. 7.5.... 91. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtus... 92. 7.6.... 93. L. R. apklausiamas teisme parodė, kad jis vartoja raminamuosius vaistus.... 94. 7.7.... 95. Tuo tarpu liudytojas G. B. apklausiamas 2018 m. birželio 28 d. parodė, kad... 96. 7.8.... 97. Teisme 2018 m. birželio 26 d. apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2017 m.... 98. 7.9.... 99. 2018 m. birželio 26 d. teisme liudytoja V. R. patvirtino, kad buvo keletas... 100. 7.10.... 101. Liudytoja A. J. apklausiama 2017 m. birželio 28 d. parodė, kad į L. R. butą... 102. 7.11.... 103. Nukentėjusiojo L. R. mobilaus ryšio telefono 2017 m. balandžio 12 d.... 104. 7.12.... 105. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, paminėtų įrodymų,... 106. 7.13.... 107. Apeliantas nurodo ir tai, kad E. P. aptariama veika kvalifikuota pagal BK 181... 108. 7.13.1.... 109. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teismo posėdžio metu E. P.... 110. 7.13.2.... 111. Teismas paminėtus kaltinamųjų parodymus vertino kritiškai ir, darydamas... 112. 7.13.3.... 113. Specialisto išvadoje Nr. G993/2017(02) nurodoma, jog L. R. konstatuota... 114. 7.13.4.... 115. Apklausiamas 2017 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, L. R. parodė,... 116. 7.13.5.... 117. Apelianto teigimu, neginčijant specialisto išvados Nr. G993/2017(02),... 118. 7.13.6.... 119. Apeliantas taip pat pastebi, kad L. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu,... 120. 7.13.7.... 121. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas... 122. 7.14.... 123. E. P. neigia naudojęs L. R. atžvilgiu bet kokį smurtą, t. y. padaręs... 124. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (veika prieš M. Š.)... 125. 7.15.... 126. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. P. kaltu... 127. 7.16.... 128. Kita vertus, apelianto teigimu, J. Š. visų keturių jos apklausų šiame... 129. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (veika prieš V. B.)... 130. 7.17.... 131. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas E. P. dėl šios veikos... 132. 7.18.... 133. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad E. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu... 134. 7.19.... 135. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad V. B. po to, kai jie išsiskyrė,... 136. 7.20.... 137. Apygardos teismas, vertindamas V. B. parodymų patikimumą, nevertino šių... 138. 7.21.... 139. V. B. parodymų patikimumo vertinimo kontekste apeliantas atkreipia dėmesį ir... 140. 7.22.... 141. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantas pateikdamas teismų... 142. Dėl bausmės... 143. 7.23.... 144. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje baudžiamasis procesas E. P. pradėtas... 145. 8.... 146. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m.... 147. 8.1.... 148. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka... 149. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje.... 150. 8.2.... 151. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 181 straipsnio... 152. 8.3.... 153. Apelianto teigimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo M.... 154. 8.4.... 155. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 156. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika prieš... 157. 8.5.... 158. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo asmens ir... 159. 8.6.... 160. Be to, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į byloje esančius... 161. 8.7.... 162. Išdėstytos aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina, kad dėl netinkamai... 163. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje... 164. 8.8.... 165. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis, susijusiomis su turto... 166. 8.9.... 167. Nurodo, kad L. R. jis pažinojo, kaip asmenį, vartojantį narkotines... 168. 8.10.... 169. Pasak apelianto, L. R. jį bei kitus asmenis savo noru įsileido į butą,... 170. 8.11.... 171. Apelianto teigimu, L. R. parodymai yra melagingi, sąlygoti artimųjų baimės... 172. 8.12.... 173. Pasak apelianto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jo smurtinį,... 174. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (veika prieš... 175. 8.13.... 176. Apeliantas nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant... 177. Dėl bausmės... 178. 8.14.... 179. Apeliantas nurodo, kad jis prisipažįsta tik dėl vieno nesunkaus nusikaltimo... 180. 8.15.... 181. Apelianto teigimu, svarstant bausmės paskyrimo klausimą, teismas turėjo... 182. 8.16.... 183. Skunde nurodoma, kad apeliantas šiuo metu prižiūri savo sunkiai sergančią... 184. 8.17.... 185. Jo draugė P. E., gyvenanti ( - ), su kuria ruošiasi tuoktis, laukiasi... 186. 8.18.... 187. Be to, jis turi seserį J. S., kuri yra išsituokusi ir viena augina 5 vaikus.... 188. 9.... 189. Nuteistojo Dž. Č. gynėjas advokatas O. Šibkovas apeliaciniame skunde prašo... 190. 9.1.... 191. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas,... 192. 9.2.... 193. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei bendrininkavimo, nei... 194. 9.3.... 195. Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir į kitas aplinkybes.... 196. 9.3.1.... 197. Pats nukentėjusysis neprieštaravo, kad Dž. Č., N. V., P. P., E. P. ir J. M.... 198. 9.3.2.... 199. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad anksčiau su Dž. Č. jie nebuvo... 200. 9.3.3.... 201. Nors nukentėjusysis parodė, kad „visą laiką galvojo ką daryti, kad jie... 202. 9.3.4.... 203. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad kalbos apie pinigų... 204. 9.3.5.... 205. Apeliantas pastebi ir tai, kad Dž. Č. buvo išvykęs bent kelis kartus,... 206. 9.3.6.... 207. Dž. Č. neneigia, kad kartu su nukentėjusiuoju ėjo į „M. l.“, tačiau... 208. 9.4.... 209. Visiškai ignoruodamas aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos... 210. 9.5.... 211. Pirmiau išdėstyti argumentai, apelianto teigimu, leidžia teigti, jog... 212. 9.6.... 213. Apeliantas, atkreipdamas dėmesį į kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr.... 214. 9.6.1.... 215. Daugelis jau paminėtų aplinkybių (pavyzdžiui, kad kitus kaltinamuosius... 216. 9.7.... 217. Skunde nurodoma ir tai, kad nuosprendyje didžiausią dėmesį teismas skyrė... 218. 9.8.... 219. Taigi nenustatęs nei bendrininkavimo sudėties, nei visų BK 181 straipsnio 1... 220. 9.9.... 221. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis dėl pirmiau nurodytų... 222. 9.9.1.... 223. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog... 224. 10.... 225. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius... 226. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 227. 11.... 228. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato Ž. Kalinausko, nuteistojo E. P. gynėjo... 229. 12.... 230. Dėl P. P. ir Dž. Č. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį... 231. 13.... 232. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 233. 14.... 234. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad P. P.... 235. 15.... 236. Nuteistojo E. P. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad visi veiksmai, jog... 237. 16.... 238. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo L. R.... 239. 17.... 240. Nuteistojo Dž. Č. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tuo metu, kai... 241. 18.... 242. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 243. 19.... 244. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2017 m. balandžio 8 d. apie 21... 245. 20.... 246. Nuteistasis E. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad prisipažįsta... 247. 21.... 248. Nuteistasis P. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nebuvo... 249. 22.... 250. Nuteistasis Dž. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai iš L. R.... 251. 23.... 252. Nuteistasis J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad norėjo toliau... 253. 24.... 254. Nors nuteistųjų duoti parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, tačiau tam... 255. 25.... 256. Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. M. ar E. P. liepė... 257. 26.... 258. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis L. R. davė ir ikiteisminio... 259. 27.... 260. Nukentėjusiojo L. R. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs,... 261. 28.... 262. Nukentėjusysis L. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje... 263. 29.... 264. Nukentėjusiojo L. R. parodymus patvirtina liudytojų V. R. ir R. J., kuriems... 265. 30.... 266. Liudytojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo... 267. 31.... 268. Liudytojai T. K., R. V., A. S., E. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad... 269. 32.... 270. Iš liudytojos D. M. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji su... 271. 33.... 272. Iš nuteistojo N. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, matyti,... 273. 34.... 274. Liudytojai V. V. ir D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad skambinant L. R.... 275. 35.... 276. Šiuo atveju nuteistieji E. P. ir J. M., ieškodami pinigus, t. y. reikalaudami... 277. 36.... 278. Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. liepė eiti į... 279. 37.... 280. Nors nuteistieji P. P. ir Dž. Č. neigia žinoję, kokiu tikslu L. R. su N. V.... 281. 38.... 282. Nors Dž. Č. tuo metu buvo išvažiavęs kartu su savo tėvu į turgų,... 283. 39.... 284. Nors nuteistieji tvirtina, kad L. R. pats savo noru, nieko neverčiamas bandė... 285. 40.... 286. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 9 d. naktį nukentėjusysis... 287. 41.... 288. Nors nuteistieji E. P. ir J. M. neigia L. R. atžvilgiu naudoję fizinį... 289. 42.... 290. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad klausė nepilnamečio N. V. nurodymų, nes... 291. 43.... 292. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iš L. R. pinigus reikalavo pakankamai... 293. 44.... 294. Nuteistieji E. P. ir J. M. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad... 295. 45.... 296. Nuteistasis P. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. R. rūkė... 297. 46.... 298. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojos R. V. ir E. D. draugavo su... 299. 47.... 300. Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje neigė vartojęs narkotines ar... 301. 48.... 302. Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, darytina išvada, kad... 303. 49.... 304. Byloje nustatyta, kad E. P. ir J. M. be psichinio smurto nukentėjusiojo... 305. Dėl P. P. nuteisimo pagal BK 159 straipsnį... 306. 50.... 307. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas,... 308. 51.... 309. Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas,... 310. 52.... 311. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2017 m. balandžio... 312. 53.... 313. Nuteistojo P. P. gynėjas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad N. V.... 314. Dėl E. P. ir J. M. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo... 315. 54.... 316. Nuteistojo E. P. gynėjas ir nuteistasis J. M. apeliaciniuose skunduose teigia,... 317. 55.... 318. Nuteistieji E. P. ir J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. pats... 319. 56.... 320. Nukentėjusysis E. Š. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino šiuos... 321. 57.... 322. Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio... 323. 58.... 324. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo M. Š. parodymai, duoti... 325. 59.... 326. Liudytoja J. Š., nukentėjusiojo M. Š. motina, apeliacinės instancijos... 327. 60.... 328. Nors M. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu... 329. 61.... 330. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo... 331. 62.... 332. Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, darytina išvada, kad... 333. Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo V. B.... 334. 63.... 335. Nuteistojo E. P. gynėjas teigia, kad E. P. susitiko su V. B., siekdamas, kad... 336. 64.... 337. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje numatytų veikų požymiai yra atribojami... 338. 65.... 339. Nuteistasis E. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis bendravo su... 340. 66.... 341. Nuteistojo E. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, be to, jie... 342. 67.... 343. Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. M. jam nereiškė... 344. 68.... 345. Nukentėjusysis V. B. anksčiau nepažinojo E. P., neturėjo su juo jokių... 346. 69.... 347. Nuteistasis E. P. neigia naudojęs nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu fizinį... 348. 70.... 349. Nors nuteistasis E. P. tvirtina, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju V. B.... 350. 71.... 351. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad L. M.... 352. Dėl J. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. P.... 353. 72.... 354. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde neginčija, kad tarp nukentėjusiojo A.... 355. 73.... 356. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 357. 74.... 358. Byloje nustatyta, kad J. M., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu T.... 359. 75.... 360. Tai, kad dėl nuteistojo J. M. ir kitų nuteistųjų veiksmų buvo sutrikdyta... 361. 76.... 362. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino A.... 363. 77.... 364. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 365. 78.... 366. Nuteistasis J. M. su kitais nuteistaisiais pagrįstai buvo pripažinti... 367. Dėl paskirtų bausmių... 368. 79.... 369. Apeliaciniuose skunduose prašoma nuteistiesiems E. P., J. M., Dž. Č.... 370. 80.... 371. Nuteistojo E. P. gynėjas apeliaciniame skunde prašo atsižvelgus į ilgą... 372. 81.... 373. Nuteistasis E. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už kelias nusikalstamas... 374. 82.... 375. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 376. 83.... 377. Įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę (nevedęs, dirba, baustas administracine... 378. 84.... 379. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde nurodo padaręs nusikalstamą veiką,... 380. 85.... 381. Įvertinus nuteistojo J. M. asmenybę (anksčiau teistas, vieną nusikalstamą... 382. 86.... 383. Įvertinus nuteistojo Dž. Č. asmenybę (anksčiau teistas, nusikalstamą... 384. 87.... 385. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių ir... 386. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 387. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko, nuteistojo E. P. gynėjo...