Byla e2-211-755/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB „Medienos imperija“ bankroto administratoriaus atstovui adv. R. Jasevičiui, atsakovui Ž. K. jo atstovui adv.A.Gruodžiui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinį Ž. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3bankrutuojanti UAB „Medienos imperija“( toliau tekste – BUAB “Medienos imperija“) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš Ž. K. 248035 € žalos atlyginimą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. vasario 22 d. teismas ieškovei UAB „Medienos imperija“ iškėlė bankroto bylą (civ. byla Nr. eB2-364-280/2016) ir bankroto administratoriumi paskyrė Alvydą Čepuką.

4Nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2016-04-26) ieškovės administracijos vadovu - direktoriumi buvo atsakovas Ž. K.. Nuo 2014 m. gegužės 19 d. atsakovas yra ir vienintelis ieškovės akcininkas, turintis 1500 vnt. ieškovės paprastųjų vardinių akcijų.

5Pagal 2015 m. balansą, 2015 m. sausio 1 d. ieškovė turto turėjo už 367 488 Eur , o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 430210 Eur sumą, iš kurios per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 381334 Eur. Pagal pridėtą prie ieškinio suvestinę „Uždelstos klientų skolos“ ieškovės pradelstos tiekėjams skolos sudarė 223 327,61 Eur sumą, kas rodo, kad ieškovė tuo laikotarpiu jau buvo nemoki, nes pradelstos ieškovės skolos viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo ( toliau tekste-ĮBĮ) 2 str. 8 d.). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos sprendžia, kad ieškovė 2014 metais patyrė 104425 Eur nuostolį, o per 2015 metus - dar 175950 Eur nuostolį. 2014 metais ieškovės nuosavas kapitalas jau buvo 62 22 Eur suma minusinis palyginus su įstatiniu kapitalu (43 443 Eur), o per 2015 metus ieškovės nuosavas kapitalas jau sudarė minus 179576 Eur.

6Pagal 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės balansą (bankroto bylos iškėlimo ieškovei nutarties įsiteisėjimo diena), ieškovės turtas sumažėjo iki 211 339 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 467 675 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė per 2016 m. keturis mėnesius patyrė 76 760 Eur nuostolį ir viso patirti nuostoliai sudarė 372 757 Eur sumą. Ieškovės nuosavas kapitalas net 256 336 Eur suma tapo minusinis palyginus su ieškovės įstatiniu kapitalu (43 440 Eur).

72016 m. gegužės 2 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovas bankroto administratoriui perdavė turto už 211 338,30 Eur sumą.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės 459 374 Eur dydžio ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus.

8Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė reglamentavimą, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 4 straipsnis įmonės administracijos vadovui ir savininkui suteikia teisę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamus sprendimus, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9Tam, kad taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus civilinę atsakomybę, jiems pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo, savininko ir (ar) likvidatoriaus kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas, savininkas ir (ar) likvidatorius.

10Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

11Įstatymas numato įmonės kreditorių patirtos žalos visišką atlyginimą, kuris atsirado dėl įmonės vadovo ir/ar akcininko įstatyminės pareigos nevykdymo. Įmonės nemokumo stadijoje įstatymas numato įmonės vadovo ir/ar akcininko pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimą. Dėl savalaikio įmonei bankroto bylos neiškėlimo, įmonės kreditoriams mažėja galimybė atgauti skolas. Būtent skolų atgavimo galimybės sumažėjimas ir traktuotinas kaip kreditoriams padaryta dėl savalaikio įmonei bankroto bylos iškėlimo neinicijavimo žala.

12Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įmonės kreditoriams padaryta žala pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį būna tiesioginė, t.y. kai padidėja įmonės skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), ir netiesioginė, kai sumažėja įmonės skolų atgavimo galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t.y. pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Bendra įmonės turtinė padėtis neatsietina nuo įmonės turimo balansinio turto, todėl konstatuojant įmonės vadovo ar akcininko padarytą žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į išaugusias įmonės skolas, bet ir į įmonės turto pokytį, kas tiesiogiai susiję su galimybe kreditoriams atgauti skolas.

13Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovo ir savininko atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui ir savininkui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją.

142014 metų pabaigoje ieškovė buvo nemoki ir atsakovas įgijo pareigą inicijuoti bankroto bylą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. (ieškovės nemokumo momento) iki 2016 m. balandžio 26 d. (ieškovei bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) ieškovės skolos padidėjo 37 465 Eur (467 675 - 430 210 = 37 465) suma. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė (ieškovės kreditoriai) patyrė tiesioginę 37 465 Eur žalą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės ir turtas sumažėjo nuo 367 488 Eur sumos iki 211 339 Eur sumos, t.y. 156 149 Eur (367 488 - 211 339 =156 149) suma, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ir netiesioginę žalą, pasireiškusią ieškovės turto sumažėjimu iki tiek, kad jo neužtenka ieškovės kreditorinių reikalavimų padengimui. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės turtinė padėtis pablogėjo iki tiek, kad visi ieškovės kreditoriniai reikalavimai iš įmonės turto nebus dengiami, todėl šią neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro 248035 Eur, t.y. iš teismo patvirtintų ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos atėmus likusio ieškovės administratoriui perduoto turto vertę (459 374 - 211 339 = 248 035).

15Yra ir kitas atsakomybės pagrindas. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo

16( toliau tekste-ABĮ) 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą. Šio straipsnio normos yra imperatyvios. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t.y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius - į paskirstytinąjį pelną (nuostolius) pervedamas sumas įtraukti tokia seka: 1) pervedamas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais; 2) pervedamas iš privalomojo rezervo; 3) pervedamas iš akcijų priedų. Jeigu šio straipsnio 9 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka: 1) likę nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio; 2) akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais - bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba 3) bendrovės likvidavimo.

17ABĮ 38 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Atitinkamai akcininkai gali: padengti nuostolius akcininkų papildomais įnašais; sumažinti įstatinį kapitalą; pertvarkyti bendrovę ar ją likviduoti.

182015 m. sausio 1 d. ieškovės nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, bet net 62 722 Eur minusinis, t.y. ieškovė nuosavo kapitalo nebeturėjo. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas ir vienintelis savininkas, privalėjo priimti atitinkamą sprendimą: padengti nuostolius akcininko papildomais įnašais, sumažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti bendrovę ar ją likviduoti, tačiau šios įstatymo nustatytos pareigos nevykdė, nuostolių papildomais įnašais nepadengė. Dėl ieškovės toliau vykdytos nuostolingos veiklos ieškovės nuosavas kapitalas į minusą tik didėjo ir pasiekė 256336 Eur sumą, kai tuo tarpu ieškovės įstatinis kapitalas sudarė balansuose nurodytą 43440 Eur sumą. Nuosavo kapitalo neatstatymas, kaip ir įmonės nemokumas, suponavo ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

19Atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos. Esant ieškovei nemokiai, ne tik neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir neatstatė ieškovės nuosavo kapitalo ir nepadengė nuostolių akcininko papildomais įnašais, bet toliau vykdė nuostolingą veiklą.

20Atsakovo atsakomybę kildina iš neveikimo. Jis pažeidė imperatyvius aukščiau išvardintus įstatymų reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą),tad kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes, jeigu atsakovas būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik paaiškėjo ieškovės nemokumas ir kai ieškovė turėjo pakankamai turto, arba būtų atstatęs nuosavą kapitalą ir padengęs nuostolius akcininko papildomais įnašais, tai ieškovės skolos būtų padengtos arba dalis jų būtų išvis neatsiradusios.

21Už prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiam asmeniui gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, atsakovui kyla iš įstatymo (CK 6.210 str. 1 d.), todėl, priteisus žalos atlyginimą, iš atsakovo taip pat išieškotinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

22Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir atsikirto šiais argumentais. Ieškovė vertėsi lentpjūvės veikla.2011 m. buvo įsteigusi dukterinę įmonę UAB „Zygrimta“, tačiau jos veikla nepasiteisino (bendrovė veikė nuostolingai), todėl 2014 m. priimtas sprendimas atsisakyti UAB „Zygrimta“ akcijų. Iš esmės dėl šios dukterinės bendrovės perleidimo ieškovė 2014 m. patyrė didžiausius nuostolius. Bendrovė ėmėsi pertvarkymo veiksmų. 2015 m. kovo mėn. įsigijo papildomai naujas patalpa, nes planavo išplėsti gamybą ir taip padidinti pajamas, pelną, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, dėl ko atsakovas buvo priverstas nutraukti veiklą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, ją be pagrindo apskundė vienas iš kreditorių, todėl kol įsiteisėjo nutartis papildomai ženkliai padidėjo ieškovės kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams, nors ieškovė iš esmės visąlaik laiku atsiskaitinėdavo su darbuotojais.

23Ieškovė vykdė ilgalaikes sutartis pagal kurias už produkciją gaudavo pinigus nedelsiant nuo jos pristatymo, todėl iš esmės ji neturėjo jokių debitorių. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo galimybę vykdyti veiklą ir turėdama didelių įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas iš esmės su visais kreditoriais (išskyrus smulkesnius) iki pat restruktūrizavimo bylos inicijavimo (o taip pat ir restruktūrizavimo bylos inicijavimo metu su pagrindiniais didžiausiais kreditoriais) sutardavo, jog pastarieji atidėtų skolų grąžinimo terminus ir vykdė atitinkamus susitarimus, todėl ieškovė iki pat veiklos nutraukimo nebuvo nemoki.

24Ieškovė 2015 m. sausio 1 d. buvo moki, todėl atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti - įmonės nemokumo fakto atsiradimą .

25Ieškovė, įrodinėdama bendrovės nemokumą 2015-01-01 laikui,pateikia tik kreditorių suvestinę „Uždelstos skolos“, tačiau joje nurodyti kaip pradelsti skolų dydžiai neatitinka tikrovės. Pvz. suvestinėje „Uždelstos skolos“ kreditoriaus Zarasų šilas, KB 102441,73 Eur finansinis reikalavimas nurodytas kaip pradelstas daugiau kaip 120 dienų, tačiau ši aplinkybė neatitinka tikrovės. Pripažįsta, kad šis finansinis reikalavimas susidarė prieš daugiau kaip 120 dienų, tačiau ieškovė su KB Zarasų šilas buvo susitarusi dėl skolos grąžinimo terminų atidėjimo. Ieškovė iki restruktūrizavimo proceso inicijavimo vykdė atitinkamus susitarimus dėl skolų grąžinimo, todėl atitinkama skola buvo nepradelsta. 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais ieškovė vis dar buvo moki, ką patvirtina ieškovės kreditorių sąrašas, teiktas restruktūrizavimo byloje.Jei ieškovė 2015 m. sausio 1 d. būtų buvusi nemokia, atsakovas ieškovės vardu 2015 m. kovo mėnesį nebūtų įsigijęs papildomai naujų daugiau 1000 kv. m ploto patalpų, nes tikėjo bendrovės perspektyva. Norint išplėsti gamybą, ieškovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, kurį atsakovas ketino išspręsti keldamas restruktūrizavimo bylą. Jai pritarė didžioji dauguma ieškovės kreditorių. Jos iškėlimo atveju ieškovė per 4 metus būtų atsiskaičiusi su visais kreditoriais.

26Nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės išraiška, todėl norint tenkinti ieškinį ieškovė turėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.).

27Ieškovė atsakovo neteisėtais veiksmais laiko ir pareigų, numatytų ABĮ 38 straipsnio 3-5 dalyse ir 59 straipsnio 8-10 dalyse, nevykdymą. 2015 m. sausio 1 d. dar buvo moki, todėl tuo metu dar nebuvo sąlygų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl šiuo laikotarpiu atsakovas turėjo svarstyti klausimą dėl įmonės likvidavimo, bet įstatymas nenumatė reikalavimo privalomai likviduoti įmonę. Atsakovas turėjo lūkesčių vykdyti ūkinę - komercinę veiklą ir tuo laikotarpiu priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo nebuvo pakankamo pagrindo, nes veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos būtų neproporcinga priemonė ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovas 2015 m. sausio 1 d. turėjo priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Atsakovas ėmėsi priemonių ieškovės veiklos pelningumui padidinti - įsigijo naujas patalpas ketindamas didinti apimtis,kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekiant išspręsti apyvartinių lėšų stygių, su pagrindiniais kreditoriais sutarė dėl restruktūrizavimo.Tokie atsakovo veiksmai atitinkamoje situacijoje vertintini kaip sąžiningi.

28Sumažėjusi turto ir padidėjusi kreditorinių įsiskolinimų suma nėra lygi ieškovės patirtai žalai, kurios faktą ir dydį ieškovė privalo įrodyti.

29Pirmiausia reikia įvertinti kuriuo laikotarpiu padidėjo skolos. Iš esmės nurodomu dydžiu (37465 Eur) ieškovės skolos padidėjo laikotarpiu nuo atsakovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovui nusprendus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo sustabdyta ieškovės veikla, todėl padidėjo ieškovės skolos. Ieškovė per mėnesį vien darbo užmokesčiui su mokesčiais išleisdavo apie 15000 Eur, todėl vien dėl nepagrįsto atskirojo skundo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo ieškovės skolos padidėjo apie 30 000 Eur. Jei atsakovas ir 2015-01-01 būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą šiuo atveju taip pat būtų sustabdyta veikla ir dėl to taip pat ieškovės skolos būtų padidėjusios atitinkama suma. Mano,jog ieškovė neįrodė, jog nurodyta suma padidėjo ieškovės nuostoliai.

30Nepagrįstai žala skaičiuojama vertinant 2015-01-01 turto balansines vertes su bankroto bylos iškėlimo dieną buvusiomis turto balansinėmis vertėmis, nes žala apskaičiuojama ne pagal balansines, bet pagal turto rinkos vertes. Ieškovė balanse apskaitė ir nusidėvėjimą, bet tas nereiškia, kad atitinkama suma pakito turto rinkos vertė. Balanse turto vertė sumažėjo ir dėl to, jog dalį turto atsiėmė lizingo turėtojai.

31Ieškovės kreditoriniai įsiskolinimai padidėjo ne dėl to, jog ieškovė 2015-01-01 nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apytiksliai 40000 Eur suma kreditoriniai įsipareigojimai būtų padidėję net jei bankroto procesas būtų inicijuotas ir 2015-01-01. Be to, apytiksliai 30000 Eur suma kreditoriniai reikalavimai darbuotojams ir valstybei padidėjo dėl to, jog UAB „Autokaravas“ padavė atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą. Todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp padidėjusių ieškovės įsipareigojimų ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento.

32Ieškovė nenurodo ir kokio konkrečiai turto neteko ieškovė per laikotarpį nuo 2015- 01-01 iki kreipimosi į teismą dienos, todėl šiuo atveju taip pat nėra galimybės nustatyti ar šis turtas buvo prarastas dėl to, kad buvo kreiptasi vėliau dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ar šis turtas nebūtų prarastas, jei į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreiptasi ir 2015-01-01.Dėl turto sumažėjimo ir atsakovo veiksmų negali būti konstatuotas priežastinis ryšys.

33Ieškinys atmestinas.

34Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius ir kitus įrodymus, nustatė, jog Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Medienos imperija“ iškėlė bankroto bylą (civ. byla Nr. eB2-364-280/2016) . Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos Apeliaciniam teismui 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetus UAB“Autokaravanas“ atskirąjį skundą. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui atsakovas pateikė 2016 m. vasario 4 d.

35Prieš tai (2015 m. spalio 21 d.) atsakovas pateikė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Medienos imperija“ iškėlimo.Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi prašymas atmestas, ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m,. sausio 28 d. nutartyje, kuria palikta nepakeista teismo nutartis atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, konstatuota, jog 2015 m. lapkritį pradelsti mokėjimai viršija pusę apskaityto bendrovės turto, ji nemoki.

36Nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos jos administracijos vadovu - direktoriumi buvo atsakovas Ž. K.. Nuo 2014 m. gegužės 19 d. atsakovas yra ir vienintelis ieškovės akcininkas, turintis 1500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę - balansą, 2015 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo( apskaitė) turto už 367488 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 430210 Eur, iš kurios per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 381334 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta,jog ieškovė 2014 metais patyrė 104425 Eur nuostolį, o per 2015 metus - 175950 Eur nuostolį. 2014 metais ieškovės nuosavas kapitalas buvo 62 22 Eur suma minusinis palyginus su įstatiniu kapitalu (43 443 Eur), per 2015 metus ieškovės nuosavas kapitalas sudarė minus 179576 Eur.

372016 m. balandžio 26 d. ieškovės balansu nustatyta, jog tai dienai( bankroto bylos iškėlimo ieškovei nutarties įsiteisėjimo diena), ieškovės turto apskaityta už 211339 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 467675 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 2016 m. maždaug keturis mėnesius ieškovė patyrė 76760 Eur nuostolį. Ieškovės nuosavas kapitalas 256 336 Eur suma minusinis .

382016 m. gegužės 2 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovas bankroto administratoriui perdavė turto, kurio vertė apskaityta už 211338,30 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės 459374 Eur dydžio ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus.

39Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.( nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena) ieškovės įsiskolinimai padidėjo 37465 Eur.

40Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė jai (kreditoriams) nurodomą žalą.

41Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Taip pat analogiškai sprendžiama ir apie atsakovo atsikirtimuose nurodytas aplinkybes. Ar atsakovas įvykdė pareigą įrodyti atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal ieškovo dėl to pateiktus argumentus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu ieškovas prieštarauja atsakovo nurodytoms aplinkybėms, bet neįrodo savo prieštaravimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 644/2006; ir kt.).

42Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

43Ieškovė savo reikalavimus grindžia dvejopais pagrindais- žala padaryta dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą ir per nemokumo laikotarpį sumažėjus turto vertei iki tokios sumos, kurios nepakaks atsiskaitymui su kreditoriais, neatkūrus bendrovės kapitalo. todėl teismas pasisako dėl šių pagrindų.

44Dėl žalos padarymo savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

45Teismo vertinimu, šis pagrindas žalos atlyginimo priteisimui nenustatytas. ĮBĮ 8 str.4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 str.4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai ar steigimo dokumentai ar sutartys nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.

46Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Taurus–Ekspres“ v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 str.4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 str.7 dalį, nes, įmonei tapus nemokia, akcininkų ir kreditorių interesai nebesutampa. Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl ĮBĮ nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 str.7 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012).

47Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ nuostatas būtina sąlyga buvusio vadovo atsakomybei yra nustatyti, jog įmonė buvo nemoki ir , to nepaisant, bankroto bylos iškėlimo veiksmai nebuvo pradėti, padaryta žala ir tarp neveikimo bei žalos yra priežastinis ryšys.

48Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog 2015 m. sausio 1 dienai ji buvo nemoki. Nemokumą ieškovė įrodinėja uždelstų skolų sarašu, bet šis įrodymas teiginio dėl nemokumo reikiamai nepatvirtino, o kiti bylos duomenys jį paneigia. Liudytoja V. J., rengusi minėtą sąrašą, nurodė, jog jį sudarant nebuvo atsižvelgta į tai ar tarp ieškovės ir kreditorių buvo sudaryta susitarimų, kuriais sumokėjimo terminai buvo pratęsti, pakeisti ar pan. Byloje neįrodinėjama ,jog tokių susitarimų nebuvo ar jie buvę niekiniai ar nuginčijami. Tuo tarpu esant tokiems susitarimams skolos, kurios nurodytos kaip 2015-01-01 buvusios pradelstos( tik tokios reikšmingos sprendžiant dėl nemokumo), tokiomis faktiškai nebuvo ir nerodė įmonės nemokumo.

49Šiuo atveju reikšminga yra tai, jog pradelstų įsiskolinimų dydis ir jų atsiradimo laikas buvo nagrinėjamas ieškovei inicijavus restruktūrizavimo bylą. Teismui buvo pateikti duomenys apie skolas 2015-09-30 laikui ir jie rodė, jog pradelsti įsiskolinimai sudaro beveik 140000 Eur. Iš šios bylos duomenų matyti, jog turto bendrovė turėjo apie 290000 Eur.Taigi, 2015 metų spalį pradelstos skolos dar nesiekė pusės turto vertės, todėl pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumą taip kaip jis apibrėžtas ĮBĮ 2 str.8 d. nebuvo. Nesant nemokumo, atsakovas kaip vadovas tuo laiku dar neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos.

50Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-28 nutartyje konstatavo, jog bendrovė nemoki tapo 2015 m. lapkritį , todėl tada atsirado atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą. Ši teismo išvada padaryta nutartyje, todėl ji gali būti vertinama kaip turinti prejudicinę galią ( CPK 182 str.2 p.). Vienok, ir netaikant šiai teismo nutarčiai prejudicijos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados restruktūrizavimo byloje leidžia spręsti, jog nemokumo būsena bendrovėje pagrįstai galėjo būti konstatuota 2015 m. lapkričio pabaigai.

51Teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama įmonei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, bet kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes pagal teismų praktikoje suformuluotą nuostatą visuomenės, o kartu ir viešasis interesas yra išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus.

52Ieškinį pareiškus ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, sprendžiama ar pagal konkrečias bylos aplinkybes įmonės vadovas ir/ar akcininkas neteisėtai uždelsė inicijuoti bankroto bylą, ar šis uždelsimas sukėlė apelianto nurodomą žalą. Kreditoriams ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu žala atsiranda ne dėl to, kad asmenys, turintys pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, patys apskritai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl to, kad, atsiradus šiems asmenims tokiai pareigai, jie jos laiku neįvykdė ir būtent tai kreditoriams sąlygojo naujų nuostolių atsiradimą ar ankstesnių padidėjimą. Todėl svarbu yra nustatyti momentą, kada atsirado pareiga atsakovui pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir/ar priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Tik konstatavus pareigos savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, nustatytinas padarytos žalos įmonei bei jos kreditoriams dydis.

53Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pateikė 2016 m. vasario 4 d.

54ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. T. N. , bylos Nr. 3K-3-344/2014).

55Šiuo atveju tai buvo padaryta maždaug po dviejų mėnesių kai buvo konstatuotas nemokumas ir praėjus kelioms dienoms po teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kilusius finansinius, veiklos sunkumus atsakovas bandė išspręsti iki nemokumo laikotarpio pradžios keliant restruktūrizavimo bylą, šiam procesui pasibaigus nesėkmingai, per kelias dienas inicijavo bankroto bylos proceso pradžią, kas leidžia spręsti, jog atsakovas kaip vadovas ir akcininkas veikė aktyviai, pakankamai operatyviai, atliko būtinus veiksmus ir ĮBĮ 8 str.1 d. reikalavimo nepažeidė. Nenustačius neteisėto neveikimo, nėra būtinos civilinei atsakomybei sąlygos, todėl tuo pagrindu žalos atlyginimo reikalavimas vertinamas kaip nepagrįstas.

56Nenustačius vienos iš būtinų atsakomybės taikymo sąlygos, dėl kitų jos sąlygų( tyčios, žalos ir priežastinio ryšio) buvimo detaliai nebepasisakoma, nes tai teisiškai nebereikšminga.

57Dėl žalos padarymo atsakovui netinkamai vykdant vadovo ir akcininko pareigas

58Sutinkamai su CK 2.87 str.7 d., juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal ABĮ 37 str. 12 d. 1 p. ir 10 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą , kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisė aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Šių teisinių pareigų nevykdymas sukelia bendrovės vadovui materialinę atsakomybę.

59Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str.1 dalis). Taigi, priešingai atsakovo atstovo aiškinimui , ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konstatavus, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas,t.y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

60Atsakovas, būdamas įmonės vadovu , privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 str. 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012).

61Atsakovas aktualiu ginčui laikotarpiu- nuo 2015-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku.

62Ieškovas atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo kildina iš šių abiejų aplinkybių- nei kaip vadovas, nei kaip akcininkas jis nesiėmė priemonių bendrovės mokumui( kapitalui) atstatyti.

63Teismo vertinimu, neįrodyta, jog atsakovas atliko veiksmus( neveikė kaip dera), kurie yra priežastiniame ryšyje su susidariusiais kreditoriniais įsipareigojimais.

64Ieškovas įrodinėja ir bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus rodo, jog jų pradžiai nuosavo kapitalo bendrovė nebeapskaitė, ji nurodė esant minusiniu 62722 Eur. Įstatinis ( pasirašytas) kapitalas sudarė 43443 Eur. 2015 metų Pelno( nuostolių) ataskaita rodo, jog tų metų pradžiai bendrovė patyrė 104425 Eur nuostolių. Bylos duomenimis nustatyta, jog akcininkų sprendimų dėl įmonės mokumo atkūrimo ar pan. iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nebuvo priimta.

65ABĮ 59 str. reglamentuoja kaip turi būti paskirstomas metų pelnas( nuostolis), o 38 str.3 d. nustato kokių veiksmų turi būti imtasi, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dalis.Atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio atsakomybė gali būti kildinama iš ABĮ 38,59 str. reikalavimų nesilaikymo.

66CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai, ir šiuos kriterijus detalizavęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad įmonės dalyvių nesąžiningi veiksmai, konstatuoti minėtos nuostatos pagrindu, lemia deliktinę juridinio asmens atsakomybę kreditoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009). Sprendžiant civilinės atsakomybės iš delikto taikymą reikia nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-611/2015).

67ABĮ numato akcininkui pareigą įmonės nuosavą kapitalą atkurti akcininkų įnašais ar priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 -11 dalyse. ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais, o ABĮ 59 straipsnio 11 dalis numato atvejus, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais, tada turi svarstyti klausimą inter alia ir dėl įmonės likvidavimo.

68Taigi, atsakovas kaip įmonės akcininkas neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšas tam, kad stabilizuotų įmonės finansinę situaciją, nes ABĮ imperatyviai nenumato tokios pareigos, o tik nurodo alternatyvius būdus susidariusiai situacijai spręsti.

69Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės nurodytas akcininko elgesys negalėjo nulemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą, tai reiškia, kad neįrodytas tiesioginis, glaudus priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos kreditoriams. Taigi, nesant bent vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė negali kilti (CK 2.50 str. 3 d.), todėl ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.

70Atsakovo kaip juridinio asmens vadovo atsakomybė irgi gali būti kildinama iš ABĮ 38,59 str. reikalavimų nesilaikymo( CK 2.87 str.).Ieškovas teigia ją pasireiškus tuo,jog nebuvo inicijuotas akcininkų susirinkimas susidariusiai situacijai aptarti. Teismo vertinimu ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neteisėti, kalti atsakovo veiksmai, nes atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o ABĮ 38 str. numatytų veiksmų paskirtis yra užtikrinti, kad bendrovės akcininkai, kurie gali priimti atitinkamus sprendimus, būtų informuoti apie faktinę padėtį. Akcininkui ir vadovui sutampant viename asmenyje šios normos pažeidimas yra formalaus pobūdžio.

71Tai,jog įmonė kai kurį laiką veikė nuostolingai , savaime dar nereiškia, jog ji tuo laikotarpiu jau buvo nemoki, nes nemokumas apibrėžiamas turto ir pradelstų įsipareigojimų santykiu, o ne veiklos pelningumu( nuostolingumu).

72Dėl žalos padarymo sumažėjus turto vertei

73Teismo vertinimu neįrodyta, jog tokiu būdu buvo padaryta žala. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str.2 d.,6 str. ,9 str. apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, kurie yra parenkami, atsižvelgiant į privalomas norminių aktų normas, ūkio subjekto vadovo. Tai, jog turto perduota mažesnės vertės nei jo buvo 2015-01-01 nereiškia, jog tuo padaryta reali žala. Turto vertės pokyčiai gali būti susiję tiek su įmonėje esančia turto apskaitos politika, turto nusidėvėjimu ,tiek dėl gamybos( prekybos) veiklos. Bet koks buhalterinės turto vertės( ir apimties) sumažėjimas pats savaime dar nereiškia realios žalos padarymo, neteisėtų asmens veiksmų, tad nėra civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrovės kapitalo neatstatymas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su skolų dydžiu.

74Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

75Atsakovas už atstovo advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1089 €( bylos popierinio tomo 71-74 l.). Jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, teisinė pagalba buvo suteikta, todėl jos priteistinos atsakovo naudai.

76Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės.

77Teismas , vadovaudamasis CPK 259-270 str.,

Nutarė

78ieškinį atmesti.

79Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Medienos imperija“, kodas 135913456, Ž. K. bylinėjimosi ( atstovavimo ) išlaidų atlyginimui 1089( vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur, nustatant, kad ši suma turit būti sumokėta iš bendrovės administravimui skirtų lėšų.

80Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, panaikinti.

81Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu jį pateikiant per apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. bankrutuojanti UAB „Medienos imperija“( toliau tekste – BUAB “Medienos... 4. Nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo nutarties... 5. Pagal 2015 m. balansą, 2015 m. sausio 1 d. ieškovė turto turėjo už 367 488... 6. Pagal 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės balansą (bankroto bylos iškėlimo... 7. 2016 m. gegužės 2 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovas bankroto... 8. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodė reglamentavimą, kad pagal ĮBĮ... 9. Tam, kad taikyti įmonės administracijos vadovo, savininko ir (ar)... 10. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės... 11. Įstatymas numato įmonės kreditorių patirtos žalos visišką atlyginimą,... 12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įmonės kreditoriams padaryta... 13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovo ir savininko atlygintinos žalos... 14. 2014 metų pabaigoje ieškovė buvo nemoki ir atsakovas įgijo pareigą... 15. Yra ir kitas atsakomybės pagrindas. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių... 16. ( toliau tekste-ABĮ) 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių)... 17. ABĮ 38 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo... 18. 2015 m. sausio 1 d. ieškovės nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis ½... 19. Atsakovas nevykdė įstatymo nustatytos pareigos. Esant ieškovei nemokiai, ne... 20. Atsakovo atsakomybę kildina iš neveikimo. Jis pažeidė imperatyvius... 21. Už prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiam asmeniui gali būti taikomos... 22. Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir atsikirto šiais... 23. Ieškovė vykdė ilgalaikes sutartis pagal kurias už produkciją gaudavo... 24. Ieškovė 2015 m. sausio 1 d. buvo moki, todėl atsakovas neturėjo pareigos... 25. Ieškovė, įrodinėdama bendrovės nemokumą 2015-01-01 laikui,pateikia tik... 26. Nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Žalos atlyginimas yra... 27. Ieškovė atsakovo neteisėtais veiksmais laiko ir pareigų, numatytų ABĮ 38... 28. Sumažėjusi turto ir padidėjusi kreditorinių įsiskolinimų suma nėra lygi... 29. Pirmiausia reikia įvertinti kuriuo laikotarpiu padidėjo skolos. Iš esmės... 30. Nepagrįstai žala skaičiuojama vertinant 2015-01-01 turto balansines vertes... 31. Ieškovės kreditoriniai įsiskolinimai padidėjo ne dėl to, jog ieškovė... 32. Ieškovė nenurodo ir kokio konkrečiai turto neteko ieškovė per laikotarpį... 33. Ieškinys atmestinas.... 34. Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius ir kitus įrodymus, nustatė, jog... 35. Prieš tai (2015 m. spalio 21 d.) atsakovas pateikė Panevėžio apygardos... 36. Nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nutarties... 37. 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės balansu nustatyta, jog tai dienai( bankroto... 38. 2016 m. gegužės 2 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovas bankroto... 39. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m.... 40. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog atsakovas padarė jai (kreditoriams)... 41. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12... 42. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas esančių įrodymų... 43. Ieškovė savo reikalavimus grindžia dvejopais pagrindais- žala padaryta dėl... 44. Dėl žalos padarymo savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos... 45. Teismo vertinimu, šis pagrindas žalos atlyginimo priteisimui nenustatytas.... 46. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą... 47. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti... 48. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog 2015 m. sausio 1 dienai ji buvo... 49. Šiuo atveju reikšminga yra tai, jog pradelstų įsiskolinimų dydis ir jų... 50. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-28 nutartyje konstatavo, jog bendrovė... 51. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama įmonei ne tik... 52. Ieškinį pareiškus ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, sprendžiama ar... 53. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pateikė 2016 m.... 54. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus... 55. Šiuo atveju tai buvo padaryta maždaug po dviejų mėnesių kai buvo... 56. Nenustačius vienos iš būtinų atsakomybės taikymo sąlygos, dėl kitų jos... 57. Dėl žalos padarymo atsakovui netinkamai vykdant vadovo ir akcininko pareigas... 58. Sutinkamai su CK 2.87 str.7 d., juridinio asmens valdymo organo narys,... 59. Sprendžiant yra ar ne pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę... 60. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu , privalėjo dirbti rūpestingai ir... 61. Atsakovas aktualiu ginčui laikotarpiu- nuo 2015-01-01 iki bankroto bylos... 62. Ieškovas atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo kildina iš šių abiejų... 63. Teismo vertinimu, neįrodyta, jog atsakovas atliko veiksmus( neveikė kaip... 64. Ieškovas įrodinėja ir bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už... 65. ABĮ 59 str. reglamentuoja kaip turi būti paskirstomas metų pelnas(... 66. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 67. ABĮ numato akcininkui pareigą įmonės nuosavą kapitalą atkurti akcininkų... 68. Taigi, atsakovas kaip įmonės akcininkas neturėjo imperatyvios pareigos... 69. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės nurodytas... 70. Atsakovo kaip juridinio asmens vadovo atsakomybė irgi gali būti kildinama iš... 71. Tai,jog įmonė kai kurį laiką veikė nuostolingai , savaime dar nereiškia,... 72. Dėl žalos padarymo sumažėjus turto vertei... 73. Teismo vertinimu neįrodyta, jog tokiu būdu buvo padaryta žala. Pagal... 74. Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.... 75. Atsakovas už atstovo advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1089 €( bylos... 76. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės.... 77. Teismas , vadovaudamasis CPK 259-270 str.,... 78. ieškinį atmesti.... 79. Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Medienos imperija“, kodas 135913456,... 80. Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo... 81. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...