Byla 2A-341-117/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Enana“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rideko“ ir R. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kvadrantas“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Rideko“ ir UAB „Enana“ solidariai, o iš atsakovo J. J. subsidiariai 70 063,87 Lt nuostolių atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu UAB "Enana" 2013 m. lapkričio 14 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr.02, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pervežti 33 palečių/21000 kg. svorio ieškovo krovinį - popierinių (kartoninių) pakuočių, pagamintų pagal individualų krovinio gavėjo SOOO „Konte Spa“ užsakymą su jo logotipais, skirtų konkrečioms jo prekėms pakuoti, maršrutu Vilnius, LT - Grodno, Baltarusija. Faktiškai šis atsakovas vežimo neatliko, jį pavedė atlikti UAB „Rideko“, nors žinojo, kad šiam vežėjui jau 2013 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. spalio 25 d., iškelta bankroto byla. UAB „Rideko“ 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė krovinį pervežimui pagal Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR 0001204, viso 33 pal., iš jų: 15 palečių vertė pagal 2013 m. lapkričio 15 d. sąskaitą MTL 8003480 yra 8007,00 EUR ir 18 palečių, kurių vertė pagal 2013 m. lapkričio 15 d. sąskaitą MTL 8003480 yra 11 903,76 EUR. Viso krovinio vertė: 19 910,76 EUR. Krovinys buvo gabenamas vežimo sutartyje su UAB „Enana“ nurodyta transporto priemone, kurios savininkas BUAB „Rideko“, o priekabos savininkas fizinis asmuo L. B.. 2013 m. lapkričio 16 d. autoįvykio metu Baltarusijos teritorijoje, apvirtus vežėjo transporto priemonei, krovinys išvirto ant žemės, buvo pažeistas įpakavimas ir krovinys visiškai sugadintas. Krovinio gavėjas 2013 m. lapkričio 22 d. raštu atsisakė priimti sugadintą krovinį. Visas krovinys buvo perkrautas į UAB „Kvadrantas“ transporto priemonę ir grąžintas į ieškovo nurodytą sandėlį. CMR važtaraščio Nr.929/13, grafoje 24 buvo nurodyta, kad krovinys sugadintas, o UAB „Kvadrantas“ vairuotojas savo parašu patvirtino, jog kokį krovinį pakrovė, tokį atvežė iš įvykio vietos. Sugadintas krovinys buvo priimtas dalyvaujant ieškovo atstovams bei antstoliui, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. UAB „Enana“ ir UAB „Rideko“ apie iškrovimo vietą ir laiką buvo informuotos, tačiau neatvyko bei nedalyvavo iškraunant krovinį. Ieškovo manymu, už krovinio sugadinimą turi atsakyti tiek sutartį sudariusi UAB „Enana“, nes laikoma, kad savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, jis pažeidė sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio pervežimą, o aplinkybė, kad BUAB „Rideko“ yra įrašytas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad jis veža krovinį savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungė prie ieškovo ir UAB „Enana“ sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia ieškovui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik UAB „Enana“ pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui. UAB „Rideko“ direktoriumi buvo atsakovas R. J., kuris žinojo apie bankroto bylos iškėlimą, apie tai, kad įmonė nemoki, jos civilinė atsakomybė net nėra drausta CMR draudimu, priėmė krovinį ir atliko vežimą, kuris ieškovui padarė nuostolius, todėl turi atsakyti su kitais atsakovais subsidiariai. Iškėlus BUAB „Rideko“ bankroto bylą jis neteko įgaliojimų, o ūkinę veiklą galėjo tęsti tik bankroto administratorius gavęs kreditorių pritarimą. Šis atsakovas apie susidariusią situaciją net neinformavo ieškovo.

5Atsakovas UAB „Enana“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktą, jog šalys buvo materialiojo teisinio santykio subjektai. 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutarties Nr.02 atsakovas nepasirašė. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Enana“ ieškovo užsakymą patvirtino. 2013 m. lapkričio 16 d. įvykusio autoįvykio metu joks atsakovo įgaliotas vairuotojas-ekspeditorius transporto priemonės, kurios valstybiniai numeriai yra ( - ) nevairavo, ši transporto priemonė nėra atsakovo nuosavybė. Ji priklauso UAB „Rideko“, CMR važtaraštyje Nr.0001204 nurodyta, jog vežėjas yra šios UAB „Rideko“ vairuotojas-ekspeditorius A. L., tą patį faktą patvirtina ir Gardino regioninės muitinės 2013 m. lapkričio 16 d. Muitinio patikrinimo (apžiūros) aktas Nr. 16413/16113/10200016.

6Atsakovas BUAB „Rideko“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovės administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad ieškinio aplinkybės sukelia atsakovui civilinę atsakomybę, nes jis buvo vežėjas, tačiau jis nesutinka su ieškinio suma. Paaiškino, jog iš pateiktų foto nuotraukų matyti, kad iš puspriekabės išbyrėjo nedidelis kiekis kartotinių dėžių. Baltarusijos pareigūnai taip pat nurodė, jog sugadintas krovinys buvo perkrautas į maišus, kurių pagal iškrovimo aktą buvo 140 vnt. Jeigu visas krovinys buvo sugadintas, tai dėl to kaltas trečiasis asmuo UAB „Kvadrantas“, nes jo mašina ir jos vairuotojas, ieškovo paliepimu, gražino krovinį.

7Trečiasis asmuo UAB „Kvadrantas“ atsiliepime nurodė, kad nėra niekaip atsakingas už ieškovo nuostolius. Gavus žinią, kad avariją patyrė UAB „Rideko“ vairuotojo vairuojamas vilkikas, jo prašymu, apie kurį žinojo ir atsakovas ir ieškovas, krovinį parvežė į ieškovo nurodytą iškrovimo vietą. UAB „Kvadranto“ vairuotojas krovos darbų neorganizavo, juos organizavo UAB „Rideko“ vairuotojas, jam padėjo aplik buvę žmonės, oras buvo lietingas, drėgna. Palečių, kurios buvo nepažeistos, neišardžius negalima buvo jų perkrauti.

8Atsakovas R. J. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė žodinį užsakymą dėl krovinio pervežimo. Šis sandoris buvo sudarytas prisiimant įprastą komercinę riziką, prieš tai įmonė buvo atlikusi 4 ieškovo krovinių pervežimus ir visus tinkamai. Siekdamas pagerinti įmonės finansinę situaciją jis veikė išimtinai UAB „Rideko“ interesais, todėl toks veikimas, net ir sukėlęs ieškovui nuostolių, negali būti pripažintas neteisėtu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo BUAB „Rideko“ ieškovui UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvės 70 063,87 Lt (20 291,9 Eur) nuostolių atlyginimo ir 1 604,83 Lt (464,79 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvės atsakovui UAB „Enana“ 2950 Lt (854,38 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl ginčo vežimo buvo sudaręs sutartį su UAB „Enana“. Teismo nuomone, ieškovo į bylą pateikta 2013 m. lapkričio 14 d. sutartis neatitinka CK 1.73 straipsnyje nurodytų rašytinės sutarties formai keliamų reikalavimų (atsakovo nepasirašyta, nenurodytas asmuo, kuris atstovavo įmonę sutarties sudarymo metu). Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sutartis buvo sudaryta ir atsakovas UAB „Enana“ priėmė užsakymą vykdymui. Įvertinęs ieškovo siųstą elektroninį laišką atsakovui, taip pat tai, kad CMR važtaraštyje nurodytas krovinio svoris nesutampa su 2013 m. lapkričio 14 d. vežimo sutartyje NR. 2 nurodytu krovinio svoriu, taip pat įvertinęs liudytojo G. K. parodymus teismas padarė išvadą, kad nepakanka byloje duomenų spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Enana“ buvo sudaryta vežimo sutartis, kuria šis atsakovas įsipareigojo ieškovui būti krovinio vežėju ar organizavo vežimą, nenurodęs, kad krovinį tik ekspedijuoja. Kadangi ieškovas krovinį perdavė BUAB „Rideko“ pagal CMR važtaraštį, kuriame ši įmonė nurodyta vežėja, o siuntėju nurodytas ieškovas, teismas sprendė, kad CMR vežimo santykiai ieškovą siejo tik su BUAB „Rideko“.

12Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ginčo krovinį vežusi transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą, užsnūdus vairuotojui. Todėl atsakovas BUAB „Rideko“ yra atsakingas ieškovui už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo krovinio gavėjui momento. Ieškovui sugadintas krovinys buvo grąžintas UAB „Kvardantas“ vilkiku. Teismas sprendė, kad atsakovas BUAB „Rideko“, įsipareigojęs krovinį pristatyti jo gavėjui, bet įsipareigojimo neįvykdęs, taip pat nesiėmė veiksmų kaip atsargus ir rūpestingas vežėjas krovinį grąžinti ieškovui su mažiausiais nuostoliais. Krovinys buvo vežėjo žinioje, todėl jis turėjo pareigą organizuoti krovinio grąžinimą siuntėjui, o kadangi krovinį leido perkrauti į trečiojo asmens UAB „Kvadranto“ vilkiką, liko atsakingas ir už jo veiksmus ir klaidas.

13Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovui prekės buvo grąžintos sugadintos ir netinkamos naudoti, todėl ieškovo nuostoliai yra lygūs CMR važtaraštyje nurodytai vertei dėl krovinio sugadinimo – 68 747,87 LT (19 910,76 Eur). Be to, ieškovas patyrė 366 Lt išlaidų dėl papildomų muitinės procedūrų ir 950 Lt kitų su byla susijusių išlaidų dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl iš viso iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 70 063,87 Lt nuostolių.

14Spręsdamas dėl R. J. atsakomybės, teismas nurodė, kad dėl įmonės vadovo žalos kreditoriaus turi būti sprendžiama pagal teisės normas, reglamentuojančiais vadovo civilinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad vertinant, ar bendrovės vadovo sudarytas sandoris nėra aplaidus, atsižvelgtina, ar verslo sprendimas priimtas protingai įvertinus riziką ir ar vadovas, priimdamas tokį sprendimą, galėjo protingai tikėti, jog toks sprendimas yra bendrovės naudai. Teismas padarė išvadą, kad pagal bylos duomenis ginčo vežimas buvo ne vienkartinis, šalis siejo keli vežimai, iš kurių buvo gauta įmonei, todėl nagrinėjamą sandorį vertinti kaip aplaidų vien tik dėl atsiradusių pasekmių, kurių šis atsakovas negalėjo numatyti, negalima. Be to, teismas nurodė, kad ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje numatyta vienintelė išimtis, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai įmonės valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu. Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra pagrindo nustatyti, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu teismas atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo BUAB „Rideko“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas įpareigoti sumokėti iš administravimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio bei dalies juose esančių faktinių duomenų (CPK 185 str.). Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su BUAB „Rideko“ valdomų transporto priemonių nuomos faktu dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui, be teisinio pagrindo atmetė ieškovo prašymus dėl šių rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovų, atsisakė išduoti leidimą ieškovui gauti pačiam šiuos rašytinius įrodymus iš BUAB „Rideko“ bankroto bylos ir taip užkirto kelią ieškovui įrodinėti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Be to, teismas, nurodęs, kad neužtenka duomenų spręsti, jog tarp UAB „Enana“ ir ieškovo buvo sudaryta vežimo sutartis, visą įrodinėjimo naštos pareigą perkėlė ieškovui, atleisdamas nuo šios pareigos atsakovą BUAB „Rideko“. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš faktinių bylos aplinkybių darytina išvada, kad tarp ginčo šalių susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. sutartiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo ir atsakovo UAB „Enana“, kaip susitariančiojo vežėjo, kuriuos patvirtina rašytinė vežimo sutartis, o iš kitos pusės – teisiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo (ieškovo) ir atsakovo BUAB „Rideko“ kaip faktinio vežėjo, kuris, nors su krovinio siuntėju nebuvo sudaręs sutarties, bet buvo sudaręs sutartį su susitariančiu vežėju, šios sutarties pagrindu priėmė krovinį vežti bei CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas. Šioje byloje atsakovas BUAB „Rideko“ prisiėmė visą atsakomybę dėl krovinio vežimo, nurodydamas, kad UAB „Enana“ pervežime nedalyvavo. Ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo BUAB „Rideko“ dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas užsakymą pervežimui atlikti pateikė tiesiogiai BUAB „Rideko“, tačiau teismas šiuos ieškovo prašymus ignoravo ir neteisingai visą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui, nors atsakovas BUAB „Rideko“ nebuvo išrašęs net sąskaitos ieškovui už minėtą pervežimą, kas įrodo, kad jokių sutartinių santykių tiesiogiai tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Rideko“ nebuvo.
  2. Neteisingas teismo motyvas, kad nebuvo laikytasi rašytinės sutarties formos. Liudytojo G. K. parodymai, byloje pateikta krovinio vežimo sutartis ir faktas, kad užsakymas buvo priimtas ir krovinys buvo priimtas vežti patvirtina tai, kad susitariantis vežėjas (UAB „Enana“) įsipareigojo užtikrinti saugų krovinio pervežimą, todėl tai, kad jis krovinį vežė ne pats, o atsakovas BUAB „Rideko“, taip pat tai, kad CMR važtaraštyje jis nebuvo nurodytas kaip vežėjas, nepašalina atsakovo „Enana“ kaip susitariančio vežėjo atsakomybės.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovo R. J. civilinei atsakomybei kilti. Šis atsakovas, žinodamas apie iškeltą bankroto bylą ir esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, žinodamas, kad BUAB „Rideko“ yra nemoki ir gali neįvykdyti sutartinių įsipareigojimų siuntėjui ir susitariančiajam vežėjui, žinodamas, kad BUAB „Rideko“ negalės atlyginti ieškovui nuostolių krovinio sugadinimo ar praradimo atveju, žinodamas, kad BUAB „Rideko“ civilinė atsakomybė nėra drausta CMR draudimu, žinodamas, kad iškėlus bankroto bylą, jis neteko įgaliojimų, prisiėmė įsipareigojimus atsakovo BUAB „Rideko“ vardu dėl krovinio pervežimo ir apie susidariusią situaciją neinformavo ieškovo. Teismo išvada, kad atsakovo R. J. veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidūs, nes atsakovas negalėjo numatyti tokio veiksmo pasekmių, juo labiau, kad šalis siejo keli vežimai, iš kurių buvo gauta nauda įmonei, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teiginiai apie sandorio naudingumą bankrutuojančiai įmonei neturi teisinio pagrindo, nes byloje nėra pateikta jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Rideko“ dėl ginčo krovinio pervežimo. Byloje nėra galimybės konstatuoti sandorio naudingumą, nes nėra duomenų apie sandorio atlyginimo dydį vežėjui. Be to, atsakovo BUAB „Rideko“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta jokia sąskaita dėl ginčo krovinio pervežimo.
  4. Teismas nepagrįstai sumažino priteitinas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad ieškinys patenkintas tik 1/3 dalimi, taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo BUAB „Rideko“, o ne iš bankroto administratoriaus administravimo išlaidų. Šiuo atveju ieškinio reikalavimo suma buvo pilnai patenkinta, tačiau reikalavimas atmestas solidaraus ir subsidiaraus atsakovų atžvilgiu. Ieškinio reikalavimų atmetimas šių asmenų atžvilgiu yra pagrindas priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, tačiau nėra pagrindas mažinti ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo BUAB „Rideko“ dviem trečdaliais.

16Atsakovas BUAB „Rideko“, atstovaujamas įmonės administratoriaus UAB „Orinata“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, nors dėl žalos dydžio nesutinka, tačiau per apskundimo laiką nespėjo paduoti skundo. Pažymi, kad kitų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas neįrodė, todėl jiems atsakomybė už patirtą žalą nekyla. Administratorius taip pat nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administravimo išlaidų, nes pastarosios skirtos tam, kad būtų galima vykdyti pačią bankroto procedūrą, o pinigų bankroto procedūrai vykdyti nėra. Priteisus bylinėjimosi išlaidas iš administravimo išlaidų, būtų pažeistos kitų BUAB „Rideko“ kreditorių teisės, suteikta vienam iš jų pirmenybė. Dėl to ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti tenkinamos bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, patvirtinant kreditorinį reikalavimą.

17Atsakovas UAB „Enana“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie transporto priemonių nuomą iš BUAB „Rideko“ bankroto bylos. Byloje nekilo ginčo dėl transporto priemonių, kuriomis buvo vežamas krovinys, nuosavybės bei valdymo teisių. Pažymėtina, kad administratorius nepatvirtino ir neteigė, kad transporto priemonės, kuriomis buvo vežtas ginčo krovinys, buvo išnuomotos ar kitu pagrindu perduotos naudoti UAB „Enana“, administratorius patvirtino visai kitos sunkiosios statybų technikos nuomos faktą. Apeliantas nenurodė, kokia sąsaja yra tarp kitų transporto priemonių nuomos fakto ir šios bylos aplinkybių, todėl teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti apelianto prašomą informaciją.
  2. Apeliantas įrodinėja sutartinių vežimo santykių tarp apelianto ir atsakovo UAB „Enana“ egzistavimą remdamasis 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutartimi, tačiau teismui pateikta sutartis nepasirašyta nei vienos iš sutartyje nurodytų šalių. Be to, pačioje sutartyje nurodyta sutarties sudarymo ir įsigaliojimo tvarka, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai gaunamas vežėjo aptvirtinimas, tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad ši sutartis buvo siųsta atsakovui arba kad atsakovas atsiuntė patvirtinimą apie sutarties sudarymą. Apeliantas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad sutartis buvo sudaryta šalių konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovui kokiu nors būdu išreiškus valią dėl sutarties sudarymo. Tai, kad joks atsakymas dėl vežimo sutarties vykdymo atsakovo nebuvo pateiktas, teismo posėdyje patvirtino ir buvęs apelianto darbuotojas G. K.. Taigi atsakovas neatliko nei vieno veiksmo, pagrindžiančio užsakymo priėmimą ir vežimo sutarties sudarymą, o tylėjimas nėra laikomas atsakovo valios išraiška. Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, o byloje apeliantas yra pateikęs važtaraštį, kuriame siuntėju nurodytas apeliantas, o vežėju nurodytas BUAB „Rideko“. Taigi sutartiniai vežimo santykiai siejo apeliantą ir BUAB „Rideko“.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19Dėl UAB „Enana“ ir BUAB „Rideko“ civilinės atsakomybės

20Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).

21Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą atsakovams grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo pervežimo procese dalyvavo keli vežėjai, t. y. UAB „Enana“, su kuriuo ieškovo teigimu, jis 2013 m. lapkričio 14 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. 2 bei BUAB „Rideko“, kuris vežėju nurodytas CMR važtaraštyje ir kuriam buvo išduotas krovinys, todėl, ieškovo manymu, vežėjų atsakomybė yra solidari. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog su atsakovu UAB „Enana“ dėl ginčo vežimo buvo sudaręs sutartį, kuria šis atsakovas įsipareigojo atlikti pervežimą. Teismas padarė išvadą, kad CMR vežimo santykiai ieškovą siejo tik su BUAB „Rideko“. Nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartinių santykių tarp krovinio siuntėjo (ieškovo) ir atsakovo UAB „Enana“, kaip susitariančio vežėjo, egzistavimą patvirtina faktinės aplinkybės, t. y. liudytojo G. K. parodymai, 2013 m. lapkričio 14 d. krovinio vežimo sutartis Nr. 2 ir faktas, kad užsakymas buvo priimtas ir krovinys buvo priimtas vežti. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas šiuos apelianto nurodytus argumentus ir įrodymus įvertino ir, teisėjų kolegijos manymu, padarė pagrįstą išvadą, kad nepakanka duomenų spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Enana“ buvo sudaryta vežimo sutartis.

22Kaip matyti iš byloje esančios 2013 m. lapkričio 14 d. vežimo sutarties Nr. 2, kuria apeliantas grindžia sutartinių santykių su atsakovu UAB „Enana“ egzistavimą, sutartis nepasirašyta nei vienos iš sutartyje nurodytų šalių (1 t., 195-196). Pagal minėtos sutarties 1.11 punktą užsakymas laikomas sudarytu nuo to momento, kai užsakovas gauna vežėjo patvirtintą užsakymą, tačiau byloje nėra duomenų ne tik, kad atsakovas UAB „Enana“ patvirtino užsakymą, bet ir kad 2013 m. lapkričio 14 d. vežimo sutartis apskritai buvo siųsta atsakovui UAB „Enana“. Ieškovo pateiktas jo darbuotojo G. K. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog ieškovas siunčia atsakovui UAB „Enana“ užsakymą ir prie jo prisegtas dokumentas nepatvirtina 2013 m. lapkričio 14 d. užsakymo sudarymo (1 t., 15-16). Minėtas liudytojas G. K. teisme patvirtino aplinkybę, kad joks atsakymas dėl ginčo vežimo sutarties vykdymo iš atsakovo UAB „Enana“ nebuvo gautas. Kaip minėta, tarptautinio krovinio vežimo sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais šalių veiksmais, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų apie kokius nors atsakovo UAB „Enana“ veiksmus dėl ginčo vežimo sutarties sudarymo ar UAB „Enana“ veiksmus, kuriais buvo suorganizuotas krovinio pervežimas ir krovinys perduotas faktiniam vežėjui.

23Pagal CK 6.808 straipsnio 2 dalį, taip pat CMR konvencijos 4 straipsnį, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Iš byloje esančio CMR važtaraščio Nr. 0001204 matyti, kad krovinio siuntėjas nurodytas ieškovas UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė, o krovinio vežėju nurodytas atsakovas BUAB „Rideko“ (1 t., 32 b. l.). Minėtas CMR važtaraštis ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad vežimą vykdė BUAB „Rideko“ su jai ir fiziniam asmeniui L. B. priklausančiomis transporto priemonėmis, transporto priemonę, kuria buvo vežamas krovinys, vairavo BUAB „Rideko“ darbuotojas, taip pat atsakovo bendrovės „Rideko“ direktoriaus (buvusio ginčo vežimo metu) R. J. teismo posėdžio metu patvirtinimas, kad dėl vežimo sutarties sudarymo žodžiu buvo susitarta su ieškovo darbuotoju leidžia spręsti, kad CMR vežimo santykiai ieškovą siejo su atsakovu BUAB „Rideko“. Spręsdamas dėl šio vežėjo kaltės teismas rėmėsi CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktu ir kasacinio teismo suformuota praktika pagal kurią tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009 ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys nebuvo pristatytas gavėjui dėl įvykusio autoįvykio, kurio metu, užsnūdus vairuotojui, vežėjo transporto priemonė išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apvirto. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad BUAB „Rideko“ yra atsakingas ieškovui už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo krovinio gavėjui momento, o kadangi įsipareigojimo pristatyti krovinį jo gavėjui BUAB „Rideko“ neįvykdė, taip pat nesiėmė veiksmų kaip atsargus ir rūpestingas vežėjas krovinį grąžinti ieškovui su mažiausiais nuostoliais, minėtas atsakovas liko atsakingas ir už trečiojo asmens UAB „Kvadrantas“ veiksmus grąžinant krovinį ieškovui. Nors atsakovo BUAB „Rideko“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau skundo dėl šios teismo sprendimo dalies nereiškė, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

24Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės kreditoriui

25Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

26Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą solidariai iš atsakovų UAB „Enana“ bei BUAB „Rideko“ ir subsidiariai iš atsakovo R. J., o savo reikalavimą atsakovui R. J. grindė minėto atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. ieškovas nurodė, kad R. J., būdamas bendrovės „Rideko“ vadovu ir žinodamas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, žinodamas, kad bendrovė „Rideko“ yra nemoki ir gali neįvykdyti sutartinių įsipareigojimų siuntėjui, žinodamas, kad bendrovė „Rideko“ negalės atlyginti ieškovui nuostolių krovinio sugadinimo arba praradimo atveju, žinodamas, kad iškėlus bankroto bylą, jis neteko įgaliojimų, prisiėmė įsipareigojimus bendrovės „Rideko“ vardu dėl krovinio pervežimo ir apie susidariusią situaciją neinformavo ieškovo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį šio atsakovo atžvilgiu nurodęs, kad individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio tenkinimo atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokių aplinkybių nėra pagrindo nustatyti. Vertindamas atsakovo R. J. bendrovės vardu sudarytą sandorį, teismas pažymėjo, kad ginčo vežimas nebuvo vienkartinis, šali siejo keli vežimai, iš kurių buvo gauta nauda įmonei, todėl ginčo sandorį vertinti kaip aplaidų vien tik dėl atsiradusių pasekmių, kurių bendrovės vadovas negalėjo numatyti, negalima. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų atsakovo R. J. atsakomybei kilti, o teismo teiginiai apie sandorio naudingumą neturi teisinio pagrindo. Apelianto manymu, atsakovas R. J. žinojo apie nuostolių atsiradimo riziką, nes krovinio sugadinimas nėra retas reiškinys atliekant krovinių pervežimą.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje, o dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių nei bendrovės dalyviai, nei vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris buvo nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

28Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčo sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę – komercinę riziką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorio, iš kurio ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jo atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokį sandorį, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

29Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „Rideko“ iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista. Atsakovas R. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo nutartį, kuria iškelta bankroto byla, nieko nežinojo, todėl toliau tęsė savo kaip bendrovės vadovo pareigas. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas R. J., kaip UAB „Rideko“ direktorius, naudodamasis profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, pats apskundė Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalėjo domėtis bylos eiga. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Rideko“ atskirąjį skundą, nutarties kopiją 2013 m. spalio 30 d. išsiuntė UAB „Rideko“ atstovui. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad R. J. nežinojo ar neturėjo žinoti apie įsiteisėjusią teismo nutartį, negalima. Tačiau, kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, bankroto administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius iki krovinio vežimo būtų įspėjęs atsakovą R. J. apie darbo sutarties su juo nutraukimą ar nutraukęs su juo darbo sutartį. Pats bankroto administratorius 2014 m. sausio 23 d. rašte nurodė, kad apie apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą sužinojo atsitiktinai, o įmonės antspaudas ir dalis dokumentų buvo perduoti jam 2013 m. lapkričio pabaigoje (1 t., 90 b. l.). Taigi bankroto administratoriui neperėmus įmonės vadovo funkcijų, įmonė veiklos nesustabdė ir ją toliau vykdė. Pagal BUAB „Rideko“ bankroto administratoriaus į bylą pateiktus duomenis, bendrovė „Rideko“ iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo pagal ieškovo užsakymus iš Vilniaus į Gardiną atliko 4 pervežimus, už kuriuos buvo išrašytos sąskaitos - faktūros (2 t., 14-21 b. l.). Taigi pervežimo paslaugas ieškovui bendrovė „Rideko“ teikė ne kartą ir byloje nėra duomenų, kad bendrovė „Rideko“ būtų netinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir dėl to patyrusi nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo vežimo sutartis negali būti vertinama kaip nenaudinga UAB „Rideko“, nes tai, jog sutarties nepavyko tinkamai įgyvendinti ir dėl to bendrovei atsirado nuostoliai lėmė ne sutarties nenaudingumas, o vėliau ją vykdant atsiradusios aplinkybės. Nors vežimo sutarties vykdymas galutiniame rezultate ir sukėlė nuostolius BUAB „Rideko“, tačiau nėra pagrindo teigti, kad R. J., sudarydamas minėtą sutartį, viršijo įprastą verslo riziką, veikė ne bendrovės naudai ar, atsižvelgiant į bendrovės įprastos veiklos praktiką, būtų prisiėmęs neprotingai didelę nuostolių atsiradimo riziką.

30Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti visas būtinas jo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus ir dėl jų atsiradusią žalą, neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. J. veiksmai (vežimo sutarties sudarymas bendrovei iškėlus bankroto bylą) nėra tiesioginė nuostolių, atsiradusių dėl krovinio sugadinimo autoįvykio metu, priežastis. Atsakovo R. J. veiksmai (vežimo sutarties sudarymas) pernelyg atitolę nuo nuostolių, atsiradusių dėl autoįvykio vežant krovinį, kad būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, jog nuostolių atsiradimo priežastimi yra R. J. veiksmai. Taigi, nenustačius visų R. J., kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų, jo atžvilgiu civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui nuostolius netaikytina.

31Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio bei dalies juose esančių faktinių duomenų (CPK 185 str.), neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta ar pan. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančios procesinės teisės normos.

33Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su BUAB „Rideko“ valdomų transporto priemonių nuomos faktu dar iki bankroto bylos iškėlimo ir nepagrįstai atmetė apelianto prašymus dėl šių rašytinių įrodymų išreikalavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nekilo ginčas dėl transporto priemonių, kuriomis buvo vežamas krovinys, nuosavybės ar valdymo teisių, o kokia sąsaja yra tarp kitų transporto priemonių negu tos, kuriomis buvo vežamas apelianto krovinys, nuomos fakto ir šios bylos aplinkybių, apeliantas teismui nenurodė.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo BUAB „Rideko“, o ne iš bankroto administratoriaus administravimo išlaidų.

36Iš bylos matyti, kad ieškovas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 9740,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., 127-135 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintus „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) maksimalius dydžius, pagrįstai sprendė, kad bendra Rekomendacijų maksimalius dydžius atitinkanti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 4 814,50 Lt. Kadangi ieškovo reikalavimo suma pilnai patenkinta iš atsakovo BUAB „Rideko“, tai iš šio atsakovo ieškovui priteisiama 4 814,50 Lt (1394,38 Eur) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

37Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo BUAB „Rideko“ priteistas bylinėjimosi išlaidas įpareigoti sumokėti iš BUAB „Rideko“ administravimo išlaidų.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Tiek bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu (pvz., kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams), tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

39Nagrinėjamoje byloje atsakovo BUAB „Rideko“ išlaidos (piniginė prievolė) ieškovui dėl bylos nagrinėjimo metu jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Jų atsiradimą lėmė ieškovo pareikšti reikalavimai atsakovui BUAB „Rideko“ dėl nuostolių atlyginimo ir šalių ginčo išsprendimas ieškovo naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo BUAB „Rideko“ ieškovo naudai priteisti 1 394,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Ieškovas šių išlaidų turėjo todėl, kad atsakovas, kuriam iškelta bankroto byla, atstovaujamas bankroto administratoriaus, gynėsi nuo jam pareikšto reikalavimo, laikydamas jį nepagrįstu. Jei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, siekdama padidinti savo turtą, patiria bylinėjimosi išlaidų, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo turėtos 1 394,38 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. iš BUAB „Rideko“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant iš atsakovo BUAB „Rideko“ ieškovo naudai 1 394,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, jas apmokant iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovas UAB „Enana“ turėjo 2752,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš apelianto (3 t., 62-63 b. l.). Kadangi prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui UAB „Enana“ iš apelianto UAB „Miko ir Tado leidyklos spaustuvė“ priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rideko“ priteisimo pakeisti, priteisiant iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rideko“ (j.a.k. 302296348) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė (j.a.k. 123946644) 1 394,38 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis Eur, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, apmokant jas iš BUAB „Rideko“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

45Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

46Priteisti atsakovui UAB „Enana“ (j.a.k. 302896834) iš ieškovo UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė (j.a.k.123946644) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas UAB „Enana“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas... 6. Atsakovas BUAB „Rideko“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime... 7. Trečiasis asmuo UAB „Kvadrantas“ atsiliepime nurodė, kad nėra niekaip... 8. Atsakovas R. J. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl ginčo vežimo buvo... 12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ginčo krovinį... 13. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai... 14. Spręsdamas dėl R. J. atsakomybės, teismas nurodė, kad dėl įmonės vadovo... 15. Ieškovas UAB „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuvė apeliaciniu skundu... 16. Atsakovas BUAB „Rideko“, atstovaujamas įmonės administratoriaus UAB... 17. Atsakovas UAB „Enana“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Dėl UAB „Enana“ ir BUAB „Rideko“ civilinės atsakomybės... 20. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą atsakovams grindė... 22. Kaip matyti iš byloje esančios 2013 m. lapkričio 14 d. vežimo sutarties Nr.... 23. Pagal CK 6.808 straipsnio 2 dalį, taip pat CMR konvencijos 4 straipsnį,... 24. Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės kreditoriui... 25. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti nuostolių atlyginimą... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sandorių sudarymas,... 28. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčo sandoris sudarytas bendrovei... 29. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi... 30. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę,... 31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 32. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio... 33. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su BUAB... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 35. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi... 36. Iš bylos matyti, kad ieškovas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 9740,50 Lt... 37. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo BUAB „Rideko“ priteistas... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos... 39. Nagrinėjamoje byloje atsakovo BUAB „Rideko“ išlaidos (piniginė... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl... 45. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 46. Priteisti atsakovui UAB „Enana“ (j.a.k. 302896834) iš ieškovo UAB „Miko...