Byla 1A-330-197/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Svajūno Knizlerio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui, gynėjams advokatams Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), Algirdui Gurauskui, išteisintajam N. K., bankrutuojančios UAB „( - )“ atstovui bankroto administratoriui R. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

  • N. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (UAB „SEB lizingas“ turto iššvaistymas) ir BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto iššvaistymo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;
  • juridinis asmuo Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „( - )“ išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (UAB „SEB lizingas“ turto iššvaistymas) ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (UAB „( - )“ turto iššvaistymo), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

2N. K. panaikinta laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosavybės teise priklausančiam turtui:

  • ½ buto, esančio adresu ( - ), Palangoje, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - );
  • 285/63900 žemės sklypo su statiniais, esančiam adresu ( - ), Palangoje, kurio registro Nr. ( - )(žemės sklypo unikalus Nr. ( - ); 1/34 kitų statinių unikalus Nr. ( - ); kitų statinių unikalus Nr. ( - ));
  • ½ žemės sklypo su statiniais, esančiam adresu ( - ), Vilniuje, kurio registro Nr. 44/658914 (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0973-0761; pastato unikalus Nr. 4400-0614-3128).

3UAB „SEB lizingas“ ir UAB „( - )“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5N. K. buvo kaltinimas tuo, kad būdamas UAB ,,( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, finansinio lizingo pagrindu įgijęs ir priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „SEB VB lizingas“ (dabartinis pavadinimas ir toliau bus naudojamas – UAB „SEB lizingas“) priklausantį turtą: pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2006 m. spalio 2 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus statybinius pastolius „( - )“ sistema 1 650 kv. m (gamintojas „( - )“) 166 287,30 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 30 003,84 Lt; 2006 m. lapkričio 9 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2006 m. lapkričio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“) 189 697,87 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 37 377,56 Lt; 2007 m. balandžio 2 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2007 m. birželio 7 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” jam perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“) 400 580,80 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 129 769,34 Lt; 2007 m. birželio 14 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2007 m. liepos 10 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” jam perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“, Vokietija) 577 731,37 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 210 177,25 Lt; 2008 m. balandžio 11 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. balandžio 23 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus pastolius (1 000 kv. m, 2006 m.) 70 000,00 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 39 406,60 Lt; 2008 m. rugpjūčio 12 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. rugpjūčio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus statybinius pastolius (darbinis ilgis 15,35 m x 20 komplektų, 2007 m.) 151 002,68 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 96 716,30 Lt; 2008 m. spalio 14 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. lapkričio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus pastolių elementus (500 kv. m, 2006 m.) 38 939,99 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 23 883,69 Lt; 2007 m. vasario 15 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2007 m. vasario 15 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ jam perduotus pastolius (darbinis aukštis 10 m, ilgis 15,35 m x 10 komplektų, 2006 m.) 133 811,19 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 34 282,04 Lt; nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdė sutartyse nustatytų sąlygų ir nemokėjo nustatytu laiku ir nustatyto dydžio (lizingo) įmokų, dėl ko 2010 m. birželio 17 d. UAB „SEB lizingas“ vienašališkai nutraukė sutartis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. 2007-030238, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei 2010 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. 02-3667 nuo 2010 m. birželio 17 d. įpareigojo UAB „( - )“ nedelsiant nutraukti pastolių eksploataciją ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti juos UAB „SEB lizingas“ , tačiau N. K. nors ir žinodamas, kad pagal finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1. reikalavimus visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso UAB „SEB lizingas“ , gauto nurodymo nevykdė, pažeisdamas finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1.4. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad klientas negali be raštiško UAB „SEB lizingas“ sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims, lizingo bendrovei pastolių negrąžino, o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pagal lizingo sutartis gautus pastolius, išskyrus iš bendrovės ,,( - )“, 2010 m. birželio 29 d. pagrobtus 7 710,78 Lt vertės pastolius, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims iš kurių gautas pinigines lėšas N. K. panaudojo bendrovės „( - )“ turėtiems įsiskolinimams padengti, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 1 728 051,20 Lt UAB „SEB lizingas“ turtą, tuo UAB „SEB lizingas“ padarydamas 593 905,84 Lt žalą.

6N. K. taip pat buvo kaltinimas tuo, kad būdamas UAB ,,( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, 2010 m. sausio 1 d. nuomos sutarties Nr. ( - ) ir 2010 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijęs ir priėmęs laikinai valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „( - )“ priklausantį turtą – 2 060 kv. m fasadinių pastolių 432 701 Lt vertės, nesilaikydamas nuomos sutarties Nr. ( - )0 bendrųjų sąlygų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad jei nuomininkas praranda arba nepataisomai sugadina turtą (fasadinius pastolius), jis privalo nuomotojui sumokėti pilną įrangos vertę, neatsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį, apie įrangos praradimą ar sugadinimą nuomotojas turi būti informuotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, bendrovei 1 100 kv. m pastolių negrąžino, o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims, ir tokiu būdu išvaistė jam patikėtą didelės vertės 98 905,40 Lt UAB „( - )“ turtą, tuo bendrovei „( - )“ padarydamas žalą.

7Juridinis asmuo UAB „( - )“ buvo kaltinimas tuo, kad N. K., būdamas UAB ,,( - )“, (įmonės kodas ( - ), registruota Vilniuje, ( - )), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas juridinio asmens UAB „( - )“ naudai ir interesais, finansinio lizingo pagrindu įgijęs ir priėmęs valdyti ir naudoti UAB „( - )“ patikėtą UAB „SEB lizingas“ priklausantį turtą: pagal 2006 m. rugsėjo 20 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2006 m. spalio 2 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ UAB „( - )“ perduotus statybinius pastolius „( - )“ sistema 1 650 kv. m (gamintojas „( - )“) 166 287,30 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 30 003,84 Lt; pagal 2006 m. lapkričio 9 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2006 m. lapkričio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“) 189 697,87 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 37 377,56 Lt; pagal 2007 m. balandžio 2 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2007 m. birželio 7 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“) 400 580,80 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 129 769,34 Lt; pagal 2007 m. birželio 14 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2007 m. liepos 10 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas“ UAB „( - )“ perduotus statybinius pastolius (gamintojas „( - )“, Vokietija) 577 731,37 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 210 177,25 Lt; pagal 2008 m. balandžio 11 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. balandžio 23 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus pastolius (1 000 kv. m, 2006 m.) 70 000,00 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 39 406,60 Lt; pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. rugpjūčio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus statybinius pastolius (darbinis ilgis 15,35 m x 20 komplektų, 2007 m.) 151 002,68 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 96 716,30 Lt; pagal 2008 m. spalio 14 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) bei 2008 m. lapkričio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus pastolių elementus (500 kv. m, 2006 m.) 38 939,99 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 23 883,69 Lt; pagal 2007 m. vasario 15 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. ( - )bei 2007 m. vasario 15 d. turto priėmimo-perdavimo aktą UAB „SEB lizingas” UAB „( - )“ perduotus pastolius (darbinis aukštis 10 m, ilgis 15,35 m x 10 komplektų, 2006 m.) 133 811,19 Lt vertės, kurių likusi neišmokėta vertė 34 282,04 Lt; nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdė sutartyse nustatytų sąlygų ir nemokėjo nustatytu laiku ir nustatyto dydžio (lizingo) įmokų, dėl ko 2010 m. birželio 17 d. UAB „SEB lizingas” vienašališkai nutraukė sutartis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. 2007-030238, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )bei 2010 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. 02-3667 nuo 2010 m. birželio 17 d. įpareigojo UAB „( - )“ nedelsiant nutraukti pastolių eksploataciją ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinti juos UAB „SEB lizingas“, tačiau N. K. nors ir žinodamas, kad pagal finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1. reikalavimus visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso UAB „SEB lizingas“, gauto nurodymo nevykdė, pažeisdamas finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1.4. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad klientas negali be raštiško UAB „SEB lizingas“ sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims, lizingo bendrovei pastolių negrąžino, o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pagal lizingo sutartis gautus pastolius, išskyrus iš bendrovės ,,( - )“ 2010 m. birželio 29 d. pagrobtus 7 710,78 Lt vertės pastolius, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. birželio 20 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims iš kurių gautas pinigines lėšas N. K. panaudojo bendrovės „( - )“ turėtiems įsiskolinimams padengti, tokiu būdu iššvaistė UAB „( - )“ žinioje buvusį didelės vertės 1 728 051,20 Lt UAB „SEB lizingas“ turtą, tuo UAB „SEB lizingas“ padarydamas 593 905,84 Lt žalą.

8Be to, juridinis asmuo UAB „( - )“ buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad N. K., būdamas UAB ,,( - )“, (įmonės kodas ( - ), registruota Vilniuje, ( - )), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas juridinio asmens UAB „( - )“ naudai ir interesais, 2010 m. sausio 1 d. nuomos sutarties Nr. ( - ) ir 2010 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įgijęs bei priėmęs laikinai valdyti ir naudoti UAB „( - )“ patikėtą UAB „( - )“ priklausantį turtą – 2 060 kv. m fasadinių pastolių 432 701 Lt vertės, nesilaikydamas nuomos sutarties Nr. ( - )0 bendrųjų sąlygų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad jei nuomininkas praranda arba nepataisomai sugadina turtą (fasadinius pastolius), jis privalo nuomotojui sumokėti pilną įrangos vertę, neatsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį, apie įrangos praradimą ar sugadinimą nuomotojas turi būti informuotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, bendrovei 1 100 kv. m pastolių negrąžino, o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims, ir tokiu būdu išvaistė UAB „( - )“ žinioje buvusį didelės vertės 98 905,40 Lt UAB „( - )” turtą, tuo bendrovei „( - )” padarydamas žalą.

9Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog tarp UAB“( - )“ ir UAB“SEB lizingas“ bei tarp UAB“( - )“ ir UAB „( - )“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir kilę ginčai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne vertintina kaip veikos atitinkančios BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus. Todėl N. K. dėl minėtų kaltinimų išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atitinkamai buvo išteisintas ir juridinis asmuo UAB “( - )“, nes nustačius, kad įmonės vadovas nepadarė nusikalstamos veikos, nelieka BK 20 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

10Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nebuvo paneigti byloje esantys kaltinantys įrodymai, kuriuos nepagrįstai vertino selektyviai, teikė pirmenybę kaltinamųjų parodymams neatsižvelgdamas ir neįvertindamas visų byloje esančių įrodymų visumą, todėl turi būti priimtas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 3 punktas, 329 straipsnio 2 punktas).

11Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kad išteisintųjų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų – turto pasisavinimo požymių, kad tarp šalių yra susiklostę viso labo tik civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, neturi objektyvaus teisinio pagrindo, nes jie buvo padaryti neanalizuojant ir nevertinant nustatytų faktinių aplinkybių visų įrodymų kontekste. Nors teismas nuosprendyje ir siekė išdėstyti kokioms sąlygoms esant civiliniai teisiniai santykiai gali transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius, analizavo kasacinio teismo jurisprudenciją, tačiau spręsdamas N. K. ir juridinio asmens UAB „( - )“ kaltės klausimą padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos baudžiamosiose bylose (LAT nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-255/2011, 2K-630/2013, 2K-289/2014).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „( - )“ 2006-2008 m. stabiliai mokėjo įmokas, 2009 m. pirmą pusmetį stengėsi laikytis savo finansinių įsipareigojimų lizingo bendrovei, tačiau jau nesilaikė mokėjimo grafikuose nustatytų įmokų dydžių, jas ženkliai sumažino ir įmokas nustojo mokėti nuo 2010 m. gegužės 4 d. (1 t., b. l. 150-152). Dėl šios priežasties lizingo bendrovė nutraukė lizingo sutartis ir 2010 m. birželio 17 d. UAB „( - )“ direktoriui N. K. išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartis, įpareigoja N. K. per tris dienas (birželio 20 d.) grąžinti lizinguojamą turtą – statybinius pastolius bei sumokėti dėl įmokų nemokėjimo susidariusią skolą. Tačiau N. K. į gautą pranešimą nekreipė dėmesio ir nevykdė nurodymų. Aplinkybė, kad iki lizingo sutarties nutraukimo išteisintasis N. K. nesislapstė ir kad prasidėjus finansiniams sunkumams kažkurį laiką palaikė kontaktus su lizingo bendrove jo kaltės dėl neteisėto turto perleidimo tretiesiems asmenims ir padarytos turtinės žalos lizingo bendrovei visiškai nepaneigia. Atvirkščiai, po gauto pranešimo apie lizingo sutarties nutraukimą, jis ne tik ignoravo reikalavimą, bet ir neinformavo apie negrąžinimo priežastis. Dėl šių priežasčių UAB „SEB lizingas” atstovai ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti turto vietą ir juos susigrąžinti, t. y. buvo išsiųstas pakartotinis 2010 m. rugsėjo 21 d. raštas reikalaujantis paruošti turtą grąžinimui ir 2010 m. rugsėjo 28 d. vyko su antstoliu A. N. konstatuoti faktinių aplinkybių susijusių su turto grąžinimu. N. K. atsisakė grąžinti turtą nurodydamas, kad jo neturi. Pareikalavus paaiškinti, jis atsisakė nurodyti lizinguojamų pastolių vietą ir nepateikė jų perdavimą patvirtinančių dokumentų, teigdamas, kad pastolius galės grąžinti tik po nuomos, t. y. perleido lizinguojamą turtą tretiesiems asmenims, žinodamas, kad bendrovė realiai neturi kito turto, kuriuo galėtų padengti savo turimą įsiskolinimą. Be to, N. K. 2011 m. kovo 18 d. pardavė UAB „( - )“ akcijas G. D., kuris 2011 m. balandžio 10 d. jas pardavė Gruzijos piliečiui, t. y. taip apsunkino kreditoriaus galimybes atgauti lizinguojamą turtą.

13Apeliantas nesutinka su teismo paminėta aplinkybe, kad UAB „( - )“ turėjo turto ir disponavo žemės sklypu, todėl lizingo bendrovė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir tokiu būdu patenkinti savo turtinius interesus. Minėtas žemės sklypas buvo įkeistas kredito įstaigoms už kitus bendrovės turtinius įsipareigojimus, o tai patvirtino civilinio ieškovo atstovas ir išteisintasis N. K.. Be to, pats N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turtas buvo neteisėtai perduotas tretiesiems asmenims, tačiau šių parodymų apygardos teismas nevertino.

14Nesutinka ir su teismo išvada, kad lizingo bendrovė nieko nedarė, jog susigrąžintų lizinguotą turtą, o buvo pasyvus stebėtojas. Iš bylos matyti, kad UAB „( - )“ ir UAB „SEB lizingas” išperkamosios nuomos santykiai siejo ne tik dėl statybinių pastolių, bet ir dėl automobilių. Lizingo bendrovei nutraukus sutartį ir pateikus reikalavimą grąžinti automobilius, jie buvo nedelsiant grąžinti, nes automobiliai lengvai identifikuojami ir tolesnis jų naudojimas be savininko sutikimo būtų neįmanomas, tačiau kitas lizinguotas turtas – pastoliai, kurie neturėjo išskirtinių požymių, o tik rūšinę, tyčia negrąžinti.

15Teismo argumentas, kad nepaneigta N. K. versija, jog lizingo bendrovė automobilius pardavė žemesne kaina nei rinkos kaina, yra nepagrįstas ir niekuo nesusijęs su iššvaistytu kitu lizingo bendrovei priklausančiu turtu – statybiniais pastoliais. Lizingo bendrovė buvo tikrasis automobilių savininkas, todėl jis sprendė apie jo vertę. Be to, teismas neįvertino buvusių UAB „( - )“ darbuotojų R. K. ir E. P. parodymų apie jų darbo santykių pasibaigimą UAB „( - )“ ir įdarbinimą UAB „Rent4you“, t. y. pasikeitė įmonės pavadinimas, tačiau nei direktorius, nei buveinė, nei pastolių sandėliavimo vieta, nei darbo specifika nepasikeitė. Iš to seka, kad susidariusioje situacijoje pareiškėjo – civilinio ieškovo (UAB „SEB lizingas“) turtinės teisės liko neapgintos. Dėl tokių sąmoningų N. K. veiksmų lizingo bendrovės teisių atkūrimas tapo neperspektyvus, kadangi UAB „SEB lizingas“ negavo įmokų už pastolius ir juos prarado, todėl tokia veika akivaizdžiai peržengė buvusių civilinių santykių ribas. Be to, N. K. perduodamas tretiesiems asmenims turtą, neteikdamas lizingo bendrovei dokumentų apie turtą, vėliau perkeldamas UAB „( - )“ veiklą į UAB „Rent4you“ ir galiausiai parduodamas UAB „( - )“ akcijas suprato, jog pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą, ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti.

16Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas taip pat padarė nepagrįstas išvadas dėl patikėto UAB „( - )“ turto išvaistymo, nes pernelyg sureikšmino liudytojo M. K. parodymus dėl galimai ir anksčiau pasitaikiusių nesąžiningų N. K. veiksmų. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti byloje esančių prieštaravimų, t. y. iš UAB „( - )“ nereikalavo papildomų dokumentų, nekvietė naujų liudytojų, nereikalavo dokumentų iš kitų ūkio subjektų, kurie leistų patikrinti, ar UAB „( - )“ nuomojo pastolius ir kokio tipo, kada jie buvo išduoti, pristatyti ir paimti iš objektų, kas juos pristatė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. K. apklausos metu nurodė objektus, kuriuose buvo naudojami iš jo paimti pastoliai. Be to, neįvertinti šio liudytojo parodymai apie tai, jog į 2010 m. sausio 1 d. nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą įrašė 2 060 kv. m pastolių, kurie UAB „( - )“ buvo perduoti per 20-30 kartų laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 16 d. Iki sutarties sudarymo pastoliai UAB „( - )“ buvo perduoti pagal žodinę sutartį ir tik po to pasirašomas pastolių priėmimo-perdavimo aktas. Tuo tarpu N. K. buvo inkriminuota ženkliai mažesnė pastolių dalis, t. y. 1 100 kv. m, kurie buvo sumontuoti Kaune. Tai matyti ir 2010 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo akto (3 t., b. l. 176-200, 4 t., b. l. 1-82). Minėti pastoliai UAB „( - )“ nebuvo grąžinti, o atvežti į UAB „( - )“ sandėlius po ko jam paaiškinta, kad nežinoma kur yra UAB „( - )“ pastoliai.

17Taigi šios aplinkybės rodo, kad UAB „( - )“ vadovas N. K. tuo pačiu laikotarpiu tyčia neteisėtai elgėsi ne tik su UAB „SEB lizingas” turtu, tačiau ir su UAB „( - )“ turtu, juos perduodamas nenustatytiems asmenims ir apie tai piktybiškai nesuteikdamas informacijos kreditoriams bei nepateikdamas jokios dokumentacijos kam perduotas jiems priklausantis turtas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio sąmoningi, tyčiniai veiksmai negali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, nes jie peržengia civilinių santykių ribas ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

18Prokuroras nesutinka ir su juridinio asmens UAB „( - )“ išteisinimu, nes byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad N. K., būdamas direktoriumi ir vieninteliu akcininku, veikdamas UAB „( - )“ vardu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), t. y. N. K. sudarė lizingo sutartį su UAB „SEB lizingas“, sprendė kaip naudotis lizinguojamus pastolius, duodavo nurodymus dėl mokėjimų bendrovės vardu, sudarė pastolių nuomos sutartį su UAB „( - )“. Apie duodamus N. K. nurodymus darbuotojams nurodė ir liudytojai R. K., E. P. ir kiti. Pats N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pardavęs iš lizingo bendrovės gautus pastolius lėšas panaudojo UAB „( - )“ naudai, t. y. turimoms skoloms apmokėti.

19Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

20N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir paskirti bausmes:

  • pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „SEB lizingas“) laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;
  • pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“) laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

22Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

23Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir paskirti bausmes:

  • pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „SEB lizingas“) juridinio asmens likvidavimą;
  • pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „( - )“) juridinio asmens likvidavimą.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis skirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę juridinio asmens likvidavimą.

25Iš N. K. priteisti civilinius ieškinius:

26civiliniam ieškovui AB SEB bankas (UAB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas) naudai 593 905,84 Lt;

27civiliniam ieškovui UAB „( - )“ naudai 98 905,40 Lt.

28Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras bei BUAB „( - )“ atstovas bankroto administratorius R. B. prašo apeliacinį skundą patenkinti, o išteisintasis N. K. ir jo bei juridinio asmens UAB „( - )“ gynėjai – atmesti.

29Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

30Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

31BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

32Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad N. K., o tuo pačiu ir juridinis asmuo UAB „( - )“, nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių, o tarp UAB “( - )“ ir UAB“SEB lizingas“ bei tarp UAB “( - )“ ir UAB „( - )“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir kilę ginčai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

33BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos.

34Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp UAB „SEB lizingas“ (buvęs UAB SEB VB lizingas) ir UAB „( - )“ buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys Nr. ( - )-01, Nr. ( - ), Nr. 2007-030238, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - )(1 t., b. l. 10-17, 18-26, 27-35, 36-46, 47-54, 55-58, 59-69, 70-75), pagal kurias UAB „( - )“ finansinio lizingo pagrindu buvo perduotas turtas – statybiniai pastoliai ir jų elementai. Iš UAB „SEB lizingas“ ir UAB „( - )“ sudarytų lizingo sutarčių sąlygų nustatyta, kad pagal 8.1.4. reikalavimus, klientas negali be raštiško SEB VB lizingo sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims; 12.1. reikalavimus, visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso SEB VB lizingui, 13.1. reikalavimus, jei turtas prarandamas, žūsta, dingsta, sugadinamas, susidėvi anksčiau laiko ar kitaip pažeidžiamas dėl Kliento kaltės ar kitų aplinkybių, kurios pagal Turto draudimo sutartį nėra laikomos draudiminiu įvykiu, arba jei Draudikas dėl Kliento kaltės neišmoka draudimo išmokos, tame tarpe, jeigu Draudikas atsisako atlyginti SEB VB lizingui draudiminio įvykio sąlygotas išlaidas ar nuostolius dėl to, kad Klientas nevykdė Draudiko patvirtintose Turto draudimo taisyklėse numatytų draudėjo pareigų, Klientas priklausomai nuo SEB VB lizingui raštiško pasirinkimo privalo: 14.6.Turtą pavogus ar sunaikinus (Turto sunaikinimo kriterijai apibrėžiami Draudiko taikomose Turto draudimo taisyklėse), iš Draudiko SEB VB lizingui išmokėtos draudimo išmokos pirmiausia padengiamas K. Į. SEB VB lizingui draudimo išmokos dienai, kurį sudaro: 1) visi draudimo išmokos dienai priklausantys sumokėti mokėjimai (įskaitant Mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatytas ir iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir baudas bei Draudimo įmokas) ir 2) Mokėjimų grafike-sąskaitoje nustatyta likutinė Turto vertė išmokos dienai;16.1. reikalavimus nuosavybes teisę į Turtą K. Į. visiškai sumokėjęs Mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas Sutartyje numatytas sąlygas;16.2. reikalavimus turto perdavimas Kliento nuosavybėn įforminamas Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn aktu (ar kitu dokumentu, kuris yra pakankamas pagrindas atlikti pastovią Turto registraciją Kliento vardu), kurį SEB VB lizingo ir Kliento įgalioti atstovai pasirašo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties 16.1. punkte minėtų įsipareigojimų įvykdymo dienos; 19.1. reikalavimus, jei Turtas yra nesudėtingai demontuojami įrengimai, Klientas privalo grąžinti Turtą SEB VB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 (tris) darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos;19.2. reikalavimus, jei Turtas yra sudėtingai demontuojama ir transportuojama įranga Klientas privalo jį užkonservuoti bei paruošti demontavimui ir transportavimui per 2 (du) savaites nuo Sutarties nutraukimo dienos.19.3. reikalavimus, jei Klientui nesilaikant Sutarties 19.1. bei 19.2. punktuose nustatytų sąlygų, SEB VB lizingas turi teisę nepradėjus jokių papildomų teisinių procedūrų bet kuriuo metu atsiimti Turtą iš Kliento ir savo nuožiūra be jokių apribojimų juo disponuoti. Tokiu atveju Turto susigrąžinimo išlaidos ir rizika tenka Klientui (1 t., b. l. 10-67).

35Pagrindinis klausimas šioje byloje yra ar tarp UAB “( - )“ ir UAB “SEB lizingas“ bei tarp UAB “( - )“ ir UAB „( - )“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Prokuroras apeliaciniame skunde dėstydamas savo poziciją būtent ir nurodo, kad N. K. veiksmai abiem atvejais atitinka BK 184 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Tačiau tokia prokuroro pozicija yra nepagrįsta.

36Kaip matyti iš išteisintojo N. K. parodymų, jo įmonė turėjo tiek jai nuosavybės teise priklausančių pastolių, tiek lizinguojamų. Nurodė, jog lizingo bendrovei negalėjo grąžinti pastolių, nes dalis buvo pavogta, dalis sulūžo juos eksploatuojant ar per skubėjimą palikta objektuose. Kaltinamasis patvirtino, jog jis žinojo, kad lizinguojamo turto negalima parduoti be sutikimo, bet kadangi buvo lizinguojamas didelis kiekis - už 1,5-2 mln. Lt, įmonė mokėjo, dengė įsiskolinimą, labai daug buvo išmokėję, tai jo supratimu kiekviena įmoka reiškė, kad išsiperkama dalis turto. Teigė, jog pardavė tik tą dalį pastolių, už kuriuos buvo išmokėta. Jis negalėjo teisme nurodyti, kur yra tie pastoliai, kur neišmokėta, bet jų nebeliko, tačiau teigė, kad jų negalėjo visų parduoti.

37Pirmiau nurodytos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos UAB“SEB lizingas“ nuo 2010-06-17 bei pareikalauta per 3 darbo dienas pristatyti pagal sutartis perduotus naudoti statybinius pastolius UAB“SEB lizingas“ (t. 1. b.l. 76-77). UAB „SEB lizingas“ 2010-09-21 raštu Nr.02-5704 pakartotinai informavo bendrovę „( - )“, kad lizingo sutartys Nr.( - )-01, Nr. ( - ), Nr.2007-030238, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr.( - ), Nr.( - ) ir Nr. ( - )yra nutrauktos, ir pakartotinai pareikalavo iki 2010-09-23 d. 15 val. paruošti lizinguojamą turtą jo perėmimui (1 t., b. l. 111).

38Iš antstolio A. N. 2010-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.157-10-73, taip pat AB „SEB lizingas“ atstovo N. Š. 2012-11-21 rašto (Nr.01-05-8946), kuriuo pateiktas 2010-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas (kompaktinės plokštelės laikmenos kopija) ir 2012-11-22 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta pateikta kompaktinė plokštelė, matyti, kad 2010-09-23 d. 14.40 val. antstoliui ir AB „SEB lizingas“ atstovui atvykus į patalpas adresu ( - ), Vilnius, kuriose veiklą vykdo UAB „( - )“, buvo rastas asmuo prisistatęs direktoriumi N. K., kurio buvo pareikalauta pagal nutrauktas lizingo sutartis grąžinti AB „SEB lizingas“ turtą – statybinius pastolius. N. K. nurodė, kad šiuo metu pastoliai yra išnuomoti, ne jo valdyme, taip pat negalėjo nurodyti kam ir kokie kiekiai yra perduoti pastolių, paaiškino, kai po nuomos sutarčių grįš pastoliai, tuomet galės nustatyti, kurie konkrečiai pastoliai yra UAB „SEB lizingas“. Pastoliai lizingo bendrovės atstovui nebuvo perduoti ir bendrovėje nebuvo rasti (1 t., b. l. 107-109, 3 t., b. l. 165-166, 169-171). Šie užfiksuoti rašytiniai bylos duomenys paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad neva N. K. lizingo bendrovės neinformavo apie pastolių negrąžinimo priežastis. Be to, jis ne vieną kartą vyko į banką ir derėjosi dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo, mokėjimo terminų pratęsimo, tai patvirtino ir pats išteisintasis, ir bando darbuotojai, apklausti liudytojais.

39Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB “( - )“, vadovaujama direktoriaus N. K., pažeidė minėtų lizingo sutarčių Nr.( - )-01, Nr. ( - ), Nr.2007-030238, Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr.( - ), Nr.( - ) ir Nr. ( - )sąlygas, nes be raštiško turto savininko – UAB “SEB lizingas“ -sutikimo N. K. neturėjo teisės pardavinėti ar kitaip perleisti UAB “SEB lizingas“ priklausančių statybinių pastolių. Tačiau už sutarčių nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra numatyta civilinė atsakomybė.

40Kolegija konstatuoja, kad lizingo bendrovė, bendradarbiaudama su N. K. bendrove, puikiai žinojo ir toleravo lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1.4. reikalavimų nesilaikymą, kuriuose nurodyta, kad klientas negali be raštiško SEB VB lizingo sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo D. V. parodymų, jis vadovavo SEB lizingo skyriui, jie analizuodavo kliento prašymus ir žinojo, kad N. K. įmonė užsiima pastolių ir automobilių nuoma. UAB “( - )“ sutarčių galiojimo metu teikė lizingo bendrovei visą informaciją apie įmonės turtą, veiklą bei finansinę situaciją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB “SEB VB lizingo“ atstovai sutarčių galiojimo metu būtų reiškę pretenzijas UAB“( - )“, kurį nuosekliai pateikdavo įmonės balansus ir turėjo nurodyti savo pajamų šaltinius (5 t., b. l. 104-147). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tol, kol atsakomybėn traukiama bendrovė laikėsi savo įsipareigojimų, turto savininkas – UAB“SEB VB lizingas“ nesiėmė jokių veiksmų dalyvauti jai priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims eigoje, o pasyviai stebėjo turto judėjimą.

41Kaip matyti iš bylos medžiagos, sunkumai UAB ,,( - )“ iškilo tik 2009 m., tai sutapo su tuometine ekonomine ir finansine krize ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. UAB „SEB lizingas“ pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB “( - )“ 2006-2008 metais stabiliai mokėjo įmokas, ir net 2008 m. pabaigoje prasidėjus minėtai finansinei krizei, 2009 m. pirmą pusmetį stengėsi laikytis savo finansinių įsipareigojimų UAB “SEB VB lizingas“ atžvilgiu, mokėjo įmokas, vėliau, kilus sunkumams atsiskaityti, įmokų dydžiai sumažėjo, tačiau jie buvo mokami iki 2010-05-04 (1 t., b. l. 150-152). N. K. parodė, jog prasidėjus krizei jis intensyviai ieškojo būdų padengti įsiskolinimus lizingo bendrovei, tarėsi su jos atstovais dėl skolų restruktūrizavimo, buvo pasiryžęs laiduoti už įmonės skolą savos asmeniniu turtu, o laidavimo atsisakęs tik todėl, kad lizingo bendrovė pareikalavo laiduoti visu jo šeimos turtu. Teisme apklausti liudytojais buvę ir esami UAB “SEB lizingas“ darbuotojai M. R. patvirtino, jog su įmone iki krizės problemų nebuvo, ji laiku mokėjo įmokas, liudytoja E. P. teisme parodė, jog suprastėjus įmonės rodikliams, buvo svarstomi skolų restruktūrizavimo planai, deramasi su N. K. dėl pastolių grąžinimo. Liudytojas D. V. taip pat teisme patvirtino, jog su įmonės vadovu N. K. buvo derinami klausimai dėl įmokų mokėjimo, jos buvo sumažintos, buvo stengiamasi padėti įveikti sunkumus. Iš nurodyto seka, jog N. K. kaip įmonės vadovas stengėsi bendradarbiauti su lizingo bendrovės atstovais sprendžiant susidariusius sunkumus, nesislapstė nuo lizingo bendrovės, sutiko garantuoti įmonės skolą asmeniniu turtu, teikė lizingo bendrovei visus reikalingus duomenis apie įmonės finansinę padėtį.

42Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad traukiamas atsakomybėn juridinis asmuo UAB “( - )“ intensyviai sudarinėjo lizingo sutartis su tuometine UAB “SEB VB lizingas” ne tik dėl statybinių pastolių įsigijimo finansavimo, bet taip pat buvo lizinguojami automobiliai. Iš pateiktų sutarčių, kalinamojo, liudytojų parodymų matyti, jog N. K. vadovaujama įmonė perimdavo UAB “SEB VB lizingas“ skolininkų įsipareigojimus (1 t., b. l. 72-75, 6 t., 60-62), kas rodo, jog tarp įmonių buvo susiklostę tvirti abipusiai naudingi bendradarbiavimo santykiai.

43Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Teisėjų kolegija sutinka, kad lizinguojami pastoliai buvo lizingo bendrovės nuosavybė ir UAB ,,( - )“ neturėjo teisės jų parduoti be turto savininko leidimo. Šis sutarties pažeidimas prokuroro konstatuojamas kaip pagrindinis, lėmęs N. K. kaltinimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau pažymėtina, kad toks lizingo sutarties nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis sąlygomis nesudaro veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą, šiuo atveju transporto priemones, jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala ir ji nelaiko savęs nukentėjusiąja, nes svarbu tai, kad būtų mokamos įmokos ar išperkamas turtas (šiuo atveju pastoliai). Įmokos buvo pervedamos visą UAB ,,( - )“ ir UAB ,,SEB lizingas“ bendradarbiavimo laikotarpį, N. K. buvo laikomas ilgamečiu ir pareigingu klientu, kuris visada tinkamai atsiskaitydavo, ir taip buvo, kol UAB ,,( - )“ sekėsi verslas. Formaliai UAB ,,( - )“ turėjo pranešti lizingo bendrovei apie bendrovės nuosavybe esančių bei įmonei perduotų pastolių pardavimą tretiesiems asmenims, tačiau toks nepranešimas yra tam tikras sutarties pažeidimas, o lizingo bendrovei priklausančių transporto pastolių negavus sutikimo dar nėra nusikaltimas (kasacinė nutartis 2K-280/2013). Toks sutarties sąlygų nesilaikymas gali būti pagrindas nutraukti lizingo sutartį, tačiau, kol UAB ,,( - )“ sėkmingai sekėsi verslas, lizingo bendrovė, žinodama apie veiklos pobūdį, ne tik kad nenutraukė sutarčių, bet ir toliau sudarydavo vis naujas lizingo sutartis su įmone. Kolegijos vertinimu toks lizingo bendrovės elgesys kliento atžvilgiu, kai tie patys veiksmai toleruojami esant vienokoms sąlygoms, ir sąlygoms pasikeitus staiga nebetoleruojami, laikytinas ne tik nesąžiningu, bet ir rizikingu.

44Nors įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama tokios žalos grėsmė, tačiau nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (K. T. 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013).

45Be to, kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje teismas, nepaneigta ir N. K. versija, jog lizingo bendrovei grąžinti automobiliai, už kuriuos pagal pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 170-198), jų grąžinimo metu jau buvo sumokėta didesnė dalis įmokų, buvo parduoti pigiau, negu jų rinkos vertė, tuo pačiu užkertant kelią skolininkui sumažinti savo finansinius įsipareigojimus. Prokuroras apeliaciniame skunde apie šią aplinkybę nurodo, kad lizingo bendrovė yra tikrasis automobilių savininkas, todėl ir sprendė apie jų vertę. Tačiau toks prokuroro argumentas nepaneigia fakto, jog lizingo bendrovei leidus N. K. parduoti automobilį, kuriam jis buvo radęs pirkėją už aukštą kainą arba pačiai lizingo bendrovei pardavus automobilius bent jau ne pigiau nei rinkos kaina, lizingo bendrovei padaryti nuostoliai būtų mažesni. Atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad N. K. automobilius lizingo bendrovei grąžino tik dėl to, kad šis turtas lengvai identifikuojamas. Tai tik prokuroro subjektyvi nuomonė. Iš N. K. veiksmų prasidėjus ekonominei krizei matyti, kad jis ne tik grąžino automobilius, o pagal išgales mokėdavo ir bankui už pastolius. Pritartina teismo išvadai, jog UAB “SEB lizingas“ nesiekė savo turtines teises ginti civilinio proceso tvarka, bet užėmė poziciją reikalauti turtą ne iš juridinio asmens savalaikiai pareiškiant civilinį ieškinį, o sąmoningai delsė teismine tvarka ginti savo turtines teises, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškė ieškinį buvusiam įmonės vadovui.

46Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/20013 išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos K. T. (toliau – K. T.) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, K. T., aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (K. T. 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (K. T. 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

47Klausimas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo spręstas ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-262/2013, joje irgi pažymėta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-262/2013 nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013, nurodyta aktualiausia šiuo klausimu kasacinė praktika baudžiamosiose bei civilinėse bylose, taip pat konstitucinė jurisprudencija. Pažymint, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-251/2013 priminti precedentinę reikšmę turintys ir nagrinėjamai bylai aktualūs išaiškinimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011), jog „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės“. Toks aiškinimas kyla iš konstitucinės jurisprudencijos (Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kurioje yra išaiškinta, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

48Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp UAB „( - )” ir UAB ,,SEB lizingas“ atsiradę civiliniai teisiniai santykiai neperaugo baudžiamuosius teisinius santykius. Tuo tarpu prokuroras, vertindamas minėtą sutarties pažeidimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, kontekste, vadovaujasi vien tik formaliu sutarties pažeidimu, bet neatsižvelgia į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač aplinkybes, sąlygojusias minėtą sutarties pažeidimą, neįvertina tarp ginčo šalių vyravusių tarpusavio santykių iki minėto sutarties pažeidimo ir po minėto sutarties nutraukimo.

49Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir dėl to, jog N. K. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje dėl UAB „( - )“ turto iššvaistymo. Pagrindiniai prokuroro apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra daugiausia susiję su tuo, ko neva nepadarė teismas: iš UAB „( - )“ nereikalavo papildomų dokumentų, nekvietė naujų liudytojų, nereikalavo dokumentų iš kitų ūkio subjektų, kurie leistų patikrinti, ar UAB „( - )“ nuomojo pastolius ir kokio tipo, kada jie buvo išduoti, pristatyti ir paimti iš objektų, kas juos pristatė. Iš bylos duomenų matyti, jog visi įmanomi dokumentai, kuriuos turėjo UAB „( - )“ teismui buvo pateikti. Šie prokuroro argumentai niekaip nesusiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtimi, ir nepatvirtina, kad bendrovei padaryta žala negalėtų būti atlyginta civilinio proceso tvarka, ko padaryti M. K. net nebandė. Juolab, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė savo pastolius objektuose, tačiau tie objektai buvo saugomi, ir jis negalėjo jų susirinkti. Todėl neaišku kodėl jis, žinodamas minėtas aplinkybes, savo teisių nebandė ginti civilinio proceso tvarka.

50Teismas teisingai nurodė, kad iš N. K. parodymų matyti, jog tarp jo, kaip UAB “( - )“ direktoriaus, ir UAB „( - )“ direktoriaus M. K. buvo pasirašyta sutartis, siekiant užfiksuoti per tam tikrą laiką negrąžintų pastolių kiekį. Tokių sutarties sudarymo aplinkybių neneigė ir teisme liudytoju apklaustas UAB „( - )“ atstovas direktorius M. K.. Iš 2010-01-01 nuomos sutarties turinio ir perdavimo akto (2 t., b. l. 3-5) matyti, kad šalys susitarė, jog yra išnuomojama ir perduodama 2060 kv.m pastolių, nors ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad realiai sutarties ir perdavimo akto sudarymo metu, nurodytas kiekis pastolių nebuvo perduotas UAB „( - )“ atstovui. Tuo pačiu negalima nustatyti, ar 2010-01-01 UAB “( - )“ realiai disponavo tokiu kiekiu UAB „( - )“ priklausančių pastolių, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš ko galima būtų nustatyti per kokį laikotarpį ir kokie kiekiai UAB „( - )“ priklausančių pastolių buvo perduoti iki 2010-01-01. Liudytojas M. K. teisme teigė, jog N. K. nuo 2003 m. vogė jo įmonės pastolius, kad sutartyje nurodytas kiekis buvo paimtas per 20-30 kartų, o 2010 metais jis tik viską apjungė į vieną sutartį. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pernelyg sureikšmino M. K. parodymus dėl galimai anksčiau pasitaikiusių N. K. veiksmų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokia ir buvo M. K. parodymų esmė, kad iš tikro N. K. iš jo bendrovės pastolius paėmė iki 2010-01-01 sutarties. N. K. teisme teigė, jog jis pasirašė po sutartimi tik dėl to, kad su UAB „( - )“ buvo ilgą laiką dirbama, pažinojo įmonės direktorių M. K.. Tuo tarpu kaltinimas buvo suformuluotas, kad N. K. fasadinius pastolius įgijo 2010-01-01 nuomos sutarties pagrindu.

51Be to, teismui pagrįstai abejones sukėlė sutarties ir turto perdavimo akto pati sudarymo data, nes neįtikėtina, kad minimi sutartis ir aktas buvo pasirašyti būtent pirmąją metų dieną, kuri yra nedarbo ir visuotinai švenčiama. O kaltinimas N. K. yra formuluojamas taip, kad jis iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, kurį, kaip minėta, jis įgijo 2010-01-01 nuomos sutarties ir 2010-01-01 priėmimo-perdavimo akto pagrindu, tačiau tokia kaltinimo aplinkybė nepagrįsta ir neteisinga. Be to, N. K. teisme teigė, jog jis pastolių rūšiavimu, montavimu, transportavimu ir pan. nesirūpino, šias funkcijas vykdė kiti įmonės darbuotojai. Liudytojų V. O., E. P., M. Š. ir R. K. parodymai teisme patvirtino šią aplinkybę. Nors liudytojas M. K. teisme teigė, jog jis tikrino visus važtaraščius pagal paimtus ir grąžintus pastolius, tačiau teisme nėra jokių įmonės dokumentų, kurie leistų kaip minėta, nustatyti perduotų ir negrąžintų statybinių pastolių kiekius. Matyti, jog ir pati UAB „( - )“ elgėsi nerūpestingai, savo turtą perduodavo be rašytinių sutarčių, be to, jei negrąžinimai perduoto turto tęsėsi nuo 2003 m., kyla klausimas, kodėl įmonės vadovas nesiėmė savalaikių veiksmų nutraukti tokius santykius tarp įmonių, pareikalauti grąžinti turtą bei atlyginti nuostolius.

52Pastebėtina, kad kaltinime nurodyta, jog N. K. 1100 kv. m. pastolių tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-02-01, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pardavė tretiesiems asmenims. Be to, kad kaltinimas šioje dalyje yra nekonkretus, teismas taip pat pastebi, jog nustatė visiškai kitokias faktines bylos aplinkybes, kurios neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo N. K. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje požymiai, todėl jis yra išteisinamas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp UAB “( - )“ ir UAB „( - )“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir kilę ginčai neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius ir turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

53Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013).

54Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog N. K. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (abi veikas) nepasitvirtino. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad susiklostę civiliniai teisiniai santykiai perėjo į baudžiamuosius teisinius santykius, o išteisintojo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

55Dėl tų pačių priežasčių dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pagrįstai išteisintas ir juridinis asmuo UAB “( - )“, nes nustačius, kad įmonės vadovas nepadarė nusikalstamos veikos, nelieka BK 20 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. N. K. panaikinta laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuosavybės teise... 3. UAB „SEB lizingas“ ir UAB „( - )“ civiliniai ieškiniai palikti... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. N. K. buvo kaltinimas tuo, kad būdamas UAB ,,( - )“, įmonės kodas ( - ),... 6. N. K. taip pat buvo kaltinimas tuo, kad būdamas UAB ,,( - )“, įmonės kodas... 7. Juridinis asmuo UAB „( - )“ buvo kaltinimas tuo, kad N. K., būdamas UAB... 8. Be to, juridinis asmuo UAB „( - )“ buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad N.... 9. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog tarp UAB“( - )“ ir... 10. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde... 11. Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kad išteisintųjų veiksmuose nėra... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „( - )“ 2006-2008 m. stabiliai mokėjo... 13. Apeliantas nesutinka su teismo paminėta aplinkybe, kad UAB „( - )“ turėjo... 14. Nesutinka ir su teismo išvada, kad lizingo bendrovė nieko nedarė, jog... 15. Teismo argumentas, kad nepaneigta N. K. versija, jog lizingo bendrovė... 16. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas taip pat padarė... 17. Taigi šios aplinkybės rodo, kad UAB „( - )“ vadovas N. K. tuo pačiu... 18. Prokuroras nesutinka ir su juridinio asmens UAB „( - )“ išteisinimu, nes... 19. Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 20. N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtas... 22. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 23. Juridinį asmenį UAB „( - )“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus,... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis skirtas... 25. Iš N. K. priteisti civilinius ieškinius:... 26. civiliniam ieškovui AB SEB bankas (UAB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas)... 27. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ naudai 98 905,40 Lt.... 28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras bei BUAB „( - )“... 29. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas... 30. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas,... 31. BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį... 32. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 33. BK 184 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę... 34. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp UAB „SEB lizingas“... 35. Pagrindinis klausimas šioje byloje yra ar tarp UAB “( - )“ ir UAB “SEB... 36. Kaip matyti iš išteisintojo N. K. parodymų, jo įmonė turėjo tiek jai... 37. Pirmiau nurodytos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos UAB“SEB... 38. Iš antstolio A. N. 2010-09-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo... 39. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB “( - )“,... 40. Kolegija konstatuoja, kad lizingo bendrovė, bendradarbiaudama su N. K.... 41. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sunkumai UAB ,,( - )“ iškilo tik 2009 m.,... 42. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad traukiamas atsakomybėn juridinis... 43. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo... 44. Nors įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti... 45. Be to, kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje teismas, nepaneigta ir... 46. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/20013 išplėstinė septynių teisėjų... 47. Klausimas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo spręstas... 48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tarp UAB „( - )” ir... 49. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir dėl to,... 50. Teismas teisingai nurodė, kad iš N. K. parodymų matyti, jog tarp jo, kaip... 51. Be to, teismui pagrįstai abejones sukėlė sutarties ir turto perdavimo akto... 52. Pastebėtina, kad kaltinime nurodyta, jog N. K. 1100 kv. m. pastolių tyrimo... 53. Lietuvos Aukščiausiais Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios... 54. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro... 55. Dėl tų pačių priežasčių dėl kaltinimo pagal BK 184... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti....