Byla 2-988/2012
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Media“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1162-115/2012, kuria netenkintas nurodyto ieškovo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Psyops Media“ 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovo UAB „KG Constructions“ bankroto bylą (1-5 b. l.). Nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu pagal 2011 m. birželio 13 d. Statybos rangos sutartį Nr. 11-221SUB (iš viso skolingas ieškovui 66 931,16 Lt), turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams (tarp jų VMI bei VSDFV), todėl, ieškovo nuomone, atsakovas yra nemokus, jam pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą keltina bankroto byla.

4Atsakovas prašė atmesti ieškovo pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo bei paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (17-22 b. l.; CPK 95 str. 2 d.). Atsakovo teigimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo metu, tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl aukščiau paminėtos skolos pagal Statybos rangos sutartį, kuris nagrinėjamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-17681-430/2011), todėl, atsakovui ginčijant šią skolą, ieškovas neturėjo teisės prašyti iškelti atsakovo bankroto bylą. Be to, pažymėjo, jog dėl bankroto byloje pritaikyto atsakovo viso turto arešto, įmonė patyrė nuostolių.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Psyops Media“ pareiškimą dėl atsakovo UAB „KG Constructions“ bankroto bylos iškėlimo ir paskyrė ieškovui 20 000 Lt baudą, kurios dalį, t. y. 10 000 Lt, priteisė atsakovui, o kitą dalį (10 000 Lt) – valstybei (48-50 b. l.). Teismas nurodė, jog ieškovas, žinodamas apie nagrinėjamą ginčą dėl atsakovo skolos ieškovui, padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą kitam teismui dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, remdamasis paminėtos skolos faktu, taip pat nepagrįstai prašė taikyti viso nurodytos įmonės turto areštą, dėl ko buvo sutrikdyta bendrovės veikla ir galėjo kilti neigiamų pasekmių pelningai dirbančiai įmonei. Teismas sprendė, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., CPK 4 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str. 2 d.).

6Ieškovas 2012 m. vasario 6 d. pareiškė prašymą dėl 2012 m. sausio 24 d. teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo (51-55 b. l.). Ieškovo nuomone, pareiškimo (dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo) padavimo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į 55 206,55 Lt atsakovo skolą, o tuo pačiu ir teisę paduoti nurodytą pareiškimą. Ieškovas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo skolą VSDFV, VMI bei kitiems kreditoriams, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į apygardos teismą su prašymu iškelti atsakovo (įmonės, kuri laiku neatsiskaito už atliktus darbus bei nemoka įstatymų nustatytų mokesčių) bankroto bylą, vadovaudamasis ĮBĮ 4 straipsnio 2 dalimi. Pasak ieškovo, atsakovas neįrodė ieškovo nesąžiningumo bei atsakovo patirtų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo (61-63 b. l.). Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo padavė tuo metu, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo reikalaujamos iš atsakovo skolos, kuria ieškovas rėmėsi nurodytame pareiškime, pagrįstumo, todėl, nesant galutinio teismo sprendimo dėl šios skolos, ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą ir negalėjo kreiptis dėl jo bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismas pažymėjo, jog iš viešai paskelbtų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų, ieškovas turėjo ir galėjo žinoti, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovą nemokiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

9Teismo teigimu, ieškovas, žinodamas, jog atsakovas jam nesumoka skolos dėl to, kad su ja nesutinka, suprato (turėjo suprasti), jog reiškia nepagrįstą pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai siekia sutrikdyti atsakovo ūkinę veiklą, prašydamas areštuoti visą nurodytos įmonės turtą. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovo veiksmais, kreipiantis į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, buvo siekiama daryti spaudimą atsakovui dėl jo pozicijos kitame teisme nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo, o tai netiesiogiai patvirtina šioje byloje ieškovo pateiktas 2012 m. sausio 3 d. taikos sutarties projektas. Aukščiau paminėtus ieškovo veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą jo procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, jog 2012 m. sausio 24 d. teismo nutartimi paskirta bauda yra proporcinga ieškovo veiksmams bei jais siektiems tikslams.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Psyops Media“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą ir panaikinti jam paskirtą 20 000 Lt baudą (66-71 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Ieškovui atlikus Statybos rangos sutartyje numatytus darbus, atsakovas jų nepriėmė, nenurodydamas priežasčių, todėl ieškovas 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė atsakovui vienašalį atliktų darbų aktą Nr. 2 bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (Serija POM-ST Nr. 0065). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Dėl to apygardos teismas be pagrindo paneigė ieškovo argumentus, jog vienašalio atliktų darbų akto bei jo pagrindu išrašytos sąskaitos buvimas pagrindžia jo reikalavimo teisę į skolą bei teisę kreiptis dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo.

132. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo skolą VSDFV 2011 m. pabaigoje, todėl ieškovas, remdamasis ĮBĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovo, t. y. įmonės, kuri laiku nemoka už atliktus darbus (paslaugas) ir nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, bankroto bylos iškėlimo.

143. Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtus nuostolius, taip pat nėra įrodymų dėl ieškovo nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo teigia, jog ieškovo veiksmai galėjo sukelti neigiamas pasekmes atsakovui, o ieškovas buvo nesąžiningas.

154. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškimo padavimo metu ieškovui buvo žinomi 2011 m. gruodžio 30 d. atsakovo balanso duomenys, kadangi pareiškimas buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 21 d., o balansas suformuotas tik 2011 m. balandžio 30 d. Be to, teismas vadovavosi prielaidomis, teigdamas, jog ieškovas turėjo suvokti, kad reiškia nepagrįstą pareiškimą.

165. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-7756-340/2011 atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Psyops Media“ ir atmetė prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis UAB „KG Constructions“, o tas pats teismas turi laikytis vienodos praktikos. Palikus galioti teismo paskirtą baudą, pažeidžiamos ieškovo procesinės teisės reikšti ieškinius ir siekti ginti teisėtus savo interesus bei pažeistas teises.

17Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (77-81 b. l.). Atsakovo teigimu, kol skola yra ginčijama, kreditorius neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti skolininkui bankroto bylą, be to, tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Todėl, tarp šalių vykstant ginčui dėl atsakovo skolos ieškovui, kuria remdamasis, ieškovas inicijavo atsakovo bankroto bylą, apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas šio pareiškimo padavimo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą. Nurodo, kad atsakovas atsiskaitė su VSDFV, todėl apelianto teiginiai, susiję su atsakovo skola VSDFV, neturi teisinės reikšmės. Be to, atsakovo nuomone, ydingas bankroto proceso interpretavimas ir bandymas šiuo procesu pasinaudoti nesąžiningais tikslais lėmė tai, jog ieškovas į teismą kreipėsi ne norėdamas apginti kreditorių teises, bet siekdamas apriboti atsakovo veiklą ir tokiu būdu priversti atsakovą sumokėti ieškovui jo nepagrįstai reikalaujamą sumą, todėl apygardos teismas teisingai nurodė, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis tuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

20Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

21Tam, kad asmuo kaip kreditorius galėtų inicijuoti bankroto bylos iškėlimą kitam asmeniui, jis turi turėti turtinio pobūdžio reikalavimo teisę į tą asmenį (skolininką). Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditoriai (ĮBĮ 1 str. 1 d. 5 p.), kuriais laikomi turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys (ĮBĮ 3 str.).

22Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 ). Kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus bei skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

23Bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos (pvz., antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus – ĮBĮ 4 str. 5 p.) arba protingas ir apdairus asmuo, laikantis save kreditoriumi, iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Be to, bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne todėl, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti (yra nemokus). Tokio save kreditoriumi laikančio asmens sąžiningą įsitikinimą jo reikalavimo teisės egzistavimu gali paneigti tiek teismuose vykstantys procesai dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, tiek kitos šalies (skolininko) pateikiami rimti argumentai, keliantys abejonių reikalavimo pagrįstumu. Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise. Toks elgesys yra neteisėtas ir turi būti baudžiamas CPK 95 straipsnyje numatytomis sankcijomis. Poreikis užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą ir šalių interesų pusiausvyrą reikalauja suteikti kitai šaliai (skolininkui) efektyvias gynybos priemones nuo kreditoriaus piktnaudžiaujančio elgesio.

24Nagrinėjamoje byloje apeliantas inicijavo skolininkui bankroto bylą tuo metu, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl apelianto iš atsakovo reikalaujamos sumos pagrįstumo, t. y. dėl tos sumos, dėl kurios neapmokėjimo buvo prašoma iškelti atsakovui bankroto bylą. Toje byloje atsakovo pateikti argumentai aiškiai parodė, jog jis neapmoka apelianto reikalaujamų sumų ne dėl to, kad yra nemokus, o dėl to, kad su jomis nesutinka. Dar daugiau, tame pačiame teisme atsakovas pareiškė priešieškinį apeliantui, kuriuo prašė priteisti 120 460,04 Lt nuostolių. Taigi apeliantas, kuris yra juridinis asmuo ir kuris turi nemenką bylinėjimosi patirtį (LITEKO informacinės sistemos duomenimis šis asmuo dalyvauja daugiau kaip 50 civilinių bylų) akivaizdžiai suprato, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą yra ginčijama. Nepaisant to, nesulaukęs ginčo išsprendimo jis kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant visą atsakovo turtą.

25Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto elgesys nagrinėjamoje byloje buvo akivaizdžiai nesąžiningas, išreiškė aiškų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, buvo nukreiptas į tai, kad padarytų spaudimą ir poveikį skolininko pozicijai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, neproporcingai varžytų atsakovo ūkinę komercinę veiklą.

26Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip aiškiai nepagrįstą ir teisiškai nereikšmingą apelianto argumentą, jog tuo metu, kai buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, egzistavo atsakovo įsiskolinimas SODRAI, ir tai sudarė pagrindą inicijuoti bankroto bylą. Kiekvienas asmuo kaip kreditorius gali reikalauti ginti jo pažeistą teisę, teisės aktai nesuteikia apeliantui teisės ginti tikrai ar tariamai pažeistas kitų asmenų, tame tarpe ir SODROS teises, taigi kreditorius gali inicijuoti bankroto bylą skolininkui tik remdamasis pačiam kreditoriui nesumokėta skola, o ne abstrakčiai galimomis skolomis kitiems kreditoriams.

27Atmestinas ir apelianto argumentas, kad bauda neteisėta todėl, jog neįrodytos neigiamos pasekmės, kurias patyrė atsakovas dėl paduoto pareiškimo iškelti bankroto bylą ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad nėra duomenų apie atsakovo patirtą žalą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi tam, kad skirti baudą piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalį šios baudos nukreipti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nėra būtina nustatyti neigiamas piktnaudžiavimo pasekmes. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinką sąžiningo elgesio standartų. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos. Bauda, kuri sumokama kito byloje dalyvaujančio asmens naudai, taip pat nėra besąlygiškai skirta to asmens nuostoliams padengti, tačiau kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 str. 2 d.). Baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje be kita ko numatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, nes dėl piktnaudžiavimo patirtų nuostolių įrodinėjimas yra sudėtingas ir dėl to ne visada yra pakankama prevencinė priemonė prieš piktnaudžiavimą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija visuotinai žinoma ir suprantama laiko aplinkybę, kad nepagrįsto pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimas ir viso atsakovo turto arešto pritaikymas paprastai sukelia asmeniui įvairias tiek turtines, tiek neturtines neigiamas pasekmes.

28Nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė prašymą skirti baudą UAB „KG Constructions“, kuri buvo inicijavusi bankroto bylą UAB „Psyops Media“. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtinybė laikytis vienodos teismų praktikos neužkerta kelio teismui atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes ir priimti konkrečią procesinę situaciją atitinkančius sprendimus.

29Aplinkybė, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, taip pat nedaro paskirtos baudos neteisėta, nes apelianto piktnaudžiavimas jau pasireiškė pirmosios instancijos teismo proceso metu paduodant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).

31Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-719/2012, kuriame atsakovas prašo, teismui atmetus 2012 m. kovo 15 d. atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjo atsakovui 689,70 Lt atstovavimo išlaidų. Kaip vienas iš atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų pridedama 2012 m. kovo 1 d. advokatų kontoros išrašyta PVM sąskaita faktūra. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atskirasis skundas šioje byloje paduotas 2012 m. kovo 15 d., o PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas išrašyta anksčiau, nei paduotas atskirasis skundas, t. y. 2012 m. kovo 1 d. patvirtina, jog nurodytų teisinių paslaugų apmokėjimas negali apimti teisinių paslaugų šioje civilinėje byloje. Nesant įrodymų apie atsakovo šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas, netenkintinas jo prašymas dėl patirtų išlaidų už advokato pagalbą nagrinėjamoje civilinėje byloje priteisimo (CPK 98 str. 1 d.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Atskirojo skundo netenkinti.

34Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

35UAB „KG Constructions“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Psyops Media“ 2011 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą,... 4. Atsakovas prašė atmesti ieškovo pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB... 6. Ieškovas 2012 m. vasario 6 d. pareiškė prašymą dėl 2012 m. sausio 24 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė ieškovo... 9. Teismo teigimu, ieškovas, žinodamas, jog atsakovas jam nesumoka skolos dėl... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Psyops Media“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. 1. Ieškovui atlikus Statybos rangos sutartyje numatytus darbus, atsakovas jų... 13. 2. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo skolą VSDFV 2011 m.... 14. 3. Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtus nuostolius, taip pat nėra... 15. 4. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškimo padavimo metu ieškovui buvo... 16. 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi, priimtoje... 17. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 20. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise... 21. Tam, kad asmuo kaip kreditorius galėtų inicijuoti bankroto bylos iškėlimą... 22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui... 23. Bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas... 24. Nagrinėjamoje byloje apeliantas inicijavo skolininkui bankroto bylą tuo metu,... 25. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios... 26. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip aiškiai... 27. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad bauda neteisėta todėl, jog... 28. Nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei... 29. Aplinkybė, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties,... 30. Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas atsakovo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Atskirojo skundo netenkinti.... 34. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.... 35. UAB „KG Constructions“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo...