Byla e2A-662-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PST investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-808-450/2017 pagal ieškovės Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PST investicijos“, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, tretieji asmenys A. O. B., uždaroji akcinė bendrovė „PRO DOMO SUA“, dėl statybos darbų pašalinimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „PST investicijos“ 128 179,41 Eur išlaidų, būtinų pašalinti netinkamai atliktus pastatų statybos (apšiltinimo) darbų trūkumus; priteisti solidariai 2 158,48 Eur trūkumų įvertinimo išlaidas; solidariai priteisti iš atsakovių 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad ji įgyvendina daugiabučių namų, esančių ( - ), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė paaiškino, kad Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) buvo įsteigta 2005 m. spalio 4 d. (2006 m. vasario 3 d. įregistruota Juridinių asmenų registre), ji perėmė pastatų bendrojo naudojimo objektus iš UAB „PST investicijos“ (tuo metu – UAB „Sėkmės šaltinis“), kai pastaroji pardavė pastatuose esančius butus ir patalpas fiziniams ir juridiniams asmenims.

93.

10Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. išduoto statybos leidimo Nr. GH/1923/03-2191, parengto pastatų techninio projekto pagrindu, užsakovė UAB „Sėkmės šaltinis“ (dabar - UAB „PST investicijos“) organizavo pastatų statybą. UAB „Sėkmės šaltinis“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (gen. rangovė) 2004 m. gegužės 18 d. statybos rangos sutartimi Nr. 02-408 susitarė dėl dviejų daugiaaukščių namų su garažais ( - ) statybos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. birželio 7 d. pastatus, esančius adresu ( - ), pripažino tinkamais naudoti.

114.

12Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. bendrija nutarė įvertinti pastatų energetinę būklę, kreipėsi į specialistą (ekspertą) dr. D. K., kuris 2014 m. rugsėjo 30 d.–2014 m. lapkričio 30 d. atlikęs vertinimus, atsižvelgęs į techninio projekto sprendinius, termovizinių tyrimų duomenis, atitvarų temperatūrinius matavimus, pastatų fasadų apšiltinimo tyrimus, 2014 m. gruodžio 12 d. surašė vertinimo aktą, kuriame nurodė, kad pastatai pastatyti nekokybiškai, pažeidžiant techninio projekto sprendinius, dėl netinkamai atliktų pastatų išorinių atitvarinių konstrukcijų apšiltinimo darbų (jų trūkumų) yra patiriami šilumos nuostoliai, kas prieštarauja pastatų projektavimo ir statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):1999 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 10 punkto bei Higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimams. Preliminarūs minimalūs nustatytų netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaštai sudarytų 128 179,41 Eur.

135.

14Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrija 2014 m. gruodžio 19 d. su pretenzija bei 2015 m. vasario 13 d. priminimu kreipėsi į darbų rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“, reikalaudama pašalinti nustatytus paslėptus statybos darbų trūkumus. 2015 m. vasario 18 d. pranešimu Nr. 30-309 AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlė bendrijai taikiai spręsti darbų trūkumų šalinimo klausimą, sudarant darbų įvertinimo komisiją. Nevykstant jokiems veiksmams, bendrija 2015 m. liepos 17 d. raštu dar kartą paragino spręsti susidariusią situaciją taikiu būdu, tačiau atsakymo nebuvo. Bendrija savo iniciatyva paskyrė 2015 m. gruodžio 21 d. pastatų apžiūros susitikimą su atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovais, bei 2015 m. gruodžio 3 d. raštu pakvietė AB „Panevėžio statybos trestas“ bei tuo metu pastatų administratorę UAB „Namų priežiūros centras“ į apžiūrą. Tačiau įvykusio susitikimo bei papildomos pastatų apžiūros metu jokių abipusiai priimtinų susitarimų pasiekta nebuvo.

156.

16Papildomai ekspertas dr. D. K. 2016 m. kovo 18 d. vertinimo aktu nustatė, kad nesilaikant techninio projekto sprendinių ir imperatyvių teisės normatyvinių reikalavimų atliktų pastatų apšiltinimo darbų patirtos papildomos šilumos energijos sąnaudos: 1) pastato, esančio adresu ( - ) – 15,8 proc. didesnės šildymo sąnaudos, nei būtų patirtos, jei pastatas būtų kokybiškai pastatytas pagal techninio projekto sprendinius; 2) pastato, esančio adresu ( - ) – 16,4 proc. didesnės šildymo sąnaudos, jei pastatas būtų kokybiškai pastatytas pagal techninio projekto sprendinius.

177.

18Ieškovė nurodė, kad rangovė yra atsakinga už pastatų defektus garantiniu laikotarpiu, be to atsakovės vykdė jungtinę veiklą – pastatų statybą, todėl reiškia jiems solidarų reikalavimą. Ekspertas 2014 m. gruodžio 18 d. vertinimo akte nurodė, kad gyvenamųjų namų statybos – išorinių fasadų konstrukcijų apšiltinimo bei su tuo susiję darbai – atlikti pažeidžiant gyvenamųjų namų projekto sprendinius: faktiškai pastatyta išorės atitvara 200 mm storio keramzitbetonio blokelių, techniniame projekte numatyta 250 mm storio dujų silikato blokeliai; išorės atitvaros apšiltinimas yra 100 mm ir 30 mm vatos sluoksniai ventiliuojamoje fasado dalyje, 120 mm tinkuojamo fasado dalyje – techniniame projekte numatyta 150 mm izoliacinis sluoksnis; monolitinės sienos apšiltinimas 12 cm – techniniame projekte numatytas 15 cm; visuminė šiluminė varža atlikus darbus yra 3,46 m2 K/W – techniniame projekte numatyta 3,92 m2 K/W.

198.

20Ieškovė nurodė, kad pastatų statybos (apšiltinimo) atlikti darbai pažeidžiant techninio projekto sprendinius bei pabloginant techniniame projekte numatytus energijos taupymo ir išsaugojimo rodiklius. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, statinio energijos taupymas ir išsaugojimas yra esminis reikalavimas statiniui, reiškiantis, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės užtikrintų per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę statinio naudojamą šiluminės energijos kiekį, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (apskaičiuotą pagal higienos normas ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).

219.

22Ieškovė taip pat nurodė, kad pastatų statybos metu (2004–2005 metais) galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 bei 5 punktuose buvo nustatytos statytojo ir (ar) užsakovo pareigos: turėti statinio projektą; užtikrinti statinių projekto tinkamą realizavimą – statinio statybos ir (ar) projekto vykdymo priežiūrą. Būtent statytoja (toliau – ir UAB „PST investicijos“) ir rangovė (AB „Panevėžio statybos trestas“) privalėjo užtikrinti, kad pastatų statybos rezultatas atitiktų statinio projekto (techninio projekto, kurio pagrindu buvo išduoti pastatų statybą leidžiantys dokumentai) sprendinius, statybos techninius reglamentus, technologijos ir energetikos procesų patikimumą, efektyvumą ir kt. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (6):1999 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas““ 10 punktą bet kuris statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kiti įrenginiai turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes. AB „Panevėžio statybos trestas“ negalėjo nukrypti nuo techninio projekto sprendinių (sumažinti techniniu projektu numatytą pastatų energetinį naudingumą). Darbo projekto projektiniai sprendiniai turi atitikti techninio projekto sprendinius. AB „Panevėžio statybos trestas“ atliko apšiltinimo darbus, pažeidžiant statybos reglamento 10 punkto normą.

2310.

24Taip pat buvo pažeistos Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (toliau – Higienos norma) reikalavimai (Higienos normos 2 punktas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalis, 15 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Ekspertas 2014 m. gruodžio 18 d. vertinimo akte konstatavo, kad pastatuose atitvarinių paviršių temperatūros nuo patalpos temperatūros skiriasi net 7,9°C, daugiau nei 2,5 karto viršija Higienos normų nustatytas maksimaliai leistinas ribas (ne daugiau 3°C).

2511.

26Ieškovės teigimu, pastatų apšiltinimo darbai yra atlikti nekokybiškai: 1) ventiliuojamo fasado priešvėjinė plėvelė yra plyšusi ir nedengia apšiltinimo medžiagų; 2) ventiliuojamo fasado termoizoliaciniai gaminiai įrengti nesandariai (su plyšiais) bei neįtvirtinus plokščių smeigėmis, kur jų priglaudimo prie pagrindo neužtikrina karkaso elementai; 3) gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Vilniuje, namo perdanga virš įėjimo apšiltinta minkštomis mineralinės vatos plokštėmis neįrengus karkaso, todėl vata yra sukritusi ir atsiradę plyšiai; 4) gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), namo perdanga virš įėjimo apšiltinta polistereno putplasčio plokštėmis, esamos plokštės nesandariai sudėtos yra atsiradę plyšiai. Pridėta pastatų termovizinių tyrimų medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad minėti atliktų statybos (apšiltinimo) darbų trūkumai, itin ženkliai mažinantys pastatų energetinį naudingumą ir didinantys pastatų (juose esančių butų ir kitų patalpų) šildymo kaštus, yra būdingi abiems pastatams. Pastatų energetinio naudingumo mažinimą sąlygoja ir kiti su pastatų apšiltinimu susiję darbai: netinkamai įstatyti langai, nesureguliuoti varčiai, netinkami apšiltintų pastato konstrukcijų elementai, kurie išeina į lauką (balkonai, lauko laiptinės, perdangos elementai ties vitrininiais langais), nesandariai apšiltintos sienos.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą; ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrijai iš atsakovės UAB „PST investicijos“ 128 179,41 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 2 158,48 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (130 337,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „PST investicijos“ 1 846 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „PST investicijos“ 8,48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

3013.

31Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. statytojai UAB „Sėkmės šaltinis“ išduotas statybos leidimas dviem daugiaaukščiams (16A) gyvenamiesiems namams su požeminiais garažais statyti. UAB „Sėkmės šaltinis“ (dabar „PST investicijos“) (užsakovė) ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (gen. rangovė) 2004 m. gegužės 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 02-408 dėl dviejų daugiaaukščių (16 a) gyvenamųjų namų su požeminiais garažais statybos, pagal projektinę dokumentaciją įrengiant numatytus privažiavimus, tvarkant aplinką ir kita. Šalys susitarė, kad gen. rangovė savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis (išskyrus numatytus atvejus), pagal jai pateiktą projektinę dokumentaciją, atliks priede Nr. 1 nurodytus darbus numatytais terminais (Sutarties 22 punktas). 2005 m. birželio 7 d. pripažinimo tinkamai naudoti aktu daugiaaukštis gyvenamas namas (16 a) ( - ), Vilniuje ir 2005 m. sausio 26 d. gyvenamas namas ( - ) priduoti valstybinei priežiūros komisijai kaip tinkami naudoti. Užsakovė UAB „Sėkmės šaltinis“, kaip pardavėja, pirkimo–pardavimo sutartimis butus (patalpas) pardavė šio turto pirkėjams. 2014 m. gruodžio 12 d. dr. D. K., ieškovės prašymu, įvertino gyvenamųjų namų, esančių ( - ) fasado šiltinimo darbus, kita, bei vertinimo akte nurodė, kad atsižvelgiant į techninio projekto sprendinius, termovizinių tyrimų duomenis, atitvarų temperatūrinius matavimus, fasadų apšiltinimo tyrimus, statinys pastatytas taip, kad per nekokybiškai atliktus išorinių atitvarinių konstrukcijų apšiltinimo darbus yra patiriami šilumos nuostoliai, o tai prieštarauja STR 2.01.01(6):1999 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 10 punktui bei Higienos normos 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimams. Nustatė darbų kainą pastatų defektams pašalinti – 128 197,40 Eur (442 640 Lt). 2016 m. kovo 18 d. surašytame dr. D. K. vertinimo akte (atliktas 2016 m. sausio–kovo mėn.) buvo vertinama daugiabučių namų ( - ) teoriniai (projektiniai) ir faktiniai šilumos nuostoliai ir padarytos išvados, kad nekokybiškai ir nukrypstant nuo projektinių reikalavimų įrengtos sienos ir netinkamai užsandarinti langai, dėl to namas ( - ) patiria 72,91 kWh (m2 x metus) šilumos nuostolių, patiriamos 16,4 proc. didesnės šildymo sąnaudos nei jos būtų, jei būtų kokybiškai įrengtas. Dr. D. K. nustatė, kad ( - ), Vilniuje namo teoriniai šilumos nuostoliai pagal projektinius sprendinius sudaro 60,99 kWh (m2 x metus) šilumos nuostolių. Pagal faktą, kadangi nekokybiškai ir nukrypstant nuo projektinių reikalavimų įrengtos sienos ir netinkamai užsandarinti langai, namas patiria 70,61 kwh šilumos nuostolių per metus. Namas patiria 15,8 proc. didesnes šildymo sąnaudas, nei tokie būtų, jei namas būtų kokybiškai įrengtas pagal projektinius sprendinius. Bendrijos atstovas adv. T. P. 2014 m. gruodžio 19 d. su pretenzija dėl garantiniu terminu nustatytų statybos darbų defektų pašalinimo kreipėsi į AB „Panevėžio statybos trestas“; 2015 m. vasario 13 d. priminimu apie neatsakytą 2014 m. gruodžio 19 d. pretenziją prašė taikiai spręsti susidariusią situaciją bei prašė atsakyti į pateiktą pretenziją; 2015 m. vasario 18 d. raštu Nr. 30-309 AB „Panevėžio statybos trestas“ pranešė bendrijai, kad faktų įvertinimui reikalingi techninis ir darbo projektai bei kita statybos dokumentacija; bendrija 2015 m. birželio 1 d. raštu informavo, kad sutinka sudaryti komisiją pastatų apžiūrai ir įvertinti projektinę dokumentaciją, nurodė, kad PST nėra perdavusi bendrijai projektinės dokumentacijos, nurodė, kad pati bendrija buvo priversta užsakyti Vilniaus miesto savivaldybėje esančių pastatų techninio projekto kopijas. 2015 m. liepos 7 d. raštu priminė AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl tolimesnių veiksmų; 2015 m. gruodžio 3 d. bendrija raštu informavo AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Namų priežiūros centras“ (kaip pastatų priežiūrą atliekančią bendrovę), kad 2015 m. gruodžio 21 d. 9 val. vyks pakartotinė pastatų apžiūra ir bus vertinama pastatų apšiltinimo darbų kokybė bei projektiniai sprendiniai.

3214.

33Teismas nustatė, kad atsakoves UAB „PST investicijos“ (užsakovę ir statytoją) bei AB „Panevėžio statybos trestas“ (generalinę rangovę) siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai. UAB „Sėkmės šaltinis“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2002 m. spalio 12 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 2002/11-12 (su 2003-07-29 2.2 papunkčio pakeitimu), kuri pasibaigė po trejų metų (sutarties 3.1 papunktis). Teismo vertinimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“, nes rangovo atsakomybė yra sutartinė ir reikalavimo teisę į rangovę turėtų tik kita sutarties šalis. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pastatų butų (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartyse būtų suteikta teisė pirkėjui tiesiogiai reikšti reikalavimus rangovui, šiuo atveju AB „Panevėžio statybos trestas“. Teismas, nustatęs, kad abu gyvenamuosius namus ( - ) pastačiusi atsakovė UAB „PST investicijos“ juose esančius butus (patalpas) pardavė, šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip ginčą dėl parduoto daikto kokybės garantiniu laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pripažino, jog reiškiamas ieškinys susijęs su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais dėl netinkamos kokybės daiktų nusipirkusių pirkėjų teisėmis (CK 6.334 straipsnis).

3415.

35Teismas, spręsdamas klausimą dėl garantinio termino, nustatė, kad atsakovė yra pateikusi pavyzdinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra numatyti garantiniai terminai. Tačiau teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1099-275/2017, kurioje ieškinį atsakovei UAB „PST investicijos“ dėl žalos atlyginimo iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pareiškęs vieno buto ( - ), Vilniuje savininkas (pirkėjas). Teismas iš šioje byloje pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties 5.10 papunkčio nustatė, kad pardavėja UAB „PST investicijos“ buvo suteikusi garantinius terminus pirkėjui, kurie pradedami skaičiuoti nuo buto valstybinės komisijos pripažinimo tinkamu naudoti dienos: pastatui – 5 metais, paslėptiems statinio elementams – 10 metų, įsigytoms medžiagoms bei įrangai – pagal gamintojo suteiktas garantijas. Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad daiktų kokybės garantinis terminas turi būti taikomas paslėptų trūkumų atveju – 10 metų. Teismas nustatė, kad ieškovė su pretenzija 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“, reikalaudama pašalinti paslėptų statybos darbų trūkumus. Teismas konstatavo, kad nors bendrijai atstovaujantis atstovas nebuvo pakankamai atidus nepasitikrinęs informacijos apie tai, kad pasikeitė pardavėjos UAB „Sėkmės šaltinis“ pavadinimas į UAB „PST investicijos“ ir pateikė pretenziją ne statytojai ir/ar pardavėjai, o rangovei, tačiau akcentavo, kad ieškovė, pareikšdama pretenziją, siekė ginti savo teises ir interesus, o pretenziją pareiškė per garantinį terminą. Teismas iš minėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1099-275/2017 duomenų nustatė, ieškovas E. I., buto, esančio ( - ) savininkas, pretenziją dėl įsigyto buto kokybės pareiškė atsakovei UAB „PST investicijos“ 2015 m. gegužės 6 d., t. y. per nustatytą garantinį terminą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, gavusi šią pretenziją, žinojo situaciją dėl gyvenamųjų namų kokybės. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido garantinio termino pareikšti pretenziją, ir pretenziją dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pareiškė nepasibaigus garantiniam dešimties metų terminui. Aplinkybė, kad pretenzija buvo pareikšta kitam subjektui – rangovei, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės siekio ginti savo pažeistas teises per garantinį terminą, kaip jau nurodyta, apie pareikštą pretenziją garantiniu terminu iš kito namo gyventojo žinojo ir šių namų statytoja ir pardavėja. Teismas nurodė, kad pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų galima per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai.

3616.

37Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. 9 val. po pakartotinės pastatų apžiūros nebuvo atsakyta į bendrijos pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, bendrija nuo šios datos ir sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir nuo šio termino skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti. Kadangi ieškovės ieškinys teisme gautas 2016 m. liepos 14 d., priimtas 2016 m. rugpjūčio 23 d. teisėjos rezoliucija, tai teismas konstatavo, kad jis pareikštas praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu. Nors ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 2014 m. gruodžio 12 d. vertinimo akto gavimo momento) siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip siekiant apsaugoti šalis ir nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pažymėjo, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Be to, teismo vertinimu, ieškovė ne tik aktyviai siekė apginti pažeistas teises neteisminiu keliu, reiškė pretenzijas atsakovei, užsakė termovizinį patalpų tyrimą, dr. D. K. 2014 m. vasario 12 d. vertinimo aktą, vėliau 2016 m. kovo 18 d. vertinimo aktą, visi šie veiksmai bei konkrečių aplinkybių visuma teismo vertinimu sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pažeista teisė turi būti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

3817.

39Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės (pardavėjos) atsakomybės bei daikto trūkumų šalinimo darbų kainos, pažymėjo, kad ieškovė Daugiabučių namų ( - ) ir 6 savininkų bendrija reiškia reikalavimą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, t. y. pasirinko savo teisių gynimo būdą reikalauti trūkumų ištaisymo išlaidų, nors tokių išlaidų ieškovė realiai nepatyrė (trūkumai nėra ištaisyti).

4018.

41Teismas, nustatęs, kad parduotų pastatytuose namuose patalpų kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas (byloje – atsakovė UAB „PST investicijos“) pažymėjo, kad pastačius namus ir jame patalpas (butus) pardavus už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovei, kaip pardavėjai, o ne kitiems asmenims. Teismas akcentavo, kad nors atsakovė UAB „PST investicijos“ kaip pavyzdinį patalpų pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių pateikė sutartį su juridiniu asmeniu dėl komercinių patalpų pirkimo–pardavimo, kurios 22 punkte pardavėja užtikrino, kad turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį ir neturi jokių trūkumų, tačiau teismas iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1099-275/2017, 2005 m. rugpjūčio 24 d. tarp UAB „Sėkmės šaltinis“ ir E. I. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.5 punkte pardavėja taip pat garantavo, kad nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų bei suteikė atliktiems statybos darbams garantiją. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas sutartinis įsipareigojimas ar sutarties sąlyga privalo būti vykdomi (CK 6.2, 6.38, 6.200 straipsniai).

4219.

43Teismas akcentavo, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

4420.

45Teismas, įvertinęs abiejų dr. D. K. vertinimo aktų išvadas, šalių paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nustatyti abejų namų šiltinimo darbų trūkumai ir defektai: 1) ventiliuojamo fasado priešvėjinė plėvelė yra suplyšusi ir nedengia apšiltinimo medžiagų (3.7; 2.8; 2.10; 2.11–2.13 ir kt. papunkčiai); 2) ventiliuojamo fasado termoizoliaciniai gaminiai įrengti nesandariai (su plyšiais) bei neįtvirtinus plokščių smeigėmis, jų priglaudimo prie pagrindo neužtikrina karkaso elementai; 3) ( - ) namo perdanga virš įėjimo apšiltinta minkštomis mineralinėmis vatos plokštėmis neįrengus karkaso, dėl ko vata yra sukritusi ir atsiradę plyšiai; 4) ( - ) namo perdanga virš įėjimo apšiltinta polistireno putplasčio plokštėmis, esamos plokštės nesandariai sudėtos ir atsiradę plyšiai. Taip pat teismas rėmėsi akto išvadomis, kad pastato energetinį naudingumą mažina ir kiti su pastatų apšiltinimu susiję darbai, kaip pvz. netinkamai sudėti langai, netinkamai apšiltinti pastato konstrukcijos elementai, kurie išeina į lauką (balkonai, lauko laiptinės, perdangos elementai ties vitrininiais langais), nesandariai apšiltintos sienos. Teismo vertinimu, atsakovės byloje nepaneigė akte konstatuotų aplinkybių dėl patalpų netinkamos kokybės išvardintų trūkumų.

4621.

47Teismas akcentavo, kad atsakovė UAB „PST investicijos“, įrodinėdama atliktų darbų atitikimą parduoto daikto kokybės reikalavimams, apsiribojo tik paaiškinimais, kad pastatai buvo pripažinti tinkamais naudoti specialios sudarytos ekspertų komisijos, kuri patvirtino, kad jie pastatyti laikantis visų tiek teisės aktų, tiek techninių ir darbo projektų, nustatytų reikalavimų, be to, nurodė aplinkybę, jog atliekant vertinimus buvo remiamasi pirminio techninio projekto A laida, o faktiniai statybos darbai (darbo projektas) buvo atlikti pagal pakeistą techninio projekto laidą C. Nurodė, kad faktiškai sudėti šilumos izoliacijų sluoksnių storiai atitinka būtent techninio projekto C laidoje numatytus. Atsakovė pažymėjo, kad 2016 m. kovo 18 d. atliktas vertinimo aktas dėl šilumos nuostolių negali būti pagrįstas ir tinkamas įrodymas, nes jis buvo atliktas pasibaigus statybos garantiniams terminams. Teismas, vertindamas atsakovės atsikirtimus, nurodė, kad abi atsakovės nepasinaudojo teismo siūlymu byloje skirti ekspertizę, nes tiek atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“, tiek ir atsakovės UAB „PST investicijos“ atstovai nesutiko su ekspertizės skyrimu, todėl atsakovės turi pareigą atsikirsti į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes (trūkumus grindžiamos vertinimo aktais), kitais byloje pateiktais duomenimis. Teismas sutiko su atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ argumentu, kad atliekant vertinimą, buvo atidengta tik kelios pastatų išorinės vietos ir paimti pavyzdžiai, tačiau teismas akcentavo, kad ir pačios ieškovės atstovas pripažino, kad ekspertas dr. D. K. vertino esamą faktinę padėtį, kurią įvertino atidengęs namų fasado išorės kelias vietas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nebuvo atidengtos visos namų išorės sienos (ir/ar pan.), nesudaro galimybės vertinti atlikto tyrimo kaip nepatikimo. Teismas pažymėjo, kad liudytojas D. K. nurodė, jog atidengti visas namų sienas būtų itin brangu ir neekonomiška. Teismas nesutiko su argumentais, kad 2016 m. kovo mėn. atliktas vertinimo aktas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas dėl tos priežasties, kad ekspertas šį tyrimą atliko jau pasibaigus garantiniam terminui, kadangi šiuo aktu dr. D. K. iš esmės patvirtino ankstesnio tyrimo išvadas (nurodė tapačius statybos trūkumus) bei paskaičiavo šilumos nuostolius (projektinių ir faktinių šilumos nuostolių kiekius).

4822.

49Teismas, vertindamas atsakovės argumentą dėl techninio projekto laidos, nurodė, kad liudytoju apklaustas D. K. pripažino, kad atlikdamas tyrimą, vadovavosi techninio projekto A laida, tačiau teismas akcentavo, kad jis taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo techninio projekto vėlesnės C laidos ir galimų pakeitimų, kuri jam nebuvo pateikta, nustatyti vertinimo akte pažeidimai (sienose suplyšusi priešvėjinė plėvelė; sienose vata sudėta su tarpais, su tarpais sudėtas polistirenas; netinkamai sudėti langai – blogas lango sandarinimas, per mažai pripurkšta putų dėl ko atsiranda šalčio tilteliai) niekaip nesusiję su jokio techninio projekto sprendimų laida, kokia ji bebūtų. Teismo vertinimu, jokie techninio projekto C laidos sprendiniai negali pakeisti esamos situacijos – įvardintų statybos trūkumų, kurie turi įtakos šiluminei namų charakteristikai, šilumos varžos sumažėjimui. Liudytojas patvirtino, kad dėl nustatytų trūkumų peršąla išorės sienos, grindys prie išorinės sienos. Kadangi atsakovės niekaip nepaneigė nustatytų statybos trūkumų ir nepaaiškino, kaip techninio projekto C laidos sprendiniai pakeistų nustatytas išvadas dėl esamų trūkumų, bei jų įtaką patiriamiems namų šilumos nuostoliams, tai teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė nustatytus statybos kokybės trūkumus, kurie jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčyti. Kaip pripažino D. K., netgi faktas, kad po tinkuota siena sudėtas 12 cm vatos sluoksnis (per plonas), neturėtų įtakos šilumos sunaudojimui, jei tokio storio vata bei šiuo konkrečiu atveju ir papildoma medžiaga – polistirenas būtų suklijuoti (pritvirtinti) tinkamai. Liudytojas patvirtino, kad tyrimo metu nustatyta, kad polistirenas priklijuotas tiesiogiai prie išorinės apdailos plokštės, kas iš viso nėra galima (2.23 pav.).

5023.

51Teismas pažymėjo, kad atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pripažino, kad iš techninio projekto brėžinių negalima tiksliai nurodyti koks yra suprojektuotas termoizoliacinės medžiagos storis. Brėžiniuose pateiktas tik bendras termoizoliacinio sluoksnio storis kartu su fasado apdaila. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nėra tiek svarbu termoizoliacinių medžiagų sluoksnio atitikimas TP (ir/ar jo pagrindu DP), kadangi kaip nurodė liudytojas dr. D. K., jei būtų tinkamai atlikti statybos darbai, t. y. priklijuota be tarpų priešvėjinė vata, ne būtų polistirenas priklijuotas tiesiai prie išorės apdailos, tinkamai sudėti langai (pripurkšta reikiamas kiekis putų), neatsirastų šilumos nuostoliai.

5224.

53Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, atsakovės, kaip statytojos, ir pardavėjos civilinės atsakomybės klausimu, įvertinęs šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, sprendė, jog ieškovė įrodė garantiniu laikotarpiu nustatytus statybos darbų trūkumus, atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, šalinančių jos atsakomybę, ir (ar) paneigiančių tiek vertinimo aktais, tiek liudytojo dr. D. K. papildomais paaiškinimais padarytų išvadų, todėl padarė išvadą, kad atsakovei, kaip pardavėjai, kyla civilinė atsakomybė dėl parduotų namų atliktų statybos darbų trūkumų, kurie turi tiesioginę įtaką 2016 m. kovo mėn. išvadoje nurodytiems šilumos nuostoliams. Teismas atsakovės argumentus, kad darbai atlikti pagal statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus atmetė kaip neįrodytus, taip pat atmetė argumentus, kad tokie nuostoliai paskaičiuoti nevertinus techninio projekto C laidos, kadangi iš esmės atsakovės nenurodė kaip techninio projekto C laidos sprendiniai keistų padarytas išvadas. Teismas akcentavo, kad vien aplinkybės, kad atliekant vertinimą nebuvo pateikta techninio projekto C laida, nepakanka nustatytiems pažeidimams paneigti.

5425.

55Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad per garantinį laikotarpį 2007–2008 metais jau buvo atidengtas fasadas ir taisytos šiltinimo medžiagos bei dažytas fasadas, tai tik patvirtina ieškovų siekį gauti tinkamą pastatų energetinį naudingumą, koks ir buvo numatytas statybų eigoje galiojusiame STR 2.01.09:2012.

5626.

57Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį ir 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Teismas konstatavo, kad tokių aplinkybių atsakovai neįrodė.

5827.

59Teismas, spręsdamas klausimą dėl daikto trūkumų šalinimo darbų kainos, nurodė, kad ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikalauti atlyginti statybos trūkumų pašalinimo išlaidas. Nors įstatymas numato alternatyvias gynimo priemones, kai nustatomi nekilnojamojo daikto kokybės trūkumai, ieškovės pasirinktas gynimo būdas – reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, vertinant atsakovės UAB „PST investicijos“ neteisėtus veiksmus, numatytas ne tik pagal įstatymą, bet atsakovė ir pirkimo–pardavimo sutartimis įsipareigojusi atlyginti tokias išlaidas, nurodė, kad parduodant daiktą, nėra akivaizdžių ar esminių trūkumų, paslėptų trūkumų, dėl kurių patalpų esančių pastatytuose daugiaaukščiuose namuose nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, tuo pačiu įsipareigojo atlyginti nuostolius tuo atveju, jei paaiškėtų kokybės trūkumai. Ieškovės patirtos išlaidos turi priežastinį ryšį su atsakovės UAB „PST investicijos“ neteisėtais veiksmais, todėl ieškovės reikalavimas iš esmės pagrįstas. Atsakovė pažeidė savo prievoles ir ieškovei Bendrijai perduotos paslėptų trūkumų turintys pastatai, neatitinkantys energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimų. Vertinimo akte nustatyta, kad pastatų trūkumų pašalinimas siekiant užtikrinti patalpų atitikimą techniniam reglamentui STR 2.01.01(6):1999, kuris ir nustatė reikalavimus jog statiniai išsaugotų šilumą ir taupytų energiją, kainuotų 128 197,40 Eur (442 640 Lt). Esantys trūkumai trukdo tinkamai naudoti patalpas pagal paskirtį ir sąlygoja didesnes patalpų savininkų išlaidas patalpų šildymui. Kaip nurodyta vertinimo akte, šalinant defektus reikalinga atlikti sekančius darbus: permontuoti ventiliuojamo fasado izoliacinę plėvelę; užsandarinti apšiltinimo medžiagų plyšius ir įrengti smeiges, kad šiltinimo medžiagų sluoksniai glaudžiai priglustų; horizontalių perdangų apšiltinimui įrengti karkasą arba naudoti kietas mineralines vatos arba polistireno putplasčio plokštes; apšiltinti betono sieną.

6028.

61Teismas konstatavo, kad šiuo metu pastatų defektų šalinimo darbai nėra atlikti, tik paskaičiuota būsimų (galimų) darbų vertė. Teismo vertinimu, skaičiuojant būsimas statybos darbų trūkumų pašalinimo kainas, dr. D. K. buvo laisvas pasirinkti kainų skaičiavimo metodiką, šaltinius. Teismas akcentavo, kad jis neturi pagrindo kitaip vertinti vertinimo išvadas ir tuo labiau, neturi pagrindo jomis nesivadovauti, nes atsakovai nustatytos būsimų statybos darbų šalinimo išlaidų apimties nenuginčijo. Teismas nurodė, kad įvardytus darbus atsakovė privalėjo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šių darbų trūkumai gali paaiškėti pridavus objektą eksploatacijai, tokius trūkumus vertino kaip paslėptus statinio elementus, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas. Teismas pažymėjo, kad pardavėja nesirėmė ir neįrodė kitų jos atsakomybę šalinančių pagrindų (netinkamo naudojimosi nekilnojamais daiktais arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos), todėl sprendė, kad daugiaaukščių namų savininkų bendrija gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog yra nekilnojamųjų daiktų garantinių kokybės trūkumų, atsiradusių dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės, todėl šią ieškinio dalį tenkino ir ieškovės naudai priteisė iš atsakovės UAB „PST investicijos“ 128 179,41 Eur išlaidų pastatų statybos darbų trūkumams pašalinti. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymą atlyginti 2 158,48 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė nustatant ir įvertinant atliktų darbų trūkumus (už atliktus vertinimus), nes šias išlaidas vertino kaip protingas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimu.

6229.

63Teismas, tenkinęs ieškinio dalį, priteisė procesines palūkanas, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

64III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6530.

66Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „PST investicijos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6730.1.

68Nors iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ginčo šalių, kvalifikavimu, tačiau nesutiktina su teismo padarytomis iš šių santykių atsirandančių teisinių pasekmių vertinimo išvadomis, susijusiomis su parduotų daiktų kokybės garantinių terminų skaičiavimu, su ieškinio senaties termino atnaujinimu ir su padarytos žalos (neteisėtų veiksmų) konstatavimu.

6930.2.

70Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, su 2014 m. gruodžio 19 d. pretenzija kreipusis į rangovę, nepraleido parduotų daiktų 10 metų garantinio kokybės termino, kurį buvo suteikusi pardavėja pagal tarp apeliantės ir butų ginčo pastatuose pirkėjų sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, nepagrįsta. Nors teismas aiškiai konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pretenzija buvo pateikta ne daiktų pardavėjai apeliantei, o statybos darbų rangovei, tačiau vis tiek konstatavo, kad ieškovė pretenziją daiktų pardavėjui apeliantei pateikė tinkamai, t. y. 1) tiek per garantinį terminą (jo nepraleidus), tiek 2) tinkamam pretenzijos gavimo subjektui (iš esmės sutapatinant rangovę ir apeliantę). Teismas šią nepagrįstą išvadą parėmė iš esmės vien aplinkybe, jog ieškovė, pareikšdama pretenziją rangovei, o ne apeliantei, siekė ginti savo teises ir interesus.

7130.3.

72Teismas neapgrįstai nurodė, kad apeliantė žinojo situaciją dėl gyvenamųjų namų kokybės, nes apeliantei 2015 m. gegužės 6 d. pretenziją pateikė kitas asmuo, vieno iš ginčo pastatuose esančių butų savininkas, šiuo metu pareiškęs ieškinį prieš apeliantę kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tai nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė į pardavėją kreipėsi nepraleidusi 10 metų daiktų kokybės garantinio termino. Tam prieštarauja ginčo šalių pripažinta ir teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė pretenziją pardavėjai (apeliantei) pateikė tik patikslinto ieškinio pareiškimo metu, o ne anksčiau.

7330.4.

74Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad pretenzijos pareiškimas kitam subjektui – rangovei, nepaneigia ieškovės siekio ginti savo pažeistas teises per garantinį terminą, tačiau vien ieškovės siekis apginti savo pažeistas teises dar nesuponuoja ieškovės subjektinės teisės į realų savo teisių apgynimą (t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė nepraleido garantinio termino) bet kokiu atveju, t. y., pavyzdžiui, nesilaikius daiktų kokybės garantinius terminus ir pretenzijų pareiškimo pardavėjui taisykles įtvirtinančių imperatyvių teisės nuostatų. Teismo nurodytas argumentas apie apeliantės galimą žinojimą apie ieškovės teisių pažeidimą neturi jokios teisinės reikšmės ir gali būti laikoma tik bendro pobūdžio pastaba, o ne argumentu, dėl kurio ieškovė buvo pripažinta nepraleidusia garantinio termino.

7530.5.

76Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, nes ieškovė jo atnaujinti neprašė, svarbių priežasčių jam atnaujinti nenurodė. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, vienintele svarbia jo praleidimo priežastimi pripažino ir nurodė aplinkybę, jog ieškovė aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu keliu. Tokia priežastis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrįsta ir svarbi. Nesant jokių kitų duomenų apie tai, kodėl ieškovė ieškinio negalėjo pareikšti anksčiau ir laiku, nebuvo pagrindo ir pripažinti, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido su pagrįsta ir svarbia priežastimi.

7730.6.

78Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindus, ignoravo jau suformuotą teismų praktiką dėl senaties termino atnaujinimo pagrindų bei suformavo teismo precedentą, pagal kurį yra iš esmės iškreipiamas ieškinio senaties terminų nustatymu įstatymo leidėjo siektas tikslas apsaugoti abi (t.y., ne tik ieškinį teikiančią) civilinių ginčų šalis, ir kuriuo buvo pažeisti pagrįsti ir teisėti ieškinio senaties terminą taikyti prašančios šalies lūkesčiai apsiginti nuo teisme pareikšto reikalavimo būtent tokiu teisėtu būdu, kai tam yra atsiradęs faktinis pagrindas.

7930.7.

80Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įtikinamai pagrindė rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus, dėl kurių kokybės prieš pirkėjus atsakomybė kyla pardavėjai apeliantei, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniu, ignoruodamas visus atsakovių atstovų paaiškinimus, kviestų liudytojų paaiškinimus ir trečiojo asmens A. B. paaiškinimus bei apeliantės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (pvz., paslėptų darbų aktus, iš kurių akivaizdžiai matėsi, kad statybos rangos darbai buvo atlikti be paslėptų trūkumų) ir taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

8130.8.

82Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškinyje bei 2014 m. gruodžio 12 d. dr. D. K. parengtame „Daugiabučių gyvenamųjų namų ( - )“ vertinimo akte remiamasi pirmine techninio projekto A laida, 2003 m., nors faktiniai statybos darbai buvo atlikti pagal pakeistą techninio projekto laidą (laidą C). Teismas turėjo atsižvelgti, kad faktiškai sudėti šilumos izoliacijos sluoksnių storiai atitinka techninio projekto C laidoje numatytuosius. Be to, pagal Statybos įstatymo redakcijos 36 straipsnį bei CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktu rangovės atsakomybė už garantinius defektus yra aiškiai apribota laike ir pasibaigia suėjus garantiniams terminams. Taigi visi ieškovės įrodymai, patvirtinantys statybos darbų defektus, turėjo būti fiksuoti iki garantinio laikotarpio pabaigos. Suformavus teismų praktiką, jog ieškovei leidžiama fiksuoti defektus ir po garantinių terminų pabaigos bei tokiais įrodymais įrodinėti garantinių defektų faktą, būtų paneigtas garantinio termino institutas bei būtų sudaryta galimybė suinteresuotiems asmenims piktnaudžiauti teise ir reikalauti defektų pašalinimo dėl tų defektų, kurie atsirado jau pasibaigus garantiniam terminui (ir dėl to apskritai nelaikytini garantiniais). Taigi ieškovės pateiktas 2016 m. kovo 18 d. dr. D. K. parengtas vertinimo aktas dėl šilumos nuostolių net negalėjo būti laikomas pagrįstu ir tinkamu įrodymu, įrodinėjant garantinius defektus, nes jis buvo atliktas pasibaigus statybos garantiniams terminams.

8331.

84Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrija prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis.

8532.

86Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su apeliacinio skundo argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad dr. D. K. neturėjo darbo projekto, medžiagų sertifikatų, todėl negalėjo įvertinti medžiagų charakteristikų ir jų atitikties darbo projektui, o vertinimo aktus parengė atsižvelgdamas į techninio projekto A laidą, nežinodamas, kokie buvo pakeisti sprendiniai techninio projekto C laidoje. Dėl to sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad dr. D. K. išvadomis pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis.

87IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

88Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje

8933.

90Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės UAB „PST investicijos“ apeliacinio skundo ribų.

91Dėl parduodamo daikto kokybės

9234.

93Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį – perduoti pirkėjui tinkamą daiktą (prekę), t. y. tokį, kurio kokybė, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; pardavėjas atsako už neaptartus daiktų trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dėl priežasčių, už kurias yra atsakingas pardavėjas (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 1 dalis).

9435.

95Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

9636.

97Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

9837.

99Iš atsakovės UAB „PST investicijos“ pateiktos 2005 m. pavyzdinės pirkimo–pardavimo sutarties 22 punkto matyti, kad pardavėjas užtikrino, jog turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi jokių trūkumų, kurie nėra aptarti sutartyje ar dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (t. 3 , b. l. 21-31). Pažymėtina, kad jokie trūkumai sutartyje nėra aptarti.

10038.

101Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama daugiabučių namų patalpų savininkų interesus, nurodė, kad įsigijus iš pardavėjos UAB „Sėkmės šaltinis“ (dabar – atsakovės UAB „PST investicijos) butus, patalpų savininkai įkūrė bendriją. Bendrija nutarė įvertinti pastatų energetinę būklę, kreipėsi į specialistą (ekspertą) dr. D. K., kuris 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2014 m. lapkričio 30 d. atlikęs vertinimus, atsižvelgęs į techninio projekto sprendinius, termovizinių tyrimų duomenis, atitvarų temperatūrinius matavimus, pastatų fasadų apšiltinimo tyrimus, 2014 m. gruodžio 12 d. surašė vertinimo aktą, kuriame nurodė, kad pastatai pastatyti nekokybiškai, pažeidžiant techninio projekto sprendinius, dėl netinkamai atliktų pastatų išorinių atitvarinių konstrukcijų apšiltinimo darbų (jų trūkumų) yra patiriami šilumos nuostoliai. Taigi ieškovė nurodė, kad paaiškėjo paslėpti pastatų trūkumai, kurių pašalinimui reikalingos lėšos, todėl teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „PST investicijos“ 128 179,41 Eur išlaidų.

10239.

103Atsakovės UAB „PST investicijos“ (pardavėja, užsakovė) ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (rangovė) su ieškovės argumentais, kad pastatai turi trūkumų, nesutiko. Be to, atsakovė UAB „Panevėžio statybos trestas“ (rangovė) nurodė, kad ieškovės ir jos jokie sutartiniai santykiai nesiejo, o užsakovė jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų neturėjo ir neturi. Atsakovė UAB „PST investicijos“ (pardavėja) nurodė, kad ji apie ieškovės pretenzijas dėl pastatų trūkumų nežinojo, ieškovė į ją per garantinį laikotarpį nesikreipė, praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

10440.

105Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės ir rangovės jokie sutartiniai santykiai nesiejo, konstatavęs, kad pastatai turi trūkumų, kuriuos vertino kaip paslėptus, nustatęs, kad pardavėja nesirėmė ir neįrodė kitų jos atsakomybę šalinančių pagrindų (netinkamo naudojimosi nekilnojamais daiktais arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos), nusprendęs, kad ieškovė nepraleido garantinio termino pareikšti pardavėjai pretenzijos dėl paslėptų pastatų trūkumų, bei atnaujinęs ieškinio senaties terminą priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „PST investicijos“ 128 179,41 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų.

10641.

107Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kreipėsi į ją per garantinį laikotarpį, nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, taip pat netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pastatai turi trūkumų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiais klausimais ir pasisako.

108Dėl garantinio termino

10942.

110CK 6.338 straipsnyje reglamentuojami terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusią Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies redakciją statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas pagal Statybos įstatymą negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Analogiški garantiniai terminai dabar nustatyti CK 6.998 straipsnyje.

11143.

112Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „PST investicijos“ yra pateikusi pavyzdinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra numatyti garantiniai terminai.

11344.

114Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis dėl garantinių terminų, pasinaudojęs duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei atsižvelgęs į tai, kad šalių ginčo dėl garantinio termino trukmės nėra, sprendė, kad paslėptiems statinio elementams taikomas 10 metų kokybės garantinis terminas, kuris skaičiuojamas nuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo pastatus tinkamais naudoti aktais dienos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės kreipimąsi į rangovę dėl pastatų trūkumų, į tai, kad vienas iš buto savininkų kreipėsi į pardavėją per garantijos terminą, sprendė, kad ieškovė pateikė pretenziją per garantinį terminą.

11545.

116Atsakovė UAB „PST investicijos“ apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės kreipimasis į rangovę bei vieno iš butų savininkų asmeninis kreipimasis į pardavėją neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „PST investicijos“, kaip pardavėją, per garantinį terminą.

11746.

118Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga nustatyti, ar atsakovė UAB „PST investicijos“ per garantinį terminą sužinojo apie ieškovės turimas pretenzijas dėl daikto kokybės.

11947.

120Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 7 d. gyvenamas namas ( - ), ir 2005 m. sausio 26 d. gyvenamas namas ( - ) priduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priežiūros komisijai kaip tinkami naudoti (t. 1, b. l. 228–235). Garantijos terminas – 10 metų.

12148.

122Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, jog paslėptų darbų trūkumai, kuriais grindžiamas ieškinys nustatyti 2014 m. gruodžio 12 d. dr. D. K. surašytu vertinimo aktu, kuris atliktas 2014 m. rugsėjo 30 d. – 2014 m. lapkričio 30 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad parduotų daiktų (pastatų) kokybės trūkumai nustatyti garantiniu terminu, kuris baigėsi atitinkamai ne anksčiau nei 2015 m. sausio 26 d. ir 2015 m. birželio 7 d. Ieškovė su pretenzija 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“, reikalaudama pašalinti paslėptų statybos darbų trūkumus. Nors apeliantė nurodė, kad kreipimasis į rangovę nelaikytinas tinkamu kreipimusi į ieškovę, kaip pardavėją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „PST investicijos“ yra susijusios bendrovės, be kita ko, šią aplinkybę pripažino ir apeliantė atsiliepime į ieškinį (t. 3, b. l. 2). Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantei, kaip ir AB „Panevėžio statybos trestas“, buvo žinoma apie ieškovės pretenziją dėl darbų trūkumų. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, E. I., buto, esančio ( - ) savininkas, pretenziją dėl įsigyto buto kokybės pareiškė atsakovei UAB „PST investicijos“ 2015 m. gegužės 6 d., t. y. per nustatytą garantinį terminą. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė UAB „PST investicijos“ žinojo apie daugiabučių namų savininkų, kuriems atstovauja ieškovė, pretenzijas dėl gyvenamųjų namų kokybės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė raštišką pretenziją pardavėjai (apeliantei) pateikė tik patikslinto ieškinio pareiškimo metu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei UAB „PST investicijos“ garantinio laikotarpio metu netapo žinoma apie butų ir patalpų savininkų pretenzijas dėl pastatų statybos. Be to, rangovė AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškovei nenurodė, kad ji iškilusios problemos dėl pastato defektų su ieškove nespręs. Priešingai, 2015 m. vasario 18 d. pranešimu Nr. 30-309 AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlė bendrijai taikiai spręsti darbų trūkumų šalinimo klausimą, sudarant darbų įvertinimo komisiją (t. 1, b. l. 385).

12349.

124Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pretenzijos per garantinį laikotarpį padavimo, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

125Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

12650.

127Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas apeliantei UAB „PST investicijos“ kvalifikuotinas kaip CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis).

12851.

129Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškinio senaties taikymo daikto pardavėjams yra pasisakęs, jog šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjams, kurie pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą; tokiems ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė (arba, priešingai, nepareiškė) pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų pardavėjui; pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir gali pareikšti reikalavimus teisme per sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).

13052.

131Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė savo iniciatyva paskyrė pastatų apžiūros susitikimą su atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovais, tačiau 2015 m. gruodžio 21 d. įvykusio susitikimo bei papildomos pastatų apžiūros metu jokių abipusiai priimtinų susitarimų pasiekta nebuvo. Nei atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“, nei atsakovė UAB „PST investicijos“ į ieškovės pretenzijas dėl konkrečių garantinių daiktų defektų pašalinimo neatsakė.

13253.

133Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. datą laikė ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kadangi ieškinys teisme gautas 2016 m. liepos 14 d., tai teismas sprendė, kad ieškovė praleido 6 mėnesių senaties terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų paduoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujino ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimo atmesti ieškinį, praleidus ieškinio senaties terminą, netenkino.

13454.

135Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nurodė, kad ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, be to, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė siekė ginti savo teises, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą.

13655.

137CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

13856.

139Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujinti galėjo tik to prašant ieškovei.

14057.

141Sprendžiant klausimą dėl aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, pažymėtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

14258.

143Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

14459.

145Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. užsakė termovizinį patalpų tyrimą, 2014 m. gruodžio 19 d. su pretenzija bei 2015 m. vasario 13 d. priminimu kreipėsi į darbų rangovę AB „Panevėžio statybos trestas“, reikalaudama pašalinti nustatytus paslėptus statybos darbų trūkumus. 2015 m. vasario 18 d. pranešimu Nr. 30-309 AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlė bendrijai taikiai spręsti darbų trūkumų šalinimo klausimą, sudarant darbų įvertinimo komisiją (t. 1, b. l. 385). AB „Panevėžio statybos trestas“ neatliekant jokių veiksmų, bendrija 2015 m. liepos 17 d. raštu dar kartą paragino spręsti susidariusią situaciją taikiu būdu, tačiau atsakymo negavo. 2015 m. gruodžio 3 d. raštu pakvietė AB „Panevėžio statybos trestas“ bei tuometinę pastatų administratorę UAB „Namų priežiūros centras“ į apžiūrą. Ieškovė savo iniciatyva paskyrė 2015 m. gruodžio 21 d. pastatų apžiūros susitikimą su atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovais, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. 2016 m. pr. ieškovė užsakė atlikti papildomą pastatų energetinės būklės įvertinimą.

14660.

147Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės siekis įvertinti pastatų energetinę būklę, neteisminiu keliu susitarti su atsakovėmis, atsakovių, taip pat ir apeliantės, nebendradarbiavimas tiriant pastatų energetinę būklę, neatsakymas į ieškovės bei daugiabučių patalpų savininkų pretenzijas sutrukdė ieškovei laiku pareikšti ieškinį. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad senaties termino praleidimo priežastys pagrįstai pripažintinos svarbiomis.

148Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo sprendžiant klausimą dėl paslėptų pastatų trūkumų

14961.

150Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad daugiabučiai namai, esantys ( - ), turi paslėptų trūkumų. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, iš esmės nurodydama, kad ji padaryta pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

15162.

152Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15363.

154Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti to teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

15564.

156Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniu, ignoruodamas visus atsakovių atstovų paaiškinimus, kviestų liudytojų paaiškinimus ir trečiojo asmens A. B. paaiškinimus bei apeliantės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus (pvz., paslėptų darbų aktus) ir taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

15765.

158Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų dr. D. K. vertinimo aktų išvadas (CPK 198 straipsnis), šalių paaiškinimus (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymus (CPK 189 straipsnio 1 dalis), kitus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad kiekvienas jų atskirai neaptartas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apskritai jų neįvertino.

15966.

160Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos techninės prižiūrėtojos trečiojo asmens A. O. B. paaiškinimai, paslėptų darbų aktai ir pastatų priežiūrą vykdžiusios UAB „Namų priežiūros centras“ V. S. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos atlikus visapusišką įrodymų vertinimą, kad daugiabučiai namai turi šiuos trūkumus: ventiliuojamo fasado priešvėjinė plėvelė yra suplyšusi ir nedengia apšiltinimo medžiagų ,o šio fasado termoizoliaciniai gaminiai įrengti nesandariai (su plyšiais) bei neįtvirtinus plokščių smeigėmis, jų priglaudimo prie pagrindo neužtikrina karkaso elementai, ( - ) namo perdanga virš įėjimo apšiltinta minkštomis mineralinėmis vatos plokštėmis neįrengus karkaso, dėl ko vata yra sukritusi ir atsiradę plyšiai, ( - ) namo perdanga virš įėjimo apšiltinta polistireno putplasčio plokštėmis, esamos plokštės nesandariai sudėtos ir atsiradę plyšiai, netinkamai sudėti langai, netinkamai apšiltinti pastato konstrukcijos elementai, kurie išeina į lauką, nesandariai apšiltintos sienos. Be to, paslėptų darbų akte išvada, kad nebuvo nukrypimo nuo projekto, nepadaryta (t. 5, l. 43). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, taip pat – ir dr. D. K. parengtomis vertinimo ataskaitomis, darydamas išvadą apie paslėptus pastatų trūkumus, o apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo laikytini nepagrįstais.

16167.

162Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ataskaitas, ignoruoja faktą, kad teismas siūlė atlikti ekspertizę, tačiau atsakovės su ekspertizės skyrimu nesutiko (2017 m. birželio 20 d. informacinė pažyma), nors ieškovė savo ieškinio argumentus grindė būtent pastatų būklės vertinimo ataskaitomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės byloje nepaneigė akte konstatuotų aplinkybių dėl patalpų netinkamos kokybės išvardintų trūkumų. Apeliantė, atsisakiusi atlikti byloje ekspertizę, neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą.

16368.

164Pažymėtina, kad savo vertinimo ataskaitų išvadų pagrįstumą dr. D. K. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be to, žymių skirtumų tarp pirmosios ir antrosios ataskaitos, nėra, išvados susijusios su tyrimu, logiškai išplaukiančios iš atlikto tyrimo, todėl spręsti, kad vertinimo ataskaitos atliktos netinkamai nėra pagrindo.

16569.

166Nors apeliantė teigia, kad dr. D. K., atlikdamas vertinimus, rėmėsi pirminio techninio projekto A laida, o faktiniai statybos darbai (darbo projektas) buvo atlikti pagal pakeistą techninio projekto laidą C, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, dr. D. K. techninio projekto C laida nebuvo pateikta. Be to, dr. D. K. nurodė, kad vertinimo aktuose nustatyti pažeidimai (sienose suplyšusi priešvėjinė plėvelė; sienose vata sudėta su tarpais, su tarpais sudėtas polistirenas; netinkamai sudėti langai – blogas lango sandarinimas, per mažai pripurkšta putų dėl ko atsiranda šalčio tilteliai) niekaip nesusiję su jokio techninio projekto sprendimų laida, kokia ji bebūtų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jokie techninio projekto C laidos sprendiniai negali pakeisti esamos situacijos – įvardintų statybos trūkumų, kurie turi įtakos šiluminei namų charakteristikai, šilumos varžos sumažėjimui. Atsakovėms nepaneigus nustatytų statybos trūkumų ir nepaaiškinus, kaip techninio projekto C laidos sprendiniai pakeistų nustatytas išvadas dėl esamų trūkumų, bei jų įtaką patiriamiems namų šilumos nuostoliams, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė nustatytus statybos kokybės trūkumus, kurie jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčyti. Pažymėtina, kad šis paaiškinimas nepateiktas ir apeliaciniame skunde.

16770.

168Apeliantė nurodė, kad visi ieškovės įrodymai, patvirtinantys statybos darbų defektus, turėjo būti fiksuoti iki garantinio laikotarpio pabaigos, todėl, anot apeliantės, ieškovės pateiktas dr. D. K. 2016 m. kovo 18 d. vertinimo aktas dėl šilumos nuostolių negalėjo būti laikomas pagrįstu ir tinkamu įrodymu, įrodinėjant garantinius defektus, nes jis buvo atliktas pasibaigus statybos garantiniams terminams.

16971.

170Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dr. D. K. 2016 m. kovo 18 d. vertinimo aktu iš esmės patvirtintos ankstesnio (2014 m. gruodžio 12 d.) tyrimo išvadas (nurodė tapačius statybos trūkumus) bei paskaičiavo šilumos nuostolius (projektinių ir faktinių šilumos nuostolių kiekius), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jo remtis, kaip rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu garantiniu laikotarpiu buvusius pastatų trūkumus, laikytini nepagrįstais.

17172.

172Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad daugiabučių namų savininkai, kuriems atstovauja, ieškovė nusipirko butus ir (ar) kitas patalpas, pastatuose, kuriuose buvo paslėptų trūkumus, dėl kurių jie patiria nuostolius. Siekiant ištaisyti šiuos trūkumus reikalingos papildomos išlaidos, dėl kurių dydžio ginčo apeliacinės instancijos nekilo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės, kaip pardavėjos, priteisė ieškovei, atstovaujančiai pirkėjams, 128 179,41 Eur išlaidų, būtinų pašalinti netinkamai atliktus pastatų statybos (apšiltinimo) darbų trūkumus.

173Dėl procesinės bylos baigties

17473.

175Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantinius terminus, ieškinio senaties termino atnaujinimą, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

176Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17774.

178Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

17975.

180Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „PST investicijos“ ir apeliacinio skundo argumentams pritarusios atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

18176.

182Ieškovė Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrija pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje 2018 m. lapkričio 5 d. patyrė 1936 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų. Šios išlaidos viršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatytą dydį, todėl iš apeliantės priteistina maksimali 1204,71 Eur dydžio minėtose rekomendacijose nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir surašymą.

183Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

184Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

185Priteisti ieškovei Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 300532091) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PST investicijos“ (juridinio asmens kodas 124665689) 1 204,71 Eur (tūkstantį du šimtus keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių AB „Panevėžio statybos... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad ji įgyvendina daugiabučių namų, esančių ( - ),... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. išduoto statybos leidimo Nr.... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. bendrija nutarė įvertinti... 13. 5.... 14. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrija 2014 m. gruodžio 19 d. su pretenzija... 15. 6.... 16. Papildomai ekspertas dr. D. K. 2016 m. kovo 18 d. vertinimo aktu nustatė, kad... 17. 7.... 18. Ieškovė nurodė, kad rangovė yra atsakinga už pastatų defektus garantiniu... 19. 8.... 20. Ieškovė nurodė, kad pastatų statybos (apšiltinimo) atlikti darbai... 21. 9.... 22. Ieškovė taip pat nurodė, kad pastatų statybos metu (2004–2005 metais)... 23. 10.... 24. Taip pat buvo pažeistos Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir... 25. 11.... 26. Ieškovės teigimu, pastatų apšiltinimo darbai yra atlikti nekokybiškai: 1)... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu atnaujino... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 9 d. statytojai UAB „Sėkmės... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad atsakoves UAB „PST investicijos“ (užsakovę ir... 34. 15.... 35. Teismas, spręsdamas klausimą dėl garantinio termino, nustatė, kad atsakovė... 36. 16.... 37. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo,... 38. 17.... 39. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės (pardavėjos) atsakomybės bei... 40. 18.... 41. Teismas, nustatęs, kad parduotų pastatytuose namuose patalpų kokybės... 42. 19.... 43. Teismas akcentavo, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog... 44. 20.... 45. Teismas, įvertinęs abiejų dr. D. K. vertinimo aktų išvadas, šalių... 46. 21.... 47. Teismas akcentavo, kad atsakovė UAB „PST investicijos“, įrodinėdama... 48. 22.... 49. Teismas, vertindamas atsakovės argumentą dėl techninio projekto laidos,... 50. 23.... 51. Teismas pažymėjo, kad atsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“... 52. 24.... 53. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, atsakovės, kaip... 54. 25.... 55. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje apklaustas liudytojas A. D. patvirtino,... 56. 26.... 57. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį ir 6.333 straipsnio 3... 58. 27.... 59. Teismas, spręsdamas klausimą dėl daikto trūkumų šalinimo darbų kainos,... 60. 28.... 61. Teismas konstatavo, kad šiuo metu pastatų defektų šalinimo darbai nėra... 62. 29.... 63. Teismas, tenkinęs ieškinio dalį, priteisė procesines palūkanas,... 64. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 65. 30.... 66. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „PST investicijos“ prašo Vilniaus... 67. 30.1.... 68. Nors iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu teisinių... 69. 30.2.... 70. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, su 2014 m. gruodžio 19 d.... 71. 30.3.... 72. Teismas neapgrįstai nurodė, kad apeliantė žinojo situaciją dėl... 73. 30.4.... 74. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad pretenzijos pareiškimas... 75. 30.5.... 76. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties... 77. 30.6.... 78. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino ieškinio senaties... 79. 30.7.... 80. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė įtikinamai pagrindė... 81. 30.8.... 82. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, kad ieškinyje bei 2014 m.... 83. 31.... 84. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučių namų ( - )... 85. 32.... 86. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Panevėžio statybos... 87. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 88. Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje... 89. 33.... 90. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 91. Dėl parduodamo daikto kokybės... 92. 34.... 93. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį – perduoti... 94. 35.... 95. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327... 96. 36.... 97. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.... 98. 37.... 99. Iš atsakovės UAB „PST investicijos“ pateiktos 2005 m. pavyzdinės... 100. 38.... 101. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama daugiabučių namų patalpų savininkų... 102. 39.... 103. Atsakovės UAB „PST investicijos“ (pardavėja, užsakovė) ir AB... 104. 40.... 105. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės ir rangovės jokie... 106. 41.... 107. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 108. Dėl garantinio termino... 109. 42.... 110. CK 6.338 straipsnyje reglamentuojami terminai reikalavimams dėl parduotų... 111. 43.... 112. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „PST investicijos“ yra... 113. 44.... 114. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis dėl... 115. 45.... 116. Atsakovė UAB „PST investicijos“ apeliaciniame skunde nurodė, kad... 117. 46.... 118. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga nustatyti, ar atsakovė UAB „PST... 119. 47.... 120. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 7 d. gyvenamas namas ( -... 121. 48.... 122. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, jog paslėptų darbų trūkumai,... 123. 49.... 124. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 125. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 126. 50.... 127. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas apeliantei UAB „PST... 128. 51.... 129. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje su panašiomis faktinėmis... 130. 52.... 131. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė savo iniciatyva paskyrė... 132. 53.... 133. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. datą laikė ieškinio... 134. 54.... 135. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl... 136. 55.... 137. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog... 138. 56.... 139. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad... 140. 57.... 141. Sprendžiant klausimą dėl aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą... 142. 58.... 143. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra... 144. 59.... 145. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. užsakė termovizinį... 146. 60.... 147. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės siekis įvertinti pastatų... 148. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo... 149. 61.... 150. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad daugiabučiai namai, esantys ( -... 151. 62.... 152. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 153. 63.... 154. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 155. 64.... 156. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės... 157. 65.... 158. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios... 159. 66.... 160. Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos techninės prižiūrėtojos trečiojo... 161. 67.... 162. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 163. 68.... 164. Pažymėtina, kad savo vertinimo ataskaitų išvadų pagrįstumą dr. D. K.... 165. 69.... 166. Nors apeliantė teigia, kad dr. D. K., atlikdamas vertinimus, rėmėsi pirminio... 167. 70.... 168. Apeliantė nurodė, kad visi ieškovės įrodymai, patvirtinantys statybos... 169. 71.... 170. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dr. D. K. 2016 m. kovo 18 d. vertinimo... 171. 72.... 172. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 173. Dėl procesinės bylos baigties... 174. 73.... 175. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 176. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 177. 74.... 178. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi... 179. 75.... 180. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „PST investicijos“ ir... 181. 76.... 182. Ieškovė Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrija pateikė įrodymus, kad... 183. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 184. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti... 185. Priteisti ieškovei Daugiabučių namų ( - ) savininkų bendrijai (juridinio...