Byla 2S-855-440/2016

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6802-772/2016 pagal pareiškėjo P. B. prašymą suinteresuotam asmeniui I. B. dėl procesinio termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 pagal I. B. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo nekilnojamojo turto padalinimo dalyje civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 pagal pareiškėjų I. B. ir P. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pateikti prašymą proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-199-797/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013.
  2. Prašyme nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013, kuriuo nutraukė pareiškėjų I. B. ir P. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. I. B. 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 atnaujino praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, kuria nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo ir pareiškėjų prašymą dėl nekilnojamojo turto padalijimo palikti nenagrinėtu. Pareiškėjo vertinimu, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 yra neteisėta dėl trijų priežasčių: pirma, nutartimi panaikinus sprendimą tik dalyje, t. y. tik dalyje dėl pareiškėjų sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, o ne panaikinti sprendimą patvirtinantį santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šiurkščiai prieštarauja CPK 541 straipsnio 1 dalies nuostatoms; antra, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto padalijimo palikimas nenagrinėtu yra procesiškai negalimas, nes santuokos nutraukimo sutartyje bendru sutarimu turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas; trečia, nutartimi teismas faktiškai sukūrė ypatingai painią situaciją, kuri natūraliai niekaip negalėtų susiklostyti, t. y., skaitant nutarties rezoliucinę dalį pažodžiui, teismas panaikino tokią sprendimo dalį, kurios netgi nėra, nes sutartimi jokie nekilnojamieji daiktai tarp pareiškėjų nebuvo dalinami. O dėl pareiškėjos investicijų į asmeninę pareiškėjo nuosavybę grąžinimo (55 000 litų) absoliučiai nieko nepasisakė ir paliko šią sprendimo dalį galioti, nors minimus pinigus motyvacinėje nutarties dalyje lyg ir įvardino kaip kompensaciją dalijantis bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir neteisingą nutartį. Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, nes neturėdamas teisinio išsilavinimo, be advokato pagalbos negalėjo suvokti nutartimi teismo padarytų teisės aktų pažeidimų, o tuo pačiu ir suprasti esant pagrindą atnaujinti procesą byloje. Apie padarytus šiurkščius procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimus, sužinojo iš dabartinio advokato, su kuriuo teisinių paslaugų sutartį sudarė 2016 m. balandžio 8 d., todėl pareiškėjo manymu, trijų mėnesių procesinis terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, bet nuo tada, kai jo advokatas išaiškino galimybę atnaujinti procesą (b.l. 148-151).
  3. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad atnaujinus procesą netaikomos CPK 541 straipsnio 1 dalies nuostatos, taikomos proceso atnaujinimo ir ankstesnio teismo sprendimo. Nors pareiškėjas teigia, teismas negalėjo palikti nenagrinėtu I. B. naujo reikalavimo dėl turto padalinimo lygiomis dalimis, nes nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turtas privalo būti padalintas, tačiau jis niekaip šio argumento nesieja su proceso atnaujinimo institutu, tiesiog konstatuoja įstatymo nuostatą, kuri nustato santuokos nutraukimo klausimų išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atnaujinus procesą, o ne santuokos nutraukimą. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-695-1003/2016 kaip tik sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, įskaitant 55 000 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo I. B., klausimas. Pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai, t. y. emocijos (nusivylimas teismais), teisinių žinių neturėjimas, advokato (ne)pasirinkimas nėra objektyvios priežastys atnaujinti praleistą terminą (b.l. 155-159).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti pareiškėjui P. B. praleistą trijų mėnesių procesinį terminą dėl proceso civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 atnaujinimo.
  2. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas siejamas su galutiniu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje, o ne su tarpiniais teismo procesiniais sprendimais, dėl to ginčo atveju tokiu sprendimu byloje laikytinas 2013 m. birželio 4 d. sprendimas, todėl pareiškėjo reikalavimas peržiūrėti ir byloje 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį atmestinas. Pirma, pareiškėjas apie, jo manymu, teismo padarytas teisės normų taikymo klaidas galėjo sužinoti jau gavęs teismo procesinį sprendimą, nes jis dalyvavo teismo posėdyje, jam įteikta neįsitesėjusio sprendimo kopija bei įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl jau tuomet pareiškėjas galėjo kreiptis į profesionalų teisininką. Antra, pareiškėjas civilinė byloje Nr. A2-199-797/2015 buvo atstovaujamas advokato, turėjo galimybę išsiaiškinti visas su priimtu teismo sprendimu susijusias ir jam nesuprantamas nuostatas. Todėl pareiškėjo motyvai, kad jis nusivylė dėl 2015 m. lapkričio 16 d. priimtos teismo nutarties rezultato ir jos neskundė, nėra tos priežastys, kurios pripažintinos svarbiomis. O tai, kad jis pakeitęs teisininką sužinojo, kad yra galimybė atnaujinti procesą jau kartą atnaujintoje civilinėje byloje ir mano, kad trijų mėnesių procesinis terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o nuo 2016 m. balandžio 8 d., kai jo advokatas išsiaiškino galimybę atnaujinti procesą, tokie pareiškėjo motyvai dėl aukščiau paminėto laikytini teisiškai neargumentuotais. Pareiškėjas nepateikė kitų svarių teisinių argumentų, nei juos pagrindžiančių įrodymų apie svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas procesinis terminas, todėl teismas nepripažino, jog pareiškėjas praleido procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dėl svarbių priežasčių ir teismas nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, kuomet nuo galutinio teismo sprendimo praėjo daugiau kaip trys metai. Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodyta, kaip pasireiškė teisės taikymo klaida, dėl kurios 2013 m. birželio 4 d. sprendimas iš dalies peržiūrėtas, be to, dėl kokių priežasčių atnaujinus procesą pareiškėjo nurodyta CPK 541 straipsnio 1 dalies nuostata nebetaikoma, o taikomos proceso atnaujinimo ir ankstesnio teismo sprendimo peržiūrėjimą reglamentuojančios civilinio proceso normos (CPK 371 straipsnis). Teismas konstatavo, kad tarp buvusių sutuoktinių P. B. ir I. B. yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir jis dar nėra pasibaigęs, todėl atnaujinus procesą byloje jiems buvo sudarytos sąlygos sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir išspręsti nekilojamojo turto pasidalijimo klausimą taikiai, o nesudarius naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, teismas neturėjo galimybės išspręsti klausimo dėl pareiškėjų santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ypatingos teisenos tvarka ir šioje dalyje klausimas paliktas nenagrinėtu. Be to, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-698-1003/2016 pagal I. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl turto padalijimo, kurioje ir bus dar kartą sprendžiami anksčiau nurodyti pareiškėjo turto padalijimo klausimai.

4III. Atskirojo skundo argumentai

5

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b.l. 168-172). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsižvelgiant į tai, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsirado teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis, kokias pasekmes ji sukelia, ši nutartis negali būti laikoma tarpiniu teismo sprendimu, nes ja keičiama įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis.
    2. Pareiškėjo nuomone teismas netinkamai skaičiavo procesinius terminus. Nesutinka su teismo išvada, kad prašymas paduotas praėjus trims metams po sprendimo priėmimo, nes sprendimo turinys pasidarė neteisėtas tik priėmus 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria panaikinta dalis 2013 m. birželio 4 d. sprendimo, taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepasibaigus vienerių metų laikotarpiui. Trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 pagrindu siejamas su aplinkybe, kada asmeniui tapo žinoma apie teismo sprendimo neteisėtumą. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti apie nutarties neteisėtumą iki 2016 m. balandžio 8 d., teismas neturėjo pagrindo nustatyti procesinio termino praleidimo faktą. Nors teismo vertinimu pareiškėjo dvasinė būsena ir advokato paieškos nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, tačiau, pareiškėjo teigimu, be profesionalios pagalbos jis negalėjo suprasti, kad pažeistos teisės normos, kaip jas ginti. Atkreipė dėmesį, kad teismas savo iniciatyva atnaujino terminą pareiškimui paduoti, nors I. B. kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo, iki vienerių metų pabaigos buvo likusios tik kelios dienos, o jis kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo praėjus vos septyniems mėnesiams, taigi aktyviai realizuoja teises. Be to, I. B. civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 naudojosi advokatės V. K. paslaugomis, o dėl proceso atnaujinimo – A. M., taigi situacija iš esmės tokia pati kaip ir jo, tačiau teismo sprendimai skirtingi.
    3. Atsisakęs atnaujinti terminą, teismas negalėjo nagrinėti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi, kuria išspęstas prašymo priėmimo klausimas, konstatavo, kad pareiškimas atitinka CPK 369 straipsnyje numatytu turinio reikalavimus, vertino, kad nėra praleisti CPK 368 straipsnyje numatyti terminai, tačiau vėliau teismas pakeitė nuomonę ir atsisakė priimti jau priimtą prašymą. Pakartotinis prašymo priėmimo klausimo svarstymas yra neteisėtas.
    4. Nutartis nemotyvuota, neaiški ir nesuprantama. Nors teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo nuomone dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų, tačiau visi kiti teismo motyvai paneigią šią išvadą. Teismas neatsakė į jo prašymo argumentus.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl procesą nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Byloje nustatyta, kad P. B. ir I. B. buvo du kartus susituokę, t. y. ( - ) sudaryta santuoka buvo nutraukta ( - ), o ( - ) sudaryta santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 (b.l. 6, 23-25). Pažymėtina, kad P. B. ir I. B. 2013 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kad santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, 1998 m. lapkričio 16 d. P. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 0,0601 ha žemės sklypą, kuriame pradėjo statyti gyvenamąjį namą (b.l. 1-2, 3-4, 9-10). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 nutraukė P. B. ir I. B. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtino 2013 m. gegužės 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ji neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (b.l. 23-25). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 įsiteisėjo 2013 m. liepos 8 d., santuokos nutraukimas įregistruotas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 40). I. B. 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes nepadalintas bendras sutuoktinių turtas – 1998 m. įgytas žemės sklypas (b.l. 34-38). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 atnaujino praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo (b.l. 71-73). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos turi pateikė naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo, taip pa išaiškintos procesinės pasekmės (b.l. 107-108). I. B. pareiškė ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (b.l. 112-116), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos Nr. A2-199-797/2015 nagrinėjimas (b.l. 121). Išnagrinėjęs bylą, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, kuria nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo ir pareiškėjų prašymą dėl nekilnojamojo turto padalijimo palikti nenagrinėtu (b.l. 137-141). Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. birželio 15 d. gautas pareiškėjo P. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (b.l. 148-151), kuris tą pačią dieną priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi ir paskirtas teismo posėdis (b.l. 153). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-6802-772/2016 atsisakyta atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 161-167). Pareiškėjas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, pareiškė atskirąjį skundą.
Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos.
  1. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimus byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04, 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
  2. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).
  3. Nagrinėjamu atveju 2016 m. birželio 15 d. nutartimi priėmus P. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, teismas patikrino, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų, t. y. ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. Nenustatęs formalių prašymo trūkumų, teismas jį priėmė. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sprendžiant priėmimo klausimą teismas jau įvertino ar kreipiantis į teismą nebuvo pažeisti CPK 368 straipsnyje numatyti terminai kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
  4. Kaip minėta tik antrajame etape, t. y. priėmus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje teismas nagrinėja ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Taigi po to, kai išsprendė P. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 priėmimo klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai teismo posėdyje nagrinėjo klausimą dėl termino atnaujinimo bei pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
Dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
  2. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria panaikinta dalis 2013 m. birželio 4 d. sprendimo ir palikta nenagrinėta pareiškimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo yra galutinis teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje iš esmės išspręstas klausimas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo šis proceso teisės normos netinkamas aiškinimas ir taikymas, neturėjo įtakos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2008; kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad P. B. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau apelianto vertinimu, aplinkybės dėl kurių jis praleido šį terminą yra svarbios, todėl pirmos instancijos teismas turėjo atnaujinti terminą.
  4. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs, kokios aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis, tad kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia ar asmens nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nusivylė dėl 2015 m. lapkričio 16 d. priimtos teismo nutarties rezultato ir jos neskundė, negali būti vertinama svarbia priežastimi. Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tik sudaręs teisinių paslaugų sutartį su nauju advokatu sužinojo, kad yra galimybė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, taip pat nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to, teisėje galioja principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jo nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 P. B. interesus atstovavo advokatė D. M., t. y. profesionali teisininkė, kuri galėjo savo klientui išaiškinti procesines galimybes skųsti jam nepalankų sprendimą. Pažymėtina, kad P. B. po 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo nusprendė nebeginti savo teisių, o dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje kreipėsi tik pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-698-1003/2016 pagal I. B. ieškinys atsakovui P. B. dėl santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), padalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas trijų mėnesių terminas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo dėl termino atnaujinimo.
Dėl galimybės palikti pareiškimą nenagrinėtą byloje atnaujinus procesą
  1. Nagrinėjamu atveju ginčijamoje nutartyje pirmos instancijos teismas analizavo ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. ar 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, tiesės taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
  3. Atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo pagrindai gali riboti bendrųjų proceso taisyklių taikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK ir CK numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi teismas galimybe palikti pareiškimą nenagrinėtą gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų.
  4. Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje nurodyti klausimai, taip pat sutuoktinių bendro turto padalijimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas, konstatavus, kad šalys buvo sudariusios ydingą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurią nebuvo padalintas visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Taigi atnaujinus procesą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo bendru sutuoktinių sutikimu, todėl turėjo būti pateikta ir vertinama nauja sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniams nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios turto pasidalijimo sutarties, teismai turėjo išdėstyta pasidalijimo nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Minėta, kad teismas klausimą dėl teismo patvirtintos turto pasidalijimo sutarties teisėtumo bei pagrįstumo išsprendė 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje, o 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama atnaujinta ir pakartotinai išnagrinėta byla, laikantis tokių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų.
  5. Pastebėtina, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-4413-650/2013 šalims buvo sudarytos visos sąlygos susitarti dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tačiau šalims nesutarus dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo ir nesudarius naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų išspręstas nekilnojamojo turto padalinimo klausimas, šis klausimas nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-698-1003/2016 pagal I. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), padalinimo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apelianto teiginiai, nepagrįsti, daroma išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju vertindamas ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, pagrįstai įvertino, kad teismas civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015 palikdamas nenagrinėtą pareiškimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo nepažeidė proceso teisės normų ir nėra pagrindo šio teismo sprendimo naikinti ar keisti, tačiau dėl ginčo esmės nepasisakė.
  7. Taigi atmestini apelianto teiginiai, kad teismai pažeidė CK ir CPK nustatytą bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nagrinėjimo tvarką, taip pat nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos taikant pirmiau nurodytas taisykles.
  8. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-199-797/2015, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

9Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį.

10Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

11Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.