Byla 2A-173-943/2015
Dėl paskolos pripažinimo nesudaryta

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-421-479/2014 ieškovo J. N. ieškinį atsakovui D. N. dėl paskolos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti paskolą, atsakovo priešieškinį ieškovui J. N. dėl paskolos pripažinimo nesudaryta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas J. N. 2012 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2010 m. rugpjūčio 15 d. Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. N. ir atsakovo D. N., įpareigoti atsakovą grąžinti 200 000 USD paskolą, 27 500 USD palūkanų, ir priteisti iš jo 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas paskolą, kuri buvo panaudota bendrovės Harbinger Seafoods LLC B klasės akcijų įsigijimui, įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau jo pablogėjusi finansinė padėtis (neteko darbo, neturi nekilnojamojo turto) bei veiksmai nepranešant apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teikia pagrindą išvadai, kad Paskolos sutartis pažeista. Dėl to ieškovas turi teisę pagal Paskolos sutarties 5 punktą reikalauti skolos grąžinimo prieš terminą.

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.

7Atsakovas D. N. 2012 m. lapkričio 2 d. padavė prašymą atnaujinti procesą byloje, atnaujinus procesą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Dėl to teismui nebuvo atskleistas faktas, kad atsakovui pagal Paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti.

8Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą.

9Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė Paskolos sutartį pripažinti nesudaryta ir negaliojančia, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis paskolos negavo ir nepasirašė prašymo dėl paskolos sumokėjimo į ieškovo valdomos įmonės Harbinger Seafoods LLC sąskaitą. Tai, kad šis prašymas buvo suklastotas, patvirtina tai, jog jame, kaip ir Paskolos sutartyje, klaidingai nurodytas atsakovo asmens kodas. Jeigu atsakovas būtų teikęs tokį prašymą, jis neabejotinai nebūtų du kartus padaręs tos pačios klaidos. Teigdamas, kad ginčo lėšas atsakovas skolinosi atsiskaitymui už Harbinger Seafoods LLC akcijas, ieškovas nutyli aplinkybes, jog atsakovui nebuvo žinoma apie 200 000 USD pervedimą į Harbinger Seafoods LLC sąskaitą ir kad ieškovas pažeidė su atsakovu sudarytą susitarimą dėl Harbinger Seafoods LLC pelno dalinimo tarp šalių. Aplinkybė, ar atsakovas apmokėjo Harbinger Seafoods LLC akcijas, nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė atsakovo prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo panaikinimo ir jo priešieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovui 13 001,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas, nustatęs, kad atsakovas pasirašė paskutinį Paskolos sutarties lapą, po sutarties pasirašymo į Harbinger Seafoods LLC sąskaitą ieškovas pervedė 200 000 USD, atsakovas tuo metu buvo įmonės prezidentu, padarė išvadą, kad paskola atsakovui buvo suteikta. Nors pagal Paskolos sutarties 2.1 punkto nuostatas paskola turėjo būti pervesta iki sutarties pasirašymo, tai nepaneigia paskolos suteikimo fakto. Teismas pažymėjo, kad Paskolos sutarties vykdymą patvirtina ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytas prašymas, kurio suklastojimo faktas nėra įrodytas, dėl paskolos pervedimo į Harbinger Seafoods LLC sąskaitą bei aplinkybė, kad už pasiskolintas lėšas atsakovas įgijo Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių – obligacijų. Atsakovo teiginius, kad jis nesiekė tapti Harbinger Seafoods LLC akcininku ar vertybinių popierių savininku, teismas atmetė kaip neįrodytus ir prieštaraujančius atsakovo siekiui dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aplinkybė, kad Harbinger Seafoods LLC turto įgijimas nepateisino atsakovo lūkesčių, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl paskolos priteisimo iš atsakovo.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, kadangi iš esmės nepasisakė dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo, o pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo priimti nutartį, o ne sprendimą. Atnaujinus procesą liko neišnagrinėtas ir neįvertintas ieškovo reikalavimas nutraukti prieš terminą Paskolos sutartį, kadangi apeliantas pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, taip pat apie tai, kad nebuvo informuotas apie reikalavimą nutraukti sutartį. Neišsprendus Paskolos sutarties nutraukimo klausimo, nebuvo teisinio pagrindo ir skolos priteisimui.

162. Priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų, t. y. nepasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės įrodomosios reikšmės. Ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, kad prašymas išmokėti paskolą buvo suklastotas: sukurtas montažo būdu dirbtinai į paruoštą sutarties tekstą įkopijuojant apelianto parašą. Be to, teismas be pagrindo vadovavosi Harbinger Seafoods LLC akcijų ir obligacijų įsigijimo / perleidimo sutartimis, kurioms taikytina Jungtinių Amerikos Valstijų teisė. Taigi teismas, remdamasis Lietuvos teise, negalėjo padaryti išvadų dėl to, ar apeliantas įgijo vertybinius popierius nuosavybės teise. Pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus teismui turėjo kilti abejonių dėl paskolos santykių buvimo tarp šalių.

173. Paskolos sutarties 2.1 punkte buvo aiškiai numatyta, kad pinigai turi būti perduoti iki sutarties pasirašymo, tačiau jie į Harbinger Seafoods LLC sąskaitą pervesti po sutarties sudarymo. Taigi paskolos dalyko perdavimo faktą turėjo įrodyti ieškovas, o ne jį paneigti apeliantas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. prieš S. G., bylos Nr. 3K-3-192/2012). Kadangi prašymas dėl paskolos išmokėjimo yra suklastotas, aišku, kad nebuvo apelianto valios gauti paskolą. Dėl to tarp šalių nesusiformavo paskolos teisiniai santykiai.

184. Paskolos sutartis yra tariamas sandoris. Tą patvirtino liudytojas K. B. ir ieškovas, kurie parodė, kad Paskolos sutarties ir Harbinger Seafoods LLC akcijų įsigijimo sutarčių tikslas buvo gauti investuotojų vizas Jungtinėse Amerikos Valstijose, t. y. gyventi ir dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose be jokių apribojimų.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

201. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo institutą. Teismas pasisakė dėl visų šalių pateiktų įrodymų ir pagrįstai pripažino priešieškinio faktinį pagrindą esant neįrodytu. Vertindamas eksperto išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad prašymą išmokėti paskolą, apeliantas atsiuntė iš savo el. pašto, t. y. apeliantas, veikdamas nesąžiningai, pats įklijavo savo parašą į prašymą, planuodamas negrąžinti ieškovui paskolos. Įrodymų, kad apelianto el. paštu pasinaudojo kiti asmenys, nepateikta. Aplinkybė, kad dalis dokumentų, turinčių įrodomąją galią, sudaryti pagal Jungtinių Amerikos Valstijų teisę, nereiškia, jog teismas neturėjo teisės jais remtis nustatinėdamas ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

212. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad pinigų pervedimas į trečiosios šalies banko sąskaitą yra laikomas tinkamu paskolos sumos suteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje V. N. prieš L. L., bylos Nr. 3K-3-37/2012). Apelianto elgesys po Paskolos sutarties sudarymo: nereikalavo išmokėti paskolos ar nutraukti sutartį, nepateikė įrodymų, kokiomis lėšomis atsiskaitė už Harbinger Seafoods LLC vertybinius popierius, patvirtina, kad paskolos dalykas jam buvo perduotas. 2014 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje apeliantas pripažino, kad neturėjo lėšų Harbinger Seafoods LLC vertybiniams popieriams įgyti, tačiau prieštaraudamas pats sau parodė, jog Paskolos sutartį sudarė be jokio tikslo. Tai, kad apeliantas žinojo apie pinigų pervedimą į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą, patvirtina aplinkybės, jog apeliantas buvo vienintelis įmonės banko sąskaitos valdytojas.

223. Apie Paskolos sutarties tariamą pobūdį apeliantas pasisakė tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, bet ne prašyme atnaujinti procesą, todėl teismas pagrįstai nepripažino sutarties niekine. Ginčo sutarties tariamumą paneigia šalių aktyvūs veiksmai ją vykdant. Nepriklausomai nuo to, kokių motyvų vedinas apeliantas sudarė Paskolos sutartį, pinigai jam buvo perduoti ir jis juos panaudojo įgyti vertybiniams popieriams, kurie suteikė jam galimybę gauti vizą dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėtina, kad apeliantas Harbinger Seafoods LLC vertybinius popierius įgijo tą pačią dieną, kai paskolos suma buvo pervesta į įmonės sąskaitą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde išdėstytų faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

26Dėl tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo ribų, atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

27Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. prieš S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2013, ir joje nurodytą teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad, atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ prieš VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir k., bylos Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Serfas“ prieš AB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007).

28Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesas byloje atnaujintas apelianto nurodytas aplinkybes teismui kvalifikavus pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo šiuo pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-363/2010, ir joje nurodytą teismo praktiką). Dėl aptartų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad jos suponuoja, jog, atnaujinus procesą, bylos įrodinėjimo dalykas nepasikeitė. Pagal šalių apibrėžtas ginčo ribas įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra įstatyme nurodyti faktai (įrodomieji faktai), kurie patvirtintų arba paneigtų reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą, t. y. ar ieškovas iš tiesų perdavė paskolos dalyką apeliantui. Jie nustatinėtini tiriant ir vertinant šalių bylos svarstymui pateiktus įrodymus bei nurodytas Paskolos sutarties pasirašymo, vykdymo aplinkybes.

29Dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo

30Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, nurodytas ir apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo, padarė išvadą, kad ieškovas suteikė apeliantui paskolą. Nagrinėdamas bylą, atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir sprendė, ar pagrįstos apelianto nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis negavo pinigų pagal Paskolos sutartį.

31Teisinių santykių, susiklostančių paskolos sutarties pagrindu (be kita ko, paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta dėl pinigų neperdavimo), aiškinimas yra išplėtotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje civilinėje byloje V. M. prieš L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Joje aiškiai ir nedviprasmiškai išskirta, kad paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Toks paskolos teisinių santykių ypatumas reiškia, kad nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai raštu sudarytoje sutartyje patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pastarajam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CPK 12, 178 straipsniai). Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

32Byloje nustatyta, kad apeliantas pripažįsta su ieškovu pasirašęs Paskolos sutartį, tačiau jis neigia pinigų gavimo faktą. Paskolos sutarties 1 punkte įrašyta, kad „<...> Paskolos davėjas paskolino ir pervedė Paskolą į paskolos Gavėjo nurodytą banko sąskaitą, prieš pasirašant šią Sutartį, o Paskolos gavėjas pasirašydamas šią Sutartį patvirtina, kad Paskolą gavo prieš pasirašant šią Sutartį“. Iš tokios sutartinės nuostatos kalbinės formuluotės aišku, kad, pasirašęs sutartį, apeliantas patvirtino paskolos dalyko (200 000 USD) gavimą, t. y. pinigų pervedimą į jo nurodytą banko sąskaitą. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad cituota Paskolos sutarties sąlyga neatitiko realios faktinės padėties, nes pinigai iki sutarties sudarymo apeliantui nebuvo perduoti. Pagal bylos svarstymui pateiktus dokumentus Paskolos sutartyje įrašytą 200 000 USD sumą, kaip paskolos dalyką, ieškovas, vykdydamas el. paštu gautą apelianto vardu surašytą prašymą dėl paskolos išmokėjimo, pervedė į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą 2010 m. rugpjūčio 23 d. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovas perdavė apeliantui Paskolos sutartyje įrašytą pinigų sumą, pervesdamas ją į apelianto nurodytą banko sąskaitą. Vien tai, kad Paskolos sutartyje buvo įrašyta, jog pinigai perduoti iki jos pasirašymo, nepaneigia akivaizdaus vėlesnių veiksmų ryšio su sutarties vykdymu pinigų sumos perdavimo ir prašymo turinio aspektais. Ginčydamas pinigų perdavimo faktą apeliantas įrodinėja, kad jis minėto rašto nepasirašė ir ieškovui nesiuntė, apie pinigų pervedimą į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą nežinojo. Atsikirsdamas į tokius teiginius, ieškovas nurodo, kad už ginčo sumą apeliantas įgijo Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad apelianto pateikiama Paskolos sutarties pasirašymo bei vykdymo versija yra nepatikima ir ji neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegija su tokia pozicija neturi pagrindo nesutikti ir pabrėžia, kad apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.

33Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. prieš tai nurodytą kasacinę bylą V. M. prieš L. B.). Vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Z. prieš K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008, ir joje nurodytą teismo praktiką). Prieš tai minėta, kad apeliantas pripažįsta, jog pasirašė Paskolos sutartį, jis taip pat neneigia, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. pervedė į Harbinger Seafoods LLC 200 000 USD sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „D. N. paskolos sutartis“. Atsižvelgdama į apelianto gynybinę poziciją, teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl to, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas ieškovo atliktas nurodytas pinigų pavedimas, t. y. ar kaip paskolos dalyko, įvardyto Paskolos sutartyje, perdavimas, ar kaip kitoks veiksmas, nesukuriantis apeliantui prievolės atsakyti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

34Apklausiamas 2014 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, apeliantas paaiškino, kad jį ir ieškovą siejo ilgamečiai verslo ryšiai, o jo dalyvavimo Harbinger Seafoods LLC veikloje pagrindas buvo šalių susitarimas dėl investicijų Jungtinėse Amerikos Valstijose (garso posėdžio įrašo 1 h 27 min 25–35 s, 1 h 30 min 20–40 s). Atsakydamas į bylą nagrinėjusio teisėjo klausimą, kodėl pasirašė Paskolos sutartį, apeliantas nurodė, kad tokiu būdu jis su ieškovu įformino tarpusavio susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo ateityje bet kuriuo metu suteikti apeliantui paskolą (garso posėdžio įrašo 1 h 34 min 7–10 s, 1 h 34 min 40–45 s, 1 h 35 min 50–55 s). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie apelianto paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja Paskolos sutarties turiniui (nėra jokių nuostatų apie ieškovo įsipareigojimą apeliantui skolinti pinigus ateityje), kurio, kaip parodė 2014 m. gegužės 20 d. posėdyje, apeliantas tariamai neskaitė (garso posėdžio įrašo 2 h 16 min 50–54 s). Apeliantas neneigia to, kad dalyvavo Harbinger Seafoods LLC veikloje, t. y. ginčo sandorio sudarymo ir pinigų į įmonės sąskaitą pervedimo metu buvo jos vadovu. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad apeliantas pasirašė eilę su Harbinger Seafoods LLC vertybiniais popieriais susijusių dokumentų: 2010 m. birželio 22 d. steigimo sutartį (I b. t., l. 177–185), 2010 m. birželio 22 d. Pirmaeilių užtikrintų obligacijų pirkimo sutartį (II b. t., l. 16–28), 2010 m. birželio 22 d. Kapitalo dalių įsigijimo sutartį (III b. t., l. 102–105), 2010 m. rugpjūčio 31 d. Obligacijų, pirkimo sutarties ir RAB sutarties pakeitimą ir sutikimą su šiuo pakeitimu (II b. t., l. 191–193), 2010 m. rugpjūčio 31 d. LLC įstatų, įsigijimo sutarties ir pažymos / sertifikato pateikimą ir sutikimą (III b. t., l. 110–111), 2010 m. rugsėjo 1 d. Harbinger Seafoods LLC valdymo komiteto ir A klasės narių bendrą raštišką sutikimą (II b. t., l. 33–36). Iš išvardytų dokumentų turinio spręstina, kad apeliantas 2010 m. birželio 22 d. įsipareigojo iš Harbinger Seafoods LLC išpirkti B serijos privalomai konvertuojamų pirmaeilių užtikrintų obligacijų už 200 000 USD, kurios jam buvo išduotos 2010 m. rugpjūčio 23 d. (II b. t., l. 191; III b. t., l. 110). Aptarta rodo, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. ieškovui pervedus į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą 200 000 USD, kaip paskolos dalyko pagal Paskolos sutartį perdavimą, apeliantui buvo išduota įmonės obligacijų už nurodytą sumą (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde dėstomas argumentas, kad dokumentai, susiję su Harbinger Seafoods LLC vertybiniais popieriais, neturi įrodomosios reikšmės, nes jiems taikytina Jungtinių Amerikos Valstijų teisė, kurios turinys byloje nebuvo atskleistas, atmestinas kaip nepagrįstas.

35Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, koks yra apelianto minimos Jungtinių Amerikos Valstijų teisės, kuri turėtų būti taikoma Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių apmokėjimo, perleidimo teisiniams veiksmams kvalifikuoti, turinys, aptartų dokumentų sąlygos tiesiogiai koreliuoja su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta prieš tai, apeliantas neneigia pasirašęs Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių įgijimo sandorius. Faktą, kad apeliantui turėjo priklausyti Harbinger Seafoods LLC vertybiniai popieriai, patvirtina įmonės mokesčių deklaracijos už 2010 metus išrašas (II b. t., l. 114–115), apelianto parodymai, duoti Didžiojoje Britanijoje tarp bylos šalių vykstančiame teisminiame procese (I b. t., l. 72–73), 2010 m. rugsėjo 21 d. apelianto el. laiškas dėl Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių dalies perleidimo K. B. (II b. t., l. 126), taip pat apelianto paaiškinimai, kad įmonės akcijų įgijimas buvo viena iš sąlygų Jungtinių Amerikos Valstijų vizai gauti (2014 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 h 40 min 10–30 s). Iš aptartų įrodymų turinio matyti, kad Paskolos sutartyje įrašyta paskolos suma sutapo su apelianto prievolės apmokėti Harbinger Seafoods LLC vertybinius popierius dydžiu. Be to, iškart po ginčo lėšų, kaip paskolos suteikimo apeliantui, pervedimo į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą apeliantui buvo išduoti įmonės vertybiniai popieriai, kurių dalį jis vėliau perleido K. B.. Apelianto teiginiai, kad Harbinger Seafoods LLC įstatinis kapitalas nebuvo apmokėtas, nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei prieštarauja jo paties veiksmams pasirašant sutartis, kuriose įtvirtinti priešingi faktai.

36Pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimus apeliantas grindžia iš esmės tuo, kad teismas neatsižvelgė į teismo eksperto parengtas išvadas dėl apelianto vardu surašyto 2010 m. rugpjūčio 20 d. prašymo dėl paskolos išmokėjimo suklastojimo. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčo lėšas į Harbinger Seafoods LLC banko sąskaitą pervedė remdamasis el. paštu gautu apelianto vardu pasirašytu prašymu dėl paskolos išmokėjimo. Nustatyti, ar šis prašymas nėra suklastotas, byloje buvo paskirta ekspertizė. Ją atlikęs, teismo ekspertas parengė išvadą, kurioje nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog prašymo kopija yra montavimo būdu, t. y. į surinktą kompiuteryje arba atspausdintą tekstą įkėlus parašo apelianto vardu kopiją, pagamintas dokumentas arba jo pirmoji kopija (III b. t., l. 15–16). Taigi teismo eksperto išvada dėl prašymo suklastojimo, kaip tą apibrėžia apeliantas, yra ne vienareikšmė, bet santykinė, t. y. paremta tikimybe. Kita vertus, prašymo parengimo būdas bylos faktinio pagrindo visumoje yra nereikšminga aplinkybė, kadangi jį ieškovui turėjo pateikti būtent apeliantas (CPK 185 straipsnis). Toks faktinių aplinkybių vertinimas pirmiausia grįstinas tuo, kad prašymas buvo išsiųstas iš apelianto naudoto el. pašto ( - ). Apeliantas neneigia, kad naudojosi nurodytu el. paštu, tą įrodo ir bylos svarstymui pateikta susirašinėjimo, vykusio tarp šalių el. laiškais, medžiaga (II b. t., l. 124, 126). 2010 m. rugpjūčio 25 d. datuojamame laiške, adresuotame ieškovui, kuris išsiųstas iš apelianto naudoto el. pašto, tiesiogiai minima, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Harbinger Seafoods LLC akcijų apmokėjimas ieškovo pervestomis ginčo lėšomis (II b. t., l. 124). Antra, apeliantas buvo Harbinger Seafoods LLC vadovas, jis atidarė ir įmonės vardu valdė banko sąskaitą, į kurią ieškovas kaip paskolos suteikimą pervedė 200 000 USD (III b. t., l. 87–88). Teisėjų kolegija šių faktinių aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į jo ilgametę patirtį versle bei užimtas pareigas Harbinger Seafoods LLC apeliantas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, neabejotinai turėjo žinoti apie į įmonės sąskaitą ieškovo atliktą ginčo mokėjimą bei jo paskirtį ir tikslą. Visuma aptartų faktinių aplinkybių patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ekspertizės išvados įrodomosios reikšmės padaryta visapusiškai ir objektyviai išanalizavus bylos faktinį pagrindą sudarančius duomenis.

37Nustatytos aplinkybės, kad apeliantas pasirašė Paskolos sutartį, jis pateikė ieškovui prašymą dėl pinigų pervedimo į Harbinger Seafoods LLC sąskaitą – išreiškė valią dėl tokio paskolos dalyko perdavimo būdo, ieškovas apelianto prašymą įvykdė, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ieškovo atliktą mokėjimo pavedimą kaip paskolos dalyko perdavimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi logikos dėsniais. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad nėra jokios koreliacijos (priežastinio ryšio požiūriu) tarp apelianto teiginių dėl to, kokiais motyvais vedinos bylos šalys pasirašė Paskolos sutartį, ir sutarties sąlygų bei jos vykdymo aplinkybių. Sutarčių aiškinimas pagal taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ prieš UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010), grindžiamas konsensualizmo principu, t. y. pagrindinė reikšmė teikiama sutarties šalių valiai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau tuo atveju, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas prieš E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, apeliantas paaiškino, kad Paskolos sutartį šalys pasirašė įformindamos jų susitarimą dėl pinigų skolinimo ateityje. Vis dėlto tokio ketinimo negalima išvesti nei iš sutarties teksto, nei iš aptartų jos sudarymo ar vykdymo aplinkybių. Taigi nei subjektyvusis, nei objektyvusis Paskolos sutarties aiškinimas neteikia pagrindo išvadai laikyti apelianto išsakomą sutarties sudarymo versiją pagrįsta. Priešingai, apelianto pozicija dėl jo tikrųjų ketinimų pasirašant Paskolos sutartį yra nenuosekli bei kito priklausomai nuo bylos nagrinėjimo eigos. Tą betarpiškai patvirtina apeliacinio skundo argumentai, kad Paskolos sutartį šalys neva sudarė tik siekdamos simuliuoti Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių apmokėjimą, kaip vieną iš teisinių bei faktinių prielaidų apeliantui gauti Jungtinių Amerikos Valstijų vizą.

38Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo institutą, pažeidimų

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Anot apelianto, teismas, atmesdamas jo prašymą, neatskleidė bylos esmės, o ginčo klausimą išspręsdamas sprendimu, o ne nutartimi, pažeidė CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šių argumentų nepagrįstumo aspektu teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantas, nors ir teigia apie netinkamą bylos procesą pirmosios instancijos teisme, o kartu ir apie bylos esmės neatskleidimą, tačiau neprašo grąžinti bylos pakartotinai į stadiją, kurioje tariamai nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą. Be to, apeliaciniame skunde nėra atskleidžiama, kaip įvardijami procesinių teisės normų pažeidimai galėjo lemti neteisingą ir nepagrįstą bylos išnagrinėjimo rezultatą. Taigi apeliantas de jure nėra suformulavęs apeliacinio skundo teisinio pagrindo, kuris galėtų būti apeliacijos nagrinėjimo dalyku aptariamoje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjo pagal proceso atnaujinimo pagrindus, nurodytus apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. tyrė ir analizavo, ar apeliantui buvo perduotas paskolos dalykas. Taigi proceso vedimo taisyklės, įskaitant apelianto teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars), nebuvo pažeistos (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Apeliantui nepalanki ginčo baigtis pati savaime nereiškia, kad teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai (pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, logikos dėsnius) ar šališkai įvertinęs bylos svarstymui pateiktus įrodymus. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies ir teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad teismas aiškinosi ir tyrė šalių argumentus, pateiktus įrodymus, susijusius su įrodinėjimo dalyku, t. y. ar ieškovas iš tiesų perdavė paskolos dalyką apeliantui, dėl jų pasisakė. Priėjęs prie išvados, kad ieškovas iš tiesų apeliantui perdavė pagal Paskolos sutartį 200 000 USD, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti tiek apelianto prašymą panaikinti 2012 m. balandžio 19 d. teismo sprendimą, tiek jo priešieškinį. Aplinkybė dėl to, kokio pobūdžio procesinį sprendimą teismas, baigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, turėjo priimti – nutartį ar sprendimą, apeliacinio skundo teisinio bei faktinio pagrindų požiūriu yra teisiškai nereikšminga. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad teismas, atnaujinęs procesą, turėjo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo prieš terminą nutraukti Paskolos sutartį, kadangi skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo suėjęs sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovo reikalavimo nutraukti prieš terminą Paskolos sutartį, o kartu ir apelianto pateiktų įrodymų, kuriais grįsti apelianto atsikirtimai, nagrinėjimas skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo praradęs teisinę prasmę.

40Dėl Paskolos sutarties tariamo pobūdžio

41Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo argumentus dėl ginčo sandorio tikrųjų tikslų, neatsižvelgė į tai, jog Paskolos sutartis yra tariamas sandoris. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teigdamas esą Paskolos sutartis yra tariamo pobūdžio, apeliantas pirmiausia neigia savo argumentus, jog Paskolos sutartį pasirašė ketindamas ateityje pasiskolinti iš ieškovo pinigų, t. y. sukurti teisines pasekmes, būdingas paskolos teisiniams santykiams. Antra, apelianto pasirinkta gynybos nuo pareikštų reikalavimų pozicija yra nenuosekli, nes nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. prieš R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Nepaisant to, pažymėtina, kad tariamą Paskolos sutarties pobūdį apeliantas sieja išimtinai su tuo, jog jos sudarymo tikslas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų vizos apeliantui gavimas.

42Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. K. ir kt. prieš A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012, ir joje nurodytą teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto pozicija, kad, sudarydamas Paskolos sutartį, jis siekė įgyti Harbinger Seafoods LLC vertybinių popierių. Vis dėlto apelianto reikalavimas taikyti sandorių negaliojimo institutą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, nustačius, kad Paskolos sutartis faktiškai buvo vykdoma, t. y. apeliantui perduoti pinigai, kurie panaudoti Harbinger Seafoods LLC vertybiniams popieriams apmokėti. Kitokiai išvadai padaryti teisėjų kolegija pagrindo nenustatė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 1.86 straipsnio taikymo taip pat pripažintini nepagrįstais.

43Apibendrindama aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas J. N. 2012 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį... 7. Atsakovas D. N. 2012 m. lapkričio 2 d. padavė prašymą atnaujinti procesą... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino atsakovo... 9. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė atsakovo... 12. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pasirašė paskutinį Paskolos sutarties... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. 1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias... 16. 2. Priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi... 17. 3. Paskolos sutarties 2.1 punkte buvo aiškiai numatyta, kad pinigai turi būti... 18. 4. Paskolos sutartis yra tariamas sandoris. Tą patvirtino liudytojas K. B. ir... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti,... 20. 1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 21. 2. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad pinigų pervedimas į... 22. 3. Apie Paskolos sutarties tariamą pobūdį apeliantas pasisakė tik bylos... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio... 26. Dėl tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo ribų, atnaujinus procesą CPK... 27. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo institutas... 28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesas byloje atnaujintas apelianto... 29. Dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo ... 30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines... 31. Teisinių santykių, susiklostančių paskolos sutarties pagrindu (be kita ko,... 32. Byloje nustatyta, kad apeliantas pripažįsta su ieškovu pasirašęs Paskolos... 33. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą... 34. Apklausiamas 2014 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, apeliantas paaiškino,... 35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, koks yra apelianto... 36. Pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 37. Nustatytos aplinkybės, kad apeliantas pasirašė Paskolos sutartį, jis... 38. Dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 40. Dėl Paskolos sutarties tariamo pobūdžio ... 41. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo... 42. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 43. Apibendrindama aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 44. Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti...