Byla 3K-3-42/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rūta ir CO“ ieškinį atsakovui K. S. dėl materialinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Valdlita“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Rūta ir CO“ ieškiniu, pareikštu atsakovui K. S., prašė priteisti iš atsakovo 293 003,67 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas atskaitingas asmuo, nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio gavo iš įmonės lėšų, naudojamų jos poreikiams. Atsakovui buvo išmokėta 433 230,90 Lt, 358 287,78 Lt panaudojimas pagrįstas dokumentais, tačiau dėl 74 317,60 Lt atsakovas nepateikė jokių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų ir negrąžino likučio. Ieškovo teigimu, šie pinigai buvo panaudoti atsakovo reikmėms arba tiesiog prarasti. Atsakovas buvo TŪB „Rūta“ tikrasis narys. 2008 m. sausio 2 d. bendrija buvo pertvarkyta į UAB „Rūta ir CO“, tačiau atsakovas dar trejus metus nuo to laiko yra subsidiariai atsakingas už įmonės prievoles. Iškėlus bankroto bylą, paaiškėjo, kad TŪB „Rūta“ ir UAB „Rūta ir CO“ liko skolingos trečiajam asmeniui UAB „Valdlita“, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas ieškovo bankroto byloje. Gindamas visų kreditorių interesus, ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į teismą, taip pat prašydamas priteisti iš atsakovo 218 686,07 Lt žalos, atsiradusios per TŪB „Rūta“ veiklos laikotarpį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 218 686,07 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 218 686,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1815 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų; iš atsakovo valstybei – 5400,87 Lt, iš ieškovo atsakovui – 266,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas, nustatęs, kad už 74 317,60 Lt sumą, gautą iš ieškovo, atsakovas įgijo siuvimo įrangos, kurią, iškėlus ieškovui bankroto bylą, perdavė ieškovo administratoriui, ieškinio reikalavimus priteisti 74 317,60 Lt atmetė.

8Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratorius, gindamas visų ieškovo kreditorių interesus, turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovui dėl 218 686,07 Lt žalos atlyginimo, o trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas, spręsdamas atsakovo atsakomybės klausimą, padarė išvadą, kad atsakovo subsidiarioji atsakomybė atsirado iš įstatymo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis); nurodė, kad TŪB „Rūta“, vėliau pertvarkytą į UAB „Rūta ir CO“, su trečiuoju asmeniu UAB „Valdlita“ siejo sutartiniai santykiai, pagal kuriuos trečiasis asmuo pardavinėjo ieškovui produkciją. Ieškovas liko skolingas trečiajam asmeniui 218 686,07 Lt. Šio žalos dydžio bylos dalyviai neginčijo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Rūta ir CO“ pažeidė sutartinius santykius, o jos veiksmai laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pirkdama tiek produkcijos, kiek nesugebėjo apmokėti, UAB „Rūta ir CO“ tapo kalta prieš trečiąjį asmenį, o iškėlus bankroto bylą – prieš visus kreditorius. Civilinės atsakomybės sąlyga yra būtinas priežasties ir padarinių ryšys (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju žalos atsiradimo priežastimi teismas laikė UAB „Rūta ir CO“ neteisėtus veiksmus neatsiskaitant su UAB „Valdlita“, o padariniais – nesugebėjimą tai padaryti. Kreditorius iki pareikšto reikalavimo asmeniui, kuris pagal įstatymą ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimus atlyginti nuostolius (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). UAB „Valdlita“ finansinį reikalavimą pateikė ieškovo bankroto administratoriui. Šis reikalavimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi. Jei bankrutavusios UAB „Rūta ir CO“ turto neužteks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, bus reikalaujama tai padaryti iš subsidiariojo bendraskolio – atsakovo. Kadangi iš jo skolą galima prisiteisti tik per trejus metus nuo įmonės reorganizavimo, bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, negalėjo kreiptis į teismą tik tada, kai bus parduotas visas bankrutavusios įmonės turtas. Teismas sprendė, kad, praleidus šį terminą, atsakovas išvengtų atsakomybės.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo reikalavimo teisė yra kilusi iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens TŪB „Rūta“, pertvarkyto į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Rūta ir CO“, įsipareigojimų kreditoriui UAB „Valdlita“. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, atsakovas buvo tikrasis TŪB „Rūta“ narys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė subsidiariai atsakingu už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, atsiradusias iki juridinio asmens pertvarkymo, trečiajam asmeniui UAB „Valdlita“ CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

11Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas tai atsisakė padaryti arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariajam skolininkui. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji trejų metų atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja tai, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

12Aplinkybę, kad kreditorius – trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui – ieškovui, patvirtina tas faktas, jog ieškovo bankroto procese yra patvirtintas trečiojo asmens finansinis reikalavimas. Ieškovo negalėjimą įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui patvirtina tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla. Kadangi pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė, tai atsakovui, kaip papildomam skolininkui, atsiranda pareiga subsidiariai atsakyti už pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui.

13Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga ginti kreditorių interesus, o ir iš sisteminės šio įstatymo analizės galima spręsti, kad viena svarbiausių bankroto administratoriaus funkcijų yra ginti ir atstovauti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad įmonės bankroto administratorius turėjo teisę atstovaudamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp jų ir konkretaus kreditoriaus – trečiojo asmens UAB „Valdlita“, interesams pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo, kaip papildomo skolininko, subsidiariai atsakingo už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, atsiradusias iki bendrijos pertvarkymo į ribotos atsakomybės juridinį asmenį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo 2010 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti ieškovo bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). Trečiasis asmuo, kaip ieškovo kreditorius, ieškovo kreditorių susirinkime dalyvavo, balsavo ir pritarė šiam kreditorių susirinkimo nutarimui. Taigi trečiasis asmuo išreiškė savo valią nukreipti reikalavimą į atsakovą kaip subsidiarųjį skolininką ir pritarė tokiam jo pažeistų teisių gynimui, t. y. sutiko, kad ieškinį, gindamas trečiojo asmens interesus, pareikštų ieškovo bankroto administratorius.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų terminas savo esme yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta juridinio asmens dalyvio civilinė pareiga atsakyti pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo registre (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, negalėjo kreiptis į teismą tik tada, kai bus parduotas bankrutavusio ieškovo turtas, nes būtų praleistas įstatymo nustatytas trejų metų terminas ir atsakovas išvengtų atsakomybės.

15Iš atsakovo priteistina suma turi būti įskaitoma į bendrą ieškovo turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiasis asmuo neprieštaravo tokiam subsidiariosios prievolės įvykdymui.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl subsidiariosios atsakomybės kilimo pagrindų

19Kasatorius nurodo, kad sistemiškai aiškinant CK 2.104 straipsnio 2 dalies ir 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas, pareikšti reikalavimą įvykdyti prievolę subsidiariajam skolininkui gali tik pats kreditorius, kuris turi reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką ir yra šia teise pasinaudojęs, bet pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė arba atsisako ją įvykdyti. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad jokie teisės aktai nenustato pagrindinio skolininko teisės reikalauti iš subsidiariojo skolininko įvykdyti prievolę, atsiradusią iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo, kai pagrindinis skolininkas pats neįvykdo prievolės kreditoriui.

20Kasatoriaus teigimu, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kyla tuo atveju, jei: pirma, kreditoriaus reikalavimas įvykdyti prievolę atsirado iki neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pertvarkymo; antra, kreditorius su reikalavimu įvykdyti prievolę kreipėsi į pagrindinį skolininką, tačiau šis atsisakė patenkinti tokį kreditoriaus reikalavimą arba per protingą terminą neatsakė į pareikštą reikalavimą; trečia, kreditorius per trejus metus nuo juridinio asmens pertvarkymo su reikalavimu įvykdyti prievolę kreipėsi į buvusį neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvį. Taigi atsakovo subsidiarioji atsakomybė ir prievolė sumokėti 218 686,07 Lt skolą galėtų kilti tik tuo atveju, jei per trejus metus nuo TŪB „Rūta“ pertvarkymo BUAB „Valdlita“, remdamasi CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, būtų pareiškusi reikalavimą atsakovui kaip subsidiariajam skolininkui sumokėti skolą. BUAB „Valdlita“ niekada neišreiškė valios reikalavimą įvykdyti prievolę nukreipti į subsidiarųjį skolininką, t. y. atsakovą. Priešingai, bylos nagrinėjimo iš esmės metu BUAB „Valdlita“ atstovas aiškiai ir vienareikšmiškai teismui išsakė savo poziciją, kad atsakovas BUAB „Valdlita“ nėra skolingas. Kasatoriaus teigimu, teismai nesiaiškino, kokios yra prielaidos, sudarančios pagrindą kilti atsakovo subsidiariajai atsakomybei, todėl byloje buvo priimtas, o vėliau ir paliktas galioti neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas iš atsakovo kaip subsidiariojo skolininko ieškovo naudai priteisti 218 686,07 Lt skolos.

212. Dėl kreditoriaus teisės pasirinkti, kam pareikšti reikalavimą

22Kasatorius nurodė, kad BUAB „Valdlita“ savo teises pasirinko ginti tokiu būdu, jog reikalavimą ji pareiškė tik pagrindiniam skolininkui – ieškovui, ir tuo pagrindu bankroto byloje buvo patvirtintas BUAB „Valdlita“ finansinis reikalavimas. Subsidiariajam skolininkui, t. y. atsakovui, BUAB „Valdlita“ reikalavimo niekada nereiškė. Kasatoriaus teigimu, pačiai BUAB „Valdlita“ bankrutuojant, sprendimą, ar nukreipti reikalavimą į subsidiarųjį skolininką (atsakovą) ir ar kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, turėjo priimti BUAB „Valdlita“ kreditoriai balsuodami šiuo klausimu kreditorių susirinkime. Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškinį dėl skolos priteisimo CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrindiniam ir subsidiariajam skolininkui gali pareikšti tik kreditorius savo valia. BUAB „Valdlita“ ieškinio atsakovui nėra pareiškusi, todėl atsakovui nekyla subsidiariosios atsakomybės.

233. Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto, reglamentuojančio bankroto administratoriaus teisę ginti visų kreditorių interesus, pažeidimo ir netinkamo taikymo

24Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, reglamentuojantį bankroto administratoriaus teisę ginti visų kreditorių interesus: pirma, teismai, konstatuodami, kad ieškovo bankroto administratorius gali pareikšti ieškinį gindamas visų kreditorių, taigi ir BUAB „Valdlita“ interesus, nevertino tos aplinkybės, kad BUAB „Valdlita“ pati yra civilinių teisinių santykių subjektas, turintis civilinį teisnumą ir veiksnumą. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Valdlita“ yra iškelta bankroto byla, jos interesams turi atstovauti būtent jos bankroto administratorius – UAB „Atveika“, turinti įgaliojimus veikti bankrutuojančios bendrovės vardu, įskaitant ir teisę reikšti ieškinius. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad BUAB „Valdlita“ bankroto administratorius UAB „Atveika“ ieškovo bankroto administratorių būtų įpareigojęs ar įgaliojęs ginti BUAB „Valdlita“ interesus ir reikalauti įvykdyti prievolę iš atsakovo. Trečia, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, konstatavo, kad ieškovas, veikdamas per bankroto administratorių, turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovui ir taip ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, įskaitant ir BUAB „Valdlita“ interesus, kasatoriaus manymu, ieškinio pareiškimas neapgynė BUAB „Valdlita“ interesų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vienintelis įmonės turtas – buitinio aptarnavimo pastatas, esantis ( - ), yra įkeistas kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, kurio finansinis reikalavimas – 230 960,58 Lt. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 11 699,90 Lt, antros eilės – 32 597,11 Lt, o trečios eilės – 356 089,25 Lt. BUAB „Valdlita“ yra trečios eilės ieškovo kreditorė ir jos finansinis reikalavimas bus tenkinamas tik tuo atveju, jei liks BUAB „Rūta ir CO“ turto po to, kai bus patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Kasatoriaus teigimu, priteisus iš atsakovo kaip subsidiariojo skolininko 218 686,07 Lt skolą ieškovo naudai, susiklosto teisiškai nepateisinama situacija, nes priteisti 218 686,07 Lt bus panaudoti ne išimtinai BUAB „Valdlita“ finansiniam reikalavimui patenkinti, bet pagal ĮBĮ 35 straipsnio reikalavimus administravimo išlaidoms ir BUAB „Rūta ir CO“ pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams padengti, nors šiems ieškovo kreditoriams atsakovas asmeniškai niekada neturėjo jokių skolų ir prievolių. Kasatorius nurodė, kad pats atsakovas yra pirmos eilės kreditorius ieškovo bankroto byloje, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra patvirtinęs atsakovo 508,42 Lt finansinį reikalavimą. Vadinasi, iš atsakovo kaip subsidiariojo skolininko priteisus 218 686,07 Lt skolą, BUAB „Valdlita“, būdama trečios eilės kreditorė, nieko negaus, o atsakovas iš savo sumokėtų pinigų galbūt visiškai patenkins savo finansinį reikalavimą.

254. Dėl CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą bei kitų procesinės teisės normų pažeidimų

26Kasatoriaus teigimu, Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nes atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus paaiškinimus, tačiau nevertino atsakovo pateiktų teisinių argumentų. Bylą nagrinėję teismai neįvertino šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl šis negali reikšti ieškinio atsakovui; 2) ieškovas, būdamas pagrindinis skolininkas, neturi materialinės reikalavimo teisės atsakovui kaip subsidiariajam skolininkui pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį; 3) BUAB „Valdlita“ nėra perleidusi ieškovui reikalavimo teisės į atsakovą, todėl ieškovas negali reikalauti įvykdyti prievolę iš atsakovo; 4) reikalavimą įvykdyti prievolę atsakovui turėjo pareikšti pats kreditorius, t. y. BUAB „Valdlita“, veikdama per savo bankroto administratorių, o ne ieškovas, neturintis materialiosios reikalavimo teisės; 5) pareikštu ieškiniu ieškovas neapgina BUAB „Valdlita“ interesų, bet priešingai, tik pakenkia BUAB „Valdlita“ ir jos kreditoriams, nes iš atsakovo priteista pinigų suma apskaitoma bendrame ieškovo turto balanse, iš kurio bus tenkinamas ne tik BUAB „Valdlita“ pareikštas finansinis reikalavimas, bet ir kitų kreditorių reikalavimai, todėl BUAB „Valdlita“ finansinis reikalavimas nebus patenkintas.

27Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis.

31Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl pertvarkytos į uždarąją akcinę bendrovę tikrosios ūkinės bendrijos nario subsidiariosios atsakomybės už įmonės prievoles bankroto procese. Kasatorius neginčija žalos dydžio, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

32Dėl CK 2.104 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo bankroto procese

33Bylos duomenimis, K. S. tikroji ūkinė bendrija „Rūta“ 2008 m. sausio 2 d. pertvarkyta į UAB „Rūta ir CO“. Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš tikrosios ūkinės bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę). Kadangi, keičiant teisinę formą, gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių, dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo reikalavimo teisė yra kilusi iš K. S. tikrosios ūkinės bendrijos „Rūta“, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „Rūta ir CO“, įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Valdlita“. Tikrosios ūkinės bendrijos pertvarkymo ypatumai nustatyti Ūkinių bendrijų įstatyme (2003 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX–1804 redakcija) (CK 2.104 straipsnio 5 dalis). CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK antrosios knygos II dalies normomis ir Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad TŪB „Rūta“ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles. Juridinio asmens dalyviu tikrosios ūkinės bendrijos atveju laikomas jos tikrasis narys, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 straipsnis, Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme nustatyta tikrosios ūkinės bendrijos dalyvio subsidiarioji atsakomybė už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, t. y. tikrajai ūkinei bendrijai neturint arba turint nepakankamai turto šios bendrijos prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios bendrijos dalyvio turto. Kadangi atsakovas K. S. buvo tikrasis TŪB „Rūta“ narys, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai kasatorių laikė subsidiariai atsakingu už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, atsiradusias iki UAB „Rūta ir CO“ įregistravimo, CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

36Kasacinio teismo išaiškinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal ieškinį subsidiariajam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011).

37Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių subsidiarioji trejų metų atsakomybė pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, suponuoja tai, kad toks dalyvis yra papildomas civilinės atsakomybės subjektas ir tokio skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. įmonė „Megaskalė“ v. UAB „Karmo“, bylos Nr. 3K-3-541/2008).

38Įstatyme konkrečiai nenustatyta, kokia tvarka turi būti pareikštas reikalavimas pagrindiniam skolininkui ir kas laikytina pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Ta aplinkybė, kad kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje (civilinė byla A. S. įmonė „Megaskalė“ v. UAB „Karmo“, bylos Nr. 3K-3-541/2008) nagrinėtu atveju buvo išaiškinta, kad tik ieškovo valia, kylanti iš prievolinių civilinių santykių, kurių šalys yra ieškovas ir pagrindinis bei papildomas skolininkai, lemia, ar siekiama išspręsti ne tik pagrindinio, bet ir papildomo civilinės atsakomybės subjekto atsakomybės pagal subsidiariosios atsakomybės taikymo principus klausimą, nereiškia, kad tik taip taikytinos CK 6.245 straipsnio 5 dalis ir 2.104 straipsnio 2 dalis. Pertvarkomo juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės esminė sąlyga yra ta, kad reikalavimas asmeniui, kuris atsako subsidiariai, gali būti pareiškiamas tuo atveju, kai jų nepatenkina pagrindinis skolininkas. Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Rūta ir CO“ yra iškelta bankroto byla; ieškovo bankroto procese yra patvirtintas trečiojo asmens (kreditoriaus) BUAB „Valdlita“ finansinis reikalavimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybę, kad kreditorius – trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą pagrindiniam skolininkui – ieškovui, patvirtina tas faktas, jog ieškovo bankroto procese yra patvirtintas trečiojo asmens finansinis reikalavimas, o ieškovo negalėjimą įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui patvirtina tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis skolininkas prievolės kreditoriui neįvykdė, yra pagrindas konstatuoti papildomo skolininko, t. y. kasatoriaus, subsidiariosios atsakomybės prievolę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai laikė atsakovą subsidiariai atsakingu skolininku už pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui, nepažeidė CK 2.104 straipsnio 2 dalyje ir 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytų teisės normų.

39Nagrinėjamojoje byloje CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes pagrindinis skolininkas – ieškovas – yra bankrutavusi įmonė. Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Aiškindamas ĮBĮ normų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDF Vilniaus miesto skyrius v. UAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Šiems tikslams įgyvendinti yra naudojami įvairūs teisiniai instrumentai, kuriais kreditoriai siekia išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą ir patenkinti savo reikalavimus. Kiekvienas kreditorius laisvai disponuoja savo materialiniu teisiniu reikalavimu į bankrutuojančią įmonę ir tik jis sprendžia, siekti ar nesiekti, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Kreditorių reikalavimų patvirtinimas nutartimi sudaro sąlygas kreditoriui dalyvauti tenkinant reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos eilės. Kadangi bankroto procese paprastai veikia daug kreditorių, todėl jų visų interesai turi būti sujungti ir atstovaujami. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

40ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

41Atsakovas kasaciniame skunde išdėstė argumentą, kad ieškinį atsakovui dėl prievolės įvykdymo galėjo pareikšti tik pati BUAB „Valdlita“, atstovaujama jos bankroto administratoriaus, o byloje nėra jokių duomenų, kad BUAB „Valdlita“ bankroto administratorius ieškovo administratorių būtų įpareigojęs ar įgaliojęs ginti BUAB „Valdlita“ interesus ir reikalauti įvykdyti prievolę iš atsakovo. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo 2010 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti ieškovo bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). Trečiasis asmuo, kaip ieškovo kreditorius, ieškovo kreditorių susirinkime dalyvavo, balsavo ir tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui pritarė. Taigi trečiasis asmuo aiškiai išreiškė savo valią nukreipti reikalavimą į atsakovą kaip subsidiarųjį skolininką ir pritarė tokiam jo pažeistų teisių gynimui, t. y. sutiko, kad ieškinį, gindamas trečiojo asmens interesus, pareikštų ieškovo bankroto administratorius. Pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir byloje pagal pareikštą ieškinį administratorius prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris įmonės likvidavimo procese būtų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti. Taigi nagrinėjamu atveju galutiniai naudos gavėjai yra ne įmonė, o jos kreditoriai.

42Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės bankroto administratorius turėjo teisę, atstovaudamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp jų ir konkretaus kreditoriaus – trečiojo asmens UAB „Valdlita“, interesams, pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo, kaip papildomo skolininko, subsidiariai atsakingo už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, atsiradusias iki bendrijos pertvarkymo į ribotos atsakomybės juridinį asmenį.

43Jau buvo minėta, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas trejų metų terminas, per kurį pertvarkomo juridinio asmens dalyviai yra atsakingi už pertvarkomo juridinio asmens prievoles. Taigi įstatymų leidėjas pertvarkomo juridinio asmens dalyvių pareigą atsakyti pagal šio juridinio asmens prievoles sieja su tam tikru terminu. Šis terminas yra naikinamojo pobūdžio ir jam pasibaigus išnyksta pertvarkomo juridinio asmens dalyvio pareiga atsakyti pagal tokio juridinio asmens prievoles (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Bylos duomenimis, šis terminas nepraleistas.

44Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, tai teisinių padarinių klausimas nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas sistemiškai taikant ĮBĮ 35 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Iš atsakovo priteistina suma turi būti įskaitoma į bendrą ieškovo turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad priteisus iš atsakovo kaip subsidiariojo skolininko skolą ieškovo naudai, susiklosto teisiškai nepateisinama situacija, nes priteista pinigų suma bus panaudota ne išimtinai BUAB „Valdlita“ finansiniam reikalavimui patenkinti, o administravimo išlaidoms ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams padengti. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes trečiasis asmuo – kreditorius neprieštaravo tokiam subsidiariosios prievolės įvykdymui.

45Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

46Kasatorius kelia klausimą dėl CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą bei CPK 12 ir 17 straipsnių pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nes atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus paaiškinimus, tačiau nevertino atsakovo pateiktų teisinių argumentų.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo bei apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus paaiškinimus. Proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

48Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje pateikti atsakovo paaiškinimai tiesiogiai neaptarti skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų teisinių argumentų.

49Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamiems teismų sprendimams panaikinti, todėl jie paliktini nepakeisti.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 66,98 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatoriaus.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti valstybei iš atsakovo K. S., a. k. ( - ) 66,98 Lt (šešiasdešimt šešis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Rūta ir CO“ ieškiniu, pareikštu atsakovui K. S., prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratorius,... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo reikalavimo teisė yra kilusi iš... 11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad subsidiariosios civilinės... 12. Aplinkybę, kad kreditorius – trečiasis asmuo pareiškė reikalavimą... 13. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 11... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų... 15. Iš atsakovo priteistina suma turi būti įskaitoma į bendrą ieškovo turto... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 18. 1. Dėl subsidiariosios atsakomybės kilimo pagrindų... 19. Kasatorius nurodo, kad sistemiškai aiškinant CK 2.104 straipsnio 2 dalies ir... 20. Kasatoriaus teigimu, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio... 21. 2. Dėl kreditoriaus teisės pasirinkti, kam pareikšti reikalavimą... 22. Kasatorius nurodė, kad BUAB „Valdlita“ savo teises pasirinko ginti tokiu... 23. 3. Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto, reglamentuojančio bankroto... 24. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ 11 straipsnio... 25. 4. Dėl CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo pareigos motyvuoti savo... 26. Kasatoriaus teigimu, Šiaulių apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis... 27. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 31. Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl pertvarkytos... 32. Dėl CK 2.104 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo bankroto procese... 33. Bylos duomenimis, K. S. tikroji ūkinė bendrija „Rūta“ 2008 m. sausio 2... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo reikalavimo teisė yra kilusi iš... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi būti... 36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės... 37. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta pertvarkomo juridinio asmens dalyvių... 38. Įstatyme konkrečiai nenustatyta, kokia tvarka turi būti pareikštas... 39. Nagrinėjamojoje byloje CK 2.104 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama... 40. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės... 41. Atsakovas kasaciniame skunde išdėstė argumentą, kad ieškinį atsakovui... 42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Jau buvo minėta, kad CK 2.104 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas trejų metų... 44. Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, tai teisinių padarinių... 45. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 46. Kasatorius kelia klausimą dėl CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teismo... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios... 48. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 49. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. pažymą apie... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 54. Priteisti valstybei iš atsakovo K. S., a. k. ( - ) 66,98 Lt (šešiasdešimt... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...