Byla 2A-1038/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos, E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio birštva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1078-253/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, E. Bružio gamybinei – komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio birštva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties, trišalio susitarimo protokolo ir trišalio atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Edija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, Gaisrininkų apskrities gaisrininkų draugijai, UAB „Pajūrio birštva“, UAB „Žvejų rezidencija“, ir ieškinį patikslinęs, prašė:

51) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovės E. Bružio gamybinės - komercinės firmos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistą 50 608,57 Lt sumą;

62) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovės Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos sudarytą trišalio susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistą 24 981,85 Lt sumą;

73) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio birštva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistą 143 598 Lt sumą.

8Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2110-125/2009, UAB „Edija“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

92009 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2009/09/30, pagal kurią BUAB „Edija“ perleido E. Bružio gamybinei – komercinei firmai savo 50 608,57 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“;

102009 m. spalio 2 d. tarp UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudarytas Trišalio susitarimo protokolas Nr. 9-10/02-1, pagal kurį BUAB „Edija“ perleido Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai savo 24 981,85 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“;

112009 m. liepos 10 d. UAB „Edija, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarė Trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10, pagal kurią UAB „Edija“ perleido UAB „Pajūrio birštva“ savo 143 598,00 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“.

12Anot ieškovo, minėtos reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes yra visos sąlygos pareikšti actio Pauliana ieškinį. Pažymėjo, kad protokolas buvo pasirašytas ir sudarytas jau po to, kai UAB „Edija“ buvo iškelta bankroto byla, o sutartis - bankroto bylos iškėlimo dieną. Todėl akivaizdu, kad tuo metu įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, buvo nemoki, o tokiais veiksmais buvo pažeisti įmonės ir likusių kreditorių interesai. Anot ieškovo, vertinant UAB „Edija“ ir atsakovų veiksmus sąžiningumo aspektu, konstatuotina, kad šalys, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesąžiningos. Ieškovo vertinimu, UAB „Edija“ neprivalėjo sudaryti sandorių, nes nėra duomenų apie tai, jog UAB „Edija“ turėjo kokią nors teisinę pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Taigi, esant visoms actio Pauliana instituto taikymo sąlygoms, pasak ieškovo, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2009/09/30, Trišalio susitarimo protokolas Nr. 9-10/02, Trišalė atsiskaitymo sutartis Nr. 09/07/10 pripažintini negaliojančiais ab initio.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino:

151) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 ir nusprendė taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 50 608,57 Lt sumą;

162) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 2 d. ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytą trišalio susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 ir nusprendė taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumą;

173) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio birštva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo RUAB „Pajūrio birštva“ atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 143 598 Lt sumą.

18Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, kuria UAB „Edija“ iškelta bankroto byla, nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. UAB „Edija“ veikė nuostolingai, taip pat nustatė, jog bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Edilija“ dalis turto buvo įkeista AB DnB Nord bankui ir kad jis negalėjo sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Anot teismo, nors trišalė atsiskaitymo sutartis tarp ieškovo, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryta 2009 m. liepos 10 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau šiuo sandoriu patenkinta kreditoriaus reikalavimo suma yra didelė – 143 598 Lt. Todėl pripažino, jog yra pakankamas pagrindas teigti, jog sudarius šį ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakako atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, tarp jų ir darbuotojais. Pasak teismo, panaikindamas šį įsiskolinimą atsakovui, ieškovas suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir taip akivaizdžiai sumažino įmonės turto dalį bei savo mokumą, taip pat sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, taip sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolas. Taigi, tokį sandorį, kuris pažeidžia kreditorių teises, anot teismo, UAB „Edija“ neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovo skolos mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, todėl trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK 6.67 str. 5 p.).

19Teismas, nustatęs, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sandoris tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės - komercinės firmos bei 2009 m. spalio 2 d. sandoris tarp UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryti teismui iškėlus UAB „Edija“ bankroto bylą, padarė išvadą, jog ieškovas, būdamas nemokus ir perleisdamas savo reikalavimo teises į UAB „Žvejų rezidencija“ ieškovui mokėtinas sumas, suteikė pirmenybę minėtiems kreditoriams ir taip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus (CK 6.67 str. 5 p.). Pažymėjo, kad atsakovai jau 2009 m. rugpjūčio mėn. galėjo žinoti, kad bendrovė turi didelių finansinių įsipareigojimų, nes iš Turto arešto registro duomenų atsakovams turėjo būti žinoma, kad yra įregistruotas didelis skaičius UAB „Edija“ turto areštų įvairių institucijų priimtų dokumentų pagrindu, kas byloja bendrovės skolas.

20Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu, todėl ieškovo ieškinio reikalavimus tenkino.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas E. Bružio gamybinė – komercinė firma prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 50 608,57 Lt; 2) jam iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, neišnagrinėjo atsakovo argumentų, fragmentiškai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas išsamiai neišnagrinėjo actio Pauliana taikymo sąlygų, neatsižvelgė į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Nagrinėjamu atveju nėra esminių sąlygų, kurios būtinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  2. 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, skolininkas UAB „Žvejų rezidencija“ privalėjo įvykdyti prievolę ne pradiniam kreditoriui (UAB „Edija“), o naujajam kreditoriui - E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, dėl ko įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, UAB „Edija“ skola pagal 2009 m. birželio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 naujajam kreditoriui sumažėjo 50 608,57 Lt suma. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 buvo būtina sudaryti tam, kad pagal 2009 m. birželio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriumi E. Bružio gamybine - komercine firma. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, šių aplinkybių iš esmės nevertino.
  3. Sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30, UAB „Edija“ nepažeidė nei savo pačios, nei kreditorių interesų. E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, sudarant ginčijamą sutartį, nebuvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimą, kuria buvo nutarta iškelti UAB „Edija“ bankroto bylą.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sandoris tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos buvo sudarytas teismui iškėlus bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl UAB „Edija“ bankroto bylos iškėlimo ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta.
  5. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą paskatino ne bankroto bylos iškėlimo faktas, o ankstesni šalių (UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos) tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai – 2009 m. birželio 19 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo bei atliekamų paslaugų sutartis Nr. 509. Derybos dėl reikalavimo sutarties sudarymo ir sąlygų tarp šalių vyko apie mėnesį. UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikė DnB NORD bankui prašymą dėl 14 657,26 EUR (50 608,57 Lt) kredito dalies išmokėjimo. DnB NORD bankas UAB „Žvejų rezidencija“ prašymą tenkino ir Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/09/30 pagrindu UAB „Žvejų rezidencija“ suteikė 50 608,57 Lt kreditą. DnB NORD banko kreditas UAB „Žvejų rezidencija“ buvo suteiktas su ta sąlyga, jog kredito gavėjas (UAB „Žvejų rezidencija“) naudos kredito sumą tam tikram tikslui - E. Bružio gamybinės - komercinės firmos skolos (50 608,57 Lt) padengimui.
  6. 2009 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo, taip pat nesumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertės.
  7. Ieškovas nepaneigė UAB „Edija“, E. Bružio gamybinės – komercinės firmos bei UAB „Žvejų rezidencija“ atžvilgiu taikomos sąžiningumo prezumpcijos.
  8. Teismas suabsoliutino kreditorių teises. Kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Šiuo atveju, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo išlaikyta kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų pusiausvyra.
  9. E. Bružio gamybinei – komercinei firmai 2009 metų rugpjūčio mėn. nebuvo žinoma apie UAB „Edija“ įvairių institucijų priimtų dokumentų pagrindu taikytus areštus. Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1376-824/2009 2009 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutartį, kuria UAB „Edija“ atžvilgiu nutarė taikyti turto areštą. Siekiant nustatyti, ar minėta teismo nutartimi UAB „Edija“ turtui faktiškai buvo taikytas areštas 2009 m. rugsėjo 30 dienai (ginčijamo sandorio sudarymo dienai), iš vykdomuosius dokumentus vykdžiusių antstolių gauti duomenys apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 dienai UAB „Edija“ turimoms turtinėms teisėms areštas taikytas nebuvo. Be to, kitos teismų nutartys, kuriomis nuspręsta areštuoti UAB „Edija“ turtą, apie kurias į bylą ieškovo pateikta informacija iš Turto areštų registro, apskritai nesusiję su UAB „Edija“ turtinėmis teisėmis.
  10. Teismas tik formaliai, fragmentiškai įvertino pateiktus įrodymus, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, tuo tarpu tai buvo būtina padaryti. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu.

24Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). BUAB „Edija“ administratorius prašė pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos, UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytą trišalio susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistą 24 981,85 Lt sumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos 24 981,85 Lt sumą priteisė atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“, kai tuo tarpu atsakovas BUAB „Žvejų rezidenciją“ tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs. Dėl ieškovo BUAB „Edija“ ieškinio reikalavimo teismas apskritai nepasisakė.
  2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolu buvo suteikta pirmenybė Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai. Trišalio susitarimo šalys siekė susitarti dėl UAB „Žvejų rezidencija“ dalies skolos UAB „Edija“ dydžio - 24 981,85 Lt, bei jos grąžinimo būdo – UAB „Žvejų rezidencija“ tiesiogiai apmokant už darbus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, o ne kreditoriui UAB „Edija“, kas buvo padaryta 2009 m. spalio 9 d. pavedimu Nr. 416171. Po tokio mokėjimo UAB „Žvejų rezidencija“ liko neskolinga UAB „Edija“. Minėtas sandoris neprieštaravo įmonės interesams, nes buvo naudingas pačiai įmonei - buvo sumažinti įmonės įsipareigojimai. Kadangi pagal rangos sutartis UAB „Žvejų rezidencija“ turėjo atsiskaityti būtent su UAB „Edija“, todėl prievolės įvykdymo sąlygos galėjo būti keičiamos tik kreditoriaus, šiuo atveju UAB „Edija“, sutikimu.
  3. Pagal 2009 m. spalio 2 d. susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 atsakovas UAB „Žvejų rezidencija“ pripažino, jog yra skolinga UAB „Edija“, o UAB „Edija“ skolinga Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai. UAB „Edija“ prašė UAB „Žvejų rezidencija“, kad ši už ieškovą pervestų pinigus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai ir taip sumažėtų UAB „Žvejų rezidencija“ skola kreditoriui UAB „Edija“. Byloje nenustatyta kliūčių, trukdžiusių kreditoriui UAB „Edija“ perleisti reikalavimo teises Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai į skolininką UAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumai. Reikalavimo perleidimu nepažeistos skolininko UAB „Žvejų rezidencija“ teisės kreditoriaus UAB „Edija“ atžvilgiu bei skolininko UAB „Edija“ teisės kreditoriaus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos atžvilgiu ir nesuvaržytos UAB „Edija“ prievolės.
  4. Sudarant trišalį susitarimo protokolą, nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ būtų buvusi nemoki – jo nemokumo faktas nustatytas dar po ginčo sandorio sudarymo, t. y. teismo nutarčiai iškelti UAB „Edija“ bankroto bylą įsiteisėjus. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti finansines prievoles ieškovui dar nebuvo taikomas. Todėl UAB „Žvejų rezidencija“ nebuvo pagrindo abejoti naujuoju kreditoriumi – Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija, bei pareiga atsiskaityti su juo.
  5. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį Pauliano ieškinys gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą konstatuotina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Edija“ įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 26 dienos. Kadangi teismas priėmė sprendimą už akių, nepaaiškinęs jo teisinių pasekmių, tad nebuvo ir realios galimybės teismo posėdžio metu pareikalauti taikyti vienerių metų ieškinio senaties termino BUAB „Edija“ dėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų.
  6. Nagrinėjamoje byloje nėra būtinų pagrindų actio Paulina taikymui, t. y. ieškovas privalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad dėl ginčo sandorio ieškovas tapo nemokus ar kad ieškovas buvo nemokus sandorio sudarymo metu. Be to, nėra duomenų, kad minėtu sandoriu būtų pažeistos kreditorių teisės. Priešingai, minėtu sandoriu ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo.

26Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Pajūrio birštva“ prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl reikalavimo, susijusios su atsakovu RUAB „Pajūrio birštva“, atmesti; 2) jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje išaiškinta, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kad Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius - priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3-917/2003 ir kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos santykiai - subrangovas UAB „Pajūrio birštva“ sutarties su UAB „Edija“ pagrindu atliko darbus užsakovo UAB „Žvejų rezidencija“ pavedimu, tuo pačiu, rangos sutarčių pagrindu užsakovas buvo įsipareigojęs apmokėti rangos pagrindu veikusioms bendrovėms už atliktus darbus. Sutarties laisvės principas leidžia šalims tarpusavio sutarimu keisti savo teises ir pareigas pagal pirmiau šalių sudarytas sutartis, įvairiai jas modifikuojant. 2009 m. liepos 10 d. UAB „Pajūrio birštva“, UAB „Edija“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ trišale atsiskaitymo sutartimi Nr.09/07/01 susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos - t. y. faktinio prievolės įvykdymo - modifikavimo.
  3. Bylos duomenys rodo, kad už darbus, kuriuos apeliantas atliko užsakovo (BUAB ,,Žvejų rezidencija“) objekte, užsakovas atsiskaitė tiesiogiai su subrangovu UAB „Pajūrio birštva“. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaikindamas įsiskolinimą subrangovui RUAB „Pajūrio birštva“ ieškovas suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir taip akivaizdžiai sumažino įmonės turto dalį bei savo mokumą, taip pat sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, taip sumažindama kitų kreditorių galimybę susigrąžinti skolas. Pažymi, kad kiti kreditoriai jokiu būdu negalėjo pretenduoti į pagal trišalį susitarimą užsakovo tiesiogiai subrangovui sumokėtus pinigus, nes šie buvo skirti konkrečių sutartimi sutartų subrangovo objekte atliktų statybos darbų apmokėjimui.
  4. Nėra ginčo, kad ieškovas buvo skolingas apeliantui 143 598 Lt ir turėjo pareigą šią sumą jam sumokėti. Bankroto byla UAB „Edija“ buvo iškelta 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po ginčijamo susitarimo sudarymo. Taigi, susitarimo pasirašymo metu nebuvo jokių kliūčių sudaryti šį susitarimą, UAB „Pajūrio birštva“ buvo sąžininga, siekdama gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Be to, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.
  5. Skundžiamu sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės 2009 m. liepos 10 d. trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 bei pritaikius restituciją, ieškovo finansinė padėtis nepasikeitė - teismas 143 598 Lt sumą priteisė iš subrangovo RUAB „Pajūrio birštva“ užsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“, o tai neatitinka pagrindinių protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja esminiams rangos principams.

28Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas BUAB „Žvejų rezidencija“ prašo teismo apeliantų apeliacinius skundu spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad UAB „Žvejų rezidencija“ buvo statybos darbų užsakovu, statant gyvenamosios paskirties su verslo patalpomis statinius sklype Žvejų g. 4, Klaipėdoje. UAB „Edija“ buvo pagrindiniu statybos darbų rangovu. Statybos procese UAB „Edija“ sudarė įvairias subrangos sutartis, kurių pagrindu subrangovai atliko darbus ir tiekė medžiagas statinių, esančių Žvejų g. 4, Klaipėdoje, statybai. UAB „Žvejų rezidencija“ įsiskolino pagrindiniam rangovui UAB „Edija“, o UAB „Edija“, savo ruožtu, įskolino savo subrangovams. Kadangi UAB „Žvejų rezidencija“ priklausantys statiniai, esantys Žvejų g. 4, Klaipėdoje, buvo įkeisti bankui DnB Nord ir šis bankas kreditavo statybos darbus, UAB „Edija“ subrangovai reikalavo padengti susidariusius įsiskolinimus ne tik iš UAB „Edija“, bet ir statinių savininko UAB „Žvejų rezidencija“. Apelianto duomenimis, tokios faktinės aplinkybės lėmė ginčijamų sutarčių sudarymą. Anot jo, pagal buhalterinius duomenis, kuriuos perėmė bankroto administratorius, galima spręsti, kad UAB „Žvejų rezidencija“ atsiskaitė pagal ginčijamas sutartis: su E. Bružio gamybine firma buvo atsiskaityta, pervedant 50 608,57 Lt sumą iš DnB Nord banko bendrovei UAB „Žvejų rezidencija“ skirto kredito; Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai atliktas 24 981,85 Lt mokėjimas iš UAB „Žvejų rezidencija“ sąskaitos 2009 m. spalio 9 dieną; su UAB „Pajūrio birštva“ atliktas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas 2009 m. liepos 10 d. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamas sutartis negaliojančiomis, priteisė BUAB „Žvejų rezidencija“ naudai tas sumas, kurias pagal nuginčytus sandorius ji sumokėjo.

29Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Edija“ prašo teismo atmesti apeliantų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Pajūčio birštva“ apeliacinius skundus ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

30Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Protokolas buvo pasirašytas jau po to, kai Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Edija“ bankroto bylą. Sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kai buvo iškelta bankroto byla, todėl akivaizdu, kad tuo metu įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, buvo nemoki, o tokiais veiksmais (sudarydamas ginčijamus sandorius) buvo pažeisti įmonės ir likusių kreditorių interesai. Sudarytais ginčijamais sandoriais akivaizdžiai buvo suteikta pirmenybė vieniems kreditoriams kitų atžvilgiu, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.
  2. Atsakovai, kaip rūpestingi ir atidūs verslininkai, turėjo žinoti, kad ginčo sutartys pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Sąžininga gali būti laikoma tik ta sutarties šalis, kuri jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandoriu nėra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės.
  3. Ginčo sandorių šalys sudarė susitarimus, kurių neprivalėjo sudaryti, nes jie pažeidė ieškovo kreditorių interesus.

31Teisėjų kolegija konstatuoja:

32Atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliaciniai skundai netenkintini, atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

34Ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusi) uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ bankroto administratoriaus ieškinys dėl sandorių, sudarytų prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovui (2009 m. rugsėjo 30 d.) ir nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimą (2009 m. lapkričio 26 d.) – 2009 m. liepos 10 d. trišalės atsiskaitymo sutarties, 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolo – pripažinimo negaliojančiais grindžiamas actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) taikymo pagrindu. Actio Pauliana institutas yra skirtas kreditorių teisių gynimui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais skolininkas, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Tokio ieškinio tikslas yra taikant restituciją sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Taip pat yra nustatyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana taikymo sąlygos, tai reikalavimas šiuo pagrindu negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

36Įstatymas (CK 6.66 str.) išskiria šias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

37Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino – pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją, padaręs išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.

38Nesutikdami su tokiu sprendimu, atsakovai Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija,

39E. Bružio gamybinė - komercinė firma ir restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio birštva“ apeliaciniais skundais ginčija minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdami, kad nėra visų esminių sąlygų, kurios būtinos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kadangi apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai padavė atskirai, šiuose skunduose išdėstydami iš dalies skirtingus argumentus bei aplinkybes, jų nuomone, paneigiančias pirmosios instancijos teismo išvadą dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo, toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumentų atskirai.

40Dėl E. Bružio gamybinės – komercinės firmos apeliacinio skundo

41Savo apeliaciniame skunde šis atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Pasak jo, nagrinėjamu atveju nėra esminių sąlygų, kurios būtinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

42Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų sandorių galiojimo (negaliojimo) klausimą CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nustatė, kad ieškovas, sudarydamas 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. spalio 2 d. sandorius su E. Briužio gamybine - komercine firma ir Klaipėdos apskrties gaisrininkų draugija, buvo nemokus, turėjo rimtų finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl perleisdamas reikalavimo teises į UAB ,,Žvejų rezidencija“ ieškovui mokėtinas sumas, suteikė pirmenybę minėtiems kreditoriams (taigi ir apeliantui E. Briužio gamybinei - komercinei firmai) ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atskovai jau 2009 m. rugpjūčio mėn. galėjo žinoti, kad yra registruotas didelis skaičius UAB ,,Edija“ turto areštų, kas, pasak teismo, byloja apie bendrovės skolas. Byloje nebuvo ginčijama, kad be apelianto ieškovas turėjo kitų kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovą. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instanciujos teismas ir padarė išvadą, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius (taigi ir 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalvimo perleidimo sutartį, sudarytą su apeliantu) negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu. Todėl su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu pripažinti negaliojančiais sandorius bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, sutikti nėra pagrindo.

43Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju nėra esminių sąlygų, kurios būtinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

44Apeliantas teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 buvo būtina sudaryti tam, kad pagal 2009 m. birželio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriumi E. Bružio gamybine - komercine firma.

45Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „Edija“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Tokios pareigos nepatvirtina vien ta aplinkybė, kad UAB „Edija“ ir atsakovą siejo tarpusavio teisiniai santykiai. Skola kitam kreditoriui ir pareiga ją sumokėti negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - reikalavimo perleidimo sutartį.

46Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/09/30 buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Šį savo teiginį apeliantas grindžia ta aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, kad, jo teigimu, 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo, nesumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertės, o šios sutarties sudarymą paskatino ne bankroto bylos iškėlimo faktas, o ankstesni UAB „Edija“ ir apelianto tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai.

47Kaip jau minėta šioje nutartyje, viena iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų, sudarančių ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo sudėtį, yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei jis, turėdamas kelis kreditorius ir būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme, kuris turėtų būti patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o būtent kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

48Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. šios įmonės turtas sudarė 4 258 317 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 8 276 595 Lt. Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad dalis UAB ,,Edija“ turto yra įkeista bankui, o pati bendrovė patvirtino, kad dėl susidariusios padėties ji negali darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio, bei konstatuota, kad yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą dėl nemokumo (8 b. l., 1 t.). Taigi, nepaisant to, kad nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą ginčijamo sandorio (2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 2009/09/30) sudarymo metu dar nebuvo įsiteisėjusi, akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu įmonė faktiškai buvo nemoki. Vėliau, įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Edija“ iškelta bankroto byla, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras. Todėl aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, esminės reikšmės neturi. Taigi, būdamas nemokumo situacijoje, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamu sandoriu - 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi - ieškovas UAB „Edija“ patenkino tik vieno kreditoriaus - E. Briužio gamybinės - komercinės firmos reikalavimus, atsiskaitydamas su šiuo kreditoriumi - padengdamas 50 608,57 Lt įsiskolinimą jam perleidžiamu reikalavimu į savo skolininką UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir taip padarydamas žalą likusiems kreditoriams. Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisų pažeidimas ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Dėl šių priežasčių faktai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą paskatino ankstesni UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės negali turėti.

49Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Taigi, kita būtinoji sąlyga pripažinti sandorį negaliojančiu yra trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, nesąžiningumas.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

51Nagrinėjamu atveju ginčijamą sandorį (2009 m. rugsėjo 30 d. sutartį) sudarė įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla (verslininkai) - UAB „Edija“, E. Briužio gamybinė - komercinė firma, UAB „Žvejų rezidencija“. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek to įprastai reikia, kad sandoris būtų sudarytas nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tai daroma ir jo (jų) paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

52Šioje nutartyje jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, buvo konstatuota sunki finansinė įmonės padėtis jau 2009 m. rugpjūčio 31 d., jos negalėjimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir nemokumas.

53Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovai (taigi ir apeliantas E. Bružio gamybinė – komercinė firma) galėjo žinoti apie tai, kad UAB ,,Edija“ turi didelių finansinių įsiskolinimų. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina byloje esantys duomenys apie registruotą UAB ,,Edija“ turto areštą, iš kurių matyti, kad vien 2009 m. rugpjūčio 13 d. - 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu turto arešto aktų registre buvo užregistruoti UAB ,,Edija“ turto arešto aktai, kuriais buvo apribota disponavimo turtu teisė net 10-ies kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma viršijo 800 tūkst. litų, įvykdymui užtikrinti (73-122 b. l., 1 t.).

54Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.

55Taigi, atsakovas E. Bružio gamybinė - komercinė firma, o taip pat ir kiti atsakovai, būdami verslininkai, sudarydami sandorį, nagrinėjamu atveju – 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį su ieškovu, kuriuo pastarasis, perleisdamas turimą 50 608,57 Lt reikalavimą į savo skolininką, iš esmės atsiskaitė su šiuo atsakovu, taip suteikdamas jam pirmenybę prieš kitus savo kreditorius, tarp jų pirmesnės eilės kreditorius, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar tokiu sandoriu nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti šio atsakovo, kaip trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku (ieškovu) nesąžiningumą, kaip vieną iš sąlygų taikyti actio Pauliana, ir teigti, kad šio atsakovo, o taip pat ir UAB ,,Žvejų rezidencija“ nesąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, nėra pagrindo.

56Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo kreditorių teises, nes, kaip jau minėta, atsakovai, tarp jų ir E. Bružio gamybinė - komercinė firma turėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu, suteikiant šiam atsakovui pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, yra pažeidžiamos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai: sumažinama kitų kreditorių galimybė gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš ieškovo.

57Apelianto teiginys, kad 2009 m. rugsėjo 30 dienai UAB „Edija“ turimoms turtinėms teisėms areštas taikytas nebuvo, nepaneigia išvados apie apelianto nesąžiningumą, sudarant su ieškovu 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nes tokia aplinkybė niekaip negali paneigti fakto, jog ieškovo finansinė padėtis šio sandorio sudarymo metu buvo itin sunki ir jis nebuvo pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais, tarp jų ir su savo darbuotojais, ir buvo faktiškai nemokus, kas apeliantui prieš sudarant sutartį turėjo būti žinoma.

58Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog yra visos sąlygos pripažinti ginčijamą 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir fragmentiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

59Dėl atsakovo Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliacinio skundo

60Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei išvadomis, atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumą, kai tuo tarpu atsakovas BUAB „Žvejų rezidencija“ tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, o dėl ieškovo BUAB „Edija“ ieškinio reikalavimo teismas apskritai nepasisakė. Iš šių apeliacinio skundo argumentų bei su jais susijusių teiginių, t. y. kad teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. spalio 2 d. sudarytą trišalio susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ir taikydamas restituciją – priteisdamas iš jo atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumą, peržengė byloje pareikštus reikalavimus, taip pažeisdamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą.

61Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatą, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento. Teismas privalo taikyti restituciją nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas taikyti restituciją yra pareikštas, ar ne.

62Pagal 2009 m. spalio 2 d. sudarytą trišalio susitarimo protokolą ieškovas UAB ,,Edija“ savo turėtą reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,Žvejų rezidencija“ už pastarajam atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį 24 981,85 Lt apimtyje perleido savo kreditoriui Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, kuriai minėtą sumą UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir sumokėjo (186-187 b. l., 1 t.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2009 m. spalio 2 d. sudarytą trišalio susitarimo protokolą negaliojančiu sandoriu, minėtą pinigų sumą iš Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos priteisė atsakovui UAB ,,Žvejų rezidencija“, kaip pagal negaliojantį sandorį gautus pinigus. Todėl teigti, kad teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nėra pagrindo, nes reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas.

63Taip pat pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė, taigi pirmosios instancijos teismo nustatyto restitucijos taikymo būdo jis neginčija, o apelianto Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos teisių toks restitucijos būdas niekaip nepažeidžia. Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

64Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolu buvo suteikta pirmenybė Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai. Jo teigimu, minėtu dokumentu šalys siekė susitarti dėl UAB „Žvejų rezidencija“ dalies skolos UAB „Edija“ dydžio - 24 981,85 Lt, bei jos grąžinimo būdo, UAB „Žvejų rezidencija“ tiesiogiai apmokant už darbus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, o ne kreditoriui UAB „Edija“, kas ir buvo padaryta.

65Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat nustatyta, kad nors 2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 2009/09/30 sudarymo metu nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui dar nebuvo įsiteisėjusi, akivaizdu, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (taigi ir 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolo sudarymo metu) ieškovas buvo faktiškai nemoki įmonė. Todėl ginčijamu sandoriu - 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolu, kaip ir 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ieškovas UAB „Edija“ patenkino tik vieno kreditoriaus, šiuo atveju Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos reikalavimus, atsiskaitydamas su šiuo kreditoriumi - padengdamas 24 981,85 Lt įsiskolinimą jam perleidžiamu reikalavimu į savo skolininką UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir taip padarydamas žalą likusiems kreditoriams. Aplinkybė, kad ieškovas po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Žvejų rezidencija“ liko neskolingas ieškovui, o pastarojo įsipareigojimai taip pat buvo sumažinti, kitų kreditorių teisių pažeidimo neeliminuoja, nes ginčijamu sandoriu perleidus reikalavimo teisę, sumažėjo ieškovo turtas (reikalavimo teisių apimtis), o atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija gavo savo reikalavimo patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius (pvz., įmonės darbuotojus). Būtent įmonės nemokumo būsena ir buvo kliūtis ieškovui ginčijamu sandoriu perleisti savo turėtą reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,Žvejų rezidencija“ savo kreditoriui Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, taip su juo atsiskaitant pirmiau už kitus turimus kreditorius. Tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo skolininko UAB ,,Žvejų rezidencija“ teisės ir paties ieškovo, kaip ūkio subjekto, teisės, kitų ieškovo kreditorių teisų pažeidimo fakto nepaneigia.

66Apeliantas teigia, kad sudarant trišalį susitarimo protokolą, nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ būtų buvęs nemokus – jo nemokumo faktas, pasak apelianto, buvo nustatytas dar po ginčo sandorio sudarymo.

67Šioje nutartyje jau minėta, kad nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų ir esminę reikšmę turi aplinkybės, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, nustatymas. Tuo tarpu aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, esminės reikšmės neturi. Taip pat minėta, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovai (taigi ir apeliantas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija) galėjo ir turėjo žinoti apie tai, jog UAB ,,Edija“ turi didelių finansinių įsiskolinimų, tuo labiau, kad iki ginčijamo 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolo pasirašymo jau buvo paskelbta teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą. Todėl teigti, kad, sudarant ginčijamą 2009 m. spalio 2 d. trišalį susitarimo protokolą, nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ būtų buvęs nemokus, nėra pagrindo.

68Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą – toks terminas nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

69Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą, laikoma, administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

70Apelianto teigimu, konstatuotina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Edija“ įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 26 dienos.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šioje byloje ir nėra nustatyta, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai, susiję su šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas 2010 m. lapkričio 26 d. (2 b. l., 1 t.), t. y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teigti, jog buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas ieškovo sudarytiems ir šioje byloje ginčijamiems sandoriams nuginčyti, nėra pagrindo. Nustačius, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, aplinkybė, ar apeliantas turėjo galimybę teismo posėdžio metu pareikalauti taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovui BUAB „Edija“ dėl šioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų, ar ne, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės negali turėti.

72Apeliantas taip pat teigia, kad nėra būtinų pagrindų actio Pauliana taikymui, t. y. ieškovas privalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ir nėra duomenų, kad dėl ginčo sandorio ieškovas tapo nemokus ar kad ieškovas buvo nemokus sandorio sudarymo metu, kad minėtu sandoriu būtų pažeistos kreditorių teisės. Priešingai, minėtu sandoriu ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo.

73Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog skola kitam kreditoriui ir pareiga ją sumokėti negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - sandorį, kuriuo ieškovas faktiškai perleido savo kreditoriui reikalavimo teisę į savo skolininką, taip su pastaruoju atsiskaitydamas, jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, aptariant atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos apeliacinio skundo argumentus. Minėtoje šios nutarties dalyje taip pat pasisakyta ir dėl atsakovų, kaip su skolininku (ieškovu) ginčijamus sandorius sudariusių trečiųjų asmenų, nesąžiningumo bei kitų ieškovo kreditorių teisių pažeidimo esmės, kaip sąlygų pripažinti ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (actio Pauliana). Šie argumentai, susiję su visumos sąlygų taikyti actio Pauliana egzistavimu, taikytini ir 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolo pripažinimui negaliojančiu, todėl jie nekartojami.

74Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamą 2009 m. spalio 2 d. trišalio susitarimo protokolą, kaip pažeidžiantį ieškovo kreditorių teises, negaliojančiu sandoriu CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (actio Pauliana pagrindu).

75Dėl atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinio skundo

76Negalima nesutikti su atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinio skundo teiginiu, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nėra savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kad ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų.

77Iš tiesų, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios UAB ,,Edija“ administratorius, vykdydamas minėtoje ĮBĮ normoje jam nustatytą pareigą, šioje byloje ir pareiškė ieškinį dėl sandorių, tarp jų ir ieškovo bei atsakovų UAB ,,Pajūrio birštva“ ir UAB ,,Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytos trišalės atsiskaitymo sutarties, kaip sandorių, kuriais, ieškovo įsitikinimu, buvo pažeisti įmonės ir likusių jos kreditorių interesai, pripažinimo negaliojančiais būtent CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu.

78Šioje nutartyje jau minėta, kad skola kitam kreditoriui ir pareiga ją sumokėti negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - trišalę atsiskaitymo sutartį. Tokios pareigos nepatvirtina ir aplinkybė, kad UAB „Edija“ ir atsakovą UAB „Pajūrio birštva“ siejo tarpusavio teisiniai santykiai, kilę iš subrangos sutarties. Sutarties laisvės principas jokiu būdu nesuteikia šalims teisės sudaryti sutartis, prieštaraujančias įstatymui bei pažeidžiančias kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Taigi faktas, kad ieškovas UAB ,,Edija“ turėjo pareigą atsiskaityti su savo kreditoriumi UAB ,,Pajūrio birštva“ nereiškia, kad jis privalėjo sudaryti atsiskaitymo sutartį, kuria, su šiuo savo kreditoriumi atsiskaitė, faktiškai perleisdamas turėtą reikalavimo teisę į savo skolininką UAB ,,Žvejų rezidencija“, tokiu būdu prarasdamas šią reikalavimo teisę ir minėtam kreditoriui suteikdamas pirmenybės teisę prieš kitus savo kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius.

79Iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o bankrutuojančios įmonės turtas, taigi ir turtinės teisės, pinigai, gauti iš bankrutuojančios įmonės debitorių, bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti gali būti naudojami tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 34-36 str.). Todėl sutikti su apelianto teiginiu, kad kiti kreditoriai negalėjo pretenduoti į pagal trišalį susitarimą užsakovo tiesiogiai subrangovui sumokėtus pinigus, kurie, pasak apelianto, buvo skirti konkrečių sutartimi sutartų subrangovo objekte atliktų statybos darbų apmokėjimui, nėra pagrindo.

80Atsakovas UAB „Pajūrio birštva“ savo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, jog bankroto byla UAB „Edija“ buvo iškelta 2009 m. rugsėjo 30 d., jo teigimu, praėjus trims mėnesiams po ginčijamo susitarimo sudarymo, jokių kliūčių sudaryti ginčijamą susitarimą (2009 m. liepos 10 d. trišalę atsiskaitymo sutartį) nebuvę, todėl jis buvęs sąžiningas, siekdamas gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Apeliantas taip pat pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.

81Kaip jau minėta šioje nutartyje, viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu yra trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, nesąžiningumas: pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

82Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų sąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius klausimą, pažymėjo, kad atsakovai jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį galėjo žinoti, kad bendrovė (ieškovas) turi didelių finansinių sunkumų, iš turto arešto registro duomenų atsakovams buvo žinoma, kad yra registruotas didelis skaičius UAB ,,Edija“ turto areštų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ginčijama trišalė atsiskaitymo sutartis buvo sudaryta 2009 m. liepos 10 d., t. y. dar iki teismo minimų turto arešto aktų įregistravimo (73-122 b. l., 1 t.), o aplinkybė, kad jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko nemokumo būseną, dar nereiškia, kad tokia ieškovo padėtis buvo ir 2009 m. liepos 10 d., kai buvo pasirašyta ginčijama trišalė atsiskaitymo sutartis.

83CK 6.67 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nekonstatavo, kad atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ nesąžiningumas, sudarant 2009 m. liepos 10 d. trišalę atsiskaitymo sutartį, yra preziumuojamas, ir iš esmės nesprendė šio atsakovo sąžiningumo klausimo, taigi ir nenustatė, kokia ieškovo UAB ,,Edija“ finansinė padėtis buvo sudarant šį sandorį, ir aplinkybės, ar atsakovas UAB „Pajūrio birštva“, sudarydamas šį sandorį, turėjo ir galėjo apie ieškovo finansinę padėti žinoti, t. y. žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises. Taigi atsakovo UAB „Pajūrio birštva“, kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, nesąžiningumas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 10 d. trišalę atsiskaitymo sutartį, byloje liko nenustatytas. Siekiant nustatyti, ar šis atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad šis sandoris pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises, būtina nustatyti, kokia ieškovo finansinė padėtis buvo šio sandorio sudarymo metu, ar ji atitiko faktinę nemokumo būseną bei tai, ar duomenys apie tokią ieškovo įmonės būseną galėjo būti prieinami atsakovui UAB ,,Pajūrio birštva“. Tik nustačius šias aplinkybes, galima būtų daryti išvadą apie tai, kad yra visos būtinosios sąlygos, tarp jų ir šio sandorio šalies UAB ,,Pajūrio birštva“ nesąžiningumas, 2009 m. liepos 10 d. trišalę atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė, taip pažeisdamas proceso teisės normas, ir dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančia ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio birštva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restituciją, naikinama, šią bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

84Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 bei 2009 m. spalio 2 d. ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytą trišalio susitarimo protokolą Nr. 9-10/02-1 ir nusprendė taikyti restituciją, turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančia ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio birštva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restituciją, naikinama dėl šioje nutartyje išdėstytų argumentų.

85Atmetus atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliacinius skundus, jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami (CPK 93 str.).

86Ieškovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

87Atsakovas UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jo prašymas priteisti tokias išlaidas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

89Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio birštva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytą trišalę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restituciją, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

90Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Edija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. 1) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovės E. Bružio gamybinės -... 6. 2) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovės Klaipėdos apskrities... 7. 3) pripažinti ieškovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „Pajūrio... 8. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi,... 9. 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės –... 10. 2009 m. spalio 2 d. tarp UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų... 11. 2009 m. liepos 10 d. UAB „Edija, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB... 12. Anot ieškovo, minėtos reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių... 15. 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir... 16. 2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 2 d. ieškovo... 17. 3) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovo UAB „Edija“ ir... 18. Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d.... 19. Teismas, nustatęs, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sandoris tarp UAB „Edija“ ir... 20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra visos... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Bružio gamybinė – komercinė firma prašo:... 23. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
    24. Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija prašo... 25. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Teismas... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Pajūrio birštva“ prašo: 1) panaikinti... 27. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
      1. Teismų... 28. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas BUAB „Žvejų rezidencija“... 29. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Edija“ prašo teismo... 30. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
        1. Protokolas buvo... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 32. Atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos apskrities... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 34. Ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusi) uždarosios akcinės... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad... 36. Įstatymas (CK 6.66 str.) išskiria šias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1)... 37. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino –... 38. Nesutikdami su tokiu sprendimu, atsakovai Klaipėdos apskrities gaisrininkų... 39. E. Bružio gamybinė - komercinė firma ir restruktūrizuojama uždaroji... 40. Dėl E. Bružio gamybinės – komercinės firmos apeliacinio skundo... 41. Savo apeliaciniame skunde šis atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos... 42. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios... 43. Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju nėra esminių... 44. Apeliantas teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 buvo... 45. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio... 46. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 47. Kaip jau minėta šioje nutartyje, viena iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų... 48. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi,... 49. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, dvišalį sandorį pripažinti... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skolininkas ir... 51. Nagrinėjamu atveju ginčijamą sandorį (2009 m. rugsėjo 30 d. sutartį)... 52. Šioje nutartyje jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo... 53. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jau 2009 m. rugpjūčio... 54. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio... 55. Taigi, atsakovas E. Bružio gamybinė - komercinė firma, o taip pat ir kiti... 56. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas... 57. Apelianto teiginys, kad 2009 m. rugsėjo 30 dienai UAB „Edija“ turimoms... 58. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 59. Dėl atsakovo Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliacinio skundo... 60. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame išdėstytais... 61. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK... 62. Pagal 2009 m. spalio 2 d. sudarytą trišalio susitarimo protokolą ieškovas... 63. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo dėl pirmosios... 64. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009... 65. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 66. Apeliantas teigia, kad sudarant trišalį susitarimo protokolą, nebuvo... 67. Šioje nutartyje jau minėta, kad nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti... 68. Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti... 69. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 70. Apelianto teigimu, konstatuotina, kad administratorius apie ginčijamus... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šioje byloje ir nėra nustatyta, kada... 72. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra būtinų pagrindų actio Pauliana... 73. Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 74. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti... 75. Dėl atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinio skundo... 76. Negalima nesutikti su atsakovo UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinio skundo... 77. Iš tiesų, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankroto... 78. Šioje nutartyje jau minėta, kad skola kitam kreditoriui ir pareiga ją... 79. Iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines... 80. Atsakovas UAB „Pajūrio birštva“ savo apeliaciniame skunde taip pat... 81. Kaip jau minėta šioje nutartyje, viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti... 82. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų sąžiningumo, sudarant... 83. CK 6.67 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada kreditoriaus interesus... 84. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 85. Atmetus atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos... 86. Ieškovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 87. Atsakovas UAB „Pajūrio birštva“ apeliacinės instancijos teisme patirtas... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 89. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria... 90. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti...