Byla 1A-253-593/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistojo K. L. gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, K. L. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, baudos, pridėta jam šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, bauda. Laivės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. K. L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 24000 eurų vertės automobilis „( - )“, VIN: ( - ) yra gautas nusikalstamu būdu – įvykdžius galimai vagystę laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 30 d., 19.15 val. iki 2017 m. sausio 31 d., 7.30 val., Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimą turtą – automobilį, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas iš tiksliai nenustatytos vietos, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, į tiksliai nenustatytą vietą, iki 2017 m. vasario 1 d. ne vėliau kaip 12.30 val., kol buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų ( - ) kaime.
  2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia K. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatavo, kad būtent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimu bus pasiekti bausmės paskirties tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti dėl per griežtos bausmės paskyrimo ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar jos vykdymą atidėti.
    1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 3 – 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesilaikė principinių įstatymo nuostatų skirdamas ir bendrindamas bausmes. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo grindžiama kaltinimo dalis, kad kaltinamasis žinojo, jog naudojasi vogtu ir didelės vertės turtu, nes byloje esanti pažyma Nr. 17-02 (1 t. 34 b. l.) yra tik spėjamojo pobūdžio, jokia vertės nustatymo išvada nebuvo padaryta, objektyvių duomenų, kad turtas vogtas – nėra, taip pat nėra duomenų, kad apeliantas pats įgijo ar pavogė automobilį. Tai, kad apeliantas nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, nėra pagrindas konstatuoti tiesioginę tyčią, kuri reikalaujama pagal BK 189 straipsnį, priešingai, apeliantas logiškai paaiškino nesustojimo priežastį – vairuotojo pažymėjimo neturėjimas, siekis išvengti atsakomybės dėl to. Nuosprendyje nenurodyta, kuo grindžiama kaltinimo dalis, jog kaltinamasis turtą įgijo ir kaip su kaltinimu, kaltinamuoju ir su tiriama veika susiję automobilyje rasti daiktai (pirštinės, maišelis, marškinėliai ir kt.). Be to, apeliantas teigia, kad teismas, pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo principus, paskyrė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes neįvertino nusikaltimo sunkumo (apysunkis nusikalimas). Taip pat teismas netinkamai subendrino bausmes, neįvertinęs, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta piniginė bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, kuriuos jis atlikinėja. Teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės apeliantui atidėti bausmės vykdymą remiantis BK 75 straipsniu.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
  5. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5Dėl K. L. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

  1. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).
    1. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).
    2. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. inkriminuota tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, žinodamas, kad ne mažesnės kaip 24000 eurų vertės automobilis „( - )“, yra gautas nusikalstamu būdu – galimai vogtas nustatytu laikotarpiu Vokietijoje, įgijo šį didelės vertės svetimą turtą – automobilį, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytoje vietoje ir naudojosi šiuo automobiliu jį vairuodamas tiksliai nenustatytoje atkarpoje, iki buvo sulaikytas pareigūnų kaltinime nurodytoje vietoje.
    3. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių, K. L. nusikalstami veiksmai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pasireiškė didelės vertės svetimo nusikalstamu būdu gauto turto – automobilio įgijimu ir jo naudojimu. Tiek nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, tiek tokio turto naudojimas yra alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų, tačiau kiekvieną jų inkriminuojant kaltininkui, toks kiekvienas objektyvus požymis turi būti atskirai įrodinėjamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, kad K. L. įgijo byloje minimą automobilį ( - ).
    4. Pats K. L. teisme parodė, kad automobiliu pravažiavo per Lenkijos – Lietuvos sieną, anksčiau vaikinui vardu „V.“ pasiūlius užsidirbti 300 eurų už tai, kad minėtą automobilį parvairuos į Lietuvą. Šis vaikinas pasakė, kad iš ( - ) reikės parvairuoti automobilį, kad tik per sieną reikės pavairuoti, kad „V.“ priekyje važiuos ir praneš jei bus pareigūnai. Jis su minėtu pasiūlymu sutiko. Jiedu tą pačią dieną išvažiavo su „V.“ automobiliu ,,Passat“ ir važiavo apie dvi ar tris valandas. Po to su BMW privažiavo „V.“ draugas. Vėliau K. L. vairavo minėtą BMW, o „V.“ su automobiliu ,,Passat“ važiavo iš paskos. K. L. pravažiavus sieną ir nuo jos nuvažiavus apie penkis kilometrus, jį pradėjo stabdyti pasienio pareigūnai, išsigandęs ir pasimetės važiavo bet kur, nors prieš tai jam buvo pasakyta palikti automobilį ( - ) prie parduotuvės „( - )“. Šie K. L. parodymai patvirtina, kad jis kaltinime nurodytu laiku minėtą automobilį vairavo už atlygį. Tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, kad K. L. įgijo šį automobilį. BK 189 straipsnio prasme nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Tuo tarpu K. L. sutikimas už atlygį pervaryti automobilį ( - ), negali būti laikomas sandoriu, nes šis automobilis K. L. buvo perduotas tik atlikti nustatytą veiksmą – automobilį pervaryti per Lietuvos Respublikos sieną. Kitų įrodymų ar duomenų, kurie leistu daryti išvadą, kad K. L. atliko kokios nors formos sandorį, kuriuo automobilis ( - ) buvo perduotas jam, nenustatyta. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta, jog K. L. įgijo nusikalstamų būdu gautą turtą – automobilį, o tai yra pagrindas pašalinti iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad K. L. įgijo automobilį ( - ). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (( - ) straipsnio 3 punktu).
    5. Vertinant kitą K. L. inkriminuotą objektyvų alternatyvųjį požymį – naudojimąsi automobiliu ( - ) pažymėtina, kad tiek pats K. L. pripažino, tiek liudytojai pareigūnai D. S., A. B., A. B. parodė, kad K. L. apytiksliai nustatytu laiku naudojosi automobiliu ( - ), jį vairuodamas, t. y. kurį laiką šiuo automobiliu disponavo, iki kol buvo priverstinai sustabdytas pareigūnų. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad K. L. žinojo, jog minimas automobilis, kuriuo jis naudojosi, yra įgytas nusikalstamu būdu. Minėtas automobilis buvo be dokumentų, be šio automobilio originalaus užvedimo raktelio. Paties K. L. veiksmai, kuomet vairuojantis automobilį ( - ) jis buvo stabdomas pareigūnų (iš pradžių pasieniečių, vėliau policijos pareigūnų), bet nestojo, dėl ko buvo persekiojamas pareigūnų, o automobilį sustabdė tik tuomet, kai buvo pradurta šio automobilio padanga, leidžia pagrįstai manyti, jog K. L. žinojo apie tai, kad jis naudojasi automobiliu, kuris yra gautas nusikalstamu būdu. Be to, paties K. L. nurodytos aplinkybės apie tai, kad automobilį pervaryti per Lenkijos – Lietuvos sieną buvo paprašytas žmogaus, kurį matė tik antrą kartą, to žmogaus nurodymu automobilyje BMW vienas K. L. laukė Lenkijoje miške, per naktį, buvo nurodyta negesinti automobilio variklio, parodo aplinkybes, kurias įvertinęs K. L. akivaizdžiai suprato, kad minimas automobilis prieš tai buvo įgytas nusikalstamu būdu. Juo labiau, kad įstatymas, kaip jau minėta, nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriais K. L. ginčija, kad nežinojo, jog minimas automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu, atmetami.
    6. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog K. L. žinojo šio automobilio vertę, t. y. kad tai yra didelės vertės turtas. Pažyma Nr. 17-02 nustatyta, jog 2015 m. automobilio „( - )“ kaina yra nuo 24 000 iki 45 000 eurų priklausomai nuo stovio ir komplektacijos (1 t., b. l. 34). Kaip matyti iš šios pažymos, mažiausia tokio automobilio kaina yra 24 000 Eur, o tokia suma ir inkriminuota K. L., kas atitinka turto didelę vertę, nes ji daugiau kaip du kartus viršija 250 MGL arba 9415 Eur sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo motyvai atmetami. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad K. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl naudojimosi (tiesiogine tyčia) nusikalstamu būdu gautu didelės vertės turtu. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 3 – 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kas yra pagrindas jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo, yra atmetami.
    7. Apeliaciniame skunde K. L. taip pat nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, kuo grindžiama kaltinimo dalis, jog kaltinamasis turtą įgijo ir kaip su kaltinimu, kaltinamuoju ir su tiriama veika susiję automobilyje rasti daiktai (pirštinės, maišelis, marškinėliai ir kt.). Tačiau iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad apelianto skunde minimi daiktai (jų įgijimas, naudojimasis) jam neinkriminuoti, todėl dėl skundo šioje dalyje išsamiau nepasisakoma.
    8. Apeliantas ginčija ir tą nuosprendžio dalį, kuria buvo spręstas jam skirtinos bausmės klausimas teigiant, kad jam paskirta tiek savo rūšimi, tiek dydžiu per griežta bausmė. Tačiau išanalizavus bylos medžiagą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas K. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. K. L. padarė tyčinį turtinio pobūdžio apysunkį nusikaltimą, kurį padarė būdamas tris kartus teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą jis padarė nepraėjus nei penkiems mėnesiams nuo paskutinio nuteisimo (nusikaltimas padarytas 2017 m. sausio 30 d., o paskutinį kartą jis nuteistas 2016 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu). Ankstesniais teistumais K. L. buvo skiriamos tiek su laisvės atėmimu susijusios, tiek nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, nes jis ir toliau nusikalto. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus K. L. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinęs tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), niekur nedirba, apylinkės teismas nustatė kiek didesnę nei BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kurią laikyti per griežta kolegija neturi pagrindo. Todėl skundo argumentai dėl paskirtos per griežtos bausmės atmetami.
    9. Iš nuteistojo K. L. apeliacinio skundo matyti, kad jis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau toks jo apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Tokios aplinkybės turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuojama, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. L. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad K. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalto jau ketvirtą kartą, o ankstesnės bausmės (tame tarpe ir laisvės atėmimo) nuteistojo nesustabdė nuo naujo nusikaltimo padarymo, kurį jis padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paskutinio jo nuteisimo. Todėl skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės vertinami kaip nepagrįsti.
    10. Tačiau sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kur jis nurodo, kad teismas netinkamai subendrino bausmes, neįvertinęs, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta piniginė bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, kuriuos jis atlikinėja. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam prie pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Tačiau apylinkės teismas neįvertino, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 17 d. buvo priimta nutartis, kuria, tenkinus antstolės teikimą, K. L. 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL dydžio bauda pakeista į tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 32 valandas visuomenės labui (ši nutartis įsiteisėjusi). Todėl būtent su pakeista bausme – trimis mėnesiais viešųjų darbų basume, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi 2 punkto b) papunkčiu, 1 punkto a) papunkčiu ir turėjo būti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė. Tačiau, įvertinus tai, jog Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus rašte nurodyta, kad K. L. jam skirtą bausmę atliko 2018 m. kovo 1 d., nėra pagrindo bausmes bendrinti, todėl nuosprendis keičiamas, panaikinant bausmių subendrinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu neteisingai taikyta BK 64 straipsnio 2 dalis, nurodant prie neatliktos bausmės pridėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nuosprendis keičiamas naikinant bausmių subendrinimą, plačiau apie tai nepasisakoma.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

7Nuteistojo K. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

8Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

9Pašalinti iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių alternatyvų nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymį, kad K. L. įgijo nusikalstamu būdu gautą automobilį ( - );

10Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, K. L. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur baudos, pridėta jam šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 16 MGL dydžio, t. y. 602,56 Eur, bauda.

11Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

12Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Ryšiai