Byla 2-124-772/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

2dalyvaujant ieškovo atstovui D. Volkovienei, atsakovui R. S.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Euro stogas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl nuostolių atlyginimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 10 255,04 Eur nuostolių atlyginimui.

6Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi iškėlė bankroto byla BUAB ,,Euro stogas“, o administratoriumi paskyrė UAB ,,Atveika“, įgaliotas asmuo V. P..

7Bankroto administratorius patikrino jam perduotus bankrutuojančios įmonės finansinės apskaitos dokumentus ir sandorius bei nustatė, kad dėl atsakovo bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko R. S. neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala. Bankroto teisinių santykių specifika lemia, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Pakrijas“ v, UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) ar specialiosiomis - įtvirtintomis Įmonių bankroto įstatyme (2011-05-05 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

8Ieškovas nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. duomenimis bendrovėje buvo apskaitomas turtas 39 110,62 Lt sumai:

9Ilgalaikis finansinis turtas 3 702 Lt, t.y., autotransporto priemonė VW, MULTIVAN, VALST. Nr. ( - )

10Trumpalaikis turtas 35 408,62 Lt:

11Atsargos 8 296 Lt;

12Per vienerius metus gautinos sumos 27 112,62 Lt. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-09-25 nutartimi įpareigojo UAB „Euro stogas“ vadovą per 15 dienų po nutarties įsiteisėjimo, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Kadangi įmonės vadovas nevykdė šios teismo nutarties, administratorius 2012 m. spalio 11 d. išsiuntė pranešimą įmonės direktoriui R. S. perduoti administratoriui įmonės apskaitą, įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus, tačiau prašymas nebuvo įvykdytas ir atsakymas negautas.

13Administratoriaus prašymu Šiaulių apygardos teismas 2012-11-05 nutartimi pakartotinai įpareigojo buvusį UAB „Euro stogas“ direktorių R. S. vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2012-09-25 nutartį.

142012 m. atsakovas R. S. perdavė administratoriui dokumentus, apie ką buvo surašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Tuo pačiu atsakovas įsipareigojo kelių dienų laikotarpyje perduoti įmonės turtą, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė.

15Balanse apskaitomas turtas ( per vienerius metus gautinos sumos - 27 112,62 ): 2012 m. birželio 17 d. direktorius R. S. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą serija Euro Nr. 1205/01 V. K., asmens kodas ( - ), gyvenančio Viržių g. 14, Šiauliai, kuria tariamai pardavė prekių už 33 112,62 Lt ir, vadovaujantis šia PVM sąskaita - faktūra, į kasą buvo įnešti 6 000 Lt. Kadangi balanse buvo apskaitomas debitorius, administratorius PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytu adresu išsiuntė raginimą susimokėti, tačiau niekas neatsiliepė. Užklausus Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, gautas atsakymas, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie V. K. (pirkėją), gimusį 1971-06-15 nėra. Asmens kodas ( - ) nerastas. Darytina išvada, kad PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyti fiktyvūs duomenys, todėl ir pati PVM sąskaita - faktūra yra niekinė.

16Atsakovas R. S. ėjo Bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus) pareigas nuo 2007 m. lapkričio 11 d, t.y., įmonės vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Dėl šios priežasties R. S. kyla atsakomybė kaip Bendrovės vadovui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

17Vadovaujantis generalinio delikto principu atsakovas R. S., kaip Bendrovės direktorius, turėjo pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeisti ir Bendrovės kreditorių interesai. Šias įmonės vadovo pareigas kreditoriams savo praktikoje pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi išaiškinęs, kad ,,įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų apsaugos garantijas“ (LAT 2006 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3k-7-266/2006). Todėl atsakovui R. S., kaip Bendrovės direktoriui, pažeidus apribojimus, nustatančius tam tikras kreditorių apsaugos garantijas, jo atžvilgiu taikytina atsakomybė prieš Bendrovės kreditorius.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

19Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiriant, ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-298/2006).

20Nagrinėjamu atveju, racionalu manyti, kad apdairus, rūpestingas žmogus būtų įvykdęs teisės aktuose jam nustatytas pareigas, todėl atsakovas R. S. laikytinas kaltu.

21Be to, pagal CK 6.249 straipsnį skolininko kaltė yra preziumuojama. Atsakovas R. S., kaip Bendrovė vadovas, nevykdė imperatyvių įstatymo reikalavimų bei savo neveikimu pažeidė apribojimus, nustatančius Bendrovės kreditorių apsaugos garantijas, dėl ko pripažintina, kad atsakovo kaltė yra įrodyta.

22Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). Kalbamu atveju dokumentą surašė ir pasirašė pats vadovas, todėl privalo atsakyti už įmonei padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Pateikdamas ši ieškinį Bendrovės administratorius būtent ir gina Bendrovės kreditorių interesus. Pažymėtina, kad tokį kreditorių interesų gynimo būdą pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad: įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; pagal ĮBĮ įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir šioje byloje pagal pareikštą ieškinį administratorius prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kuris įmonės likvidavimo procese būtų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti (LAT 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Taigi galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinį yra ne bankrutavusi Bendrovė, o jos kreditoriai. Dėl šios priežasties pati Bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Atveika“, yra tinkamas ieškovas CK 2.50 str. 3 d. prasme.

23Remdamasis tuo, kas aukščiau pasakyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246-6.249, 6.263 str.. bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5, 29, 83 str., ieškovas teismo prašė:

241. Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) gyvenančio Lyros g. 9-61, Šiauliai, 39 110,62 Lt žalą BUAB „Euro stogas“, įmonės kodas 301844432, buveinės adresas - Lyros g. 9-61, Šiauliai, susirašinėjimui administratoriaus UAB ,,Atveika“ adresas - Tilžės g. 156, Šiauliai, atsiskaitomoji sąskaita ( - ), naudai.

25Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

26Ieškovas 2015-02-17 pateikė teismui pareiškimą, dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio ir sumažino ieškinio sumą iki 35 408,62 Lt arba 10 255,04 Eur.

27Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

28Papildomai nurodė, kad vertinant byloje gautus duomenis iš kitų bendrovių ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, darytina išvada, jog pastaroji nepaneigia ieškovo ieškinio reikalavimo.

29Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimų motyvus.

30Teigė, jog su ieškiniu nesutinka dėl sekančių aplinkybių. Įmonės balanso sudaryto 2012-10-05 dienai kurį sudarė įmonės buhalterė D. R. matosi B. I. p Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, suma yra 8 296 Lt ir BUAB „Euro stogas“ suma prašo prileisti iš buvusio akcininko R. S.. Bet tai nesimato kokie įsipareigojimai balanse pateikti B.I.p. Todėl juos reikia buhalteriškai ar iš kitų įmonės dokumentų pagrįsti tinkamai.

31Taip pat yra įmonės balanse sudaryto 2012-10-05 dienai B.II.p. Per vienerius metus gautinos sumos 27 112,62 Lt.

32Suma t.y. 27 112,62 Lt yra susidariusi todėl, kad yra parduotos statybinės medžiagos bet už jas nėra gautos pajamos, kadangi Įmonė pardavė medžiagas asmeniui kuris kaip jau dabar yra pagal Šiaulių miesto policijos atliktą tyrimo Nr. 41-1909-12 medžiagą matyti, kad apgavo įmonę pateikdamas suklastotus dokumentus išrašant sąskaitą faktūrą Serija EURO Nr. 1205/01.

33Atsakovas teismo prašė:

34Atmesti ieškinį 39 110,62 Lt sumai ir dokumentinio proceso tvarka priteisti tik ta dalį pinigų bus pagrįsta pagal įmonės pateiktą balansą.

35Atsakovas taip pat pateikė teismui ir papildomą prašymą į bylą dėl dokumentų išreikalavimo.

36Teismas tenkino šį atsakovo prašymą ir pateikė paklausimus nurodytiems prašyme asmenims dėl papildomų duomenų į bylą pateikimo.

37Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų patvirtinančių atsiliepime nurodytus atsikirtimus.

38Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti, kadangi jo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Atskirai nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimo nepagrįstumą įrodo ir byloje gauti duomenys. Taip pat mano, kad atsakovas negali būti atsakingas ieškovui dėl 35 408,62 Lt sumos, atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo parduotos nesąžiningam pirkėjui, o kitos prekės buvo pavogtos. Laiko, kad dėl to nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurių ieškovas neįrodė, todėl prašė teismo ieškovo ieškinio netenkinti. Teigė, kad nėra pagrindo remtis UAB ,,Kečas“ atsakymu į teismo paklausimą, kadangi šiai bendrovei už atsakovo vadovaujamą bendrovę atlygino A. S.

39Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-05-03 nutartimi areštavo atsakovui priklausantį turtą visai ieškinio sumai.

40Taip pat teismas įrodymų tyrimo eigoje tenkino šalių prašymus, kurie buvo susiję su ginčo aplinkybėmis (135-136 b.l.).

41Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

42Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų praktika, bet ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut. Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Justitia, V., p. 100). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iš bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis.

43Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių įstatymo normomis, bei viešosios teisės (pvz. buhalterinės apskaitos) aktų nuostatomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos šalių teisiniams santykiams. Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifiką teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos šalių ginčui.

44Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

45UAB ,,Euro stogas“ nuo 2010-01-01 iki 2012-10-05 sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolių ataskaita), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), kuriuos pasirašė atsakovas (121-126 b.l.).

46Atsakovas kaip ieškovo vadovas 2012-11-10 irgi pasirašė sudarytą bendrovės balansą 2012-10-05 (7 b.l.). Pagal ieškovo vardu 2012-05-18 išrašytą kasos pajamų orderį serija E Nr. 55 iš V. K. gauti 6 000 Lt, kuriuos priėmė atsakovas (8 b.l.). Remiantis ieškovo (pardavėjo) atstovo vadovo R. S. 2012-08-18 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija Euro Nr. 1205/01 pirkėjui V. K. perduota prekių už 33 112,62 Lt sumą (9 b.l.). Nuo 2008-09-22 ieškovą ir atsakovą siejo santykiai pagal darbo sutartį (13 b.l.). Gyventojų registro 2013-07-22 pažymoje nurodyta, kad LR gyventojų registre asmens duomenų apie V. K. nėra (14 b.l.). Ginčo šalys 2012-11-22 sudarė dokumentų perdavimo priėmimo aktą (12 b.l.). Šiaulių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turtinės žalos padarymo apgaule pagal LR BK 186 str. 1d., tačiau 2013-05-13 sustabdytas pagal LR BPK 3 1 str., 170 str. 4d. 2 p. (49 b.l.). Atsakovas nuo 2013-01-16 iki 2014-05-08 buvo UAB ,,Raimsta“ darbuotojas ir nuo 2014-01-25 iki 2014-02-23 bei nuo 2014-06-19 vykdo veiklą pagal verslo liudijimą ir kaip savarankiškai dirbantis asmuo (51 b.l.). 2012-05-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,,Euro stogas“ priklausančio turto vagystės iš statybinio vagonėlio buvusio Draustinio g. 26, Ginkūnai, Šiaulių raj., kuris 2012-07-31 sustabdytas vadovaujantis LR BPK 3 1 str. 1d. 1p., 170 str. 4d. 2p. (67-95 b.l.). Ieškovo vardu pagal 2012-05-30 išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras iš pardavėjo UAB ,,Storent“ įsigyta prekių už 11 039,24 Lt sumą (105, 107 b.l.). 2012-05-23 pagal priėmimo perdavimo aktą ieškovui UAB ,,Storent“ nuo 2012-05-23 iki 2012-05-24 ir iki 2012-06-01 išnuomojo statybinį inventorių. Už išnuomojamą statybinį inventorių ieškovas pagal nuomotojo pateiktą 2012-05-22 išankstinę sąskaitą, turėjo sumokėti pastarajam 706,64 Lt (106, 108 b.l.). 2012-05-30 nuomotojas (UAB ,,Storent“) ir nuomininkas (UAB ,,Euro stogas“) surašė netekties aktą 11 039,24 Lt sumai (109 b.l.). Pardavėjas UAB ,,Kečas“ pirkėjui UAB ,,Euro stogas“ 2012-05-10 išrašė PVM sąskaita faktūra serija KEC Nr. 011528 6 004,99 Lt sumai už parduotas prekes ir pinigų priėmimo kvitą bei pateikė apyvartos žiniaraštį kiek ieškovas įsigijo iš jo prekių už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-05-30 (141-143 b.l.).

47Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.

48Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti šias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties. Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims.

49Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) galima sukurti valdymo sistemą, kurią sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiūrą priimdamas sprendimus. Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABĮ 37 str. 8 d.). Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrą taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą. Tokią pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytą žalą privalo atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius. Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.

50Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintą bendrą taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik išimtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą bendrovei padarytą žalą, pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.). Galiojantis ABĮ nustato, kad su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne šio įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytą žalą iš principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia išvada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.

51Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktiką (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b. V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu. Tai reiškia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo būti atlyginta visiškai, išskyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir pan., siekdamas išvengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b. AB Simega v. UAB Radix Arboris, Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).

52Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi būti taikoma protingai (CK 1.5 str., 1.9 str.) ir neturėtų iškreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

53Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Euro stogas“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008-08-29 (37 b.l.). Šios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas pagal darbo sutartį R. S. (13 b.l.). Ieškovas dėl bendrovei padarytos žalos atsakingu laiko atsakovą R. S.. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka, kadangi byloje nėra duomenų dėl ko atsakingu už bendrovei padarytą žalą gali būti laikomas kitas asmuo. Atskirai pastebėtina, kad nuo bendrovės įkūrimo kontrolinis akcijų paketas irgi priklausė atsakovui, kuris turėjo teisę ne tik priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo, bet ir absoliučią jos kontrolę (1 b.l.). Todėl pripažintina, kad būtent atsakovas R. S. yra tas asmuo, kuris trauktinas civilinėn atsakomybėn už savo veiksmais bendrovei padarytą žalą.

54Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.

55Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali būti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos išlaidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali būti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala.

56Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanksčią priežastinio ryšio teoriją, faktiškai sudarančią sąlygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryšio doktrinas.

57Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalą, kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalą, kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, išskyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus. Antra, bendrovės vadovas asmeniškai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą. Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytą žalą, jei ši žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiūros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.

58Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:

59a) įstatymų pažeidimas;

60b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;

61c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

62Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir ĮBĮ 8 str. 1d.

63Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas. CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrą veiklą ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtą žalą. Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsakomybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.

64Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, tačiau klaidinga būtų manyti, kad, atsisakius šių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

65Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams.

66Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).

67Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiškia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų ją gavusiam asmeniui.

68Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis). Pareigos veikti sąžiningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panašus į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rūpestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.

69Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sąžiningai ir protingai yra platesnė už bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai reiškia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sąžiningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas šios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.

70Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rūpestingumo reikalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rūpestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.). Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, šis standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c.b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7). Šis standartas reiškia, kad nagrinėjant, ar kitas rūpestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, būtų pasielgęs analogiškai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikaciją, profesiją, specialybę, sveikatą ir kitas reikšmingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobūdį, veiklos mastą ir pan. Laikoma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). Objektyvi yra tokia informacija, kurią sudaro konkretūs faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali būti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialūs duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų nagrinėjęs rūpestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

71Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona fides) bendrovės atžvilgiu.

72Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą vadovas buvo sąžiningai (visiškai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus. Negali būti laikomas sąžiningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duomenų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sąžiningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvą smėlyje“ ir aklai remtis išvadomis, nuomonėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovas priimdamas sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimą informaciją ir pan., bei elgėsi ne pagal protingo žmogaus elgesio standartą.

73Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo R. S.) veiksmai nebuvo sąžiningi ir protingi. Tokiu atveju vadovas yra laikomas atsakingu už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytą žalą ir nėra pagrindo išvadai, kad žala atsirado dėl normalios ūkinės rizikos.

74Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad dėl atsakovo netinkamų veiksmų bendrovei buvo padaryta 10 255,04 Eur žala (133 b.l.).

75Ieškovas pateikė į bylą atsakovo išrašytą ir pasirašytą 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią pastarasis tariamai pardavė trečiajam asmeniui (pirkėjui) V. K. statybinių medžiagų už 33 112,62 Lt sumą. (9 b.l.).

76Dėl PVM sąskaitos faktūros paskirties.

77Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir šio straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 29 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Todėl kalbant apie prekių tiekimą ir jo įforminimą PVM sąskaita faktūra svarbus yra ir visų su šiuo apskaitos dokumentų išrašymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiūriu.

78Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis - įforminti įvykusį prekių tiekimą.

79Tuo pat metu teismas turi įvertinti ar prekių tiekimas mokestiniu atžvilgiu atspindi ir jų faktinį perdavimą. Tokiu atveju svarbu yra išsiaiškinti kaip suprantamas prekių tiekimas pagal PVMĮ. Remiantis PVMĮ 4 straipsniu prekių tiekimu dviem iš ketverių atvejais yra laikoma kuomet:

801. Prekės perduodamos kitam asmeniui ir pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė.

812. Prekės perduodamos pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.

82Taigi iš aukščiau paminėtų ir PVMĮ 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tokiu atveju prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos.

83Deja, tai viso labo tik prielaida. Todėl kilus ginčui ir jį sprendžiant teisme, ji gali būti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti išvadą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus).

84Ieškovas teigia, kad prekių tariamas trečiasis asmuo (pirkėjas) V. K. negavo, o atsakovas nurodo, kad perdavė, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pirmiausia, 2012-05-18 PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė ne trečiasis asmuo, o tik atsakovas. Nors pastarasis ir teigia, kad jis buvo apgautas, tačiau šio fakto atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė. Pastebėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) 13 str. 6 p. apskaitos dokumente privalo būti nurodyti asmens, turinčio teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas, pareigos. Antra, atsakovas galėjo parduoti prekes ir fiziniam asmeniui, tačiau privalėjo nustatyti šio asmens tapatybę ir pasilikti jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Be to atsakovas duodamas paaiškinimus, painiojosi ir nepatvirtino kur konkrečiai parduotos prekės buvo perduotos (iškrautos). Trečia, kilus šalių ginčui dėl sutartinių santykių ir dėl prekių kitam asmeniui perdavimo fakto, atsakovas nepateikė teismui šioms aplinkybėms pagrįsti nei šalių pasirašyto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei prekių gabenimo važtaraščio, kaip papildomų dokumentų ir tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai. Todėl atsižvelgiant į PVMĮ nuostatas nėra pagrindo išvadai, kad pagal 2012-05-18 PVM sąskaitą faktūrą atsakovas perdavė neegzistuojančiam trečiajam asmeniui ieškovo nurodytas prekes.

85Dėl bendrovei padarytos 2 402,69 Eur žalos ir bendrovės vadovo atsakomybės.

86Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nėra duomenų apie bendrovės 2012-10-05 balanse nurodytą 8 296 Lt atsargų sumą (7 b.l.). Pagal atsakovą šį suma tai bendrovės statybinės medžiagos ir inventorius, kurios dėl vagystės buvo pavogtos 2012-04-29 (110-111 b.l.). Pastarasis teigė, kad į šių statybinių medžiagų sąrašą įskaitytinas ir išsinuomotas statybinis inventorius iš UAB ,,Storento“, kuris buvo įsigytas iš nuomotojo po vagystės (105, 107 b.l.). Ieškovo teigimu atsakovas vagystės metu nebuvo išsinuomoto inventoriaus savininkas, dėl to neprivalėjo įsigyti šių daiktų (109 b.l.).

87Kaip teismas jau yra nurodęs atsakingu už bendrovėje atliekamą buhalterinę apskaitą laikytinas tik atsakovas. Nors atsakovas dėl vagystės iš statybinio vagonėlio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau pastarajai jis nepateikė jokių šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, pagal kuriuos būtų galimą nustatyti bendrovei padarytą žalą, išskyrus pavogtų daiktų sąrašą (79-80 b.l.). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis ieškovui padaryta 19 142,82 Lt žala (104 b.l.).

88Teismas sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui dėl 8 296 Lt žalos atlyginimo, kadangi pastarasis nepateikė nei ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, nei bankroto administratoriui, o taip pat ir teismui duomenų apie balanso atsargose nurodytą bendrovės turtą ir ją pagrindžiančius įrodymus (pvz. sutartis ar kt. su medžiagų ir inventoriaus įsigijimu susijusius dokumentus).

89Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rūpestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad būtų visapusiškai užtikrinti bendrovės interesai. Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymą, tai yra už aplaidumą. Aplaidus elgesys gali būti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirūpinimas, kad būtų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai būtų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad būtų atidžiai ir rūpestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį. Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiškia neatsargia kaltės forma.

90Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali pasireikšti įvairiais administracijos vadovo veiksmais. Įvertinus bylos duomenis paminėtini šie faktai:

911) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, savalaikiai nebuvo pateikti visi dokumentai Juridinių asmenų registrui ir bankroto administratoriui (121-126 b.l.);

922) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus trečiojo asmens V. K. tapatybės ir jo galimybių, tai yra įsiskolinimo už perduotas prekes apmokėjimo (14, 49 b.l.);

933) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba papildomo tyrimo, kuris būtinas priimant konkretų sprendimą, neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), byloje nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes (109, 141-142 b.l.);

944) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais (bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad būtų sumažinti nuostoliai ar jų būtų išvengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai iškeliama bankroto byla), tai yra byloje nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes.

95Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kaip turinčių įtakos dėl bankroto bylos atsakovo vadovautai bendrovei iškėlimo. Byloje pateikta tik dalis su finansinės atskaitomybės tvarkymu bendrovėje susijusių dokumentų. Nors byloje yra pateikta dalis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau pirma, šie įrodymai nelaikytini oficialiais, kadangi nors jie ir buvo pateikti įregistravimui Juridinių asmenų registre, tačiau juose pateikti duomenys neatitinka ūkinių operacijų fakto (7 b.l.). Antra, tokie bendrovės dokumentai nelaikytini iš vis įrodymais, kadangi teismui nėra pagrindo remtis juose esančia informacija, tai yra juose nėra svarbiausio įrodymų požymio sąsajumo. Trečia, nustatyta, kad tik dėl bendrovės vadovų veiksmų, o būtent konkrečiai dėl R. S., buvo prarastas bendrovei priklausantis turtas (49 b.l.). Be to atsakovui R. S. tenka atsakomybė tiek tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, tiek ir realizuojant bendrovei priklausantį turtą. Ketvirta, nors ieškovas pateikė teismui jam atsakovo perduotus dokumentus, tačiau iš pateikto jų sąrašo matyti, kad tai tik dalis su bendrovės veiklą susijusių dokumentų (12 b.l.). Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus faktinius bei teisinius argumentus, egzistuoja atsakovo R. S. civilinės atsakomybės pagrindai.

96CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iš dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytą žalą gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme. Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalą sukėlė darbo sutarties galiojimo metu.

97Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus atsakovo R. S. atsakomybė ieškovui nepasibaigė, kuomet jo darbo santykiai su bendrove nutrūko pastarajai iškėlus bankroto bylą. Be to pastebėtina, kad atsakovas būdamas tinkamai informuotas apie šios bylos iškėlimą teisme nepateikė į bylą jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės ieškovui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių bendrovei buvo padaryta žala, todėl jis nelaikytinas atsakingu ieškovui dėl visos ar dalies ieškovo ieškinyje nurodytos sumos ir turi būti atleistinas nuo civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis. Tačiau pastebėtina, kad toks atsakovo prašymas atmestinas, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs, turi būtų civilinis teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės bendrovei ar kitiems kreditoriams (CK 6. 212 str. 1d.).

98Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui išlieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą. Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, šiuo atveju sukelia naują teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalą, įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą, o jos buvęs vadovas įgyja pareigą atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytą žalą (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai. Taigi asmens, šiuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra būtina sąlyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimą keliančiam asmeniui.

99Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo R. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji neteko turto už 10 255,04 Eur.

100Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo R. S. civilinės atsakomybės klausimą, todėl teismas remiantis aukščiau išdėstytu žemiau pasisako ir dėl šios rūšies atsakomybės taikymo atsakovui.

101Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.

102Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena šalis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).

103Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali būti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatūroje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovą), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

104Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sąlygomis. Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).

105Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

106Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias šis asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

107Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.

108Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose (36-45 b.l.).

109Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui įrodymų, jog atsakovas R. S. pažeidė jam įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas bendrovei.

110Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).

111Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Š Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).

112Kadangi kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b. Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovas tai galėjo padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui: įrodydamas, kad nepažeidė savo pareigų; žalą padarė kiti asmenys; žalą bendrovei jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. siekdamas išvengti dar didesnės žalos, ir t. t. Tačiau atsakovas tokių duomenų į bylą nepateikė.

113Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryšiui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryšys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl ją būtina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).

114Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).

115LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b. L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Š v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. Dzikienė Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).

116Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą turėjo įrodyti ieškovas. Jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryšio buvimą. Teismas pripažįsta, kad įmonės vadovo padarytas akivaizdus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas pripažintinas pakankamu priežastinio ryšio tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, kadangi teismas nenustatė kitų veiksnių, galėjusių sąlygoti žalos atsiradimą.

117Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių kuomet pradėjo vadovauti bendrovei, turėjo ir pareigą savalaikiai saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes, o to nepadaręs turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

118Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b. Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).

119CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, vadovui iš bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumą savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtą ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas. CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiškia negautą pelną, t. y. kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka susijusios išlaidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.).

120Kaip jau minėta, nors atsakovas ir teigia, kad už jo vadovaujamos bendrovės 24 077,99 Lt skolą UAB ,,Kečas“ yra sumokėjęs A. S., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl pripažintina, kad minėtas asmuo gali būti bendrovės kreditoriumi bankroto byloje, o dėl padarytos žalos bendrovei laikytinas atsakingu atsakovas. Pirmiausia, iškėlus bendrovei bankroto bylą ji irgi tampa kreditoriumi atsakovo atžvilgiu, bei veikia savarankiškai, neatsižvelgiant į kitus kreditorius. Jos savarankiškumas pasireiškia tiek materialine, tiek procesine teisinių santykių prasme. Dėl to pripažintina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo momento (5-6 b.l.). Antra, pastebėtina, kad nors ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui veikia savarankiškai, tačiau tuo pat metu jis veikia ir kitų bendrovės kreditorių vardu, kadangi iš skolininko priteista skolos suma, bus paskirstoma proporcingai ir kitiems kreditoriams. Trečia, kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas ar mažintinas.

121Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo argumentai, kad ginčo atveju atsakovas tegali būti atsakingas ieškovui tik iš dalies.

122Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus bankrotą. Šiuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).

123Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai specialų ieškinį pareiškia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina. Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vieną iš dviejų sprendimų - arba stengtis išgelbėti verslą (taip pasirūpinant grąžinti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų. Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimą. Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatūroje, neteisėtos veiklos doktrina iš esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimą kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L. Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiškiai įtvirtinta 2008 m., papildant Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi. Šia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonėje netinkamai buvo tvarkomą buhalterinė apskaitą, neišsaugoti dokumentai ir pan.

124Atskirai pastebėtina, kad įstatymas nustato aukščiau paminėtą pareigą asmenims, kurie faktiškai vykdo ir kontroliuoja įmonės ūkinę veiklą ir žino jos finansinę padėtį. Akcininkas šiuo atveju prilyginamas faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jis valdo 100 proc. įmonės akcijų.

125Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jis būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, kuomet kiti įmonės darbuotojai (pvz. buhalterė) netinkamai atlieka jai pavestas pareigas.

126Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovei buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas.

127Todėl pripažintina, kad atsakovas R. S. laikytinas visiškai atsakingu ieškovui ir jo kreditoriams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

128Dėl atsakovo R. S. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.

129Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. S. ne tik buvo bendrovės vadovu, bet ir nurodytos bendrovės vieninteliu ir pagrindiniu akcininku (1 b.l.).

130Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio asmens prievoles neatsako, nes:

131a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;

132b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);

133c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriškai (CK 6.50 str., 6.51 str.)

134Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) išimtys:

135a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); ir

136b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).

137Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo R. S.) atsakomybės klausimo dėl jo nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, tačiau byloje pakanka duomenų ir dėl tokios rūšies atsakovo atsakomybės.

138Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš šių elementų:

139a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

140b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;

141c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų, piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Ši atsakomybė atlieka kelias funkcijas:

142a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;

143b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;

144c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.

145Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas. Atsakovas R. S. ieškovo bendrovėje nuo 2008-08-16 iki 2012-11-30 dirbo vadovo pareigose (13 b.l.). Be to jam kaip bendrovės vadovui priklausė ir 100 proc. bendrovės akcijų (1 b.l.). Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leidžia jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė jam gali kilti ir kaip akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymą ir jos turtą valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui į bylą įrodymų, kad jis, kaip bendrovės akcininkas būtų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kad būtų siekiama išvengti bendrovės bankroto ar būtų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovą nuo atsakomybės. Atsakovas R. S. išdirbęs ieškovo bendrovėje daugiau kaip ketverius metus vadovu, darbo santykius nutraukė kuomet bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

146Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles. Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v. S. B.).

147Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kaip jau ne kartą teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė.

148Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas išvadai, jog ir dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio (atsakovo) veiksmų gali kilti ir jo, kaip juridinio asmens dalyvio atsakomybė.

149Tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari. Tačiau teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja, kadangi ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovo atsakomybės rūšis (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000).

150Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

151Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.

152Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

153Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

154Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

155Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

156Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

157Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieškovo pateiktus įrodymus tenkinti jo prašymą ir priteisti jam iš atsakovo R. S. 10 255,04 Eur padarytos žalos atlyginimui.

158Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą daugiau rašytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas R. S. tik iš dalies įvykdė įstatyminę pareigą perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus (12, 15 b.l.). Tokie atsakovo veiksmai atlikus ikiteisminį tyrimą gali būti įvertinti ir pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ar pagal BK 223 str. 1d. (aplaidus apskaitos tvarkymas). Ieškovo atstovas duodamas paaiškinimus vieną iš motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų susijusių su bendrovės veikla, todėl šiai aplinkybei patvirtinti jis negali pateikti ir rašytinių įrodymų. Todėl teismas tokius šalių santykius vertina kaip dar vieną faktinę aplinkybę patvirtinančią buvusio bendrovės vadovo R. S. didelę kaltę, tai yra tyčia siekiant pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesus ar didelį neatsargumą pasireiškiantį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas tuo pačiu įrodo ir jo visišką atsakomybę ieškovui dėl padarytos žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieškovo ieškinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iš kurių būtų galima daryti galutinę išvadą, jog ginčo atveju kyla R. S. atsakomybė ieškovui už savo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą.

159Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 10 255,04 Eur ieškinio priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. S. buvo ne tik vienintelis ir pagrindinis UAB „Euro stogas“ akcininkų, bet ir įmonės administracijos vadovas (direktorius). Jo sprendimai buvo ypač svarbūs bendrovės veikloje. Pagal UAB „Euro stogas“ įstatus, atsakovas vadovavęs bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Įstatų VI skirsnis, 41-42 b. l.). ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė yra laikoma nemokia. Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (ĮBĮ 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai, vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o ne laukti kol už jį tai padarys vienas iš kreditorių (103-104 b.l.). Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktūrizavimą, tačiau duomenų, kad atsakovas dėl to būtų priėmęs sprendimą irgi byloje nėra. Taigi, ieškinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas R. S. ėjo direktoriaus pareigas, virš minėti įstatymai numatė jo pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes pagal LR buhalterinės apskaitos, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymus ir kt. teisės aktus. Kadangi atsakovas buvo ir bendrovės akcininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi turto, pradelstų įsipareigojimų, debitorių, žinojo ar galės atsiskaityti su kreditoriais bei dėl to nebegalės vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovas nepateikė teismui duomenų kada įmonė nebevykdė ūkinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas virš minėto įstatymo jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, o galiausiai ji tapo nemoki. Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina, kad ir tuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas.

160Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai įvykdžius minėtas pareigas, nebūtų susidaręs 10 255,04 Eur kreditorinis reikalavimas vadovui. Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų visiškai nevykdė nuo 2012-04-01 (5-6 b.l.). Pagal ĮBĮ nuostatas ir balansų duomenis 2008-12-31 dienai UAB „Euro stogas“ jau tuo metu dirbo nuostolingai (5-6 b. l.). Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nes Šiaulių apygardos teismo 2012-09-25 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad bendrovė nuo 2012-07-01 nevykdė įsipareigojimų kreditoriams ir pagal balanso duomenis įmonė yra nemoki, nes jos turto vertė viršija pradelstus įsiskolinimus (5-6 b.l.). Iš bankroto bylos Nr. B2-134-440/2015 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi. Pagal bankroto byloje pateiktus duomenis, 2012-07-01 dienai (įmonei esant nemokiai) bendrovė buvo skolinga VSDFV biudžetui 56 612,83 Lt socialinio draudimo įmokų kartu su delspinigiais (2012-12-19) nutartis, bankroto bylos duomenys).

161CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau atsakovas neprašė teismo sumažinti priteistinų nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

162Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės atsakomybės pagrindą numato virš nurodytuose įstatymuose atsakovui, kaip administracijos vadovui, priskirtų pareigų savalaikis nevykdymas.

163Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės remiantis trečiųjų asmenų baudžiamąją atsakomybe.

164Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo remtis atsakovo nurodytu ikiteisminiu tyrimu pagal pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą.

165Kadangi pagal susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas baudžiamojoje byloje atliktu ikiteisminiu tyrimu ar priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje įtariamojo asmens (teisiamojo) veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinių teisinių padarinių. Teismas atmeta atsakovo motyvus dėl tariamo nesąžiningo pirkėjo V. K., kadangi pirmiausia, kyla paties atsakovo, o tik po to V. K. atsakomybė ieškovui. Todėl atskirai pastebėtina, kad atsakovui ginant savo subjektinę teisę, jam išlieka teisė reikšti atgręžtinį reikalavimą tiek minėtam trečiajam asmeniui V. K., tiek ir kitam asmeniui (ims) dėl bendrovės turto vagystės, esant teisiniam pagrindui.

166Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

167Ieškovas nereiškia atsakovui reikalavimo priteisti bendrovei ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jis plačiau neanalizuotinas (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

168Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

169Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 93 str. 1d.). Tokiu atveju iš atsakovo priteistina 308,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos 7,14 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi jų dydis viršija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

170Priimti ieškovo atsisakymą dėl 3702 Lt (arba 1 072,17 Eur) priteisimo už ilgalaikį finansinį turtą, kadangi autotransporto priemonė VW Multivan v.n. ( - ) grąžinta ieškovui.

171Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

1721. Ieškovo BUAB ,,Euro stogas“ ieškinį atsakovui R. S. tenkinti visiškai.

1732. Priteisti ieškovui BUAB ,,Euro stogas“ (į.k. 301844432) iš atsakovo R. S. (a.k. ( - ) 10 255,04 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 4 euro ct) žalos atlyginimui.

1743. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. S. (a.k. ( - ) 308,00 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 7,14 Eur (septynis eurus 14 euro ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 315,14 Eur (tris šimtus penkioliką eurų 14 euro ct).

1754. Priimti ieškovo atsisakymą dėl 1 072,17 Eur priteisimo iš atsakovo už ilgalaikį finansinį turtą ir bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukti.

176Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė... 2. dalyvaujant ieškovo atstovui D. Volkovienei, atsakovui R. S.,... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-09-25... 7. Bankroto administratorius patikrino jam perduotus bankrutuojančios įmonės... 8. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. duomenimis bendrovėje buvo... 9. Ilgalaikis finansinis turtas 3 702 Lt, t.y., autotransporto priemonė VW,... 10. Trumpalaikis turtas 35 408,62 Lt:... 11. Atsargos 8 296 Lt;... 12. Per vienerius metus gautinos sumos 27 112,62 Lt. Ieškovas nurodė, kad... 13. Administratoriaus prašymu Šiaulių apygardos teismas 2012-11-05 nutartimi... 14. 2012 m. atsakovas R. S. perdavė administratoriui dokumentus, apie ką buvo... 15. Balanse apskaitomas turtas ( per vienerius metus gautinos sumos - 27 112,62 ):... 16. Atsakovas R. S. ėjo Bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus) pareigas... 17. Vadovaujantis generalinio delikto principu atsakovas R. S., kaip Bendrovės... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiriant, ar įmonės administracijos... 20. Nagrinėjamu atveju, racionalu manyti, kad apdairus, rūpestingas žmogus... 21. Be to, pagal CK 6.249 straipsnį skolininko kaltė yra... 22. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje... 23. Remdamasis tuo, kas aukščiau pasakyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 24. 1. Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas ( - ) gyvenančio Lyros g. 9-61,... 25. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 26. Ieškovas 2015-02-17 pateikė teismui pareiškimą, dėl atsisakymo nuo dalies... 27. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pakartojo procesiniame dokumente... 28. Papildomai nurodė, kad vertinant byloje gautus duomenis iš kitų bendrovių... 29. Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos... 30. Teigė, jog su ieškiniu nesutinka dėl sekančių aplinkybių. Įmonės... 31. Taip pat yra įmonės balanse sudaryto 2012-10-05 dienai B.II.p. Per vienerius... 32. Suma t.y. 27 112,62 Lt yra susidariusi todėl, kad yra parduotos statybinės... 33. Atsakovas teismo prašė:... 34. Atmesti ieškinį 39 110,62 Lt sumai ir dokumentinio proceso tvarka priteisti... 35. Atsakovas taip pat pateikė teismui ir papildomą prašymą į bylą dėl... 36. Teismas tenkino šį atsakovo prašymą ir pateikė paklausimus nurodytiems... 37. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui į bylą jokių... 38. Teismo posėdžio metu atsakovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus... 39. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir 2013-05-03 nutartimi areštavo atsakovui... 40. Taip pat teismas įrodymų tyrimo eigoje tenkino šalių prašymus, kurie buvo... 41. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 42. Teismas byloje plačiai pasisako dėl šalių ginčo, remdamasis ne tik teismų... 43. Tarp šalių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų... 44. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 45. UAB ,,Euro stogas“ nuo 2010-01-01 iki 2012-10-05 sudaryti finansinės... 46. Atsakovas kaip ieškovo vadovas 2012-11-10 irgi pasirašė sudarytą bendrovės... 47. Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.... 48. Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe.... 49. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip... 50. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254... 51. Iki naujos ABĮ redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų... 52. Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi... 53. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Euro stogas“ juridinių asmenų... 54. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.... 55. Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji... 56. Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą... 57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už... 58. Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sąlygiškai ( 59. a) įstatymų pažeidimas;... 60. b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;... 61. c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir... 62. Įstatymų pažeidimas pareigos teikti teisingą informaciją ir duomenis... 63. Įstatymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai,... 64. Nors ABĮ atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių... 65. Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės... 66. Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos... 67. Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be... 68. Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo... 69. Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos... 70. Ginčo atveju būtina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir... 71. Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sąžiningi (lot. bona... 72. Nagrinėjant byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovas) elgėsi bona... 73. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad vadovo (atsakovo R. S.) veiksmai... 74. Iš byloje esančių juridinių faktų matyti, kad dėl atsakovo netinkamų... 75. Ieškovas pateikė į bylą atsakovo išrašytą ir pasirašytą 2012-05-18 PVM... 76. Dėl PVM sąskaitos faktūros paskirties.... 77. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš... 78. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 str. 1 ir 2 dalis,... 79. Tuo pat metu teismas turi įvertinti ar prekių tiekimas mokestiniu atžvilgiu... 80. 1. Prekės perduodamos kitam asmeniui ir pagal sandorio sąlygas šis asmuo... 81. 2. Prekės perduodamos pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato... 82. Taigi iš aukščiau paminėtų ir PVMĮ 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų... 83. Deja, tai viso labo tik prielaida. Todėl kilus ginčui ir jį sprendžiant... 84. Ieškovas teigia, kad prekių tariamas trečiasis asmuo (pirkėjas) V. K.... 85. Dėl bendrovei padarytos 2 402,69 Eur žalos ir bendrovės vadovo atsakomybės.... 86. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nėra duomenų apie bendrovės 2012-10-05... 87. Kaip teismas jau yra nurodęs atsakingu už bendrovėje atliekamą buhalterinę... 88. Teismas sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui dėl 8 296 Lt... 89. Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai,... 90. Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sąžiningai pažeidimas, gali... 91. 1) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas,... 92. 2) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus trečiojo asmens V. K.... 93. 3) nepakankama turimos informacijos analizė prieš priimant sprendimą arba... 94. 4) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis... 95. Būtent ieškovas ieškinyje ir nurodė keletą iš aukščiau paminėtų... 96. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė... 97. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius... 98. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir... 99. Ieškovas nurodė, kad būtent atsakovo R. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiu... 100. Kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu kelia bendrovės vadovo R. S. civilinės... 101. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo atsakovui.... 102. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė,... 103. Kaip jau aukščiau minėta teisės literatūroje nurodoma, kad civilinės... 104. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam... 105. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama ( 106. Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės... 107. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir... 108. Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo... 109. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieškovo pateiktų teismui... 110. Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra susijusi su kalte. CK... 111. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama ( 112. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tačiau pats bendrovės vadovas, siekdamas... 113. Trečioji civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. Sutariama,... 114. Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio... 115. LAT formuoja praktiką, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti... 116. Priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą... 117. Būtent ieškovas ir remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat pradžių... 118. Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Pagrindinė civilinės... 119. CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto... 120. Kaip jau minėta, nors atsakovas ir teigia, kad už jo vadovaujamos bendrovės... 121. Todėl remiantis aukščiau paminėtu atmestini ir atsakovo argumentai, kad... 122. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iškėlus... 123. Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rūšis, kai... 124. Atskirai pastebėtina, kad įstatymas nustato aukščiau paminėtą pareigą... 125. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų,... 126. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų įmonės darbuotojų: pvz. bendrovės... 127. Todėl pripažintina, kad atsakovas R. S. laikytinas visiškai atsakingu... 128. Dėl atsakovo R. S. kaip bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės.... 129. Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. S. ne tik buvo... 130. Pagal bendrąją taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už... 131. a) prievoliniame santykyje jo šalimi - skolininku (CK 6.1... 132. b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar... 133. c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris... 134. Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš esmės nustatytos tik dvi nurodyto... 135. a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai... 136. b) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai,... 137. Nors ieškovas ieškinyje nekelia bendrovės dalyvio (atsakovo R. S.)... 138. Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iš... 139. a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio... 140. b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų;... 141. c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę... 142. a) užtikrina sąžiningų kreditorių teisių apsaugą;... 143. b) užtikrina viešosios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymąsi;... 144. c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą.... 145. Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę... 146. Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamą... 147. Ieškovas reikšdamas atsakovui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kaip... 148. Iš byloje esančių įrodymų teismui matyti, kad yra faktinis ir teisinis... 149. Tokiu atveju juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra subsidiari. Tačiau... 150. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.... 151. Remiantis šalių paaiškinimais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais... 152. Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų... 153. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 154. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 155. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 156. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi... 157. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina... 158. Atskirai pastebėtina, kad ieškovas negalėjo pateikti teismui į bylą... 159. Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl... 160. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui savalaikiai... 161. CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami... 162. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovo teisinės civilinės... 163. Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės remiantis trečiųjų... 164. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismas daro išvadą, kad... 165. Kadangi pagal susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 166. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.... 167. Ieškovas nereiškia atsakovui reikalavimo priteisti bendrovei ir 5 proc.... 168. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 169. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą... 170. Priimti ieškovo atsisakymą dėl 3702 Lt (arba 1 072,17 Eur) priteisimo už... 171. Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260... 172. 1. Ieškovo BUAB ,,Euro stogas“ ieškinį atsakovui R. S. tenkinti visiškai.... 173. 2. Priteisti ieškovui BUAB ,,Euro stogas“ (į.k. 301844432) iš atsakovo R.... 174. 3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 175. 4. Priimti ieškovo atsisakymą dėl 1 072,17 Eur priteisimo iš atsakovo už... 176. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...