Byla 3K-3-109/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (pranešėjas), Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. M. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. M. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei B. M. bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. M. B. ieškinį I. ir B. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Z. R., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio nustatymo, bendro dalytino turto dydžio, jo vertės ir padalijimo būdo.

5Ieškovas prašė:

6nutraukti santuoką, sudarytą 1976 m. rugpjūčio 14 d., kalta dėl jos iširimo pripažįstant atsakovę;

7padalyti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ), kurio likutinė vertė – 177 000 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio vertė – 3165 Lt, vieno kambario butą, esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 7290 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. ( - )), kurio vertė – 4000 Lt, savos gamybos priekabą MB 636, kurios vertė – 200 Lt, iš viso turto už 191 655 Lt, o atsakovei – gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ), kurio vertė – 180 000 Lt, 0,1079 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio vertė 8632 Lt, vieno kambario butą, esantį ( - ), kurio vertė 9300 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. ( - )), kurio vertė – 4000 Lt, iš viso turto už 201 932 Lt.

8Ieškovo teigimu, dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, kuri jam buvo neištikima nuo 1982 metų. Vaikai buvo dar maži, todėl jis iš namų išsikėlė tik 2008 metais ir nuo to laiko su atsakove nebetvarko bendro ūkio. Šiuo metu nuomojasi butą Marijampolėje.

9Ieškovas prašė padalyti turtą po lygiai, nurodydamas, kad namas, esantis ( - ), buvo paliktas testamentu, tačiau jie su atsakove, baimindamiesi, jog D. M. B. nepakeistų testamento, nutarė jį nupirkti. Namas, už kurį sumokėjo D. M. B. 5000 Lt, buvo apleistas, teko jį tvarkyti, remontuoti. Buvo perdažytos namo lauko sienos, sudėti langai. Dėl namo, esančio ( - ), ieškovas nurodė, kad šis pirktas už 12 000 rublių, iš kurių 5000 rublių davė atsakovės motina; per dvidešimt metų jis buvo iš esmės atnaujintas; namo rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:

11nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant ieškovą;

12po santuokos nutraukimo jai palikti M. pavardę;

13priteisti jai 3/4 dalis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto: gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ), kurio likutinė vertė – 177 000 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, esantį Kazlų ( - ), kurio vertė – 3165 Lt, iš viso turto už 180 165 Lt;

14priteisti ieškovui vieno kambario butą, esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė – 7290 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. ( - )), kurio vertė – 4000 Lt, savos gamybos priekabą MB 636, kurios vertė – 200 Lt, vieno kambario butą, esantį ( - ), kurio vertė – 9300 Lt, lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“, (valst. Nr. ( - )), kurio vertė – 4000 Lt, iš viso turto už 24 790 Lt;

15priteisti iš jos ieškovui 26 448,75 Lt kompensacijos už jam tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį.

16Atsakovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris buvo neištikimas, nuo 2007 metų faktiškai nebegyvena su ja. Be to, ieškovas ne kartą naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, dėl to ji neteko 45 proc. darbingumo.

17Ieškovas nepagrįstai į bendrą dalytiną turtą įtraukė namų valdą, esančią ( - ), nes šis turtas buvo perleistas šalims tik dėl akių. Atsakovės teigimu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jai ir ieškovui priklausantis turtas dalytinas nelygiomis dalimis, nes namas su priklausiniais, esantis ( - ), buvo įsigytas už 11 000 rublių, iš kurių 8000 rublių (72 proc.) – asmeniniai atsakovės pinigai. Dėl to atsakovė prašė šiuos kompensuoti, priteisiant jai didesnę turto dalį. Be to, atsakovės nuomone, didesnė turto dalis jai priteistina ir dėl to, kad jau kurį laiką ji viena tvarko bendrą turtą ir jį gerina: bendras ūkis su ieškovu nebetvarkomas nuo 1990 metų, ieškovas neprisidėjo savo uždirbtais pinigais prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir vaikų išlaikymo, ji viena dirbo, augino vaikus ir mokėjo mokesčius, bute, kuriame yra parduotuvė, padarė remontą už 3000 Lt. Paimtą 7000 Lt kreditą šalys mokėjo bendrai. Atsakovės teigimu, namas, esantis ( - ), priklauso trečiajam asmeniui D. M. B. Namas buvo paliktas atsakovei testamentu, tačiau buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kad giminaičiai po D. M. B. mirties į jį nepretenduotų. Sutartyje nurodyta namo kaina (5000 Lt) – mažiausia iš visų galimų. Taip pasielgta siekiant išvengti mokesčių, tačiau pinigai D. M. B. nebuvo sumokėti, sandoris – formalus. D. M. B. pati savo lėšomis remontuoja namą. Jie jame neketino gyventi.

18Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. M. B. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia jos ir B. M. bei I. M. 2003 m. gruodžio 30 d. sudarytą žemės sklypo ( - ), ir jame esančių pastatų (gyvenamojo namo su priklausiniais) pirkimo–pardavimo sutartį, panaikinti šio nekilnojamojo turto teisinę registraciją, atliktą B. ir I. M. vardu, bei pripažinti nurodytą turtą jos (D. M. B.) nuosavybe. Šiam prašymui pagrįsti D. M. B. nurodė, kad neturėjo jokių artimųjų, todėl ja rūpinosi gera jos draugė atsakovė B. M. 1993 m. vasario 2 d. D. M. B. surašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą atsakovei. 2003 m. rugsėjo mėnesį B. ir I. M. atvykę pas D. M. B. ir jai paaiškinę, kad nori pasiimti iš banko paskolą jų namo, esančio ( - ), remontui, paprašė, jog ši tariamai perleistų savo namų valdą, ir žadėjo, kad, gavę paskolą, grąžins turtą jai. 2003 m. gruodžio 30 d. notarės biure šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Trečiojo asmens teigimu, šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Šį faktą, be pirmiau nurodytų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad namų valda buvo parduota už labai mažą kainą – 5000 Lt, kurių, be kita ko, ji iš B. ir I. M. negavo, taip pat sutartyje padaryta išlyga, jog jai lieka teisė iki gyvos galvos naudotis turtu; juo ji naudojasi iki šiol.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

20Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino dalį ieškovo I. M. ieškinio ir dalį atsakovės priešieškinio:

21nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; ieškovui paliko M., atsakovei – M. pavardes;

22padalijo santuokoje įgytą turtą:

231) priteisė ieškovui 1/4 dalį santuokoje įgyto turto: 13 500 Lt vertės vieno kambario butą, esantį ( - ); 26 500 Lt vertės vieno kambario butą, esantį ( - ); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. ( - )); 200 Lt vertės savos gamybos priekabą MB 636; 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. ( - )); iš viso – turto už 48 200 Lt;

242) priteisė atsakovei 3/4 dalis santuokoje įgyto turto: 110 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ); 3165 Lt vertės 0,15 ha žemės sklypą, esantį ( - ); gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu ir kiemo statiniais bei 0,1079 ha žemės sklypą, esančius ( - ), kurių bendra vertė – 60 000 Lt; iš viso – turto už 173 165 Lt;

25priteisė ieškovui iš atsakovės 7141 Lt kompensacijos už jam tekusią mažesnę turto dalį;

26kitas I. M. ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalis atmetė;

27trečiojo asmens D. M. B. ieškinį atmetė.

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo I. M. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. M. B. apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeitė:

29nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

30padalijo santuokoje įgytą turtą:

311) priteisė ieškovui 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 177 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ); 3165 Lt vertės 0,15 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 7290 Lt vertės vieno kambario butą, esantį ( - ); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Sunny“ (valst. Nr. ( - )) su 200 Lt vertės savos gamybos priekaba MB 636; iš viso – turto už 191 655 Lt;

322) priteisė atsakovei 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 180 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kiemo rūsiu, šiltnamiu ir kiemo statiniais, esantį ( - ); 8632 Lt vertės 0,1079 ha žemės sklypą, esantį ( - ); 9300 Lt vertės vieno kambario butą, esantį ( - ); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. ( - )); iš viso – turto už 201 932 Lt;

33kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

34III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

35Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. M. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens ieškinį ir pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo ( - ), bei jame esančių pastatų (gyvenamojo namo su priklausiniais) pirkimo–pardavimo sutartį kaip sudarytą neketinant sukurti teisinių padarinių ir prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, panaikinti šio nekilnojamojo turto teisinę registraciją, atliktą B. ir I. M. vardu, bei pripažinti nurodytą turtą jos nuosavybe. Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

361. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad D. M. B., teigdama, jog ginčijamas sandoris negalioja pagal CK 1.80 straipsnį, neįvardijo jokios konkrečios imperatyviosios įstatymo normos, kuriai sandoris prieštarauja, neatitinka D. M. B. byloje pateiktų procesinių dokumentų ir duotų paaiškinimų turinio. Kasatorės teigimu, ji, be kita ko, tvirtino, kad ginčijamas 2003 m. gruodžio 30 d. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 2 dalimi, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, CK 1.86 straipsnio 1 dalis ir yra ta imperatyvioji įstatymo norma, kuriai prieštaraujantis sandoris negalioja pagal CK 1.80 straipsnį. Bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės (D. M. B. gyvenamoji vieta nuo 1979 m. rugsėjo 4 d. deklaruota adresu: ( - ); šiame name ji gyvena iki šiol, jį prižiūri ir išlaiko; turtas pagal sutartį niekada nebuvo faktiškai perduotas I. ir B. M., o pinigai – D. M. B.), kurių, pažeisdami CPK 179 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, 189 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnį, netyrė ir nevertino bylą nagrinėję teismai, neginčijamai patvirtina, kad šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, nesiekė jame nustatytų teisinių padarinių.

372. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, visiškai netyrė ir nevertino trečiojo asmens pateiktam ieškiniui išnagrinėti reikšmingų bylos duomenų. Teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų ir jo neišnagrinėjo. Taigi byloje iš esmės nebuvo apeliacijos (CPK 320 straipsnis).

38Atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. M. B. kasacinį skundą ieškovas I. M. prašo skundą atmesti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, šiam prašymui pagrįsti iš esmės cituoja teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl trečiojo asmens ieškinio išdėstytus argumentus.

39Kasaciniu skundu atsakovė B. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

401. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai), nes, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų savo išvadai, kad nėra tokio pagrindo, pagrįsti, neanalizavo ir nevertino nei byloje surinktų įrodymų viseto, nei kiekvieno jų atskirai: 1988 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties, kuria atsakovės motina padovanojo atsakovei 8000 rublių gyvenamajam namui įsigyti; būtent šie (atsakovės asmeniniai pinigai) bei šalių bendrai uždirbtų 3000 rublių buvo panaudoti gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiam ( - ), įsigyti; duomenų dėl atsakovės sveikatos būklės (nustatyto 45 proc. nedarbingumo); taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neprisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, esančio ( - ), bei buto, esančio ( - )) išlaikymo ir gerinimo. Nurodyti proceso teisės normų pažeidimai lėmė netinkamą CK 3.98, 3.117, 3.123, 3.127 straipsnių taikymą ir kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos nesilaikymą.

412. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pažeidė CPK 12, 17, 178, 180, 183, 185 straipsnių nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų sąsajumo, leistinumo, jų tyrimo ir vertinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui dėl atsakovės neištikimybės pagrįsti. Priešingai, šį jo tvirtinimą paneigė byloje apklausti liudytojai. Apskųstoje nutartyje išvadoms dėl šalių santuokos iširimo pagrįsti nurodytuose bylos lapuose esantys duomenys patvirtina netinkamą ieškovo elgesį, o ne atsakovės kaltę. Kasatorės teigimu, santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo ir naudojamo smurto, kurį patvirtina tiek bylos rašytiniai duomenys, tiek liudytojų parodymai. Taigi, byloje esant ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų ir nesant jokių duomenų dėl atsakovės kaltės, nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti.

423. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo būdą, netinkamai taikė CK 3.123, 3.127 straipsnius. Apskųstoje nutartyje nenurodyta jokių argumentų, dėl kurių spręsta priteisti ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), kurį pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs atsakovei. Kasatorės įsitikinimu, atsižvelgiant į žemės sklypo ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais įsigijimo, išlaikymo bei pagerinimo aplinkybes, šis turtas turėjo atitekti jai. Be to, kasatorės teigimu, pagal bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė jai lengvąjį automobilį „Nissan Prairie“ (valst. Nr. ( - )): šiuo automobiliu visada naudojosi ir disponavo ieškovas, ji juo nesinaudojo ir negali naudotis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, automobilis apgadintas, sudaužytais stiklais ir be padangų.

434. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė gyvenamojo namo su priklausiniais bei 0,1079 ha žemės sklypo, esančių ( - ), vertę – 180 000 Lt ir 8632 Lt. Tokia šio turto vertė buvo nurodyta ieškovo ieškinyje, tačiau byloje nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. Dalytinų butų kainos, nurodytos ieškovo pateiktuose VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, patvirtina ginčo butų vertę, buvusią 2004 m. spalio 1 d. ir 2005 m. gegužės 11 d. Taigi šių išrašų duomenys negalėjo būti pagrindas butų vertei nustatyti (CK 3.119 straipsnis). Kasatorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nustatė pagrįstą dalijamo turto vertę, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto kainą, rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir jo į bylą pateiktais duomenimis, kurie neatitiko rinkos kainų. Netinkamas bendro dalytino turto rinkos kainų nustatymas turėjo įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui.

44Atsiliepime į atsakovės B. M. kasacinį skundą ieškovas I. M. prašo skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės kasaciniu skundu argumentus:

451. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, nes nurodytas pažeidimas, jeigu ir buvo padarytas, nepripažintinas esminiu. Kasatorės argumentai dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ), jos asmeninėmis lėšomis pagerinimo nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis.

462. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visumą bei byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsakovės neištikimybės faktą, pagrįstai, nepažeisdamas atsakovės kasaciniame skunde įvardytų proceso teisės normų, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimus teismas taip pat išsprendė laikydamasis įstatymo reikalavimų. Bylos duomenimis, atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko su gyvenamojo namo, esančio ( - ), vertės nustatymu ir jo neginčijo, todėl kasacinio skundo teiginiai, kad teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais turto vertinimais, yra nepagrįsti.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

49Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio dalies nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ir atsakovės kasaciniuose skunduose išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, sprendžiant trečiojo asmens ginčytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą, taikymo, taip pat dėl šalių santuokos iširimo ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisės klausimų išsprendimo – ar apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių padarinių (kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio nustatymo, bendro dalytino turto vertės ir jo padalijimo būdo), nepadarė atsakovės kasaciniame skunde įvardijamų materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui

50Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kasacinio skundo

51Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo D. M. B. savarankišku ieškiniu prašė jos ir ieškovo bei atsakovės, kurie dalijasi santuokoje įgytą bendrą turtą, jų santuokos metu (2003 m. gruodžio 30 d.) sudarytą nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamąjį sandorį (CK 1.86 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai trečiojo asmens ieškinio reikalavimą pripažinti nurodytą sutartį negaliojančia ir kitus, iš šio išvestinius, reikalavimus atmetė, konstatavę, kad D. M. B. neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas. Trečiojo asmens kasaciniame skunde teigiama, jog ši teismų išvada padaryta neištyrus ir neįvertinus bylos faktinių duomenų bei joje nustatytų aplinkybių, taip pažeidus CPK 179 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 189 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio nuostatas.

52Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko trečiajam asmeniui D. M. B. Teismai, spręsdami dėl ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio galiojimo, šio įrodinėjimo naštos paskirstymo principo laikėsi. Vien tas faktas, kad trečiojo asmens D. M. B. tvirtinimas dėl ginčijamo sandorio tariamumo nepripažintas įrodytu, neteikia pagrindo išvadai, jog pažeistos trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodytos proceso teisės normos. Turi būti patikrinta, ar teismų išvada dėl ginčijamo sandorio tariamumo neįrodytumo yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių įrodymų vertinimu.

53Proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-3i6/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija, plačiau neaptardama įrodinėjimo proceso šioje nutartyje, tik pažymi, kad bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo bei nutarties išvados padarytos visapusiškai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus bylos faktinių duomenų (šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų) bei joje nustatytų aplinkybių (sutarties sudarymo, vėlesnio šalių elgesio ir kt.), taip pat vardijamų trečiojo asmens kasaciniame skunde, visumą. Ši, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina teismų padarytų išvadų, kad trečiojo asmens ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalių valia, nukreipta būtent joje nustatytoms teisėms ir pareigoms įgyti bei vykdyti, buvo aiškiai išreikšta, sandorio realumas ir šalių tikslai atitiko įstatymo reikalavimus, pagrįstumą. Trečiojo asmens D. M. B. kasacinio skundo argumentais, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos išvados, pateiktas kitoks, nei teismų, įrodymų interpretavimas savaime nereiškia teismų priimto sprendimo dėl ginčijamo sandorio galiojimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sutinka su teismų išvada, kad trečiasis asmuo D. M. B. neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 178 straipsnis).

54Teismai pagrįstai atmetė ir trečiojo asmens argumentus, kad pirmiau nurodyta sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Tokias išvadas teismai padarė tinkamai (pagal savo įsitikinimą vadovaudamiesi proceso įstatymo reikalavimais) išanalizavę, ištyrę ir aptarę visus byloje esančius įrodymus bei nustatę visus ginčui dėl sutarties galiojimo išspręsti reikšmingus faktus (CPK 185, 265 straipsniai). Nekonstatuotinas ir trečiojo asmens D. M. B. kasaciniame skunde nurodytas apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumas – apeliacijos byloje nebuvimas (CPK 320 straipsnis). D. M. B. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl jos apeliacinio skundo argumentų ir jo neišnagrinėjo, neatitinka teismo priimtos nutarties turinio, nes joje pateiktas pakankamai išsamus apeliantės motyvų, sudariusių pagrindą padaryti atitinkamas išvadas, aptarimas, išnagrinėti apeliaciniame skunde iškelti fakto bei teisės klausimai ir dėl jų pasisakyta. Apeliacinio (taip pat kasacinio) skundo vieno ar kito argumento reikšmingumo nustatymas yra ne šį procesinį dokumentą teikiančio subjekto, bet teismo prerogatyva.

55Teisėjų kolegija nenustatė CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismų sprendimo, priimto trečiojo asmens D. M. B. ginčytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimu, pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi trečiojo asmens kasaciniame skunde, todėl apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria spręsta palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį netenkinti trečiojo asmens D. M. B. pareikšto savarankiško reikalavimo pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ir kitų, iš šio išvestinių, reikalavimų, paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

56Dėl atsakovės kasacinio skundo

57Dėl kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio nustatymo. Klausimas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Kartu pažymėtina, kad tai fakto klausimas, nustatinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

58CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (esminis pažeidimas savo kaip sutuoktinio pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 bei kituose straipsniuose, ir dėl to bendro sutuoktinių gyvenimo tapimas negalimu), sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje reglamentuojama, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

59Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – atsakovei) tenka įrodyti faktą (ieškovo neištikimybę, žiaurų elgesį su atsakove, visišką nesirūpinimą šeima), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismui aiškinantis, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat įvertintini sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys santuokos išsaugojimo prasme tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios bei subjektyvios aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

60Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė (kasatorė) jam buvo neištikima, prašė nutraukti santuoką, kalta dėl jos iširimo pripažįstant atsakovę; ši, priešieškinyje teigdama, jog neištikimas buvo ieškovas, kuris, be kita ko, ne kartą naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir vaikų išlaikymo, prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Pagal šalių pateiktų procesinių dokumentų, taip pat jų duotų paaiškinimų turinį pripažintina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė nutraukti jų santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės tiek CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, tiek remdamiesi tam tikromis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytomis prezumpcijomis. Apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis (šalių procesiniuose dokumentuose išvardytas, Kazlų Rūdos policijos komisariato surinktoje medžiagoje užfiksuotas, taip pat ankstesnių teismo posėdžių protokoluose nurodytas faktines aplinkybes) pripažino teikiančiais pagrindą neabejotinai išvadai, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnis): tiek ieškovo, tiek atsakovės netinkamas elgesys, susijęs su priežastimis, su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos, ir jų veiksmai, iš esmės pažeidžiant savo kaip sutuoktinių pareigas, lėmė faktišką santuokos iširimą, bendro sutuoktinių gyvenimo tapimą negalimu.

61Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir aptarta jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo aspektu ginčijamos bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo motyvai bei išvados dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CPK 185 straipsnyje teismui nustatyta pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus visapusiškai. Apie šalių santuokos iširimo tik dėl ieškovo kaltės priežastis nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu duotuose paaiškinimuose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, priešingai nei teigiama atsakovės kasaciniame skunde, surinktus byloje įrodymus, taip pat įvardijamus kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio nustatymo, įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų sąsajumo, leistinumo, jų tyrimo bei vertinimo taisyklių ir nurodytu klausimu priimtą sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų bei įvertintų teisiškai reikšmingų kriterijų (sutuoktinių pagarbos vienas kitam, moralinės ir materialinės paramos, prisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo) visetu. Tokie teismo veiksmai atitinka atsakovės kasaciniame skunde įvardijamų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių CPK normų reikalavimus. Atsakovės kasacinio skundo teiginiai apie jos kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimą prieštarauja byloje pagal įrodymų visetą apeliacinės instancijos teismo nustatytam atsakovės netinkamo elgesio, prisidėjusio prie šalių santuokos iširimo, faktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, byloje konstatavus, jog savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai vienokia ar kitokia apimtimi turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl abiejų sutuoktinių įtakos jų santuokos iširimui atitinka bylos įrodymų duomenis. Konstatavęs, kad aptariamos klausimui, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės apskųstą nutartį priėmusio apeliacinės instancijos teismo nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kasacinis teismas yra saistomas nurodytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir, remdamasis jomis, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo pripažinti ieškovo ir atsakovės santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl to apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria spręsta nutraukti šalių santuoką, kaltais dėl jos iširimo pripažįstant abu sutuoktinius, paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

62Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo teisės klausimų išsprendimo. Kasacinio skundo argumentai dėl jame nurodomų proceso teisės normų (CPK 177, 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies) pažeidimų ir jų nulemto netinkamo materialiosios teisės normų (CK 3.98, 3.117, 3.119, 3.123, 3.127 straipsnių) taikymo, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl šalių santuokos nutraukimo teisinių padarinių (bendro dalytino turto vertės ir jo padalijimo būdo), yra pagrįsti.

63Apeliacinės instancijos teismas, nutardamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė padalyta ieškovui priteisiant 1/4 dalį, o atsakovei – 3/4 dalis santuokoje įgyto turto, ir dėl šios dalies priimdamas naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį (kuriuo prašyta padalyti bendrąja jungtine šalių nuosavybe esantį turtą lygiomis dalimis) ir dalį atsakovės priešieškinio, šį savo sprendimą grindė tik išvada, kad byloje nėra įstatyme nustatytų sąlygų, dėl kurių būtų buvę galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Jokių motyvų, grindžiančių šią išvadą, nutartyje neišdėstyta, taip pat nenurodyta jokių argumentų sprendimui priteisti ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), kurį pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs atsakovei, pagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra be motyvų.

64Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Pagrįstu ir kartu teisėtu pripažintinas, be kita ko, aiškumo reikalavimą atitinkantis teismo sprendimas. Motyvai suteikia teismo sprendimo (nutarties) turiniui aiškumo ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose yra nustatyti kaip privaloma teismo procesinio dokumento dalis. Pagal šias proceso teisės normas reikalaujama, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma būtų suformuluotos teismo teisinės ir faktinės išvados. Pateikiami argumentai turi būti aiškūs ir nuoseklūs, o išvados – motyvuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje BAUB „Telematics Klaipėda“ v. R. D. ir kt., Nr. 3K-3-52/2008).

65Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo visiškai tenkintas atsakovės priešieškinis, ir dėl šio priimdamas naują sprendimą – tenkinti dalį atsakovės reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas tam tikrų faktinį priešieškinio pagrindą sudariusių aplinkybių (šiuo atveju – susijusių su teisę į kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, taip pat su sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvimu) neįrodytumą, turėjo nurodyti, kokiose įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais (faktiniais duomenimis) atsakovė įrodinėjo svarbias bylai faktines aplinkybes ir kodėl daro bendrą išvadą, kad šių aplinkybių ji neįrodė. Teismas turėjo aptarti, ar į bylą buvo pateiktos tinkamos įrodinėjimo priemonės, ar įrodymai atitinka tikrumo, tikslumo, patikimumo, o byloje esančių faktinių duomenų visuma – bylos aplinkybių objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo reikalavimus (CPK 177–185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje BAUB „Telematics Klaipėda“ v. R. D. ir kt., Nr. 3K-3-52/2008), išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių) įrodytumo logiškai pagrįsti byloje surinktais duomenims.

66Ieškovui pripažinus (T. 2, b. l. 32, 71), kad dalis gyvenamajam namui, esančiam ( - ), įsigyti panaudotų lėšų buvo duota atsakovės motinos (ieškovas nurodo, kad namas pirktas už 12 000 rublių, iš kurių – 5000 rublių šiam tikslui buvo duota atsakovės motinos), atsakovei priešieškinyje taip pat tvirtinus, jog dalį pinigų (ji nurodo – 8000 rublių) pagal 1988 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį padovanojo jos motina, ir būtent šie (atsakovės asmeniniai pinigai) bei šalių bendrai uždirbtų 3000 rublių buvo panaudoti gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiam ( - ), įsigyti (byloje esančios 1989 m. sausio 18 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, šis pirktas už 11 000 Lt), apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančio turto padalijimo, privalėjo nurodyti, kokiomis faktinėmis bei teisinėmis išvadomis ir šias pagrindžiančiais argumentais remdamasis sprendžia priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), būtent ieškovui, kodėl pirmiau nurodytos ir šalių iš esmės neginčytos (nesutapo tik paaiškinimai dėl padovanotos ir sumokėtos sumų dydžių) šio turto įsigijimo (pinigų dovanojimo fakto) bei kitų atsakovės priešieškinyje įvardytų turto išlaikymo ir pagerinimo aplinkybių nepripažino, netyrė ir nevertino kaip reikšmingų šalių ginčui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo išspręsti. Apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakovės priešieškinio argumentų (dėl teisės į kompensaciją ir sąlygų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvimo), taip pat reikalavimo priteisti jai nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), atmetimo motyvų iš esmės nenurodyta, dėl to pažeisti CPK 177, 185 straipsniai, o apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neatitinka šio teismo procesinio dokumento turiniui CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose keliamų reikalavimų, kartu negalima pripažinti tinkamu CK 3.98, 3.117, 3.123, 3.127 straipsnių taikymo.

67Objektyvus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2011). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis); aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Ginčų dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo specifika lemia tai, kad nauji įrodymai dėl dalijamo turto vertės gali būti teikiami ir apeliacinėje instancijoje; šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti vadovaudamasis CPK 185 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2011).

68Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, apskųsta 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi spręsdamas dėl dalijamo bendro turto vertės ir pagal ją dėl padalijimo būdo bei šalims priteistinų konkrečių šio turto objektų, pripažinęs pirmosios instancijos teismą nepagrįstai vadovavusis tik atsakovės priešieškinyje ir jos bei jos atstovų teismo posėdžio metu įvardytomis dalytino nekilnojamojo turto kainomis, rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais VĮ Registrų centro Marijampolės filialo centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (ir juose įvardytų objektų – žemės sklypo bei jame esančio gyvenamojo namo ir kitų statinių ( - ), žemės sklypo ( - ), taip pat buto, esančio ( - ), ir buto, esančio ( - ), – kainomis, galiojusiomis 2008 m. vasario 13 d.) bei UAB „Kovertas“ ekspertų 2008 m. vasario 25 d. atlikto nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir jame esančių statinių) ( - ), vertinimo ataskaitos išvadomis, argumentuodama tik tuo, kad tai yra oficialūs ir jokiais atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais nepaneigti duomenys.

69Motyvų, grindžiančių apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės nurodytomis bendro dalytino turto kainomis (visos jos, išskyros nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kuris atsakovės apskritai nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto masę, be kita ko, sutapo su ieškovo pateiktuose dokumentuose, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nurodytomis kainomis (T. 4, b. l. 58), tik buvo prašyta kompensuoti bendrai nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines jos lėšas bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo), nutartyje neišdėstyta. Kainos, kuriomis, spręsdamas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ( - ), bei butų ( - ), padalijimo, vadovavosi apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, nustatytos pažeidžiant pirmiau aptartą kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento. Nusprendęs padalyti šalims turtą lygiomis dalimis, apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui 177 000 Lt vertės gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), o atsakovei – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ), rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas, kad šio vertė – 180 000 Lt, tuo tarpu nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog vadovaujasi VĮ Registrų centro Marijampolės filialo centrinio duomenų banko išrašų duomenimis – pagal šiuos gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio ( - ), rinkos kaina nesiekia 15 000 Lt. Dėl to yra pagrindas sutikti su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad dėl dalijamo nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertės, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apskritai nespręsta. Šalių pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų, taip pat šalių teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų duomenimis, byloje nėra šalių ginčo dėl abiejų dalytinų žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), abiejų automobilių bei priekabos verčių, tačiau ši aplinkybė, minėta, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų.

70Nurodytos prieštaringos, nenuoseklios ir neišsamios apskųstą nutartį priėmusio apeliacinės instancijos teismo išvados negali būti pripažintos padarytomis laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, o šalių santuokos nutraukimo teisinių padarinių (bendro dalytino turto vertės ir jo padalijimo būdo) klausimas – išspręstu atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reikalavimą dėl objektyvaus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymo bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 3.119 straipsnio taikymo praktika. Konstatuoti apeliacinės instancijos teismo padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl nutarties dalis, kuria spręsta dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui: pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalies normas, taip pat sąlygos, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat išvadų dėl dalytino bendro turto objektų rinkos kainų ir jo padalijimo būdo pagrįstumui pagal pirmiau aptartus materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus įvertinti. Kasaciniame teisme negali būti pašalinti nustatyti pažeidimai, nes šiems pašalinti būtina analizuoti ir vertinti faktinius bylos duomenis bei nustatyti reikšmingas šalių ginčui išspręsti faktines aplinkybes (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72Kasacinis teismas turėjo 91,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šioje proceso stadijoje nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimų (CPK 96 straipsnis). Tai turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

74Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl šalių santuokoje įgyto bendro turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

75Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

76Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: kalto dėl... 5. Ieškovas prašė:... 6. nutraukti santuoką, sudarytą 1976 m. rugpjūčio 14 d., kalta dėl jos... 7. padalyti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniu... 8. Ieškovo teigimu, dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, kuri jam buvo... 9. Ieškovas prašė padalyti turtą po lygiai, nurodydamas, kad namas, esantis (... 10. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:... 11. nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant ieškovą;... 12. po santuokos nutraukimo jai palikti M. pavardę;... 13. priteisti jai 3/4 dalis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės... 14. priteisti ieškovui vieno kambario butą, esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos... 15. priteisti iš jos ieškovui 26 448,75 Lt kompensacijos už jam tenkančią... 16. Atsakovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kuris buvo... 17. Ieškovas nepagrįstai į bendrą dalytiną turtą įtraukė namų valdą,... 18. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. M. B. ieškiniu... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 20. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino... 21. nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; ieškovui... 22. padalijo santuokoje įgytą turtą:... 23. 1) priteisė ieškovui 1/4 dalį santuokoje įgyto turto: 13 500 Lt vertės... 24. 2) priteisė atsakovei 3/4 dalis santuokoje įgyto turto: 110 000 Lt vertės... 25. priteisė ieškovui iš atsakovės 7141 Lt kompensacijos už jam tekusią... 26. kitas I. M. ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalis atmetė;... 27. trečiojo asmens D. M. B. ieškinį atmetė.... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;... 30. padalijo santuokoje įgytą turtą:... 31. 1) priteisė ieškovui 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 177 000 Lt vertės... 32. 2) priteisė atsakovei 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 180 000 Lt vertės... 33. kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.... 34. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 35. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D.... 36. 1. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad D. M. B., teigdama, jog... 37. 2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, visiškai... 38. Atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D.... 39. Kasaciniu skundu atsakovė B. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 40. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies... 41. 2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad šalių santuoka... 42. 3. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas bendrosios jungtinės... 43. 4. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio visiškai neaišku,... 44. Atsiliepime į atsakovės B. M. kasacinį skundą ieškovas I. M. prašo... 45. 1. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl CPK 331 straipsnio 4... 46. 2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs objektyviųjų ir... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio dalies... 50. Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kasacinio... 51. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo D. M. B. savarankišku ieškiniu prašė... 52. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 53. Proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų... 54. Teismai pagrįstai atmetė ir trečiojo asmens argumentus, kad pirmiau nurodyta... 55. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismų... 56. Dėl atsakovės kasacinio skundo... 57. Dėl kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio nustatymo. Klausimas, ar... 58. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (esminis pažeidimas savo... 59. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant... 60. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė (kasatorė) jam... 61. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir aptarta jų aiškinimo bei taikymo... 62. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims... 63. Apeliacinės instancijos teismas, nutardamas panaikinti pirmosios instancijos... 64. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 65. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo visiškai... 66. Ieškovui pripažinus (T. 2, b. l. 32, 71), kad dalis gyvenamajam namui,... 67. Objektyvus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto... 68. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, apskųsta 2010 m.... 69. Motyvų, grindžiančių apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad... 70. Nurodytos prieštaringos, nenuoseklios ir neišsamios apskųstą nutartį... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. Kasacinis teismas turėjo 91,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 75. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 76. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...