Byla 2K-494/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – A. V., K. V. ir D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, išteisintiesiems A. V., K. V., gynėjams Juozui Gaudučiui, Egidijui Bičkauskui, Nerijui Plėdžiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – A. V., K. V. ir D. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, K. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, D. J. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. V., K. V. ir D. J. buvo nuteisti, tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jie išteisinti už tai, kad bendrininkaudami suklastojo tikrą dokumentą ir disponavo žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtent:

5A. V., bendrininkaudamas su D. J. ir K. V., žinodamas, kad D. J. nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasibaigus medžioklei, 2010 m. gruodžio 28 d., nuo 22.00 iki 23.00 val., po jo sulaikymo, kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu su savo sutuoktine K. V., davė jai nurodymus suklastoti 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapą Nr. 485239 ir kaip medžiotoją, dalyvavusį medžioklėje, nurodyti žinomai nedalyvavusį D. J., taip pat nurodyti kitus asmenis, dalyvavusius medžioklėje, pasirašyti už jį patį (A. V.) ir už kitus medžioklės lape nurodytus asmenis bei davė nurodymus jai ir D. J. disponuoti šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu, t. y. K. V. ir D. J. atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) suklastotą 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lapą Nr. 485239 pateikti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK pareigūnams.

6K. V., bendrininkaudama su A. V. ir D. J., vykdydama savo sutuoktinio A. V. jai mobiliojo ryšio telefonu duotus nurodymus, 2010 m. gruodžio 28 d., nuo 22.00 iki 23.00 val., savo namuose, esančiuose adresu: ( - ), Ukmergė, žinodama, kad D. J. nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasibaigus medžioklei, 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lape Nr. 485239 kaip medžiotoją, dalyvavusį medžioklėje, įrašė žinomai nedalyvavusį D. J., taip pat medžioklės lape įrašė kitus asmenis, dalyvavusius medžioklėje, nurodydama jų vardus, pavardes, bei pasirašė medžioklės lape už savo sutuoktinį A. V., taip suklastodama jo parašą.

7D. J., bendrininkaudamas su A. V. ir K. V., vykdydamas A. V. nurodymus, kuriuos kalbėdama su juo (D. J.) mobiliojo ryšio telefonu perdavė K. V., 2010 m. gruodžio 28 d. Ukmergėje, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad jis nedalyvavo 2010 m. gruodžio 28 d. vykusioje medžioklėje, pasirašė K. V. užpildytame 2010 m. gruodžio 28 d. medžioklės lape Nr. 485239 kaip medžiotojas, dalyvavęs medžioklėje kartu su A. V., M. K., V. G. ir L. D., bei 2010 m. gruodžio 28 d., jam (D. J.) kartu su K. V. atvykus į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK, žinomai suklastotą medžioklės lapą Nr. 485239 pateikė Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK pareigūnams, t. y. disponavo šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu.

8Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Rėksnys prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį be pakeitimų.

9Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 11 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-113/2012, 2K-139/2012). Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012). Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-113/2012).

11Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. V., K. V. ir D. J. veiksmus, kuriais jie, siekiant išvengti galimo gamtai padarytos žalos atlyginimo už sumedžiotą šerniuką ir gresiančios administracinės atsakomybės už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, prilygino kitokios apgavystės administracinio pažeidimo byloje padarymui ir nepagrįstai šiuos veiksmus įvertino kaip neturinčius nusikalstamos veikos požymių. Teismas netinkamai aiškino ATPK 1872 straipsnį, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Be to, ATPK 1872 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą, o tik numatyta administracinė atsakomybė už naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.

12Prokuroras pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog A. V., K. V. ir D. J. tyčia suklastojo medžioklės lapą, t. y. griežtos atskaitomybės dokumentą, kuris išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.3 punkte buvo nurodyta, kad medžioklė be medžioklės lapo laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Nuo 2014 m. balandžio 16 d. įsigaliojusiose medžioklės taisyklėse nurodyta, kad šiurkščiu jų pažeidimu asmenims, turintiems teisę medžioti, laikomas buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. Tų pačių taisyklių 16.2 punkte nustatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. A. V., būdamas medžioklės vadovu, žinojo ir suprato padaręs šiurkštų medžioklės pažeidimą, buvo sulaikytas gabenantis neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį (tai taip pat laikytina šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu), todėl tyčia nusprendė suklastoti medžioklės lapą ir jį pateikti policijos pareigūnams. Į nusikalstamos veikos darymą jis įtraukė K. V. ir D. J. Šiems asmenims, skirtingai nei A. V., jokia administracinė atsakomybė už neteisėtą medžioklę negrėsė, nes jie joje ir nedalyvavo, o dokumentą suklastoti jie sutiko norėdami padėti A. V., t. y. taip pat veikė tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką (kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas) ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje (jeigu dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, nes negali padaryti žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei – teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-113/2012). Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK policijos pareigūnams nebuvo pateiktas kažkieno kito suklastotas dokumentas. A. V., K. V. ir D. J. tyčia, veikdami bendrininkų grupe, jį suklastojo patys ir po to panaudojo pateikdami policijos pareigūnams. Akivaizdu ir tai, kad medžioklės lapo suklastojimas, tikrovę neatitinkančių faktų įrašymas ir dokumento pateikimas turėjo teisinės reikšmės – sukėlė teisiškai reikšmingų padarinių nusikaltimą padariusiems asmenims, visų pirma A. V. ir kartu su juo neteisėtai medžiojusiems kitiems asmenims. Be to, už dokumento suklastojimą baudžiamoji atsakomybė taikytina nepriklausomai nuo to, kad klastojant dokumentą ir juo disponuojant buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės ar padėti jos išvengti kitam asmeniui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012).

13Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Rėksnio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų

15Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Taigi, tikrindamas bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors tai nereiškia reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau tais atvejais, kai nepateikiamos motyvuotos išvados bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2012, 2K–609/2012).

16Bylos medžiaga rodo, kad apeliacine tvarka ši byla buvo nagrinėta pagal nuteistųjų A. V., K. V. ir D. J. apeliacinį skundą, kurio turinį iš esmės sudarė dvi grupės argumentų: viena – dėl bylos duomenų vertinimo pagrįstumo ir faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, kita – dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teismo išvados dėl medžioklės lapo surašymo po medžioklės prieštarauja bylos duomenims. Materialiosios teisės pažeidimas skunde siejamas su netinkamu BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu, argumentuojant tuo, kad jeigu būtų galima sutikti su teismo išvadomis dėl medžioklės lapo suklastojimo, nuteistųjų veiksmai galėtų atitikti nebent ATPK 1872 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, t. y. kitokios apgavystės administracinio teisės pažeidimo byloje padarymo, požymius.

17Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvuotų išvadų dėl nuteistųjų apeliaciniame skunde ginčijamų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o iš karto ėmėsi spręsti inkriminuotos veikos kvalifikavimo (baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo) klausimą. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl BPK pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, netinkamo ir (ar) neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo (prašant priimti naują nuosprendį), apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos: pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų reikalavimų nustačius teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo (BK specialiosios dalies normų) taikymo klausimų sprendimas. Nepasisakęs dėl šių esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip tinkamai nepatikrinęs žemesnės instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių šio teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18Tinkamai ar ne byloje pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendžiama pagal teismų toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo klausimai kasacinės instancijos teisme nenagrinėjami, nes šis teismas skundžiamus teismų nuosprendžius ir nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui neatsakius į nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių, šios negali būti laikomos neginčijamai teisingai nustatytos, kasacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali spręsti materialiosios teisės taikymo nagrinėjamoje byloje klausimų, be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, o taip šiuo atveju būtų, jeigu būtų iš esmės sprendžiama dėl kasaciniame skunde keliamų baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų. Esant tokioms aplinkybėms, prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimo paliekami nenagrinėti.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. V.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 4. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A.... 5. A. V., bendrininkaudamas su D. J. ir K. V., žinodamas, kad D. J. nedalyvavo... 6. K. V., bendrininkaudama su A. V. ir D. J., vykdydama savo sutuoktinio A. V. jai... 7. D. J., bendrininkaudamas su A. V. ir K. V., vykdydamas A. V. nurodymus, kuriuos... 8. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 9. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 10. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai... 11. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. V., K. V.... 12. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog A. V., K. V. ir D. J.... 13. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 14. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 16. Bylos medžiaga rodo, kad apeliacine tvarka ši byla buvo nagrinėta pagal... 17. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad... 18. Tinkamai ar ne byloje pritaikytas baudžiamasis įstatymas, sprendžiama pagal... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...