Byla e2-781-236/2017
Dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1796-259/2017 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kamesta“, prašydama priteisti iš atsakovės nepagrįstai įgytus 289 855,17 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017-02-15 nutartimi nutarė ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
  1. Teismas ieškovės pareikštame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, pateiktus jas patvirtinančius įrodymus bei ieškinio motyvus laikė pakankamais išvadai, jog ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį. Dėl to teismas, preliminariu vertinimu, sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalies apimtyje. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  1. Teismas nustatė, kad UAB „Kamesta“ turto vertė 2015-12-31 iš viso buvo 16 551 767 Eur, iš to skaičiaus ilgalaikis materialus turtas – 10 025 393 Eur (pvz. žemė – 896 586 Eur, pastatai ir statiniai – 7 002 664 Eur, mašinos ir įrengimai – 831 242 Eur, transporto priemonės – 484 652 Eur), trumpalaikis turtas – 5 304 042 Eur. Aptariamuoju laikotarpiu atsakovės įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 6 361 690 Eur. Atsakovė 2015-12-31 turėjo 240 112 Eur grynojo pelno, o jos pardavimo pajamos siekė 9 588 659 Eur.
  1. Teismas, palyginęs atsakovės 2015 m. veiklos rodiklius, sprendė, kad atsakovės metinių pajamų suma beveik 30 kartų viršijo šiuo atveju pareikšto ieškinio sumą, ir nors atsakovės pajamos šiek tiek kinta, tačiau pastaruosius du ataskaitinius metus jos viršija kelis milijonus eurų sumą.
  1. Teismas sutiko, kad ieškinio suma artima įmonės 2015-12-31 apskaičiuoto grynojo pelno sumai, tačiau nurodė, kad ji yra tik 1,8 proc. viso atsakovės turimo turto aptariamuoju laikotarpiu, todėl teismas sprendė, kad ji nelaikytina itin reikšminga atsakovei.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad ieškinys pareikštas finansiškai stabiliam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė viršija jai, kaip atsakovei, pareikštų reikalavimų sumą. Teismo vertinimu, teigti, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apsidaryti neįmanomas, o atsakovės įmonė, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, negalės įvykdyti teismo sprendimo ar tam neužteks turimo turto, negalima. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, vengs sumokėti priteistą sumą ieškinio patenkinimo atveju.
  1. Teismas pažymėjo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, dėl ko būtų pažeistas ekonomiškumo principas, ir galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomu, ieškinio patenkino atveju.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-02-15 nutartį ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų nepasisakė.
    1. Atsakovė geranoriškai neatlygina iš jos priteistus 316 474,46 Eur, dėl ko buvo areštuotos pas trečiuosius asmenis esančios lėšos. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili ir ji gali vengti sumokėti galimai teismo sprendimu priteistą sumą.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ieškinyje pateiktų argumentų apie tai, kad atsakovės pelnas 2014 metais buvo 164 000 Eur, o 2015 metais - 240 000 Eur, kad šis pelnas grįstas bendrovės pagal kitą sutartį vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ieškovei, kurios kaip aiškiai neatitinkančios sutarties sąlygų, neteisėtos ir nepagrįstos ginčijamos teismuose (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-640-480/2017, Nr. 2-583-657/2016).
    1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie tai, kad atsakovės metinių pajamų suma 30 kartų viršija pareikšto ieškinio sumą, nepasisakė apie tai, kad atsakovei prireiktų daugiau kaip metus dirbti taip pat pelningai, o tai bendrame kontekste (ženklus pajamų sumažėjimas rinkos augimo laikotarpiu, didžiosios daugumos pajamų, nurodytų bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ginčijimas, teismuose, bendrovės tipinės veiklos rezultato neigiamas rodiklis, antstolio patvarkymai dėl išieškojimų iš trečiųjų asmenų) kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybės įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, dėl ko būtų pažeistas ekonomiškumo principas ir galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomu, ieškinio patenkino atveju, prieštarauja teismo motyvams, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir kad atsakovė yra finansiškai stabili.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2017-02-15 nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
  1. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs preliminarų vertinimą, sprendė, kad ieškinio reikalavimai atitinka jame dėstomų argumentų pobūdį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.
  1. Kaip grėsmė apeliantės interesams įvardinama vien didelė ieškinio suma. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017). Dėl to apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
  1. Apeliantė ieškovės nestabilią finansinę padėtį grindžia aplinkybe, kad atsakovė geranoriškai neatlygina iš jos priteistus 316 474,46 Eur, dėl ko buvo areštuotos pas trečiuosius asmenis esančios lėšos. Taip pat apeliantės teigimu, atsakovės pelnas 2014 metais buvo164 000 Eur, o 2015 metais - 240 000 Eur, kad šis pelnas grįstas bendrovės pagal kitą sutartį vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ieškovei, kurios kaip aiškiai neatitinkančios sutarties sąlygų, neteisėtos ir nepagrįstos ginčijamos teismuose (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-640-480/2017, Nr. 2-583-657/2016). Apeliacinio teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtinančiais prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliantė neįrodė, kad jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apsidaryti neįmanomas, kad atsakovė, vykdydama ūkinę-komercinę veiklą, negalės įvykdyti teismo sprendimo ar tam neužteks turimo turto, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų perleisti ar kitaip suvaržyti turimą turtą, vengs sumokėti priteistą sumą ieškinio patenkinimo atveju.
  1. Apeliacinis teismas pažymi, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
  1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, dėl ko būtų pažeistas ekonomiškumo principas ir galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomu, ieškinio patenkino atveju.
  1. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  1. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai