Byla 2-1228-464/2015
Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) pripažinimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4524-553/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) pripažinimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė ieškinį (b. l. 1–2) atsakovams „kriminalinei Lietuvai“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijai“, antstoliui Marekui Petrovskiui, „kriminalinei institucijai“ Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo „pseudoteisėjai“, prašydamas priteisti jam padarytą 377 617 Eur žalos atlyginimą, neįvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo 2000-10-31 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5566/2000, vilkinus ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai ir antstoliui M. Petrovskiui dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą bei dangsčius paminėtus atsakovus Vilniaus apygardos teisme.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015-04-22 nutartimi (b. l. 5-6) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimu. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą), o nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Iš ieškovo ieškinio turinio teismas padarė išvadą, jog ieškovas, pateikdamas tokį CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimų pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pažymėdamas, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas atskirajame skunde (b. l. 11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės kitos apygardos teismui. Nurodo tokius skundo argumentus:

91. Teismas, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 3 dalies ir 291 straipsnio1 dalies 5 punkto nuostatas, netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas gali būti taikomas tik tuomet, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme, privalomai nurodant į kokią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, siekdamas patenkinti savo reikalavimus. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, kur ieškovas turėtų kreiptis, reikšdamas ieškinyje nurodytus reikalavimus. Be to, teismas nenurodė motyvų bei įstatymo, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme.

102. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių priimti ieškinį. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta ir motyvų, kad neegzistuoja „kriminalinė Lietuva“ ar jos „kriminalinės institucijos teismai“, taip pat nėra ir įstatymo, įpareigojančio ieškovą pašalinti šiuos atsakovus iš ieškinio.

113. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, o tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes tokiu atveju būtų pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas civiliniame procese. Absoliučiai negaliojanti skundžiama teismo nutartis yra naikintina kaip šališka ir priklausanti „pseudo teisėjai ir kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“ atliekant neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, vaidinant „nešališką ir nepriklausomą“ bylos prieš Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus apygardos teismo teisėją nagrinėjimą. Teismai yra ne kartą nurodę, kad teisėjai negali nagrinėti civilinių bylų prieš to paties teismo teisėjus ir patį teismą (Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-83/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2837-603/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-03nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015).

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai, o apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti.

15Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, be to, šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str.). Taigi asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti, t. y. iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

16Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad ieškovas, pateikdamas CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimų pažeistų teisių gynimo, todėl atsisakė šį ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iš į bylą pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas, ieškinyje atsakovais nurodydamas „kriminalinę Lietuvą“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministeriją“, „kriminalinę instituciją“ Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus apygardos teismo „pseudoteisėją“, prašo jam atlyginti žalą, padarytą atsakovų neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais, „kriminalinei institucijai“ Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo „pseudoteisėjai“ „vilkinus“ civilinės bylos nagrinėjimą bei „dangsčius“ atsakovus „kriminalinę Lietuvą“ ir aukščiau nurodytą antstolį.

17Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nustatyta, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniuose dokumentuose ieškovui ne kartą buvo nurodyta, kad, teikiant teismui procesinius dokumentus (ieškinius), turi būti laikomasi dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir asmenų pavadinimuose, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Taip pat apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, jog jo procesiniuose dokumentuose pasirinktas atsakovų įvardinimas („kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“), iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas ir piktnaudžiavimas proceso teisėmis, siekiant pažeminti šiuos subjektus (CPK 179 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015, 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015, 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

18Nors apeliantui šie jo pateikiamų procesinių dokumentų trūkumai dėl juose vartojamų įžeidžiančių frazių, rodomos nepagarbos teismui ir proceso dalyviams, buvo nurodyti ne kartą, nagrinėjamoje byloje apeliantas ir vėl teikė ieškinį teismui, kuriame atsakovai įžeidinėjami, rodoma nepagarba teismui ir proceso dalyviams, paniekinančiais išsireiškimais juos kaltinant neva atlikus nusikalstamus veiksmus. Taigi apeliantas ir toliau, nepaisydamas gausybės teismų nutarčių, kuriose yra konstatuotas netinkamas jo elgesys ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, elgiasi analogiškai ir nagrinėjamoje byloje. Beje, šiuo atveju apeliantas taip elgiasi ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir teikdamas atskirąjį skundą, kuriame atsakovų oficialūs pavadinimai vėlgi yra iškreipti pagal jo subjektyvų, nepagarbų vertinimą, Lietuvos apeliacinį teismą nurodant taip pat kaip „kriminalinę“ instituciją (b. l. 11).

19Aukščiau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas aktualioje savo praktikoje apelianto elgesį, teikiant iš esmės analogiško turinio ieškinius, jau yra pripažinęs sąmoningu piktnaudžiavimu procesu, konstatuodamas, kad teismo veiksmai, atsisakius priimti iš esmės analogišką apelianto ieškinį teisme kaip nenagrinėtiną, nevertintini kaip asmens (apelianto) konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, kadangi apeliantui sąmoningai atliekant neteisėtus, priešingus teisei veiksmus, negali susiformuoti jo teisėti lūkesčiai, o teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą, kurios iš esmės apeliantas net nesiekia, nebūtų įgyvendinta. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, kuriais konstatuota, kad toks apelianto ieškinys, kaip numato CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, negali būti nagrinėjamas teisme. Teismui pripažinus, kad apeliantas tokiu nederamu procesiniu elgesiu iš esmės nesiekia savo teisių gynimo, apeliacinės instancijos teismas aiškiai nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tačiau nenurodydamas, į kurią instituciją jis turi kreiptis dėl teisių gynimo, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies bei CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teismo nutartyje, kuria atsisakoma priimti ieškinį, teismas turi nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti jo teikiamus ieškinius (CPK 137 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju šioje ir daugelyje kitų jo inicijuojamų bylų ne vieną apeliantui buvo nurodyti jo pateiktų procesinių dokumentų trūkumai dėl vartojamos neleistinos, nepagarbios ir įžeidžiančios retorikos valstybės institucijų bei pareigūnų (tarnautojų) atžvilgiu, o skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad apeliantas pareiškė ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams. Taigi apeliantas yra tinkamai informuotas, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d.). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 18 str.) konstatavus, jog apeliantas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti CPK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo. Taip pat nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą taisyklę. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį ne dėl nustatytų formalių apelianto ieškinio netikslumų, bet konstatavus, kad šio ieškinio, pareikšto neegzistuojantiems atsakovams, reikalavimas suformuluotas ydingai, nesiekiant jokių galimai pažeistų apelianto teisių gynimo.

20Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kitas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, savaime nesudaro pagrindo abejoti skundžiamą teismo nutartį priėmusios teisėjos nešališkumu. Apeliantas nenurodo konkrečių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą teismo nutartį priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, kaip ne kartą jau buvo išaiškinta apeliantui, bylose dėl žalos atlyginimo, galimai padarytos neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais (neveikimu), atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra/gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015, 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015, 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atitinkančią Lietuvos apeliacinio teismo aktualią praktiką.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį (b. l. 1–2) atsakovams „kriminalinei... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-22 nutartimi (b. l. 5-6) CPK 137 straipsnio... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas atskirajame skunde (b. l. 11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. 1. Teismas, pažeisdamas CPK 137 straipsnio 3 dalies ir 291 straipsnio1 dalies... 10. 2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo... 11. 3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137... 15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 16. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad ieškovas, pateikdamas CPK... 17. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei Lietuvos... 18. Nors apeliantui šie jo pateikiamų procesinių dokumentų trūkumai dėl juose... 19. Aukščiau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas aktualioje savo praktikoje... 20. Aplinkybė, kad apeliantas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis... 23. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti...