Byla e2A-926-881/2020
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-219-544/2020 pagal ieškovės valstybinės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovui R. U. dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

72.

8Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ir sudarytu 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3/E1-15 perėmė iš Kauno teritorinės muitinės 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Retora“ (iki 2011 m. birželio 2 d. buvusi R. U. įmonė). Šis reikalavimas patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi BUAB „Retora“ bankroto byloje. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškovę apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017, kuriuo atsakovas R. U. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnį. Kauno teritorinė muitinė taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą įregistravo UAB „Retora“ 193 327,81 Eur nepriemoką, kurios 190 788,13 Eur dalis liko neįvykdyta. Perduodama šią informaciją, Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raštu ieškovei, kaip naujajai kreditorei, pasiūlė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. U. padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala valstybės biudžetui – išvengta mokestinės prievolės. Atsakovo tyčiniais nesąžiningais veiksmais suklastoti muitinės dokumentai, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei. Dėl R. U. įmonės importuotų 207 automobilių, deklaruotų 2005-2007 metais, Kauno teritorinei muitinei 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikus supaprastintą patikrinimą, priskaičiuota 667 522 Lt (193 327,73 Eur) mokestinė nepriemoka. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nepraėjus keturiems mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; priteisė VĮ „Turto bankas“ iš atsakovo R. U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimą; priteisė iš atsakovo R. U. į valstybės biudžetą 3 208 Eur žyminio mokesčio.

124.

13Teismas nustatė, kad yra pareikštas tiesioginis ieškinys atsakovui kaip individualios įmonės savininkui ir vėliau jos teises ir pareigas perėmusios BUAB „Retora“ akcininkui ir administracijos vadovui (direktoriui).

145.

15Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d.), konstatuotomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), nes nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė muitinės pareigūnams suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, dėl ko UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių nepriemoka už automobilių importą.

166.

17Teismo vertinimu, ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovo subsidiariai deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Teismas nustatė, kad neribotos civilinės atsakomybės R. U. individuali įmonė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1997 m. gruodžio 4 d.; R. U. įmonės steigėju ir savininku buvo atsakovas R. U.; nuo 2011 m. birželio 3 d. R. U. įmonė buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Retora“; po pertvarkymo R. U. liko UAB „Retora“ akcininku (savininku) ir buvo bendrovės direktoriumi iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo; nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d., kada buvo organizuojamas 203 lengvųjų automobilių gabenimas iš Japonijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į R. U. įmonę ir Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto postui tranzitui įforminti muitinės pareigūnams buvo pateiktos suklastotos sąskaitos su sumažinta gabenamų prekių kaina, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, dėl ko UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių nepriemoka už automobilių importą.

187.

19Teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje (įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-386-449/2017) ir 2018 m. gegužės 28 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018 nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, numatyti CK 6.246 straipsnyje (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

208.

21Teismas konstatavo, kad byloje nurodyti nusikalstamais pripažinti neteisėti veiksmai nulėmė, kad juridiniam asmeniui R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ (CK 2.104 straipsnio 1 dalis) buvo papildomai skaičiuotinų 193 327,73 Eur (380 690 Lt) importo mokesčių už automobilių importą, susidedančių iš 36 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 72 041,83 Eur PVM delspinigių, 11 030,47 Eur baudos. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, kuriais siekė sumažinti automobilių vertę, kad į valstybės biudžetą sumokėtų mažiau mokesčių, UAB „Retora“ nebūtų buvusi pavėluotai įregistruota papildoma mokestinė nepriemoka, nebūtų priskaitytas didesnis PVM mokestis, delspinigiai ir bauda.

229.

23Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018 įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad R. U. internetu pirkdamas automobilius, žinojo, už kokią kainą ir iš ko juos perka, žinojo ir suprato, kad tarpininkai muitinei pateikia suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė automobilių įsigijimo kaina, suprato, kad, pateikus suklastotus dokumentus, bus suklaidinta muitinė, t. y. išvengta muitinės kontrolės; R. U. kontrabandą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl sprendė, kad byloje įrodyta atsakovo kaltė, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia (CK 6.248 straipsnis).

2410.

25Kadangi atsakovo civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma, tai jis, kaip subsidiarus skolininkas, atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko tik tada ir tik tiek, kiek prievolės neįvykdė pagrindinis skolininkas, šiuo atveju R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėja UAB „Retora“, kuri prievolės kreditorei negalėjo įvykdyti dėl nemokumo.

2611.

27Byloje nustatyta, kad mokestinės prievolės atsiradimą lėmė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota neteisėta atsakovo veika, už kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas minėtu teismo nuosprendžiui atitinkama bausme. Teismo nuomone, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs CK 2.104 straipsnyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas, per kurį pertvarkyto juridinio asmens, kurio dalyviai atsakė pagal juridinio asmens prievoles, dalyviai yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

2812.

29Teismas, atsižvelgęs į CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų terminą ir į tai, kad po individualios įmonės pertvarkymo UAB „Retora“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. birželio 2 d., atsakovui R. U. subsidiari atsakomybė šiuo teisiniu pagrindu už iki UAB „Retora“ įregistravimo juridinių asmenų registre dienos atsiradusias individualios įmonės prievoles išliko iki 2014 m. birželio 2 d. Teismo vertinimu, per šį nurodytą trejų metų terminą galėjo būti keliamas atsakovo, kaip individualios įmonės dalyvio (savininko), subsidiarios atsakomybės klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju šiuo teisių gynybos būdu pasinaudota nebuvo. Teismas sutiko, kad minėtas terminas yra praleistas, tačiau šis terminas nėra ieškinio senaties, o materialinio teisinio pobūdžio terminas, kuriam netaikomos ieškinio senaties klausimus reglamentuojančios teisės normos. Be to, ieškovės ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudaro ne aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 2.50, 2.104 straipsnių nuostatas, bet faktinės ir teisinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti subsidiarią deliktinę įmonės dalyvio atsakomybę, kai pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų.

3013.

31Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti baigėsi 2017 m. lapkričio 11 d., nes ieškovė apie 190 788,13 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Retora“ perėmimą žinojo dar 2014 m. lapkričio 11 d., kada įvyko reikalavimo teisės perleidimas iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ieškinį atsakovui pateikė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

3214.

33Teismo vertinimu, ieškovė apie tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, o 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1A-386-449/2017 ir įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 2017 m. balandžio 24 d. priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta žala, ir patvirtinantys atsakovo subsidiarios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl byloje ieškinį pareiškus 2018 m. kovo 13 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metu ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ieškinio dėl žalos atlyginimo ieškovė negalėjo pareikšti, nes pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl tiesiogiai nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (kontrabandos) buvo tiriama ir nustatinėjama įvežtų prekių vertė, nuo kurios priskaitomos mokestinės prievolės, o ne muito mokesčių dydis.

36III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3716.

38Atsakovas R. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3916.1.

40Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ieškovės ieškinį kaip tiesioginį ieškinį ir pats ėmėsi jį įrodinėti, neatribojo mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės, atsakovo, kaip R. U. įmonės savininko ir vadovo, UAB „Retora“ akcininko ir vadovo, atsakomybės, be pagrindo konstatavo sąlygas atsakovo žalos atlyginimo prievolei kilti bei padarė kitų pažeidimų.

4116.2.

42Byloje nebuvo pagrindo ieškinį kvalifikuoti kaip tiesioginį ieškinį, nes ieškovė tiesioginio ieškinio nereiškė ir jo sąlygų neįrodinėjo. Ieškovės pozicijos esmę sudarė kelios faktinės aplinkybės: atsakovas buvo nuteistas už kontrabandą; UAB „Retora“ buvo nustatyta mokestinė prievolė; dėl bankroto UAB „Retora“ šios prievolės neįvykdė, tačiau, kodėl atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė už šių aplinkybių egzistavimą, ieškovė nepagrindė.

4316.3.

44Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2018 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, nes juose aptariami skirtingi atvejai, kada kreditorius turi teisę pareikšti skolininkui tiesioginį ieškinį, ir tokio ieškinio tenkinimo sąlygos.

4516.4.

46Galima kalbėti apie tiesioginę juridinio asmens vadovo, dalyvio ir darbuotojo tiesioginę civilinę atsakomybę šio juridinio asmens kreditoriui už žalą, padarytą nusikalstama veika, už kurią šie asmenys yra nuteisti. Taip pat, galima kalbėti apie bankrutuojančio arba dėl bankroto likviduoto juridinio asmens vadovo ir dalyvio tiesioginę civilinę atsakomybę šio juridinio asmens kreditoriui CK 6.263 straipsnio pagrindu, jeigu šie asmenys padaro tiesioginę žalą kreditoriui, jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Bei galima kalbėti apie bankrutuojančio arba dėl bankroto likviduoto juridinio asmens vadovo ir dalyvio tiesioginę civilinę atsakomybę šio juridinio asmens kreditoriui, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Tačiau apie šį tiesioginio ieškinio atvejį skundžiamame sprendime neužsiminta, tuo labiau, kad UAB „Retora“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu.

4716.5.

48Skundžiamame sprendime nenurodyta, kuris iš pirmų dviejų tiesioginio ieškinio atvejų taikytas byloje ir kokių tiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų tyrimą atliko teismas. Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad teismas rėmėsi tiek tuo, kad prašoma priteisti žala esą buvo padaryta nusikalstamais veiksmais, tiek tuo, kad esą ji buvo tiesiogiai nukreipta į ieškovę. Toks neapibrėžtumas, kaip ir aptartas savarankiškas ieškinio perkvalifikavimas į tiesioginį ieškinį, apsunkina atsakovo galimybę tinkamai apsiginti apeliaciniame procese.

4916.6.

50Pareiga sumokėti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita nustatytą 667 522 Lt mokestinę nepriemoką teko UAB „Retora“, nes pagal mokesčių įstatymus būtent bendrovė buvo mokesčių mokėtoja ir būtent jai kilo nurodyta mokestinė prievolė. Atsakovas nebuvo nurodytų importo mokesčių mokėtojas, aptariamuose mokestiniuose santykiuose nedalyvavo ir nebuvo nei solidarus, nei subsidiarus UAB „Retora“ mokestinės prievolės skolininkas. Kauno teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita nebuvo nukreipta į atsakovą, jis apie ataskaitą nebuvo informuotas, o apie ją sužinojo tik savo baudžiamojoje byloje. Tada, kai UAB „Retora“ buvo likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (2015 m. spalio 9 d.), ši bendrovės mokestinė prievolė pasibaigė MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindo.

5116.7.

52Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar ši atsakomybė atsakovui kyla kaip juridinio asmens dalyviui ar kaip vadovui, nes atsakovas buvo tiek R. U. įmonės savininkas ir vadovas, tiek UAB „Retora“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui civilinė atsakomybė kyla kaip R. U. įmonės dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, tačiau šio vertinimo sprendime plačiau neargumentavo. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka. Teismo konstatuotas siekis išvengti muitinės kontrolės pateikiant suklastotus dokumentus, ieškovės dublike nurodytas netinkamas muitinės dokumentų ir apskaitos tvarkymas, atsakovo nuomone, rodo, kad neteisėtais įvardijami veiksmai priskirtini jam, kaip individualios įmonės vadovui, o ne savininkui.

5316.8.

54Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo civilinę atsakomybę kildino iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri taikytina juridinio asmens dalyviui, o ne jo vadovui. Skundžiamame sprendime atsakovo atsakomybė siejama su R. U. įmone, o ne UAB „Retora“. Teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas už veiksmus, atliktus 2005-2007 m., kai veikė R. U. įmonė. Tačiau žalą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą, teismas sieja su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita, kai veikė UAB „Retora“. Nuteisimas už kontrabandą savaime nereiškia, kad atsakovas yra subsidiariai atsakingas ir jam kyla civilinė atsakomybė už tai, kad mokesčių mokėtoja UAB „Retora“ dėl nemokumo neįvykdė savo mokestinės prievolės valstybei.

5516.9.

56Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už tai, kad dėl nemokumo UAB „Retora“ neįvykdė savo mokestinės prievolės valstybei. Kasacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 nurodyta, kad valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių kiltų iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo. Būtent apie nusikaltimus valstybės finansams pasisakyta kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016. Tuo tarpu BK 199 straipsnyje numatyta kontrabanda, už kurią buvo nuteistas atsakovas, priskirta ne nusikalstamoms veikoms valstybės finansams, o nusikalstamoms veikoms ekonomikai ir verslo tvarkai. Priešingai nei nurodytose kasacinio teismo bylose, atsakovo baudžiamojoje byloje nei R. U. įmonė, nei UAB „Retora“ kaltinamosiomis nebuvo patrauktos, mokestinės prievolės fakto ir dydžio klausimas nebuvo nagrinėtas iš esmės, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Kasacinio teismo praktikoje aptarta išimtinė galimybė taikyti juridinio asmens vadovui baudžiamojoje byloje civilinę atsakomybę dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių nagrinėjamoje byloje precedento galios neturi. Be to, atsakovo nusikalstami veiksmai (kontrabanda) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra susiję su tuo, kad dėl nemokumo UAB „Retora“ valstybei neįvykdė savo mokestinės prievolės, t. y. nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

5716.10.

58Atsakovo nusikalstami veiksmai – muitinės kontrolės išvengimas, nelėmė, kad mokestinės prievolės neatsirado. Ši prievolė UAB „Retora“ buvo nustatyta vėliau – Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita. Be to, atsakovo nusikalstami veiksmai nėra susiję su tuo, kad UAB „Retora“ 2014 m. bankrutavo ir sumokėti mokesčių negalėjo būtent dėl savo nemokumo. Mokestinė prievolė nelėmė bendrovės nemokumo: bankroto byla buvo iškelta dar iki Kauno teritorinei muitinei įregistruojant mokestinę nepriemoką. Be to, bankroto byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovės nemokumą būtų sąlygoję neteisėti atsakovo veiksmai, bankrotas taip pat nebuvo pripažintas tyčiniu.

5916.11.

60Pažymėjo, jeigu atsakovas nebūtų įvykdęs kontrabandos, 380 690 Lt dydžio importo mokesčius, tuo metu veikusi R. U. įmonė būtų turėjusi sumokėti 2005-2007 m. Analogiško dydžio importo mokesčiai UAB „Retora“ buvo paskaičiuoti ir Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita. Taigi, ar atsakovas būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, ar ne, 380 690 Lt prievolė vis tiek būtų kilusi. Tuo atveju, jeigu visa 667 522 Lt UAB „Retora“ mokestinė nepriemoka būtų laikoma valstybės žala, už kurią esą yra atsakingas atsakovas, tai iš esmės reikštų pasibaigusio mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės perkėlimą asmeniui, kuris nėra mokesčių mokėtojas, nors tokios galimybės mokesčių įstatymai nenumato.

6116.12.

62Analogišką ataskaitą Kauno teritorinė muitinė buvo parengusi 2014 m. vasario 25 d., tačiau UAB „Retora“ 2014 m. kovo 25 d. pateikus skundą, Muitinės departamentas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu šią ataskaitą panaikino dėl akivaizdžių procedūrinių pažeidimų. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad UAB „Retora“ mokestinė prievolė buvo nustatyta tik po bendrovės bankroto bylos, taip pat ir už tai, kad Kauno teritorinė muitinė paskaičiavo 248 746 Lt dydžio PVM delspinigius už devynis metus (nuo 2005 m. iki 2014 m.).

6316.13.

64Kauno teritorinės muitinės 2014 m. vasario 25 d. patikrinimo ataskaitą bendrovė, vadovaujama atsakovo, apskundė, ir ji buvo panaikinta. Tuo tarpu 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita buvo parengta tik po UAB „Retora“ bankroto bylos iškėlimo ir atsakovui apie ją nebuvo žinoma, o net jei ir būtų žinojęs, nebūtų galėjęs skųsti, nes nebeturėjo teisės veikti bendrovės vardu. UAB „Retora“ bankroto administratorius ne tik nesiėmė veiksmų ginčyti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaitą ir tokiu būdu sumažinti bendrą bankrutavusios įmonės finansinę naštą, bet ir aiškiai nerūpestingai nepasinaudojo pačioje ataskaitoje nurodyta teise prašyti atleisti UAB „Retora“ nuo 38 086 Lt baudos ir 248 746 Lt PVM delspinigių, iš viso 286 832 Lt (83 072,29 Eur).

6516.14.

66Pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų atsakovui įrodyti, jog UAB „Retora“ turėjo teisę į apskaičiuoto 252 741 Lt importo PVM atskaitą, t. y. kad šis valstybės reikalavimas visiškai ar iš dalies galėjo būti sudengtas su bendrovės teise į grąžintiną PVM net ir bankroto byloje. Atsakovo prašymas dėl šių aplinkybių kviesti liudyti bankroto administratorių buvo atmestas teismo 2020 m. vasario 25 d. posėdyje tik dėl to, kad esą buvo ne laiku pateiktas, o ne dėl to, kad neturėjo ryšio su byla.

6716.15.

68Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad 38 086 Lt bauda ir 248 746 Lt PVM delspinigiai savo esme yra ekonominė sankcija,o tai reiškia, jog jų taikymas teismo nuosprendžiu nuteistam atsakovui reikštų Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo bausti asmenį už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be to, atsakovo civilinės atsakomybės prasme, nurodyti bauda ir delspinigiai iš esmės yra nuostoliai už žalą, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasmę ir bendruosius teisės principus šioje byloje apskritai negalėtų būti priteisiama.

6916.16.

70Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė vien tuo pagrindu, kad jis buvo nuteistas už kontrabandą. Byloje nenustatyta sąlygų tokiam tiesioginiam ieškiniui reikšti ir tenkinti. Ieškovė byloje nereiškė tiesioginio ieškinio atsakovui. Ieškinys grįstas atsakovo, kaip R. U. įmonės dalyvio ir vadovo civiline atsakomybe, kildinama iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies, bet ne iš CK 6.263 straipsnio. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas jam padarė tiesioginę, individualią žalą.

7116.17.

72Bankroto administratorius UAB „Retora“ bankroto byloje nereiškė atsakovui ieškinio dėl mokestinės prievolės atsiradimo, analogiško netiesioginio ieškinio nereiškė ir bankroto bylos kreditoriai, įskaitant pradinį kreditorių Kauno teritorinę muitinę ir ieškovą. Pasibaigus bankroto bylai dėl bendrovės likvidavimo, toks netiesioginis ieškinys, kuriuo iš esmės yra šioje byloje pareikštas ieškovo ieškinys, nebegali būti reiškiamas ir tenkinamas. Ieškinys šiuo atveju turėjo būti atmestas. Be to, teismas, nors ir kvalifikuodamas ieškinį tiesioginiu, rėmėsi ne CK 6.263 straipsniu, o CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kuri ne tik tiesioginio ieškinio atveju negali būti taikoma, bet kuri netaikytina atsakovo atžvilgiu ir dėl to, kad teismo nuosprendžiu nustatyti atsakovo nusikalstami veiksmai yra labiau susiję su juridinio asmens vadovo, o ne dalyvio funkcijomis.

7316.18.

74Skundžiamo sprendimo dalis ieškinio senaties pakartoja byloje priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties argumentus dėl ieškinio senaties, tačiau šia nutartimi, atsakovo nuomone, neturėtų būti remiamasi, nes, darydamas išvadas apie tam tikras atsakovo baudžiamosios bylos ir UAB „Retora“ bankroto bylos aplinkybes, apeliacinis teismas šių bylų net neturėjo. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22d. nutarties motyvai nebuvo pagrįsti įrodymais.

7516.19.

76Teismas sprendime žalą siejo su Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita. Ši ataskaita tapo pagrindu UAB „Retora“ bankroto byloje teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtinti Kauno teritorinės muitinės finansinį reikalavimą. Atsakovo nuomone, jau pats mokesčių mokėtojos bankrotas rodė, kad šis reikalavimas nebus patenkintas visa apimtimi, taigi, sužinojus apie bankroto bylą, tapo aiškus žalos faktas, o 3-4 mėn. po bankroto bylos iškėlimo tikrai buvo pakankamas laiko tarpas įsitikinti, kokio dydžio reikalavimą galės patenkinti pati bankrutuojanti UAB „Retora“.

7716.20.

78Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl įtariamos kontrabandos buvo pradėtas 2008 m., o jį vykdė Muitinės kriminalinė tarnyba. Tiek įtariamuoju, tiek kaltinamuoju buvo tik atsakovas, pats kontrabandos mechanizmas – suklastotų automobilių įsigijimo sąskaitų panaudojimas importo deklaracijose – buvo aiškus nuo pat pradžių, ką patvirtina 2009 m. kreipimasis į Japonijos institucijas dėl šių sąskaitų pateikimo, taip pat pati 2014 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo ataskaita, pagrįsta nurodytomis sąskaitomis. Be to, klausimas, kas konkrečiai klastojo sąskaitas, net nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ši aplinkybė nepateko į kontrabandos sudėtį. Taigi sieti ieškinio senaties pradžią su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimu nebuvo jokio pagrindo.

7916.21.

80Vertinant ieškinio senatį, teisiškai reikšmingi yra pradinio kreditoriaus Kauno teritorinės muitinės veiksmai (neveikimas) (CK 1.128 str.), todėl aplinkybės, kada reikalavimas buvo perleistas ieškovei, kada pradinis kreditorius informavo ieškovę apie atsakovo baudžiamąją bylą yra nereikšmingos. Ieškovė, pareikšdama ieškinį 2018 m. kovo 14 d., praleido trijų metų ieškinio senaties terminą. Nors ieškovė formaliai prašė atnaujinti terminą, jokių praleidimo priežasčių nenurodė.

8116.22.

82Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė per didelį žyminį mokestį. Teismas neįvertino, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškovė, jei nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį būtų turėjusi mokėti ne jį visą, o 75 proc. – 2 406 Eur. Netaikyti aptariamos procesinės normos vien dėl to, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, objektyvių priežasčių nėra, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei nepagrįstai apsunkintų atsakovo padėtį.

8317.

84Ieškovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8517.1.

86Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, todėl yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad byloje minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės vertintinos kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8717.2.

88Atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje bei CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti. Dėl netinkamo UAB „Retora“ muitinės dokumentų ir apskaitos tvarkymo, dėl ko būdavo nurodoma sumažinta įvežamų automobilių vertė, atsakomybė kyla atsakovui: sąmoningai buvo siekiama išvengti mokestinės prievolės valstybės biudžetui, todėl atsakovas pažeidė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartus.

8917.3.

90Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšis dėl padarytos žalos. Apkaltinamasis nuosprendis patvirtina, kad atsakovo veiksmams nėra pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę ir daryti prezumpciją, kad atsakovas kaip įmonės vadovas veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovavo, interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodytas įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, akivaizdus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas ir suteiktų įgaliojimų viršijimas. Atsakovo tyčiniais nesąžiningais veiksmais suklastoti muitinės dokumentai, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei, t. y. dėl R. U. įmonės importuotų 207 automobilių, deklaruotų 2005-2007 metais, Kauno teritorinei muitinei 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikus supaprastintą patikrinimą priskaičiuota 667 522 Lt (193 327,73 Eur) mokestinė nepriemoka.

9117.4.

92Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunamos lėšos visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai.

9317.5.

94Jeigu atsakovas, privalėjęs veikti be išimties bendrovės interesais, būtų daręs viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir bendrovei nebūtų padaryta žalos, t. y. tinkamai deklaravęs importuojamų automobilių tikrąją vertę ir mokėjęs nustatytus mokesčius, 190 788,21 Eur mokestinė nepriemoka būtų nesusidariusi.

9517.6.

96Ieškovė nurodo, kad pateikė atsikirtimus ne į visas apelianto nurodytas aplinkybes vien dėl didelės apeliacinio skundo apimties bei nesusijusiomis su ieškinio dalyku aplinkybėmis, nurodytomis skunde, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė nekomentuotas aplinkybes pripažįsta.

97IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9818.

99Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10019.

101Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės VĮ „Turto bankas“ ieškinys ir iš atsakovo R. U. priteistas 190 788,21 Eur žalos atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10220.

103Byloje nustatyta, kad 1997 m. gruodžio 4 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota

104R. U. individuali įmonė, kurios steigėju ir savininku (juridinio asmens dalyviu) buvo atsakovas R. U.. 2011 m. birželio 3 d. R. U. įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Retora“, kurios akcininku (savininku) ir vadovu (direktoriumi) iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo R. U.. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Retora“ iškelta bankroto byla. 2015 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą dėl UAB „Retora“ pabaigos. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 R. U. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabandą), o būtent jis nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. pateikė muitinės pareigūnams suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, todėl UAB „Retora“ buvo papildomai įregistruota 193 327,73 Eur importo mokesčių nepriemoka už automobilių importą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi R. U. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio buvo atmestas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo atmestas R. U. kasacinis skundas. Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 4KM19/7-06085 nustatyta, kad dėl neteisėtų R. U. veiksmų R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ buvo papildomai paskaičiuota 193 327,73 Eur importo mokesčių už automobilių importą, susidedančių iš

10536 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 72 041,83 Eur PVM delspinigių, 11 030,47 Eur baudos. 2002 m. kovo 29 d. VĮ „Turto bankas“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 52-19/02-03-2295-MM06-1 ir 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 3/E1-15(2014-11-11) perėmė 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Retora“ mokestinę nepriemoką.

106Dėl senaties

10721.

108Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas. Jo teigimu, ieškovė, pareikšdama ieškinį 2018 m. kovo 14 d., praleido trijų metų ieškinio senaties terminą ir nors prašė atnaujinti terminą, tačiau praleidimo priežasčių nenurodė.

10922.

110Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi išnagrinėjęs VĮ „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo, nutarė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad ieškovė VĮ „Turto bankas“ ieškinio dėl žalos priteisimo ieškinio senaties termino nepraleido. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ieškinio senaties klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas ir ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus dėl ieškinio senaties praleidimo, plačiau dėl jų nepasisakydamas.

111Dėl bylos esmės

11223.

113Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

11424.

115Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Taigi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

11625.

117Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovo subsidiariai deliktinei atsakomybei taikyti. Teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, kuriais siekė sumažinti automobilių vertę, kad į valstybės biudžetą sumokėtų mažiau mokesčių, UAB „Retora“ nebūtų buvusi pavėluotai įregistruota papildoma mokestinė nepriemoka, nebūtų priskaitytas didesnis PVM mokestis, delspinigiai ir bauda. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų vertinti priešingai.

11826.

119Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

12027.

121Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.

122spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

12328.

124Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).

12529.

126Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 priimtame 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Minėtame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės (R. U. nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d., dirbdamas R. U. įmonėje ir būdamas šios individualios įmonės savininku, organizuodamas iš Japonijos importuojamų 203 lengvųjų automobilių, kurių sandorio vertė pagal iš Japonijos gautas sąskaitas viršijo 250 MGL dydžio sumą (83 117 459 (JPY) (2 363 243 Lt)), importą ir nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d. gabendamas 203 automobilius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės jūrų uosto postus, siekdamas išvengti faktinę automobilių būklę atitinkančių importo mokesčių sumokėjimo, muitinės procedūrų įforminimui muitinės pareigūnams pateikė suklastotas sąskaitas, nurodydamas sumažintą prekių kainą, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės ir papildomai skaičiuotinų 193 327,73 Eur importo mokesčių už automobilių importą) patvirtina, kad apeliantas R. U. atliko neteisėtus veiksmus, veikdamas R. U. individualios įmonės naudai, siekdamas išvengti papildomų mokesčių į valstybės biudžetą, todėl 2014 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr.4KM19/7-06085 R. U. įmonės teisių ir pareigų perėmėjai UAB „Retora“ buvo papildomai paskaičiuota 193 327,73 Eur vertės importo mokesčių už automobilių importą. Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė įmonės vadovui nustatytas pareigas dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju apeliantui netinkamai vykdant įmonės vadovo pareigas, R. U. įmonei, kurios teises ir pareigas nuo 2011 m. birželio 3 d. perėmė UAB „Retora“ buvo padaryta žala, nes Kauno teritorinės muitinė papildomai priskaičiavo 193 327,73 Eur vertės importo mokesčių už automobilių importą.

12730.

128Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK antrosios knygos II dalies normomis. UAB „Retora“ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta individualios įmonės dalyvio subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles. Taigi įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto. Kadangi apeliantas buvo R. U. individualios įmonės savininkas, tai jis yra subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles, atsiradusias iki UAB „Retora“ įregistravimo, CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12931.

130Kasacinio teismo išaiškinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį subsidiariajam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji trejų metų atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja tai, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013).

13132.

132Pertvarkomo juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas. Byloje nustatyta, kad UAB „Retora“ buvo iškelta bankroto byla ir UAB „Retora“ bankroto procese buvo patvirtintas ieškovės VĮ „Turto bankas“ 190 788,13 Eur finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis skolininkas prievolės kreditoriui neįvykdė, todėl yra pagrindas konstatuoti papildomo skolininko, t. y. apelianto, subsidiariosios atsakomybės prievolę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė apeliantą subsidiariai atsakingu skolininku už pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui, todėl nepažeidė CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės normų.

13333.

134Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

135Dėl žyminio mokesčio priteisimo

13634.

137Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 3 208 Eur žyminio mokesčio. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė per didelį žyminį mokestį, nes neįvertino, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškovė, jei nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį būtų turėjusi mokėti ne visą žyminio mokesčio sumą (3 208 Eur), o 75 proc. (2 406 Eur).

13835.

139CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

14036.

141Šiuo atveju ieškinio reikalavimo dydis yra 190 788,21 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 3 208 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis (EPP) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 406 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė VĮ „Turto bankas“ 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina apelianto pozicijai, kad tuo atveju, jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai būtų tekę sumokėti 2 406 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, iš apelianto (atsakovo) turėjo priteisti 2 406 Eur žyminio mokesčio už ieškinį vietoje 3 208 Eur.

142Dėl bylinėjimosi išlaidų

14337.

144Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

14538.

146Atsakovas (apeliantas) R. U. prašo priteisti 4 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur žyminis mokestis ir 4 220,48 Eur užmokestis už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas nurodė, kad apeliaciniame procese jo interesus atstovaujantis advokatas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl tai lėmė didesnes laiko sąnaudas apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos, R. U. patirtos rengiant apeliacinį skundą, jam nėra priteisiamos.

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

148Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

149Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išdėstant ją taip:

150„Priteisti iš atsakovo R. U. į valstybės biudžetą 2 406 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ kreipėsi į... 7. 2.... 8. Ieškovė paaiškino, kad 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių reikalavimo perleidimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad yra pareikštas tiesioginis ieškinys atsakovui kaip... 14. 5.... 15. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi baudžiamojoje byloje Nr.... 16. 6.... 17. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas... 18. 7.... 19. Teismas, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.... 20. 8.... 21. Teismas konstatavo, kad byloje nurodyti nusikalstamais pripažinti neteisėti... 22. 9.... 23. Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-699/2018... 24. 10.... 25. Kadangi atsakovo civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma, tai jis, kaip... 26. 11.... 27. Byloje nustatyta, kad mokestinės prievolės atsiradimą lėmė įsiteisėjusiu... 28. 12.... 29. Teismas, atsižvelgęs į CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų... 30. 13.... 31. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas... 32. 14.... 33. Teismo vertinimu, ieškovė apie tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ieškinio dėl žalos... 36. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 37. 16.... 38. Atsakovas R. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 39. 16.1.... 40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ieškovės ieškinį... 41. 16.2.... 42. Byloje nebuvo pagrindo ieškinį kvalifikuoti kaip tiesioginį ieškinį, nes... 43. 16.3.... 44. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2015 m.... 45. 16.4.... 46. Galima kalbėti apie tiesioginę juridinio asmens vadovo, dalyvio ir darbuotojo... 47. 16.5.... 48. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kuris iš pirmų dviejų tiesioginio... 49. 16.6.... 50. Pareiga sumokėti Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d.... 51. 16.7.... 52. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar... 53. 16.8.... 54. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo civilinę... 55. 16.9.... 56. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už tai, kad dėl nemokumo UAB... 57. 16.10.... 58. Atsakovo nusikalstami veiksmai – muitinės kontrolės išvengimas, nelėmė,... 59. 16.11.... 60. Pažymėjo, jeigu atsakovas nebūtų įvykdęs kontrabandos, 380 690 Lt dydžio... 61. 16.12.... 62. Analogišką ataskaitą Kauno teritorinė muitinė buvo parengusi 2014 m.... 63. 16.13.... 64. Kauno teritorinės muitinės 2014 m. vasario 25 d. patikrinimo ataskaitą... 65. 16.14.... 66. Pirmosios instancijos teismas nesudarė sąlygų atsakovui įrodyti, jog UAB... 67. 16.15.... 68. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad 38 086... 69. 16.16.... 70. Atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė vien tuo pagrindu, kad jis buvo... 71. 16.17.... 72. Bankroto administratorius UAB „Retora“ bankroto byloje nereiškė atsakovui... 73. 16.18.... 74. Skundžiamo sprendimo dalis ieškinio senaties pakartoja byloje priimtos... 75. 16.19.... 76. Teismas sprendime žalą siejo su Kauno teritorinės muitinės 2014 m.... 77. 16.20.... 78. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl įtariamos kontrabandos buvo... 79. 16.21.... 80. Vertinant ieškinio senatį, teisiškai reikšmingi yra pradinio kreditoriaus... 81. 16.22.... 82. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė per didelį žyminį... 83. 17.... 84. Ieškovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 85. 17.1.... 86. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas kaip... 87. 17.2.... 88. Atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19... 89. 17.3.... 90. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis... 91. 17.4.... 92. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra... 93. 17.5.... 94. Jeigu atsakovas, privalėjęs veikti be išimties bendrovės interesais, būtų... 95. 17.6.... 96. Ieškovė nurodo, kad pateikė atsikirtimus ne į visas apelianto nurodytas... 97. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 98. 18.... 99. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 100. 19.... 101. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 102. 20.... 103. Byloje nustatyta, kad 1997 m. gruodžio 4 d. Juridinių asmenų registre buvo... 104. R. U. individuali įmonė, kurios steigėju ir savininku (juridinio asmens... 105. 36 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 72 041,83... 106. Dėl senaties... 107. 21.... 108. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo... 109. 22.... 110. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 22 d.... 111. Dėl bylos esmės... 112. 23.... 113. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 114. 24.... 115. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 116. 25.... 117. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė... 118. 26.... 119. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens... 120. 27.... 121. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi... 122. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-378/2009), nes teisiamojo veiksmai... 123. 28.... 124. Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai... 125. 29.... 126. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi... 127. 30.... 128. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai... 129. 31.... 130. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės... 131. 32.... 132. Pertvarkomo juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė... 133. 33.... 134. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais... 135. Dėl žyminio mokesčio priteisimo... 136. 34.... 137. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į valstybės... 138. 35.... 139. CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytus... 140. 36.... 141. Šiuo atveju ieškinio reikalavimo dydis yra 190 788,21 Eur, todėl mokėtina... 142. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 143. 37.... 144. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 145. 38.... 146. Atsakovas (apeliantas) R. U. prašo priteisti 4 420,48 Eur bylinėjimosi... 147. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 148. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą iš esmės palikti... 149. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,... 150. „Priteisti iš atsakovo R. U. į valstybės biudžetą 2 406 Eur (du...