Byla 2-421-196/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-4788-560/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

4Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės kriminalinės Lietuvos ir antstolio M. P. 377 617 Eur žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip pareikštą neegzistuojančiai institucijai, nes jis adresuotas „Kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nutartis pažeidžia CPK 21 straipsnį, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį. Teismas pažeidė objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą, nukrypo nuo privalomo precedento civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismo teisėjas sprendė ieškinio priėmimo klausimą, nors ieškiniu keliamas to paties teismo, kuriam pateiktas ieškinys, teisėjų veiksmų teisėtumo klausimas, o tai kelia pagrįstas abejones teismo nešališkumu.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, nes neteisingas teismo pavadinimas nėra esminė kliūtis priimti ieškinį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, kuriame šis naudoja neprocesinę retoriką, t. y. nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardija dalyvaujančius byloje asmenis, teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

11Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Apeliantas ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinį teismą ir jo teisėjus bei Vilniaus apygardos teismą ir jo teisėjus, juos įvardijo kaip „kriminaliniais teismais“, „kriminalinė Lietuva“ ir „pseudoteisėjais“. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai: „kriminalinė“ Lietuvos Respublika, „kriminaliniai“ teismai, „pseudo“ teisėjai, ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Kadangi apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su teismo padarytomis išvadomis dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme sutinka, o pirmosios instancijos teismo pozicija, priešingai nei teigia apeliantas, visiškai atitinka aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016; kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat būtina atsižvelgti į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita. Vadinasi, sprendžiant dėl šiai konkrečiai situacijai aktualios apeliacinės instancijos teismo praktikos būtina vadovautis pastaruoju metu analogiškose civilinėse bylose priimtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, įskaitytinai ir tomis, kuriose, siekiant suvienodinti teismų praktiką nagrinėjant apelianto A. B. atskiruosius skundus, buvo suformuota teisėjų kolegija (CPK 336 str. 2 d.), o apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015). Tokios pat pozicijos laikomasi ir vėliau priimtose nutartyse (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016). Naujesnių precedentų, kuriais būtų pakeisti minėtieji precedentai, nėra.

12Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog apelianto ieškinys nepriimtinas dėl netinkamo apelianto procesinio elgesio. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas bei kiti neesminiai trūkumai nelemia teismo teisės atsisakyti priimti ieškinį ar kad teismas.

13Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo. Ieškinio priėmimo klausimą bet kuriuo atveju privalo išspręsti tas teismas (tame teisme dirbantis teisėjas), kuriam atitinkamas ieškinys (procesinis dokumentas) buvo pateiktas pagal teismingumo taisykles. Tik priėmus ieškinį, toliau gali būti sprendžiamas teisėjo (ar teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) bei bylos perdavimo kitam teismui klausimas, jeigu paaiškėtų, kad teisme, kuriam pagal teismingumo taisykles šis procesinis dokumentas priskirtinas, nėra teisėjų, galinčių išnagrinėti pagal priimtą ieškinį iškeltą bylą iš esmės, nesukėlus abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, susidariusioje situacijoje nėra pagrindo vadovautis ieškovo atskirajame skunde akcentuojamomis nutartimis, be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015, kadangi minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėja nusišalino ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas buvo išspręstas jau po ieškinio priėmimo ir net atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

14Aptarti ir kiti atskirtojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai