Byla e2-2012-541/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė sekretoriaujant Rūtai Staugaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovei bankroto administratorei Marinai Pupeikytei, atsakovo atstovams advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei, advokatui Remigijui Rinkevičiui, vadovui Vyčiui Kadžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Virica“ ieškinio atsakovui UAB „S.K.S“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

51. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo pagal 2015 m. gruodžio 23 d. Daikto pirkimo-pardavimo sutartį 9 900,00 Eur sumos įskaitymo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 9 900,00 Eur ieškovo naudai, bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 41-52):

61.1. UAB „Virica“ buvo įregistruota 2011 m. liepos 11 d., pagrindinė įmonės veiklos rūšis – baldų gamyba (specializavosi prekybinių ir interjero detalių bei aksesuarų iš medinių plokščių gamyboje);

71.2. Įmonės faktinio nemokumo būsena nustatytina jau pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, kur turto ir įsipareigojimų santykis (147 022,00 Eur/185 816,00 Eur) formaliai atitiko nustatytus nemokumo kriterijus. Per 2015 m. įmonės finansinė būklė nuolatos prastėjo, o 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis turto ir įsipareigojimų santykis sudarė

877 488,00 Eur/171 037,00 Eur, įmonė patyrė 54 754,17 Eur nuostolių, kas atitiko nustatytus nemokumo kriterijus;

91.3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016 UAB „Virica“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, kuris perėmė įmonės dokumentus nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 29 d.;

101.4. Nustatyta, jog tarp ginčo šalių susiklostė ilgalaikiai sutartiniai santykiai 2012 m. liepos 12 d. sutarties Nr. 2012/010 pagrindu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 13 d. UAB „Virica“ nupirko iš UAB „S.K.S.“ 37 675,67 Eur bendros sumos prekių pagal 38 PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsiskaitymai vyko pavėluotai, buvo naudojamas trišalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atsiskaitymo būdas;

111.5. Esant 145 557,14 Eur bendros sumos kreditorių neabejotiniems ir galiojantiems reikalavimams UAB „Virica“ pardavė jai priklausantį nuosavybės teise 9 900,00 Eur vertės ilgalaikį turtą pagal 2015 m. gruodžio 23 d. Daikto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „S.K.S.“ ir įskaitė 9 900,00 Eur sumos atsiradusį priešpriešinį vienarūšį reikalavimą UAB „S.K.S.“, t. y.:

121.5.1. 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovas būdamas de-facto nemokus, neturėdamas tokios prievolės, pardavė jam priklausantį ilgalaikį turtą – įrenginį WEEKE BP140, atsakovui už šalių suderintą 9 900,00 Eur kainą, o sutarties pagrindu atsiradusį vienarūšį priešpriešinį 9 900,00 Eur sumos reikalavimą atsakovui įskaitė, dengiant savo skolą pastarajam;

131.5.2. atsakovas nupirko minėtą turtą, sumokėdamas jo kainą ieškovo skolos dalies įskaitymo būdu ir didžiąja dalimi padengė ieškovo skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. SKSS 163699; 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. SKSS 163779; 2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. SKSS 164217; 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. SKSS 164421; 2015 m. spalio 13 d. Nr. SKSS 164712 ir Nr. SKSS 164722;

141.6. Šis sandoris ab initio pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytam atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumui, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovas neturėjo lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir privalėjo iš gautinų už parduotą atsakovui turtą lėšų bent iš dalies patenkinti trečiosios eilės VMI ir VSDFV reikalavimus, o atsakovo reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik paskutine penktąja eile po 10 kitų ieškovo kreditorių, kurių reikalavimo teisės atsirado kalendoriškai anksčiau, nei atsakovo. Be kita ko, sudarydamos ginčijamą sandorį abi šalys nesilaikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytos prievolės veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus;

151.7. Byloje taip pat egzistuoja įstatymo ir teismų jurisprudencijos nustatytas būtinas actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ieškinio taikymo ir jo tenkinimo sąlygų visetas, o būtent:

161.7.1. VMI, VSDFV bei 14 iš 15 verslo kontrahentų reikalavimo teisės ieškovui atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos ir buvo patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje, nei vienas iš jų nebuvo ginčijamas, nebuvo ir nėra patenkintas, o jų patenkinimas iš likusio po bankroto bylos iškėlimo ieškovo turto yra akivaizdžiai neįmanomas, taigi, ieškovo kreditorių reikalavimo teisės yra neabejotinos ir galiojančios;

171.7.2. Ieškovo nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdus, o pats ginčijamas sandoris nuo jo sudarymo momento akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises pagal įstatymo nustatytą prezumpciją, nes ieškovas, būdamas skolingas ir de-facto nemokus, nepagrįstai ir neteisėtai suteikė pirmenybę atsakovui, atsiskaitydamas su juo neteisėto įskaitymo būdu. Ginčijamu sandoriu buvo iš esmės sutrukdoma kitiems kreditoriams bent dalinai patenkinti savo reikalavimus iš vienintelio likvidaus ieškovo aktyvo – ilgalaikio turto ne tik įskaitymo momentu, bet ir ateityje. Be to, vienos iš pagrindinės gamybos priemonės pardavimas užkirto kelią įprastinės ieškovo veiklos vykdymui ir būtinų atsiskaitymams su kreditoriais pajamų gavimui bei galimam turto pardavimui už didesnę kainą. Po likvidaus ilgalaikio turto pardavimo atsiskaitymas su kreditoriais iš ieškovo balanse likusio ir perimto po bankroto bylos iškėlimo turto tapo absoliučiai neįmanomas. Taigi, ginčijamas sandoris pažeidė teises kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis ieškovui sąlygomis;

181.7.3. Jokių ginčijamo sandorio privalomumo sąlygų nenustatyta, o sandorio sudarymu pažeistas nustatytas CK 6.9301 straipsnio 1 dalies imperatyvas dėl atsiskaitymo eiliškumo;

191.7.4. Ieškovas, žinodamas apie sunkią savo finansinę būklę, suteikdamas pirmenybę vienam iš kreditorių, parduodamas savo likvidų, skirtą pajamų uždirbimui ilgalaikį turtą ir tuo sumažindamas iki visiško nemokumo galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdžiai nesąžiningas. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį dėl neįprasto atsiskaitymo su ieškovu būdo, neturėjo pagrindo manyti, kad yra vienintelis ieškovo kreditorius ir kad ginčijamu sandoriu kitų kreditorių interesai nebus pažeisti, o skolininko turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiamas vienintelis tikslas, kad atsirastų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagrindas. Atsakovas, būdamas verslininku, turėjo suprasti, jog ieškovas turi atsiskaitymo ir su kitais kreditoriais sunkumų, negalėjo nesuvokti, kad vienkartinis įsiskolinimo sumos padengimas ilgalaikiu turtu gali turėti įtakos ne tik ieškovo mokumui ir galimybei bent iš dalies padengti skolas kitiems kreditoriams, bet ir nukreiptai į pajamų gavimą skolininko veiklai. Atsakovas, elgdamasis protingai ir apdairiai (sąžiningai), turėjo pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, todėl atsakovo neveikimas taip pat pripažintinas nesąžiningu.

201.8. Actio Pauliana ieškinio senaties termino pabaiga pagal bendras taisykles 2016 m. gruodžio 1 d., o pagal ĮBĮ nustatytą išimtį – 2016 m. spalio 29 d., todėl actio Pauliana ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas;

211.9. Nagrinėjamoje byloje taikytina visos apimties restitucija, ir ieškovui priteistina iš atsakovo 9 900,00 Eur neteisėtos įskaitos už nupirktą turtą suma, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai ir bendrieji teisės principai. Tokiu būdu šalys būtų grąžinamos į ankstesnę turtinę padėtį, egzistavusią iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos.

222. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 87-90):

232.1. Įstatymas nedraudė šalims tarpusavio atsiskaitymo klausimus išspręsti įskaitymo būdu, tai atliekant konkrečiu turtu, be to, įstatymas nenumato pareigos šaliai prieš sudarant sutartį aiškintis, kokius ir kiek kreditorių turi kita šalis;

242.2. 2015 m. lapkričio 16 d. ginčo šalys pasirašė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, kuriuo buvo patvirtinta, kad ieškovo skola atsakovui sudaro 9 904,84 Eur, kurią ieškovas įsipareigojo padengti per 30 dienų nuo susitarimo pasirašymo, įkeičiant atsakovui įrangą ir frezavimo stakles WEEKE OPTIMAT140, taigi, dėl ginčijamo sandorio šalys jau buvo susitarusios anksčiau, šalių susitarimas buvo nuoseklus, atliktas iki VMI sprendimo dėl nepriemokos išieškojimo ir ieškovo turto arešto, o įgyto turto vertė mažesnė, nei buvo skola atsakovui;

252.3. Ieškovas neįrodė ir nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, o sandoris ieškovui buvo privalomas, kadangi jis sudarytas vadovaujantis minėtu 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimu;

262.4. Ieškovas neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl jo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas.

273. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 101-105):

283.1. Sutarčių laisvės principas nėra absoliutus, o ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir a-priori negali atitikti sąžiningos verslo praktikos, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų;

293.2. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, todėl atsakovas, būdamas verslininku, aiškiai suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, jog tik esanti sunkios finansinės padėties įmonė pasiryžtų parduoti savo darbo priemones, suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti, kad ieškovas po įrangos pardavimo neketina, o ir neturės galimybės tęsti pagrindinės veiklos, skirtos pajamų atsiskaitymui su kreditoriais uždirbimui;

303.3. Atsakovas neturi pagrindo teigti, kad dėl 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimo dėl turto įkeitimo sąlygos ginčijamas įskaitymo sandoris buvo šalims privalomas;

313.4. Prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo aplinkybė nesuteikia nemokios įmonės kreditoriui atsiskaitymo pirmenybės teisės, pažeidžiant įstatymo nustatytą atsiskaitymo imperatyvą;

323.5. Sudarydamas ginčijamą įskaitymo sandorį su atsakovu, ieškovas pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo neginčijamą prievolę atsiskaityti su VMI ir VSDFV, kurių reikalavimai atsirado nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 15 d., taigi, iki nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo teisėtas atsiskaitymas su atsakovu galėjo vykti tik po atsiskaitymo su VMI ir VSDFV pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą imperatyvą, kalendorinio eiliškumo tvarka, o atsakovo reikalavimas ieškovui atsirado pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios paskutinės mokėjimo terminas suėjo 2015 m. lapkričio 10 d., šalių 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimu dėl tarpusavio atsiskaitymo visų skolinių sąskaitų mokėjimo terminas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 16 d., todėl akivaizdu, kad ginčijamas įskaitymas buvo neteisėtas;

333.6. Kadangi pirkimo-pardavimo sandoris nėra ieškinio dalykas, atsakovo atsikirtimas dėl turto vertės, kuri buvo nustatyta laisva šalių valia, neturi teisinės reikšmės.

344. Atsakovas, atskirsdamas į ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus motyvus, taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 140-142):

354.1. Nėra draudimo atlikti tarpusavio atsiskaitymą turtu (kuris ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo suvaržytas) iki bankroto bylos vienai iš šalių iškėlimo, o vien skolininko tapimo nemokiu faktas nedraudžia kreditoriui įskaityti savo reikalavimo tokiam skolininkui, be to, ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris lėmė ieškovo nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kitais kreditoriais;

364.2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2015 m. spalio 21 d. ieškovas turėjo permoką Sodrai, 2014 m. ieškovas baigė pelningai, dauguma ieškovui taikytų priverstinio poveikio priemonių buvo atšauktos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo veikla buvo nuostolinga ar buvo pažeisti kitų kreditorių interesai;

374.3. Ginčo sandorio privalomumas buvo apspręstas ikisutartiniu šalių susitarimu, kuris nėra nuginčytas, todėl ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį su atsakovu;

384.4. Nors atsakovui buvo žinoma, kad ieškovui sunku įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ir negalėjo sudaryti ginčo sutarties;

394.5. Ieškovo aukštesnės eilės kreditoriai VMI ir Sodra, nuolat stebėdami ieškovo finansinę padėtį, vangiai gynė savo pažeistas teises - neinicijavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo - todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas buvo nesąžiningas ir ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė VMI ir Sodros teises;

404.6. Ieškovo atsiskaitymai tokiu būdu vyko ne vien su atsakovu, bet ir su kitais ieškovo kreditoriais, taigi, ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, neišskyrė atsakovo iš kitų bendrovės kreditorių.

415. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo rašytinius paaiškinimus, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 101-105):

425.1. Būdamas nemokumo būsenoje, esant nuolat augančioms skoloms biudžetui ir darbuotojams, ieškovas turto pirkimo-pardavimo sutartimi su įskaitymo būdu atsiskaitymo sąlyga pardavė likvidų ilgalaikį turtą, pažeisdamas įstatyminį imperatyvą, atsakovui, t. y. ekonomiškai stipriam, šioje rinkoje dominuojančiam kontrahentui ir gamybos patalpų nuomotojui, su kuriuo siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai;

435.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovo skola valstybės fondui sudarė ne mažiau, kaip 21 156,61 Eur, ir iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo padengta, todėl atsakovo teiginys dėl ieškovo permokos Sodrai neatitinka tikrovės;

445.3. Nors ieškovas 2014 m. turėjo pelno, 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė atitiko nemokumo kriterijus;

455.4. Tiek su VMI, tiek su Sodra iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymai turėjo vykti pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą imperatyvą, o šios tvarkos pažeidimas, remiantis Kasacinio teismo praktika, yra pagrindas ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu;

465.5. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina įsigyto turto prigimtis, t. y. ilgalaikis ieškovo turtas, naudojamas gamybos procese, prielaida, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo šalys vykdė derybas, ir atsakovas turėjo ir galėjo susipažinti su ieškovo likusio turto struktūra, todėl, būdamas verslininkas, turėjo suvokti, jog po įrenginių pardavimo skolininkas neturės galimybių tęsti savo veiklos;

475.6. Visi ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi, iki bankroto bylos iškėlimo turėjo teisėtus lūkesčius dėl skolininko ir kreditorių sąžiningumo, atsiskaitymo imperatyvo vykdymo, todėl atsakovo teiginiai dėl pačių kreditorių nerūpestingumo atmestini.

486. Atsakovas, atskirsdamas į ieškovo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus motyvus, pateikė dar vienus rašytinius paaiškinimus, kuriuos iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., e. b. l. 1-6):

496.1. Atsakovo nupirkta įranga nebuvo vienintelis ieškovo turtas, kuriuo ieškovas galėjo tęsti savo veiklą, ieškovas turėjo ir kitą analogišką įrenginį;

506.2. Atsakovas verčiasi ne tik prekyba medžiagomis baldų gamybai, bet ir prekyba naujais arba naudotais medienos apdirbimo įrengimais, taigi, ginčijamo sandorio esmė buvo ieškovui gamyboje nebūtinos gamybos priemonės pardavimas, kas, be kita ko, yra įprasta atsakovo verslo praktika;

516.3. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamas sandoris nebuvo neįprastas ar kažkuo išskirtinis;

526.4. Įvertinus parduodamo daikto pobūdį, atsakovas negalėjo sužinoti apie ieškovui taikomus areštus. Pagal viešai prieinamus Sodra duomenis, ieškovas buvo skolingas biudžetui nuo 2012 m., ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovas padarė išvadą, jog ieškovas yra mokus, ir negalėjo žinoti, kad sudaromas sandoris gali pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesus;

537. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo rašytinius paaiškinimus, pateikė dar vienus papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., e. b. l. 87-90):

547.1. Ieškovo turėtas kitas analogiškas įrenginys buvo parduotas iki ginčo sandorio ir už žymiai mažesnę kainą, nei ginčo įrenginys, taigi, nėra pagrindo teigti, jog nupirkus ginčo įrangą ieškovas galėjo tęsti savo veiklą, nes turėjo analogišką įrenginį;

557.2. Ieškovas neįrodė, jog vertėsi naudotų įrenginių pirkimu-pardavimu, o atsakovo pateikti sandoriai su kitais juridiniais asmenimis neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčijamas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris;

567.3. Iš ieškovo dokumentų matyti, jog šio ginčo šalys niekada neatsiskaitinėjo ilgalaikiu turtu, atsiskaitymai buvo vykdomi tik pinigais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčo sandoris atitiko susiklosčiusią šalių tarpusavio atsiskaitymo praktiką.

578. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti pareikštus reikalavimus. Pažymėjo, jog visos ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtintos byloje esančiais įrodymais, atsakovas šių įrodymų neginčijo, o teisinis ieškinio pagrindas atitinka faktines bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, todėl egzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją. Atkreipė dėmesį, jog byloje sprendžiamas klausimas ne dėl daikto pardavimo sandorio teisėtumo, o dėl atsiskaitymo, kuris buvo padarytas turtu, eiliškumo pažeidimo (2 t., e. b. l. 99-100).

589. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Akvilė Povilanskaitė nesutiko su ieškiniu atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdama į ieškovo paskutinius papildomus rašytinius paaiškinimus teigė, jog ginčo sandoris buvo sudaromos prieš tai 2015 m. lapkričio 16 d. sudaryto susitarimo pagrindu, kurio datai įrangą SPRINT ieškovas dar turėjo. Laikėsi pozicijos, jog ieškovas neįrodė nei vienos actio Pauliana taikymo sąlygos, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Atkreipė dėmesį, jog tokie sandoriai yra galimi ir tada, kai skolininkas turi kitų kreditorių ir kai nėra suėję atsiskaitymo terminai, todėl ginčijamas sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant nei teisės normų, nei kitų kreditorių interesų, o, minėta, susitarimo sudarymo metu ieškovas dar turėjo analogišką įrenginį. Be to, ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris lėmė jo nemokumą ir kad jis po sandorio toliau nebegalėjo vykdyti savo veiklos, ką išsamiai paaiškino liudytojas R. K.. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog toks būdas yra plačiai naudojamas atsakovo verslo praktikoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris yra nesąžiningas ir pažeidžiantis įprastinę verslo praktiką (2 t., e. b. l. 99-100).

5910. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius nurodė, jog palaiko pateiktame atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją dėl ieškinio pagrįstumo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, pažymėdamas tai, jog atsakovas, nežinodamas ieškovo įmonės finansinės būklės, susitarė dėl skolos mokėjimo būdo, o dabar yra priversta aiškintis dėl sudaryto sandorio, todėl atsakovo kaltės dėl sudaryto sandorio nėra. Šio atstovo tvirtinimu, atsakovo skola buvo atsiradusi seniau, nei skola valstybei, ir šalys ieškojo būdu jai padengti, todėl ginčijamas sandoris nepažeidė imperatyvaus mokėjimo eiliškumo. Papildomai nurodė, jog ginčo daiktas yra specializuotas, jo valstybei atiduoti nėra įmanoma, ieškovo skola tęsėsi ilgą laiką, todėl atsižvelgiant į atsakovo įmonės veiklos pobūdį, taip pat adekvačią daikto pardavimo kainą, atsakovas neturėjo pagrindo nesudaryti tokio sandorio ir negalėjo būti kaltas dėl sandorio sudarymo. Ieškovo įmonės finansinė būklė blogėjo, todėl sudaromas sandoris buvo bandymas visais būdais atsiskaityti su atsakovu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio (2 t., e. b. l. 99-100).

6011. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vadovas Vytis Kadžys nurodė, jog palaiko pateiktame atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją dėl ieškinio pagrįstumo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo įmonė elgėsi nesąžiningai, kadangi užsiėmė tokia veikla ir negalėjo žinoti, jog ieškovo įmonė išpardavinėjo ir kitus įrenginius. Teigė, jog lankėsi ieškovo įmonės patalpose, kai kreipėsi į ieškovą, kaip į subrangovą, prieš tris mėnesius iki sandorio sudarymo ir matė du tuos pačius įrenginius, kurių vienas nedirbo. Pažymėjo, jog įmonės skolos buvo seniai, todėl spaudė, kad ieškovas sumokėtų skolą, o pasiūlius atsakovui nupirkti ginčo įrenginį, sutiko. Nurodė, jog naudotos įrangos pardavimas ginčo sandorio sudarymo metu užėmė ne daugiau 5 proc. atsakovo įmonės veiklos, tai nėra pagrindinė įmonės veikla. Buvo pasirinkta tokia atsiskaitymo forma su ieškovo įmone, kadangi ieškovas vėlavo atsiskaityti ir tai buvo patogus būdas, be to, žinojo apie sunkią ieškovo įmonės finansinę padėtį (1 t., e. b. l. 165-168; 2 t., e. b. l. 99-100).

61Ieškinys tenkintinas.

62II. Ginčo esmė

6312. Šioje civilinėje byloje ieškovas yra bankrutuojanti UAB „Virica“. Tuo atveju kai įmonei iškeliama bankroto byla, bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Be to, dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas), todėl laikytina, jog pati įmonė (ginčijamo sandorio sudarymo metu valdyta ir atstovauta valdymo organų (CK 2.81 straipsnis) netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius. Taigi, ieškovo bankroto administratorė, gindama bankrutuojančios ieškovo bendrovės kreditorių interesus, pareiškė atsakovui ieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

6413. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Daikto pirkimo-pardavimo sutarties 9 900,00 Eur sumos įskaitymo sandorio teisėtumo. Ieškovas įrodinėja, jog šis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnį, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. CK 6.9301 straipsnio 1 daliai, bei kaip actio Pauliana sandoris, t. y. pažeidžiantis ieškovo įmonės kreditorių interesus. Atsakovas laikosi pozicijos, jog sandoris buvo sudarytas teisėtai, nepažeidžiant jokių įstatymo nuostatų bei ieškovo įmonės kreditorių interesų. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl 2015 m. gruodžio 23 d. Daikto pirkimo-pardavimo sutarties įskaitymo sandorio teisėtumo CK 1.80 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio prasme.

65III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

6614. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

6714.1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016 iškėlė UAB „Virica“ bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratore Mariną Pupeikytę (1 t., e. b. l. 13). 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Virica“ bankroto byloje buvo patvirtintas 145 557,14 Eur sumos 41 kreditoriaus neginčijamų ir galiojančių finansinių reikalavimų sąrašas: 24 pirmos, 2 antros ir 15 trečios eilės (1 t., e. b. l. 25). Po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios UAB „Virica“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. pagal perdavimo-priėmimo aktus Nr. 01-05 (1 t., e. b. l. 14-15). Tarp ginčo šalių 2012 m. liepos 12 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. 2012/010, pagal kurią UAB „S.K.S.“ teikė gaminančiai prekybines bei interjero detales iš medinių plokščių UAB „Virica“ skirtas gamybai plokštes, briaunas, aukšto slėgio laminatus, stalviršius, klijus ir lakus (1 t., e. b. l. 34-36). 2015 m. lapkričio 9 d. Aktu dėl skolų suderinimo šalys suderino 13 151,47 Eur bendros sumos UAB „Virica“ skola; 32 46,63 Eur suderintos skolos dalis buvo 2015 m. lapkričio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. padengta trišaliu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu su UAB Exposeit, o dėl 9 904,84 Eur suderintos skolos dalies pagal PVM sąskaitas-faktūras 2015-08-31 Nr. SKSS 163699; 2015-09-02 Nr. SKSS 163779; 2015-09-23 Nr. SKSS 164217; 2015-09-30 Nr. SKSS 164421; 2015-10-13 Nr. SKSS 164712 ir Nr. SKSS 164722 šalių buvo pasirašytas 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo, kuriuo skolos pagal išvardintus griežtos atskaitomybės blankus mokėjimo terminas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 16 d. (1 t., e. b. l. 27-32, 36). Šalys 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė ginčijamą Daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ginčijamas sandoris), pagal kurią UAB „Virica“ už skolą perleido UAB „S.K.S.“ įrenginį WEEKE BP140, o UAB „S.K.S.“ įsipareigojo priimti šį daiktą ir sumokėti sutartą pinigų sumą (suma yra dengiama užskaitos būdu) šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 t., e. b. l. 33), o 2015 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė Priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį UAB „Virica“ perdavė, o UAB „S.K.S.“ priėmė įrenginį WEEKE BP140 (1 t., e. b. l. 32).

6814.2. Byloje taip pat nustatyta, jog dėl 28 790,03 Eur mokestinės nepriemokos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. VMI atliko įmonės UAB „Virica“ mokestinį patikrinimą ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65) FR1042-7563 nustatė, kad UAB „Virica“, būdama skolinga biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio nuostatų bei nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo deklaruotų mokesčių (1 t., e. b. l. 17-18), o dėl 12 186,68 Eur pradelstos skolos biudžetui 2015 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas VMI viršininko sprendimas išieškoti nepriemoką iš įmonės turto (1 t., e. b. l. 21-22). 2015 m. gruodžio 8 d. buvo areštuotas ieškovo turtas (1 t., e. b. l. 19-20). Iš ieškovo pateiktų UAB „Virica“ banko sąskaitų išrašų matyti, jog prieš bankroto bylos iškėlimą paskutinis UAB „Virica“ atsiskaitymas per DNB banko sąskaitą buvo atliktas 2015 m. rugsėjo 4 d. priverstinai pagal VSDFV inkasinį nurodymą, o komercinės paskirties ūkinė operacija įvykdyta 2015 m. rugpjūčio 3 d., o pinigų apyvarta per Danske banko sąskaitą buvo faktiškai sustabdyta nuo 2015 m. spalio mėn. (1 t., e. b. l. 15-17). Ieškovo atstovas taip pat į bylą pateikė UAB „Virica“ klientų būklės išrašus (1 t., e. b. l. 23-24), informaciją apie UAB „Virica“ įmokas ir delspinigius VSDFV (1 t., e. b. l. 25-26), 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. balandžio 2 d. UAB „Virica“ balansus, 2016-01-01 – 2016-04-02 UAB „Virica“ ilgalaikio turto apyvartą bei 2014-01-01 – 2014-12-31 UAB „Virica“ ilgalaikio turto apyvartą, 2012 m. gruodžio 18 d. UAB „Virica“ turto įvedimo į eksploataciją aktą, 2016 m. balandžio 2 d. UAB „Virica“ atsargų likučius, 2016 m. balandžio 2 d. UAB „Virica“ debitorių sąrašą (1 t., e. b. l. 37-40), 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „Virica“ ilgalaikio turto pardavimo ir įskaitymų sandorių sąrašą (1 t., e. b. l. 106-107), 2016 m. spalio 19 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartį Nr. GF3-561-2016 (1 t., e. b. l. 108), 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bankroto byloje Nr. B2-4060-794/2016, kuria BUAB „Virica“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., e. b. l. 109-110). Ieškovas, grįsdamas savo atsikirtimus į atsakovo nurodytus motyvus, taip pat į bylą pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Virica“ išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą, 2015 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Virica“ PVM deklaraciją FR0600, 2015 m. gruodžio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Virica“ pardavimo operacijų registrą, 2016 m. kovo 3 d. VSDFV pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2016 m. vasario 2 d. pažymą dėl VSDVF kreditorinio reikalavimo struktūros, 2016 m. vasario 10 d. UAB „Virica“ visuotinio akcininkų susirinkimo posėdžio protokolą Nr. 16-02-10-3 1 (1 t., e. b. l. 153-164), taip pat 2017 m. sausio 12 d. pažymą dėl BUAB „Virica“ apskaityto laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 11 d. įmonės įregistravimo iki 2016 m. balandžio 2 d. bankroto bylos iškėlimo ilgalaikio materialaus turto,

69ilgalaikio turto apyvartas, 2016 m. balandžio 5 d. pagrindinių priemonių likučius (1 t., e. b. l. 173-176), 2015 m. gruodžio 1 d. daikto pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą bei priėmimo-perdavimo aktą dėl frezavimo gręžimo staklių pardavimo UNITEAM/SPRINT pirkėjui UAB „RDMX“ (2 t., e. b. l. 91-93).

7014.3. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškimą skolininkui UAB „Virica“ dėl teismo įsakymo išdavimo (1 t., e. b. l. 100), įrenginių SPRINT ir WEEKE aprašymus (2 t., e. b. l. 26-32), UAB „S.K.S.“ galiojančius ir galiojusius įstatus (2 t., e. b. l. 7-15, 38-39), UAB „S.K.S.“ 2015 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą (2 t., e. b. l. 41-60) skiltį iš UAB „S.K.S.“ internetinio puslapio (2 t., e. b. l. 35), 2009-2015 m. metines pardavimų ataskaitas su 2013 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2017 m. sausio 10 d. buhalterinių operacijų išrašu (2 t., e. b. l. 24, 36-37, 61, 81-85), tarpusavio skolų užskaitymo aktus su kitais juridiniais asmenimis (2 t., e. b. l. 16-23, 33-34, 62-80), 2015 m. lapkričio 10 d. ieškovo raštą dėl bankinio pavedimo UAB „S.K.S.“ (2 t., e. b. l. 86), BUAB „Virica“ skolos Sodrai išrašą (2 t., e. b. l. 25, 40).

7114.4. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo UAB „Virica“ gamybos vadovu, atsakovo įmonę žino, kaip jų įmonės plokščių tiekėją. Yra dalyvavęs ginčo įrangos pirkime bei pardavime, pažymėjo, jog ieškovo įmonės gamyboje buvo naudojamos frezavimo/gręžimo/automatinio programavimo staklės SPRINT ir WEEKE, jos iš esmės atlieka tą pačią funkciją, skiriasi frezų skaičiumi. Liudytojo nuomone, įrengimas WEEKE nebuvo gyvybiškai svarbus įmonės veiklai, kadangi tą pačią funkciją galima atlikti su kitomis staklėmis ir įmonė turėjo gamybinius pajėgumus tęsti veiklą. Nelikus abiejų staklių, galima gaminti su kitokiomis staklėmis, stambiems užsakymams pasitelkti subrangą. Liudytojas teigė, jog nuo pat pradžių įmonė neturėjo jokių įrengimų, o laikui bėgant įsigijo tam tikrus įrenginius kad pakelti našumą, optimizuoti gamybos procesą. Teigė, jog antros staklės nepasitarnavo, nes įmonė dirbo tik viena pamaina. Nežino, kodėl buvo atsiskaityta su UAB „S.K.S.“, dėl visko sprendė direktorius (2 t., e. b. l. 97-100).

7215. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. sudaryta Daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovui buvo perleistas įrenginys WEEKE BP140, yra teisėta ir galiojanti, taigi, pats turto pardavimo (perleidimo) faktas nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovo kreditorių interesus, tačiau ieškovas ginčijo šios sutarties dalį, kuria pardavėjas, t. y. ieškovas, 9 900,00 Eur suma įskaitymo būdu sumažino savo įsiskolinimą pirkėjo, t. y. atsakovo, atžvilgiu (2.2. punktas). Taigi, iš esmės ieškovas ginčija įskaitymo sandorį, o atsakovas tvirtina, jog pagal CK 6.140 straipsnį įskaitymas buvo leidžiamas, kadangi ieškovui ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla.

7316. Pagal CK 6.140 straipsnį, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 6.130 straipsnyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo teisė ribojama ir CK 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktą įskaitymas draudžiamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.

7417. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra pasisakę, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-343/2015). Skolininko nemokumo aplinkybei nustatyti nėra būtina įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

7518. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog nors šiuo atveju tiesiogiai pagal minėtas teisės normas nebuvo draudžiama atsiskaityti, nes bendrovei dar nebuvo iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 6.140 straipsnis), tačiau skolininko nemokumo atveju kreditoriai įskaityti savo reikalavimus gali, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog vien dėl to, kad skolininkui ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla, įskaitymas buvo galimas ir kad jis nepažeidė kitų ieškovo kreditorių interesų.

7619. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-405/20009).

77Dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu

7820. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorius ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Taip pat Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, vertinant jį kaip kreditorių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015; kt.).

7921. Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, sprendžiant dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, teismas pasisako dėl kiekvienos iš būtinų pirmiau nurodytų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų:

8021.1. Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

8121.1.1. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi, šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Virica“ kreditorių teises ir interesus gina pats ieškovas BUAB „Virica“, veikdamas per šios įmonės bankroto administratorę Mariną Pupeikytę, todėl ieškovo pareiga įrodyti jo kreditorių neabejotiną ir galiojančią teisę skolininkui (CPK 178 straipsnis).

8221.1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

8321.1.3. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016, kuria teismas patvirtino UAB „Virica“ kreditorių sąrašą. Iš teismo nutarties matyti, kad bendra visų UAB „Virica“ kreditorių reikalavimo sumą sudaro 145 557,14 Eur (1 t., e. b. l. 25). 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005 yra pažymėta, kad tokiu atveju, kai actio Pauliana ginčijamas sandoris, sudarytas prieš bankroto paskelbimą, teismas aiškinasi, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis.

8421.1.4. Ieškovas ieškinyje ginčijamo sandorio sudarymo dieną UAB „Virica“ kreditoriais, turinčiais neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, įvardija VSDFV, VMI, ieškovo įmonės darbuotojus, taip pat 14 iš 15 atsakovo eilės (trečios) kreditorius. Teismas pripažįstą šias aplinkybes įrodytomis byloje esančiais įrodymai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2015 m. liepos 29 d. ieškovo mokestinė nepriemoka iš viso siekė 28 790,03 Eur (1 t., e. b. l. 18), o dėl 12 186,68 Eur pradelstos skolos biudžetui 2015 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas VMI viršininko sprendimas išieškoti nepriemoką iš įmonės turto (1 t., e. b. l. 21-22), dėl 21 156,61 Eur pradelstos skolos socialinio draudimo fondui 2015 m. gruodžio 8 d. buvo areštuotas ieškovo turtas (1 t., e. b. l. 19-20). Be to, ieškovas nurodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną įmonė jau buvo skolinga darbuotojams, o byloje esanti 2016 m. spalio 19 d. Garantinio fondo lėšų pervedimo sutartis Nr. GF3-561-2016 (1 t., e. b. l. 108) leidžia teismui daryti tokią išvadą. Taip pat iš ieškovo pateikto UAB „Virica“ klientų būklės išrašo (1 t., e. b. l. 23-24) matyti, jog ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo dienai buvo skolingas ir kitiems atsakovo eilės kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos (pavyzdžiui, UAB „Besto Baltija“ mokėjimo terminas suėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d., IĮ „SVIRLA“ – 2014 m. lapkričio 13 d., Kooperacinė bendrovė „Tredux“ – 2012 m. balandžio 15 d. ir t.t.).

8521.1.5. Vertinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovas įrodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016 įvardintų kreditorių reikalavimo teisės ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo neabejotinos ir galiojančios (CPK 178 straipsnis).

8621.2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu

8721.2.1. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovas procesiniuose dokumentuose kreditorių teisių pažeidimu įvardija tai, jog ieškovas UAB „Virica“, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t. y. atsakovui UAB „S.K.S“, sumažindamas savo mokumą bei pažeisdamas kitų kreditorių interesus patenkinti savo debitorinius reikalavimus.

8821.2.2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įskaitymo sandorio teisėtumo. Tai sandoris, kurio pagrindu pasibaigia prievolė (CK 1.63, 6.130 straipsniai). Nors tiesioginiai piniginiai mokėjimai tokiu sandoriu neatliekami, tačiau atlikus įskaitymą, kiekviena sandorio šalių netenka pareigos atsiskaityti pagal buvusią kiekvieno jų prievolę. Ginčijamu įskaitymo sandoriu buvo visiškai padengti ginčo šalių įmonių priešpriešiniai įsiskolinimai. Byloje konstatuota, jog ginčijamo sandorio sudarymo dienai galiojo kitų kreditorių reikalavimo teisės, todėl ieškovas, ginčijamu sandoriu atsiskaitydamas su vienu iš daugelio kreditorių – atsakovu, nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Tokie veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais.

8921.2.3. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kokia tvarka skolininkas turėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Pagal CK 6.9301 straipsnį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

9021.2.4. Byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną UAB „Virica“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą mokėjimų vykdymo kreditoriams eilės tvarką (CPK 178 straipsnis). Minėta, jog ginčijamo sandorio sudarymo dienai galiojo kitų ir aukštesnės eilės kreditorių reikalavimo teisės (Sodros, VMI, darbuotojų), kurių reikalavimai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, jog UAB „S.K.S.“ reikalavimas UAB „Virica“ atsirado 2015 m. rugsėjo 31 – 2015 m. lapkričio 13 d. laikotarpiu. Taigi, konstatuotina, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo kreditorių reikalavimai privalėjo būti tenkinti pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą imperatyvą, kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiu būdu ieškovas, vykdydamas atsiskaitymus su atsakovu, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sumažindamas turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, bei pažeidė kitų kreditorių teises, teisėtus interesus, sąžiningumo bei teisingumo principus.

9121.2.5. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas de facto buvo nemokus. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, vertinant ieškovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, byloje analizuotina ieškovo turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu.

9221.2.6. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas de facto buvo nemokus, kurią patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016 nustatytos faktinės aplinkybės, jog balansinė įmonės turto vertė 2015 m. buvo 77 486,00 Eur, skolos 171 042,00 Eur, patirta 54 761,00 Eur nuostolių, t. y. įmonės skolos daugiau nei du kartus viršijo įmonės turto vertę [...] taip pat įmonė nemoka mokesčių, neatsiskaito su kreditoriais. Dėl šių priežasčių įmonės akcininkai 2016 m. vasario 10 d. įpareigojo direktorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (1 t., e. b. l. 13). Taip pat aplinkybė, jog bankroto byla įmonei iškelta praėjus tik 3 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, leidžia teismui spręsti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Taigi, teismo vertinimu, sudarant ginčijamą sandorį buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi).

9321.2.7. Atsakovo teikti argumentai, jog 2015 m. spalio 21 d. ieškovas turėjo permoką Sodrai, 2014 m. ieškovas baigė pelningai, dauguma ieškovui taikytų priverstinio poveikio priemonių buvo atšauktos, neleidžia teismui spręsti priešingai dėl ieškovo mokumo būsenos būtent ginčo sandorio sudarymo dienai, kadangi aukščiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės UAB „Virica“ ginčijamo sandorio sudarymo dienai finansinė padėtis atitiko nemokumo būseną.

9421.2.8. Teismas taip pat pripažįsta pagrįsta ieškovo poziciją, jog ginčo sandoris, be kita ko, lėmė ir sumažėjusias skolininko mokumo galimybes ateityje. Kaip matyti iš ieškovo įmonės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso, ilgalaikis įmonės materialusis turtas sumažėjo nuo 58 947,00 Eur praėjusiais finansiniais metais iki 18 444,00 Eur 2015 metais, o po bankroto bylos iškėlimo balanse liko įrašytas tik 10 901,00 Eur balansinės vertės turtas (1 t., e. b. l. 4). Byloje taip pat nustatyta, jog įrenginio WEEKE BP140 įsigijimo kaina buvo 21 045,00 Eur (1 t., e. b. l. 75), pardavimo 9 900,00 Eur. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl parduoto turto kainos, tačiau, akivaizdu, jog tokios apimties turto pardavimo kainos įskaitymas eliminavo kitų kreditorių galimybes bent iš dalies padengti jų reikalavimus. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, jog kita, analogiška ieškovo nuosavybės teise turėta įranga - frezavimo gręžimo staklės UNITEAM/SPRINT - iš esmės atliekanti tą pačią funkciją, kaip WEEKE BP140, taip pat buvo parduota 2015 m. gruodžio 1 d. daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (2 t., e. b. l. 91-93). Nors teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K., dirbęs UAB „Virica“ gamybos vadovu, tvirtino, kad įrengimas WEEKE BP140 nebuvo gyvybiškai svarbus įmonės veiklai, kadangi tą pačią funkciją galima atlikti su kitomis staklėmis, ir įmonė turėjo gamybinius pajėgumus tęsti veiklą, tačiau liudytojas taip pat nurodė, jog ginčo turtas (WEEKE BP140) buvo pirktas siekiant pakelti ieškovo įmonės veiklos našumą (2 t., e. b. l. 97-100) Taigi, akivaizdu, jog netekus ginčo turto (WEEKE BP140) bei pardavus analogiškas funkcijas atliekantį įrenginį ir tokiu būdu sumažėjus įmonės veiklos našumui, atitinkamai sumažėjo jos galimybės didinti veiklos apimtis ir kartu kelti savo mokumo galimybes ateityje.

9521.2.9. Apibendrinant išdėstytą teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė aptariamą actio Pauliana taikymo sąlygą, t. y. kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises, kadangi ieškovas būdamas nemokus suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui UAB „S.K.S.“, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sumažindamas turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, bei sumažindamas savo mokumo galimybes.

9621.3. Dėl privalomumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį

9721.3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokia būtinybė sudaryti sandorį gali būti numatyta įstatymu arba atsirasti iš kitų susitarimų, pavyzdžiui, ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Taip pat privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, psl. 412).

9821.3.2. Atsakovas sandorio sudarymo privalomumą grindžia šalių pasirašytu 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimu dėl tarpusavio atsiskaitymo (1 t., e. b. l. 27-32, 36). Šiuo susitarimu šalys patvirtino, jog susitarimo pasirašymo dienai ieškovo skola yra 9 904,84 Eur (1 punktas), skolos mokėjimo terminas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 16 d. (2 punktas), o nepadengus skolos ieškovas įsipareigojo įkeisti atsakovui įrangą ir frezavimo stakles WEEKE OPTIMAT140, kurių bendra vertė 9 900,00 Eur (3 punktas).

9921.3.3. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio ir turinio 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo neįpareigojo sudaryti ginčijamo, t. y. būtent įskaitymo, sandorio. Visų pirma, šalys sutarė, jog ginčo turtas bus ne parduotas, o įkeistas atsakovui, t. y. minėtu susitarimu sutarta ne dėl daikto nuosavybės teisės perdavimo, o tik dėl jos suvaržymo (įkeitimo), kuris, be kita ko, nebuvo atliktas. Kita vertus, minėtame susitarime nėra jokių sąlygų apie ketinimą sudaryti tam tikrus tarpusavio skolų įskaitymo sandorius, kurį šioje civilinėje byloje ir ginčija ieškovas. Vien tai, kad šalys susitarimu aptarė tarpusavio atsiskaitymo tvarką ir numatė galimybes įkeisti atsakovui ginčo turtą, nelėmė šalims pareigoms sudaryti ginčo sandorio ir būtent įskaitymo būdu panaikinti ieškovo piniginę prievolę atsakovui. Taigi, ginčijamo sandorio (jo dalies) tikslas buvo perleidžiant atsakovui ieškovo turtą, atlikti įskaitymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamą sandorį atsakovai sudaryti privalėjo, t. y. privalėjo atlikti įskaitymą.

10021.3.4. Akcentuotina, jog egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, kuri 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarime dėl tarpusavio atsiskaitymo apibrėžta 9 904,84 Eur suma, nesudaro teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste jos vertinti kaip skolininko pareigos sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl aptariamos pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl kreditoriaus žinojimo apie skolininko skolas kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Taigi, net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms ir esant pozityviems skolininko ketinimams atsiskaityti su atsakovu, skolininkas, visų pirma, turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju, ieškovui su atsakovu įskaitymo būdu atsiskaityti draudė imperatyvi CK 6.9301 straipsnio nuostata, nes buvo nepatenkinti aukštesnės eilės kreditorių ir tos pačios eilės kreditorių, kurių reikalavimo teisė atsirado kalendoriškai anksčiau, reikalavimai.

10121.3.5. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas prieina prie išvados, jog šalims nebuvo teisinių imperatyvų ar ikisutartinių santykių nustatytos pareigos sudaryti ginčijamą įkaitymo sandorį. Be kita ko, nenustatyta faktinių aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti privalomumas sudaryti ginčijamą sandorį, todėl teismas pripažįsta įrodyta šią actio Pauliana taikymo sąlygą.

10221.4. Dėl skolininko sąžiningumo, žinojimo ar turėjimo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises

10321.4.1. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas. Tai – skolininko žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ar kelis ir visiškai atsiskaito. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad, vertinant, ar pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui pažeidė kitų kreditorių, kurių interesais pareikštas actio Pauliana, interesus ir teises, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, o vien nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2002).

10421.4.2. Išsamiau aiškinant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

10521.4.3. 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4060-794/2016 UAB „Virica“ buvo iškelta bankroto byla. Teismo konstatuota, jog ieškovas kitiems kreditoriams ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų ir sudarydamas sandorį buvo faktinio nemokumo būsenoje, t. y. ieškovo įmonė su atsakovu atlikto tarpusavio užskaitymo metu buvo nemoki, todėl ieškovo įmonė, visų pirma, turėjo atlikti atsiskaitymus su aukštesnės eilės kreditoriais, o ne išskirtinai tik su atsakovu UAB „S.K.R.“. Tokie ieškovo įmonės veiksmai laikytini nesąžiningais, nes ieškovas, žinodamas apie sunkią savo finansinę būklę, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, parduodamas jam savo likvidų, skirtą pajamų uždirbimui ilgalaikį turtą ir tuo sumažindamas iki visiško nemokumo galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, dėl ko ieškovui, praėjus vos 3 mėnesiams, buvo iškelta bankroto byla.

10621.4.4. Apibendrinant išdėstytą teismas turi pagrindą išvadai, jog toks skolininko veikimas vieno kreditoriaus naudai niekaip nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas, kaip actio Pauliana aplinkybė, yra ir skolininko nesąžiningumas, todėl teismas sprendžia, jog byloje įrodytas skolininko nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį, kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų.

10721.5. Dėl trečiojo asmens, sudariusio sandorį, sąžiningumo

10821.5.1. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; kt.).

10921.5.2. Pasak Kasacinio teismo, sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Kasacinio teismo praktikoje plėtojama pozicija, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-47/2013).

11021.5.3. Ieškovas nurodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neįprastu būdu sudarydamas tarpusavio atsiskaitymo su ieškovu sandorį, neturėjo pagrindo manyti, kad yra vienintelis ieškovo kreditorius ir kad ginčijamu sandoriu kitų kreditorių interesai nebus pažeisti. Su tokia ieškovo pozicija sutiktina, kadangi:

11121.5.3.1. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, taip pat atsakovo atstovas – vadovas Vytis Kadžys bei liudytojas R. K., dirbęs UAB „Virica“ gamybos vadovu, nurodė, jog žinojo, kad ieškovo įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga. Tai patvirtina ir faktas, jog šalis bendradarbiavimo santykiai siejo nuo 2012 metų, o ieškovo įmonės skolos atsakovui buvo ilgalaikės, be to, 2015 m. lapkričio 16 d. Susitarimu šalys bandė spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus (1 t., e. b. l. 27-32, 36). Taip pat byloje nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 15 d. viešai prieiname Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovo turto areštas (1 t., e. b. l. 19-20). Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Turto arešto registrų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. Taigi, ginčo sandorio sudarymo metu (2015 m. gruodžio 23 d.) areštas UAB „Virica“ turtui jau buvo taikytas ir galiojo. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, žinojo apie sunkią ieškovo įmonės finansinę padėtį.

11221.5.3.2. Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, jog pareiga domėtis kontrahento finansine būkle negali būti perteklinė, tačiau šiuo konkrečiu atveju, minėta, atsakovui buvo gerai žinomi ieškovo įmonės finansiniai sunkumai, ieškovo skola atsakovui formavosi ilgą laiką, be to, atsakovas buvo ieškovo tiekėjas, šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai, todėl tokios faktinės aplinkybės suponavo atsakovui, vykdančiam sąžiningą verslo praktiką, pareigą pasidomėti ieškovo įmonės padėtimi ir įvertinti sudaromą sandorį sąžiningos verslo praktikos aspektu, t. y. ar sudaromas sandoris nepažeis kitų ieškovo kreditorių interesų. Atsakovas galėjo ir turėjo pasidomėti ieškovo uždelsimo vykdyti savo prievoles priežastimis, išsiaiškinti, ar tokiu būdu neatsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų domėjęsis UAB „Virica“ finansine padėtimi bei šios įmonės kreditoriais, kad ėmėsi priemonių ieškovo finansinei padėčiai išsiaiškinti, nors žinojo apie ieškovo įmonės finansinius sunkumus, todėl turėjo pareigą tai daryti.

11321.5.3.3. Teismas, vertindamas atsakovo sąžiningumą, taip pat atsižvelgia į ginčo šalims neįprastą sandorio pobūdį, kai atsakovui parduodamo daikto suma šalys susitaria įskaityti ieškovo įsiskolinimą atsakovui. Minėta, jog šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai 2012 m. liepos 12 d. Sutarties Nr. 2012/010 pagrindu, pagal kurią UAB „S.K.S.“ teikė gaminančiai prekybines bei interjero detales iš medinių plokščių UAB „Virica“ skirtas gamybai plokštes, briaunas, aukšto slėgio laminatus, stalviršius, klijus ir lakus (1 t., e. b. l. 34-36). Šalys taip pat neginčijo aplinkybės, jog visą bendradarbiavimo laikotarpį atsiskaitymai tarp šalių vyko tik piniginėmis lėšomis. Atsakovo įmonės vadovas bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus teismui nurodė, jog buvo pasirinktas būtent toks būdas, kadangi kitų galimybių atsiskaityti ieškovas neturėjo (1 t., e. b. l. 165-168; 2 t., e. b. l. 99-100). Taigi, toks daikto pirkimas-pardavimas, kurio pagrindu atliktas ginčijamas įskaitymas, neatitiko įprastinės šalių verslo praktikos. Šios nustatytos aplinkybės dėl ginčijamo sandorio specifiškumo, teismo vertinimu, taip pat suponuoja atsakovo nesąžiningumą, kuris pasireiškia bandymu bet kokiais įmanomais būdais, pirmumo eile, patenkinti savo debitorinį reikalavimą, žinant apie sunkią atsakovo finansinę padėtį ir turint žinoti, jog tokiais veiksmais yra mažinamos kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Nors teismas neneigia, kad tokie pirkimo-pardavimo sandoriai gali būti ir vienkartiniai bei vien pastaroji aplinkybė nerodo jų neįprastumo kaip ir atsakovo nesąžiningumo, tačiau įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas jų nelaiko atsitiktinėmis ir daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog tarpusavio skolų įskaitymas buvo atliktas siekiant likviduoti ieškovo įsiskolinimą būtent atsakovui, tokiu būdu buvo siekta prioritetiškai atsiskaityti su vienu iš ieškovo kreditorių, taip pažeidžiant kitų jo kreditorių teises.

11421.5.4. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys užskaitė viena kitos skolas tarpusavio skolos įskaitymu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris. CPK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, tačiau iš ginčijamo skolos įskaitymo, atlikto daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, matyti, kad sutartis pasirašyta abiejų šalių ir patvirtinta abiejų įmonių anspaudais. Tai rodo, kad atsakovas tarpusavio skolų užskaitymui neprieštaravo, su tuo sutiko, jais išreikšta abiejų šalių valia, vadinasi, iš to taip pat galima spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, todėl pripažintino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas kaip sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktu, o tai suponuoja, kad atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, taigi ir sąžiningai, turėtų pareikšti apie prieštaravimus atlikti įskaitymą būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo ir įskaitymo draudimo šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Taigi, teismo vertinimu, atlikto sandorio rūšis (įskaitymas) ir sudarymo aplinkybės taip pat kartu su kitais įrodymais ir konstatuotomis aplinkybėmis, patvirtina atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį.

11521.5.5. Pasisakytina, jog byloje ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kad atsakovas iš esmės nesivertė tokio pobūdžio daiktų, kaip ginčijamu sandoriu parduota įranga, prekyba, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo. Taip pat atsakovo atsikirtimai ir teikti įrodymai dėl panašaus atsiskaitymo būdo su kitais atsakovo verslo partneriais neturi įrodomosios reikšmės teisingam šios civilinės bylos ginčo išnagrinėjimui ir nesuponuoja atsakovo sąžiningumo būtent su ieškovo įmone sudarant tokio pobūdžio sandorį.

11621.5.6. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui prieiti prie išvados, kad atsakovas žinojo apie UAB ,,Virica“ sunkią finansinę padėtį, sudarydamas ginčijamą sandorį dėl neįprasto atsiskaitymo su ieškovu būdo, neturėjo pagrindo manyti, kad yra vienintelis ieškovo kreditorius ir kad ginčijamu sandoriu kitų kreditorių interesai nebus pažeisti. Pagal ginčijamo įskaitymo metu buvusias faktines aplinkybes atsakovas, būdamas verslininku, turėjo suprasti, jog ieškovas turi atsiskaitymo ir su kitais kreditoriais sunkumų, o elgdamasis protingai ir apdairiai (sąžiningai), turėjo pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Šie atsakovo veiksmai liudija, kad atsakovas buvo nesąžiningas ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu, o tokio kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovo neveikimas būtų pripažįstamas kaip jo nesąžiningumas. Taigi, byloje įrodyta ir ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

11721.6. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį

11821.6.1. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

11921.6.2. Byloje nustatyta, jog po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios UAB „Virica“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti nuo iki 2016 m. balandžio 29 d. pagal perdavimo-priėmimo aktus Nr. 01-05 (1 t., e. b. l. 14-15). Sandorius bankroto administratorius privalo patikrinti per 6 mėnesius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), taigi, darytina išvada, kad bankroto administratoriui apie ginčytinus sandorius tapo žinoma 2016 m. spalio 29 d., o ieškinys teisme gautas 2016 m. rugsėjo 29 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Pažymėtina, jog ginčas dėl ieškinio senaties termino byloje nekilo.

12021.6.3. Kita vertus, ieškovas prašo pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Niekinis sandoris negalioja vadovaujantis įstatymu, todėl ieškinio senatis reikalavimams dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu netaikoma (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12122. Teismas taip sprendžia, jog ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

12222.1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti CK 6.9301 straipsnyje nustatyta eile. Ši teisės norma yra imperatyvi, kadangi nustato konkrečią ir privalomą juridinio asmens atsiskaitymų eilę.

12322.2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ginčo sandoris (įskaitymas) buvo sudarytas tuomet, kai egzistavo ieškovo įmonės kreditoriniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kuriems ieškovas, neturėdamas pakankami lėšų, turėjo pirmiau atlikti atsiskaitymus. Taigi, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą, kadangi teismas konstatavo, jog sandoris buvo atliktas, esant nepatenkintiems aukštesnės eilės kreditorių reikalavimams.

12423. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ir atsakovo pagal 2015 m. gruodžio 23 d. Daikto pirkimo-pardavimo sutartį 9 900,00 Eur sumos įskaitymo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, jis laikytinas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Šis sandoris pripažintinas negaliojančiu taip pat actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

125Dėl restitucijos taikymo

12624. Ieškovas prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 9 900,00 Eur sumą neteisėtos įskaitos už nupirktą turtą. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucijos esmė - atstatyti šalis į iki sandorio buvusias sąlygas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

12725. Pripažinus šalių 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovas perleisto reikalavimo suma sumažino savo įsiskolinimą atsakovo atžvilgiu

1289 900,00 Eur suma (2.2. punktas) niekine ir negaliojančia, t. y. įskaitymo sandorį, ieškovo prašymas taikyti restituciją yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 9 900,00 Eur suma.

129Dėl palūkanų priteisimo

13026. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

13127. Teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento laikytina, jog atsakovas pažeidė prievolę grąžinti ieškovui niekinio sandorio pagrindu gautas (įskaitytas) lėšas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (9 900,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

132Dėl bylinėjimosi išlaidų

13328. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

13429. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškovo ieškinio reikalavimus turėjo būti sumokėta 222,75 Eur žyminio mokesčio (9 900,00 Eur * 3 proc. * 75 proc.). Valstybė patyrė 0,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteistina 223,49 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).

135Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

136ieškinį tenkinti.

137Pripažinti ieškovo BUAB „Virica“, į. k. 302645935, ir atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, 2015 m. gruodžio 23 d. Daikto pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkto dalį, kuria ieškovas perleisto reikalavimo suma sumažino savo įsiskolinimą atsakovo atžvilgiu 9 900,00 Eur suma niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).

138Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, ieškovo BUAB „Virica“, į. k. 302645935, naudai 9 900,00 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct).

139Priteisti iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, ieškovo BUAB „Virica“, į. k. 302645935, naudai 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 900,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

140Valstybės naudai iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, priteisti 223,49 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

141Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 5. 1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti sudarytą tarp... 6. 1.1. UAB „Virica“ buvo įregistruota 2011 m. liepos 11 d., pagrindinė... 7. 1.2. Įmonės faktinio nemokumo būsena nustatytina jau pagal 2014 m. gruodžio... 8. 77 488,00 Eur/171 037,00 Eur, įmonė patyrė 54 754,17 Eur nuostolių, kas... 9. 1.3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje... 10. 1.4. Nustatyta, jog tarp ginčo šalių susiklostė ilgalaikiai sutartiniai... 11. 1.5. Esant 145 557,14 Eur bendros sumos kreditorių neabejotiniems ir... 12. 1.5.1. 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovas būdamas de-facto nemokus,... 13. 1.5.2. atsakovas nupirko minėtą turtą, sumokėdamas jo kainą ieškovo... 14. 1.6. Šis sandoris ab initio pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK... 15. 1.7. Byloje taip pat egzistuoja įstatymo ir teismų jurisprudencijos... 16. 1.7.1. VMI, VSDFV bei 14 iš 15 verslo kontrahentų reikalavimo teisės... 17. 1.7.2. Ieškovo nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdus, o... 18. 1.7.3. Jokių ginčijamo sandorio privalomumo sąlygų nenustatyta, o sandorio... 19. 1.7.4. Ieškovas, žinodamas apie sunkią savo finansinę būklę, suteikdamas... 20. 1.8. Actio Pauliana ieškinio senaties termino pabaiga pagal bendras taisykles... 21. 1.9. Nagrinėjamoje byloje taikytina visos apimties restitucija, ir ieškovui... 22. 2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 23. 2.1. Įstatymas nedraudė šalims tarpusavio atsiskaitymo klausimus išspręsti... 24. 2.2. 2015 m. lapkričio 16 d. ginčo šalys pasirašė susitarimą dėl... 25. 2.3. Ieškovas neįrodė ir nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios... 26. 2.4. Ieškovas neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl jo ieškinys... 27. 3. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 28. 3.1. Sutarčių laisvės principas nėra absoliutus, o ginčijamas sandoris... 29. 3.2. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis... 30. 3.3. Atsakovas neturi pagrindo teigti, kad dėl 2015 m. lapkričio 16 d.... 31. 3.4. Prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo aplinkybė nesuteikia... 32. 3.5. Sudarydamas ginčijamą įskaitymo sandorį su atsakovu, ieškovas pagal... 33. 3.6. Kadangi pirkimo-pardavimo sandoris nėra ieškinio dalykas, atsakovo... 34. 4. Atsakovas, atskirsdamas į ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus... 35. 4.1. Nėra draudimo atlikti tarpusavio atsiskaitymą turtu (kuris ginčo... 36. 4.2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2015 m. spalio 21 d. ieškovas... 37. 4.3. Ginčo sandorio privalomumas buvo apspręstas ikisutartiniu šalių... 38. 4.4. Nors atsakovui buvo žinoma, kad ieškovui sunku įvykdyti savo... 39. 4.5. Ieškovo aukštesnės eilės kreditoriai VMI ir Sodra, nuolat stebėdami... 40. 4.6. Ieškovo atsiskaitymai tokiu būdu vyko ne vien su atsakovu, bet ir su... 41. 5. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo rašytinius paaiškinimus, pateikė... 42. 5.1. Būdamas nemokumo būsenoje, esant nuolat augančioms skoloms biudžetui... 43. 5.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovo... 44. 5.3. Nors ieškovas 2014 m. turėjo pelno, 2014 m. gruodžio 31 d. balanso... 45. 5.4. Tiek su VMI, tiek su Sodra iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo... 46. 5.5. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina įsigyto turto prigimtis, t. y.... 47. 5.6. Visi ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo... 48. 6. Atsakovas, atskirsdamas į ieškovo papildomuose rašytiniuose... 49. 6.1. Atsakovo nupirkta įranga nebuvo vienintelis ieškovo turtas, kuriuo... 50. 6.2. Atsakovas verčiasi ne tik prekyba medžiagomis baldų gamybai, bet ir... 51. 6.3. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamas sandoris nebuvo... 52. 6.4. Įvertinus parduodamo daikto pobūdį, atsakovas negalėjo sužinoti apie... 53. 7. Ieškovas, atskirsdamas į atsakovo rašytinius paaiškinimus, pateikė dar... 54. 7.1. Ieškovo turėtas kitas analogiškas įrenginys buvo parduotas iki ginčo... 55. 7.2. Ieškovas neįrodė, jog vertėsi naudotų įrenginių pirkimu-pardavimu,... 56. 7.3. Iš ieškovo dokumentų matyti, jog šio ginčo šalys niekada... 57. 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose... 58. 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Akvilė... 59. 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Remigijus Rinkevičius... 60. 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas vadovas Vytis Kadžys nurodė, jog... 61. Ieškinys tenkintinas.... 62. II. Ginčo esmė... 63. 12. Šioje civilinėje byloje ieškovas yra bankrutuojanti UAB „Virica“.... 64. 13. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Daikto... 65. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 66. 14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:... 67. 14.1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje... 68. 14.2. Byloje taip pat nustatyta, jog dėl 28 790,03 Eur mokestinės nepriemokos... 69. ilgalaikio turto apyvartas, 2016 m. balandžio 5 d. pagrindinių priemonių... 70. 14.3. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė 2015 m. gruodžio 14 d.... 71. 14.4. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo UAB... 72. 15. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog tarp ieškovo... 73. 16. Pagal CK 6.140 straipsnį, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali... 74. 17. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra pasisakę, jog tam, kad... 75. 18. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog nors šiuo atveju... 76. 19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi... 77. Dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu... 78. 20. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra... 79. 21. Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su... 80. 21.1. Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės... 81. 21.1.1. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius... 82. 21.1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikoje yra... 83. 21.1.3. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo... 84. 21.1.4. Ieškovas ieškinyje ginčijamo sandorio sudarymo dieną UAB... 85. 21.1.5. Vertinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovas... 86. 21.2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu... 87. 21.2.1. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia... 88. 21.2.2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įskaitymo sandorio teisėtumo. Tai... 89. 21.2.3. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kokia tvarka... 90. 21.2.4. Byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog ginčijamo sandorio... 91. 21.2.5. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu... 92. 21.2.6. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad ginčijamo sandorio sudarymo... 93. 21.2.7. Atsakovo teikti argumentai, jog 2015 m. spalio 21 d. ieškovas turėjo... 94. 21.2.8. Teismas taip pat pripažįsta pagrįsta ieškovo poziciją, jog ginčo... 95. 21.2.9. Apibendrinant išdėstytą teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė... 96. 21.3. Dėl privalomumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį... 97. 21.3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 98. 21.3.2. Atsakovas sandorio sudarymo privalomumą grindžia šalių pasirašytu... 99. 21.3.3. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio ir turinio 2015 m. lapkričio 16 d.... 100. 21.3.4. Akcentuotina, jog egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip... 101. 21.3.5. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas prieina prie išvados, jog... 102. 21.4. Dėl skolininko sąžiningumo, žinojimo ar turėjimo žinoti, kad... 103. 21.4.1. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu... 104. 21.4.2. Išsamiau aiškinant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą,... 105. 21.4.3. 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje... 106. 21.4.4. Apibendrinant išdėstytą teismas turi pagrindą išvadai, jog toks... 107. 21.5. Dėl trečiojo asmens, sudariusio sandorį, sąžiningumo... 108. 21.5.1. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį... 109. 21.5.2. Pasak Kasacinio teismo, sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam... 110. 21.5.3. Ieškovas nurodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes neįprastu... 111. 21.5.3.1. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, taip pat atsakovo atstovas... 112. 21.5.3.2. Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, jog pareiga domėtis... 113. 21.5.3.3. Teismas, vertindamas atsakovo sąžiningumą, taip pat atsižvelgia... 114. 21.5.4. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys užskaitė viena kitos... 115. 21.5.5. Pasisakytina, jog byloje ieškovo įrodinėjamos aplinkybės dėl to,... 116. 21.5.6. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui prieiti prie išvados, kad... 117. 21.6. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.66... 118. 21.6.1. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog actio Pauliana pagrindu... 119. 21.6.2. Byloje nustatyta, jog po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios... 120. 21.6.3. Kita vertus, ieškovas prašo pripažinti sandorius niekiniais ir... 121. 22. Teismas taip sprendžia, jog ginčijamas sandoris yra niekinis ir negalioja... 122. 22.1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai... 123. 22.2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ginčo sandoris (įskaitymas)... 124. 23. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ir atsakovo pagal 2015 m.... 125. Dėl restitucijos taikymo... 126. 24. Ieškovas prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 9 900,00... 127. 25. Pripažinus šalių 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytos Daikto... 128. 9 900,00 Eur suma (2.2. punktas) niekine ir negaliojančia, t. y. įskaitymo... 129. Dėl palūkanų priteisimo... 130. 26. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc.... 131. 27. Teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 133. 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 134. 29. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, ji yra atleista nuo žyminio... 135. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259,... 136. ieškinį tenkinti.... 137. Pripažinti ieškovo BUAB „Virica“, į. k. 302645935, ir atsakovo UAB... 138. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k.... 139. Priteisti iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, ieškovo BUAB... 140. Valstybės naudai iš atsakovo UAB „S.K.S.“, į. k. 182700879, priteisti... 141. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...