Byla 2A-557-163/2014
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo dalis dėl sūnaus M. Š., gimusio ( - ), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo – nustatyti M. Š., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su jo tėvu H. Š.; priteisti iš atsakovės nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 500 Lt išlaikymo nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės už 14 mėnesių 7 000 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po savaitės, kai teismas patvirtino jų susitarimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos su motina bei priteisė iš jo vaikui išlaikymą, atsakovė atvežė sūnų jam, paaiškinusi, kad neturi jokių galimybių vaiku rūpintis. Nuo to momento vaikas nuolat gyveno su juo ir senele ir buvo visiškai jų išlaikomas. Atsakovė prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo, vaiku nesirūpino ir jo nelankė.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu nustatytą nepilnamečio M. Š., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą ir ją nustatė su vaiko tėvu H. Š.; priteisė iš atsakovės vaikui išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; priteisė iš atsakovės 644 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui; priteisė iš atsakovės 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad labiau tikėtina, kad iš dalies vaikas buvo išlaikomas ne tik ieškovo, bet ir atsakovės, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nurungė ankstesnėje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nustatytas ir vaiko tėvų susitartas faktines aplinkybes bei sąlygas. Teismas padarė išvadą, kad šalių sūnaus interesai būtų geriau tenkinami ieškovo dabartinėje šeimoje, vaikui labiau įprastoje aplinkoje pas tėvą, nekliudant ir sudarant sąlygas atsakovei su sūnumi bendrauti ar dalyvauti jo auklėjime. Teismas, atsižvelgęs į teisėtus vaiko interesus, kad vaikui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, sprendė, kad tikslinga šalių sūnaus gyvenamąją vietą pakeisti, nes geriau dabartiniu metu jo poreikiai bus tenkinami gyvenant su tėvu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės mokama 400 Lt išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui būtų minimali, todėl ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo rasti galimybę daugiau prisidėti išlaikant sūnų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas mažametis, o ieškovas oficialiai nemokėjo sutartos sumos vaikui išlaikyti, iš atsakovės priteistiną sumą nusprendė išieškoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatė su ieškovu. Ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja. Teigia, kad vaikas didžiąją dalį gyvenimo gyveno su ja, išskyrus kai nuo 2013 m. birželio mėn. pradėjo dirbti ( - ), todėl 2013 m. vasarą jai ir ieškovo motinai susitarus sūnus gyveno pas ieškovo motiną. Pasibaigus darbui ( - ) nuo 2013 m. spalio mėn. iki šiol sūnus vėl gyvena su ja. Teigia, kad nuo pat vaiko gimimo augina sūnų ir juo rūpinasi, todėl ir buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Tuo tarpu ieškovas vengė pareigos išlaikyti sūnų, niekuomet nesirūpino jo sveikata, auklėjimu. Be to, ieškovas yra kelis kartus teistas, šiuo metu prieš jį pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Nesutinka su teismo priteista išlaikymo suma. Nurodo, kad nuo pat vaiko gimimo kiek galėdama rūpinosi vaiku, kėlė savo kvalifikaciją, ieškojo geriau mokamo darbo, tačiau gaunamos pajamos vis tiek labai menkos. Tuo tarpu ieškovas niekur nedirba jau nuo 2012 m., nesiima jokių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, o naudojasi tik savo motinos teikiama finansine pagalba. Teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš jos.

5Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo sūnus gyvena su juo, jis juo rūpinasi ir jį išlaiko. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad vaikui atsakovės gyvenamoji aplinka yra nesaugi, todėl ją būtina keisti. Teismas tinkamai įvertino abiejų tėvų gyvenimo sąlygas ir padarė teisingą išvadą, kad vaiko interesai būtų geriau tenkinami jam gyvenant ieškovo šeimoje.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja, ir ją būtina keisti, todėl nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatė su ieškovu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokias apeliantės argumentais.

9CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, arba vaikas buvo atiduotas auginti ir gyveno kartu su kitais asmenimis. Sprendžiant ginčą visada reikia aiškintis, ar paduodantysis ieškinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

11Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

12Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

13Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys sutarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus su motina, taip pat ieškovas įsipareigojo mokėti sūnui 500 Lt išlaikymą iki jo pilnametystės. Ieškovas teigia, kad nors sūnaus gyvenamoji vieta teismo 2012-03-19 sprendimu buvo nustatyta su atsakove, tačiau atsakovė po teismo sprendimo sūnų atvežė jam ir sūnus faktiškai gyveno su juo ir jo motina. Tuo tarpu atsakovė teigia priešingai, kad sūnus visą laiką gyveno su ja, ji juo rūpinosi, prižiūrėjo, išskyrus 2013 m. vasaros laikotarpį, kai nuo 2013 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos sūnus gyveno pas ieškovo motiną jų susitarimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, kad šalių sūnus faktiškai gyveno ne su atsakove, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu ir kaip ji teigia, o su ieškovu (tėvu) ir močiute, kurie nuolat rūpinosi vaiku, jį augino ir prižiūrėjo. Atsakovė nepateikė objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Be to, svarbi aplinkybė, kad atsakovė visą 2013 m. vasaros laikotarpį sūnų buvo atidavusi auginti ir prižiūrėti močiutei. Atsakovė vaiku rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi tik epizodiškai, kai nedirba ir turi laisvo laiko, bet ne nuolatos. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių sūnus nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, šiuo metu šalių sūnus taip pat ne nuolat gyvena pas atsakovę, su atsakove būna tik kas antrą dieną bei kas antrą savaitgalį, o likusią didžiąją dalį laiko sūnus gyvena pas ieškovą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nestabilios vaiko gyvenimo sąlygos augančiam mažamečiam vaikui yra netinkamos, vaikas nuolat patyria emocinį stresą, jam sunku suvokti, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovė ne kartą patvirtino, kad jai sunku vienai prižiūrėti vaiką, jos darbo laiko grafikas neleidžia nuolat būti su vaiku, skirtingai nei ieškovui, kuris šiuo metu oficialiai niekur nedirba, todėl gali daugiau laiko praleisti su sūnumi. Akivaizdu, kad atsakovė nepajėgi viena pati užtikrinti sūnui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių. Svarbu pažymėti ir tai, kad šalių sūnus prisirišęs prie tėvo, nori būti kartu su juo, džiaugiasi, kad galės važiuoti pas tėvą, o tai pavirtina, kad ieškovo šeimos aplinka vaikui kelia teigiamas emocijas. Institucija, ginanti vaikų interesus, ištyrusi abiejų tėvų galimybes ir gebėjimus užtikrinti mažamečio vaiko poreikių patenkinimą, padarė išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai socialinių įgūdžių auginti ir prižiūrėti vaiką, nesuvokia savo, kaip motinos, pareigų, nesupranta, jog vaikas turi turėti jaukius ir ramius namus, turėti jam priklausančius daiktus, žaislus, būti maitinamas namuose pagamintu maistu, laikytis dienos režimo, nesupranta, kad reikia rūpintis sūnaus sveikata, formuoti asmeninės higienos įgūdžius, ugdyti socialinius ryšius su jam artimais žmonėmis.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis mažamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieškovo šeimos aplinkos sąlygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės, be to, šalių sūnus pas ieškovą praleidžią didžiąją laiko dalį, todėl ši aplinka jam nėra nauja, jis prie jos jau pripratęs, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieškovo sugyventine ir jų mažamečiu vaiku. Tuo tarpu atsakovės šeimos aplinkos sąlygos visiškai neatitinka mažamečio vaiko interesų, atsakovė neturi nuolatinio gyvenamojo būsto, vienoje vietoje ilgai negyvena, bylos nagrinėjimo metu atsakovės gyvenamoji vieta buvo ( - ), po to ( - ), šiuo metu ( - ), o tai neigiamai veikia šalių sūnų, jam nesuteikiama stabili, saugi ir jam žinoma aplinka, kurioje vaikas noriai būtų.

15Apeliantė teigia, kad atsakovas yra teistas, šiuo metu dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neišsiaiškino. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų moralinės, dorovinės savybės yra vienas kriterijų, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į jį atsižvelgiama kartu su kitais įrodymais byloje. Byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu ieškovo elgesys gali turėti žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo teistumui teismas turėjo suteikti didesnę reikšmę nei kitoms aplinkybėms, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi socialinių įgūdžių, galimybės tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių sūnus turėtų nuolatos gyventi, nėra saugi, gyvenamoji vieta nuolat keičiama, be to, ieškovė sūnų visą vasarą buvo atidavusi auginti ir prižiūrėti ieškovo motinai. Ieškovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą ir jos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kriterijus, tinkamai ir išsamiai įvertino reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismo išvada, kad šiuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu).

17Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jos sūnui išlaikymas po 400 Lt.

18Išaiškintina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d. 3.156 str.). Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.1 d.).

19Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1–2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių, augančius jo poreikius, į tai, kad ieškovas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras turėtų rasti galimybių labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo ir skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui, todėl pagrįstai iš ieškovės priteisė tik minimalią 400 Lt išlaikymo sumą. Atsakovė, kaip vaiko motina, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ir visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovui (CK 3.156 str.). Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteista 400 Lt išlaikymo suma atitinka atsakovės turtinę padėtį ir galimybę ją mokėti, ši suma gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti, dėl to jo mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti vaiko interesai.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 str., ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 str. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

22Bylos duomenimis, ieškovas buvo pareiškęs neturtinio pobūdžio reikalavimą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir du turtinius reikalavimus: priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 500 Lt ir priteisti 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas paduodamas ieškinį už neturtinio pobūdžio reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o už turtinio pobūdžio reikalavimus – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Teismas tenkino ieškovo neturtinį reikalavimą – pakeitė vaiko gyvenamą vietą, reikalavimą priteisti iš atsakovės vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės išlaikymą sūnui po 400 Lt, o reikalavimą dėl 7 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Teismas atsižvelgęs į patenkintus ieškovo reikalavimus pagrįstai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovės ieškovui 144 Lt žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą bei iš atsakovės valstybei priteisė 144 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas, be žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei turi būti ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalus dydžius, į šios bylos pobūdį bei apimtį, į atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į posėdžių skaičių ir jų trukmę, sprendžia, kad ieškovo patirtos 500 Lt atstovavimo išlaidos yra protingos, realios, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė ieškovui iš atsakovės (CPK 98 str., CK 1.5 str.).

23Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Klaipėdos... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-21 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 6. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 8. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, ieškovas... 9. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko... 10. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos,... 11. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 12. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais... 13. Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu buvo... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos... 15. Apeliantė teigia, kad atsakovas yra teistas, šiuo metu dėl jo pradėtas... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo... 17. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jos sūnui... 18. Išaiškintina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta... 19. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai,... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstė... 22. Bylos duomenimis, ieškovas buvo pareiškęs neturtinio pobūdžio reikalavimą... 23. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti...