Byla 2-580-196/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FIRST partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1498-153/2017 pagal I. G. (I. G.) ir O. G. (O. G.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „First partneriai“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“, trečiasis asmuo – Kauno miesto 23-ojo notarų biuro notarė J. M., dėl paskolos sutarčių ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai I. G. ir O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti UAB „Butvita“ ir UAB „First partneriai“ 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartis (registro Nr. 695 ir Nr. 696) pasibaigusiomis.
  2. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolės A. A. kontoroje, iš įkeisto I. G. ir O. G. turto vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051. Nurodė, kad būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes įkeistą turtą pardavus iš varžytynių ir tenkinus ieškinį, ieškovų turtinės teisės bus pažeistos ir sprendimas negalės būti įvykdytas, kadangi naujieji turto savininkai bus laikomi sąžiningais įgijėjais. Mano, kad ieškinys yra pakankamai pagrįstas šiuo metu ieškovų turimais rašytiniais įrodymais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 iki bus išnagrinėtas ieškinys.
  2. Teismas nustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 vykdomas išieškojimas iš ieškovų įkeisto turto pagal ginčijamus hipotekos sandorius. Teismas sprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
  3. Teismas pripažinęs, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, kad ieškovų prašomi sustabdyti vykdymo veiksmai yra susiję su reiškiamu byloje reikalavimu – jeigu hipotekos sandorių pagrindu įkeistas turtas bus realizuotas, nebeliktų realios galimybės įgyvendinti šioje civilinėje byloje priimto sprendimo, nes bus parduotas hipotekos sandoriais įkeistas turtas, nors nėra išspręstas ginčas dėl sandorių teisėtumo, sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą iki bus išnagrinėtas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismo vertinimu, ši taikyta laikinoji apsaugos priemonė neprieštarauja teisingumo ir lygiateisiškumo principams bei nesuteikia nepagrįsto pranašumo ieškovams.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „First partneriai“ prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

    1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, skundžiamoje nutartyje nevertino ieškinio pagrįstumo. Teismas nenurodė, nei kokie tie reikalavimai, nei kokie konkretūs įrodymai juos pagrindžia. Taip teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė imperatyvią pareigą motyvuoti nutartį (CPK 263 straipsnis) ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs ieškovų reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
    2. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovai dėl tų pačių 2013 m. vasario 13 d. sutartinių hipotekos sutarčių negaliojimo toms pačioms atsakovėms jau buvo pateikę ieškinį teisme, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad hipotekos sutartys buvo sudarytos teisėtai ir turi būti vykdomos. Ieškovai tikslingai nuslėpė faktą, kad patys ieškovai ginčijamų paskolos ir hipotekos sutarčių sudarymo metu valdė UAB „Butvita“ ir UAB „First partneriai“. Šie faktai yra konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Vadinasi, teikdami ieškinį nagrinėjamoje byloje, ieškovai siekia pripažinti, kad viena iš ieškovų kontroliuojama įmonė iššvaistė iš kitos ieškovų kontroliuojamos įmonės gautas lėšas ir po to dar sudarė neva neteisėtas hipotekos sutartis su pačiais ieškovais. Ieškovai, kontroliuodami abi atsakoves turi prisiimti ir visas pasekmes už šių įmonių sudarytus sandorius. Ieškovai negali išvengti savo prievolių remdamiesi savo pačių neteisėtais veiksmais.
    3. Ieškovai ieškinyje teigdami, kad UAB „Butvita“ iššvaistė gautas paskolas iš UAB „First partneriai“, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to preliminariai patikrinus ieškinio teiginius, matyti, kad ieškinys nepagrįstas.
    4. Ieškinys grindžiamas tuo, kad paskolos sutartys prieštarauja juridinio asmens tikslams, tačiau ieškovai nepatenka į ratą asmenų, turinčių teisę teikti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu.
    5. Ieškinys taip pat grindžiamas CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovių tikslas sudarant paskolos sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Todėl net ir preliminariai vertinant ieškinį matyti, kad jis nepagrįstas.
    6. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė įvairių dokumentų kopijas, tačiau nei viena jų nebuvo patvirtinta CPK nustatyta tvarka. Teismas neturi pagrindo vadovautis nepatvirtintomis dokumentų kopijomis. Nesant nei vieno patvirtinto įrodymo, laikytina, kad ieškinys pateiktas be įrodymų. Dėl to matyti, kad ieškinys prima facie nepagrįstas.

11Dėl grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui

    1. Ieškovai neinformavo teismo, kad jų pačių prašymu jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje Nr. 2SP-29379-484/2016 pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose. Vadinasi, nėra jokios grėsmės, kad įkeistas turtas galėtų būti parduotas.

12Dėl ekonomiškumo principo pažeidimo

    1. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dubliuoja jau esamus ribojimus, pritaikytus teismo nutartimi kitoje byloje. Ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos siekiant užtikrinti galimo sprendimo įvykdymą. Dėl šios priežasties skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas ekonomiškumo principas, kurio būtina laikytis sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. G. ir O. G. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

    1. Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti UAB „Butvita“ ir UAB „First partneriai“ 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento. Ieškovų nuomone, jų pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškinį. Dėl to teismas pagrįstai ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu.
    2. Apeliantė UAB „First partneriai“ nepagrįstai teigia, kad ieškovai grindžia ieškinį nepatvirtintais dokumentais. Ieškovai pateikė dokumentus, kuriuos gavo dalyvaudami kitose bylose. Didžioji dalis dokumentų yra patvirtinta ieškovės O. G.. Dokumentus gavusio asmens O. G. patvirtintos kopijos yra tinkamas rašytinis įrodymas (CPK 114 straipsnio 1 dalis).
    3. Apeliantė UAB „First partneriai“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovai hipotekos sandorius ginčija ne pirmą kartą. Ieškinį reiškia dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Tenkinus šį ieškovų prašymą, ieškovai prašo pripažinti hipotekos sutartis pasibaigusiomis.
    4. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai neturi teisės ginčyti paskolos sutarčių CK 1.82 straipsnio pagrindu, tačiau ieškovai ieškinį grindžia CK 1.81 ir 1.86 straipsnių pagrindais.

14Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui bei ekonomiškumo principo

    1. Akivaizdu, kad pardavus turtą vykdymo procese, atsiras sąžiningi įgijėjai, kurių atžvilgiu restitucija netaikoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Apeliantės minima Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis yra priimta civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, esantį Neringoje, Purvynės g. 13. Hipotekos lakštais, kuriuos prašoma pripažinti pasibaigusiais, yra įkeista daugiau nekilnojamojo turto objektų. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis negali užtikrinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo principo nepažeidė, nes nedubliuoja Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties.

15Teismas

konstatuoja:

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  2. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015).
  2. Ieškovai I. G. ir O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti UAB „Butvita“ ir UAB „First partneriai“ 2012 m. birželio 26 d. ir 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartis (registro Nr. 695 ir Nr. 696) pasibaigusiomis. Ieškovai aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų.
  3. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškinį kaip preliminariai nepagrįstą vien dėl to, jog ieškinio priedų kopijas ieškovai patvirtino savo parašais. Jos nuomone, toks kopijų patvirtinimas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovai teigia, kad jie šiuos dokumentus gavo iš jas išdavusių institucijų, todėl jie galėjo šių dokumentų kopijas patvirtinti savo parašais (CPK 114 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne atlieka išsamią ieškinio turinio ir (ar) jo priedų analizę.
  4. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškinį kaip preliminariai nepagrįstą, nes teismai jau buvo išnagrinėję ginčą dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šis argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu, nes, kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o hipotekos sutartis prašoma pripažinti pasibaigusiomis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra pagrindo teigti, jog dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis šalių ginčas būtų išnagrinėtas teisme, be to, to nenurodo, ir atsakovė savo atskirajame skunde.
  5. Šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės (paskolų sutarčių sudarymo priežastys, ar jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešosios tvarkos, ar jos yra teisėtos) nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo (šiuo atveju - ieškovų) reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo pagrindo vertinti paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, jų vykdymo, ir šioje proceso stadijoje preliminariai konstatuoti, kad paskolos sutartys sudarytos teisėtai, nes šis klausimas turi būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad atsakovėms UAB „First partneriai“ ir BUAB „Butvita“ pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
  6. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, todėl konstatuoti, kad nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių prašymo argumentų ar visiškai neargumentavęs savo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

20Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui

  1. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).
  2. Kaip minėta Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovų prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovams pritaikytas draudimas vykdyti vykdomuosius veiksmus yra susijęs su ieškinio reikalavimais pripažinti paskolos sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, o hipotekos sutartis pasibaigusiomis.
  3. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad UAB „First partneriai“ ir UAB „Butvita“ 2012 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi susitarė, kad atsakovė UAB „First partneriai“ perduoda atsakovei UAB „Butvita“ 7 150 000 Lt (2 070 783 Eur), o 2012 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi, kad atsakovė UAB „First partneriai“ perduoda atsakovei UAB „Butvita“ 779 000 Lt (231 406 Eur). Paskolos įvykdymui užtikrinti įkaito davėjai ieškovai O. G. ir I. G. 2013 m. vasario 13 d. hipotekos sutartimis Nr. 696 ir Nr. 695 įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą už skolininkę UAB „Butvita“ kreditorės UAB „First partneriai“ naudai. 2013 m. gegužės 16 d. UAB „Butvita“ viešai informavo kreditorius, kad yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Butvita“ pradėta neteisminė bankroto procedūra. Atsakovė UAB „First partneriai“ vykdo išieškojimą iš jai įkeisto ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto.
  4. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „First partneriai“ vykdo išieškojimą iš ieškovams priklausančio turto, o ieškovai pasinaudojo teise į teisminę gynybą, pareikšdami reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei hipotekos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, bei šiems reikalavimams užtikrinti pateikė prašymą taikyti jo pobūdį atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes negalima pripažinti, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ieškovams buvo suteiktas neproporcingas pranašumas, lyginant su atsakove.
  5. Atsakovės UAB „First partneriai“ argumentas, kad nagrinėjamu atveju nekyla grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-29379-484/2016 buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050; Nr. 0036/13/03051, laikytinas nepagrįstu.
  6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051 iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjų I. G. ir O. G. skundo dėl antstolės A. A. 2016 m. spalio 31 d. patvarkymo apie skelbimą dėl būsimų varžytinių vykdomosiose bylose Nr. 0036/13/03050 ir Nr. 0036/13/03051. Minėta nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjų I. G. ir O. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Vadinasi, netaikius nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad įkeistas turtas gali būti parduotas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos užtikrina ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Priešingu atveju, t. y. panaikinus skundžiamą nutartį, atmetus ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovei tęsti vykdymo veiksmus, kol įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra patvirtintas ar paneigtas ieškovų reikalavimo pagrįstumas, ir pardavus ieškovų turtą iš varžytynių, ieškovų pareikštas reikalavimas nebetektų teisinės prasmės. Tokiu atveju būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo ir proporcingo principai.
  8. Dėl nurodytų motyvų Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai