Byla e2-31148-294/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 27259,22 EUR žalą ieškovui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad UAB „Ripeta ir ko“ (toliau -Bendrovė), įregistruota Juridinių asmenų registre 2005-01-07, registracijos adresas: Mokyklos g. 38A, Vilnius. Pagrindinė Bendrovės veikla - nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bendrovės vadovas yra R. P., a. k. ( - ) gyvenantis adresu: Mokyklos g. 26-17, Vilnius. Bendrovė nuo 2006 metų nemokėjo valstybės biudžetui įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų, taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė. Skola valstybės biudžetui nebuvo išieškota. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2014-06-11 Bendrovei išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.4-08)-RNA-22148. Šiuo pranešimu Bendrovė buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - įBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonei, negalint arba neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nei po šio pranešimo, nei po pakartotinio pranešimo (siųsto 2014-08-14) Bendrovės vadovas R. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nepateikė. VMI prie FM Vilniaus apygardos teismui pateikė 2015-01-29 pareiškimą dėl UAB „Ripeta ir ko" bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.28-08-1 )-RNA-2959. Vilniaus apygardos teismas 2015-03- 09 nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-3827-160/2015 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015-03-20. 2015-05-28 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino Bendrovės kreditorių sąrašą. Minėtu kreditorių sąrašu patvirtinti du kreditoriai - VMI prie FM, kreditorinio reikalavimo suma 27 259,22 Eur ir VSDFV Vilniaus skyrius, kreditorinio reikalavimo suma 87,89 Eur. Tikėtina, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti, kadangi tiek iš VĮ „Registrų centras", tiek iš VĮ „Regitra“ pateikiamų išrašų matyti, kad Bendrovė registruotino turto neturi, veiklos nevykdo. Visgi, jei pasikeistų bylos aplinkybės VMI prie FM apie tai informuotų teismą ir pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 str. 1 d. numatyta procesine teise, patikslintų šio ieškinio sumą. Pažymėtina, kad Bendrovės, kaip pagrindinio skolininko nemokumas, turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo subsidiarios atsakomybės taikymo. Analizuojant Vį „Registrų centras" Bendrovės pateiktus balansus nuo 2006 metų iki 2009 metų matoma, kad: 1)

3Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 Bendrovė turėjo turto už 44 545 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 50 655 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2005 metus patyrė 16 100 Lt nuostolį. 2)

4Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 Bendrovė turėjo turto už 51 611 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 87 127 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2006 metus patyrė 29 406 Lt nuostolį. 3)

5Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 Bendrovė turėjo turto už 291 083 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 325 648 Lt (remiamasi Bendrovės 2008 balanso duomenimis - praėję finansiniai metai); Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2007 metus gavo 951 Lt pelno (remiamasi Bendrovės 2008 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis - praėję finansiniai metai). 4)

6Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 Bendrovė turėjo turto už 135 933 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 170 127 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2008 metus gavo 371 Lt pelno. 5)

7Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 Bendrovė turėjo turto už 202 698 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 276 207 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2009 metus patyrė 38 721 Lt nuostolį.

8Iš aukščiau nurodytų Bendrovės balanso duomenų matyti, kad jau nuo 2005 metų įmonės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės.

9Tuo pačiu, pažymi, kad Bendrovės nepriemoka VMI prie FM sistemingai augo: 1)

102006-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 600,98 Lt; 2)

112007-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 711,32 Lt; 3)

122008-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 000,06 Lt; 4)

132009-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45 182,43 Lt; 5)

142010-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 92 394,65 Lt; 6)

152011 -01 -01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 680,58 Lt; 7)

162012-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 601,38 Lt; 8)

172013-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt; 9)

182014-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt; 10)

192015-05-28 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 259,22 Eur (94 120,63 Lt).

20Taip pat atkreipia dėmesį, kad Bendrovė praktiškai neatsiskaitinėjo su VMI prie FM. VMI prie FM mokesčių mokėtojo balanso duomenimis Bendrovei buvo atlikti gretinimai bendrai 100,99 Lt sumai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Bendrovė nė neketino atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti susidariusią nepriemoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nutartimi patvirtinti Bendrovės kreditoriai yra tik VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyrius. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje R. P. atsiskaitė su visais Bendrovės kreditoriais išskyrus institucijomis surenkančiomis valstybinius mokesčius, taip pažeisdamas VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus interesus.

21Remdamiesi aukščiau išdėstytu, daro išvadą, kad atsakovui R. P., jau 2006 metais, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks, todėl privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui nevykdant ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado naujos skolos. Dėl šios priežasties yra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą Bendrovei pažeidimas (neteisėti veiksmai) padidino Bendrovės skolų apimtį, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu kreditoriui padarytą žalą

22Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130). Pažymėtina, kad atsakovui procesinius dokumentus teismas siuntė tiek jo žinomos gyvenamosios vietos, tiek darbo vietos, tiek patikslintais ieškovo adresais, tačiau jų įteikti nepavyko.

23Ieškinys tenkintinas visiškai.

24Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei į CPK 142 str. 4 d., teismo sprendimas priimtinas už akių.

25Pagal CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

26Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.263 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvaus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovo veikla prieštarauja įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims (kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009; kt.).

28ĮBĮ 8 str. 4 d. yra numatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas pavėlavo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. ir 12 p., Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia Bendrovės vadovo materialinę atsakomybę.

29Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ši kreditorių teisė grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, jog asmuo manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo suformuodamas ieškinio pagrindą ir dalyką nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti teisės pažeidimą, privalo neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymu nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti.

30Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė šią savo pareigą ir dėl to kreditoriams buvo padaryta žala.

31Kaip jau aukščiau minėta, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013).

32Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą konstatavo, kad atsakovui jau nuo 2006 metų pradžios buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki, nes kaip tik tuo metu atsakovui turėjo tapti žinomi balanso duomenys.

33Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas (ar savininkas) kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-420/2013).

34Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad remiantis balanso duomenimis, įmonė jau 2005 m. buvo nemoki. Tokią išvadą padarė ir Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlęs UAB „Ripeta ir ko“ bankroto bylą. Kadangi vėliau finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui nebuvo teikiama, laikytina, kad įmonė jau nuo 2006 metų nebevykdė ir ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovas daugelį metų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu ne tik kad nesumažino įsiskolinimų kreditoriams, o juos per tokį ilgą laikotarpį tik didino (augo palūkanos, delspinigiai ir pan.).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

36Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

37Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį prilygina nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiui ir toks žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

38Atskirai pasisakytina dėl ieškinio senaties.

39Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. ir 2 d.).

40Šiuo atveju atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties terminas (kuris, nepaisant šio nesikreipimo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra praleistas, nes ieškovo kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje patvirtintas 2015-05-28).

41Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nes nuo šio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 93, 96 str.).

42Vadovaudamasis LR CPK 268, 285-286 str. teismas

Nutarė

43Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti inspekcijai iš atsakovo R. P., a. k. ( - ) 27 259,22 EUR (dvidešimt septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 22 euro centai) žalos atlyginimo.

44Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. ( - ) valstybei 614 EUR (šešis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita ( - ), esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

45Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

46Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

47(S)

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio... 2. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 27259,22 EUR žalą ieškovui bei... 3. Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 Bendrovė turėjo turto už 44 545... 4. Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 Bendrovė turėjo turto už 51 611... 5. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 Bendrovė turėjo turto už 291 083... 6. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 Bendrovė turėjo turto už 135 933... 7. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 Bendrovė turėjo turto už 202 698... 8. Iš aukščiau nurodytų Bendrovės balanso duomenų matyti, kad jau nuo 2005... 9. Tuo pačiu, pažymi, kad Bendrovės nepriemoka VMI prie FM sistemingai... 10. 2006-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 600,98 Lt; 2)... 11. 2007-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 711,32 Lt; 3)... 12. 2008-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 000,06 Lt; 4)... 13. 2009-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45 182,43 Lt; 5)... 14. 2010-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 92 394,65 Lt; 6)... 15. 2011 -01 -01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 680,58 Lt; 7)... 16. 2012-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 601,38 Lt; 8)... 17. 2013-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt; 9)... 18. 2014-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt; 10)... 19. 2015-05-28 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 259,22 Eur (94 120,63 Lt).... 20. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Bendrovė praktiškai neatsiskaitinėjo su VMI... 21. Remdamiesi aukščiau išdėstytu, daro išvadą, kad atsakovui R. P., jau 2006... 22. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovui... 23. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei... 25. Pagal CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių,... 26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.263 str. 1 d. yra... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo... 28. ĮBĮ 8 str. 4 d. yra numatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje... 29. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kreditorių... 30. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 31. Kaip jau aukščiau minėta, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies... 32. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo... 33. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę... 34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad remiantis balanso duomenimis, įmonė... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės už... 36. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 37. Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą konstatuotina, kad nagrinėjamoje... 38. Atskirai pasisakytina dėl ieškinio senaties.... 39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 40. Šiuo atveju atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties terminas (kuris,... 41. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nes nuo šio mokėjimo... 42. Vadovaudamasis LR CPK 268, 285-286 str. teismas... 43. Ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 44. Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. ( - ) valstybei 614 EUR (šešis šimtus... 45. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 46. Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos... 47. (S)...