Byla e2-1280-494/2019
Dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Automirksita“ priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant G.Jasilionienei, Irmai Kasinskienei, R. Č., Laimonui Rukšėnui, dalyvaujant ieškovui E. J., jo atstovei advokato padėjėjai E.Kaminskienei (buv.Norvaišaitei), atsakovo atstovams V. C., advokatei J.Ivanauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui UAB „Automirksita“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Automirksita“ priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

21. Ieškovas E. J. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, ieškovo E. J., a. k. ( - ) 52 131,60 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius šimtą trisdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt centų) negrąžintos sumos; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, ieškovo E. J., a. k. ( - ) naudai palūkanas dėl praleisto termino piniginei prievolei įvykdyti, skaičiuojant penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, (CK 6.210 str. 1 d.). - 2 861,13 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir trylika centų); 3) priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, ieškovo E. J., a. k. ( - ) naudai įstatymo nustatyto 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 27 d., 2009 m. gruodžio 21 d., 2010 m. kovo 26 d., 2010 m. birželio 22 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. liepos 27 d. vykusių UAB „Laumkelis“, juridinio asmens kodas 124816130, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimų metu buvo svarstyta ir nutarta su įmonės akcininku ir direktoriumi - Ieškovu, pasirašyti beprocentes paskolų sutartis ir pagal šias paskolų sutartis gautas lėšas panaudoti tolimesnei UAB „Laumkelis“ ūkinei veiklai vystyti. 3. Ieškovas, 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocenčių paskolų sutarčių pagrindu (toliau - Beprocentės paskolų sutartys) paskolino UAB „Laumkelis“, atstovaujamam 2009 m. birželio 1 d. įgaliojimo ir 2011 m. birželio 1 d. įgaliojimo pagrindu įgalioto direktoriaus pavaduotojo V. C., iš viso 360 000 Lt (104 263,21 Eur) dydžio sumą, kuri grynaisiais pinigais UAB „Laumkelis“ buvo perduota pagal kasos pajamų orderio kvitus: Serija LAU Nr. 1630, Serija LAU Nr. 1638, Serija LAU Nr. 1723, Serija LAU, Nr. 1771, Serija LAU Nr. 1850, Serija LAU Nr. 1923, Serija LAU Nr. 1982, Serija LAU, Nr. 2618, Serija LAU Nr. 2076. Duomenys apie iš fizinių asmenų (Ieškovo) 360 000 Lt (104 263,21 Eur) dydžio gautas paskolas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikti mokesčių administratoriaus žiniai. Pagal 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocenčių paskolų sutarčių 3.2 punktus, paskolų grąžinimo terminas suėjo 2015 m. sausio 1 d. Pagal 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d., beprocenčių paskolų sutarčių 3.2 punktus, paskolintų sumų grąžinimo terminas yra 2019 m. arba per 15 dienų paskolos davėjui (Ieškovui) pateikus raštišką prašymą. 4. 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusio UAB „Laumkelis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta pradėti UAB „Laumkelis“ reorganizavimą, įmonę padalijant į UAB „Automobilių dalys“, juridinio asmens kodas 303397478, ir UAB „Automirksita“, juridinio asmens kodas 303404360, (toliau - Atsakovas), kurios po reorganizavimo gavo po 50 proc. viso UAB „Laumkelis“ turto ir įsipareigojimų. UAB „Laumkelis“ reorganizavimo dieną 360 000 Lt (104 263,20 Eur) mokėtina suma Ieškovui nebuvo grąžinta, ką pagrindžia kartu su šiuo ieškiniu pridedamas UAB „Laumkelis“ 2014 m. lapkričio 3 d. bandomasis balansas (žr. priedo Nr. 9, 40 eilutę), UAB „Laumkelis“ 2014 m. lapkričio 3 d. balansas (žr. priedo Nr. 9, 11 lapo E skilties I. eilutę) ir UAB „Laumkelis“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (žr. priedo Nr. 9, 15 lapo 6 pastabą). Atsižvelgiant į tai, Atsakovas perėmė ir 50 proc. pagal Beprocentes paskolų sutartis prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos sudaro 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma (skolą detalizuojantys duomenys pateikti lentelėje Nr. 1).

Dokumento rengimo data Dokumentas Kasos pajamų orderio kvitas Pradinė suma (Lt, Eur) Po reorganizavimo likusi suma (Lt, Eur) Paskolos grąžinimo data (beprocentės paskolos sutarties 3.2. punktas)
2009-07-13 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 1630, Serija LAU Nr. 1638 30 000 Lt (86 88,60 Eur) 15 000 Lt (4 344,30 Eur) 2019-08-01 arba per 15 d. Paskolos davėjui pateikus raštišką prašymą.
2009-10-28 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 1723 60 000 Lt (17 377,20 E ur) 30 000 Lt (8 688,60 Eur ) 2019-08-01 arba per 15 d. Paskolos davėjui pateikus raštišką prašymą.
2009-12-23 Beprocentės Paskolos sutartis  Serija LAU Nr. 1771 50 000 Lt (14 481 Eur) 25 000 Lt (7 240,50 Eur) 2015-01-01
2010-04-02 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 1850 60 000 Lt (17 377,20 Eur) 30 000 Lt (8 688,60 Eur) 2015-01-01
2010-06-28 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 1923 60 000 Lt (17 377,20 Eur) 30000 Lt (8 688,60 Eur) 2019-07-01 arba per 15 d. Paskolos davėjui pateikus raštišką prašymą.
2010-09-08 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 1982 40 000 Lt (11 584,80 Eur) 20000 Lt (5 792,40 Eur) 2019-09-08 arba per 15 d. Paskolos davėjui pateikus raštišką prašymą.
2010-12-22 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 2076 50 000 Lt (14 481,00 Eur) 25000 Lt (7 240,50 Eur) 2015-01-01
2011-07-29 Beprocentės paskolos sutartis Serija LAU Nr. 2618 10 000 Lt (2 896,20 Eur) 1 448,10 Eur (5 000 Lt) 2015-01-01
Iš viso:   104 263,20 Eur (360 000 Lt) 52 131,60 Eur (180 000 Lt)  
5. Atsakovo po UAB „Laumkelis“ 2014 m. lapkričio 3 d. įvykusio reorganizavimo perimtas ir nepadengtas įsipareigojimas Ieškovui aiškiai užfiksuotas Atsakovo 2014 m. gruodžio 31 d. balanse (žr. priedo Nr. 10, E skilties I eilutę), kurio duomenys yra detalizuojami sąskaitos plano apyvartoje (žr. sąskaitų plano apyvartos 4013 eilutę, priedą Nr. 10). Suėjus dalies Beprocenčių paskolų sutarčių grąžinimo terminams, UAB „Automobilių dalys“ grąžino po UAB „Laumkelis“ reorganizavimo 50 proc. perimtų įsipareigojimų Ieškovui (žr. priedą Nr. 11), tačiau Atsakovas skolos negrąžino, todėl Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su 2017 m. balandžio 11 d. prašymu (žr. priedą Nr. 12), nurodydamas, jog paskolų sutartys vienašališkai nutraukiamos dėl įsipareigojimų nevykdymo laiku, ir reikalaudamas grąžinti pagal 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocentes paskolų sutartis pradelstas sumas ir grąžinti pagal 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d. beprocentes paskolos sutartis paskolintas sumas, kurios, remiantis 3.2 punktais, turi būti grąžintos per 15 dienų, paskolos davėjui (Ieškovui) pateikus raštišką prašymą. Papildomai Ieškovas 2017 m. balandžio 11 d. prašymu paragino Atsakovą kreiptis į Ieškovą dėl mokėjimo grafiko ir taikos sutarties sudarymo. Tačiau Atsakovas per nustatytą 15 dienų terminą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) dydžio skolos negrąžino ir į Ieškovą dėl mokėjimo grafiko, bei taikos sutarties sudarymo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskolos sutarties samprata, pagal kurią paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos - paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1714-413/2016). Atkreipia dėmesį, jog kartu su šiuo ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai: Beprocenčių paskolos sutarčių kopijos (žr. priedą Nr. 3), kasos pajamų orderio kvitų: Serija LAU Nr. 1630, Serija LAU Nr. 1638, Serija LAU Nr. 1723, Serija LAU, Nr. 1771, Serija LAU Nr. 1850, Serija LAU Nr. 1923, Serija LAU Nr. 1982, Serija LAU, Nr. 2618, Serija LAU Nr. 2076 kopijos (žr. priedą Nr. 6) ir UAB „Laumkelis“ duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas sumas (forma FR0711) (žr. priedą Nr. 7) įrodo, kad Ieškovas paskolino ir faktiškai perdavė UAB „Laumkelis“ nuosavybėn 360 000 Lt (104 263,20 Eur) sumą, kas pagrindžia paskolos sutartinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. rugsėjo 26 d. UAB „Laumkelis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl įmonės reorganizavimo (žr. priedą Nr. 8), todėl, remiantis CK 2.97 straipsnio 7 dalimi, kuomet juridinis asmuo reorganizuojamas jį padalijant, t. y. vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigiami du ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, Atsakovui perėjo dalis UAB „Laumkelis“ teisių ir prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 68 straipsnio 1 dalį, reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas. Pažymėtina, jog 2014 m. lapkričio 3 d. UAB „Laumkelis“, UAB „Automobilių dalys“ bei Atsakovo akcininkai pritarė reorganizavimo sąlygoms, todėl UAB „Laumkelis“ ir Atsakovas pasirašė 2014 m. lapkričio 3 d. turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 (žr. priedą Nr. 9), pagal kurį Atsakovas priėmė 50 proc. UAB „Laumkelis“ turto, teisių ir pareigų. Taigi po reorganizavimo įsteigtam Atsakovui teko 50 proc. pagal Beprocentes paskolų sutartis Ieškovo paskolintų ir negrąžintų sumų, t. y. 52 131,60 Eur. 7. Šiuo atveju Atsakovui kaip paskolos gavėjui kilo pareiga, suėjus 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocenčių paskolų sutartyse nustatytam terminui, ir 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d., beprocenčių paskolų sutarčių pagrindu, Ieškovui raštu pareikalavus, per 15 dienų terminą grąžinti paskolintas sumas. Tačiau Atsakovas nesilaikė aukščiau nurodytų Beprocenčių paskolos sutarčių sąlygų ir skolintų sumų negrąžino, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.870 straipsnio 1 dalies ir CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3Remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. 8. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų iki 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocenčių paskolų sutartyse nustatyto termino, nebendradarbiauja su Ieškovu, todėl Ieškovas kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo bei kartu prašo priteisti CK 6.874 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Terminas praleistas už pagal 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocentes paskolų sutartis gautas pinigų sumas, iš viso 170 000 Lt (49 235,40 Eur), kurios 50 proc. po reorganizavimo perėjo Atsakovui, t. y. 85 000 Lt (24 617,70 Eur). Pagal 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d. beprocentes paskolos sutartis terminas paskolos grąžinimui buvo nustatytas 2019 m. arba per 15 d. nuo raštiško pareikalavimo. Atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. balandžio 11 d. prašyme, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti paskolintas lėšas, Atsakovui terminas dėl skolos grąžinimo buvo nustatytas iki 2017 m. balandžio 26 d., tačiau nesulaukus skolos grąžinimo paskutinę dieną, maksimaliai operatyviai buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu, todėl už šią sumą penkių procentų dydžio metinių palūkanų reikalaujama nebus. Palūkanų suma ir jos apskaičiavimas nurodytas žemiau: Nustatytas terminas 85 000 Lt (24 617,70 Eur) pinigų sumai grąžinti 2015 m. sausio 1 d. Kadangi pinigai vis dar nėra grąžinti ir terminas yra praleistas, todėl skaičiuojamos 849 dienos nuo termino praleidimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. (24 617,70 Eur * 5) / 100) / 365 = 3,37 Eur už vieną dieną; 3,37 Eur * 849 = 2 861,13 Eur. Iš viso: reikalavimo sumos ir palūkanų yra priskaičiuota 54 992,73 Eur. 9. Atsakovas UAB „Automirksita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Lietuvos teisėje skiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių - CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba. bylos Nr. 3K-3-341/2005;2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. S. L, A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., L B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-250/2014). 10. Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis - šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). 11. Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą - priešingai sandorio šaliai (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Tarp Ieškovo ir UAB „Laumkelis“ nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kaip minėta bylose, kuriose keliamas sudaryto sandorio fiktyvumo klausimas teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. 12. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis - sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo - priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014). Taigi paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai raštu sudarytoje sutartyje patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pastarajam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CPK 12, 178 straipsniai). Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (.Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-943/2015). 13. Vertinant tarp Ieškovo ir Atsakovės susidariusią situaciją atkreiptinas dėmesys į bylos dalyvių padėtį paskolos sutarčių pasirašymo metu. Paskolos sutarčių, iš kurių Ieškovas kildina mokėtinas sumas, šalys yra Ieškovas (paskolos davėjas) ir UAB „Laumkelis“ (paskolos gavėjas). Ieškovas paskolos sutarčių pasirašymo metu buvo paskolos gavėjo UAB „Laumkelis“ direktorius. Kadangi būdamas UAB „Laumkelis“ direktorius Ieškovas oficialiai atstovaujamojo vardu sandorių su pačiu savimi sudaryti negalėjo (CK 2.134 str. 1 d.), jis paskolų sutartis įgaliojo pasirašyti UAB „Laumkelis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas užėmusi V. C. (kuris yra Atsakovės savininkas ir direktorius). Taigi, Ieškovas paskolos sutartis pasirašė su įmone, kurios direktorius tuo metu buvo, įgaliodamas paskolos sutartį įmonės vardu pasirašyti sau tiesiogiai pavaldų asmenį. Atsižvelgiant į tai, vertinant šių sutarčių fiktyvumą, itin didelis dėmesys turi būti skiriamas V. C. išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi nepaisant to, kad šis asmuo nėra paskolos sutarties šalis, jis tiesiogiai dalyvavo pasirašant paskolos sutartis ir dėl to gali geriausiai paaiškinti su šiomis sutartimis susijusias aplinkybes. 14. Kaip minėta, paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta tik tada, jei paskolos dalykas yra perduodamas paskolos davėjui. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Laumkelis“ paskolos pinigu negavo, taigi paskolos sutartis nėra sudaryta. Tai patvirtina toliau išdėstytos aplinkybės. Visu pirma, V. C. UAB „Laumkelis“ užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas, o Ieškovas šioje įmonėje užėmė direktoriaus pareigas. Taigi šiuos asmenis dėl užimamų pareigų siejo pavaldumo santykiai. Atsižvelgiant į tai V. C. iš esmės buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartis bei kitus neva paskolas patvirtinančius dokumentus, tačiau šalys nesiekė paskolai būdingų teisinių pasekmių. Antra, UAB „Laumkelis“ nebuvo būtinybės skolintis 360 000 Lt. Šios aplinkybės Ieškovas niekaip neįrodinėjo. Trečia, paskolų sudarymo metu Ieškovas neturėjo finansinių galimybių disponuoti 360 000 Lt, kuriuos galėtų be jokių palūkanų skolinti ir savalaikiai nesiimti jokių aktyvių veiksmų juos susigrąžinti. Atsakovės prievolė grąžinti 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą yra kildinama iš paskolų sutarčių, pagal kurias pirmieji mokėjimų terminai suėjo dar 2015 m. sausio 1 d., tačiau Ieškovas aktyvių veiksmų siekdamas susigrąžinti neva paskolintas sumas ėmėsi tik 2017 m. balandžio 11 d. Taigi tai, kad Ieškovas turėdamas neva galiojančią reikalavimo teisę delsia daugiau nei 2 metus, parodo sandorio fiktyvumą. Tuo labiau, kad Atsakovės vadovo žiniomis 360 000 Lt suma Ieškovui yra itin didelė. Ketvirta, Ieškovas su UAB „Laumkelis” pasirašė beprocentines paskolos sutartis, kuriuose šalys nebuvo susitarusios dėl mokėjimo ar kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Akivaizdu, kad protingas, sąžiningas fizinis asmuo esant tikram, o ne tariamam sandoriui, dėl itin didelės pinigų sumos paskolinimo pakankamai ilgam terminui (kai kurios paskolos sutartys pasirašytos 10 metų laikotarpiui), tikrai siektų bent minimalios finansinės naudos, kuri padengtų infliaciją, todėl ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad realiai jokių pinigų Ieškovas neperdavė, priešingu atveju šalys būtų susitarusios dėl palūkanų mokėjimo. Penkta, Ieškovas prašomas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis į UAB „Laumkelis” kasą pinigus įnešė bei panaudojo juos įmonės veikloje. 15. Pažymėtina, kad Ieškovas prie ieškinio pridėjo 2017 m. balandžio 11 d. prašymą nutraukti beprocenčių paskolų sutartis ir grąžinti suteiktas paskolas, tačiau Ieškovas nutylėjo, jog gavo Atsakovės atsakymą į šį raštą (Priedas Nr. 1). Atsakovės įgaliotas asmuo E. B. (Priedas Nr. 2) abejodama prievole mokėti Ieškovo prašomas sumas 2017 m. balandžio 19 d. parengė atsakymą, kuriuo prašė pateikti šiuos dokumentus:rašytines paskolos sutartis, iš kurių yra kildinamas susidaręs įsiskolinimas (pateikti sutarčių originalius egzempliorius, kadangi skolininkui nebuvo pateikta); paskolos pinigų įmokėjimą į įmonės kasą patvirtinančius dokumentus (pateikti dok. patvirtintas kopijas); skolų suderinimo aktus: tarp E. J. ir UAB „Laumkelis“, tarp E. J. ir UAB „Automirksita”; UAB „Laumkelis“ kasos dokumentus (kasos knygą, banko sąskaitų išrašus, jei paskola buvo suteikta pavedimais);UAB „Laumkelis“ didžiąją knygą (nuo 2009 m.);šių suteiktų paskolų panaudojimą UAB „Laumkelis“ ūkinėje veikloje pagrindžiančius dokumentus. Tačiau Ieškovas šių dokumentų prašomas nepateikė, o vietoj to, kad susiklosčiusią situaciją išspręstų abejoms šalims ekonomiškiausiu būdu, kreipėsi į teismą, taip didindamas prašomas grąžinti išlaidas. Ieškovas žinodamas, jog Atsakovė nepripažįsta šių paskolos sumų mokėjimo ir reikalauja pateikti paskolos santykius patvirtinančius dokumentus, turėjo pareigą visus šiuos dokumentus pateikti kartu su ieškiniu, tačiau šių dokumentu su ieškiniu nepateikė. Tokie Ieškovo veiksmai atskleidžia aplinkybę, jog Ieškovas slepia finansinius UAB „Laumkelis” dokumentus, siekdamas nuslėpti paskolinių santykių fiktyvumą. 16. Taigi šios penkios aplinkybių grupės patvirtina, jog paskolos pinigai nebuvo perduoti ir atsižvelgiant į tai paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tikrasis paskolos sutarčių pasirašymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp saliu, o siekis apskaityti įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus. Antroji aplinkybių grupė kurią reikia nagrinėti bylose, kuriuose kyla klausimas dėl sandorio Aktyvumo, yra tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Aiškinant beprocentines paskolos sutartis, sudarytas tarp Ieškovo ir UAB „Laumkelis”, reikia įvertinti teismų praktiką, kur konstatuojama, kad sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). 17. V. C. nuomone šios beprocentinės paskolos sutartys buvo sudarytos galimai siekiant neteisėtais būdais apskaityti grynuosius pinigus, gautus už parduotas prekes, greičiausiai įmonės kasoje buvo grynųjų pinigų perteklius. Taigi, siekiant šiuos grynuosius pinigus įtraukti į įmonės apskaitą E. J. nusprendė fiktyviai pasirašyti paskolos sutartis, tačiau 360 000 Lt sumos į įmonės kasą iš tikrųjų neįnešė. Pažymėtina, kad V. C. neturėdamas finansinio, teisinio išsilavinimo visiškai pasitikėjo Ieškovu. Ieškovas padedamas buhalterės, kuria dirbo Ieškovo dukra, tvarkydavo visus įmonės finansinius reikalus. 2009 m. Ieškovas paaiškino, jog siekiant sutvarkyti įmonės buhalteriją V. C. reikės pasirašyti kelis dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad V. C. buvo pavaldus E. J., itin juo pasitikėjo kaip patyrusiu vadovu ir verslininku, tad vykdė visus Ieškovo nurodymus ir pasirašinėjo reikiamus dokumentus, tačiau tiek Ieškovas, tiek V. C. suprato, kad realiai šiais dokumentais nėra siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių ir paskolų sutartyse, kasų pajamų orderiuose, bei kituose finansiniuose dokumentuose matomos paskolų sutartys nėra realiai vykdomos. Kitaip tariant, susiklosčiusi teisinė situacija neatitiko faktinės situacijos, tačiau Atsakovės direktorius, pasitikėdamas verslo partneriu, buhaltere, tikėjosi, kad prieš reorganizuojant UAB „Laumkelis“ visi dokumentai yra sutvarkyti, skolų grąžinimai tinkamai užfiksuoti, ką reorganizavimo metu ir teigė Ieškovas. Ieškovo teiginiais, jog visi dokumentai yra tinkamai sutvarkyti neleido abejoti ir faktas, jog 2014 m. lapkričio 3 d. surašytame UAB „Laumkelis“ turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo akte Nr. 2. tokių paskolos sutarčių bei mokėjimo dokumentų perdavimo nebuvo. O net jei ir reorganizavimo dokumentuose būtų buvę kažkokių formalių klaidų V. C. buvo įsitikinęs, kad Ieškovas nesiims nepagrįstai reikalauti piniginių sumų išieškojimų kildinamų iš sutarčių, kurios realiai nebuvo vykdomos. 18. Šios bylos kontekste yra reikšminga ir tai, kad reorganizavus UAB „Laumkelis” tarp Ieškovo ir Atsakovės direktoriaus įvyko konfliktas. Po šio konflikto Ieškovas pradėjo kenkti Atsakovės direktoriui. Šis kreipimasis į teismą yra tik dar vienas Ieškovo būdas pakenkti ir nepagrįstai pasipelnyti, o ne susigrąžinti egzistuojančią skolą, ką melagingai teigia Ieškovas. Dėl 2009 m. liepos 13 d. paskolos sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovas kartu su ieškiniu pridėjo 2009 m. liepos 13 d. paskolos sutartį. Kaip matyti iš šios paskolos sutarties turinio paskolos davėju nurodytas V. C., o paskolos gavėju UAB „Laumkelis“. Taigi pagal šią paskolos sutartį reikalavimo teisę turi Atsakovės direktorius, o ne Ieškovas. Atsižvelgiant į tai nėra suprantama kodėl Ieškovas savo reikalavimą Atsakovei sumokėti neva paskolintus pinigus kildina, be kita ko, ir iš šios sutarties. Atsakovės nuomone tai, jog Ieškovas pateikė paskolos sutartį, kurioje paskolos davėjas yra įvardijamas V. C., o siekiant pagrįsti pagal šią paskolos sutartį perduodamų pinigų įnešimą į UAB „Laumkelis“ kasą pateikiami kasos pajamų orderio kvitai ( Serija LAU Nr. 1630, bei LAU Nr. 1638), kuriuose įnešančių pinigus į įmonės kasą asmeniu nurodytas Ieškovas patvirtina tai, kad Ieškovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ar atliko kitus neteisėtus veiksmus dėl kurių ir reikėjo pasirašyti fiktyvias paskolų sutartis. Reikalavimas dėl palūkanų yra nepagrįstas, kadangi nesusiklosčius paskoliniams santykiams piniginės prievolės Ieškovui neatsirado. 19. Atsakovas UAB „Automirksita“ priešieškiniu prašė pripažinti tarp UAB „Laumkelis“ ir E. J. sudarytas 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocentines paskolos sutartis negaliojančiomis bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 19. Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Lietuvos teisėje skiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių - CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005;2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. S. /., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000).

4Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). 20. Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis - šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-250/2014). 20. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008).

5Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą - priešingai sandorio šaliai (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). 21. Tarp Ieškovo ir UAB „Laumkelis“ nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai . Kaip minėta bylose, kuriose keliamas sudaryto sandorio fiktyvumo klausimas teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis - sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo - priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 9/2014). Taigi paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai raštu sudarytoje sutartyje patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pastarajam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CPK 12, 178 straipsniai). Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (.Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-943/2015). 22. Vertinant tarp Ieškovo ir Atsakovės susidariusią situaciją atkreiptinas dėmesys į bylos dalyvių padėtį paskolos sutarčių pasirašymo metu. Paskolos sutarčių, iš kurių Ieškovas kildina mokėtinas sumas, šalys yra Ieškovas (paskolos davėjas) ir UAB „Laumkelis“ (paskolos gavėjas). Ieškovas paskolos sutarčių pasirašymo metu buvo paskolos gavėjo UAB „Laumkelis“ direktorius. Kadangi būdamas UAB „Laumkelis“ direktorius Ieškovas oficialiai atstovaujamojo vardu sandorių su pačiu savimi sudaryti negalėjo (CK 2.134 str. 1 d.) jis paskolų sutartis įgaliojo pasirašyti UAB „Laumkelis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas užėmusi V. C. (kuris yra Atsakovės savininkas). Taigi Ieškovas paskolos sutartis pasirašė su įmone, kurios direktorius tuo metu buvo, įgaliodamas paskolos sutartis įmonės vardu pasirašyti sau tiesiogiai pavaldų asmenį. Atsižvelgiant į tai vertinant šių sutarčių Aktyvumą itin didelis dėmesys turi būti skiriamas V. C. išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi nepaisant to, kad šis asmuo nėra paskolų sutarčių šalis, jis tiesiogiai dalyvavo pasirašant paskolos sutartis ir dėl to gali geriausiai paaiškinti su šiomis sutartimis susijusias aplinkybes. Kaip minėta paskolos sutartis yra realinė. Tai reiškia, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta tik tada, jei paskolos dalykas yra perduodamas paskolos davėjui. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Laumkelis“ paskolos pinigu negavo, taigi paskolos sutartys nėra sudarytos. Tai patvirtina toliau išdėstytos aplinkybės. 23. Visų pirma, V. C. UAB „Laumkelis“ užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas, o Ieškovas šioje įmonėje užėmė direktoriaus pareigas. Taigi, šiuos asmenis dėl užimamų pareigų siejo pavaldumo santykiai ir, atsižvelgiant į tai, V. C. iš esmės buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartis bei kitus neva paskolas patvirtinančius dokumentus, tačiau šalys nesiekė paskolai būdingų teisinių pasekmių. Antra, UAB „Laumkelis“ nebuvo būtinybės skolintis 360 000 Lt. Šios aplinkybės Ieškovas niekaip neįrodinėjo. Trečia, paskolų sudarymo metu Ieškovas neturėjo finansinių galimybių disponuoti 360 000 Lt, kuriuos galėtų be jokių palūkanų skolinti ir savalaikiai nesiimti jokių aktyvių veiksmų juos susigrąžinti. Atsakovės prievolė grąžinti 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą yra kildinama iš paskolų sutarčių, pagal kurias pirmieji mokėjimų terminai suėjo dar 2015 m. sausio 1 d., tačiau Ieškovas aktyvių veiksmų siekdamas susigrąžinti neva paskolintas sumas ėmėsi tik 2017 m. balandžio 11 d. Taigi, tai, kad Ieškovas turėdamas neva galiojančią reikalavimo teisę delsia daugiau nei 2 metus, parodo sandorio Aktyvumą. Tuo labiau, kad Atsakovės vadovo žiniomis 360 000 Lt suma Ieškovui yra itin didelė. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovė kartu su atsiliepimu prašė teismo išreikalauti iš Ieškovo dokumentus, kurie pagrįstų, jog Ieškovas turėjo galimybę 2009-2011 m. laikotarpiu disponuoti 360 000 Lt (140 263,20 Eur) suma. Ieškovas, atsižvelgiant į tai, teismui pateikė 2005 m. balandžio 15 d. vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Pažymėtina, jog pirmoji ginčo paskola suteikta praėjus daugiau nei 4 metams, o paskutinioji ginčo paskola suteikta praėjus daugiau nei 6 metams nuo šios Ieškovo pateiktos deklaracijos pildymo datos. Taigi laikytina, kad Ieškovas neįrodė, jog turėjo galimybę laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. disponuoti 360 000 Lt (104 263,20 Eur) suma. Ketvirta, Ieškovas su UAB „Laumkelis” pasirašė beprocentines paskolos sutartis, kuriuose šalys nebuvo susitarusios dėl mokėjimo ar kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Akivaizdu, kad protingas, sąžiningas fizinis asmuo, esant tikram, o ne tariamam sandoriui dėl itin didelės pinigų sumos paskolinimo pakankamai ilgam terminui (kai kurios paskolos sutartys pasirašytos 10 metų laikotarpiui), tikrai siektų bent minimalios finansinės naudos, kuri padengtų infliaciją. Todėl ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad realiai jokių pinigų Ieškovas neperdavė, priešingu atveju šalys būtų susitarusios dėl palūkanų mokėjimo. Penkta, Ieškovas neįrodė, jog ginčo paskolos buvo panaudotos bendrovės ūkinėje veikloje. Ieškovas norėdamas pagrįsti ginčo paskolų gavimą, bandė argumentuoti paskolos panaudojimu įmonėje, tačiau teismui 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė tik kai kuriuos kasos išlaidų orderius bei kasos lapus, taip pat UAB „Laumkelis” banko sąskaitų išrašus. Ieškovo teigimu 2009-07-13, 2009-12-23, 2010-04-02, 2010-06-28, 2010-09-08, 2010-12- 22, 2011-07-29 ginčo paskolos buvo panaudotos UAB „Laumkelis” sąskaitos banke papildymui. Kaip matyti iš Ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų, į sąskaitą buvo įnešama pinigų, tačiau jokio pagrindo teigti, kad tai paskolos pinigai, nėra. Sąskaitų išrašai niekaip neįrodo, kad į UAB „Laumkelis“ sąskaitą banke įmokėti pinigai yra paskolos pinigai, o ne iš įmonės tiesioginės veiklos gautos sumos grynais pinigais iš klientų. Banko sąskaitoje jokia pinigų kilmė ir paskirtis nėra nurodoma. Ieškovo suteiktų paskolų datos ir sumos nesutampa su įnešamų į banko sąskaitą datomis ir sumomis. Tad ieškovo teiginiai apie paskolos santykių egzistavimą, grindžiant šį faktą paskolos pinigų įnešimu į sąskaitą banke, yra neįrodyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į visiškai verslo logika nepaaiškinamą paskolų teikimo mechanizmą. Ieškovas - įmonės akcininkas, teigia teikęs paskolas grynais, o po to neva įnešinėjo į sąskaitą banke įvairiomis sumomis skirtingais laikotarpiais, kai verslo logika teigia, jog protinga paskolą suteikti įmokant tiesiai į sąskaitą banke. Tad lieka neaišku, kokie pinigai yra įnešti į sąskaitą banke. Atsakovės teigimu, priešingai, nei teigia Ieškovas, tai ne paskolos pinigai, o įmonės veiklos pinigai, gauti iš prekybos automobilių detalėmis. Ir todėl, kad šie pinigai nebuvo apskaityti per įmonės kasos aparatą, juos direktorius E. J. įformino kaip neva savo paties teikiamas paskolas. Pažymėtina, kad pagal Ieškovo pateiktus banko sąskaitos išrašus matosi, jog pinigus, kurie Ieškovo teigimu yra paskolos pinigai, į įmonės sąskaitą banke įnešinėjo L. C. bei V. C.. Jie teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės paaiškins apie tikrąją įnešamų pinigų į įmonės „Laumkelis“ sąskaitą banke kilmę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

6Šešta, tai, jog UAB „Laumkelis“ pagal beprocentines paskolų sutartis pinigų negavo, patvirtina ir Ieškovo veiksmai slepiant finansinius UAB „Laumkelis” dokumentus. Ieškovas siekdamas nuslėpti paskolinių santykių fiktyvumą ne vieną kartą piktybiškai vengė pateikti UAB „Laumkelis” finansinius dokumentus. Atsakovės įgaliotas asmuo E. B. jau 2017 m. balandžio 19 d. atsakymu į Ieškovo pretenziją prašė pateikti šiuos dokumentus (atsiliepimo priedas Nr. 1). Taip pat šiuos dokumentus pateikti jau buvo įpareigojęs ir bylą nagrinėjantis teismas (Ieškovas šį įpareigojimą pateikti UAB „Laumkelis“ kasos dokumentus laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. buvo gavęs jau 2017 m. liepos 20 d., kartu su Atsakovės atsiliepimu). Tačiau Ieškovas šių dokumentų piktybiškai nepateikė, o vietoj to kiekvieną kartą bandė išvengti šių dokumentų pateikimo, be kita ko, ir pateikdamas 2017 m. spalio 30 d prašymą dėl termino pratęsimo paskutinę termino dieną. Ieškovas taip siekė, kad Atsakovė neturėtų galimybės tinkamai susipažinti su dokumentais bei juos ištirti atsižvelgiant į numatomą paskirtą parengiamojo teismo posėdžio datą - lapkričio 22 d. Taigi Atsakovė dėl laiko stokos priešieškinio pateikimo dienai šių dokumentų nėra išanalizavusi, tačiau dėl šių dokumentų Atsakovė pasilieka teisę teikti rašytinius paaiškinimus kai su jais susipažins ir juos išanalizuos galimai pasitelkiant ir audito specialistų pagalbą. Tačiau jau šiuo metu galima pastebti, kad pateikti dokumentai savo išsamumu ir objektyvumu kelia abejonių, nes, pvz., tarp pateiktų dokumentų nepateiktas 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitas Serija LAU Nr. 1630, kuriuo iš V. C. priimta kaip paskolos pinigai 15 000 Lt. Prie šio priešieškinio pateikiame šį orderį (Priedas Nr. 1). Kaip matyti, tokiu pačiu kasos pajamų orderio kvito Nr. 1630 ta pačia data - 2009-07-14, išrašytas ir dėl neva E. J. įnešamų skolinamų 15 000 Lt.. Dėl V. C. įnešamų 15 000 Lt tą pačią dieną išrašytas ir kasos pajamų orderis Nr. 1629. Visus pinigus neva priėmė E. J. kaip kasininkas. Tačiau E. J. teigia, kad tą dieną buvo gauta tik 30 000 Lt, o ne 45 000 Lt paskolos. Tai ir rodo, kad dokumentai dėl paskolų buvo surašomi tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių paskolinių santykių. 24. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog paskolos pinigai nebuvo perduoti ir atsižvelgiant į tai paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Toliau bus išdėstomi motyvai, kurių siekta pasirašant paskolos sutartis dėl kurių grąžinimo tarp šalių kilo ginčas. Tikrasis paskolos sutarčių pasirašymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp šalin, o siekis apskaityti imonės kasoje buvusius grynuosius pinigus. Antroji aplinkybių grupė, kurią reikia nagrinėti bylose, kuriuose kyla klausimas dėl sandorio Aktyvumo yra tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Aiškinant beprocentines paskolos sutartis, sudarytas tarp Ieškovo ir UAB „Laumkelis“, paminėtina teismų praktiką, kur konstatuojama, kad sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BU AB ,, Atkirtos būstas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81- 219/2015). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-323/2010). 25. V. C. nuomone šios beprocentines paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant tokiu būdu apskaityti grynuosius pinigus, gautus už parduotas prekes. Įmonės kasoje buvo grynųjų pinigų perteklius. Taigi siekiant šiuos grynuosius pinigus įtraukti į įmonės apskaitą, buvo nuspręsta fiktyviai pasirašyti paskolos sutartis su direktoriumi, tačiau 360 000 Lt suma į įmonės kasą iš tikrųjų nebuvo įnešta. Įmonei reikėjo parodyti banko sąskaitoje pajamas, nes buvos paimta ir banko paskola nekilnojamajam turtui įgyti, reikėjo ją dengti. Tad atitinkamos įplaukos į banko sąskaitą privalėjo būti daromos ir paskolai dengti, ir reikėjo rodyti atitinkamą įmonės veiklos lygį. UAB „Laumkelis“ direktorius E. J., manytina, dėl to ir sumanė atitinkamą fiktyvių paskolų forminimo mechanizmą. Pažymėtina, kad V. C. neturėdamas finansinio, teisinio išsilavinimo visiškai pasitikėjo Ieškovu. Ieškovas padedamas buhalterės, kuria dirbo Ieškovo dukra, tvarkydavo visus įmonės finansinius reikalus. 2009 m. Ieškovas paaiškino, jog siekiant sutvarkyti įmonės buhalteriją, V. C. reikės pasirašyti kelis dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šių asmenų buvo susiklostę fiduciariniai santykiai, V. C. vykdė visus Ieškovo nurodymus ir pasirašinėjo reikiamus dokumentus, tačiau tiek Ieškovas, tiek V. C. suprato, kad realiai šiais dokumentais nėra siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių, ir paskolų sutartyse, kasų pajamų orderiuose, bei kituose finansiniuose dokumentuose matomos paskolų sutartys nėra realiai vykdomos. Kitaip tariant susiklosčiusi teisinė situacija neatitiko faktinės situacijos, tačiau Atsakovės direktorius, pasitikėdamas verslo partneriu, buhaltere, tikėjosi, kad prieš reorganizuojant UAB „Laumkelis“ visi dokumentai yra sutvarkyti, skolų grąžinimai tinkamai užfiksuoti. Ką reorganizavimo metu ir teigė Ieškovas. Ieškovo teiginiais jog visi dokumentai yra tinkamai sutvarkyti neleido abejoti ir faktas, jog 2014 m. lapkričio 3 d. surašytuose UAB „Laumkelis“ turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2. tokių paskolos sutarčių bei mokėjimo dokumentų perdavimo nebuvo. O net jei ir reorganizavimo dokumentuose būtų buvę kažkokių formalių klaidų, V. C. buvo įsitikinęs, kad Ieškovas nesiims nepagrįstai reikalauti piniginių sumų išieškojimų, kildinamų iš sutarčių, kurios realiai nebuvo vykdomos. Šios bylos kontekste yra reikšminga ir tai, kad reorganizavus UAB „Laumkelis” tarp Ieškovo ir Atsakovės direktoriaus įvyko konfliktas. Po šio konflikto Ieškovas pradėjo kenkti Atsakovės direktoriui. Šis kreipimasis į teismą yra tik dar vienas Ieškovo būdas pakenkti ir nepagrįstai pasipelnyti, o ne susigrąžinti egzistuojančią skolą, ką melagingai teigia Ieškovas. 26. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Atsakovas paskolų sutartis, sudarytas tarp Ieškovo ir Atsakovo, ginčija CK 1.86 str. pagrindu, t.y. kaip tariamą sandorį. Kaip nurodo pats Atsakovas, siekiant sandorį nuginčyti šiuo pagrindu, yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) kad neatsirado sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių, t.y. sandorio šalys realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų; 2) nustatyti, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Atsakovas nurodo, jog tarp Ieškovo ir UAB „Laumkelis“ nesusiklostė paskolos santykiai. Atsakovas aiškina, kad UAB „Laumkelis“ paskolos pinigų negavo, o tai, esą, pagrindžia toliau nurodytos aplinkybės: 1) Atsakovo buvęs direktorius ir UAB „Laumkelis“ akcininkas V. C. UAB „Laumkelis“ ėjo direktoriaus pavaduotojo, o Ieškovas - direktoriaus pareigas, todėl dėl tarp šalių buvusio pavaldumo, V. C. tariamai buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartis; 2) UAB „Laumkelis“ neturėjo būtinybės skolintis 360 000 LT; 3) paskolos sutarčių sudarymo metu Ieškovas neturėjo galimybės disponuoti 180 000 LT suma; 4) beprocenčių paskolų sutarčių sudarymas neatitiko verslo logikos; 5) nėra įrodymų, jog suteikta paskola būtų panaudota UAB „Laumkelis“ ūkinėje veikloje; 6) į bylą Ieškovo pateikti dokumentai yra neobjektyvūs, kadangi byloje nepateiktas 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitas Serija LAU Nr. 1630, kuriuo V. C. suteikia UAB „Laumkelis“ 15 000 Lt paskolą. Toliau pasisakytina atskirai dėl kiekvienos Atsakovo nurodytos neva tariamą sandorį pagrindžiančios aplinkybės. Kaip jau minėta, Atsakovas sutarties tariamumą įrodinėja aplinkybe, esą, tarp V. C. ir Ieškovo jiems dirbant UAB „Laumkelis“ buvo susiklostęs pavaldumo santykiai, dėl ko V. C. faktiškai buvo priverstas pasirašyti nurodomas sutartis. Tokia Atsakovo pozicija yra aiškiai nepagrįsta. 27. Visų pirma, nėra aišku, kaip tariamas Ieškovo ir V. C. pavaldumas gali pagrįsti aplinkybę, esą ginčo paskolos sutartys nebuvo vykdomos, t.y. paskolos pagal paskolos sutartis nebuvo suteiktos. Kadangi Atsakovas, ginčydamas sutartį CK 1.86 str. pagrindu, privalo įrodyti ne šalis siejusį pavaldumą, o kad neatsirado sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių. Visgi, nepriklausomai nuo to, kad šis Atsakovo argumentas apskritai nesusijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis, toliau pateikiami argumentai, kurie aiškiai paneigia tokį Atsakovo klaidingą argumentą. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 60, Ieškovas ir Atsakovo direktorius ir akcininkas V. C. buvo UAB „Laumkelis“ akcininkai, kuriems lygiomis dalimis priklauso po 50 procentų bendrovės UAB „Laumkelis“ akcijų. Nors Ieškovas ėjo UAB „Laumkelis“ direktoriaus pareigas, tačiau faktiškai Ieškovas ir V. C. dėl bendrovės valdymo klausimų spręsdavo bendrai, būtent todėl V. C. buvo paskirtas eiti UAB „Laumkelis“ direktoriaus pavaduotojo bei kasininko pareigas (priedas Nr. 1). Aplinkybę, kad visi sprendimai bendrovė būdavo priimami bendrai, įskaitant ir sprendimą suteikti UAB „Laumkelis“ akcininkų paskolas, aiškiai patvirtina į bylą su ieškiniu pateikti priedai Nr. 2 (neeiliniai visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai), iš kurių matyti, jog sprendimą dėl ginčo paskolų sutarčių tarp Ieškovo ir UAB „Automirksita“ pasirašymo vienbalsiai priėmė abu akcininkai. Akcentuotina, jog bendrovės direktoriaus ir bendrovės akcininko jokie pavaldumo santykiai nesieja, todėl Ieškovas netgi teoriškai negalėjo daryti jokios įtakos V. C. įgyvendinant savo, kaip akcininko teises. Tuo atveju, jeigu V. C. visuotiniame akcininkų susitinkime nebūtų pritaręs akcininko paskolų suteikimui, šios paskolos sutartys, kurios yra ginčo dalyku, nebūtų sudarytos. Taigi, faktas, kad Ieškovas ir V. C. UAB „Atomirksita“ akcijas valdė lygiomis dalimis (50/50) ir neeiliniuose akcininkų susirinkimuose bendru nutarimu priėmė sprendimus dėl ginčo paskolos sutarčių su Ieškovu pasirašymo, aiškiai paneigia Atsakovo nurodomą aplinkybę, esą, V. C. buvo priverstas pasirašyti paskolos sutartis. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybę, kad Ieškovas ir V. C. UAB „Laumkelis“ valdė kaip lygiateisiai verslo partneriai pagrindžia pats Atsakovas savo priešieškinio 30 pastraipoje, kur aiškiai nurodo, jog Ieškovas ir V. C. buvo verslo partneriai. 28. Kaip jau buvo minėta, Atsakovas, sandorio tariamumą įrodinėja aplinkybe, esą UAB „Laumkelis“ neturėjo būtinybės skolintis 360 000 LT ir Ieškovas neįrodė priešingai. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad pagal paties Atsakovo pacituotą kasacinio teismo praktiką, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu, būtina įrodyti dvi aplinkybes, viena kurių - kad neatsirado sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių. Taigi, nėra aišku, kaip aplinkybė, kad UAB „Laumkelis“ tariamai neturėjo būtinybės skolintis, gali pagrįsti arba paneigti sandorio tariamumą: faktas, kad UAB „Laumkelis“ tariamai neturėjo būtinybės skolintis, nepaneigia ir negali paneigti paskolos suteikimo fakto. Faktas kaip bendrovė gautus pinigus panaudojo ir kokiems tikslams skolinosi, ar apie paskolos tikslus žinojo ar ne paskolos davėjas, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo tariamu, nes paskolos gavėjo elgesys su pasiskolintomis lėšomis negali tapti pagrindu pripažinti sutartį tariama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-25 nutartis c.b. Nr. 2A-454/2014). 29. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 596/2005). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, Ieškovo įrodinėjimo pareiga apima pareigą įrodyti paskolos suteikimo faktą, tačiau Ieškovas neprivalo įrodyti paskolos objektyvaus reikalingumo, todėl Atsakovas nurodydamas, esą, Ieškovas neįrodė paskolos objektyvaus būtinumo, nepagrįstai išplečia Ieškovo įrodinėjimo naštą. Visgi, šiuo atveju paskolų suteikimas buvo būtinas, kadangi buvo siekiama tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, plėtoti UAB „Laumkelis“ veiklą. Kad paskolų suteikimas buvo būtinas, sau prieštaraudamas nurodo ir pats Atsakovas, priešieškinio 7 lape teikdamas, jog UAB „Laumkelis“ buvo pasiėmęs banko paskolą, kurią privalėjo dengti ir tam buvo reikalingos papildomos lėšos. Aplinkybę, kad paskolų sutarčių sudarymas, UAB „Laumkelis“ akcininkų (Ieškovo ir V. C.) nuomone buvo būtinas, įrodo jau minėti į bylą pateikti visuotinių akcininkų susirinkimo protokolai, kuriais nuspręsta dėl paskolų sutarčių pasirašymo. 30. Atsakovas nurodo, kad Ieškovas neįrodė, jog ginčo paskolos sutarčių sudarymo laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų paskoloms suteikti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodė pats Atsakovas, aplinkybę, kad tarp sutarties šalių nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t.y. kad sutartis yra niekinė, turi įrodyti tas, kas teigia, t.y. Atsakovas, todėl būtent atsakovo pareiga yra įrodyti, kad Ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu neturėjo galimybės disponuoti paskolintomis lėšomis. Analogiška įrodinėjimo pareiga nustatyta ir paskoliniuose santykiuose: kaip jau minėta, būtent skolininkas turi įrodyti, kad jis paskolos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Dėl šios priežasties, ne Ieškovas turi įrodyti, kad turėjo galimybę disponuoti paskolintomis lėšomis, o Atsakovas turi įrodyti, kad Ieškovas tokios galimybės neturėjo. Šiuo atveju Atsakovas į bylą nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų Ieškovo prastą finansinę padėtį/ staigų finansinės padėties pablogėjimą ir negalėjimą ginčo paskolos sutarčių sudarymo laikotarpiu disponuoti paskolintomis lėšomis. Priešingai - Ieškovas į bylą pateikė 200504-15 vienkartinę turto deklaraciją, kuri aiškiai pagrindžia, jog 2005-04-15 Ieškovas turėjo 129 500 LT turto ir 984 000 LT piniginių lėšų ne banko sąskaitoje (viso 322 491,89 EUR). Pažymėtina, jog Ieškovo 2005 m. turėtas turtas daugiau nei 3 kartus viršijo ginčo paskolos sutartimis suteiktų sumų dydį ir po deklaracijos pateikimo paskolų sutarčių sudarymo laikotarpiu Ieškovas neturėjo jokių didelių pirkinių ir išlaidų (priešingai neįrodo ir Atsakovas), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Ieškovas ginčo paskolos sutarčių sudarymo metu neturėjo galimybės suteikti šias paskolas. Pabrėžtina, jog Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo paskolų sudarymo metu Ieškovas 2005 m. deklaruoto turto ir piniginių lėšų nebeturėjo arba turėjo nepakankamą sumą, nors pareiga įrodyti, kas paskola faktiškai nebuvo suteikta tenka būtent Atsakovui. 31. Atsakovas nurodo, kad beprocenčių paskolos sutarčių sudarymas neatitiko verslo logikos, todėl tai, esą, pagrindžia aplinkybę, kad paskola nebuvo suteikta. Visų pirma, nėra aišku, kaip tariamas sandorių neatitikimas verslo logikai gali pagrįsti aplinkybę, esą ginčo paskolos sutartys nebuvo vykdomos, t.y. paskolos pagal paskolos sutartis nebuvo suteiktos. Dar kartą nurodytina, jog Atsakovas, ginčydamas sutartį CK 1.86 str. pagrindu, kaip esminę sąlygą privalo įrodyti, kad neatsirado sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių. Akivaizdu, jog Atsakovo nurodoma aplinkybė nepagrindžia ir negali pagrįsti sandorio tariamumo, kadangi net ir sprendus, jog Ieškovas, skolindamas savo asmenines lėšas, priėmė verslo logikai prieštaraujantį sprendimą, nepaneigia fakto, kad paskola buvo suteikta ir negali būti priežastis pripažinti Atsakovo pareigą grąžinti paskolą dėl šios priežasties pasibaigusia. Kita vertus, Atsakovo dėstomi samprotavimai apskritai nėra pagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad Ieškovas buvo UAB „Laumkelis“ akcininkas, kuris lygiomis dalimis su V. C. valdė bendrovę. Akivaizdu, jog bendrovės akcininko, kuriam priklauso pusę bendrovės akcijų, sukeikiama paskola yra siekiama plėtoti bendrovės veiklą, o ne užsidirbti iš paskolos suteikimo. Akcininkų beprocenčių paskolų suteikimas bendrovėms, skirtingai nei nurodo Atsakovas, yra paplitusi ir dažna praktika, kadangi tokiu būdu akcininkas siekia efektyviau finansuoti savo bendrovės veiklą. Atsakovas nurodo, jog nėra įrodymų, kad suteikta paskola būtų panaudota UAB „Laumkelis“ ūkinėje veikloje. Atsakovas ir vėl nepagrįstai išplečia Ieškovui tenkančią įrodinėjimo pareigą. Kaip ne kartą minėta, teikdamas ieškinį dėl paskolos priteisimo Ieškovas privalo įrodyti, jog paskolą suteikė, tačiau paskolos panaudojimo faktas ir panaudojimo tikslas (tuo atveju kai paskolos sutartis nėra tikslinė), neturi jokios reikšmės ieškinio reikalavimo tenkinimui ir Ieškovas neprivalo įrodinėti paskolos panaudojimo. 32. Paskolos panaudojimo aplinkybė neturi reikšmės ir sandorį pripažįstant negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu. Kaip nurodo pats Atsakovas, ir kaip ne kartą minėta šiame atsiliepime, Atsakovas, siekdamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 st. pagrindu, privalo įrodyti, kad paskola nebuvo suteikta. Šiuo atveju paskolos panaudojimo tikslas, esant visiems įrodymams, kad paskola buvo suteikta, neturi jokios įtakos sprendžiant dėl paskolinių santykių faktinio egzistavimo. Faktas kaip bendrovė gautus pinigus panaudojo ir kokiems tikslams skolinosi, ar apie paskolos tikslus žinojo ar ne paskolos davėjas, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo tariamu, nes paskolos gavėjo elgesys su pasiskolintomis lėšomis negali tapti pagrindu pripažinti sutartį tariama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-25 nutartis c.b. Nr. 2A-454/2014). Visgi, Atsakovas, peržengdamas savo įrodinėjimo pareigą, įpareigojus teismui, kartu su 2017-09-18 rašytiniais paaiškinimais pateikė ir įrodymus, kurie aiškia pagrindžia paskolos sumų panaudojimą (žr. 2017-09-18 rašytinių paaiškinimų lenteles). Atsakovas nurodo, kad į bylą Ieškovo pateikti dokumentai yra neobjektyvūs, kadangi byloje nepateiktas 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitas Serija LAU Nr. 1630, kuriuo V. C. suteikia UAB „Laumkelis“ 15 000 Lt paskolą. 33. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog šis Atsakovo argumentas apskritai nesusijęs su bylos dalyku. Bylos dalykas - paskolos Ieškovui pagal ginčo paskolos sutartis priteisimas, taip pat paskolų sutarčių, kuriomis Ieškovas suteikė UAB „Laumkelis“ paskolas, pripažinimas negaliojančiomis, todėl V. C. paskolų UAB „Laumkelis“ suteikimo ir grąžinimo faktas neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas aiškiai klaidina teismą, toliau pasisakytina ir dėl šio Atsakovo argumento. Atsakovo argumentai, esą V. C. paskolos pagal 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1630 suteikimo UAB „Laumkelis“ yra Ieškovo neigiamas, yra visiškai nepagrįstas. Kaip ir minėta, šioje byloje sprendžiamas Ieškovo paskolų UAB „Laumkelis“ suteikimo ir grąžinimo klausimas, todėl V. C. UAB „Laumkelis“ suteiktos paskolos neturi jokios reikšmės bylos išsprendimui ir dėl šios priežasties nebuvo akcentuojamos. Visgi, tokia informacija nebuvo ir slepiama. Kaip matyti iš kartu su 2017-09-18 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo Ieškovo pateiktų įrodymų - 2009-07-14 kasos knygos lapo - 2009-07-14 UAB „Laumkelis“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas tiek Ieškovo, tiek ir V. C. paskolos gavimas, t.y. 2009-07-14 į UAB „Laumkelis“ kasą bendrovės akcininkai įnešė viso 30 000 Lt sumą (t.y. po 15 000 Lt). Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-596/2005). 34. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Kaip matyti, šiuo atveju Ieškovas į bylą yra pateikęs visus įrodymus, kurie pagrindžia paskolos suteikimą, t.y. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė paskolų suteikimą pagrindžiančius kasos pajamų orderių kvitus (priedas Nr. 6 prie ieškinio), taip pat kasos pajamų orderius bei kasos lapų kopijas (priedas Nr. 19-26 prie 2017-09-18 rašytinių paaiškinimų), kurie aiškiai įrodo Ieškovo paskolų suteikimo UAB „Automirksita“ faktą. Tuo tarpu Atsakovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog paskola pagal paskolos sutartis buvo suteikta, o savo priešieškinio pagrindą remia nieko nepagrįstais samprotavimais, kurie vertinami kaip Atsakovo siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti paskolos grąžinimo. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškinęs, kad tariamas sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių, dėl ko esminis tokio sandorio požymis yra tas, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis c/byloje Nr.3K-3-47/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu - turinčiu paslėpta (nevieša) šalių suderinta sąlygą išlygą, kad neturi jokiu realiu padariniu (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 47/2006). Šiuo atveju Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia paskolos pagal ginčo paskolos sutartis suteikimo faktą, todėl byloje esant nenuginčytiems įrodymams apie paskolų suteikimą, paskolos sutartys iš Ieškovo pusės laikomos įvykdytomis ir tai yra savarankiškas pagrindas Atsakovo priešieškiniu atmesti: iš vienos pusės įvykdyta sutartis negali būti pripažinta tariama. 35. Atsakovas nurodo, jog tikrasis šalių tikslas buvo apskaityti UAB „Laumkelis“ kasoje tariamai buvusį grynųjų pinigų perteklių. Atsakovas nurodo, jog šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog UAB „Laumkelis“ reorganizavimo metu pasirašant 2014-11-03 teisių ir pareigų priėmimo - perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, jokios dalinamos UAB „Laumkelis“ skolos Ieškovui nėra nurodomos. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai konstatuota, jog sprendžiant dėl sandorio tariamumo, neteisėtas sandorio tikslas turi įtakos vertinant šį tikslą visų faktinių aplinkybių, patvirtinančių sandorio tariamumą kontekste, tačiau vien šio tikslo konstatavimas, kuomet sandoris realiai yra įvykdytas, nesudaro pagrindo tokio sandorio pripažinti tariamu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-17 nutartis Nr. 2A-770/2012). Šiuo atveju Atsakovui neįrodžius ginčo paskolos sutarčių faktinio nevykdymo ir esant nenuginčytiems įrodymams dėl paskolų suteikimo, sutarčių šalių vienokio ar kitokio tikslo konstatavimas nesudaro pagrindo sutartis pripažinti niekinėmis CK 1.86 str. pagrindu. Kita vertus, Atsakovo argumentai dėl tariamo šalių tikslo yra absurdiški ir nepagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, todėl laikytina Atsakovo siekiu bet kokiomis priemonėmis išvengti paskolos sumokėjimo. 36. Atsakovo argumentai, esą 2014-11-03 teisių ir pareigų priėmimo - perdavimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 neatsispinti prievolių pagal ginčo paskolų sutartis pasidalijimas, taip pat nepagrįsti. Kaip jau aiškiai išdėstyta 2017-09-18 Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose, 2014-11-03 UAB „Laumkelis“ priėmimo - perdavimo akte Nr. 2 (priedas prie ieškinio Nr. 9) 9 p. nurodyta, kad UAB „Laumkelis“ perduoda UAB „Automirksita“ 50 proc. UAB „Laumkelis“ teisių ir pareigų, įskaitant paskolas. Ieškovo paskolų suteikimas UAB „Automirksita“ aiškiai atsispinti ir 2014-11-03 UAB „Laumkelis“ finansinių ataskaitų rinkinyje Nr. 38, kur aiškinamojo rašto 6 pastaboje aiškiai nurodyta, kad balanse nurodyta po vienerių metų mokėtina 360 000 LT suma - tai įmonės įsiskolinimas pagal sutartį. Akcentuotina, jog šis raštas ant kiekvieno puslapio pasirašytas ir V. C.. Paskolos suteikimas atsispinti ir 2014-11-03 UAB „Laumkelis“ bandomojo balanso (priedas Nr. 9 prie ieškinio) 40 eilutėje, kuri aiškiai nurodyta,. jog po vienerių metų mokėtina suma yra 360 000 LT, o balanso 401 eilutėje pažymėta, jog tai yra finansinė skola. Tai, kad Atsakovui visuomet buvo žinoma apie Ieškovo UAB „Laumkelis“ suteiktas paskolas, rodo aiškiai rodo faktas, jog aptariama 50 proc. paskolos dalis po UAB „Laumkelis“ padalijimo atsispindi ir paties Atsakovo 2014-1231 balanse (priedas prie ieškinio Nr. 10), kur balanso E eilutėje po vienerių metu mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 212 652 LT, bei 2014-11-01 -2014-12-31 Atsakovo sąskaitų plano apyvartos (priedas Nr. 11 prie ieškinio) 4013 eilutėje, kur aiškiai nurodyta, jog Atsakovo kitos finansinės skolos sudaro 180 000 LT. Šios Atsakovo skolos Ieškovui įtraukimas į buhalterinės apskaitos dokumentus yra aiškus skolos pripažinimas bei paneigia Atsakovo gynybinę poziciją, esą, Atsakovo akcininkui V. C. nebuvo žinoma apie dalies paskolų perėjimą Atsakovui. 37. Teismo posėdžio metu ieškovas E. J. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Parodė, kad jis nuo 1999 metų iki 2014 metų buvo UAB „Laumkelis“ direktoriumi, iki šios įmonės reorganizacijos, o V. C. visą tą laiką buvo jo pavaduotuoju, jie abu turėjo po 50 procentų įmonės akcijų. UAB „Laumkelis“ turėjo daug skolų tiekėjams, skolų už žemę, jis norėjo išgelbėti įmonę nuo skolų ir skolino įmonei pinigus. Pagal kiekvieną paskolos sutartį jis įmonei pinigus skolino grynais pinigais, buvo surašomi kasos pajamų orderiai, daromi įrašai kasos knygose. Paskolos sutartyse nebuvo numatytos palūkanos, nes jis nenorėjo pasipelnyti iš įmonės. Dėl jo paskolintų pinigų pagerėjo įmonės veikla, atsiskaitė su tiekėjais, išmokėjo skolas už žemę, pastatus. Suėjus paskolos sutartyse nurodytam terminui, jis dėl skolos kreipėsi į atsakovą, o gavęs visus dokumentus kreipėsi į teismą. Nuo 1994 metų iki 1999 metų jis turėjo savo E. J. personalinę įmonę, kurios veikla buvo autodalių pardavimas. Pajamas jis deklaruodavo deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai, jis statėsi namą gal 2001 metais, deklaraciją apie pajamas teikė 2004 metais, už 2009 metus deklaracijos neteikė. Paskolos sutartys buvo surašomos ir pasirašomos darbe, prieš tai būdavo akcininkų susirinkimai. Jam su V. C. pasirašant paskolos sutartis dalyvaudavo buhalterės N. M. arba S. B., kuri yra jo dukra, jos pasirašydavo kasos pajamų orderiuose. Po to pinigai būdavo dedami į seifą sandėlyje įmonėje. Atsakovas jam negrąžino nei dalies paskolos. V. C. pasirašydavo įmonės dokumentus, viską skaitydavo, V. C. buvo įmonės kasininkas, buvo atsakingas už įmonės kasą. V. C. jo neklausė, kodėl įmonės balanse nurodyta 360000 Lt, nes jis žinojo, kad tai yra ieškovo paskola. Jis su V. C. buvo lygiaverčiai partneriai, abu turėjo tokius pat įgaliojimus, jokio pavaldumo nebuvo. 2014-11-03 Akte nurodyta, kad UAB „Laumkelis“ perduoda, o UAB „Automirksita“ priima 50 procentų skolų. Įmonėje buvo du seifai, viename buvo smulkesni kasos pinigai, o kitame buvo laikomos stambesnės pinigų sumos, tame tarpe ir jo paskolinti pinigai. 38. Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje bei rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti priešieškinį atmesti. 39. Atsakovo UAB „Automirksita“ direktorius V. C. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad jis dirbo UAB „Laumkelis“ direktoriaus pavaduotoju nuo 1999 metų, įmonėje jis buvo ir kasininku ir dirbo pardavėju, o nuo 2014 metų po šios įmonės reorganizacijos, jis tapo UAB „Automirksita“ direktoriumi. Patvirtina, kad visose ginčo paskolos sutartyse yra jo parašas, tas sutartis yra skaitęs ir jas supratęs. Patvirtina ieškovo parodymus apie šių paskolų sutarčių pasirašymą, bet tai buvo popieriniai pasirašymai, realiai ieškovas jokių pinigų į UAB „Laumkelis“ neįnešė ir neskolino. Pagal jo – V. C. pasirašytą paskolos sutartį, jis pats įmonei jokių pinigų neįnešė. Kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti tiek jo, tiek buhalterės, bet jie klastojo dokumentus, realiai pinigų nebuvo. Akcininkų susirinkimų protokolai būdavo tik surašomi, jokių susirinkimų nevykdavo. Kaip nurodyta 2009-10-27 akcininkų protokole Nr.40, jis neprašė jam grąžinti paskolos, nes jis jokių pinigų įmonei neskolino ir jam jokios paskolos įmonė negrąžino, tai buvo tik popierinis pasirašymas. Jam pasirašant paskolos sutartyse, kasos pajamų orderiuose, akcininkų susirinkimų protokoluose jam iš ieškovo pusės jokio spaudimo nebuvo, jis pasitikėjo ieškovu. Pagal tuos kasos orderius išrašyti pinigai buvo nešami į banką, bet tai buvo ne paskolos pinigai, o „juodieji pinigai“. Tuos pinigus įnešdavo į banką tiek ieškovas, tiek jis pats, tiek jo žmona L. C.. Įmonės viename seife buvo laikomi įmonės kasos pinigai, o kitame seife „juodi pinigai‘, t.y. kasoje uždirbti, bet į kasą neįtraukti pinigai. Kai reikėdavo atsiskaityti su firmomis, tai kiek pinigų buvo užpajamuota, tiek pinigų į banką ir įnešdavo. Tuos „juodus pinigus“ legalizuoti ir buvo pasirašomos paskolos sutartys. 2014-11-03 akte yra jo parašas, negali pasakyti kokios paskolos minimos akto 9 punkte. Ieškovas jokių pinigų pagal paskolos sutartis nereikalavo, nes jokių pinigų nebuvo. Įmonės balansus tvarkė buhalterė, jis su jais nieko bendro neturėjo. Gal tie paskolos pinigai ir buvo įtraukiami į įmonės balansą, bet jis to nežino, čia buvo buhalterių reikalas. Jo ir ieškovo santykiai pašlijo po UAM „Laumkelis“ reorganizacijos, nes jis ieškovo paprašė, kad jis nori pasižiūrėti pinigų judėjimą banke, bet ieškovas jam to padaryti neleido ir neleido prisijungti prie banko. 2014 metų finansinėje atskaitomybėje yra jo parašas, bet 6 pastaboje yra nurodyta 360000 Lt skola yra įmonėms, bet ne ieškovo paskola. 2014-11-03 balanse, kur nurodyta 360000 Lt skola, yra jo parašas. Registrų centras teikiamas įmonės finansines atskaitomybes jis pasirašydavo, jis pasitikėjo ieškovu. Nežino ar matė atsakovo 2014-11-01 sąskaitų apyvartą, kur nurodyta 180000 skola. 2014-11-03 akte kas nurodyta, tas ir buvo atsakovui perduota, bet ieškovo paskolos nebuvo perduotos. Ieškovas iki 2014 metų ant popieriaus gal turėjo pinigų, bet grynaisiais neturėjo. Jis žino, kad ieškovas statėsi namą, bet nežino kada. Jie su ieškovu dalindavosi pinigais, ieškovas jam girdavosi, kad yra „popierinis milijonierius“. L. B. jam siuntė elektroniniu paštu sąskaitų detalią ataskaitą už 2010-01-01- 2014-11-30 laikotarpį ir jis šiuos dokumentus perdavė savo buhalterei Kiznienei. Jis su ieškovu buvo sutarę slėpti mokesčius, jis negalėjo ieškovui prieštarauti. Kai tarp jo ir ieškovo buvo konfliktiški santykiai, jis ginčo paskolos sutarčių neginčijo, į teismą nesikreipė, nes ieškovas žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta, t.y. kad kaip pinigai atseit įnešami į įmonę popieriuje, tai ir grąžinimas bus popieriuje, o ne realiai. 40. Atsakovo atstovė, palaikydama priešieškinyje į ieškinį bei rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. 41. Liudytoja S. B. parodė, kad pažįsta ieškovą ir V. C., ieškovas buvo UAB „Laumkelis“ direktorius, o V. C. direktoriaus pavaduotoju, ji yra ieškovo dukra. UAB „Laumkelis“ ji dirbo nuo 2007 metų iki 2014-11-03 vadybininke, nuo 2009 metų kovo mėnesio – buhaltere, o nuo 2010-03-04 – vyr. buhaltere. Jos darbo įmonėje metu ieškovas ir V. C. buvo pasirašę beprocentines paskolos sutartis su UAB „Laumkelis“ ir įmonei skolino pinigus. UAB „Laumkelis“ iki 2008 metų buvo prisiėmęs paskolą patalpų pirkimui, žemės sklypo pirkimui. Sumažėjus įmonės pajamoms, įmonė be kitos finansinės pagalbos negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, be to, reikėjo mokėti mokesčius valstybei, darbuotojams. Ieškovas nuo 2009 metų iki 2011 metų paskolino UAB „Laumkelis“ 140000 Lt sumą pagal kelias paskolos sutartis, o viso paskolino 360000 Lt. Prieš priimant sprendimą suteikti įmonei paskolas buvo ieškovo ir V. C. susirinkimas, kurio metu nuspręsdavo skolinti, po to pasirašydavo paskolos sutartį, po to ieškovas į įmonės kasą įnešdavo tuos pinigus pagal kasos pajamų orderius, o po to tie pinigai buvo įnešamu į įmonės banko sąskaitą, būdavo išrašomas kasos išlaidų orderis ir apie tai pildoma kasos pajamų knyga. Kasos pajamų orderius ji pasirašinėdavo kaip buhalterė, nes turėjo įgaliojimą. Jai kaip buhalterei, o vėliau ir kaip vyr. buhalterei buvo išrašytas įgaliojimas. Kai ji buvo buhaltere, įmonės vyr. buhaltere buvo N. M. iki 2010 metų kovo mėnesio. Ji dalyvaudavo, kai ieškovas perduodavo pinigus įmonei, išskyrus 2009-12-24 kasos orderį, kurį pasirašė ne ji, vyr. buhalterė N. M. nedalyvaudavo. UAB „Laumkelis“ neapskaitomų lėšų nebuvo, nes įmonės finansinė padėtis buvo sunki. V. C. įmonė paskolą yra grąžinusi, o ieškovui ne. Kasos pajamų orderyje ji įrašydavo tekstą, o V. C. tik pasirašydavo, kas ten parašyta V. C. matydavo. Ieškovo paskolos suteikimo faktą patvirtina akcininkų susirinkimų protokolai, paskolos sutartys, deklaracijos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kasos pajamų orderiai, kasos inventorizacijos aktai, įsiskolinimai. Įmonės finansinėse ataskaitose matyti apie paskolų perėmimą UAB „Automirksita“, pagal reorganizacijos aktą atsakovui atiteko pusė iš 360000 Lt paskolų, t.y. 180000 Lt. Teismui pateiktas bandomasis balansas atitinka didžiajai knygai keliamus reikalavimus ir jis ir yra didžioji knyga. Jeigu paskola būtų grąžinta, tai atsispindėtų kasos knygoje ęsančiuose įrašuose ir banko sąskaitose. Didžioji knyga yra pirminių buhalterinių dokumentų atspindys. 2009 metų didžioji knyga ir apyvartos žiniaraščiai yra skirtingi dokumentai. Ji teismui teikė didžiąsias knygas, o ne apyvartos žiniaraščius. Balanse nėra privaloma iššifruoti kiekvieną eilutę. 2009-2010 metais atsakovo buhalterinė apskaita buvo vedama ranka, o nuo 2011 metų buvo vedama programos būdu, todėl galėjo būti apskaitoje netikslumų. L. C. nuo 2009 metų iki kada nežino dirbo UAB „Laumkelis“ sandėlininke, atlikinėjo sandėlininkės pareigas, dėliodavo prekes. L. C. jokių finansinių operacijų neatlikinėdavo, tiesioginio ryšio su pinigai neturėjo. Dėl ieškovo suteiktų paskolų panaudojimo UAB „Laumkelis“, tai matosi iš kasos išlaidų orderių, banko išrašų, kad pagal kasos išlaidų orderius buvo įnešta į įmonės banko sąskaitą ir tais pinigai įmonė naudojosi. Įmonės pinigai buvo saugomi seife. Po paskolos dokumentų paruošimo, akcininkams pritarus, buvo pasirašomi kasos pajamų orderiai, tada ieškovas atnešdavo pinigus iš namų, padėdavo juos ant stalo, V. C. juos perskaičiuodavo ir nešdavo į įmonės seifą. V. C. 2009 metais suteikė įmonei 15000 Lt paskolą, tie pinigai analogiškai buvo dedami į seifą. Į banką paskolos pinigai buvo nešami dalimis, įmonės uždirbti pinigai irgi buvo nešami į banką, V. C. sakydavo kiek reikia įnešti į banką pinigų dalimis, jis turėjo vienintelis SEB banko generatorių. Ieškovas turėjo pinigų, nes iki darbo UAB „Laumkelis“ jis turėjo verslą individualią E. J. įmonę, prekiavo autodetalėmis, ji matė ieškovo deklaraciją, ieškovas buvo pardavęs nekilnojamąjį turtą. Ieškovas kas mėnesį nuo 2004 metų uždirbdavo po 2000 Lt. UAB „Laumkelis“ reorganizavimo dokumentus ruošė ji, vadovavosi įstatymais, V. C. pasirašė reorganizavimo dokumentus prieš tai pasikonsultavęs su teisininkais. Jokių pakeitimų reorganizacijos dokumentuose nebuvo įnešta. Ieškovo ir V. C., kai jie buvo atsakovo akcininkais, šeimos bendravo. Įmonėje su kasos aparatu dirbo keleta pardavėjų, dirbo ir pats V. C., kuris buvo įmonės kasininku. Dienos pabaigoje buvo pinigų išėmimas inkasacija iš kasos, ieškovas patikrindavo ar pinigai atitikdavo pardavimus ir pinigai buvo dedami į kasą. Iš kasos dingti pinigai negalėtų, nebuvo faktų, kad kasos dokumentai nesutaptų su gautais į kasą pinigais. 42. Liudytoja N. M. parodė, kad ji dirbo UAB „Laumkelis“ nuo įmonė įsteigimo 1999 metų iki 2010-03-11 vyr. buhaltere, ieškovas buvo įmonės direktorius, o V. C. direktoriaus pavaduotoju. Ji vienintelė tvarkė įmonės finansinę atskaitomybę iki 2009 metų iki kol buvo priimta į darbą ieškovo dukra S. B.. Ieškovas įmonei ant popieriaus buvo suteikęs paskolas, buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, ji negali pasakyti kiek tų paskolų buvo. Jokių pinigų į įmonės sąskaitą ieškovas nebuvo įnešęs, ji nematė jokių grynųjų pinigų, į kasą pinigai nebuvo įnešti, bet buvo išrašyti kasos pajamų orderiai įmonės direktoriaus – ieškovo nurodymu. Tuos orderius ji išrašinėjo, o 2009 metais gal ir S. B., kai jos -liudytojos, nebūdavo darbe. Ji girdėjo, kad įmonėje buvo parduodamos prekės neapskaitant pajamų. Dėl 2009-07-14 pirmos paskolos kasos lape dėl 15000 Lt yra jos parašas, bet jokių grynųjų pinigų ji nematė. Dėl 2009-12-24 50000 Lt paskolos, kasos lape, kad paskola suteikta, bet ta paskola realiai nebuvo suteikta. Pinigus tvarkydavo ieškovas ir V. C. juos įnešdavo į kasą. Seife visad būdavo neapskaitytų pinigų. Ji įmonės apskaitą vesdavo pagal dokumentus, kurie jai buvo teikiami, juodosios buhalterijos ji nevedė. Ji niekada dienos pabaigoje nėra skaičiavusi pinigų, V. C. kaip kasininkas pasirašydavo kasos lape, kur buvo nurodyti kasos duomenys, ji pasitikėjo V. C. nurodytais duomenimis. Ieškovo pateikta 2009 metų didžioji knyga atitinka reikalavimus. Gali būti, kad ieškovo paskolos būdavo suteiktos kai jos nebūdavo darbe. Taip pat galėjo būti, kad realiai pinigai būdavo įnešami į kasą, bet kokie tai pinigai ar paskola ar už prekes, ji nežino. 43. Liudytoja l.C. parodė, kad V. C. yra jos vyras. Ji dirbo pas ieškovą UAB „Laumkelis“ nuo 1994 metų iki 2012-2013 metų vadybininke sandėlyje su detalėmis, jos vyras buvo įmonės direktoriaus pavaduotoju nuo 1999 metų iki 2014 metų. Su ieškovo šeima yra pažįstama nuo 1987 metų, ieškovo žmona yra jos draugė. Draugavo šeimomis. Kaip įmonės vadybininkė ji užpajamuodavo atvežtas prekes, pirkdavo įmonei detales be sąskaitų, pinigus jai duodavo ieškovas arba jos vyras. Jokių sąskaitų faktūrų ji nepasirašinėdavo. Detales žmonėms parduodavo ir ieškovas ir atsakovas be sąskaitų. Ji žinojo, kad ieškovas ir atsakovas rašydavo paskolos sutartis raštu, bet jokių pinigų realiai nebuvo. Jos vyras jokių pinigų įmonei neteikė, jokių paskolos pinigų jos vyrui iš ieškovo nebuvo išmokėta. Jai duodavo grynus pinigus ir ji įnešdavo juos į banką, kokie tai pinigai jai nesakydavo, bet pinigai jai būdavo duodami iš įmonės kasos seifo. Jos nuomone ieškovas neturėjo daug pinigų. Ieškovas turėjo sodybą, jis ją pardavė gal už 70000 Lt, ji nežino kada. Ieškovas turėjo 2 kambarių butą, jį pardavė, ji nežino kada ir už kiek, ir nupirko 1 kambario butą savo mamai. Kitus pinigus ieškovas investavo į namą Tarandėje, tas namas labai prabangus. Ieškovas sakydavo, kad jis yra popierinis milijonierius. Jokių ieškovo paskolų sutarčių pasirašyme ji nedalyvavo. Ieškovas ir jos vyras jai sakydavo, kad reikia pasirašyti paskolos sutartis, kad būtų pasiteisinimas kaip paskolos dengimui, nes jie buvo paėmę paskolą iš banko įmonės pastatui išsipirkti. Jai nėra tiksliai žinoma kiek ieškovas yra pasirašęs paskolos sutarčių, gal kokias 4. Dėl 57000 Lt vyro pasirašyto kasos orderio, tai jos vyras pasitikėjo ieškovu, bet realiai jokių pinigų negavo. 44. Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirbo įmonėje „D penki apskaita“, kuri tvarkė UAB „Automirksita“, kurios direktoriumi buvo V. C., buhalterinę apskaitą, tai buvo gal 2014 metų pabaigoje. Ji suvedinėjo įmonės pirminius dokumentus į programą, sudarinėjo balansus, pranešimus Sodrai. Jai V. C. perdavė visus dokumentus, jai atnešė pirkėjų, tiekėjų sąrašus, UAB „Laumkelis“ balansą. Jai nieko nežinoma apie UAB „Automirksita“ paskolas ieškovui E. J.. 2014-12-31 balanse nurodyta EI eilutėje 212652 Lt sudaro 180000 ir 2014-11-01-2014-12-31 apyvartos 4013 eilutėje nurodyta suma ir 412 eilutė – tai kredito įstaigoms skolos 32651,92 Lt. Ji tas sumas suvedė. 360000 Lt sumą padalino iš 2 ir gavo 180000 Lt, ji suprato, kad 360000 Lt suma yra UAB „Laumkelio“ akcininkų skolos. Ji rėmėsi reorganizavimo aktu, ten buvo viskas nurodyta. Kitos finansinės skolos, tai reiškia skolos akcininkams. Kai ji sudarė balansą, tai V. C. tą balansą matė. Ieškovo E. J. ji nepažįsta, 2014-11-03 reorganizacijos perdavimo akte nebuvo nurodyta, kad E. J. suteikė paskolas, jeigu būtų paskolos, tai tos sutartys turėjo būti nurodytos akte ir jos turėjo būti perduotos. Jokių UAB „Laumkelis“ buhalterinių dokumentų ji nematė. Ji turi buhalterinę patirtį nuo 1974 metų, prieš krizę įmonės vengdavo rodyti visas pajams, tai ir sudarydavo paskolos sutartis. 45. Liudytojas P. M. parodė, kad jis dirba UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialistu, į auditorių sąrašą jis nėra įtrauktas. Jo veiklos specifika yra ūkinės finansinės veiklos tyrimai, buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimas. Jis palaiko savo 2018-02-12 išvadą Nr. 2018/02/12 dėl UAB „Laumkelis“ 2009 -2014 metų apskaitos vertinimo. Jam pateikti dokumentai nėra informatyvūs, žiniaraščiuose nenurodyti pirminiai dokumentai, nenurodyti metai, datos. 2010-12-31 likučiai turi būti atkelti į 2011-01-01 likučius. 11 priedo 2 lape jis nurodė apie įmonės turtą, o pateiktame bandomajame balanse 2011-01-01 dienai nurodyti nuliai, įmonė be įstatinio kapitalo neegzistuoja. Jeigu vienas asmuo išima iš kasos pinigus, o kitas įneša į banką, tai neaišku kokie tai pinigai įnešti. Pagal kasos darbo organizavimą, kasininkas savo pareigų negali paskirti kitam asmeniui. Reorganizuojant įmonę yra būtinas auditas, pilna įmonės inventorizacija, kad matytųsi ar įmonė teisingai paskirsto turtą, finansus. Iš 2009-2011 metų apskaitos dokumentų negali būti nustatyta ar buvo suteiktos UAB „Laumkelis“ paskolos, ar buvo tik apiformintos. Pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius matyti, kad paskolos buvo apiformintos, bet neaišku ar buvo įneštos. Iš įmonės pajamų, pardavimų matyti, kad 2009-2010 metais įmonės veikla buvo panaši, įmonės kasoje buvo lėšų likutis ir įmonėje buvo apyvartinių lėšų likutis. Kasos pajamų orderį ar jo antrą egzempliorių turi turėti paskolos davėjas. Iš pirminių apskaitos dokumentų jis nenustatė, kad paskolos būtų grąžintos už 2009-2011 metus. Grąžinant paskolą turėtų būti banko pavedimas ar kasos išlaidų orderis – jeigu grynais pinigais. Negali sutikti, kad buvo suteikta 360000 Lt paskola. 2010-2011 metų bandomasis balansas nepasirašytas, neteisingai suvesti duomenys. Už įmonės apskaitą atsako įmonės vadovas. Jam nebuvo pateiktos VMI formos apie įmonės finansinę būklę. UAB „Automirksita“ finansinių dokumentų jis netikrino. Jam nebuvo pateikti pirminiai UAB „Laumkelis „ buhalterinės apskaitos duomenys, kasos pajamų orderių kvitai, Jis netikrino visų tų paskolos panaudojimo likučių, reiktų tai tikrinti visus ištisus metus. Nėra aišku ar suteiktos paskolos 360000 Lt sumoje buvo įneštos į kasą, o iš kasos į banko sąskaitą, kai kurie kasos pajamų orderiai yra be parašų. Jis vertino buhalterinę apskaitą bendrai, ar ji yra patikima ar ne, yra vertinami pirminiai finansiniai dokumentai, apskaitos registrai, be parašo joks finansinis dokumentas negali būti. Ieškovas prieš suteikdamas įmonei paskolas turėjo pateikti VMI duomenis, t.y. pajamų mokesčių deklaraciją, kad jis turi tokias pajamas, kurias skolino, iš ieškovo pateiktos deklaracijos neaišku ar ta 984000 Lt suma nebuvo išleista. Tos paskolos įmonės apskaitoje neatsispindi. Pagal inventorizacijos taisykles, tai įmonė siunčia skolininkams paskolų davėjams skolų suderinimo aktus, tie aktai turi būti prie inventorizacijos aktų. Jo pateikta išvada nekelia abejonių dėl objektyvumo, nes ją surašant jis jau nedirbo advokatų bendrovėje, kuri atstovauja atsakovą.

7Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas. 46. Byloje nustatyta, kad UAB „Laumkelis“, juridinio asmens kodas 124816130, neeilinių visuotinio akcininkų susirinkimų, įvykusių 2009 m. spalio 27 d. (protokolas Nr.40), 2009 m. gruodžio 21 d. (protokolas Nr.41), 2010 m. kovo 26 d. (protokolas Nr.44), 2010 m. birželio 22 d. .(protokolas Nr.46), 2010 m. rugsėjo 2 d. (protokolas nr.48), 2010 m. gruodžio 20 d. (protokolas Nr. 50), 2011 m. liepos 27 d. (protokolas Nr.52) metu buvo svarstyta ir nutarta su įmonės akcininku ir direktoriumi – ieškovu E. J. pasirašyti beprocentes paskolų sutartis ir paskolas panaudoti tolimesnei UAB „Laumkelis“ ūkinei veiklai vystyti, o 2009 m. spalio 27 d. protokole Nr.40 tame tarpe nurodyta, kad paskolas panaudoti ir V. C. suteiktoms paskoloms grąžinti. 47. Ieškovas E. J. (paskolos davėjas) ir UAB „Laumkelis“ (paskolos gavėjas), atstovaujamas direktoriaus pavaduotojo V. C., sudarė sekančias beprocentines paskolų sutartis (toliau -Paskolų sutartis): 2009 m. liepos 13 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 30000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2019-08-01 (paskolos sutarties 1 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2009 m. spalio 28 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 60000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2019-08-01 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis; šią sumą atsakovas įsipareigojo paskirstyti taip: grąžinti 10000 Lt paskolą gautą iš V. C. 2006-11-17 pasirašytos kredito sutarties pagrindu; grąžinti 10000 Lt paskolą gautą iš V. C. 2008-01-17 pasirašytos kredito sutarties pagrindu; grąžinti 7000 Lt paskolą gautą iš V. C. 2008-06-30 pasirašytos kredito sutarties pagrindu; grąžinti 30000 Lt paskolą gautą iš V. C. 2009-07-13 pasirašytos kredito sutarties pagrindu; likusius 3000 Lt panaudoti tolimesnei ūkinei veiklai vystyti (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2019-08-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2009 m. gruodžio 23 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 50000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2015-01-01 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2015-01-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2010 m. balandžio 2 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 60000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2015-01-01 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2015-01-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2010 m. birželio 28 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 60000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2019-07-01 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2019-07-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2010 m. rugsėjo 8 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 40000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2019-09-08 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2019-09-08 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2010 m. gruodžio 22 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 50000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2019-09-08 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2015-01-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui; 2011 m. liepos 29 d., kurios pagrindu ieškovas atsakovo nuosavybėn perdavė, o atsakovas priėmė 10000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui iki 2015-01-01 arba bet kada ieškovui pareikalavus sutartyje nurodytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1 p.), atsakovas įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti iki 2015-01-01 arba per 15 d. ieškovui pareikalavus (paskolos sutarties 3.2 p.), paskolos sutarties 10 p. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas reorganizuojamas, šios sutarties sąlygos yra privalomos paskolos gavėjo teisių perėmėjui. Pagal šias paskolos sutartis ieškovas atsakovui paskolino viso 360000 Lt. 48. Pagal UAB „Laumkelis“ 2009-07-14 kasos pajamų orderį Serija LAU Nr. 1630 ir 2009-07-21 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1630, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 15000 Lt 2009-07-13 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu; pagal 2009-07-21 kasos pajamų orderį Serija LAU Nr. 1638 ir 2009-07-21 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1638, pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 15000 Lt 2009-07-13 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu;

8pagal 2009-10-29 kasos pajamų orderį 2009-10-29 Serija LAU Nr. 1723 ir kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1723, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 60000 Lt 2009-10-28 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu;

9pagal 2009-12-24 kasos pajamų orderį Serija LAU, Nr. 1771 ir 2009-12-24 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU, Nr. 1771, kurį pasirašė buhalteris N. M., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 50000 Lt 2009-12-23 d. beprocentinės paskolos pagrindu;

10pagal 2010-04-02 kasos pajamų orderį Serija LAU Nr. 1850 ir 2010-04-02 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1850, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 60000 Lt 2010-04-02 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu;

11pagal 2010-07-01 kasos pajamų orderį Serija LAU Nr. 1923 ir 2010-07-01 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1923, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 60000 Lt, nurodyta:“ beprocentinės paskolos suteikimas pagal birželio“;

12pagal 2010-09-09 kasos pajamų orderį Serija LAU Nr. 1982 ir 2010-09-09 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 1982, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 40000 Lt 2010-09-08 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu;

13pagal 2010-12-23 kasos pajamų orderį Serija LAU, Nr. 2076 ir 2010-12-23 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU, Nr. 2076, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 50000 Lt 2010-12-22 d. pasirašytos beprocentinės paskolos pagrindu;

14pagal 2011-07-29 kasos pajamų orderį Serija LAU, Nr. 2618 ir 2011-07-29 kasos pajamų orderio kvitą Serija LAU Nr. 2618, kurį pasirašė buhalteris S. B., kasininkas V. C., iš E. J. priimta 10000 Lt beprocentinės paskolos sutarties pagrindu. 49. UAB „Laumkelis“ kasos lapuose nurodyta apie priimtas paskolas, nurodytos sumos: 2009-07-14 –15000 Lt beprocentinė paskola; 2009-07-21 – 15000 Lt beprocentinė paskola; 2009-10-29 – 60000 Lt paskolos suteikimas; 2009-12-24 – 50000Lt paskola iš E. J.; 2010-04-02 - 60000 Lt beprocentinė paskola; 2010-07-01 – 60000 Lt beprocentinė paskola; 2010-09-09 40000 Lt beprocentinė paskola pagal 2010-09-08 sutartį; 2010-12-23 – 50000 Lt 2010-12-22 pasirašyta beprocentinė paskola su E. J.; 2011-07-29 – 10000 Lt E. J. beprocentinė paskola. 50. Kaip matyti iš UAB „Laumkelis“ AB SEB sąskaitos ( - ) (LT), išrašų, po kiekvienos ginčo paskolų sutarties sudarymo į UAB „Laumkelis“ sąskaitą S. B., V. C. , L. C., E. J. įnešdavo grynųjų pinigų sumas. 51. UAB „Laumkelis“ : 2011 m. bandomojo balanso 4014 eilutėje nurodyta, kad bendrovės kitos skolos sudaro 360000 Lt; 2014-11-03 bandomojo balanso E eilutėje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra 360000 Lt; 2012-04-02 metinėje finansų ataskaitoje už 2011 metus 19 eilutėje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360000 Lt; 2012 m. bandomojo balanso 4014 eilutėje nurodyta, kad bendrovės kitos finansinės skolos 360000 Lt; 2012 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto II dalyje pastabose nurodyta, kad per 2009 ir 2012 m. akcininkai suteikė įmonei 360000 Lt beprocenčių paskolų tolimesnei ūkinei veiklai vykdyti, kas priskiriama po vienerių metų mokėtinoms sumoms; 2013-04-22 metinėje finansų ataskaitoje balanso už 2012 m. 19 eilutėje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360000 Lt; 2013 m. bandomojo balanso 414 eilutėje nurodyta, kad bendrovės kitos finansinės skolos sudaro 360000 Lt; 2014-11-03 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte 6 pastaboje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtina suma sudaro 360000 Lt, tai yra įmonės įsiskolinimas pagal sutartį; 2014-04-16 metinėje finansų ataskaitoje balanso už 2013 m. 19 eilutėje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360000 Lt; 2014-11-03 bandomojo balanso 40 eilutėje nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra 360000 Lt, 401 eilutėje nurodyta finansinės skolos 360000 Lt. 52. Atsakovo UAB „Automirksita“: 2014-11-01-2014-12-31 sąskaitų plano apyvartos 4013 eilutėje kitos finansinės skolos nurodyta 180000 Lt suma;2014-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte 6 pastaboje nurodyta, jog atsakovo mokėtinos ir įsipareigojimų sumos, išdalintos reorganizuojant UAB „Laumkelis“ už 2014 m. sudaro 229326 Lt. 53. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusio UAB „Laumkelis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 26, nutarta inicijuoti UAB „Laumkelis“ reorganizavimą įmonę padalijant į UAB „Automobilių dalys“ ir UAB „Automirksita“, kurios po reorganizavimo tęs veiklą ir gaus po 50 proc. viso UAB „Laumkelis“ turto ir įsipareigojimų. 54. 2014-11-03 UAB „Laumkelis“ turto, teisių ir pareigų priėmimo-perdavimo akte Nr.2 (toliau – aktas), kurį pasirašė UAB „Laumkelis“ direktorius - ieškovas E. J. ir UAB „Automirksita“ direktorius V. C., nurodyta, kad UAB „Laumkelis“ perduoda, o UAB „Automirksita“ priima 50 proc. UAB „Laumkelis“ turto, teisių ir pareigų; akcijų, lėšų, nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir įsipareigojimų, įsiskolinimų tiekėjams ir pirkėjų įsipareigojimų, atsargų, balansinių sąskaitų likučių, skolų tretiesiems asmenims, paskolų, atskaitingų asmenų skolų ir jų skolų įmonei; akto 11 p. nurodyta, kad UAB „Laumkelis“ perduoda ir UAB „Automirksita“ perima visas UAB „Laumkelis“ vardu sudarytas sutartis, susijusias su perimama turto ir įsipareigojimų dalimi, ir visos UAB „Laumkelis“ sutartys susijusios su perimama turto ir įsipareigojimų dalimi, bus laikomos UAB „Automirksita“ sutartimis; VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad E. J. UAB „Laumkelis“ direktoriumi buvo nuo 1999-02-11 iki 2014-11-07, o V. C. nuo 2014-09-25 yra UAB „Automirksita“ akcininku ir vadovu.. 54. Kaip matyti iš UAB „Laumkelis“ 2010-05-25, 2011-01-31, 2012-03-26 pateiktų VMI deklaracijų apie juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, jose nurodytos visos ginčo paskolos, gautos iš ieškovo E. J.. 55. Kaip matyti iš E. J. 2005-04-15 vienkartinės turto deklaracijos, joje deklaruota, kad ieškovas turi turto už 129500 Lt ir 984000 Lt piniginių lėšų ne banko sąskaitoje. 56. 2017-04-11 ieškovas E. J. kreipėsi raštu į atsakovą UAB „Automirksita“ dėl ginčo paskolų nutraukimo ir 52131,60 Eur skolos gražinimo. 57. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis - sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo - priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 9/2014). Taigi paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai raštu sudarytoje sutartyje patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pastarajam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CPK 12, 178 straipsniai). Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-943/2015). 58. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą praktiką). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). 59. Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas suteikė ginčo paskolas UAB „Laumkelis“ (toliau – įmonė), suteiktos paskolos 360000 Lt sumoje (kas sudaro 104263,20 Eur) buvo apskaitytos UAB Laumkelis“ aukščiau nurodytuose finansiniuose – buhalteriniuose dokumentuose, buvo įnešamos į įmonės sąskaitą banke. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“ 52131,60 Eur suma (kas atitinka 180000 Lt (360000 Lt:2)) nurodyta atsakovo aukščiau nurodytuose finansiniuose dokumentuose, kurie yra pasirašyti atsakovo vadovo V. C.. Apie gautas ginčo paskolas UAB „Laumkelis“ deklaravo įstatymų nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo V. C. parodymai, kad sudarytos paskolos buvo popierinės, kad jos buvo sudarytos siekiant pridengti-legalizuoti įmonėje buvusius „juoduosius pinigus“, jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Tuo tarpu liudytojos N. M., S. B., dirbusios įmonėje buhalterėmis, patvirtino, kad jokių įmonėje neapskaitytų lėšų nebuvo, jog buhalterinė apskaita nebuvo klastojama ar vedama juodoji buhalterija. Atsakovo nurodyti argumentai, kad jam nebuvo perduotos ginčo paskolos sutartys atmestini, nes atsakovo vadovas V. C. apie šias ginčo paskolos sutartis žinojo, be to akte buvo nurodyta, kas atsakovui yra perduotinos tame tarpe ir UAB „Laumkelis“ skolos. Liudytojos S. B. parodymus apie ieškovo paskolintus grynuosius pinigus įmonei, apie paskolos sutarčių įforminimą įmonės finansiniuose dokumentuose, jų įnešimą į įmonės banko sąskaitą patvirtina aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, todėl vien tai, kad ši liudytoja yra ieškovo dukra, nesudaro pagrindo nesivadovauti jos parodymais. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo V. C. argumentai, kad jis buvo įmonės ieškovo – direktoriaus pavaduotojas, buvo tiesioginiame ieškovo pavaldume, todėl turėjo pasirašyti ginčo paskolos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad V. C. ir ieškovas buvo įmonės akcininkai, turėjo po 50 proc. akcijų, buvo lygiaverčiai verslo partneriai, V. C. kaip įmonės atstovas, su ieškovu pasirašė ne vieną, o 8 ginčo paskolos sutartis dėl ženklių sumų paskolinimo, pats parodė teismo posėdžio metu, kad pasirašydamas ginčo paskolos sutartis, jas skaitė, jas suprato, kad jam pasirašant ginčo paskolos sutartis, akcininkų susirinkimų protokoluose, kasos pajamų orderiuose, jokio spaudimo, prievartos iš ieškovo pusės nebuvo. Kita vertus, anot V. C., santykiai tarp jo ir ieškovo pašlijo prieš UAB „Laumkelis“ reorganizaciją, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, po minėtos įmonės reorganizacijos, V. C. tapęs nuo ieškovo nepriklausomu UAB „Automirksita“, perėmusios 50 procentų įmonės UAB „Laumkelis“ teisių ir įsipareigojimų, vadovu pats patvirtino UAB „Automirksita“ finansiniuose dokumentuose 180000 Lt skolą, kas atitinka pusę visos 360000 Lt paskolos sumą pagal ginčo paskolos sutartis. Be to, į teismą dėl ginčo paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuomet nesikreipė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas sudarydamas su įmone ginčo paskolas, neturėjo tiek piniginių lėšų, niekuo nepagrįstos. Iš pateiktos į bylą E. J. 2005-04-15 vienkartinės turto deklaracijos, matyti, kad joje deklaruota, jog ieškovas turi turto už 129500 Lt ir 984000 Lt piniginių lėšų ne banko sąskaitoje. Kaip parodė ieškovas, prieš sudarant ginčo paskolos sutartis, jis pajamų ir turto nebuvo deklaravęs. Sutiktina, kad nuo 2005-04-15 ieškovo turto ir pajamų deklaravimo iki ginčo paskolos sutarčių sudarymo praėjo nemažai laiko, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad, anot atsakovo, aukščiau nurodytas ieškovo deklaruotas pajamas ieškovas buvo išleidęs iki ginčo paskolų sutarčių sudarymo. 60. Liudytojos L. C. parodymai apie ieškovo nekilnojamojo turto pardavimą, turto sumas, vertintini kritiškai, nes nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, o ir atsakovas tokių įrodymų iš ieškovo neprašė išreikalauti. Liudytojos L. C. parodymai apie neapskaitytas perkamas ir parduodamas prekes įmonėje vertintini kritiškai, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Kita vertus liudytoja patvirtino, kad jai buvo duodami grynieji pinigai įnešimui į banką, bet kokie tai buvo pinigai ji nežino. Be to ši liudytoja nedalyvavo pasirašant ginčo paskolos sutartis, ji net nežinojo koks skaičius paskolos sutarčių buvo pasirašytas. 61. Liudytojos N. M. parodymai yra prieštaringi, nėra informatyvūs, nes liudytoja parodė, kad ginčo paskolos sutartys nebuvo sudarytos, buvo tik popierinės, realiai pinigai į kasą nebuvo įnešti, kita vertus, liudytoja parodė, jog pinigai galėjo būti įnešti į kasą, kai jos -liudytojos nebuvo darbe, kokie tai pinigai ar už prekes ar paskola liudytoja nežino. 62. Vadovautis liudytojos R. K. parodymais, kad UAB „Automirksita“ balanse nurodyta 180000 Lt skola tai yra UAB „Laumkelio“ akcininkų pusė 360000 Lt skolos, nėra pagrindo, jokių įrodymų apie UAB „Laumkelis“ akcininkų skolas į bylą nėra pateikta, kita vertus pati liudytoja parodė, kad jokių UAB „Laumkelis“ buhalterinių dokumentų ji nematė, išskyrus UAB „Laumkelis“ balansą. Šios liudytojos parodymai apie paplitusią praktiką įmonėse neapskaitytus pinigus įforminti paskolomis, nepaneigia, jog ieškovo grynųjų pinigų skolinimą pagal ginčo paskolos sutartis. 63. Teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis atsakovo į bylą pateikta UAB „Konsauditas“ specialisto parengta 2018-02-12 išvada Nr. 2018/02/12 dėl UAB „Laumkelis“ 2009 -2014 metų apskaitos vertinimo (toliau – išvada), apie UAB „Laumkelis buhalterinės apskaitos tvarkymą, ūkines opreracijas, jų vykdymą, jų surašymo trūkumus, kadangi minėta išvada nei patvirtina, nei paneigia ginčo paskolų suteikimą, be to, kaip patvirtino apklaustas liudytoju P. M., jog pilnai visi UAB „Laumkelis“, UAB „Automirksita“ buhalteriniai dokumentai jam nebuvo pateikti. Taip pat, kaip nurodyta išvadoje, kad ją parengęs specialistas P. M. nuo 2016- 11-02 iki 2017-10-15 dirbo Advokatų R. M. ir T. M. kontoroje „Konsus“ , kurios atstovė atstovauja šioje byloje atsakovą, specialisto pareigose, o UAB Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialistu P. M. dirba nuo 2017-10-16. Todėl ši aplinkybė verčia suabejoti pateiktos išvados objektyvumu. Taip pat, kaip matyti iš 2018-05-07 Lietuvos auditorių rūmų rašto Nr. 1.9-S0514, jame nurodyta, kad UAB „Konsauditas“ nėra įtraukta į audito įmonių sąrašą, todėl vadovaujantis LR Finansinių atskaitų audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) 22 str. 5 d., ji negali atlikti finansinių ataskaitų audito ir įmonė nėra laikoma patvirtinta audito įmone; P. M. nėra įtrauktas į auditorių sąrašą, todėl vadovaujantis Audito įstatymo 13 str. 6 d., jis negali atlikti finansinių ataskaitų audito ir jis nėra laikomas patvirtintu auditoriumi. 64. Teismo nuomone bylos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos ir nėra pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis kaip tariamuosius sandorius. 65. Remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kaip nurodė ieškinyje ieškovas, atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų iki 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocenčių paskolų sutartyse nustatyto termino, nebendradarbiauja su Ieškovu, todėl Ieškovas kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo bei kartu prašo priteisti CK 6.874 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Terminas praleistas už pagal 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. balandžio 2 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. liepos 29 d. beprocentes paskolų sutartis gautas pinigų sumas, iš viso 170 000 Lt (49 235,40 Eur), kurios 50 proc. po reorganizavimo perėjo Atsakovui, t. y. 85 000 Lt (24 617,70 Eur). Pagal 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. birželio 28 d., 2010 m. rugsėjo 8 d. beprocentes paskolos sutartis terminas paskolos grąžinimui buvo nustatytas 2019 m. arba per 15 d. nuo raštiško pareikalavimo. Atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. balandžio 11 d. prašyme, kuriuo buvo reikalaujama grąžinti paskolintas lėšas, Atsakovui terminas dėl skolos grąžinimo buvo nustatytas iki 2017 m. balandžio 26 d., tačiau nesulaukus skolos grąžinimo paskutinę dieną, maksimaliai operatyviai buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu, todėl už šią sumą penkių procentų dydžio metinių palūkanų reikalaujama nebus. Nustatytas terminas 85 000 Lt (24 617,70 Eur) pinigų sumai grąžinti 2015 m. sausio 1 d. Kadangi pinigai vis dar nėra grąžinti ir terminas yra praleistas, todėl skaičiuojamos 849 dienos nuo termino praleidimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. (24 617,70 Eur * 5) / 100) / 365 = 3,37 Eur už vieną dieną; 3,37 Eur * 849 = 2 861,13 Eur. 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir iš atsakovo ieškovui priteistina 2 861,13 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki ieškinio gavimo teisme dienos 2017-05-08. 67. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už viso priteistą 54992,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 68. Kadangi ieškinys tenkintinas iš atsakovo ieškovui priteistina 1041 Eur žyminio mokesčio bei 6463 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 7504 Eur (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

15Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 16,69 Eur pašto išlaidų – bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98, str. str.). 69. 2017-05-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo E. J. (a. k. ( - ) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo UAB „Automirksita“ (į. k. 303404360) turtui neviršijant bendros 54 992,73 Eur (penkiasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt du eurai 73 ct) sumos, pirmiausiai areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę iš piniginių lėšų atsiskaityti tik su ieškovu, taip pat mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams – palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

16Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 str. str., teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, ieškovui E. J., a. k. ( - ) 52 131,60 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną eurą šešiasdešimt centų) skolos, 2 861,13 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir trylika centų) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-05-08, viso 54992,73 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du eurus septyniasdešimt tris centus). Priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, ieškovui E. J., a. k. ( - ) 5 (penkis) procentus palūkanų nuo priteistos sumos (54992,73 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2017-05-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, ieškovui E. J., a. k. ( - ) 7504 Eur (septynis tūkstančius penki šimtai keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Automirksita“, į. k. 303404360, 16,69 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt devynis centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. ( - ), įmokos kodas 5660). 2017-05-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo E. J. (a. k. ( - ) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo UAB „Automirksita“ (į. k. 303404360) atžvilgiu, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.