Byla 2S-36-178/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Belmonto pramogos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei už nekokybišką pramogų paslaugą 40 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas 50‘040 Lt sumai, o jų nepakankant ar nesant - atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtu disponuoti, perleisti jį tretiesiems asmenims, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdyti prievoles. Nurodė, kad atsakovo vadovas su ieškove nebendrauja ir siekia išvengti taikaus ginčo sprendimo. Atsakovo vadovas nepateikė atsakymo į pretenziją. taip pat neatsakinėjo į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau –Tarnybos) raštus bei neįvykdė Tarnybos nutarimo grąžinti ieškovei 40 Lt sumą. Ieškovės manymu, nurodytos aplinkybės rodė, kad yra reali grėsmė, jog būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis 50 040 Lt vertės nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove Silvija Žemaitiene bei leidžiant atsakovui atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgiant į turtinį ieškinio pobūdį bei didelę ieškinio sumą. Įvertinus tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, iš areštuotų lėšų leista atsiskaityti su ieškove bei mokėti privalomus mokesčius valstybei, Valstybinio socialinio fondo valdybai, atsiskaityti su darbuotojais.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakoti šalių finansinės padėties ar trikdyti normalios veiklos. Atsakovas yra veikianti įmonė, todėl jos piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar net įmonės bankrotas. Atsakovo manymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams bei pažeidžia CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui (CPK 148 str.) ir skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų, sudariusių pagrindą apie sprendžiamą klausimą nepranešti atsakovui. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi teorinėmis ir formaliomis prielaidomis, kad nutarties priėmimo dieną teismui tiksliai nebuvo žinoma kiek ir kokio turto bei piniginių lėšų iš viso turi atsakovas, ko pasėkoje buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad yra pagrįsta tikimybė, jog atsakovas gali vengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, nepranešdamas atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neturėjo galimybės išsiaiškinti ir įvertinti faktinių aplinkybių dėl atsakovo mokumo.

9Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų galinčių patvirtinti jo teiginius kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Antstoliui pradėjus vykdyti teismo nutartį, paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo banko sąskaitoje nėra jokių lėšų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis sieks išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

13Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

14Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas padarė išvadą, kad atsakovui 50 040 Lt suma yra didelė ir tokio dydžio ieškinio reikalavimas gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada.

15Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Didelė ieškinio suma yra vertinamasis kriterijus. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Kai yra įrodymų, kad ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-663/2009).

16Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009).

17Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.), kurie leistų paneigti apylinkės teismo išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, todėl panaikinti pirmos instancijos teismo nutarties dėl to, kad atsakovas neabejotinai pajėgus įvykdyti galimai palankų ieškovei sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

18Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad lėšų areštas žymiai apsunkino veikiančios atsakovo įmonės veiklą, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.

19Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sudaro nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

20Šiuo atveju areštas pritaikytas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 50 040 Lt. Pažymėtina, kad nors ieškovė prašė iš pradžių areštuoti atsakovo lėšas esančias banko sąskaitoje, tačiau teismas, pagrįstai atsižvelgęs į teismų praktikoje nusistovėjusį turto arešto eiliškumą, įvertinęs tai, kad lėšų areštas žymiai apsunkina juridinio asmens galimybes vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, iš pradžių areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar nepakankant - lėšas esančias banko sąskaitoje, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei ir Socialinio draudimo fondo valdybai, atsiskaityti su darbuotojais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-308/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-697/2008). Todėl pagrindo teigti, kad apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus nėra teisinio pagrindo.

21Kitas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo nepranešė apie šio klausimo nagrinėjimą apeliantui ir todėl jis negalėjo pateikti duomenų apie savo mokumą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Teismo nutartis buvo priimta esant iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusiai CPK redakcijai, kuri įpareigojo teismą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešti atsakovui. Nuo 2011 m. spalio 1 d. pasikeitus CPK 148 straipsnio redakcijai, pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą paliktas teismo diskrecijai (CPK 147 str. 1 d.). Nors galiojusi įstatymo redakcija ir numatė teismui įpareigojimą pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą, tačiau vien formalus pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą skundžiamąją teismo nutartį. Tiek pagal iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios, tiek pagal galiojančios CPK 151 straipsnio 1 dalį nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skundžiamos apeliacine tvarka. Apeliantas šia tvarka pasinaudojo, galėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau, kaip jau minėta, nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį. Tuo tarpu iš ieškovės atsiliepimo galima spręsti, jog antstolis nerado ne tik (ne)kilnojamojo turto, bet ir lėšų atsakovo sąskaitoje. Todėl akivaizdu, kad tinkamam sprendimo įvykdymui yra grėsmė. Esant tokioms aplinkybėms naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

22Dėl šių priežasčių spręstina, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos... 4. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį. Nurodo,... 9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo... 12. Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo... 13. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144... 14. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas padarė išvadą, kad... 15. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio... 16. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 17. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju... 18. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad lėšų areštas žymiai apsunkino... 19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sudaro nepatogumų ar... 20. Šiuo atveju areštas pritaikytas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos –... 21. Kitas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nagrinėdamas ieškovės... 22. Dėl šių priežasčių spręstina, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų... 23. Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 336... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį palikti...