Byla 2K-289/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžių.

2Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš P. K. priteista 91 138,64 Lt AB „SEB lizingas“ turtinei žalai atlyginti.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad P. K. nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką atlyginti ne mažiau kaip 25 000 Lt AB „SEB lizingas“ padarytos turtinės žalos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, P. K. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „D.“, esančios ( - ), direktoriumi, 2007 m. rugsėjo 7 d. pasirašydamas su AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-090036 dėl įmonei reikalingo turto – automobilio BMW 645 (valst. Nr. ( - )) finansavimo, šia sutartimi įsipareigojo kas mėnesį mokėti AB „SEB lizingas“ mokėjimus, kol bus išpirktas minėtas automobilis (ir nuosavybės teisė į jį pereis UAB „D.“), bei įsipareigojo jam, kaip UAB „D.“ direktoriui, 2007 m. rugsėjo 10 d. priėmimo–perdavimo aktu perduoto automobilio be raštiško AB „SEB lizingas“ sutikimo neįkeisti, nemainyti, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti bei imtis visų priemonių tam, kad išvengtų AB „SEB lizingas“ nuosavybės teisės į turtą apribojimo iš trečiųjų asmenų pusės; žinodamas, kad pagal šios finansinio lizingo sutarties 12.1 punktą nuo turto nuosavybės teisės perėjimo AB „SEB lizingas“ (remiantis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis) momento visą lizingo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo–perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo turtas nuosavybės teise priklauso AB „SEB lizingas“, 2008 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, šį automobilį BMW 645 pagal žodinę sutartį perdavė M. K., o AB „SEB lizingas“ 2009 m. gegužės 21 d. nutraukus su UAB „D.“ sudarytą finansinio lizingo sutartį, automobilio BMW 645, neišpirktos likutinės vertės, sudarančios 91 138,64 Lt, neišpirko ir automobilio AB „SEB lizingas“ negrąžino; taip P. K., veikdamas neatsargiai, dėl nusikalstamo pasitikėjimo iššvaistė jam patikėtą svetimą, AB „SEB lizingas“ priklausantį didelės – 91 138,64 Lt vertės turtą – automobilį BMW 645.

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstant P. K. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį padaryta išvada, kad šią nusikalstamą veiką (svetimo turto iššvaistymą) jis padarė tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistasis P. K. veikė nusikalstamai pasitikėdamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikties byloje nustatytoms aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

7Kasaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes P. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bylos duomenų pripažinimą įrodymais, pažeidimus. Nors nustatyta, kad nuteistasis, perleisdamas M. K. automobilį, nesilaikė finansinio lizingo su AB „SEB lizingas“ sutarties sąlygų, tačiau, kasatoriaus manymu, nagrinėjamu atveju teismai neteisingai sprendė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą.

9Kasaciniame skunde pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas yra kraštutinė priemonė ir vien iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas savaime dar nereiškia, jog yra padaryta nusikalstama veika ar civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius. Ne visuomet sutartinių prievolių nevykdymas priklauso nuo tyčinių veiksmų, o tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės ar kitų asmenų kalti veiksmai. Be to, atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybes privalu nustatyti, ar kaltininkas sąmoningai sudarė sąlygas, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba tokių teisių atkūrimas būtų tiek apsunkintas, kad būtų neįmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos surandant ar identifikuojant prievolę vykdyti vengiantį asmenį; ar, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, viena iš šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybes (ir vertinant iš lizingo sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančius teisinius padarinius), civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, kai nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasaciniame skunde nurodant šias nuostatas remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimais, kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-255/2007, 2K-7-198/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010, 2K-81/2011, 2K-255/2011, 2K-409/2011, 2K-191/2012, 2K-208/2013 ir kt.

10Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K., priimdamas iš P. K. automobilį, žinojo jo savininką (AB „SEB lizingas“) ir įsipareigojo mokėti periodines įmokas (jas tam tikrą laiką mokėjo) bei sudaryti atitinkamą sutartį su lizingo bendrove, tačiau šios sutarties nesudarė. Be to, kai M. K. nebemokėjo įmokų, P. K. ėmėsi teisinių priemonių susigrąžinti perleistą automobilį – jo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskelbta automobilio paieška ir 2010 m. vasario 12 d. teismo nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, iš jo priteista UAB „D.“ 68 400 Lt turtinei žalai atlyginti. Nors šis nuosprendis neatleidžia P. K. nuo pareigos mokėti lizingo bendrovei periodines įmokas, kurias, beje, jis moka iki šiol, tačiau nustatyta svarbi aplinkybė, t. y. kad lizingo bendrovei priklausantį automobilį jis (P. K.) prarado dėl kito asmens – M. K. kaltų veiksmų – apgaulingo vengimo atsiskaityti bei automobilio užstatymo nenustatytam asmeniui. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad P. K. veiksmai automobilį perleidžiant be lizingo bendrovės sutikimo nėra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Juolab kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis automobilį M. K. perleido atlygintinai. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamu atveju lizingo bendrovei nebuvo sudaryta neįveikiamų objektyvių ar subjektyvių kliūčių atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis civilinio proceso tvarka reiškiant civilinį ieškinį dėl priteisimo iš P. K. turtinės žalos.

11Kasatorius nurodo, kad finansinio lizingo sutarties 22.1 ir 22.2 punktuose aptarti ginčų sprendimų būdai ir bylos faktinės aplinkybės rodo, jog P. K. nustojus mokėti periodines įmokas lizingo bendrovei, tarp jų kilo civilinis ginčas dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino turto iššvaistymo esmę, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Kasatoriaus manymu, AB „SEB lizingas“, turėdamas teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu ir žinodamas, dėl kokių priežasčių P. K. prarado finansinio lizingo pagrindu naudotą automobilį, visiškai nepagrįstai kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu pradėti P. K. ikiteisminį tyrimą ir pripažinti AB „SEB lizingas“ civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nes nebuvo objektyvios būtinybės teisėsaugos organų įsikišimui taikant baudžiamosios teisės priemones. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, turėjo būti padaryta pagrįsta išvada, kad P. K. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir abiejų instancijų teismai, pripažindami jį kaltu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos bei nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

13Prokuroras nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas tada, kai tai padaroma nesilaikant norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu nustatytos tvarkos. Be to, atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-255/2011, 2K-630/2013). Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota apie baudžiamosios atsakomybės tik kaip kraštutinės priemonės taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011), dėl to vien tik civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka BK 184 straipsnio požymių ir neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau prokuroras pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog P. K. perleido automobilį nepažįstamam asmeniui, nežinodamas nei finansinių, nei realių jo galimybių perrašyti sutartį ar mokėti įmokas. Dėl tokių sąmoningų P. K. veiksmų AB „SEB lizingas“ teisių atkūrimas tapo neperspektyvus, lizingo bendrovė negavo įmokų už automobilį ir jį prarado, todėl tokia veika akivaizdžiai peržengė buvusių civilinių teisinių santykių ribas. Prokuroras mano, kad nuteistojo veiksmai – perduodamas jam patikėtą automobilį M. K. neprašė lizingo davėjo sutikimo – rodo, kad P. K. suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą, ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti. Nuteistasis perduotu M. K. turtu nesidomėjo, juo nesirūpino, net nežinojo, jog už šį automobilį liudytojas L. Š. (kuris taip pat naudojosi tuo pačiu automobiliu) ir M. K. į UAB „D.“ kasą buvo įnešę tam tikrą sumą pinigų. Be to, duomenys, kad nuteistasis 2008 m. vietoj savęs UAB „D.“ direktoriumi paskyrė „statytinį“ R. D., taip siekdamas išvengti atsakomybės už pradangintą turtą ir finansinius dokumentus, apibūdina P. K. kaip asmenį, veikiantį sąmoningai, žinantį ir suprantantį savo veiksmų pobūdį ir siekiantį išvengti iš tokių veiksmų kilusių padarinių. Priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai, pripažindami P. K. kaltu (ir nuteisdami) pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Anot prokuroro, atmestini kaip nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl neva padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų, nes kitoks, nei norėtų kasatorius, surinktų duomenų vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai, vertindami šioje byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK normų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

14Nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

16Kasaciniu skundu prašoma panaikinti teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą P. K. nutraukti. Šis prašymas argumentuojamas tuo, kad nagrinėjamam atvejui – tarp P. K. ir AB „SEB lizingas“ susiklosčiusiems sutartiniams santykiams bei iš jų kilusiems padariniams nuteistajam nevykdant prievolės, negalėjo būti taikomas baudžiamasis įstatymas, o kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

17Kasacinis skundas nepagrįstas. Iš tiesų, kaip pažymi kasatorius, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iš jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas. Taigi, BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę; iššvaistymo nusikalstama veika gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje P. K. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį konstatavus, kad jis, pasirašydamas su AB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartį bei turto (automobilio, kainavusio 135 000 Lt) priėmimo–perdavimo aktą ne tik žinojo bei suprato prisiimtų įsipareigojimų turinį ir kad jam patikėtas turtas priklauso ne jam, bet ir sąmoningai nevykdė įsipareigojimų bei veikė neteisėtai, priešingai nei nustatyta minėtuose sandoriuose, o dėl to AB „SEB lizingas“ neteko jam priklausančio didelės vertės turto. Nustatyta, kad P. K., būdamas visiškai ir besąlygiškai atsakingas už turto išsaugojimą, perleido jam patikėtą automobilį (didelės vertės svetimą turtą) M. K., kurio asmeniškai net nepažinojo, neišsiaiškinęs jo finansinių galimybių ir net nesudaręs jokios rašytinės sutarties; negana to, nei perleisdamas automobilį, nei vėliau ne tik negavo AB „SEB lizingas“ sutikimo, nors tai pagal sutartį buvo privaloma, bet ir neinformavo turto savininko, nevykdė ir prievolės mokėti įmokas už jam patikėtą turtą, nesidomėjo ir nesirūpino, ar įmokas moka M. K. (kuris, pasak nuteistojo (ir jo gynėjo kasatoriaus), esą turėjo tai daryti). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad taip elgdamasis nuteistasis numatė, jog dėl tokio veikimo gali atsirasti didelė žala turto savininkui, bet lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Beje, neteisėtai perleistu automobiliu naudojosi ir M. K., ir kitas asmuo – L. Š., kurie sumokėjo nuteistojo vadovaujamai (ir atstovaujamai) UAB „D.“ dalį pinigų (nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. liepos 3 d.: 4500 Lt, 3600 Lt, 6900 Lt) kaip avansą už automobilį. Be to, P. K. iniciatyva M. K. patraukus baudžiamojon atsakomybėn, šis 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir iš jo priteisti 68 400 Lt UAB „D.“ kaip žala, padaryta neatsiskaičius už automobilį. Šiuo atveju tikrajam ir teisėtam turto savininkui dėl P. K. veiksmų padaryta žala (91 138, 64 Lt) nebuvo atlyginta (įmokos nemokėtos, automobilis prarastas ir negrąžintas). Taigi žalą, atsiradusią AB „SEB lizingas“, lėmė atsakingo už tai P. K. kalti veiksmai (nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių), todėl kasatoriaus argumentai, kad lizingo bendrovė prarado turtą dėl M. K. kaltės, o dėl to esą P. K. baudžiamoji atsakomybė negali kilti – atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat negalima teigti, kad nagrinėjamų sutartinių prievolių nevykdymą galėjo lemti objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės (apie tai pažymima kasaciniame skunde). Šiame kontekste pažymėtina, kad be to, kas pirmiau nurodyta apie nuteistojo P. K. valia ir paties atliktus veiksmus perleidžiant svetimą turtą trečiajam asmeniui be jo savininko žinios ir kt., byloje nustatyta ir tai, jog 2008 m. pabaigoje vietoje P. K. UAB „D.“ direktoriumi formaliai paskirtas kitas asmuo, kuris, kaip pats paaiškino, tik pasirašydavo P. K. pateiktuose dokumentuose, o šis ir toliau vadovavo bendrovei, kuriai netrukus iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriui finansinio lizingo sutartis (ir kt. dokumentai) nebuvo perduoti. Teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad, priešingai nei teigia kasatorius, dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų AB „SEB lizingas“ atžvilgiu, tarp jų sudarytos sutarties įvykdymas tapo neįmanomas (nepaisant ir to, kad M. K., kuriam P. K. perleido automobilį, taikyta baudžiamoji atsakomybė). Beje, kaip matyti iš bylos medžiagos, AB „SEB lizingas“ į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. K. veiksmais padarytos žalos kreipėsi 2010 m. lapkričio 17 d., t. y. po to, kai M. K. buvo priimtas 2010 m. vasario 12 d. nuosprendis; be kita ko, šiame prašyme (pareiškime) nurodyta, jog automobilio perleidimo trečiajam asmeniui faktas lizingo bendrovei nebuvo žinomas, UAB „D.“ iškelta bankroto byla, o susidariusioje situacijoje pareiškėjo–civilinio ieškovo (AB „SEB lizingas“) turtinės teisės liko neapgintos. Taigi, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama esą civiliniam ieškovui nebuvo būtinybės kreiptis į prokuratūrą ir kad civiliniai teisiniai santykiai šiuo atveju neperaugo į baudžiamuosius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. K. veika pagrįstai pripažinta kaip nusikalstamas jam patikėto svetimo turto iššvaistymas ir teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo teiginys, jog teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, tėra deklaratyvus. Pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos sudėtį sudarančios faktinės aplinkybės nustatytos atitinkamas išvadas grindžiant įrodymais; apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuteistojo gynėjo apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą, motyvuotai atsakė į jo argumentus, be kita ko, pasisakydamas apie tai, kokios aplinkybės atskleidžia subjektyviųjų ir objektyviųjų veikos požymių buvimą.

19Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), nenustatė BPK 369 straipsnio pagrindų, kuriems esant kasacinis skundas galėtų būti tenkinamas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Atmesti nuteistojo P. K. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos... 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstant P. K. kaltu pagal BK... 7. Kasaciniu skundu nuteistojo P. K. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo... 8. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 9. Kasaciniame skunde pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas yra... 10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K., priimdamas iš P. K. automobilį,... 11. Kasatorius nurodo, kad finansinio lizingo sutarties 22.1 ir 22.2 punktuose... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Prokuroras nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininkui... 14. Nuteistojo P. K. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo... 16. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti teismų nuosprendžius ir baudžiamąją... 17. Kasacinis skundas nepagrįstas. Iš tiesų, kaip pažymi kasatorius, teismų... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo teiginys, jog teismai... 19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Atmesti nuteistojo P. K. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą....