Byla 2A-1197-330/2017
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-696-275/2017, kuriuo patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Epasas.lt“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Epasas.lt“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. liepos 21 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2017 m. gegužės 11 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. UAB „Epasas.lt“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“ teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad įmonės bankroto procedūros yra baigtos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu pripažino BUAB „Epasas.lt“ veiklą pasibaigusia, bankroto administratorei nurodė atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalyje.
  2. Teismas konstatavo, kad BUAB „Epasas.lt“ bankroto procedūros yra baigtos, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų apie BUAB „Epasas.lt“ sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą.
  3. Teismas pažymėjo, kad įmonės turtas parduotas, o gautos lėšos paskirstytos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog daugiau realizuotino turto įmonė neturi, padarė išvadą dėl bankroto proceso užbaigimo priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Kreditorė UAB „Bijusta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų tęsiamas bankroto bylos procesas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. 2017 m. liepos 3 d. teismui pateiktas ieškovės J. R. ieškinys, pareikštas atsakovei BUAB „Epasas.lt“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nurodytoje byloje siekiama nuginčyti sandorius, kuriais atsakovė perleido jai priklausantį turtą – domenus. Teismas, žinodamas, kad ne visas įmonės turtas bankroto procese realizuotas (užginčytas jo perleidimo teisėtumas), neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos.
    2. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, atsakovė BUAB „Epasas.lt“ būtų išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl negalėtų būti tęsiamas ieškovės J. R. inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimas. Nustatyta aplinkybė apie kitos civilinės bylos nagrinėjimą neduoda pagrindo išvadai, kad bankrutavusi įmonė neturi realizuotino turto.
  2. BUAB „Epasas.lt“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo kreditorės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Įmonės bankroto procesas tęsiasi beveik ketverius metus. Panaikinus teismo sprendimą, bankroto procesas būtų tęsiamas vien tik formaliai. Apeliantės nurodytoje kitoje civilinėje byloje iš esmės siekiama, panaikinus sudarytus sandorius, įmonės turtą ieškovei perleisti už mažesnę kainą, nei jis buvo perleistas UAB „Tipro group“.
    2. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais akivaizdžiai nepagrįstas, be to, net ir patenkinus ieškinį, nebus sudarytos prielaidos didesne dalimi patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl civilinės bylos nagrinėjimo formalus bankroto bylos procesas užsitęstų dar bent vieneriems metams.
    3. Kreditorė nepateikė įrodymų, kad teisminio ginčo nagrinėjimas sudarė kliūtis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kitos bylos išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos įmonės kreditorių teisėms. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, apeliantės interesai nebus pažeisti. Pateikdama apeliacinį skundą kreditorė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  3. BUAB „Epasas.lt“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. BUAB „Epasas.lt“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: J. R. ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bankroto administratorės atsiliepimo į ieškinį, BUAB „Tipro group“ pasiūlymo pirkti domenus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos elektroninių laiškų kopijas.
  3. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aptariamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimo. BUAB „Epasas.lt“ bankroto administratorė, nors atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir grindžia pridėtais naujais įrodymais, tačiau prašymo juos priimti nesuformulavo, nenurodė ir priežasčių, pateisinančių akivaizdžiai nesavalaikį šių įrodymų pateikimą. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).
  5. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendime konstatuota, kad bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros baigtos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateikto prašymo ir jo priedų turinį, nustatė, kad įmonė neturi turto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų apie BUAB „Epasas.lt“ sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra kliūčių priimti sprendimą dėl BUAB „Epasas.lt“ pabaigos. Apeliantė – BUAB „Epasas.lt“ kreditorė UAB „Bijusta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kliūtimi sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti įvardija tai, jog teismui yra pateiktas ieškovės J. R. ieškinys, pareikštas atsakovei BUAB „Epasas.lt“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4836-275/2017). Apeliantė paaiškino, jog nurodytoje byloje siekiama nuginčyti sandorius, kuriais atsakovė BUAB „Epasas.lt“ bankroto procese perleido jai priklausantį turtą – domenus. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad ne visas įmonės turtas bankroto procese realizuotas (nurodyta kita civilinė byla yra bankroto bylą nagrinėjančio teismo žinioje), negalėjo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir/ar pagrįstu.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
  7. Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, kad įmonė neturi turto ir neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad įmonės likvidavimo procedūros buvo baigtos, o tai sudarė pagrindą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  8. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Epasas.lt“ iškėlė bankroto bylą. 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Šia nutartimi patvirtintas ir apeliantės UAB „Bijusta“ finansinis reikalavimas. 2014 m. liepos 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „Epasas.lt“ kreditorių 2017 m. birželio 19 d. susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorę pardavus įmonės turtą sudaryti likvidacinį balansą, pateikti jį kreditoriams ir kreiptis į teismą prašant priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Realizavus įmonės turtą, 2017 m. birželio 30 d. buvo sudarytas įmonės likvidacinis balansas, su kuriuo supažindinti įmonės kreditoriai. 2017 m. liepos 3 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismas bankroto administratorės prašymą priėmė bei nutarė klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai (be kita ko, ir apeliantė) buvo informuoti apie teismui pateiktą prašymą bei apie planuojamą jo nagrinėjimą teismo posėdyje.
  9. Paminėti bankroto bylos duomenys leidžia teigti, kad apeliantė, būdama įmonės kreditorė, t. y. šio bankroto proceso dalyvė, turėjo objektyvią galimybę apie, jos nuomone, iškilusias kliūtis įmonės veiklos pabaigos konstatavimui informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą dar iki šiam priimant apskųstąjį sprendimą, kuriuo įmonės veikla pripažinta pasibaigusia. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys dėl įmonės bankroto procese įvykusio turto realizavimo sandorio buvo pateiktas teismui 2017 m. liepos 3 d., kai apskųstasis teismo sprendimas priimtas 2017 m. liepos 20 d. Apeliantė nesutikimą su bankroto administratorės prašymu dėl įmonės veiklos pabaigos pareiškė tik apeliaciniame skunde. Būdama informuota apie vyksiantį teismo posėdį ir jame spręstiną klausimą, apeliantė turėjo šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes nurodyti pirmosios instancijos teismui. Toks apeliantės procesinis pasyvumas, kuomet abejonės dėl baigiamosios bankroto proceso stadijos teisėtumo buvo iškeltos tik po apskųsto sprendimo priėmimo, sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi.
  10. Negalimumą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos apeliantė grindžia Vilniaus apygardos teisme ieškovės J. R. inicijuoto teisminio proceso vyksmu. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismui pateikto ieškinio, ieškovė J. R. prašo pripažinti negaliojančiais BUAB „Epasas.lt“ bankroto procese sudarytus sandorius, kurių pagrindu BUAB „Epasas.lt“ priklausantis turtas – domenai už 15 000 Eur kainą buvo parduoti pirkėjai UAB „Tipro group“, ir, taikant restituciją, grąžinti jai (ieškovei J. R.) teisę įsigyti šį turtą už 11 000 Eur kainą.
  11. Kaip minėta nutarties 12 punkte, bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, jeigu bankroto administratorius, be įstatyme nurodytų procesinių sąlygų įvykdymo, pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Kaip jau pažymėta, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi egzistavimą) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
  12. Nutarties 18 punkte nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad J. R. inicijuotu teisminiu procesu nesiekiama ginti galbūt pažeistas įmonės kreditorių teises ir (arba) užtikrinti jų finansinių reikalavimų patenkinimą didesne apimtimi. Pateiktu ieškiniu J. R. gina jos, kaip pirkėjos, teises – ginčijamų sandorių pripažinimu negaliojančiais siekiama įsigyti bankrutavusios įmonės turtą (domenus). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais (panaikinti) ginčijamus sandorius, kurių pagrindu įmonės domenai kitam pirkėjui buvo parduoti už 15 000 Eur kainą, ir sudaryti sąlygas jai (ieškovei) šį turtą įsigyti už 11 000 Eur, t. y. už 4 000 Eur mažesnę kainą nei ta, kuri bankroto procese buvo gauta ir paskirstyta tenkinant įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad J. R. inicijuotu teisminiu procesu nesiekiama įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo didesne apimtimi. Vadinasi, ieškovės ieškinio nagrinėjimas kitoje civilinėje byloje nėra prima facie įrodymas, patvirtinantis egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi ir todėl nesudaro objektyvių kliūčių priimti sprendimą dėl BUAB „Epasas.lt“ pabaigos bei tokiu būdu vien formaliai tęsti įmonės bankroto procedūras. Apeliantės pareikšta nuomonė dėl galimybės tęsti J. R. inicijuotą teisminį procesą išnykimo įsiteisėjus sprendimui dėl BUAB „Epasas.lt“ pabaigos, neturi reikšmės vertinant teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas.
  13. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
  14. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą dėl įmonės pabaigos, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai aiškino ir taikė bankroto proceso normas, todėl šio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Epasas.lt“ prašo iš apeliantės UAB „Bijusta“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės BUAB „Epasas.lt“ pateikti įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atsakovės naudai priteisiamos iš apeliantės.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ (j. a. k. 124101197) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Epasas.lt“ (j. a. k. 301109571) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai